Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 246
STENOGRAMA
2023 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Kviečiu pradėti vakarinį posėdį. (Gongas)
Iš pradžių registruosimės. Tuomet tie, kurie užsiregistruos, sužinos balsų skaičiavimo rezultatus. Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2527(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, turiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo pirmininke“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 109, rasta biuletenių 109, galiojančių – 109, negaliojančių nebuvo. Už – 81, prieš – 10, susilaikė 18 Seimo narių. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinimai pirmininkei. Linkime sėkmės darbe. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, dabar yra Vyriausybės pusvalandis. Kol laukiame tribūnoje finansų ministrės G. Skaistės, P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti, kas vis dėlto įleido į Seimą poną O. Šurajevą? Kiek žinau, jis yra visuomeninis ar koks I. Šimonytės padėjėjas. Gal I. Šimonytė ar kas? Jis trukdė dirbti, įžeidinėjo, priekabiavo, klausykite, tyčiojosi iš Seimo narių. Vis dėlto pagal Valdybos tvarką, kas įleido, turi atsakyti už tą kolegą, kuris yra Seime. Kodėl jis neneša atsakomybės? Jūs galite pasakyti, kieno jis yra žmogus?
PIRMININKAS. Taip, aš skubiai aiškinsiuosi. Labai ačiū už pastabą.
14.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Finansų ministrės Gintarės Skaistės informacija apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų skyrimą
Dabar finansų ministrė G. Skaistė. Vyriausybės pusvalandis apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų skyrimą. Prašom, žodis jums. Kaip visada, to pusvalandžio sutaupytą laiką bus galima skirti klausti. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Norėčiau pasidalinti informacija dėl plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo, arba kitaip Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo įgyvendinimu Lietuvoje. Kaip žinote, Atsparumo didinimo ir atsigavimo fondo tvirtinimas buvo susijęs su pandeminiu laikotarpiu. Pandemijos metu buvo nuspręsta į ekonomikas investuoti šiek tiek daugiau lėšų, bet kadangi tai buvo naujas instrumentas ir jis buvo konstruojamas nauju pagrindu, buvo ne bendro Europos Sąjungos biudžeto dalis, bet nutarta skolintis bendrai valstybių narių, todėl buvo sutarta, kad šio investavimo instrumento atsiskaitymas bus šiek tiek kitoks. Jis pagrįstas būtent reforminiais veiksniais. Jeigu paprastojoje sanglaudos politikoje yra atsiskaitoma už įgyvendintas investicijas: kiek nutiesei takų, kiek nutiesei kelių, už tiek lėšų gauni finansavimą, šiuo atveju yra kitoks atsiskaitymo principas. Atsiskaitoma yra už tam tikrus reforminius veiksmus ir investicinius veiksmus. Reformos yra glaudžiai susietos su investicijomis. Dažniausiai pirmiausia keliauja reforminiai veiksmai, paskui juos keliauja investicijos tam, kad būtų galima paskatinti įgyvendinti reikalingas įsisenėjusias reformas atskirose šalyse narėse.
Taip pat vasario 28 dieną buvo atnaujintas patvirtintas „REPowerEU“ reglamentas, leidžiantis papildyti Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo planus atskiroms šalims narėms. Lietuva taip pat planuoja pasinaudoti šia galimybe. Iki balandžio 30 dienos turime papildyti šį planą ir pasinaudoti galimybe skolintis iš Europos Komisijos instrumento. Šiuo metu esame parengę papildomų priemonių už 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis yra skirta atsinaujinančios energetikos plėtrai, žmonėms, verslui, savivaldai, Kibernetinio saugumo programai įgyvendinti, taip pat elektrinio baržos stūmiko upėje įgyvendinimo projektui, taip pat renovacijos procesams finansuoti. Su šiuo „REPowerEU“ reglamento papildymu Lietuva gauna atsinaujinančios energetikos projektams ir energetinio efektyvumo projektams įgyvendinti 194 mln. eurų papildomai. Per šį laikotarpį buvo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų sanglaudos politikos 2021–2027 metų investicijų programa, patvirtinta su Europos Komisija, pagal naują Strateginio valdymo įstatymą ir patvirtintą Strateginio valdymo metodiką yra parengtos aktualios plėtros programos, kurios reikalingos šioms investicijoms įgyvendinti, ir dauguma priemonių, kurios startuos 2021–2022 metais.
Jeigu žvelgtume į investicijų srautą, tai paprastai tuomet, kai įsibėgėja investicinis periodas, tarkime, praėjusių 2014–2022 metų perspektyva, tai investicijų srautas per metus siekė 900 arba 1 mlrd. eurų. Tokį srautą turėjome pastaruoju laikotarpiu, dabar matome, kad, įgyvendinus reformos veiksmus, ateinančiais metais startuoja didelė dalis investicijų srauto iš plano „Naujos kartos Lietuva“ ir didžioji dalis jų pasieks 2024–2025 metais. Žvelgiant į planavimo periodą, pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ yra paskelbta kvietimų už 1,1 mlrd. eurų, iki metų pabaigos paskelbsime kvietimų projektui įgyvendinti už likusį 1 mlrd. eurų, taip pat iš 2021–2027 metų investicijų programos dėl Sanglaudos projekto yra paskelbta kvietimų už 0,5 mlrd. eurų, o 1 mlrd. eurų startuos per šiuos metus. Iš viso jau yra paskelbta šių dviejų instrumentų kvietimams įgyvendinti per 2022–2023 metus 3,6 mlrd. eurų. Taigi projektai yra planuojami ir jų įgyvendinimas atitinka suplanuotą įgyvendinimą.
Dabar, žvelgiant į Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo įgyvendinimą atskirose šalyse narėse, tikrai yra labai daug mitų pastaruoju metu platinama. Išties daliai šalių narių šis fondas yra tam, kad labiau atsigautų nuo pandemijos laikotarpio, nuo tų ribojimų, kurie tuo metu buvo. Didelei daliai šalių narių tai yra labiau atsparumo didinimo instrumentas. Jeigu žvelgtume į tas šalis, kurios pateikė daugiau mokėjimų prašymų ir jau yra gavusios keletą išmokų, tai matytume, kad daugiausia tai yra tos šalys, kurioms reikėjo atsigauti nuo pandemijos ir kurios yra susijusios būtent su turistų srautų sumažėjimu. Kaip matome, tai yra Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Kroatija – būtent tos šalys, kurios buvo labai priklausomos nuo turistų srautų. Vis dėlto 9 šalys iš 27 apskritai dar nėra pateikusios jokio mokėjimo prašymo, o 16 šalių narių iš 27, kaip ir Lietuva, dar nėra gavusios pirmojo mokėjimo prašymo išmokos, sakyčiau, kad iš 27 šalių narių esame vieni iš 16.
Taip pat turbūt atkreiptinas dėmesys, kad pačios šalys planuoja, kaip jos turėtų pateikti mokėjimo prašymus. Dalis šalių susiplanavo, kad viename mokėjimo prašyme bus mažiau rodiklių, tuomet bus galima suskaidyti į daugiau mokėjimo prašymų ir tiesiog gauti dažnesnes išmokas. Kitos šalys nusprendė, kad mokėjimo prašymus pateiks vieną kartą per metus, panašiai kaip ir Lietuva. Kiekviena šalis pati planuoja, kaip ji ir kada nori pateikti savo mokėjimo prašymus pagal savo srautų valdymą.
Taip pat yra labai daug mitų platinama pastaruoju metu, sakyčiau, gana piktybiškai, kad Lietuva negaus pusės milijardo mokėjimo, nes laiku neįgyvendino reformų. Turiu pasakyti, kad Europos Komisija yra konstatavusi ir kelete komitetų yra svarstymai įvykę dėl 31 rodiklio iš 33, kurie buvo nurodyti pirmame mokėjimo prašyme. Buvo patvirtinta, kad Lietuvai bus išmokėta 537 mln. eurų, kurie pasieks Lietuvą tuomet, kai bus baigtos formalios derinimo procedūros. Jos užtrunka apie 2–3 mėnesius ir visoms šalims jos yra vienodos. Pasibaigus šioms formalioms procedūroms, Lietuvai bus išmokėti 537 mln. eurų, planuojama, kad tai įvyks gegužės mėnesį. Taip pat dėl dviejų rodiklių, kurie susiję su mokestiniais pakeitimais, Europos Komisija yra konstatavusi, kad yra pasiekta dalinė pažanga, bet, kad užbaigtume pasiekti šiuos rodiklius, reikalingi papildomi veiksmai. Tokiu atveju 26 mln. eurų Lietuvą pasiektų tuomet, kai būtų užbaigti šie veiksmai. Tam yra duodamas 6 mėnesių terminas, jis prasidės nuo tos dienos, kai bus gautas Lietuvos atsakymas ir Europos Komisija nuspręs, kad šie rodikliai yra dalinai nepasiekti, todėl reikia užbaigti jų pasiekimą. Nuo balandžio mėnesio turime 6 mėnesius šiems rodikliams pasiekti. Kadangi šie rodikliai yra konkrečiai susiję su mokestiniais pakeitimais, o Vyriausybė yra įrašiusi mokesčių paketo pristatymą Seimo pavasario sesijoje, tai tikrai šie rodikliai bus pasiekti ir tie 26 mln. eurų Lietuvą pasieks taip pat.
Kalbant apie rodiklių įgyvendinimą, iš viso turime 191 rodiklį šiame plane, iš jų jau yra įgyvendinti 38 reguliaciniai rodikliai, tai yra reforminiai. Per ateinantį laikotarpį dar laukia 29 reguliacinių-reforminių veiksmų pasiekimas. Yra 119 investicinių rodiklių, 5 iš jų jau yra įgyvendinti.
Teiksime antrąjį mokėjimo prašymą, tikimės jį suformuoti iki šių metų pabaigos. Didelė dalis rodiklių iš tų 17 jau yra pasiekti. Tai yra 8 reforminiai-reguliaciniai veiksmai, 6 bus priimti iki šių metų pabaigos. Taip pat 2 investiciniai veiksmai jau yra įgyvendinti ir 1 yra siekiama. Dabar, kalbant apie tai, kokie rodikliai jau yra pasiekti ir kas buvo padaryta. Iš žaliosios pertvarkos buvo priimta degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų IT sistema. Taip pat buvo parengta elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema www.eismoinfo.lt. Taip pat patobulinta įstatyminė aplinka gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinti, ji buvo priimta Seime. Taip pat yra įkurtas Pastatų renovacijos kompetencijų centras. Kaip skaitmeninės transformacijos dedamoji yra įkurtas Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras.
Taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus 5G tinklams diegti. Taip pat priimti teisės aktai dėl efektyvaus duomenų valdymo. Kalbama apie Valstybės duomenų agentūrą ir jos atliekamas funkcijas.
Taip pat startavo švietimo, mokslo ir inovacijų krypties „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas. Dalyvauja 57 savivaldybės. Startavo nuo reforminių veiksmų dėl įvairių tvarkų tvirtinimo, o dabar jau yra planuojamos konkrečios investicijos. Taip pat profesinio karjeros orientavimo platforma, parengta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros studija, suvienodinti minimalūs stojimo reikalavimai į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Taip pat pradėjo veikti Inovacijų agentūra bei Mokslo politikos įgyvendinimo agentūra.
Sveikatos apsaugos srityje reglamentuotas pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas, taip pat atnaujintas 2016–2025 metų šeimos medicinos plėtros veiksmų planas.
Socialinės apsaugos ir darbo srityje pasiekti rodikliai. Yra įvesta vienišo asmens išmoka, ji prisideda prie atskirties mažinimo. Taip pat pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai, jie buvo priimti jau pačioje kadencijos pradžioje. Taip pat nustatytas socialinės priežiūros kokybės standartas, naujos verslumo ir mokymosi skatinimo priemonės tiems žmonėms, kurie nukentėjo pandemijos metu ir turėjo persikvalifikuoti.
Taip pat viešajame sektoriuje yra automatizuoti du Valstybinės mokesčių inspekcijos procesai. Tikimės, kad tai prisidės prie spartesnio duomenų apdorojimo.
Taip pat startavo Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema.
Taip pat Seimas priėmė atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Buvo atlikta studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų.
Tokie yra pagrindiniai nuveikti darbai, kurie yra susiję su šio plano įgyvendinimu. Kaip minėjau, gegužės mėnesį planuojame gauti pirmąjį mokėjimą, apie 537 mln. eurų, o per ateinantį laikotarpį, per 6 mėnesius, bus pasiekti ir rodikliai, susiję su mokestiniais pakeitimais, ir tie laikinai sulaikyti 26 mln. eurų taip pat bus išmokėti Lietuvai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra galimybė paklausti klausimų. Tuoj įsikraus kompiuteris, pamatysime, kas gi iš tikrųjų nori klausti. Pirmasis klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš manau, politikams toks nerimas atsirado dėl to, kad vis dėlto Lietuva iš RRF fondo negavo laiku tų pinigų. Jūs tikriausiai žinote, kad viešųjų finansų valdyme yra labai svarbu racionalus planavimas, efektyvus lėšų panaudojimas, kuo greitesnio gero rezultato gavimas. Tai nulemia iš dalies ekonomikos sėkmę ir biudžeto pajamų didėjimą. Čia yra mano tokia nuomonė ir tikriausiai aš jos visada laikysiuosi, to laikosi visi specialistai, kurie kalba apie viešuosius finansus.
Bet mano klausimas būtų apie tai, ar jūs jau vertinate situaciją dėl pajamų galimo pablogėjimo, jeigu ekonomikos augimas pradės lėtėti, nes kol kas, mano nuomone ir kai kurių ekspertų nuomone, išlaidos suplanuotos gana optimistiškai, bet matome, kad ir IV ketvirtyje ekonomikos augimas buvo labai žemas, ir sausio mėnesį matome ekonomikos lėtėjimą. Ar tai neatsilieps neigiamai pajamų surinkimui? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Rizikų gali būti įvairių. Reikia įvertinti turbūt ir geopolitinę įtampą, ir galimus trikdžius mūsų eksporto rinkose, ir paklausos mažėjimą. Tačiau taip pat matome atnaujintus Europos Komisijos vertinimus apskritai dėl euro zonos ir Europos Sąjungos ekonomikos ir kol kas vertinimai yra šiek tiek pozityvesni, negu jie buvo prieš tai.
Matome paskutinius duomenis Lietuvoje. Išties pramonės rezultatai turbūt nedžiugina, nes jeigu žvelgtume į biudžeto surinkimą, jam poveikį turi daug faktorių – ne tik pramonės rezultatai, bet taip pat ir kiti. Turbūt vartotojų ir verslo lūkesčiai yra šiek tiek geresni negu kitur. Taip pat matome, kad vartojimas atsigauna, jis buvo jau šiek tiek prislopęs. Jeigu žiūrėtume pastaruosius mėnesius, vis dėlto biudžeto surinkimas yra geresnis negu prognozuota. Netgi atmetę tas dedamąsias, kurios buvo darytos, tai yra prielaidos dėl mokestinių atidėjimų, kad buvo sudaryta galimybė įmonėms, kurios turi daug energetikos savo sąnaudose, turėti atidėjimus ir tai buvo įskaičiuota, suprojektuota, kad tai bus tam tikri didesni biudžeto netekimai, matome, kad ši prielaida nepasiteisina. Bet netgi eliminavus šios prielaidos pasekmes vis dėlto biudžeto surinkimas kol kas yra šiek tiek geresnis negu prognozuota. Taip pat matome, kad ir poreikiai išlaidoms, ko gero, bus mažesni, kalbu apie energetikos išlaidų kompensavimą gyventojams. Matome, kad kainos slopsta greičiau, nei buvo galima prognozuoti rengiant biudžeto projektą rudenį, esant tuometėms prielaidoms, ir tikėtina, kad dalis tų išlaidų taip pat būtų nepanaudota. Taigi turbūt tų biudžeto vykdymo faktorių yra įvairių.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Ąžuolo salėje nematau. Klausia E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, už pristatymą. Tikrai nekvestionuosiu, ar laiku, ar ne laiku, nes visi statistiką matėme, visos šalys yra parodytos, kaip šiuo metu atrodo. Mano klausimas būtų apie Vilniaus regioną. Kiek šiomis priemonėmis vis dėlto galės naudotis Vilniaus regionas, čia esančios įmonės, savivaldybės, nes, kaip žinoma, planuojant šį laikotarpį Lietuva buvo padalinta į du regionus? Vilniaus regione atsidūrusios savivaldybės ir įmonės negali visomis priemonėmis šiandien naudotis. Buvo kalbėta, kad bus atskiras fondas. Ar jisai bus ir kokia situacija yra su Vilniaus regionu, nes vis dėlto ekonominiai ir socialiniai skirtumai šio regiono viduje yra gerokai didesni negu išvis tarp vieno ar kito regiono Lietuvoje? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės tai turbūt dar vienas mitas, sklandantis tarp įvairių politikų, kad Vilniaus regionas yra vien Vilnius. Jūs visiškai teisi, skirtumai šiame regione yra labai dideli ir dalis savivaldybių pagal savo rodiklius gerokai labiau atsilieka nuo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono savivaldybių. Tiems skirtumams išlyginti taip pat reikalingos lėšos. Turėjome tikrai sunkias diskusijas dėl 2021–2027 metų investicijų programos tvirtinimo, ten buvo numatytas pagal reglamentą didesnis pinigų kiekis, kurį būtų galima skirti regionams. Vis dėlto pavyko pasiekti sutarimą su Europos Komisija. Galbūt tie fondai, kurie neturėjo regioninio paskirstymo, o didesnės apimties gali būti įgyvendinti būtent Vilniaus regione tam, kad būtų galima išlyginti tuos skirtumus… Visiškai išlyginti skirtumų nepavyks tiesiog turbūt dėl teminių apribojimų. Jei iš kitų fondų ir galima skirti daugiau lėšų šiam regionui, dažnai visi tie fondai turi savo teminius apribojimus, kad dalis turi būti skirta žalinimui, renovacijai, tarkim, sanglaudos politikai, socialinei politikai. Tai tiek, kiek buvo įmanoma, turbūt buvo pasižiūrėta, kad vis dėlto tos skylės, kurios nepadengtos, lieka 2021–2027 metų investicijų programoje, jos galėtų būti finansuojamos tiek iš šio instrumento, tiek iš kito. Taip pat stengiamės pasižiūrėti ir į kofinansavimo tvarką, kad tos savivaldybės, kurios yra Vilniaus regione, nenukentėtų dėl to, kad jos yra būtent šiame regione. Kalbu ne apie Vilnių, bet apie kitas savivaldybes, kad joms kofinansavimas liktų toks pats, kaip ir kitoms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono savivaldybėms, o kitą dalį padengiant iš valstybės biudžeto. Man atrodo, tai taip pat yra svarbu.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Majausko salėje nematau. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš norėsiu priminti tokią citatą, kuri susijusi su Klaipėdos situacija: „Yra galimybė iš Europos Komisijos gauti apie 800 mln. eurų sveikatos pertvarkai Lietuvoje. Tai mes šiandien ir pasiūlėme Klaipėdai. Jeigu jūs norite, kad Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei įrašytų Klaipėdos kraštą, kad čia vyks tam tikros permainos, reformos, Klaipėdos kraštas gali pretenduoti į šiuos didžiulius pinigus.“ Čia yra gerbiamo A. Matulo žodžiai, išsakyti Klaipėdoje susitikimo su ligoninių darbuotojais, vadovais ir Seimo nariais metu. Teko man ne taip seniai bendrauti su tais pačiais ligoninių vadovais. Jie teigė, kad iki šiol nėra gavę nė vieno cento šių pažadėtų lėšų. Aš noriu paklausti: ar situacija yra valdoma? Kada tų pinigų galima tikėtis? Ar mes paliksime ligonines tiesiog vegetuoti, nes, kaip suprantu, jau ir buvęs finansavimas yra sumažintas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip rodžiau vienoje iš skaidrių, kvietimų iš šio instrumento yra paskelbta už 1,1 mlrd. eurų ir už likusį milijardą bus paskelbti kvietimai iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad viskas, kas turi startuoti, startuos šiais metais, kadangi įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2026 metų pabaigos, tai laikas taip pat yra terminuotas. Pirmiausia buvo parengti reguliaciniai ir investiciniai projektai, o dabar jau yra kvietimų laikotarpis, kai tos įstaigos, kurios turi įgyvendinti projektus, turi teikti paraiškas. Viskas startuoja būtent šiais metais. Jeigu dar nestartavo, atmintinai neatsimenu, tiesiog sveikatos priežiūros investiciniai projektai, tai bet kokiu atveju kvietimai bus paskelbti iki metų pabaigos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama ministre. Aš turiu porą klausimų. Vienas yra susijęs su RRF’o pinigais. Jūsų Vyriausybei pradėjus darbą, kai kurios priemonės buvo peržiūrimos, buvo sakoma, kad reikia įvertinti – jos reikalingos ar ne. Dabar praėjo dveji su puse metų ir, pavyzdžiui, tokia priemonė kaip infekcinių ligų klasteris yra, kaip suprantu, net nepradėta įgyvendinti. Žinome, kad viskas pabrango, tai klausimas: ar jūs įvertinote tą pabrangimą ir ar jis bus finansuojamas įstaigoms, kurios vystys tuos projektus?
O kitas klausimas yra susijęs su praėjusia Europos Sąjungos perspektyva, kuri jau baigiasi šiemet. 2023 metai yra paskutiniai metai. Noriu paklausti, jeigu jūs galite pasakyti: kaip sekasi Sveikatos apsaugos ministerijai, koks procentas lėšų jau yra šiuo periodu išmokėtas? Finansų ministerija vykdydavo stebėseną ir reguliariai ją pristatydavo Vyriausybei. Ir ar buvo perskirstyta kitoms sritims iš sveikatos srities nepanaudotų lėšų, ar buvo kam nors kitam lėšos atiduotos? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl antrojo klausimo, aš atmintinai neatsimenu, galėčiau pateikti informaciją raštu. Vyriausybėje stebėsena tikrai yra vykdoma, pristatoma Vyriausybės pasitarimų metu viešai. Perskirstymai daliniai buvo, atmintinai neprisimenu, ar konkrečiai Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo srities projektai, bet perskirstymai nebuvo daromi didele apimtimi bet kokiu atveju. Jeigu ir buvo, tai kokie nors smulkūs pataisymai dėl atskirų priemonių.
Klausimas dėl pabrangimo. Sakyčiau, kad visgi instrumentas startavo 2021 metų viduryje, tuomet, kada buvo patvirtintas planas, tai yra suderintas su Europos Komisija plano turinys, kadangi, kaip minėjau, įgyvendinimas yra glaudžiai susiejamos reformos su investicijomis. Bet kokiu atveju, jeigu buvo suplanuotos tik investicijos be reforminių veiksmų ir tas planas nebuvo suderintas su Komisija, negalima nieko pradėti tol, kol nėra sutarimo su Europos Komisija, kad tie įsipareigojimai, kurie ateina iš mūsų, yra užtenkami ir tinkami Europos Komisijai, tos investicijos tikrai atsipirks ir bus finansuotos. Tuomet, kai planas buvo suderintas, tuomet visi investiciniai projektai drauge su reformų planavimu taip pat startavo. Jeigu yra įgyvendinti reforminiai veiksmai, o sveikatos apsaugos srityje taip pat yra reforminių veiksmų, tuomet ateina ir investicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Gedvilo salėje nematau. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, atsiprašau, negirdėjau jūsų pranešimo, buvome susitikę su Kazachstano naujuoju ambasadoriumi, tai gal aš paklausiu to, ką jūs pasakėte. Du klausimėliai. Pirmas, aš domiuosi, matau, kad stringa ne tik Sveikatos ministerijoje tam tikri projektai, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dar iš senesnių laikų, iki jūsų, taip sakant, pratęsti projektai, kurie niekaip neužbaigiami. Tai kaip su RRF’o lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įsisavinimu ir nuskambėję pranešimai, kad mums atideda tam tikrus pinigėlius neįvykdžius? Jūs, kaip ministrė, kokias matote pagrindines priežastis, kas trukdo mums čia, Lietuvoje, laiku įvykdyti įsipareigojimus, kad RRF’o lėšos laiku pasiektų projektus? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai gaila, kad negirdėjote pranešimo, nes turbūt šie klausimai būtų atsakyti. Pradedant nuo SADMʼo dalies „Naujos kartos Lietuvos“ plane, tai pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad šis instrumentas skiriasi nuo sanglaudos politikos ir pinigai yra skiriami už įgyvendintas reformas. Šiuo atveju pristatydama įgyvendintus rodiklius, pristačiau ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties pasiektus rodiklius: tai ir vienišo asmens išmokos įvedimas, ir pensijų indeksavimo mechanizmas, taip pat užimtumo politikos tam tikri reguliavimai. Tie rodikliai yra pasiekti, už juos yra atsiskaitoma, jie nėra niekaip užstrigę ir, kas buvo numatyta pirmajame mokėjimų prašyme, už juos pinigai bus gauti.
Dabar kalbant apie sulaikytą mokėjimo dalį, tai 537 mln. už 31 rodiklį bus išmokėti pasibaigus biurokratinėms derinimo procedūroms formaliuose komitetuose, kurie yra numatyti RRF’o reglamente, tai yra tiesiog normali procedūra. Gegužės mėnesį tikimės 537 mln. pavedimo. O 26 mln. yra susiję su dviem rodikliais, Europos Komisija yra konstatavusi dalinę šių rodiklių pasiekimo pažangą, norint užbaigti rodiklių pasiekimą, reikalingi papildomi veiksmai. Po to, kai bus gautas Lietuvos atsakymas Europos Komisijai ir Europos Komisija įvertins mūsų pateiktą atsakymą, tikimės, kad tai bus balandžio mėnesį, prasidės 6 mėnesių laikotarpis, per kurį galima pasiekti tą papildomą pažangą, kuri yra reikalinga. Kadangi šie rodikliai yra susiję su mokestiniais pakeitimais, mokestinių pakeitimų pateikimu Seimui, o Vyriausybė yra įtraukusi mokestinių pasiūlymų paketo svarstymą Seimo pavasario sesijoje, tai tikrai šie rodikliai bus užbaigti pasiekti per numatytą laikotarpį. Kai jie bus pasiekti, tai yra Vyriausybė pateiks pasiūlymus Seimui, 26 mln., kurie šiuo metu yra sulaikyti, bus išmokėti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, gražiai skamba „Naujos kartos Lietuva“. Aš šiek tiek pasigedau akcentavimo. Tai yra jaunų šeimų sąlygų gerinimas ir demografinės problemos sprendimas. Kaip jūs galėtumėte pabrėžti, kur šiame plane yra didesnė siekiamybė, didesnis įgyvendinimas, kad mes nebūtume tokioje liūdnoje situacijoje kaip dabar?
Ir antras klausimas. Ar spėsite su visais rodikliais, nes dabar naujoje programoje, naujoje sesijoje labai daug neregistruotų projektų? Ar tikrai spėsite iki metų pabaigos, kaip sakėte savo pranešime? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradedant nuo tematinio turinio „Naujos kartos Lietuva“ plano, tai didelė dalis apribojimų ateina iš paties RRF reglamento, kuriame yra numatyta, kad ne mažiau kaip 37 % plano investicijų turi būti nukreipta į atsinaujinančią energetiką, energetinį efektyvumą ir įžalinimo politiką. Tai tas ir buvo padaryta. Taip pat yra apribojimas, kad ne mažiau kaip 20 % turi būti nukreipta į skaitmenizacijos procesus. Tai tas taip pat buvo padaryta. O likusi plano dalis turi būti nukreipta į Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimą. Tai tos Tarybos rekomendacijos, kurios daugelį metų yra, sakyčiau, panašios ir nukreiptos pirmiausia turbūt į problemines sritis, tai yra sveikata, švietimas ir kitos, kurios buvo įvardintos Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai, yra atlieptos. Lietuva, sakyčiau, yra viena iš tų šalių, kurios daugiausia rekomendacijų savo įsipareigojimuose yra atliepusios.
Pagal Europos Tarybos manymus, kas Lietuvoje yra problemiška, ir buvo pasiūlyti sprendiniai. Tie sprendiniai, kuriuos jūs įvardijote kaip problemiškus, turbūt Europos Tarybai neatrodo tokie probleminiai dabartiniu laikotarpiu. Matyt, investicijos į švietimą ir reforminiai sprendimai, reikalingi švietimo srityje, buvo esminiai, taip pat skaitmenizacija ir atsinaujinanti energetika, žalinimo politika.
Dabar ar iš tų priemonių tikrai niekas netinka šeimoms ir visa kita, tai aš sakyčiau, kad visos priemonės yra Lietuvos žmonėms, ir tokia visuomenės sankloda, kokią turime… Didelė dalis visuomenės vienaip ar kitaip tomis priemonėmis pasinaudoja. Taip pat planuojame iš papildomos galimybės skolintis iš RRF instrumento pasiūlyti galimybę žmonėms, tai yra ne tik savivaldai, viešiesiems pastatams, verslui, bet taip pat ir paprastiems žmonėms įsigyti atsinaujinančios energetikos šaltinių ir taip suvaldyti būtent tą šuolį, kurį turime dabar. Ir tai turbūt bus arčiausiai žmonių esanti priemonė, kiekvienas galės turėti galimybę sumažinti savo energetikos kaštus per ateinančius laikotarpius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. Ačiū, ministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus.
14.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2436 (pateikimas)
Kadangi yra mažas darbotvarkės pakeitimas, dabar siūlyčiau leisti Seimui pateikti Seimo nutarimą „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“, darbotvarkės 2-4 klausimą, ir po to grįšime prie įprasto eiliškumo. Aš kviečiu švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę į tribūną. Po to pakviesime ir patį kandidatą. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke, dėkui, mieli kolegos. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatų 18 punktu, teikiamas Seimo nutarimo projektas „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“. Projektu siūloma Seimui tvirtinti naujo Lietuvos mokslo tarybos pirmininko kandidatūrą penkerių metų kadencijai.
Profesoriaus G. Valinčiaus kandidatūra buvo pateikta svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė vasario 15 dieną nutarimu Nr. 94 pritarė siūlymui teikti Seimui Lietuvos mokslo tarybos pirmininku tvirtinti G. Valinčių.
Profesoriaus G. Valinčiaus mokslinės veiklos sritys yra biochemija, molekulinė fizika, bioelektrochemija. Per visą mokslinės veiklos laikotarpį jis paskelbė virš 80 mokslinių straipsnių, referuojamų Thomson Reuters „WoS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse. Profesorius yra sukaupęs didelę patirtį tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo srityje bei mokslo organizavimo srityje. Vadovavo moksliniams projektams, finansuotiems Valstybinio mokslo ir studijų fondo, Lietuvos mokslo tarybos bei Europos socialinio fondo agentūros. Kandidatas yra įgijęs mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje ekspertinės darbo veiklos patirties tarptautinėse ir šalies organizacijose. Šiuo metu eina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos Partnerystės instituto vykdomojo direktoriaus pareigas.
Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Prašome palaikyti teikiamą kandidatą į Lietuvos mokslo tarybos pirmininkus. Lietuvos mokslo taryba yra ypač svarbi mokslo politiką įgyvendinanti institucija, tai institucija, kuri yra labai svarbi mokslininkams, veikianti vieno langelio principu. Iš Lietuvos mokslo tarybos mes tikimės mokslo lyderystės, pagalbos mokslininkams, dėmesio jaunimui ir tarptautiškumui.
Taip pat noriu pabrėžti, kad šiais metais startuoja trys didžiulės ir labai svarbios prioritetinės mokslo programos informacinių technologijų, lituanistikos ir ugdymo mokslų srityse. Tokios programos startuoja Lietuvoje pirmą kartą. Taip pat noriu akcentuoti ir didėjantį mokslo finansavimą. 2022 metais valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslą, finansavimas augo 47 mln. eurų, 2023 metais papildomai skirta dar 70 mln. eurų.
Taigi dėkoju už galimybę pristatyti kandidatą ir prašau Seimo palaikymo.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Dabar yra galimybė kandidatui prisistatyti. Kviečiame jį į tribūną trumpai prisistatyti ir bus galimybė Seimo nariams užduoti klausimus. Prašau.
G. VALINČIUS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, esu Gintaras Valinčius. Dėkoju ministrei J. Šiugždinienei už pristatymą. Trumpai prisistatysiu ir pristatysiu tai, kaip aš matau savo darbą. Teikiau prieš kelis mėnesius prašymą dalyvauti konkurse užimti LMT pirmininko pareigas, šiandien šioje garbingoje salėje aš manau, kad Lietuvos mokslo taryba turi sutelkti geriausius šalies protus ir veikti kaip svarbi valstybės institucija, skirta žinojimui ir mokslui, žinių horizontui plėsti. Ši institucija turėtų reikšmingai prisidėti prie dinamiško mūsų šalies vystymosi, ypač švietimo, piliečių ir sveikatos inovacijų srityse, taip pat tvarios, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, veikiančios darnoje su aplinka, kūrimo. Ekonomikos, kuri kurtų mūsų šalies materialinę ir socialinę gerovę ir leistų puoselėti šalies kultūrą.
Be jokios abejonės, taip, kaip tai numatyta Seimo ir Vyriausybės priimtuose teisės aktuose, Lietuvos mokslo taryba vykdys pagrindinius savo misijos punktus, tai yra užtikrins kokybišką ekspertinę veiklą visais mokslo ir technologijų plėtros klausimais, formuos palankią mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos aplinką ir užtikrins, veiks taip, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojami tik aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai bei efektyviai ir nuolat būtų vykdomas mokslinių rezultatų perdavimas visuomenei.
Rezultatai, kuriuos gauna mokslininkai, sugrįžta į visuomenę pačiais įvairiausiais kanalais, tai yra kaip išaugusi mokslininkų kompetencija, moksliniai straipsniai, aprašantys naujus tyrimų rezultatus, taip pat taikomųjų tyrimų rezultatai įgyja patentų, diegiamų praktikų ir procesų, technologijų ar naujų socialinių inovacijų pavidalą. Be abejo, lituanistikos bei humanitarinių mokslų atradimai bei įžvalgos yra svarbios mūsų nacionalinio identiteto stiprinimui, šalies kultūros tolimesnei plėtrai.
Lietuvos mokslo taryba savo finansiniais įrankiais ir priemonėmis sieks Lietuvos mokslinės sistemos integracijos į tarptautinę, pirmiausia Europos mokslinių tyrimų, erdvę ir užtikrins kokybišką, aukščiausio skaidrumo standartus atitinkantį konkursinį šalies mokslinių tyrimų finansavimą, atliks šalies mokslinių institucijų vykdomų tyrimų kokybės bei doktorantūros studijų kokybės vertinimą.
Tikiuosi ir sieksiu, kad Lietuvos mokslo taryba, kaip mokslinius tyrimus finansuojanti organizacija, veiks ir bus tarptautinėje mokslo erdvėje atpažįstama kaip reikšminga, aukščiausios kokybės standartus atitinkanti Lietuvos organizacija. Be abejo, plėtosime tarptautinių ryšių tinklą užtikrindami pirmiausia mūsų šalies akademinės bendruomenės poreikius bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, prieiti prie moderniausių tarptautinių mokslinių tyrimų ir mokslo plėtros infrastruktūros, įskaitant duomenų bazes, kitus resursus, skatinsime mūsų mokslininkus siekti finansavimo iš Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių konkursinių programų.
Mano įsitikinimu, skaidriai ir efektyviai pasitikėjimo aplinkoje veikianti konkursinio mokslinio tyrimo finansavimo sistema yra vienas svarbiausių faktorių, kuriuo mes galime ne tik išlaikyti jaunus, talentingiausius mūsų šalies mokslininkus, bet ir tapti patrauklia vieta pasaulio jauniesiems talentams iš kitų šalių, ypač ankstyvojoje karjeroje, pradėti akademinį kelią būtent čia, Lietuvoje.
Visos šios idėjos gali būti įgyvendintos tik puoselėjant tarpusavio pasitikėjimo kultūrą, todėl mano tikslas būtų nuolatinis ryšių tarp Lietuvos mokslo tarybos ir mokslo bendruomenių stiprinimas. Nuolatinės konsultacijos su mokslo ir studijų institucijomis, mokslininkais, verslo bendruomenės atstovais, visais suinteresuotais asmenimis, be abejo, taps įprasta Lietuvos mokslo tarybos veiklos praktika.
Pabaigai galiu užtikrinti gerbiamus Seimo narius, kad nuolatinis dalykiškas bendradarbiavimas su šalies parlamentu, jo komitetais, Vyriausybe, ministerijomis, kitomis šalies agentūromis, nuo kurių priklauso mokslo potencialo augimas, taip pat su mokslo ir verslo bendruomenėmis taps standartu įgyvendinant LMT pavestas vykdyti funkcijas. Tikiu, kad tik bendradarbiaujant galima įgyvendinti pačius ambicingiausius mūsų šalies siekius bei garbingai dalyvauti pasaulinėse varžytuvėse dėl talentų ir kitų mokslinių tyrimų resursų, prisidėti prie mūsų šalies gerovės ir konkurencingumo augimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju jums už prisistatymą. Yra Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, be abejo, jūs esate žinomas, kompetentingas mokslininkas, chemikas, chemijos pedagogas, tačiau gana tolimas nuo lituanistikos ir humanitarikos, manyčiau. Įvairiuose valstybės dokumentuose lituanistika visur keliama kaip prioritetas. Šiandien tai paminėjo ir švietimo ministrė, ir jūs paminėjote, kad tam skirsite dėmesio. O koks jūsų asmeninis požiūris į dabartinę lituanistikos ir baltistikos situaciją Lietuvoje? Esti ir tokių įvairių nerimo žymenų. Baltistikos centras Vilniuje, įsitikinęs esu, pasaulio baltistikos centras, tačiau kai vyksta konkursai, atestacijos, skaičiuojami tik užsienyje publikuoti darbai. Ar čia nėra koks nors nesusipratimas, kad pas mus turi važiuoti į Baltistikos centrą, o ne atvirkščiai? Koks jūsų požiūris apie baltistikos perspektyvą? Du tokie dalykai. Norėčiau išgirsti atsakymą. Labai ačiū.
G. VALINČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų pritarčiau, kad baltistika, lituanistika plačiąja prasme tikrai yra vienas svarbiausių mūsų veiklos barų. Mūsų, tai yra Lietuvos mokslo tarybos. Kaip jūs žinote, Lietuvos mokslo taryba yra sudaryta iš dviejų didelių tematinių komitetų. Vienas iš jų yra Humanitarikos, socialinių mokslų ir menų. Be jokios abejonės, didelę klausimų, kuriuos jūs keliate, dalį aš tikrai palaikyčiau ir įtraukčiau į pirmaeilę Lietuvos mokslo tarybos darbotvarkę. Tačiau, aišku, atsakymus į tuos klausimus, konkrečius siūlymus turėtų visgi pateikti profesionalai, baltistai, lituanistai, dirbantys toje srityje. Be jokios abejonės, aš kaip organizacijos vadovas pirmiausia klausiu specialistų, šios srities specialistų, kaip reikėtų tobulinti, kaip reikėtų, sakykim, modifikuoti, jeigu yra toks poreikis, institucinio vertinimo rezultatus, kaip reikėtų individualaus, sakykim, mokslininko kompetenciją vertinti, ar tikrai reikia, kaip jūs minėjote, kreipti dėmesį tiktai į tarptautines, užsienyje spausdintas publikacijas, nors, mano žiniomis, lituanistai tikrai nemažai tokių publikacijų turi išspausdinę, lituanistikos idėjos, aišku, sklinda ne tik lietuvių kalba, bet ir kitomis pasaulio kalbomis.
Jeigu trumpai apibendrintume, sakyčiau, kad tai bus vieni pagrindinių klausimų, kuriuos nagrinėsime Mokslo taryboje, naujos kadencijos Mokslo taryboje. Aš tikiuosi, kad geriausi šios srities protai Lietuvoje pateiks teisingus, sakykim, sprendimus, pateiks teisingus siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai sveikinu jus, nominuotą į tokias atsakingas pareigas, ir tikrai džiaugiamės Lietuvos fundamentinių mokslų tam tikrais pasiekimais. Tačiau kai kada vis dėlto pasigirsta nuomonių, kad iš tikrųjų šiek tiek silpnai vystomas taikomasis mokslas. Turbūt daug kas iš mūsų tokių praktikų norime, kad vis dėlto tas bendradarbiavimas būtų kuo aktyvesnis, nes nuo to turbūt priklauso ir valstybės gerovė. Turbūt daugiausia visi mes gyvename iš to, ką pagamina verslas, kaip verslas vystosi. Kokias matote šios srities perspektyvas, ar matote kokių nors problemų? Kaip vis dėlto būtų galima vystyti tą bendradarbiavimą? Jis, aišku, auga, bet norėtųsi didesnių pasiekimų. Ačiū jums.
G. VALINČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jus iškeliate labai rimtą problemą. Tikrai tai nėra vien tiktai Lietuvos unikali problema. Daugelyje valstybių santykis tarp fundamentinių tyrimų ir taikomųjų, taip pat ir inovacijų labai aštriai keliamas įvairiais lygiais. Kaip aš jau minėjau savo prisistatyme, Lietuvoje neseniai pradėjo veikti Inovacijų agentūra. Tai iš tikrųjų yra pagrindinė agentūra, kuri vienaip ar kitaip vykdo valstybės intervencijas, per įvairias programas skatindama verslą inovacijoms, taip pat ir inovacijoms, grįstoms moksliniais tyrinėjimais, taip pat netgi ir fundamentinių tyrimų rezultatais.
Mano kaip pirmininko vienas iš pagrindinių uždavinių, ir aš tai jau šiek tiek minėjau, galima sakyti taip vaizdžiai kalbant, pirmasis vizitas į kitą organizaciją turėtų būti tikriausiai į Inovacijų agentūrą. Nustačiusi tam tikro nuolatinio bendradarbiavimo vektorių, kartu dirbdama su Inovacijų agentūra, Lietuvos mokslo taryba kaip tik rastų tinkamą balansą. Aš manyčiau, kad šiuo atveju iš kokių nors vidinių varžytuvių šalyje, kas yra geriau, ar fundamentiniai, ar taikomieji, reikėtų pereiti prie bendradarbiavimo kultūros ir rasti optimalius mūsų valstybei sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kandidate, štai prieš trejetą metų valstybė buvo skyrusi nemažą sumą pinigų tam, kad būtų atlikta analizė ir padarytos rimtos išvados pandemijos kontekste. Buvo atrinkta apie 70 projektų, bet, kaip bebūtų keista, ten kažkodėl nė viename iš jų nebuvo žodžio „imunitetas“. Ir šiandien nė karto negirdėjome, po trejų metų, kad Mokslo taryba būtų atsiskaičiusi už tuos darbus ar ką naudingo padarė mokslininkai, kad daugiau tokia situacija nesikartotų, tos klaidos, kurios buvo padarytos. Ar galima tikėtis, kad jūs, pradėjęs savo darbus, pasidomėsite, kaip, kodėl taip atsitiko? Kodėl nei Mokslo taryba, nei Mokslų akademija, nei Mokslininkų sąjunga niekuomet apie tai nepasisakė, nepadarė jokių išvadų ir buvome atidavę visą šitą valdymą į tų žmonių rankas, kurie, kaip pasirodo, už nieką neatsako? Tai yra tikimybė, kad Mokslo taryba atsakys už tuos 70 darbų…
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). …ir tikėsimės, kad bus padarytos rimtos išvados, kurios ateityje neleis kartoti klaidų. Ačiū.
G. VALINČIUS. Labai ačiū. Tikrai pritarčiau jūsų išsakytoms mintims. Šiaip mano nuostata yra tokia, kad kiekviena sėkmingai veikianti organizacija gali veikti tik tada, kai ji periodiškai atlieka veiklos auditą, įsitikina, kad tos veiklos priemonės, kurios buvo taikomos, kurios buvo finansuojamos, buvo veiksmingos. Ir galiu jus patikinti, mano, kaip būsimo pirmininko, jeigu būsiu Seimo patvirtintas, viena iš pagrindinių užduočių yra kartu su Lietuvos mokslo tarybos valdyba (čia (…) organas turi dalyvauti šiuo atveju), iš tikrųjų ji mano teikimu galėtų inicijuoti auditą, taip pat ir tų programų, kurias jūs minėjote, tai yra tų programų, kurios buvo finansuojamos kovido pandemijos metu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų neabejoju jūsų patirtimi, moksline patirtimi. Iš viso, perskaičius biografiją, tikrai malonu skaityti tai, ką esate pasiekęs per savo gyvenimą. Bet mano pirmas klausimas, kokios prioritetinės sritys būtų jūsų, kaip Lietuvos mokslo tarybos pirmininko?
Ir antras. Kaip įsivaizduojate, kaip galėtume sugrąžinti talentus, kurie išsibarstę po pasaulį? Iš tikrųjų mūsų talentingas jaunimas yra išvažiavęs, kai kurie dirba užsienyje. Ačiū.
G. VALINČIUS. Labai ačiū už klausimą. Galiu pradėti nuo paskutinės dalies. Paskutinius penkerius metus dirbau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriumi. Ir tiek mano, tiek mūsų bendruomenės pastangomis per šitą kadenciją mes sugrąžinome daugiau kaip dešimt užsienyje dirbančių lietuvaičių, ir labai geruose universitetuose, įskaitant ir Kembridžo universitetą, Švedijos Geteborgo universitetą. G. Dudas, L. Malinauskaitė – tai yra vardai, labai gerai žinomi mūsų srities vardai, kurie grįžo, pasirinko darbą Lietuvoje.
Dar daugiau, galiu pasakyti, kad Lietuva turi visišką potencialą ne tik sugrąžinti talentingus lietuvių mokslininkus, bet taip pat pritraukti talentingus kitų šalių mokslininkus. Šiuo metu Gyvybės mokslų centre dirba Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių, tai yra iš viso negirdėtas dalykas, dažniausiai mūsų piliečiai važiuoja į Jungtines Valstijas, randa ten galimybių. Deja, ne deja, bet, sakyčiau, laimei, mokslinių tyrimų organizavimas yra lankstus dalykas ir Lietuvos mokslo taryba, be abejo, turi daugybę įrankių, kad būtent sėkmingai vykdytų tiek lietuvaičių sugrąžinimą, tiek pačių didžiausių talentų pritraukimą į Lietuvą, kad kurtų naujas žinias, inovacijas ir prisidėtų prie mūsų šalies gerovės augimo.
Apie prioritetines kryptis turėčiau pasakyti, kad prioritetinės kryptys yra nustatomos valstybės mastu. Šiuo metu tas procesas, sumanios specializacijos procesas, kuris, kaip žinote, prasidėjo dar 2014 metais, numato tris tokias stambias kryptis, įskaitant… Jeigu technologijų mokslus žiūrėtume, tai yra gyvybės mokslai, sveikatos mokslai, be jokios abejonės, informacinės technologijos ir naujos medžiagos, nauji procesai. Tai yra sritis, susijusi su Lietuvos lazerių, fotoninių technologijų segmentu ir kitais. Tai čia tikslieji mokslai.
Be jokios abejonės, lituanistika. Lituanistika yra mūsų nuolatinis prioritetas dėl to, kad būtent tais lituanistikos tyrimais remiasi mūsų identiteto išsaugojimas, kultūros plėtros sėkmė ir daugybė kitų dalykų, būtinų mūsų piliečiams.
Aš sakyčiau, kad, kalbant apie gamtos, tiksliuosius mokslus, vis dėlto aš savo prioritetus derinsiu su valstybėje šiuo metu veikiančiais prioritetais. O lituanistikos, aišku, prioritetas, be jokios abejonės, bus nuolatinis Lietuvos mokslo tarybos rūpesčio objektas. Jo plėtrai (Lituanistikos programa, man atrodo, turėtų būti atnaujinta kitais metais) turėtų būti pasitelkti geriausi Lietuvos ir užsienio tyrėjų, dirbančių šioje srityje, protai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs sakėte, kad teoriškai gal jūs ambicingas, tačiau pas mus Lietuvoje daug teoretikų, kurie, taip sakant, mokslininkai, kiek bendravome ir Ateities komitete, tos faktinės pridėtinės vertės, kaip jūs čia teorinį… Nėra tos faktinės vertės, nes nėra, neturime patentų, kaip kad Suomija turi 2 tūkst. patentų per metus. Kiek jūs turite užregistravęs patentų? Išskyrus ta tusovkę Lietuvos ribose. Kiek naudos pasaulio mastu jūs esate atnešęs?
G. VALINČIUS. Aš asmeniškai turiu keturis patentus, dabar vienas laukia Europos patentų tarnybos patvirtinimo. Sakyčiau, patentai yra tik vienas mokslinių rezultatų realizavimo formatas. Galbūt dar net svarbiau yra patentų komercializavimas, tai yra perdavimas pramonei. Vienas iš mūsų laboratorijoje sukurtų patentų šiuo metu yra komercializuotas, perduotas įmonei UAB „Lipidohms“ inovatyviems produktams kurti. Jie būtų skirti bendrosios praktikos gydytojams greitai nustatyti ir atskirti virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją nuo bakterinės infekcijos, tai yra gana didelė problema. Sakyčiau, patentų komercializavimas, intelektinės nuosavybės kūrimas yra ne tik Lietuvos mokslo tarybos, bet ir visos Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos klausimas. Kaip aš jau minėjau, vienas iš mano prioritetų bus glaudus bendradarbiavimas su Inovacijų agentūra, kuri iš esmės tiesiogiai yra susijusi su mokslinių tyrinėjimų rezultatų transliacija į praktiką, į gamybą, į naujas paslaugas, naujus produktus. Aš manau, kad tikrai galbūt penkerių metų kadencijos neužteks, bet tikrai mes per šiuos penkerius metus pasistūmėsime tiek patentavimo, tiek patentų komercializacijos srityje dirbdami kartu su Inovacijų agentūra gerokai į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, profesoriau, už prisistatymą ir tikrai džiaugiuosi, kad jūs kandidatuojate. Nėmaž neabejoju jūsų kompetencija ir neabejoju, kad Seimas apsispręs pozityviai. Aš norėčiau paklausti jūsų tokio praktinio klausimo. Jūs vis tiek nagrinėjate situaciją. Kaip jūs matote, kur yra didžiausi iššūkiai pritraukiant į mokslines studijas jaunimo, kokiose srityse, kur atsiveria tam tikros gal, sakykime, spragos, kas yra gal nemadinga. Čia kolega Stasys klausė apie lituanistiką, bet aš neabejoju, kad yra ir daugiau tokių, sakykime, gal „nebemadingų“ mokslo sričių, kurios yra ne mažiau aktualios. Kaip jūs matytumėte, kaip Mokslo taryba galėtų prisidėti prie to populiarinimo tų sričių, į kurias sunku pritraukti jaunųjų mokslininkų? Labai ačiū jums.
G. VALINČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų, be jokios abejonės, yra probleminių taškų, jie gana neblogai viešojoje erdvėje nušviečiami. Be jokios abejonės, į specialybes, kurioms reikalingos gilios matematikos žinios, yra problemų pritraukiant talentingus mokslininkus. Jų yra ne taip daug. Gyvybės moksluose, kurie yra arčiau medicinos, sveikatos, galbūt nėra taip aštriai jaučiama, bet, sakykime, dėl technologinių, inžinerinių mokslų, be jokios abejonės, yra šių problemų.
Pabrėžčiau ir tai, kad tai nėra unikali Lietuvos problema. Iš tikrųjų ir Skandinavijos šalyse tokių pat problemų yra, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra didelė problema. Šitos šalys, aišku, iš dalies kompensuoja šią problemą labai stipria imigracine politika, pritraukdamos talentų iš išorės. Aš manyčiau, kad Lietuva tikrai pajėgi pirmiausia tikrai paskatinti ir fasilituoti jaunimo pasirinkimą gilintis į tiksliuosius mokslus, pirmiausia matematiką.
Mokslo tarybos funkciją, aišku, šiuo atveju reikėtų apsvarstyti. Aš manyčiau, kad moksliniai tyrinėjimai edukologijos srityje, būtent edukologijos srityje, nukreipti į šį problematinį tašką, tikrai padėtų. Ar mes turime Lietuvoje resursų? Greičiausiai ne. Reikėtų čia galbūt inicijuoti tam tikras programas, kad turėtume gerus edukologijos specialistus, kurie tam tikrame etape ir galėtų, aišku, atsakyti į jūsų tokius, sakykime, klausimus, kaip tas problemas spręsime. Bet tikrai sakyčiau, kad technologiniai mokslai, tikslieji mokslai, iš dalies, sakykime, fizika yra tie taškai, kuriuose mums tikrai pačiu artimiausiu metu gali pradėti trūkti specialistų Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Labai ačiū pretendentui.
G. VALINČIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Siūlomi komitetai. Švietimo ir mokslo komitetas, be abejo, pagrindinis. Siūloma svarstyti kovo 16 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Iki to laiko bus galimybė su kandidatu susitikti.
14.56 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421ES, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas, paketas: Finansinių priemonių rinkų įstatymo dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo projektas, taip pat Finansų įstaigų įstatymo ir Mokėjimų įstatymo pakeitimai. Kviečiu ministrę į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki dar kartą. Šių projektų tikslas yra… Pirmiausia turbūt siekiama įgyvendinti reglamentą, kuris yra sutartas Europos Sąjungoje, ir įtvirtinti paskirstytojo registro technologija paremtos rinkos infrastruktūros bandomąją tvarką, kuri sudarytų galimybes finansų rinkų dalyviams paskirstytojo registro technologijos išleistomis finansinėmis priemonėmis prekiauti ir jas registruoti paskirstytojo registro technologija grįstoje rinkos infrastruktūroje. Taip pat Finansų įstaigų įstatymo projektu siekiama pakeisti šiame įstatyme nustatytą Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos sudėtį, kadangi buvo įvykdyta tam tikra reforma Lietuvos banko viduje ir dabar tokios pareigybės tiesiog nėra, tai įrašomas tas žmogus, kuris atsakingas už tą sritį naujoje struktūroje. Taip pat Mokėjimų įstatymo projektu siekiama atlikti techninius pakeitimus, susijusius su nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimu įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra du norintys paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, ar tie pakeitimai iš tikrųjų pagerins finansų rinkos priežiūrą? Turbūt šiuo metu kaip niekada aktuali ta vykdoma priežiūra ir jos galbūt net stiprinimas. Kaip matome, Amerikoje bankrutuoja bankai, žmonės praranda savo lėšas. Žinant Lietuvos situaciją, kad, pavyzdžiui, Indėlių draudimo fonde yra tik 260 mln., o vien „Snorui“ išmokėti reikėjo 1 mlrd. 200 mln., ką šioje situacijoje žadate daryti, iš kur gauti pinigų, jeigu tokia situacija atsitiktų Lietuvoje?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, šis įstatymas tiesiogiai tikrai nėra susijęs su finansų sektoriaus priežiūra, galbūt nebent Finansų rinkos patariamosios komisijos sudėties koregavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos banko įvykdytą reformą, yra įtraukiamas valdybos narys, kuris atsakingas už finansų sektoriaus priežiūrą Lietuvos banke. Tikrai šios Patariamosios komisijos formatu bet kokiu atveju vyks diskusijos dėl Indėlių draudimo fondo įnašo dydžio iš finansų įstaigų, tačiau periodiškumas dar nėra atėjęs. Artimiausiu metu tie svarstymai turės atsinaujinti ir bus apsispręsta, ar didinti tą indėlių draudimo įnašo dydį šiame kontekste, ar tie pokyčiai nėra reikalingi. Manau, kad tie svarstymai artimiausiu metu tikrai prasidės.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, išties negi jūs manote, kad šie pakeitimai išspręs visas bankų priežiūros problemas, jie žeriasi, na, po 3 mln. turbūt per dieną mūsų piliečių pinigų už savo paslaugas, kai paslaugos yra vienos didžiausių Europoje, pelnai bankų taip pat vieni didžiausi. Ar mūsų tokia šalis, kad nafta trykšta iš po kojų, kad bankai gali, na, iš tų mūsų turtingų piliečių sunkti, kiek gali. Aš nematau čia jokių esminių pakeitimų, na, su tokia kosmetika, ką jūs bandote dėl priežiūros daryti. O Seimo nutarimas, kuris įpareigojo Vyriausybę, pripažindamas nacionalinį komercinį banką valstybės svarbos projektu, na, apie tai jūs net neužsimenate. Norėtume išties ryžtingų žingsnių iš jūsų ir kodėl jūs ignoruojate Seimo nutarimą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūsų klausimas labai daugialypis. Tikrai šiuo įstatymu nėra bandoma išspręsti visų pasaulio problemų, nes turbūt ne toks ir tikslas. Tikslas yra įgyvendinti Europos reglamentą, kuris yra sutartas dėl vienos labai konkrečios priemonės pereinamojo laikotarpio, kai būtų galima įgyvendinti šia technologija paremtas finansines priemones. O jūsų klausimas plačiai apima tiek dėl bankų pelnų, tiek dėl turbūt priežiūros, tai yra visiškai kitų įstatymų reguliavimo sritis. Sakyčiau, tai, kas yra susiję su bankinio sektoriaus pelningumu, yra pasiūlytas Finansų ministerijos sprendinys šiuo konkrečiu laikotarpiu, kai matome tikrai išskirtinių aplinkybių susiformavimą ir išskirtinį bankų pelningumą, kuris yra susijęs labiau su valstybės pagalbos taikomomis priemonėmis ir susiformavusiu pertekliniu likvidumu, ir taip pat su Europos Centrinio Banko politika, kai yra keliamos palūkanų normos tam, kad būtų suvaldyta infliacija. Turbūt tokiu atveju išeina taip, kad palūkanų pajamos bankuose yra išaugusios išskirtiniais dydžiais ir tai tikrai nėra susiję su bankų vykdoma ta verslo politika, kurią jie paprastai vykdo. Sakyčiau, kad tie pelnai yra netikėti. Tam yra pasiūlytas labai konkretus sprendinys. Seime turėsite galimybę dėl jo apsispręsti ir, jeigu manysite, kad reikia, turbūt galėsite jam ir pritarti.
Dabar kitas aspektas yra nacionalinio banko sprendimas, dėl kurio, matyt, praėjusios kadencijos metu buvo balsavimas, ir, sakyčiau, tai nebuvo netgi įstatymas, tai buvo tiesiog Seimo valios pareiškimas. Sakyčiau, tai, kas buvo užkoduota tame įstatyme, kadangi net ir tuo metu nebuvo tikėtasi, kad tai bus mažmeninis bankas, tai buvo labiau nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo procesas tam, kad būtų galima valstybės lėšas investuoti ten, kur atrodo strateginiai tikslai. Ši reforma savo apimtimi, kuria buvo įrašyta į Vyriausybės programą, yra vykdoma. Nacionalinės plėtros įstaigos, jų prieš tai Lietuvoje turėjome keturias, tai yra Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, VIVA, VIPA ir „Invega“, yra konsoliduojamos į vieną didelę bendrovę. Turėsime vieną nacionalinę plėtros įstaigą arba kitaip Nacionalinį plėtros fondą, kuris iš esmės, be tos mažmeninės bankinės institucijos, būtent vykdys ir tą vaidmenį, kuris buvo sumanytas, manau, tuo Seimo sprendimu. Sakyčiau, kad ta reforma yra šiuo metu įgyvendinama. Jau yra keletas etapų pereita. Yra konsoliduota „Invega“. Dabar visos kitos įstaigos yra dukterinės įmonės. Iki metų pabaigos jos bus konsoliduotos į vieną didelę nacionalinės plėtros įstaigą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, ministre.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.02 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442. Kviečiu K. Navicką į tribūną. Prašau.
K. NAVICKAS. Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Įstatymo pakeitimai yra susiję su Europos Komisijos pateiktomis pastabomis dėl tinkamumo perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Du pakeitimai yra visiškai techninio pobūdžio. Pirmasis yra susijęs su tuo, kad žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas turi būti ne tiktai Lietuvoje registruotas fizinis ar juridinis asmuo, bet taip pat ir Europos Sąjungoje. Ta prasme, kad apimtų visą Europos Sąjungos registracijos dalį.
Antras yra susijęs su neparduoto produkto pašalinimu. Įstatyme yra įrašytas produkto pašalinimas iš rinkos. Siūlome įstatyme pakeisti į produkto pašalinimą, nes pašalinimas iš rinkos neatitinka direktyvos nuostatų.
Kiti dalykai, kiti pakeitimai yra susiję su įstatymo 23 straipsniu numatant papildomus įgaliojimus priežiūros institucijai įtvirtinti, kad priežiūros institucija taip pat turi teisę pirkėjui skirti įpareigojimą nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus ir įpareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą.
Dar vienas to paties straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant atsakomybę už priežiūros institucijos reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tai reiškia, kad numatoma bauda už kiekvieną agentūros privalomo nurodymo nevykdymo dieną, jei suėjus privalomo nurodymo įvykdymo terminui tiekėjas ir (arba) pirkėjas ar viešojo administravimo subjektas nevykdo agentūros privalomo nurodymo pateikti finansinių, kitų dokumentų, iš jų ir dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių, kopijas, informaciją. Čia reikia šiame įstatyme agentūrai nustatyti funkcijas atlikti jiems… jam skirti iki 50 eurų baudą už kiekvieną agentūros privalomo nurodymo nevykdymo dieną ir numatant baudą pirkėjui, jei jis nevykdo ar vykdo ne laiku agentūros įpareigojimą nutraukti draudžiamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį, ar pašalinti pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą, jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo nevykdymo dieną. Tokia yra esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. R. Budbergytės nematau, T. Tomilino taip pat. R. Žemaitaitis turi klausimą. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, toks klausimas. Šiaip tai tiek metų dirbdamas Seime… Visi reglamentai, direktyvos tiesiog yra perkeliamos ir Europos Komisija kokių nors pastabų paprastai neduoda, nebent valstybės tarnautojai netinkamai išverčia tekstą ir netinkamai suderina proporcingumo principus, ir netinkamai informuoja Europos Komisiją.
Gal galite įvardinti, kokie asmenys konkrečiai buvo atsakingi Žemės ūkio ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, kurie derino būtent Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymą ir dėl kurių netinkamų veiksmų šiandien Seimas atrodo kvailai prieš visą Europos Komisiją todėl, kad net nesugebėjome perkelti tų nuostatų, kurios buvo įteisintos direktyvoje. Ar yra imtasi priemonių – kokių nors drausminių bylų jūsų ministerijoje ar tarnybinių patikrinimų, nes, ko gero, pats, ministre, suprantate, juokingai atrodo, kai reikia iš naujo ateiti ir keisti žodžius, linksnius ar net sakinius.
K. NAVICKAS. Matote, Komisija tikrai labai dažnai pateikia direktyvos perkėlimo ar neperkėlimo vertinimus, tai čia nėra kokia nors ypatinga praktika. Dėl tekstų vertimo. Tekstų vertimus mes gauname iš pačios Komisijos, iš pačios Europos Sąjungos per jų autorizuotus vertimų biurus. Čia vėlgi ne vertimo dalykas, čia yra labiau interpretacijos klausimas. Į jūsų klausimą, kuris konkrečiai departamentas rengė, atsakysiu raštu, dabar aš neturiu čia šitos medžiagos.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Jo nematau. A. Skardžius turi klausimą. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt ilgai delsę jūs šiek tiek pajudėjote spręsti gamintojų, aš turiu omenyje pienininkus, problemas. Tikrai reikia pasveikinti, kad vis dėlto Lietuva liks ta valstybe, kurioje žemės ūkio, pienininkystės turbūt dar nebus paskutinės dienos ir dar gyvuos ilgai.
Aš norėčiau jūsų paklausti, kokios konkrečios priemonės ir kodėl tiek buvo delsiama? Atrodo, elementarūs sprendimai paremti gamintojus, kada jiems sunku, daryti intervencijas į jų, sakykime, tą išgyvenamumą. Kodėl valstybė?.. Ar pinigų nebuvo, ar nebuvo noro, ar kompetencijų Žemės ūkio ministerijoje? Dėkoju. Ir kada sulauksime rezultato?
K. NAVICKAS. Dėkoju. Jūsų klausimas nesusijęs su šio įstatymo keitimu, nes įstatymas reglamentuoja bendrą atsiskaitymo už produktus tvarką ir ten nėra išskirtas pienas. Apie tai, ką jūs klausiate, informacija yra pateikta viešai. Jeigu dar ko nors trūksta, tikrai pateiksime jums asmeniškai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jeigu galima, jūs galėsite ir neatsakyti, bet aš kita tema. Šios dienos žinia, kad pienininkai bus pamaloninti. Iš kur tie 8 mln.? Ar tai jus tenkins, ar jau yra pirmi atgarsiai? Kokios perspektyvos padidinti jiems tą paramą? Jeigu galite, aišku, čia ne į temą, bet aktualu.
K. NAVICKAS. Taip, čia panašiai, ką jau gerbiamas A. Skardžius klausė. Lėšos yra nacionalinės. O dėl papildomos paramos mes važiuojame kalbėtis su Europos komisaru pirmadienį, dėl Europos Sąjungos krizių fondo papildomo finansavimo. Tikimės rezultatų.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Daugiau jų nėra. Ačiū, ministre. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.09 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – viceministrė D. Jankauskienė. Kviečiu ją į tribūną.
D. JANKAUSKIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimus. Šie pakeitimai yra svarbūs todėl, kad juos reikia suderinti su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija, kuri, kaip žinote, įsigalioja nuo balandžio 1 dienos. Kadangi infekcinių ligų kontrolė yra vienas iš labai svarbių dalykų, iš tiesų turime tokią pačią valdymo hierarchiją ir atsakomybę suderinti ir su šiuo įstatymu, todėl mero įgaliojimams skiriamos kai kurios funkcijos, kurios anksčiau buvo priskirtos administracijos direktoriui, pavyzdžiui: gauti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės analizės duomenis, skelbti teritorijas užkrėstomis ir teritorijų karantiną, taip pat už visą valdymą, kai kontrolė, būti atsakingam ir uždrausti žmonių susibūrimus, keliones, transportą, o administracijos direktoriui priskiriama daugiau tokių vykdomųjų funkcijų.
Taip pat keičiame sąvokas: „savivaldybės gydytojo“ į „sveikatinimo veiklos koordinatorių“, tai ir atitiktų pagrindines funkcijas. Taip pat dėl to keisime ir Sveikatos sistemos įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Tik atkreipsiu dėmesį, kad čia mes įeiname į ruožą keliolikos įstatymų, kurie yra susiję būtent su suderinimu, su Vietos savivaldos įstatymo naujomis nuostatomis. Yra du norintys paklausti. Pirmasis D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Štai Lietuva, kaip žinote, Europos Sąjungoje ir medicinos srityje, tai yra gydymo ir profilaktikos srityje, užima paskutines vietas. Skaitydamas jūsų įstatymo projektą, randu čia du terminus. Vienas yra savivaldybės gydytojas, kitas yra sveikatintojas ar sveikatinimo specialistas. Ar čia tas pats asmuo, ar jau bus dabar du etatai?
Skaitau toliau: tas sveikatintojas atsakingas pirmiausia už infekcinių ligų sustabdymą ir jų stebėseną. Bet sveikatintojo niekur nematyti kaip to tikro sveikatintojo, kuris atsako už žmonių fizinį aktyvumą, sveiką maistą, dvasinę ramybę, už tai, kas lemia sveikatą. Kodėl taip yra? Ar nėra problemos, kad mes vadiname daiktus ne savo vardais?
PIRMININKAS. Kolega, laikas. Ne visai į temą, bet prašom.
D. JANKAUSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų ne sveikatintojas, o sveikatinimo veiklos koordinatorius. Faktiškai tas pats savivaldybės gydytojas, tačiau gydytojas, kaip žinote, kad ir nebūtų gydytojas, tam ir yra koordinuoti skirtas administracijos darbuotojas, o jam dabar, beje, padės sustiprinti pagal mūsų sveikatos reformą ir bendradarbiavimo arba struktūrinių funkcijų pagrindu sukurti sveikatos centrai. Tad sveikatinimo veikla, gerbiamas Dainiau, bus tikrai žymiai plačiau aprėpiama.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, kaip žinome, iš pagrindų keičiamas mero darbas ir funkcijos. Tai sukėlė daugybę nerimo kai kuriems merams, kurie iki paskutinės minutės nenorėjo sutikti, kad jiems tiek daug tokių administracinių funkcijų būtų, atitektų jų pečiams. Jūs paminėjote tik vieną funkciją – užkrečiamųjų ligų analizę ir mero atsakomybę, jo parašą. Tačiau yra daugybė, dešimtys tokių funkcijų, kurias gaus meras. Ar, jūsų nuomone, merams iš tikrųjų užteks kompetencijos, kad jie taip merai… Jūsų nuomone, asmenine nuomone, ar tai yra gerai, kad meras atsako už tokias situacijas, užkrečiamųjų ligų situaciją, o ne specialistai, kurie vis dėlto yra arčiau tos srities?
D. JANKAUSKIENĖ. Aš turbūt, gerbiamas Seimo nary, nebūsiu toks kompetentingas žmogus jums iš esmės atsakyti į šitą klausimą. Čia iš tiesų yra valdymo ir politikos klausimai, juos turbūt jūs suderinote priimdami šiuos įstatymus. Mano asmenine nuomone, tai iš tiesų yra komanda, yra mero administracija, kuri jam padės, ir tie specialistai, kurie dirbo ir dirbs toliau. Jei yra tokia politinė valia, turbūt teks taip ir daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū, viceministre. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, laikmetis daro savo. Galbūt tikrai atėjo laikas, įvertinus artėjančias permainas sveikatos sistemoje, savivaldybės gydytoją pavadinti koordinatoriumi, nes daugelyje savivaldybių tas funkcijas vykdo ne gydytojas, o slaugytoja ar visuomenės sveikatos specialistas. Bet noriu pasveikinti Sveikatos apsaugos ministeriją, kad viena iš pirmųjų reaguoja į būtinybę suderinti Vietos savivaldos įstatymą su kitais teisės aktais. Tai yra sėkmingai daroma. Man galbūt šiek tiek yra keista, kai kolega D. Kepenis visada kalba apie sveikatinimo dalykus, kad mes čia vos ne paskutinėje vietoje. Tada norisi ir paklausti, kaip čia taip jau įvyko, kad turėdami absoliučią daugumą ir užimdami visus postus ketverius metus, per kuriuos galėjote spręsti šią problemą, vis dėlto iš esmės nieko nepadarėte? Net tos srities korifėjus profesorius A. Kirkutis, kaip jau mane yra ne kartą informavęs, už tai, kad nieko nebuvo daroma šioje srityje, tiesiog paliko jūsų frakciją. Taigi prieš kritikuojant ir spaudžiant mygtukus „prieš“ gal reikia pagalvoti, o ką gi jūs nuveikėte šioje srityje. Tikrai agituoju pritarti šiam techniniam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Pirmiausia atsakysiu kolegai A. Matului į jo klausimą. Noriu priminti, nežiūrint jūsų frakcijos didelių pastangų, kad jokiu būdu nepereitų Seime Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės, kurias mes parengėme, jos vis tiek perėjo, bet jūs jų nevykdote, Seimo nutarimo jūs dabar visiškai nevykdote. Lygiai taip pat, kaip jūs visiškai nevykdote ir Seimo rezoliucijos dėl visuomenės imuniteto stiprinimo. Du dalykai priimti. Atėjo laikas parlamentinei kontrolei, kodėl jie dabar yra nevykdomi jūsų, valdančiųjų.
O kodėl aš noriu pasisakyti apie šį įstatymą? Aš ne prieš jį kaip tokį, kuris užtikrintų užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolę, bet aš prieš tai, kad mes supainiojame sąvokas. Užuot pasakę medicininė priežiūra, arba, sakysime, ligų profilaktika, mes kalbame apie sveikatinimą, sveikatinimo koordinatorių, kurio pirmas uždavinys yra organizuoti vaikų sveikatinimą, stebėti kūno kultūrą ir sportą, jų mitybą, psichohigieną. To šiandien visiškai nėra, absoliučiai tas darbas yra apleistas. Pavadinimą mes įkeliame ir su tuo pavadinimu naudojame 99 % lėšų būtent tam tikslui, o tikrajam sveikatinimui šiandien nelieka net 1 %. Todėl pusė mūsų jaunuolių šiandien netinka karinei tarnybai. Daugiau negu pusė nebetinka. Aš siūlau pavadinti daiktus savo vardais, grąžinti terminus „medicininė priežiūra“, „gydymas“ ir atskirti juos nuo sveikatinimo, nebevogti pinigų iš mūsų sveikatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Matau, balsuoti tikrai reiks.
Dabar, kolegos, dar nėra kai kurių mūsų Vyriausybės atstovų, kad galėtume pateikti įstatymų projektus. Noriu pasitarti. E. Pupinis visada yra pasirengęs pristatyti rezervinius klausimus. Kviečiu E. Pupinį į tribūną. Po to taip pat paprašysime A. Žukausko pateikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pakeitimą ir lauksime kitų pranešėjų. Prašom. Kuris čia dabar rezervinis?
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2388 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo dėl A. Dumbrauskaitės peticijos projektas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Peticijų komisija A. Dumbrauskaitės peticiją išnagrinėjo 2023 m. sausio 11 d. posėdyje. Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus dėl šeimos sampratos apibrėžties, bendro gyvenimo santykių teisinės apsaugos įtvirtinimo, ieškinio senaties termino panaikinimo šeimos bylose, asmenų skundų šeimos ginčuose priėmimo ir nagrinėjimo teismuose apribojimo, itin trumpų šeimos bylų nagrinėjimo terminų nustatymo ir kitų šeimos ginčų nagrinėjimo ypatumų.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas nuomones, kad, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, į Konstitucijoje pateikiamą konstitucinę šeimos sampratą patenka ne tik Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyti asmenys, bet ir Konstitucinio Teismo kriterijus atitinkančius santykius sukūrę asmenys, taip pat ir poros, nesudariusios santuokos. Lietuvoje santuokos teisinis reguliavimas neregistravus bendro gyvenimo nustatytas Civilinio kodekso Trečiosios knygos XV skyriuje, kurio normos turėtų įsigalioti nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės registravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Šiuo metu tarp kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų dėl turtinių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Vaiko teisių apsauga yra užtikrinama visais atvejais, o jo tėvų tarpusavio santykių forma įtakos suformuotam vaiko teisių apsaugos standartui neturi.
Pareiškėjos siūlymo dėl ieškinio senaties panaikinimo šeimos ginčams įgyvendinimas sukurtų prielaidas teisiniam neapibrėžtumui atsirasti šeimos ginčuose, be to, nesukurtų didesnės apsaugos labiau pažeidžiamai dviejų asmenų santykių šaliai, priešingai – galėtų asmeniui leisti neginti savo teisių nepamatuotai trunkantį laikotarpį, dabar dar labiau užaštrinant dėl nagrinėjamų šeimos ginčų kylančius nesutarimus.
Taip pat nėra pagrindo automatiškai nustatyti itin trumpus šeimos bylų nagrinėjimo terminus, nes pagrįsta bylos nagrinėjimo trukmė priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių. Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. Dumbrauskaitės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau, kad, kaip ir paprastai, mes po pateikimo stadijos galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai. Galime.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimas. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
15.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Griškevičiaus peticijos“ projektas Nr. XIVP-2389 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – nutarimas dėl T. Griškevičiaus peticijos. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Peticijų komisija T. Griškevičiaus peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų sausio 11 dienos posėdyje. Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą atsisakyti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyto reikalavimo fizinių asmenų atstovams pagal pavedimą – darbuotojams, įstatyme nustatytais atvejais vedantiems bylą teisme profesinės sąjungos, asociacijos arba kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, vardu, turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir nustatyti, kad fizinių asmenų atstovai pagal pavedimą gali būti darbuotojai, einantys teisininko pareigas.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos nuomones, kad pareiškėjo siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą asmenims teismuose, neatitinka tikslų, dėl kurių asmenims, galintiems būti asmenų atstovais teisme pagal pavedimą, nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, paneigia atstovavimo pagal pavedimą instituto esmę ir paskirtį.
Taip pat abejotina, ar pareiškėjo siūlomas teisinis reguliavimas atitinka profesinių sąjungų, asociacijų bei kitų viešųjų juridinių asmenų, taip pat asmenų, kurių teises teismuose gina profesinės sąjungos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, interesus. Pareiškėjo siūlomu teisiniu reguliavimu iš profesinių sąjungų, asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atstovų pagal pavedimą būtų eliminuojami profesinių sąjungų ir asociacijų darbuotojai, kurie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, bet profesinėje sąjungoje, asociacijoje ar kitame viešajame juridiniame asmenyje užima ne teisininko, bet kitas pareigas. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti T. Griškevičiaus peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti norinčių nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstyme taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2429 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – nutarimo dėl Peticijų komisijos išvados dėl E. Spilos peticijos projektas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija E. Spilos peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų vasario 8 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įtvirtinant draudimą asmeniui, kuris įtariamas ar kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būti renkamam Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės meru, Europos Parlamento nariu arba būti renkamam ar skiriamam į kitas pareigas.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat ir Konstitucijos nuostatas nėra numatyta draudimo asmenims, net įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažintiems kaltais padarius nusikalstamą veiką, kandidatuoti į tam tikras politines pozicijas. Įgyvendinus pareiškėjo pasiūlymą, asmuo, kuris įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nepagrįstai atsidurtų kur kas sunkesnėje teisinėje padėtyje negu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl nėra teisėto pagrindo riboti asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamą veiklą, pagrindinės politinės teisės ir nustatyti jiems iš esmės griežtesnius teisinius reikalavimus nei asmenims, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais padarę atitinkamą nusikalstamą veiklą. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti E. Spilos peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū taip pat.
Priėmimas. Nėra dėl motyvų norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2430 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Paskutinė peticija tai yra nutarimo dėl A. Sodonio peticijos projektas. Rezervinis 8 darbotvarkės klausimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo vasario 8 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausybė galėtų kreiptis į Seimą dėl įstatymo ar Seimo nutarimo išaiškinimo, o Seimas šį išaiškinimą turėtų pateikti Seimo nutarimu.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos nuomones, kad įstatymų leidėjo neišspręsti ir konkrečiose faktinėse situacijose iškilę teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Nustačius Seimo teisę Seimo nutarimu, tai yra kitu priimamu teisės aktu, aiškinti anksčiau priimtus teisės aktus, būtų neaišku, kaip tokiu būdu ir kokiais atvejais tai reikia ar gali daryti. Taip pat kiltų klausimų dėl abiejų teisės aktų teisinės galios, ypač atsižvelgiant į tai, kad Seimo nutarimu, kuris yra žemesnės teisinės galios negu įstatymas, negali būti reguliuojami tie patys teisiniai santykiai kaip įstatymu.
Dar daugiau. Tokio teisinio reglamentavimo įtvirtinimas sudarytų prielaidas pažeisti konstitucinį valdžių padalinimo principą. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucijos 67 straipsnyje nustatyti Seimo įgaliojimai, Konstitucijos 96 straipsnyje įtvirtinta tiek visos Vyriausybės, tiek atskirų ministrų atsakomybė Seimui, o ne atvirkščiai. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. Sodonio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių paklausti. Kalbėti taip pat nėra norinčių. Po pateikimo galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Taip pat galime pritarti? Ačiū, pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.29 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507, Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510, Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512, Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513, Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514, Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517, Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522 (pateikimas)
Matau, kad socialinės apsaugos ir darbo viceministras M. Šiurkus yra su mumis, tai gal tada būtų paprasčiau, jeigu mes pakviestume jį pristatyti didelį 2-7 darbotvarkėje pažymėtą klausimų paketą, susijusį su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
M. ŠIURKUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatome teisės aktų projektų rinkinį, kurio įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą. Yra keičiamos būtent su Savivaldos įstatymu susijusių merų įgaliojimų, administracijos direktorių ir savivaldos administracijų funkcijos, santykiai, teisiniai reglamentavimai ir atitinkami įgaliojimai.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Viskas, jau pristatėte, taip? Jūsų nori paklausti R. Baškienė. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, Vietos savivaldos įstatymą Seimas priėmė 2022 m. birželio 30 d. Tikėtina, kad pasiūlymai, kuriuos jūs teikiate, susiję su Vietos savivaldos įstatymu. Iš tiesų nuo to laiko, kai priimtas Vietos savivaldos įstatymas, praėjo visa sesija. Prašom pasakyti, kodėl nebuvo sumąstyta teikti anksčiau šiuos įstatymus, nes tai vis dėlto didelis paketas? Kas sutrukdė teikti anksčiau? Ir ar jūsų teikiamuose įstatymų projektuose jūs tik derinate prie Vietos savivaldos įstatymo, ar nemanote, kad būtų buvę galima tikslingai pagalvoti, galbūt tuose įstatymuose galima buvo taisyti ir kitus pasiūlymus, ar jų net nebuvo iš principo?
O dabar dar primenu ir tai, kad Vyriausybė siūlo teikti skubos tvarka. Vėlgi tas jūsų pavėlavimas kuo grindžiamas? Ačiū.
M. ŠIURKUS. Ir su Savivaldos įstatymu buvo keičiami tam tikri ir poįstatyminiai teisės aktai, tai ir po šio paketo priėmimo bus irgi keičiami poįstatyminiai teisės aktai. Mūsų šio įstatymo pakeitimo vienas iš pagrindinių tikslų, kad pasikeitus dabar Savivaldos įstatymo įgaliojimams merai nebūtų per daug užkraunami visomis administracinėmis naštomis ir nereikėtų tenai… Tą, ką galėtų deleguoti, jie ir toliau galėtų deleguoti būtent administracijų direktoriams ar tai pačiai savivaldybės administracijai.
Kodėl nebuvo anksčiau padaryta? Paprasčiausiai nebuvo spėta turbūt visų tų įstatymų pakeitimų parengti. Dabar tikslas yra skubos tvarka prašyti jūsų įtraukti. Labai tikimės, kad iki balandžio vidurio, kai jau susirinks naujos tarybos, visi tie pakeitimai ir poįstatyminiai teisės aktai bus įsigalioję ir galės visos savivaldybės tvarkingai pereiti prie… su naujų įstatymų pakeitimais toliau dirbti darbus, kuriuos reikia atlikti, kuriuos reikia daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėtų klausti R. Tamašunienė, bet nematau. Gal šiek tiek vėliau. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar projektas Nr. XIVP-2515 įeina į tą paketą, ar atskirai bus? Projektas Nr. XIVP-2515?
M. ŠIURKUS. Projektas Nr. XIVP-2515? Galite patikslinti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia apie paramą asmenims, per karinę tarnybą praradusiems sveikatą.
M. ŠIURKUS. Ne, man atrodo, į šį neįeina, į kitą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Į kitą, aišku. Gerai. Gerbiamasis viceministre, jautri tema, aš noriu pratęsti kolegės Rimos vis dėlto tą abejonę. Kiekvienais metais prieš Sausio 13-ąją ją vis primena mums nukentėję asmenys. Bet vis dėlto man taip ir nesuprantama, kokios priežastys, kad taip čia siejama su naujaisiais rinkimais, naujomis tarybomis, meru. Kas trukdė tą padaryti anksčiau, pavyzdžiui, visas tas pataisas? Čia lyg ir nesikerta su naujomis tarybomis ir panašiai. Ar tiesiog, kaip sakėte, nesuspėta, ar kaip čia yra?
M. ŠIURKUS. Pats paketas tikrai yra didžiulės apimties. Buvo ir tarpinstitucinių derinimų, ir atlikti derinimai su visomis ministerijomis, ir su Savivaldybių asociacija, ir su kitomis institucijomis. Paprasčiausiai reikėjo tikrai nemažai laiko atlikti tuos pakeitimus, suderinti, kad jie neprieštarautų dabartiniams būtent Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Bus balsuojama balsuoti numatytu metu, maždaug 15 val. 55 min.
15.35 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-18 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372. Prašom, A. Kupčinskas, jeigu galima. Prašom, kolega.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Kartu su kolegomis teikiu Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir iš karto atsiprašau dviejų kolegų, kurie yra bendraautoriai, tai yra O. Leiputės ir V. Fiodorovo, nes korektorius šiek tiek iškraipė jų pavardes. Bet internetinėje versijoje jau viskas yra gerai. O dabar prie esmės.
Yra noras suvienodinti konkurencijos sąlygas mūsų eksperimentiniams orlaiviams. Kaip žinote, pagal gamintojų sąlygas eksperimentiniai orlaiviai gali būti iki 600 kilogramų, o Lietuvoje, Aviacijos įstatyme yra apibrėžta, iki 475 kilogramų. Tai, aišku, apsunkina konkurencines sąlygas mūsų aviatoriams, ypač mokant skraidyti ultralengvaisiais lėktuvais, orlaiviais, nes paprastai gamintojo aprašymuose ir reikalavimuose yra iki 600 kilogramų, o pas mus numatoma kur kas mažesnė kilogramų masė. Tai, aišku, apsunkina ir kasko draudimus, ir visus draudiminius procesus. Mūsų orlaivių savininkai, įsigyjantys orlaivius kitur arba pasigaminę čia Lietuvoje, ypač Prienuose, arba sklandytojai ar kiti priversti registruoti Čekijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje. O Europos direktyva ir Parlamento, ir Tarybos reglamentas sako, kad galimos ir išimtys. Taigi šios pirmosios šalys yra numačiusios išimtis ir siūlome tokią pačią išimtį taikyti ir Lietuvoje, juo labiau kad mūsų Transporto kompetencijų agentūra negauna kasmetinių įmokų, o jas gauna, kaip minėjau, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos šalys. Yra siūlymas pritarti šiam įstatymo projektui, kurį teikiame kartu su įvairių frakcijų kolegomis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausti jūsų nėra norinčių. Dėl motyvų už, prieš taip pat nėra. Balsuojama bus balsavimo metu. Ačiū.
15.38 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377. Prašom. Ponas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, yra teikiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Juo siūloma, kad Kalbos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Kalbos komisijos pirmininko, pavaduotojo atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ir mokslinę veiklą. Šiuo metu Valstybinės kalbos komisijos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, jis gali vykdyti pedagoginę veiklą, bet mokslinės ne. Tokiu būdu mes bandome išspręsti problemą, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovautų aukštos akademinės kompetencijos asmuo ir kad jis galėtų tęsti mokslinius tyrimus ir taip palaikyti savo kompetencijas, juolab kad taip yra įsipareigojusi Vyriausybė savo programoje, kad sprendimai valstybės institucijose turi būti priimami grindžiant žiniomis ir žinojimu. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jus nori paklausti pora mūsų kolegų. S. Tumėnas. Prašom. Ruošiasi R. Baškienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš karto pasakau, kad pritarsiu šitai pataisai, kad vadovas galėtų dirbti ir mokslinį, ir pedagoginį darbą. Tačiau ar nesukursime precedento? Viskas čia yra gerai, bet ar nepradės eiti į tribūną kiti, kitos suinteresuotos institucijos, kurių vadovams neleidžiama dirbti kito darbo? Kaip jums atrodo?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gali taip atsitikti. Ir aš manau, kad nieko blogo, jeigu mūsų valstybės institucijoms vadovaus žmonės, kurie domisi mokslu ir dirba mokslinį darbą. Šiuo atveju turime atsižvelgti į tai, kad pati komisija yra sudaryta daugiausia iš akademinės bendruomenės atstovų ir ten kompetencijos sprendimams priimti sutelkiamos būtent iš akademijos. Taigi, manau, pirmininkas turėtų būti tokio pat lygio ir savo sprendimus grįsti irgi kaip ir dauguma komisijos narių – mokslo žiniomis.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, aš atsisakau, nes kolega paklausė to, ko norėjau paklausti. Sėkmės linkiu dirbti.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, kolega.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš nebuvo. Bus balsuojama netrukus.
15.41 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą ministrą S. Gentvilą, kad pristatytų darbotvarkės 2-19 klausimą – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2400.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė yra suteikti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui galimybę gauti valstybinį finansavimą iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos rūpintis laukiniais gyvūnais naujame steigiamame komplekse Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime. Spalį planuojamas naujo komplekso atidarymas. Jis rūpinsis konfiskuotais, sužeistais ar kitu būdu galbūt per muitinę arba iš nelegaliai laukinius gyvūnus laikančių gyventojų konfiskuotais gyvūnais.
Kasmet susiduriame su praktine problema, kad muitinėje arba cirkuose, arba pas gyventojus yra nelegaliai laikomi gyvūnai, galbūt kai kurie randami sužeisti, ir nėra valstybinės institucijos ir gyvūnų globos centrų, kurie galėtų pasirūpinti tokiais gyvūnais. Aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad tokių gyvūnų susidaro bene 100 per metus nuo pitonų iki jūrinių erelių, ir nėra globos centro, kuris galėtų tuo pasirūpinti. Su džiaugsmu ką tik atidarėme jūrinių gyvūnų globos ir gerovės centrą Smiltynėje, Kopgalyje, juo operuoja Jūrų muziejus. Antrasis gyvūnų gerovės centras bus Sveikatos mokslų universiteto Kauno rajone, jis bus atidarytas spalio mėnesį. Taigi šiuo įstatymu siūloma numatyti teisę Sveikatos mokslų universitetui gauti valstybinį finansavimą globoti, gydyti ir paleisti į laisvę laukinius gyvūnus.
Mielai atsakyčiau į klausimus. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. K. Vilkausko nematau. Tada klausia R. Žemaitaitis. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš vieną, ministre, klausimą, kadangi nespėjau ryte su jumis pašnekėti. Ar galite pasakyti, kas iš esmės trukdė šiandien pasiekti tuos rezultatus, kurių dabar jūs bandote siekti keisdami tą įstatymą? Nes tarnybos lyg ir yra, tvarka lyg ir yra, reglamentas lyg ir yra. Kas tokio nutiko, kad dabar reikėtų keisti įstatymą?
