|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2020-03- Nr. |
|
|
Į 2020-03-09 Nr. S-2020-1242-XIIIP-4567 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4567 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4567 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
1. Atsižvelgdami į projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus, visų pirma pažymime, kad Direktyvos (ES) 2016/680[1] nuostatos į Lietuvos Respublikos teisę perkeltos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ). Tačiau siekiant užtikrinti efektyvią asmens duomenų apsaugą ir galimybę asmens duomenų subjektams naudotis jiems suteikiamomis teisėmis bei šių teisių ribojimo teisėtumą, specialieji įstatymai turėtų būti suderinti su Teisėsaugos ADTAĮ, kaip numatyta Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 5 dalyje, nes būtent šiuose įstatymuose turi būti įtvirtinta, kokiais atvejais ir remiantis kokiomis sąlygomis gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti. Kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/680 preambulės 44 konstatuojamoje dalyje, „valstybės narės turėtų turėti galimybę priimti teisėkūros priemones, kuriomis vadovaujantis informacijos teikimas duomenų subjektams galėtų būti atidėtas, apribotas arba kuriomis vadovaujantis tokios informacijos būtų galima neteikti, arba teisėkūros priemones, kuriomis duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis būtų visiškai arba iš dalies apribota, tiek, kiek ir tol, kol tokia priemonė, tinkamai paisant atitinkamo fizinio asmens pagrindinių teisių ir teisėtų interesų, yra būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemonė, siekiant <...> užtikrinti visuomenės saugumą arba nacionalinį saugumą arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Duomenų valdytojas turėtų įvertinti, konkrečiai ir atskirai išnagrinėdamas kiekvieną atvejį, ar teisė susipažinti su duomenimis turėtų būti iš dalies arba visiškai apribota.“ Todėl pritartina projekto aiškinamajame rašte pateiktiems argumentams, jog Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) įtvirtintame reguliavime trūksta asmens duomenų subjektų teises reglamentuojančių nuostatų, kurios atitiktų Teisėsaugos ADTAĮ įstatyme nustatytus reikalavimus. Specialūs duomenų subjekto atitinkamų teisių ribojimai turėtų būti įtvirtinti KŽĮ, numatant apribojimų apimtį (teisė apribojama pilnai ar iš dalies), apribojimo taikymo terminą (iki kada teisė neįgyvendinama – iš viso ar tik tam tikrą terminą, kai jos įgyvendinimas nebegali pakenkti, pvz., atliekamam tyrimui) ir kitas duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones. Duomenų valdytojas, vadovaudamasis jo atliekamą asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiu įstatymu, kiekvienu konkrečiu atveju, atlikęs individualų situacijos įvertinimą, turėtų spręsti, kada ir kokia apimtimi neįgyvendinti arba ribotai įgyvendinti duomenų subjekto teises.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, siekiant spręsti projekto aiškinamajame rašte aptariamas problemas dėl asmens duomenų subjektų teisių apsaugos, manytina, kad KŽĮ būtų tikslinga numatyti atskirą asmens duomenų apsaugai skirtą straipsnį, kuriame, darant nuorodas į Teisėsaugos ADTAĮ, būtų detalizuojamos tiek Teisėsaugos ADTAĮ įtvirtintos asmens duomenų subjektų, kurių duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, teisės, subjektų kategorijos, teisių ribojimo sąlygos bei teisių gynimo priemonės[2]. Pažymėtina, kad siūlytina duomenų subjektams numatyti tiek teisminį, tiek ir neteisminį teisių gynimo būdą. Kaip pažymima Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – FRA) ataskaitoje[3], FRA duomenys rodo, kad asmenims yra labiau prieinamos neteisminės priežiūros priemonės, palyginti su teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, nes jos būna paprastesnės, pigesnės ir spartesnės. FRA nuomone, ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenims būtų prieinamos teisminės ir neteisminės teisių gynimo įgaliojimus turinčios įstaigos.
2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad projektu būtų detalizuojamos Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos, projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūlytume išbraukti nuorodą į Direktyvą (ES) 2016/680.
3. Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktais, kuriuose numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su žmogaus teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis pagal šį įstatymą, bei išvadas dėl įstatymų projektų, susijusių su duomenų tvarkymu, projektas derintinas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
4. Atsižvelgiant į projektu sprendžiamos problemos kompleksiškumą bei siekiant įvertinti projektu siūlomų nuostatų proporcingumą, užtikrinant tiek asmens duomenų apsaugą, tiek ir kriminalinės žvalgybos tikslus, manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Viktorija Vasiliauskienė, (8 5) 2 662 852, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas