LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 284
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas)
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Laimą Garnelienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3428 (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia noriu paskelbti slapto balsavimo balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Laimą Garnelienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota 70 biuletenių, rasta 70, galiojančių – 64, negaliojančių – 6. Už balsavo 61, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, ir dėl vedimo tvarkos, ir savotiška replika. Minint mūsų 15 metų įstojimo į Europos Sąjungą sukaktį, aš manau, kad man šitas sukakties minėjimas priminė sovietinius laikus, kada minėdavome, kad Lietuva drauge su kitomis 15 respublikų įsijungė į Sovietų Sąjungą. Diskusija turėjo būti vis dėlto platesnė, išsakyta ir kita nuomonė. Aš pasakysiu pagrindinį dalyką: per 50 sovietinės okupacijos metų mes mažiau sukomunistėjome, negu per 30 nepriklausomybės metų suhomoseksualėjome.
PIRMININKĖ. Tai yra Seimo nario nuomonė.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
14.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo“ projektas Nr. XIIIP-3414(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė. Ir popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo“ projekto pateikimas. Kviečiu į tribūną V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo referendumo“. Manau, visi suprantame, kad gyvybingos valstybės pagrindą sudaro jos gerovę kuriantys piliečiai. Galimybė išsaugoti gimimu gautą pilietybę pirmiausia reikalinga ne lietuviams Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėje Karalystėje, ar Danijoje, ar dar kažkur, ji reikalinga Lietuvos valstybei. Nes jeigu mažėja pilietinė lietuvių tauta, tada, tik tada kyla grėsmė ir pačiai valstybei. Iki referendumo liko trys dienos. Turime žvilgtelėti į veidrodį ir savęs sąžiningai paklausti, ar tikrai mes, kaip Seimas, kaip šio referendumo iniciatorius, esame padarę viską, kad apie jį būtų pakankamai informacijos, kad žmonės žinotų, už ką balsuoja, nes šiandien susidaro įspūdis, kad referendumo formuluotė…
PIRMININKĖ. Kolege, jūs pataisykite mikrofoną, nes, sako, visai negirdėti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už pastabą. Kad referendumo biuletenyje surašytas tekstas yra toks sudėtingas, kad net galbūt mokslų daktaras gali suklysti besirinkdamas, kur padėti varnelę. Mes šia rezoliucija, teikiama rezoliucija, siūlome pripažinti, kad šis referendumas yra ypatingai gyvybiškai svarbus, galbūt netgi svarbiausia tautos apklausa per visą šalies nepriklausomybės istoriją. Taigi, tikiu, kad visi jūs susipažinote su teikiamos rezoliucijos tekstu.
Noriu pasakyti vieną redakcinę pastabą, kad skubėdami registruoti antrąją versiją praleidome vieną žodį, čia tiesiog dėl protokolo. „Lietuvos Respublikos Seimas, suprasdamas būtinybę aiškiai išsakyti Seime atstovaujamų Lietuvos politinių partijų pritarimą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui…“
Taigi, šiandieną tikrai džiaugiuosi tuo, kad turime platų sutarimą dėl šio referendumo. Ir po šia rezoliucija pasirašė tiek opozicijos, tiek ir pozicijos atstovai. Manau, kad taip ir turėtų būti tais klausimais, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų tautai. Taigi šiandien nuoširdžiai kviečiu jus palaikyti šią rezoliuciją ir parodyti, kad referendumo iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimas – palaiko šią idėją. Esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. M. Majausko nematau. Taigi E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ar nemanote, kad smarkiai vėluojame su tokiais gerais gestais, ir gal galėtumėte įvardinti klaidas, kurios vis dėlto buvo padarytos pakeliui į referendumą, nes iš tikrųjų tarp balsuojančių yra įvairių daug nuomonių. Kaip jūs galvojate, kokios buvo klaidos, kurios gali sutrukdyti pasiekti norimą tikslą? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Nuomonių įvairovė tikrai nėra blogas dalykas. Nemanau, kad mes vėluojame. Būtent šiandien yra opozicinė darbotvarkė, Liberalų sąjūdžio darbotvarkė. Anksčiau įregistruoti mes to iš esmės ir negalėjome. Šiandien teikiame. Dabar sekmadienis yra likusi pagrindinė apsisprendimo diena.
Ar buvo padaryta klaidų? Taip, tikriausiai buvo padaryta klaidų. Kartais susidaro įspūdis, kad šis referendumas yra rengiamas tik dėl varnelės. Man atrodo, kad šis požiūris, būtent informacijos trūkumas, galbūt tam tikras kampanijos vangumas yra ir Pasaulio lietuvių bendruomenės traktuojamas kaip tam tikras mūsų, Lietuvos politikų, antausis. Ir šios rezoliucijos tikslas yra iš dalies parodyti, kad šis referendumas yra tikrai svarbus, ir mes jo svarbą suvokiame.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau visų pirma padėkoti už šią rezoliuciją. Tai, ką jūs minėjote, vienybė mūsų visų politinių pagrindinių jėgų yra svarbiausia, ir aš tiesiog kviesčiau tą vienybę išlaikyti. Kad ir kas įvyktų sekmadienį, mes vis tiek turėsime žmonių paramą ir mums visiems vieningai reikės ieškoti naujų sprendimų. Pradėkime apie tai galvoti, bet svarbu šiuo metu neužsiimti kaltinimais vienas kitam per paskutinius debatus ir dar kartą paraginti visus savo draugus, pažįstamus kiek įmanoma įsitraukti į tai. Nes tas politinis svoris, kurį gausime iš visuomenės, sudarys mums pagrindą toliau ieškoti sprendimų.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū ir pritariu tam.
PIRMININKĖ. A. Kubilius. Nėra. K. Masiulis. Atsisako klausti. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, ačiū už pristatymą. Čia yra puiki galimybė parodyti susitelkimą ir mūsų santarvę, nes to sutarimo Seime, akivaizdu, turbūt pritarsite, trūksta. Aš tikėjausi, kad ši rezoliucija turėtų mus visus sutelkti. Tačiau pasirašė keturių partijų atstovai. Pasigedau dviejų svarbių partijų atstovų pritarimo ir dalyvavimo kuriant tą rezoliuciją. Ar buvo bandymų, kokia čia priežastis? Ar tiesiog buvo skubotai rengta? Kaip čia yra?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ne, visos, mano žiniomis, ir G. Landsbergis, ir J. Sabatauskas, taigi opozicinių frakcijų atstovai, seniūnai – visi pasirašė. Tiesiog pateikėme šį projektą ir po to seniūnai, frakcijų seniūnai rašėsi iš eilės. Viskas yra gerai, mes turime platų sutarimą Seime ir manau, kad iš esmės niekas nelieka už borto.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Pats balsavimas dėl referendumo vyksta nuo pirmadienio. Šiandien ketvirtadienis. Tai klausimas svarbus būtų, ar vis dėlto jūs kalbėjote su seniūnais, kad būtų įtrauktas rezoliucijos pateikimas ir svarstymas anksčiau? Nes šį ketvirtadienį tas pateikimas tarsi atrodo labai stipriai pavėluotas, nes jau daugybė žmonių bus balsavę, ir šiuo atveju nemanau… Negi jūs klausėte ir nebuvo to geranoriškumo įtraukti į posėdžių darbotvarkę šią rezoliuciją anksčiau? Tiesiog norėtųsi žinoti, kokia reali situacija buvo. Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Jūs pats, būdamas kandidatas į prezidentus, puikiai žinote, kad pagrindinė balsavimo diena yra sekmadienis. Kol kas nėra didelis procentas žmonių balsavęs, net ir vertinant tai, kad gana aktyvus yra priešlaikinis balsavimas. Kaip jau minėjau, tiktai galiu pakartoti, kad šiandieną yra Liberalų sąjūdžio opozicinė darbotvarkė ir šią rezoliuciją ir ketiname pateikti per ją. Tai yra mums skirtas laikas.
PIRMININKĖ. Ir klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama Viktorija, šiandien labai simboliška, kad minime Europos dieną, 15-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą metines. Galbūt galėtumėte praskleisti idėją tarp… rezoliucijos vieno sakinio, kuriuo raginate visas šalies valstybines institucijas užtikrinti sklandų referendumo dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės organizavimą. Kokios institucijos, jūsų manymu, galėtų geriau prisidėti ir padaryti referendumą labiau prieinamą? Ar kalbate apie Lietuvos konsulines institucijas užsienyje, ar dar kažkokias institucijas, kurias iš tikrųjų galėtume paraginti ir atkreipti dėmesį, kad ir jų pagalbos reikia?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Neabejotinai reikia pagalbos ir čia, Lietuvoje, ir sudarant sąlygas mūsų piliečiams, balsuojantiems kitose valstybėse. Teikdami būtent tokią rezoliuciją manome, kad tai turėtų būti ne tik plataus politinio sutarimo, bet ir maksimalaus veikimo susitelkus, kartu rezultatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar diskusija. Kviečiu A. Vinkų diskutuoti.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, jau daug kartų stovėjau toje tribūnoje ir kalbėjau dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo. Noriu pasidžiaugti, kad įsibėgėja Pasaulio lietuvių metai. Būsimas gegužės 12 dieną referendumas dėl pilietybės išsaugojimo motyvuoja Lietuvoje gyvenančius lietuvius atsigręžti į tautiečius užsienyje, išgirsti jų balsą. Kasdien per Lietuvos radiją, ypač paskutinį mėnesį, per televiziją, socialinėse medijose girdime – pasaulio lietuviai, Pasaulio lietuvių bendruomenė – ir dar niekada tiek daug nebuvo kalbama apie lietuvybę, pasaulio lietuvių vienybę. Žinoma, visada galima dar daugiau, bet aš kalbu, kaip buvo paskutinį mėnesį. Mūsų Seimas ir Vyriausybė deda daug pastangų, kad klausimas dėl pilietybės būtų išspręstas.
Noriu pasidžiaugti, kad užsienyje gyvenančių lietuvių pilietinis aktyvumas auga. VRK pateiktais duomenimis, balsuoti užsienyje jau užsiregistravo daugiau nei 54 tūkst. rinkėjų. Jei palygintume su kiek daugiau nei 19 tūkst. rinkėjų, kurie užsienyje buvo užsiregistravę balsuoti 2016 metais, pamatytume, kad pilietinis aktyvumas yra žymiai padidėjęs. Tokį ženklų dalyvavimo rinkimuose, referendume didėjimą pasiekėme, nes sutartinai ir aktyviai dirbo tiek Pasaulio lietuvių bendruomenė ir valdybos pirmininkė D. Henke, R. Baltaduonis, tiek Lietuvos institucijos, politinės partijos ir visuomeninės organizacijos.
Taigi liko dvi dienos. Pritariu, ką sakė ponas Ž. Pavilionis, – turime nebekaltinti vieni kitų. Manau, klaidų darome visi, iš klaidų mokomės, bet žinome, kad ne vieną mėnesį reikėjo laukti ir Konstitucinio Teismo atsakymo, ir panašiai. Buvo ir objektyvių priežasčių.
Tačiau noriu pabrėžti, kad vis tik esame finišo tiesiojoje. Referendumas paskelbtas, referendumo formuluotė patvirtinta. Turime sąrašą Europos Sąjungos ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių, kuriose pilietybę įgiję lietuviai galės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu referendumo rezultatas bus teigiamas, o aš tuo tikiu, bent tikėsiu iki pat sekmadienio pirmos valandos nakties.
Kaip žinome, kelias link referendumo ne visuomet buvo lengvas, teko spręsti daug teisinių ir politinių klausimų, siekti svarbių susitarimų. Ir manau, kad… Noriu pacituoti, yra pasakyta vieno filosofo knygoje, einant numatytu keliu ir nuosekliai siekiant užsibrėžto tikslo, laikantis savo nusistatymo, ne visada mus laimina sėkmė, meilė ir palaikymas, tačiau vis dėlto galų gale visi pelnome pasitikėjimą, ką dabar parodė ir visos mūsų politinės partijos, palaikydamos gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.
Norėčiau pasakyti, kad referendumo viešinimo kampanijai Vyriausybė skyrė 230 tūkst. eurų. Žinoma, oponentai ar kitaip galvojantys sakys, kad iš tiesų, kokia čia suma, labai nedaug. Atsimenu, kada susirinkdavo referendumo grupė, buvo pradėta kalba apie 500 tūkst., vėl buvo balsų: ką, pusę milijono išleisime, kaip, ką darysime ir panašiai. Yra tiek, kiek Vyriausybė skyrė, ir tos visos lėšos dabar yra naudojamos. Kaip besibaigtų pats referendumas, labai svarbu yra aktyvumas. Manau, kad mes turime visi, ypač dar tas dvi dienas, aiškinti, koks gyvybiškai svarbus pilietybės išsaugojimo klausimas yra visai tautai ir valstybei.
Vakar buvo Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos posėdis. Džiaugiuosi, kad tame posėdyje mes visi vieningai nusprendėme – nekaltinkime vieni kitų, ištieskime vieni kitiems rankas, ir net, sakyčiau, buvau labai pamalonintas, kai mano gerbiamas kolega V. Juozapaitis pasakė: „Aš jau balsavau ir neabejotinai pasisakiau už.“ Ir ponas Ž. Pavilionis pritarė, ir kiti. Aš manau, kad mes šiandien turime užmiršti partines ambicijas arba kokias nors politines ambicijas ir visi vienu balsu eiti vienu tikslu. Komisijos pirmininkas R. Baltaduonis iš Vašingtono pasidžiaugė, kad užsienyje gyvenančių lietuvių pilietiškumas ir susidomėjimas valstybe, jos valdymu nuolat auga. Nemažai jų, kaip sakiau, 54 tūkst., ir nemažai jų dar balsuos rinkimų dieną diplomatinėse atstovybėse. Ir D. Henke vakar…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. VINKUS (LSDDF). Paskutinis žodis! Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė irgi kviečia mus visus aktyviai mobilizuotis. Užbaigiu. Tikiu referendumo sėkme, ponia pirmininke, ponai Seimo nariai, tikiu, kad referendumas bus pozityvus, bet kokia forma – tai vienijantis tautą ir valstybę pozityvas. Kviečiu kiekvieną ir visus atiduoti pilietinę pareigą ir balsuoti už šį referendumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai noriu padėkoti gerbiamiems liberalams už jų tvirtumą ir nuoseklumą. Nepaisydami korupcinių skandalų smūgių, jūs neapleidote savo gynybinio bokšto. Aš kalbu apie vertybinį bokštą, kuriame jūs vis dėlto likote stovėti. Tai liudija ši rezoliucija dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės išsaugojimo. Liberalų parengtame rezoliucijos projekte atvirai pasidžiaugiama, kad Europos Sąjungos plėtra buvo vienas iš faktorių, sukūrusiu prielaidas didelei migracijai kontinento viduje. Taigi, pasirodo, rekordinė Lietuvos piliečių emigracija į kitas Europos šalis yra ne demografinė rykštė, o gėlių puokštė mums.
Šioje rezoliucijoje be užuolankų pripažįstama, kad dviguba pilietybė turi išskirtinę reikšmę mūsų globalizavimui ir įvairiapusiam transformavimuisi. Tik nežinia į ką. Tai tikrai šis siūlomas rezoliucijos projektas atitinka klasikines liberalų vertybes. Bet aš noriu paklausti valstiečių, o ką jinai?.. Kaip tai koreliuojasi su vertybėmis jūsų, kurie laimėjo rinkimus pasakydami: ne, svarbiausia yra tapatybė, tapatybė politinė, tapatybė žmogaus, tapatybė tautos, tapatybė valstybės. Dabar aiškiai tame rezoliucijos tekste įvardinama, kas slepiasi po dvigubos pilietybės referendumu. Ogi pasirodo, kad dviguba pilietybė reikalinga kaip padegamasis skystis, kuriuo globalizacijos katile galų gale būtų išlydyta Lietuvos tautos tapatybė, nes mes turime transformuotis, pasirodo, neišvengiamai į kažką.
Aš manau, kad jeigu tikrai valstiečiai pripažįsta, kad vis dėlto jie klydo rinkimų kampanijos metu kalbėdami, kad liberalai tai yra tas pavojus, kuris gali sugriauti Lietuvą, todėl turi rinktis jus, tai aš manau, kad iš tikrųjų reikėtų jums sutvirtinti tas liberalias nuostatas, palaikyti liberalias iniciatyvas ir taip galutinai save palaidoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, dėmesio, dabar reikės balsuoti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Motyvai dėl to. Motyvai dėl viso, ką ir sakiau, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Tik viena priminsiu iš karto. Kolegė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad rezoliucijos projekte yra praleistas vienas žodis: „suprasdamas būtinybę aiškiai išsakyti Seime atstovaujamų Lietuvos politinių partijų pritarimą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui“, žodis „pilietybės“ buvo praleistas. Su tuo žodžiu „pilietybės“.
S. Tumėnas – už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nežinau, kaip jūs, bet aš jau esu šiek tiek pavargęs nuo to mūsų susipriešinimo Seime. Partijų susipriešinimo, frakcijų susipriešinimo. Šita rezoliucija, man regis, yra kaip šviesos spindulėlis, kuris gali parodyti, kad visos partijos, visos frakcijos galime rasti konsensusą, galime rasti bendrą susitarimą.
Prieš mane kalbėjęs kolega truputį iškraipė esmę, nes šitoje rezoliucijoje aiškinama ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą. Tai yra esminis skirtumas. Valstiečiai ir prieš rinkimus visada kalbėjo, kad jiems svarbūs visame pasaulyje išsibarstę tautiečiai. Šitas milijonas, kuris gyvena svetur. Ir yra simboliška, kad šitą rezoliuciją priimame Pasaulio lietuvių metais.
Aš kviečiu pritarti šitai rezoliucijai, nes tai yra puiki mūsų viso Seimo narių galimybė parodyti susitelkimą, santarvę, tautinį solidarumą – visa tai, kas išsakyta 1949 metų Lietuvių Chartoje. Taigi kviečiu pritarti šitai rezoliucijai.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Melas yra, kai sakoma, kad tai susiję tik su išsaugojimu. Tiesa yra ta, kad išsaugojama ir tuo atveju, jeigu tu įgyji kitos valstybės pilietybę. Būtų teisinga kalbėti, kad tai yra referendumas išsaugoti turimą, bet kartu įgyti kitos valstybės pilietybę. Bet šitoje rezoliucijoje yra tam tikras teiginys, kuriuo išreiškiamas tam tikras nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, nes čia raginama, kad valstybinės institucijos netrukdytų vykti referendumui ir kad vyktų sklandžiai. Tai kas čia dabar yra? Yra tai, kad mes savotiškai darome poveikį būtent toms institucijoms, kurios turi organizuoti referendumą bešališkai. Mes savo politine dauguma norime jas prispausti ir pasakyti: klausykite, referendumas turi įvykti taip, kaip mes šiandien nusprendėme. Palaukite, referendumas yra aukščiausia tautos valios išraiška, todėl nesikiškime mes į ją.
PIRMININKĖ. Už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu, kaip gerbiamas P. Urbšys sako, nesikiškime į tautos valią ir galime jai patikėti, tai mes bent galime išsakyti palankumą. Konstituciją galima keisti ir čia, Seime, bet mes neradome vidinio konsensuso ir jūs kaltinate liberalus ginant globalizaciją, valstiečius išduodant globalizaciją. Mes einame link kompromiso. Liberalai daug metų pasisakė už dvigubos pilietybės galimybę ir įteisinimą, bet mes darome daug kompromisų ir šiandien šis žingsnis yra kompromisas tarp liberalių idėjų, tarp valstietiškų idėjų, tarp gerbiamų socialdemokratiškų idėjų. Aš džiaugiuosi, kad gerbiamas A. Vinkus ėmėsi šitos visos konsolidacijos parengdamas kartu su komisija ir darbo grupe. Nepriešinkime vieni kitų, nes visi ėjome prie kompromiso, bet paskatinkime kiekvieną mūsų draugą, pažįstamą ateiti į rinkimus ir balsuoti, nes šis referendumas yra meilės laiškas mūsų emigrantams. Meilės laiškas emigrantams, kad jie išlaikytų saitus su Lietuva, nes kitu atveju jie, sukūrę naujas šeimas, jų gimę vaikai praras tuos saitus. Galimybė turėti dvigubą pilietybę ir išsaugoti Lietuvos pilietybę yra galimybė ir tiltas grįžti į Lietuvą šitiems žmonėms kada nors, kai gyvenimas susiklostys teisingomis aplinkybėmis. Mes turime parašyti šituo referendumu, šia rezoliucija meilės laišką mūsų išeiviams ir pakviesti juos, esant galimybei, grįžti kada nors. Nebūkime priešiški vieni kitiems, nes šis referendumas yra didelis konsensusas su kiekvieno mūsų įsivaizdavimu, kaip turėtų atrodyti pilietybė. Kviečiu palaikyti rezoliuciją.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, čia mes vieni kitus agituojame gal ir tuštokai. Čia sėdinčių žmonių nuomonė jau yra susiformavusi, o tam tikra dalis, bent jau aš, tai ir balsavę esame. Matyt, ir mūsų paraginimas mažai ką nulems. Priklausys nuo to, kiek bus plačiai ištransliuotas. Labai norėčiau, kad jis būtų plačiai ištransliuotas ir nuosekliai visą laiką remiu dvigubos pilietybės idėją.
Aš matau bėdų organizuojant šitą referendumą ir jo formuluotėje yra tam tikrų spragų. Jo formuluotė yra neaiški. Be to, man atrodo, ji truputį per siaura, nes valstybės, kurių piliečiai galės turėti dvigubą pilietybę, tai yra tik turinčios Europos Sąjungos ir NATO atspalvius arba priklausomybę. O yra valstybių, kurios turi tik Europos Sąjungos arba tik NATO aspektus ir galėtų būti tokie piliečiai, manau, Lietuvos piliečiais tikrai. Nepaisant to, reikia paremti šią idėją.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, aš susilaikysiu, nes ką išgirdau iš pranešėjos, tai supratau, kad laiku nebuvo padaryti sprendimai, veiksmai laiku, kad ta rezoliucija būtų pateikta tada, kada dar balsavimas nebuvo prasidėjęs. Aš suprantu tai kaip tam tikrą Liberalų sąjūdžio reklaminę akciją ir aš manau, kad tai tikrai nėra tas referendumas, kur galima taip daryti. Reikia kalbėti, reikia aiškinti žmonėms. Tam referendumui reikėjo rengtis. Apie tai buvo kalbama labai daug ir ilgai. O kad tas pasirengimas būtų geras, kad jis būtų nuoseklus, tai būtent ir reikėjo visų politinių jėgų bendro sutarimo. Bet to bendro sutarimo nelabai buvo. Šiuo atveju tai yra tas pats, kaip po mūšio mojuoti rankomis ir sakyti, kad mes mėginame kažką pakeisti. Dėl to aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Dar V. Juozapaitis, prašom – už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties reta turbūt atvejų, kai Seimas priima tokį dokumentą, kur vieni telktų ne tik mūsų čia sėdinčių žmonių bendruomenę, ne tik tuos, kurie yra už Respublikos Seimo sienos, bet ir visame pasaulyje išsibarsčiusius mūsų tautiečius ir ne tik tautiečius, bet ir mūsų buvusius arba esamus piliečius, kurie tikrai yra pasiryžę būti Lietuvos piliečiais ir gyvendami svetur. Aš manau, kad išties tai yra unikali proga ir galimybė tame referendume vis dėlto suteikti galimybę įstatymų numatyta tvarka mūsų piliečiams nesumažėti pasaulyje. Jeigu jau jie išvažiavę, tai bent jau palikti tą teisinį ryšį. Žinoma, kad nėra tobulas šis nutarimo… ne nutarimo projektas, bet pats referendume vartojamas teiginys, kuris yra itin sudėtingas ir painus, be jokios abejonės, bet aš manau, kad tie žmonės, kurie pasiryš balsuoti už, turėtų šiandien patikėti ir pasitikėti mūsų kompetencija ir Seimo valia, kuri, tikiuosi, šiandien bus išreikšta vienbalsiai, nebent kažkaip vienu ar kitu raudonu taškeliu paspalvinus. Taigi, kaip reta šiandien visus kviečiu balsuoti žaliai.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, jeigu po tos rezoliucijos visi lietuviai grįžtų iš emigracijos į Lietuvą, tikrai balsuočiau už, bet perskaitysime, pabalsuosime ir tuo viskas baigsis. Čia yra galbūt prieš rinkimus bandoma į save atkreipti politinį dėmesį. Jeigu jau teikiate rezoliuciją (jau vyksta išankstinis balsavimas), reikėjo teikti bent prieš kokias dvi, tris savaites, tai sutinku, kad gal būtų kokia nors nauda. Dabar čia tik bandymas į save atkreipti dėmesį. Nei vienybės, nei grįžtančių į Lietuvą po šitos rezoliucijos tikrai nebus daugiau. Tik tada grįš į Lietuvą žmonės, kada bus čia teisingumo daugiau, kada bus mažesnė socialinė atskirtis, kada atlyginimai bus artimesni Europos Sąjungos atlyginimams. Tik tada grįš lietuviai sparčiau į Lietuvą, o ne dėl tų rezoliucijų. Todėl aš susilaikau.
PIRMININKĖ. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikė 6. Rezoliucija priimta be pataisų, tiktai su redakcine, kurią aš jau minėjau. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli bičiuliai, šitas dalykas buvo labai svarbus, pozityvus signalas pasauliui, kaip ką tik sakė mielas Simonas, bet pats valstybių išdėstymas tenai… Euroatlantinė – tvarka, bet į formuluotę nepateko daugybė mūsų žmonių, jie nepateko į tą formuluotę. Čia mes padarėme kaip solidarumo aktą su didžiąja dauguma išvykusių, bet iš esmės liko ir Izraelio valstybė, kuri nėra nei NATO, nei ten gyvenantys piliečiai, kurie kitais būdais tvarkosi pilietybės dalykus (turiu galvoje, A. Smetonos laikų Lietuvos piliečiai), ir kitose vietose. Todėl ateity reikėtų galvoti ir apie kitus išeivius iš Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai tarsi galima interpretuoti šitą balsavimą kaip jautrumą Lietuvos piliečiams, kurie gyvena ne Lietuvoje, kurie priversti gyventi ne Lietuvoje. Bet aš tikiuosi, kad tą jautrumą gal jūs irgi pademonstruosite, kai parengsiu projektą dėl to, kad įgalintume tuos Lietuvos piliečius kurti tą valstybę ir būti atsakingiems už ją, būtent dėl rinkimų į Seimą. Dabar išvykę ir gyvenantys Lietuvoje gali balsuoti, rinkti Seimo narį tik vienoje Naujamiesčio apygardoje. Tai yra virš 400 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių balsavimo teisę, gali rinkti savo atstovą į Seimą tik vienoje apygardoje. (Balsas salėje)
Gerbiamasis Jurgi Razma, ne viską gali spėti padaryti. Bet jeigu aš parengsiu šitą projektą, aš manau, kad jūs pasirašysite ir kiti pasirašys, ir mes vieningai priimsime įstatymo pataisą, kuri suteiktų pilietines galias lietuviui piliečiui, gyvenančiam svetur, rinkti savo atstovus pagal gyvenamąją vietą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, informacijos trūksta, kolegos, ir kolega E. Zingeris tai patvirtino.
Noriu pasakyti, kad yra „F“ punktas – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės, ten patenka ir Izraelis. Taigi ne visai teisybė yra. Viskas gerai su Izraeliu.
PIRMININKĖ. Supratome. Ačiū.
14.35 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1265(2) (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1265(2). E. Gentvilas. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki gyvi, kolegos! Nelaikykite įkyrumu, tačiau jau ketvirtą kartą antroje kadencijoje teikiu šitokį projektą, tai yra ir anoje kadencijoje teikiau, ir šioje kadencijoje teikiau jau, ir visą laiką nesulaukdavo rezultato mano siūlymas, liberalų siūlymas mažinti PVM bendrąjį tarifą nuo 21 % iki 18 %, tai yra atkurti tarifą, koks buvo iki 2009 m. sausio 1 d.
Man visiškai suprantami motyvai ir argumentai, kodėl A. Kubiliaus Vyriausybė 2008 metais padidino PVM tarifą nuo 18 % iki 21 %. Taip, tai buvo baisi pasaulinė krizė, reikėjo išgyventi Lietuvai. Aš manau, kad Lietuva būtų daug sunkesnes pasekmes patyrusi, jeigu nebūtų padidinta PVM tarifo norma. Tačiau ta pati A. Kubiliaus Vyriausybė priėmė sprendimą, kad šis tarifas galioja tik tol, kol baigsis pasaulio ekonominė krizė. Kad ji yra pasibaigusi, atrodo, niekas neabejoja. Štai ponas S. Jakeliūnas jau kalba apie galimai artėjančią naują krizę, vadinasi, pripažįstame, ana krizė yra pasibaigusi, ir Lietuvos gyventojai yra savotiškai apgauti. Ir praėjusi Vyriausybė, A. Butkevičiaus Vyriausybė, buvo raginama planuoti valstybės biudžeto pajamas, mažinant PVM tarifą nuo 21 % iki 18 %, ir ši Vyriausybė buvo raginama, tačiau ir vieni, ir kiti maudosi tame džiaugsme, kad pajamos į biudžetą ateina didesnės, nes kažkada A. Kubilius toms vyriausybėms padarė gerą darbą, tai yra padidino PVM tarifą, o kad yra apgaunami Lietuvos žmonės, apie tai nekalbama.
Šiandieninė Vyriausybė turi galimybę duoti labai daug įsipareigojimų socialinėje sferoje, kitose sferose, didinti pensijas dėl to, kad gali laisvai jaustis žinodama, kad iš PVM ateis dideli pinigai. Tačiau tai yra neteisinga netęsiant ankstesnių vyriausybių priimtų įsipareigojimų. Mes žinome, kad vyriausybių veikla turi turėti tęstinumą, nesvarbu, kuri Vyriausybė ateina.
Šiuo atveju mano siūlymas – nuo 2020 metų taikyti 18 % PVM tarifą. Noriu pasakyti, kad visi mokestiniai įstatymai turi būti priimti iki liepos 1 dienos, todėl dabar ir teikiame. Kai manęs klausia, ar tai nėra susiję su artėjančiais rinkimais, noriu pasakyti, kad tokį projektą mes galime pateikti iš esmės tik Liberalų sąjūdžio opozicinėje darbotvarkėje per vieną Seimo sesiją. Šią pavasario sesiją mums pasitaiko viena tokia opozicinė darbotvarkė, tai kitos progos nėra, prašau nelaikyti tai kokiais nors rinkimų triukais. Dar kartą primenu, teikiau tai ir 2015 metais, 2016 metais, turbūt 2018 metais, dabar ir 2019 metais. Ketvirtą kartą. Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Suprantu, kad biudžete gali atsirasti praradimų, o jie neišvengiamai atsirastų, ir kartu noriu pasakyti, kad bet kokie mažėjantys mokesčiai skatina ekonomikos augimą ir padeda kovoti su šešėline ekonomika. Net čia, Seime, esantis ekspremjeras G. Kirkilas du kartus tai yra davęs, tai yra mažinęs gyventojų pajamų mokestį, ir labai greitai visos biudžeto duobės užsilygino, o po to mažėjo šešėlinė ekonomika. Bet koks mokesčių mažėjimas yra ir kova su šešėliu, su mokesčių nemokėjimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt nemažai idėjų buvo mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, tačiau visada mes faktiškai atsidurdavome prie to, kaip jūs ir baigėte savo pasisakymą, kad vis dėlto reikės subalansuoti biudžetą. Ir tie jūsų pasakymai galbūt yra labai gražūs, kad tokiu būdu pakovosime su korupcija, bet vis dėlto skaičiai nėra maži, nors kiek mes stengiamės ištraukti iš šešėlio tuos pinigus, kažkaip traukiame, traukiame, o tų pinigų trūksta, ypač po reformos, kuri buvo padaryta keičiant mokestinę sistemą ir netenkant kelių šimtų milijonų eurų. Tai iš tikrųjų dar vienas toks smūgis. Jis sustabdytų galbūt tam tikro viešojo sektoriaus, mokytojų, atlyginimų augimą. Ką jūs siūlote vis dėlto realaus? Jeigu tikrai sumažiname mokestį, kokie realūs žingsniai galėtų būti dėl kitų mokesčių, nelaukiant to, kad atsitiks stebuklas ir iš šešėlio pradės kristi, plaukti pinigai? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš neabejoju, kad šešėlis tikrai mažėtų, tačiau sutinku, kad šito praradimo nepadengtų. Bet, matote, kai yra aukštas PVM bendrasis tarifas, tai atsiranda iniciatyvų, kurias mes čia, Seime, girdime: mažinti PVM arba taikyti lengvatinį PVM tarifą tam tikroms prekių grupėms – daržovėms, mėsai, malkoms, komunaliniam šildymui ir taip toliau. Ir kažkaip negalvojama apie tuos praradimus, ai, tai įveikiamos problemos. Mano manymu, čia yra didesnė problema, aš sutinku. Tačiau aš primenu, kad prieš pora metų, 2017 metais, aš siūliau kitokį modelį, tai yra laipsnišką PVM tarifo mažinimą, kasmet mažinant po vieną procentą. Tada buvo planas 2018 metais – 20 %, 2019 metais – 19 %, 2020 metais – 18 %. Beje, premjeras S. Skvernelis, pamenu, tada pasakė, kad tai svarstytinas variantas, tokį smūgį biudžetui, praradimus biudžetui galima laipsniškai einant ir kompensuoti. Tačiau, kai aš pateikiau tą projektą, vis tiek buvo prieš jį balsuojama. Mano manymu, tai yra politinis neapsisprendimas. Turėkime 21 % ir einame pirmyn, pajamos kapsi, viskas ramu, o mes daliname pažadus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėjau paklausti, kodėl užstrigote ir teikiate kiekvieną kartą tą patį? Puikiai suprantate, kad sprendimas nebus priimtas dėl dviejų esminių priežasčių. Viena, tai gali kainuoti šimtus milijonų eurų netektų pajamų, tai yra reikšminga biudžeto dalis. Antra priežastis, nemažai tarptautinių ekspertų yra išaiškinę, kad liūto dalį to sumažinimo naudos pasiima prekybininkai. Bet vis tiek teikiate tą patį projektą. Kodėl nesvarstote, tarkim, pelno mokesčio, kaip, pavyzdžiui, Estijoje ar Airijoje, kuris teikia mažiau nuostolių ir netekimų biudžetui, bet yra reali paskata kurti darbo vietas verslui?
E. GENTVILAS (LSF). Mes esame teikę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kodėl darote tą patį?
E. GENTVILAS (LSF). Esame teikę. Nulinis pelno mokestis investuojamam, reinvestuojama pelnui ir taip toliau. Šiuo atveju teikiame tą. Jūs gerai prisimenate, kad mano argumentai iš esmės nesikeičia, nes ir mano požiūris iš esmės nesikeičia. Atmes, tai atmes, bet, žiūrėkite, mes savo rinkimų programoje esame įrašę šitą dalyką. Žmonės, balsuodami už liberalus, turbūt įvertino tuos dalykus. Tai aš negaliu neteikti. Valstiečiai įrašė savo rinkimų programoje – sumažinti Seimo narių skaičių, tai referendumą padarė. Jeigu partija teikia projektą, kuris yra jos rinkimų programoje, ir nuosekliai laikosi savo pozicijos, aš nematau čia nieko blogo. O kad Seime gali atsirasti kada nors ir kitokia dauguma, čia jau tegu politologai paspėlioja. Gal ir įvertins tada, kad galima taip elgtis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, jūs puikūs čiulbuonėliai, tiesiog stebiuosi ir žaviuosi, šaunuoliai! Bet klausimas truputį kitoks. Per krizę jūs pasiskolinote 8,5 mlrd. eurų. Juos gi reikės grąžinti. Jūs kalbate, sumažės PVM, kils ekonomika. Gal kils, gal nekils, sumažės pajamos, bet iš ko grąžinsime 8,5 mlrd.? Skola – ne rona, neužgis. Tai reikia irgi prisiminti.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, Viktorai. Visų pirma, užuojauta, kad obelys apšalo. Iš tikrųjų čia irgi nelaimė ir kažkaip dorositės su skolomis. Valstybė yra pajėgi. Ir ši Vyriausybė, ir ankstesnės vyriausybės parodė, kaip galima kovoti su šešėliu, kaip galima skatinti ekonomikos augimą, ne tokios krizės… ir ne tokios sumos buvo grąžintos. Aš nenoriu dabar diskutuoti apie Lietuvos įsiskolinimų mažinimą, grąžinimą. Šiuo metu ši Vyriausybė irgi dalyvauja tame procese, tai yra mažina Lietuvos įsiskolinimą, bet paskui, žiūrėk, vėl pasiskolina. Beje, dalis lėšų skolinamasi tam, kad ankstesni įsiskolinimai mažėtų. Šiandien palūkanų normos mažesnės, refinansuoti paskolas apsimoka, bet tai ne šio projekto klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų aš čia šiek tiek pakartodamas klausiu, ar nepaskubėjote teikti tą projektą, nes, kol būni opozicija, gali demonstruoti, kad vykdai savo programą, bet jeigu taip susiklostytų, kad po sekmadienio R. Karbauskis įgyvendintų pažadus trauktis į opoziciją ir tektų atsakingoms politinėms partijoms ir frakcijoms kažkaip toje situacijoje formuoti ar plataus pasitikėjimo Vyriausybę, ar ką, tai ar jūs įsivaizduojate, kad štai tokia jūsų idėja galėtų būti dedama ant stalo? Nes kur rasti, kad galėtum sumažinti išlaidas mažiausiai 500 mln. eurų? Ar jūs matote, kad dabar reikėtų vardinti, kur ir kokias sumas galima būtų sumažinti, aš neįsivaizduoju, kad taip galėtumėte padaryti?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jurgi, visų pirma man smagu girdėti, kad dar prieš pusę metų kažkas sakė – nebeliks tų liberalų, numirs, kai kurie net ir linkėjo šito, šiandien mes kalbame kaip galimi koalicijos partneriai valdančiojoje daugumoje. Jeigu teiksitės su liberalais bendrauti, bendrausime, tikiuosi, tai aš įsivaizduoju, kad svarstysime ir tokį projektą. Tiesa, jau bus praėjęs, likęs pusmetis, mažiau, iki naujų biudžetinių metų. Mano nuoširdžiausias įsitikinimas yra laipsniškas 1 % žingsniavimas link 18 % bazinio normatyvo. Tačiau ir tai netiko. Šiandien aš nenoriu kalbėti apie naujos Vyriausybės finansinę politiką, bet aš tikiu, kad ateis laikas, kai pradės kalbėti, kad Lietuvos konkurencingumas yra nepakankamas, turint aukštą bendrąjį PVM tarifą 21 % lygio.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Nieko čia originalaus nepasakysiu, bet man rūpi, ar jūs skaičiuojate bent kiek? 700 mln. eurų padidėjo išlaidos gynybai nuo krizės laikų. 700 mln.! Tai faktiškai pusantro karto daugiau negu PVM netekimas.
Gyventojų pajamų mokestis sumažintas šitos Vyriausybės. Jeigu jau kalbame apie konkurencingumą, investicijas ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, tai ne pridėtinė vertė su mokesčiu kuria tą pridėtinę vertę, o darbuotojai su aukštais atlyginimais. Prieštaraujant netgi ir man, „Sodros“ lubos atsirado ir panašūs dalykai. Ar jūs esate paskaičiavęs rezultatą ir galite prisiimti atsakomybę dėl fiskalinių disbalansų ir pažeidimų, kurie atsirastų įgyvendinus jūsų siūlymą?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu dabar aš esu kaltinamas, kad siūlau mažinti, girdžiu ir kaltinimus populizmu, tai aš galiu pasakyti, A. Kubiliaus Vyriausybė, vadinasi, irgi buvo populistinė, kad pasakė, kad tas mokestis galios tik iki krizės pabaigos. Buvo valstybėje tikėjimas, kad, išėję iš krizės, mes galime grįžti prie buvusių mokestinių tarifų. Vienokiu ar kitokiu pavidalu mes turime link to eiti. Aš, beje, sutinku, kad galėtų būti koreguojamas, vėl einama laipsniško mažinimo kryptimi, o ne šuolinio mažinimo kryptimi.
Dabar jūs klausiate, ar aš turiu prisiimti atsakomybę? Tai abi pusės turi prisiimti atsakomybę. Ir ta pusė, kuri populistiškai žada ką nors finansuoti, naujas biudžeto išlaidas padaryti, irgi turi prisiimti atsakomybę, o ne tik tie, kurie siūlo mažesnius mokesčius. Aš manau, mes visi turime prisiimti atsakomybę už buvusių vyriausybių priimtus sprendimus, už savo pažadus dabartiniu metu ir už savo planus ateityje. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Maldeikienė klausia.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Priešingai nei paprastai aiškina primityviai liberalizmo žmonės, iš tikrųjų sumažinus mokesčius biudžeto įplaukos mažėja. Tai rodo, pavyzdžiui, ne vieną kartą Amerikos Kongreso atlikti tyrimai. PVM yra labai didelė mūsų biudžeto dalis ir aš tiesiog tada noriu, labai konkrečiai pasakykit, kiek, jūs prognozuojate, bus prarasta mokesčių, ir tada kokiu būdu siūlote didinti kokius kitus mokesčius, siekdami atstatyti, arba kokias viešąsias paslaugas naikinti? Bet aš noriu konkrečių skaičių, o ne filosofijų iš serijos padidės, sumažės ir taip toliau. Kiek? Jūs teikiate įstatymą, prašau pasakyti skaičius.
E. GENTVILAS (LSF). Įsivaizduojamas praradimas apie 0,5 mlrd. eurų.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Gerai. Koks šaltinis įplaukų?
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, neegzaminuokite! Jūs ne Prezidentė, kad Seimo nariams taikytumėte egzaminus. (Balsai salėje) Tai kad nespėju. Jau kitą klausimą išgirdau. Mano manymu, gerai, jūs vadinsite tai filosofija. Aš nuolat sakau – viešojo sektoriaus valdymo išlaidų mažinimas. Tai seniai esame sakę ir buvome gavę pažadų dar iš buvusios Vyriausybės, kad bus mažinama. Iš šitos Vyriausybės irgi pažadus girdime.
Valstybės funkcijų atsisakymas. Mes šiandien matome, kad valstybė apsikrauna naujomis funkcijomis. O jeigu pasižiūrėtume į tokias valstybės valdomas įmones kaip „Lietuvos energija“, tai pradeda supirkinėti privatų verslą. Atleiskite, man tai neatrodo normalu net ir biudžeto pajamų požiūriu. Gali valstybės įmonė veikti sėkmingai, mokėti mokesčius ir sakyti, kaip mes puikiai gyvename. O gal privatus verslas veiktų dar efektyviau ir suneštų dar daugiau pinigų negu valstybinė monopolija? Tačiau A. Butkevičiaus Vyriausybės laikais pradėtas monopolijų atkūrimas šitoje Vyriausybėje įgauna pagreitį. Konkurencija kelių priežiūros sektoriuje sunaikinta. Buvo 11 valstybinių įmonių, šiandien tapo valstybine monopolija, kuri baigia praryti privatų kelių priežiūros verslą, buvusius mokesčių mokėtojus. Jeigu nepertvarkysime tų sferų, mes tikrai neatgausime mokesčių ir negalėsime kompensuoti praradimo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nors laikas baigėsi, liko vienas žmogus. Gal leiskime paklausti V. Kamblevičiui? Prašau. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš šiandien matau, kad jūsų frakcija daro šou. Pirmas klausimas.
Dabar antras. Atsimenate, kai aš siūliau dėl vaisių, daržovių sumažinimo, tik vienam segmentui, jūs buvote prieš. O jūs dabar norite visai sistemai. Kaip suprasti šitą jūsų veidmainiavimą?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu pačiam atrodo, kad mes darome šou ir veidmainiaujame, tegul atrodo. Aš pastebėjau, Vytautai, kad pačiam dažnai kitaip atrodo, negu man atrodo. Štai kai jūs siūlėte lengvatinį tarifą, tai mes žinome, kad ir Europos Sąjunga reglamentuoja lengvatinių tarifų taikymą, tai yra rinkos sujaukimas taikant vienam ar kitam prekių ar paslaugų segmentui lengvatinius tarifus. Aš visada pasisakau prieš tokių lengvatinių tarifų plėtimą. Jūs siūlėte, jeigu neklystu, rodos, mažinti iki 5 %. Šiandien kalbama ne apie naujų lengvatų atsiradimą, o apie bendro PVM tarifo sumažinimą 3 %. O jeigu atrodo, Vytautai, eikime pasikalbėti, aš paaiškinsiu, kaip turi atrodyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Kolegos, bandote remtis įvairiais tarptautiniais tyrimais. Čia girdėjau, kad mažinant mokesčius įplaukos nedidėja. Aš tiktai lietuvišką trumpą atmintį priminsiu, kad G. Kirkilo Vyriausybės laikotarpiu, kai dviem etapais buvo mažinamas GPM, surinkimas didėjo. Čia vienas priminimas.
Kitas priminimas, kad iš tiesų 21 % PVM dydis yra ir buvo įvedamas kaip laikinas. Kolegos, turime suvokti, kokiame kontekste kaip nedidelė šalis Lietuva yra veikianti. Konkurencinė aplinka su kitomis šalimis yra realybė. Mes kitus mokesčius, vartojimo prekes… didindami jų apmokestinimą savo konkurencingumą mažiname. Pasižiūrėkite, ką padarė latviai. Prieš penkerius metus jie pasirinko kelią – palaipsnio PVM (irgi nuo krizės laikotarpio) mažinimo kreivę, ir aš manau, kad tai yra geras kelias, kuriuo ir Lietuva turi eiti, jeigu mes norime iš tiesų ne landas per lengvatas atskiriems produktams kurti, ne atskiroms prekėms, o skaidriu, tiesiausiu būdu. Tai yra, mano supratimu, sąžiningiausias kelias. To laukia ir tai įvertintų vartotojai, Lietuvos žmonės. Tai yra sąžiningas kelias.
Jeigu tikrai kam nors vis norisi ir niežti rankos skaičiuoti matematiškai, ekonomika yra kur kas dinamiškesnis procesas. Aš dar kartą priminsiu, kad Lietuvos kontekste mes jau turime precedentų, gerbiama Aušra ir kiti kolegos skeptikai, kurie parodo, kad mokesčių mažinimas veda prie nebūtinai tokių automatinių praradimų, apie kuriuos mes čia daugelis baimėmis sklaidomės. Aš kviečiu po pateikimo balsuoti už. Tikrai tobulinant geras sprendimas būtų palaipsnį mažinimą, po procentinį punktą per metus numatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai save laikau tokiu liberaliu žmogumi, galbūt konservatyvioje partijoje pernelyg liberaliu, ir humorą mėgstu, bet, man atrodo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tokios radikalios pataisos nekvepia nei humoru, nei labai dideliu liberalumu. Juk vis tiek žmonės, visas biudžetinis sektorius turi gyvuoti, ir taip radikaliai mažinti pajamas tikintis, kad kada nors jos gal padidės, man atrodo, nėra atsakinga ir nereikėtų tokių dalykų siūlyti. Aš negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 73: už – 22, prieš – 18, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta. Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 34, prieš – 41, projektas atmestas. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – gerbiamas A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš atsiprašau, kai balsavome dėl projekto, aš ten netyčia už paspaudžiau, bet aš prieš balsavau.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo: A. Gumuliauskas – prieš. P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai turiu prisipažinti, kad aš neišmanau taip gerai ekonomikos ir finansų kaip kai kurie iš jūsų, bet aš visada vadovaujuosi tais, kurie išmano geriau. Kai mes mažinome mokesčius sudarydami biudžetą ir dauguma balsavo už tai, tai kalbėjo apie tai, kad iš tikrųjų tai yra labai gerai, nes mes sumažindami mokesčius mažiausiai uždirbantiems vis dėlto suteikiame galimybę, kaip mes sakėme, gyventi oresnį gyvenimą. Biudžetas irgi neteko 500 tūkst. Dabar gąsdinami žmonės, neduok Dieve, jeigu antrame ture bus kitokie rezultatai, nors aš įsitikinęs, kad į antrą turą tikrai bus išrinktas S. Skvernelis ir nereikia gąsdinti čia tos Lietuvos, bet ten buvo pasakyta, bus blogiau negu 2008 metais. Aš taip suprantu, PVM buvo padidintas po tos naktinės reformos. Tai yra viena iš baisybių, kuri persekioja Lietuvą. Logiška yra tai, kad tą politinę jėgą, kuri sako, kad tai yra baisus Lietuvos sapnas, reikia pažadinti. Tas siūlymas, kad palaipsniui būtų einama link to, man atrodo, tikrai sugrąžintų tą orumą žmogui, nes ta politinė jėga, kuri atėjo, pasakė: orus žmogus – stipri valstybė. Koks gali būti orus žmogus, kuris pastoviai laukia, ką duos valdžia. Jeigu mes palaipsniui sumažiname PVM, mes suteikiame jam oriai pirkti prekes už žemesnę kainą ir oriai gyventi už uždirbtą atlyginimą.
14.59 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1269 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 2–3 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1269.
Svarstymas. Nematau ministro ir Seimo nario V. Sinkevičiaus. Iš Ekonomikos komiteto – gerbiamas A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų balandžio 10 dieną Ekonomikos komitetas savo posėdyje svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 1257 išdėstytus argumentus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas bei Laisvosios rinkos instituto pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš iš karto žiūriu į J. Varkalį. Man atrodo, jūs ne taip užsirašėte, nes mes dabar turėsime balsuoti, ar pritariame komiteto išvadai atmesti projektą. Jūs sutinkate su tuo?
J. VARKALYS (LSF). Ne.
PIRMININKĖ. Tai aš ir suabejojau. Jūs norite kalbėti prieš?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už mano klaidos pataisymą. Noriu tiesiog pasakyti, ko siekiama šiuo įstatymo projektu. Pirmiausia tai atlyginimų kėlimas. Atlyginimai Lietuvoje skiriasi nuo Europos Sąjungos valstybių per pusę, o kai kur ir kartais, tuo tarpu kai vartojimas vien per mėnesį padidėjo apie 0,8 %, vartojimo kaina. Atlyginimo pakėlimo galimybė šiame įstatyme numatyta priskaičiuojant didelėms ir mažoms įmonėms 0,8 sektoriaus vidurkio, privalomai jį išmokant per tam tikrą kontrolės mechanizmą, kuris numatytas šiame įstatyme.
Dabar, teikiant pasiūlymus dėl viešojo pirkimo, dažniausiai yra taupoma žmonių atlyginimų sąskaita, nes medžiagų kainos nesumažinsi, dyzelinio kuro nesumažinsi, mechanizmų eksploatacijos nesumažinti. Todėl pagrindinė bėda ir yra, kad mažinami atlyginimai. Dar yra šnekama apie tai, kad šešėlinė ekonomika labai didelė, dažnai primokama vokeliuose, parodant mažą, minimalų atlyginimą, ir dėl to susidaro šešėlinės ekonomikos tam tikri dalykai. Tuo įstatymu būtų sumažinta šešėlinė ekonomika. Taikant šio įstatymo nuostatas, būtų galima taip pat išvengti ir įmonių nepatikimumo, nes, dirbant blogoje įmonėje mažai kvalifikuotiems darbuotojams, gaunantiems mažą atlyginimą, lieka neįvykdyti rangos darbai ir kitos sutartys. Ačiū. Kiek spėjau, tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 41, prieš – 14, susilaikė 17. Projektas atmestas.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės klausimai nuo 2-4.1 iki 2-4.4 opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu nebus svarstomi.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3441 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai. Pirmiausia mes turime apsispręsti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto. Jeigu tam pritarsime, tada bus pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Kviečiu J. Varkalį pateikti Seimo nutarimą. Dėl vedimo tvarkos?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Noriu pasakyti, kad mano kortelė neveikė, prašom įskaityti už.
PIRMININKĖ. Kaip jūs balsavote?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Už komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. D. Kreivys balsavo už dėl prieš tai buvusio klausimo.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau leisti įtraukti į šios dienos darbų programą Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3384.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nieko nenori klausti. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Nėra nieko. Galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3441) priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3384 (pateikimas)
Dabar, gerbiamas kolega, jūs turite teisę pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo pataisa labai paprasta. Šiuo įstatymo pakeitimu siūloma sudaryti galimybę subtiekėjui gauti tiesioginį apmokėjimą tais atvejais, kai to nenumato viešojo pirkimo dokumentai. Subtiekėjas, išreiškęs norą gauti tiesioginį atsiskaitymą, rašo prašymą perkančiosios organizacijos užsakovui, tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis: perkančioji organizacija – tiekėjas – generalinis rangovas, subtiekėjas, subrangovas, joje numatomos tiesioginių atsiskaitymų su subtiekėju sąlygos. Tai sudaro teisę tiekėjui pareikalauti, kad darbai ir paslaugos būtų atliktos tinkamai, o subtiekėjui arba subrangovui galimybę gauti tiesioginį atsiskaitymą, jei yra toks trišalis susitarimas.
Šiuo metu visa tai turi būti numatyta perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose. Neretu atveju mažos įmonės, kurios dažniausiai dirba subrangovais, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes generaliniai rangovai užlaiko apmokėjimą dėl objektyvių, o kartais ir subjektyvių priežasčių. Tokias įmones dažniausiu atveju, joms neturint apyvartinių lėšų, neturint, iš kur nusipirkti medžiagų ir išmokėti atlyginimų savo darbuotojams, pasiekia net bankroto stadija. Todėl toks savanoriškas, geranoriškas trišalis susitarimas, tokia galimybė, nenumatant to net viešojo pirkimo dokumentuose, pagal trišalį susitarimą būtų didelė paspirtis išsaugoti mūsų mažąsias įmones ir stiprinti jų patikimumą. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime, kolegos, pritarti po pateikimo? Galime. Dėkoju.
Gerbiamas V. Ąžuolas sutinka, kad nedaviau jam žodžio? Dėkoju. Po pateikimo pritarta. Numatomas svarstymas birželio 4 dieną. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.
15.09 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2436(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2436(2). Pateikimas. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Mėgstu žodžiais nesisvaidyti, tad norėčiau pradėti nuo atsiprašymo. Sakiau viešai, kad atsiprašysiu gerbiamos buvusios kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson. Prieš kokį gerą pusmetį priimant žiniasklaidos registrą sakiau, kad jūsų registras nutemps Lietuvos reitingus pagal indeksą „Žurnalistai be sienų“. Tad noriu pasidžiaugti iš tikrųjų klydau, nes Lietuva pakilo šiuose reitinguose iš 36 vietos į 30-ą. Reikia pasidžiaugti šiuo Lietuvos įvertinimu. Tame reitinge, be to, kad Lietuvos žiniasklaida laisvėja, rašoma ir apie kitus dalykus, kurie verčia sunerimti. Tame reitinge rašoma ir apie mūsų premjerą, sakoma apie premjero necenzūrinius žodžius, kuriais jis vadino žurnalistus. Vyriausybės viešuose pranešimuose tai buvo paneigta prieš dvi savaites, tačiau, nepaisant to, šį įstatymo projektą reikėtų traktuoti kaip dar didesnį mūsų, įstatymų leidėjų, indėlį į tai, kad žurnalistams informacija būtų prieinama. Šis įstatymo projektas, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, teikiamas ir turint omeny tai, kad šią savaitę minėjome Spaudos atgavimo dieną. Tai aktualizuoja problematiką, kuri yra virtusi viešu Vyriausybės karu su žiniasklaidos priemonėmis. Vyriausybės kanceliarija yra įsivėlusi į nemažai teisinių ginčų, net ir teisminių ginčų, kur kvestionuoja žurnalistus prižiūrinčios savivaldos sprendimus teismuose, sakydama, kad jūs neteisingai interpretuojate ir jūs turėtumėte kitaip nuspręsti. Per mūsų teisinę sistemą bandoma kvestionuoti žiniasklaidos saviraišką, savivaldą, savivaldos sprendimus. Šis konkrečiai įstatymo projektas susijęs su žurnalistų teise gauti informaciją iš valstybinių institucijų. Žurnalistų institucijoms arba žiniasklaidos priemonėms negavus teisingos informacijos per nustatytą vienos dienos terminą, mes norime, kad daugiau institucijų būtų pasitelkta į kontrolę, valstybės institucijų kontroliavimą. Tokios institucijos kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savivaldybių etikos komisijos ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija reaguotų į žurnalistų skundus, jeigu valstybės institucijos nesuteikia informacijos per nustatytą vienos dienos terminą.
Aš priminsiu, kad tame pačiame reitinge, kuriame pozityviai vertinamas Lietuvos žiniasklaidos demokratijos ir skaidrumo lygmuo, primenama apie 2018 metais įvykusį konfliktą, kai Registrų centras be išankstinio įspėjimo apribojo žurnalistų teisę gauti informaciją iš valstybinių registrų be papildomo mokesčio įregistravimo. Užtruko net pusę metų, kad ši teisė būtų atkurta. Šiuo įstatymu mes prašome, kad būtų aktyviau ginamos žurnalistų teisės valstybinėse institucijose gauti reikiamą informaciją per nustatytus terminus.
Mielai atsakyčiau į klausimus, jeigu tokių būtų. Manau, kad nebus perteklinių dalykų, ypač tame fone, koks šiandien yra. Tai viešas teisminis ir teisinis karas tarp Lietuvos žurnalistus ginančių savivaldos institucijų ir Vyriausybės kanceliarijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūsų nori paklausti L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jums atrodo, kaip jūsų minimos institucijos – VTEK, savivaldybės, Seimas – sužiūrės kiekvieną atvejį ir kaip pradės tyrimą, ar remiantis skundu, ar savo nuožiūra?
S. GENTVILAS (LSF). Tai yra žurnalistų skundo pagrindu pradedami tyrimai. Jeigu savivaldos institucijos arba kitos valstybinės institucijos nesuteikia informacijos per numatytus terminus, tai nėra proaktyvu, kad tiesiog tos tarnybos – tiek VTEK, tiek savivaldybių etikos komisijos, tiek Seimo Etikos ir procedūrų komisija – negali žinoti susirašinėjimo tarp žurnalistų, žiniasklaidos priemonių ir valstybinių institucijų. Tyrimai būtų pradedami tik po skundų pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Niekas daugiau nenori paklausti.
Motyvai dėl viso – J. Razma. Nėra. Nėra daugiau norinčių. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Visuomenės informavimo įstatymo 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui – už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 32, prieš – 3, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 71: už – 49, prieš – 22. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, per sesiją vyksta kelios opozicinės darbotvarkės ir mums yra suteikta teisė pristatyti projektus. Norisi geranoriškai išgirsti bent vieną argumentą, kad kas nors pasisakytų ar kritiškai paklaustų, kodėl atmetama arba kas yra blogai su projektais, o ne tiesiog nubalsuojama dėl to, kad tai teikia opozicija. Dėkoju.
15.16 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981. Pateikimas. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, už galimybę pristatyti Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu, kai vyksta rinkimai į Lietuvos Respublikos Prezidento postą ir referendumas, mes matome naujai ateinančius rinkėjus, jaunus žmones, įsiliejančius į politinę veiklą, ir tuo tikrai džiaugiamės. Tačiau jaunoji karta nenori sustoti ateidama tik dalyvauti rinkimuose. Ji nori įsilieti į politinių partijų gretas ir veikti.
Todėl, diskutuodamas su įvairių jaunimo organizacijų atstovais, gavau pasiūlymą, kad reikėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą ir leisti jauniems žmonėms nuo 16 metų dalyvauti politinių partijų veikloje. Žinant, kad nuo 16 metų asmuo jau turi tapatybės patvirtinimo dokumentą, jam priskiriama ir dalinė teisinė atsakomybė. Geroji Europos Sąjungos valstybių praktika, nors tai nėra visuotinai priimtas reiškinys, tačiau Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Vokietija, visateisiu partijos nariu galima tapti sulaukus 16 metų, o partijos jaunimo organizacijos nariu galima tapti nuo 14 metų. Pavyzdys Suomija, kur politinių partijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintas amžiaus cenzas, tačiau kiti civilinės teisės aktai reglamentuoja galimybę tapti politinės partijos nariais asmenims, sulaukusiems 15 metų. Ir dar yra keletas valstybių, kurios taip pat norėdamos įtraukti jaunimą į aktyvią politinę veiklą, nepaisydamos to, kad aktyvioji rinkimų teisė yra nuo 18 metų, leidžia politinėse partijose dalyvauti jau nuo 16 metų. Paskatintas jaunos kartos žmonių, teikiu jums šį įstatymo projektą ir prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nenorėčiau skaityti Teisės departamento išvadų, bet iš tikrųjų ten yra tam tikrų nurodymų į Konstitucijos problematikos… tam tikrus straipsnius dėl dalyvavimo politinėse partijose, dėl nepilnametystės, kaip galėtumėte paaiškinti?
J. OLEKAS (LSDPF). Turbūt reikėtų diskutuoti. Yra pareikšta nuomonė, bet narystė politinėje partijoje šiuo įstatymu nesuteikia rinkimų teisės. Suteikia galimybę dalyvauti politinėje veikloje ir įsitraukti į veiklą. Todėl manau, kad čia prieštaravimo Konstitucijai neturėtų būti. Jeigu taip būtų, tada turbūt Teisės departamentas turėtų svarstyti ir pareikšti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. A. S. Nausėda.
A. S. NAUSĖDA (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Juozai, pajuokausiu. Ar šitas projektas nėra dinastinės valdžios politikoje įteisinimo pradžia? Dinastinės. Atsiprašau, nesupratote?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dinastinės valdžios politikoje įteisinimo pradžia.
J. OLEKAS (LSDPF). Man atrodo, gerbiamas kolega, galima dinastijas įteisinti ir nuo 18, ir nuo 21 metų. Bet iš tikrųjų tai yra jaunimo galimybė dalyvauti. Pažiūrėkite, ir šioje salėje, turbūt Konstitucijos salėje vyksta moksleivių parlamentai. Jaunimas skirstosi, dalyvauja ir, be abejo, jie nori. Aš manau, kad ir mūsų supratimu, ir kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu turi tokią teisę įsitraukti į tą veiklą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jaunimas ankstyvoje jaunystėje turi dalyvauti partiniuose reikaluose. Aš gal patarčiau taip: geriau tegu bus kaip ir pas jus – jaunieji socialdemokratai, o toliau bus, kai sukaks 18 metų, viskas tvarkingai. O dabar jūs pats gerai žinote, kad iki 18 metų nesusiformavęs žmogaus charakteris iki galo. Kam mes klaidiname vaikus?
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, kaip gydytojas galėčiau pasakyti, kad kartais nesusiformuoja charakteris ir iki 60 metų. Yra įvairių tokių atvejų gyvenime. Bet aš dar kartą sakau: yra jaunimo organizacijų prašymas suteikti tokią galimybę. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, pasikviesti juos į svarstymą ir tada kartu padiskutuoti. Manau, kuo anksčiau pradeda domėtis, kuo anksčiau įsitraukia, tuo mažiau po to reikia bėgioti iš vienos partijos į kitą, kai jau būna brandus žmogus.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau…
PIRMININKĖ. Kalbėkite per mikrofoną, nieko negirdėti.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, susipažinau su jūsų įstatymo projektu, kuriame nurodyta, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 16 metų. Steigėjais ir nariais. Jūs kalbate tik apie jaunimo dalyvavimą. Čia du skirtingi dalykai. Pažiūrėjus į civilinę teisę, Antrosios knygos 5 straipsnio nuostatą, ten apibūdinamas fizinių asmenų civilinis veiksnumas, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, kai asmuo sulaukia pilnametystės, tai yra kai jam sueina 18 metų. Yra kita įstatymo nuostata, tai yra Antrosios knygos 8 straipsnis, nurodyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro, turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą.
PIRMININKĖ. Kolege, klauskite.
I. HAASE (TS-LKDF). Prašom pasakyti, kaip jūs įgyvendinsite būtent šio įstatymo projekto nuostatą, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti nepilnamečiai vaikai nuo 16 metų? Kaip jūs įgyvendinsite? Ar tai bus tėvų sutikimas, ar jų globėjų sutikimas? Kaip teisiškai?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Aš iš tikrųjų kalbu apie narystę. Ir jūs gerai pastebėjote, kad tame sakinyje yra ir įsteigimas. Galbūt mes turėtume pasitarti, ar reikalinga globėjų… kaip yra, pavyzdžiui, man atrodo, toje pačioje Suomijoje, kur kai kuriais atvejais reikia tėvų sutikimo ar kurio kito. Bet iš tikrųjų jie tokią nuostatą turi, kad gali būti globėjų ar tėvų sutikimas. O kitu atveju gal mes galėtume diskutuoti ir apsiriboti vien naryste, ne steigimu, jeigu mes nerastume sutarimo dėl to, kad jie galėtų, turėdami globėjų ar tėvų sutikimą, tapti steigėjais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. S. Gentvilas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, sveikintinas projektas. Mes turime šiandieninių politinių partijų lyderių, kurie dalyvavo jaunimo organizacijose, bet jie būtų tikrai įgavę didesnį pagreitį, jeigu būtų buvę politinėse partijose kur kas anksčiau. Aš pats esu buvęs Švedijos liberalų partijos narys 17 metų, dar studijuodamas Švedijoje gimnazijoje. Nemanau, kad tai man kaip nors pakenkė. O dabar Teisės departamento pateiktos pastabos yra reikšmingos. Aš sutinku ir su gerbiama Irena dėl balsavimo teisės, dėl kitų įsipareigojimų, nario mokesčio, bet tai yra išdiskutuojama svarstymo metu, kaip gerbiamas Juozas sakė. Kviesčiau pritarti šitai sveikai iniciatyvai, juo labiau kad į mūsų parlamentą ji yra atėjusi iš išorės. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, niekas nenori kalbėti prieš. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 28, prieš – 8, susilaikė 31. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 31, prieš – 32. Taigi projektas atmestas. Atsiprašau, atmesti reikia 36. Suklydau. Taigi po pateikimo grąžintas tobulinti.
15.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3020 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3020. Kviečiu į tribūną L. Balsį.
L. BALSYS (LSDPF). Sveiki, gerbiami kolegos. Šio siūlymo istorija yra tokia. Tiesiog iš esmės mano frakcijos kolegos ir aš siūlome būdą, kaip patobulinti įstatymų leidybą, pagerinti santykius tarp institucijų ir kaip turėti kokybiškesnius įstatymus. Siūlymas yra susijęs su Vyriausybės išvadų prašymu ir su Vyriausybės išvadų pateikimu. Ne paslaptis, kad labai dažnai būna svarstant kokį nors įstatymą paprašoma Vyriausybės išvados. Reikia, nereikia, tiesiog yra tokia teisė, jos paprašoma. Paskui atsitinka taip, kad mes tos išvados laukiam, laukiam, laukiam, laukiam, laukiam, laukiam, o jos vis nėra, nors Statutas nurodo keturias savaites. Tačiau ta nuostata kažkaip neveikia.
Buvo puikus pavyzdys, pavyzdžiui, Miškų įstatymas, kai buvo pateiktos pataisos dėl saugomų teritorijų ir plynųjų kirtimų draudimo arba reguliavimo. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados ir tos išvados keletą mėnesių, turbūt vos ne tris mėnesius nebuvo. Buvo sakoma: rengiam, rengiam, rengiam, rengiam. Tokiu būdu buvo vilkinamas įstatymo svarstymas. Kad to nebūtų, kad visi galėtume ramiai ir sklandžiai dirbti, šią spragą siūlome ištaisyti pasiūlydami tokią Statuto pataisą, kad jeigu Vyriausybė per numatytas keturias savaites tos išvados nepateikia, laikoma, kad ji teisės aktui neprieštarauja.
Iš tikrųjų čia gal nebūtinai Vyriausybė visada piktybiškai ką nors vilkina arba dalyvauja žaidimuose. Kartais būna tų Vyriausybės išvados prašymų tiek daug, kad jie ten nespėja tų išvadų kokybiškai ir greitai parengti, kartais galbūt jie mano, kad jų tikrai nereikia ir dėl to neskuba. Tai čia būtų toks stimulas abiem pusėms vienai kitą labiau gerbti. Vyriausybei gerbti Seimą, Seimui gerbti Vyriausybę ir taip dažnai galbūt neprašinėti, o Vyriausybei, jeigu jau paprašyta, gerbti Seimą ir pateikti per nustatytą laiką. Kitaip būtų laikoma, kad Vyriausybė neprieštarauja, ir įstatymo projektas galėtų eiti savo eiga, kaip numato mūsų įstatymo priėmimo procesas. Toks paprastas siūlymas, tačiau, aš manau, jis labai labai pagerintų ir pagreitintų mūsų įstatymų priėmimo procesą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Linai. Nereikia ieškoti Miškų įstatymo. Šiandien iš darbotvarkės 2-5, 2-6 klausimai išbraukti, mano konkretūs projektai, dėl to, kad Vyriausybė, pavyzdžiui, dėl Atsinaujinančios energetikos įstatymo jau tris mėnesius nepateikė išvados, o dėl 2.6 klausimo – pajūrio juostos – praėjo šeši mėnesiai ir tik vakar buvo pateikta. Aš nežinau, net ką paklausti. Tiesiog ačiū už tokį pasiūlymą.
L. BALSYS (LSDPF). Kiekvienas turime savo graudžią istoriją, dėl kurios geri projektai stringa. Užuot greitai apsvarstę – pritariame, nepritariame, normaliai svarstome, diskutuojame, – tiesiog negalime to daryti. Visuomenė kai kuriais atvejais… Kai kurie įstatymai labai rezonansiniai, visuomenė laukia nors kokio sprendimo, o jo nėra. Ši Statuto pataisa įgalintų padaryti, kad taip nebebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Daugiau nėra norinčių klausti.
Už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų daug kalbame apie Seimo darbo efektyvinimą ir apie tai, kaip galėtume pagerinti Seimo darbo kokybę. Aš manau, kad šis gerbiamo kolegos L. Balsio pasiūlymas yra labai taiklus, aiškus ir tikrai galėtų užkirsti kelią tokiam kai kurių klausimų svarstymo ištęsimui, kuris nebūtinai yra piktybinis, bet kuris visgi gali tapti įrankiu stabdyti kai kuriuos projektus. Aš tikrai raginčiau pritarti šiam pasiūlymui, nes jis yra racionalus ir užtikrintų efektyvesnį mūsų darbą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta bendru… (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau balsuoti po pateikimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 39, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas – birželio 13 dieną.
15.33 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3225 (pateikimas)
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Sveiki. Čia kitas aš. Gerbiami kolegos, čia vėl yra frakcijos siūlymas. Aš esu vienas iš iniciatorių.
Šis įstatymo projektas turi savo labai graudžią ir jautrią istoriją. Sausio mėnesį II rūmų fojė aš pamačiau iš nuovargio faktiškai alpstantį, vaikštantį ir vos ne alpstantį pavargusį senolį. Paskui pasirodė, jam 90 metų. Jis vaikščiojo po Seimo fojė ir su apsauga bandė išsiaiškinti, kur jo pensija. Žmogus tikrai buvo ant išsekimo ribos. Atsisėdome, pakalbėjome, išsiaiškinome, kas yra. Jis, 90 metų žmogus, sausio mėnesį per šaltį ir purvyną pėsčias atėjo iš Žirmūnų, maždaug 5 ar 7 kilometrus, į Seimą labai sunerimęs, kad jau kelintą dieną jo žmonai ir jam neatneša pensijos. Jo žmona yra neįgali, ratukuose, nevaikštanti, negali niekur nueiti tos pensijos. Žmogus pamanė, kad jau valdžia tą pensiją atėmė, ir atėjo į Seimą ieškoti, kur yra valdžia. Mes pašnekėjome, aš pažadėjau, kad kaip nors padėsime. Skambinau „Sodros“ vadovybei. Turbūt ne vienas Seimo narys tomis dienomis skambino „Sodros“ vadovybei, nes tokių skundų tomis dienomis buvo labai daug. Galų gale tą žmogų teko parvežti į Žirmūnus ir palinkėti, kad ta pensija ateitų.
Dėl to kilo mintis, kad kažką reikia daryti, nes dabartiniai įstatymai reguliuoja tvarką, kad „Sodros“ fondas valdybos sprendimu ir tarybos pritarimu pats skelbia ne vieno, o keleto ar keliolikos, kiek ten yra tų padalinių, viešuosius pirkimus, kas pristatys pensiją į namus. Pensijos pristatymas į namus nėra nei kokia nors privilegija, nei paslauga, kur reikėtų viešųjų atskirų pirkimų, tai yra žmogaus teisė gauti pensiją į namus, o valstybė tą teisę privalo žmogui garantuoti. Akivaizdu, kad pagal dabartinę tvarką, kai vyksta daug viešųjų pirkimų, juos laimi skirtingos kompanijos skirtingose savivaldybėse. Ne visos jos, pasirodo, gali užtikrinti tą būtinąją paslaugą pristatyti, ne visos moka ir žino, kaip tai daryti, ne visos yra pasirengusios, o konkursą laimi tik dėl to, kad pasiūlo mažiausią kainą, o paskui nesugeba to įgyvendinti.
Yra siūlymas dabar pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuris numato tą tvarką, kaip pensijos pristatomos į namus, pasinaudojant universaliosios pašto paslaugos kategorija. Universalioji pašto paslauga – Europos Sąjungos direktyvose įtvirtintas paslaugų ratas, kurį būtina suteikti įgyvendinant tam tikras sąlygas, tarp kurių yra vienodas standartas visoje šalies teritorijoje. Būtent tai, ko reikia žmonėms, kurie gauna pensijas į namus. Siūlymas yra pakeisti įstatymą taip, kad „Sodrai“ nebereikėtų eikvoti valstybės pinigų skelbiant tuos viešuosius pirkimus, o ji būtų įpareigota kreiptis į tą įmonę, kuri jau yra laimėjusi viešąjį konkursą, pabrėžiu, čia ne šiaip kas nors, vienai įmonei, kuri yra laimėjusi Vyriausybės kas septyneri metai skelbiamą universaliosios pašto paslaugos teikėjo konkursą ir garantuotai atitinka visas sąlygas, kad pensijos būtų pristatytos visoje Lietuvos teritorijoje vienodai kokybiškai, vienodai greitai ir gerai.
Šiuo metu tą paslaugą yra laimėjęs Lietuvos paštas, bet ją gali laimėti bet kuri kita pašto paslaugas teikianti įmonė. Lietuvoje yra daug veikiančių tarptautinių pašto kompanijų, kurios galėtų dalyvauti ir dalyvauja konkurse tapti universaliosios pašto paslaugos teikėju. Kas laimės, tas ir teiks šią paslaugą. Čia yra toks paprastas siūlymas.
Aš mačiau, yra Teisės departamento tam tikrų išvadų, galbūt tam tikros kritikos, kad čia konkurencija ribojama, bet čia nėra ribojama konkurencija, nes čia nėra paslauga, kurią reikia pirkti „Sodrai“ savo kokioms nors reikmėms. Tai yra žmonių teisės gauti pensiją į namus įgyvendinimas, tai yra valstybė vykdo savo prievolę pasirinkdama tą būdą, kuris yra geriausias. Geriausias būdas yra atrinktas viešai paskelbtu konkursu, tai yra mes sutaupome pinigų, neskelbiame nereikalingo konkurso, o „Sodra“ nesuka galvos, kaip garantuotai ir gerai suteikti paslaugą, žmonės ramūs, kad visada, kas bebūtų valdžioje, kokia bebūtų sistema, visada bus universaliosios pašto paslaugos teikėjas, atrinktas demokratiškai konkurso būdu, ir tą paslaugą atliks. Tokiu būdu 90 metų senoliui iš Žirmūnų niekada nereikėtų pėsčiomis per speigą eiti į Seimą ir ieškoti, kur yra valdžia, kuri galimai paėmė jo pensiją.
Taigi siūlau palaikyti. Jeigu reikės tobulinti, atsižvelgsime į konkurencinius ypatumus, tikrai patobulinsime svarstydami, bet siūlau po pateikimo tikrai pritarti, nes žmonės to laukia. Dabar viskas aprimę, dabar galbūt tos pensijos jau ir nešiojamos, bet kiek kainavo nervų, kol ta sistema įsivažiavo. O ateis kitas kartas ir vėl bus tas pats. Kam tuos žmones, mūsų mielus pensininkus nervinti? Ir taip jų pensija nėra tokia didelė. Jie gyvena nuo pensijos iki pensijos ir pasakymas: palaukite dar tris dienas – tikrai atneš, yra labai sunkus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš irgi šioje stadijoje siūlau pasisakyti už jūsų projektą, tačiau man kyla neaiškumų. Jūs pasakojate, kad viešojo pirkimo būdu bus atrinktas universaliosios pašto paslaugos teikėjas.
L. BALSYS (LSDPF). Jis yra atrinktas. Jis yra, jis visuomet yra atrinktas.
E. GENTVILAS (LSF). Tai dabar kodėl jūsų projekte yra rašoma: „Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas“? Kodėl čia dar Vyriausybė turi dalyvauti – konkursą laimėjusį nugalėtoją paskirti…
L. BALSYS (LSDPF). Todėl, kad…
E. GENTVILAS (LSF). (Aš noriu pabaigti.) Antras dalykas. Yra ta sąvoka apibrėžta – „universaliosios pašto paslaugos teikėjas“?
L. BALSYS (LSDPF). Taip, tai yra direktyvoje apibrėžta sąvoka, tai yra visiškai aiški kategorija. O Vyriausybės paskirtas, nes Vyriausybė šiai paslaugai teikti skelbia konkursą ir paskiria tą konkurso laimėtoją teikti šią paslaugą. Čia viskas demokratiška ir konkurencinga.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, pirmiausia aš norėčiau paklausti. Iš tikrųjų jūs matėte ir Teisės departamento išvadose išreikštas abejones, kad būtent tai, ką jūs siūlote, yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalykas. Tai yra pirmas klausimas. Ir antras dar. Turbūt jūs žinote ir susipažinote, kam skiriamos, mokamos ir naudojamos „Sodros“ lėšos. Klausimas ir kyla… Iš tikrųjų ir gerbiamo kolegos E. Gentvilo klausimas labai teisingas buvo dėl universaliosios paslaugos teikėjo – vien dėl to ir pasisakyta, ir išvadose yra, kad tą teikėją turi atrinkti Vyriausybė vien dėl to, kad „Sodra“ neturėtų šių išlaidų apmokėti.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiama kolege, dabar yra taip, kad „Sodra“ skelbia atskirus konkursus dėl viešojo pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir perka tą paslaugą. Nors jau yra, visada yra viešosios universaliosios pašto paslaugos teikėjas, nes jo negali nebūti pagal direktyvas. Dabar staiga „Sodra“ dar kažką iš naujo perka, iš naujo bando pagal tuos pačius universaliosios pašto paslaugos teikėjų reikalavimus surasti dar kažką, kas jau ir taip egzistuoja. Tai yra pinigų švaistymas. O mūsų viešųjų pirkimų įstatymai, mes visi žinome, nėra tobuli. Čia reikėtų tiesiog įvesti tvarką, padaryti taip, kad ten, kur nereikia, ir nebūtų to konkurso. O čia jokio konkurencijos pažeidimo nėra, nes universaliosios pašto paslaugos teikėjas yra atrenkamas viešo, atviro konkurso būdu, kuriame yra įtvirtintos sąlygos, kad būtų visoje šalies teritorijoje laiku ir vienodo lygio kokybės paslauga teikiama. Būtent tai, ko reikia „Sodros“ pensijoms išnešioti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas numatomas birželio 11 dieną.
Seimo narių pareiškimų nėra.
15.42 val.
Seimo savaitės (2019-05-13–2019-05-17) – 2019 m. gegužės 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
O dabar kreipiuosi į Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Gal galite pristatyti savaitės, prasidedančios gegužės 13 diena… Ai, gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, kitą savaitę… ji išties labai darbinga. Komitetai padarė labai daug darbo, parengė išvadas. Svarstymai. Antradienį iš esmės labai labai daug svarstymų. Išskirtinai noriu atkreipti dėmesį, ką jau girdėjote, Prezidento veto dėl Vietos savivaldos įstatymo, mes taip pat turėsime priimti sprendimą. Ir pateikimai įstatymų projektų. O ketvirtadienį… Tiesa, pažadas dėl frakcijų teikimų, kad galėtume komisijas ir komitetus, mūsų jau pažadėtus, ir Antikorupcijos, ir Sveikos gyvensenos, ir kitus, susitvarkyti. Ketvirtadienis kaip paprastai – priėmimai. Ir Kelių priežiūros, ir daug kitų įstatymų projektų. Ir vakariniame posėdyje daug įstatymų, kuriuos svarstysime arba pateiksime. Būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, norėjau pasiteirauti. Čia nuskambėjo tokia rinkiminė rezoliucija dėl Lietuvos banko, kurią ir jūs taip pat pasirašėte.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasitikslinti, ar ji įtraukta į kitos savaitės darbotvarkę?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, ji įtraukta į darbotvarkę – antradienį 11 val. 40 min. Pasirašė 43 Seimo nariai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Supratau. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Todėl, kad pasirašė 43 Seimo nariai. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pirmoji Seimo vicepirmininke, norėjau paklausti. Prieš dvi dienas Seimo Pirmininko klausiau to paties dėl Aplinkos apsaugos komiteto. Jūs čia taip gražiai pasakėte, kad komitetai dirbo, svarstymai visur, išskyrus Aplinkos apsaugos komitetą, vyko. Bet Aplinkos apsaugos komitetas nuo balandžio 3 dienos neturi pirmininko ir nevyksta jokie svarstymai. Seimo Pirmininkas dar antradienį žadėjo, kad šiandien, ketvirtadienį, jau bus suformuota. Kaip aš galiu tikėti jumis, kad kitą savaitę bus kažkas suformuota? Man atrodo, tai yra ir jūsų paskirto ministro reputacijos klausimas, kad įstatymai nestrigtų Seime.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už teisingą klausimą, labai svarbų klausimą. Iš tikrųjų komitetas pajėgus išsirinkti pirmininką. Visi nariai yra tame komitete. Tiesiog reikia šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę ir mums Seime reikia priimti nutarimą – jau komiteto išrinkto pirmininko patvirtinimą. Vėlgi viliuosi, nes šią savaitę mes baigiame, kad kitą savaitę ši problema bus išspręsta. Kodėl neturime šią savaitę, aš apie tai kalbėjau, kai tvirtinome šios savaitės darbotvarkę. Antradienį mes kai kuriuos klausimus jau išspręsime, o ketvirtadienį po komiteto priimto sprendimo patvirtinsime Seime Seimo nutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad čia, darbotvarkėje, yra įrašytos keistos rezoliucijos, aiškiai orientuotos į rinkimus, tikrai neverta balsuoti, kai nežinome, kas išeis į antrąjį Prezidento rinkimų turą. Jeigu S. Skvernelis neišeis, turbūt iniciatoriai tos rezoliucijos ir nebematys prasmės čia teikti. Aš siūlau dabar nepritarti tai darbotvarkei, kuri vis dar turi tą rinkiminį kvapą.
PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tą, ką J. Razma čia pasiūlė. Aš raginčiau Seimo valdybą parengti Seimo narius galimam neeiliniam Seimo posėdžiui galbūt pirmadienį arba antradienį, nes jeigu iš tiesų, kaip viskas atrodo, S. Skvernelis nepateks į antrą turą, tai mums teks spręsti ekstrapadėtį, kilusią krizę Lietuvoje, nes jam reikės atsistatydinti pirmadienį. Tai jau reikėtų arba pirmadienį po pietų, arba antradienį iš ryto rinktis į neeilinį posėdį ir čia svarstyti ne kokias nors rezoliucijas, o svarstyti Vyriausybės klausimą. Jūs žinote, mes tikrai manome, kad tokias krizes galima suvaldyti, galite pasiskaityti įvairius scenarijus, tikrai to nesibaiminame. Bet tik kad nebūtų Seimo valdyba visiškai sutrikusi ir valdančiųjų frakcija nebūtų sutrikusi, apie tai reikia kalbėti jau šiandien. Todėl aš siūlau protokoliniu nutarimu pavesti valdybai dabar, esant reikalui, pirmadienį po pietų, kai jau bus viskas, taip sakant, rezultatai aptarti, arba antradienį iš ryto numatyti neeilinį Seimo posėdį ir svarstyti premjero atsistatydinimo klausimą ir tolesnę visą valstybės perspektyvą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininkas atsakys kaip valdybos pirmininkas.
V. PRANCKIETIS. Kadangi valdybos darbotvarkę formuojame mes patys, tai ačiū už patarimus. Neeilinio posėdžio nereiks, nes bus eilinis. Jo darbotvarkę visada galime papildyti ir dirbsime labai ramiai ir normaliai. Nesijaudinkite – pateks. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bet kadangi dėl kitos savaitės darbotvarkės buvo išsakyta kitokių minčių, mes privalome balsuoti. Kas išsakė?.. J. Razma – prieš. (Balsai salėje) Dabar balsuojame, paskui bus replika. Balsuojame. Kas pritariate kitos savaitės darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 46, prieš – 9, susilaikė 13. Taigi kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.
Dabar replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, nesupratau Seimo Pirmininko pasakymo gyvenkit ramiai. Jeigu valstiečiams vadovautų Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, tai aš gyvenčiau ramiai, nes nebūtų tokių pažadų. Dabar, kai iš tikrųjų štai matau tokią reakciją, kokią matau iš Valstiečių partijos, kuri nesiruošia kviesti neeilinio posėdžio, tai aš esu labai stipriai sunerimęs, kad negi iš tikrųjų tai, ką R. Karbauskis kalbėjo visą šią savaitę, kalbėjo visišką netiesą. Jokių pareiškimų, jokių atstatydinimų pirmadienį, pasirodo, nebus. (Balsai salėje) Ką tada visa tai reiškia? Aš esu dar labiau sunerimęs po Seimo Pirmininko raginimo nurimti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, visi, kas norėjo, pasisakė. Aš manau, kad reikia ramiai miegoti, sočiai maitintis ir sulaukti pirmadienio.
Dabar 2019 m. gegužės 9 d. posėdį turėtume baigti, bet prieš tai registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Taigi gegužės 9 dienos vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)