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo metu per viešuosius pirkimus yra suteikiamos šitos paslaugos. Tokių institucijų būdavo, pavyzdžiui, privati organizacija „Nuaras“ kai kuriais laukiniais gyvūnais rūpindavosi. Bet jeigu yra konfiskuojamos arba lūšys, arba meškos, arba pitonai, tai valstybėje nebuvo tokių institucijų. Tai valstybė… Viena vertus, Aplinkos ministerija finansavo tokio globos centro įkūrimą Sveikatos mokslų universitete, antra ranka numatomas bazinis finansavimas, tai yra šiemet 400 tūkst. eurų, kitais ir dar kitais metais – po 800 tūkst. centro išlaikymui – tiek darbuotojams, tiek gyvūnų pašarams, tiek medikamentams. Ir tai būtų tęstinė veikla, nebūtų vykdoma per viešąjį pirkimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Žukauskas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas yra susijęs su formuluote. Jūsų paaiškinime skamba, kad Lietuvos sveikatos ir mokslo universitetui būtų pavesta vykdyti tam tikrą funkciją, nesusijusią su akademine veikla. Mano klausimas, ar nemanote, kad taip yra pažeidžiama universiteto autonomija ir kad reikėtų kitaip čia formuluoti, pavyzdžiui, leisti šitą veiklą vykdyti, bet ne įpareigoti?
S. GENTVILAS (LSF). Gal ir teisinga pastaba, bet Seimas – kaip universitetų steigėjas, Teisės departamentas šitos pastabos nebuvo įvardinęs, bet tikrai suprantu niuansus. Kviečiu aptarti tą svarstymo metu komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojama bus jau netrukus – 15 val. 55 min. pradėsime balsavimo procedūrą.
15.46 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą vidaus reikalų viceministrą V. Dmitrijevą, kad pristatytų jau ministerijos klausimų nuo 2-8.1 paketą – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2497 ir Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą. Prašau, gerbiamas viceministre.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, aš pristatysiu du įstatymų projektus, tai yra Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.
2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo iš esmės išplėsti mero įgaliojimai ir atitinkamai keitėsi savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai. Įsigaliojus šiam įstatymui meras taps savivaldybės vykdomąja institucija ir tiesiogiai asmeniškai atsakys už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savo savivaldybės teritorijoje ir jo kompetencijai priskirtais klausimais. Savivaldybės administracijos direktorius pagal naują įstatymą taps tik konkrečios įstaigos vadovu. Todėl kai kurios funkcijos, kurios iki šiol buvo priskirtos savivaldybės administracijos direktoriui, turės būti skirtos ir merui. Savivaldybės administracijos direktorius galėtų jas vykdyti, jeigu meras atitinkamai pavestų tas funkcijas vykdyti.
Visa šio įstatymo pakeitimo esmė iš esmės techninė, pritaikant nuostatas prie naujo būsimo Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo, tai yra numatant konkrečias nuostatas, kad savivaldybės meras galės įgalioti savivaldybės administracijos direktorių taip pat ir šioje srityje, tai yra civilinės pirotechnikos priemonių kontrolės srityje, atlikti numatytas funkcijas. Mano pristatymas toks.
Ir kitas įstatymo pakeitimas yra susijęs su juridine technika ir pripažinimu netekusiu galios būtent 11 straipsnio, kad nuostatos derėtų tarpusavyje. Labai ačiū. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Vitalijau, klausimų nėra. Nuomonių, kiek suprantu, nėra, pritarta. Ačiū už pristatymą.
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460. A. Gedvilienės taip pat nėra.
15.49 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2376 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas (V. Bakas yra) – Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2376. Gerbiamas Vytautai, prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš jau antrą kartą teikiu šį įstatymo projektą. Deja, nors praėjusiais metais jam buvo pritarta po pateikimo, bet Seimo komitetų jis nepasiekė. Vėliau Žemės įstatymas buvo pakeistas ir nuo sausio 1 dienos, kaip žinote, įsigaliojo nauja redakcija, bet problemos, apie kurią čia šiandien kalbėsiu, neišsprendė. Jeigu taip kalbėtume paprastai, problema yra ta, kad žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, dėl galiojančių įstatymo nuostatų, susijusių su apmokestinimu, negali įsirengti, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelių. Na įsivaizduokite… Tai ypač susiję galbūt su didžiaisiais miestais, taip pat vidutiniais miestais. Ši problema buvo iškelta Alytuje. Tarkim, daugiabučių namų bendrija nori įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, nes jų trūksta, arba vaikų žaidimo aikštelę, susitvarko reikiamus dokumentus, gauna iš savivaldybės paramą, pradeda darbus, bet pagal Žemės įstatymą daugiabučių namų bendrija dar turi sumokėti papildomą mokestį į valstybės biudžetą. Iš esmės tai sustabdė visus su daugiabučių namų gerbūvio atnaujinimu susijusius projektus, nes žmonės turi, pavyzdžiui, ne tik už savo pinigus išasfaltuoti aikšteles, bet dar ir sumokėti specialius mokesčius, kurių suma neretai siekia pačios aikštelės įrengimą.
Todėl aš siūlau numatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio išimtį, pagal kurią daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms statant ir (arba) rekonstruojant statinius ir įrenginius išnuomotame žemės sklype tokie mokesčiai nebūtų taikomi. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirmas klausia D. Griškevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gal šiuo atveju ne tiek klausimas, kiek padėka tikrai jums, Vytautai, už iniciatyvą. Tikrai kilo turbūt ne vienam ir Seimo nariui… Ypač iš didžiųjų miestų namų bendrijų gavome būtent ne vieną kreipimąsi, jos kėlė šią problemą įsigaliojus naujai įstatymo nuostatai. Tikrai išėjo taip, kad už iniciatyvą buvo baudžiama naujais mokesčiais. Šiuo atveju tikrai labai džiaugiuosi, kad parodėte tą iniciatyvą. Tikrai subūrėte turbūt ne vieną Seimo narį tiek iš daugumos, tiek iš mažumos. Tikiu, kad tikrai greitai padės Seimas bendrai ir visi kartu išspręsti šią problemą ir ypač iniciatyvioms daugiabučių namų bendrijoms sudarys galimybes savo lėšomis taisyti ir gerinti savo gerbūvį. Dar kartą ačiū jums.
V. BAKAS (DFVL). Taip, iš tikrųjų reikia pasakyti, kad panašus įstatymas yra gerbiamos A. Gedvilienės kartu su kolegomis. Aš tikiuosi, mes galime pritarti abiem šitiems įstatymų projektams ir komitetuose pataisyti atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Bet, gerbiamieji, tikrai susiklosto, ypač po savivaldos rinkimų, matyt, esate girdėję, ypač vienmandatėse kalbėdamiesi su žmonėmis, kad žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, dažniausiai tai yra vyresnio amžiaus žmonės, jaunos šeimos, tiesiog fiziškai negali pagerinti savo aplinkos, įrengti automobilių stovėjimo aikštelių. Tiesą sakant, dėl galiojančios įstatymo redakcijos niekas nemoka nei tų įmokų, nes tiesiog projektai sustoja, kartu ir gerbūvio gerinimo darbai, aplinkos gerinimo darbai stovi vietoje. Dėkoju visiems, kurie parėmėte šį projektą, ir kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, problema yra tikrai nemaža, ypač tuose rajonų centruose, kur stovi seni daugiabučiai namai. (Aš čia.) Vienas dalykas, ar nebus tokių nevienodų sąlygų… Tiesa, dėl Teisės departamento jūs paaiškinote, kad reikia tobulinti, bet ar nebus tokių nevienodų sąlygų, kai asmenys, taip pat jauni, įsigyja būstą ir iš esmės, norėdami parkuoti, turi įsigyti būstą iš karto su parkavimo vieta. Priešingu atveju tu turėsi atskirai mokėti. Ir dabar vieni – tie, kurie iš tikrųjų turi įsigiję senus būstus, – gaus tam tikrą lengvatą, išsprendę savo parkavimo problemą, palyginti su tais, kurie turės dabar, pagal naują tvarką įsigydami butą, sumokėti tą infrastruktūrinį mokestį ir, be abejonės, gaus brangesnę parkavimo vietą. Kaip čia išspręsti? Gal iš tikrųjų tada ir tiems naujiems namams reikia, kad parkavimas nebūtų įskaičiuotas į infrastruktūrinį mokestį? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Šiaip reikia… Yra du dalykai. Naujos statybos vystomos daugiausia didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto didžioji žmonių dalis gyvena senos statybos daugiabučiuose. Naujų statybų ypač vidutiniai miestai apskritai nevysto. Tuo galima įsitikinti. Ir problema susiklosto… Aš sutinku su jūsų pastaba, bet kai žmogus perka naują būstą, jisai kartu įsigyja, pavyzdžiui, ir stovėjimo aikštelę, bet žmogus, kuris gyvena sename būste, kur lyg ir yra žemės sklypų, kurie dirvonuoja, su kuriais niekas nieko nedaro, kur susibūrusi bendruomenė tiesiog, nors ir norėdama, negali to klausimo išspręsti… Be abejo, mes šia pataisa sprendžiame labiau senų daugiabučių ir automobilių statymo problemas. Naujų yra projektai, jie planuojami, ten problemų, sutikite, dažniausiai kyla mažiau. Dėl naujų, taip.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi L. Nagienė. Po to dėl vedimo tvarkos kalbės.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Gerbiamas pranešėjau, išties ta problema turbūt susidarė, kai daugiabučiai buvo privatizuoti sovietų laikais ir per mažai jiems buvo priskirta žemės jau nepriklausomos Lietuvos laikais, ypač kai jie buvo išsiperkami už investicinius čekius. Turbūt čia problema. Bet žemę administravo Nacionalinė žemės tarnyba. Vis dėlto dabar žemė yra perduota savivaldybėms administruoti ir galbūt savivaldybės galės dabar jau kaip šeimininkai pažvelgti į tą situaciją ir atitaisyti šitą dalyką. Kaip su tuo koreliuoja, sakykime, jūsų teikiamas įstatymas? Kad reikia spręsti, visiškai pritariu jums, bet, sakykim, ar tai palengvina šį sprendimą?
V. BAKAS (DFVL). Ne visai taip. Šiaip paini situacija, bet įdomu tai, kad, rodos, prieš kokių porą metų dar šitos problemos apskritai nebuvo. Bendrijos įsirenginėjo aikšteles, daugelis savivaldybių net turėjo specialias programas, tarkime, skirdavo bendrijoms finansavimą, kad padėtų įsirengti aikšteles, išsiasfaltuoti, sutvarkyti aplinką. Bet štai maždaug prieš porą metų, aš galiu šiek tiek klysti, įsigaliojo Žemės įstatymo pataisos, kad, imantis tokių iniciatyvų, tvarkant aplinką, dar reikia papildomai mokėti mokestį į biudžetą, ir tada viskas sustojo. Tai čia viena dalis. Tai taip nebuvo, kaip jūs sakote, nuo sovietmečio.
Dabar kita dalis. Įdomu tai, kad patys merai, pavyzdžiui, šiuo atveju Alytaus meras, su kuriuo aš esu kalbėjęs, taip pat mes kalbėjomės su kolegomis frakcijoje, jie patys palaiko arba kelia tokią problemą. Jiems esami įstatymo ribojimai trukdo padėti bendruomenėms, žmonėms susitvarkyti savo aplinką. Istorija gana paini, mes čia…
PIRMININKAS. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų taip, žinome tą problemą, palaikau, tiktai skaitant ir vieną, ir kitą įstatymo pataisas, kurias teikia vienas po kito ir po to A. Gedvilienė pateiks, ar nemanote, kad juos sujungiant?.. Ten rekonstruojant statiniai… Kas yra statiniai, viename įstatyme aiškiau apibrėžta, kitame, tai yra jūsų, nėra tokio apibrėžtumo. Statiniai – žinote, kad nebūtų paslėptų dalykų. Sako, kad statiniai, bet atsiras kas nors kita. Aišku, rajonuose gal ne tiek, bet kad po to didžiuosiuose miestuose nebūtų pastatomi, atsirastų pastatai kažkokie vienaukščiai ir panašiai?
V. BAKAS (DFVL). Be abejo, abu šitie įstatymai turi trūkumų, aš su tuo sutinku, prie jų reikės dirbti komitetuose, bet Aistės projektas apibrėžia statinių paskirtį. Mano projektas apibrėžia subjektus, tai yra išskiria tik daugiabučių namų savininkų bendrijų, tai yra organizacijų, kurios nesiekia pelno, kurių tikslas – rūpintis bendruomenės interesais, statusą. Tai, kitaip tariant, sujungus tuos du projektus, aš manau, tikrai komitetuose išeitų neblogas rezultatas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl vedimo tvarkos M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, dėl viešosios tvarkos…
PIRMININKAS. Labai ačiū, viskas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, dėl viešosios tvarkos pažeidimo per slapto balsavimo procedūrą kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, Etikos ir procedūrų komisiją, į Seimo kanclerį. Visuomenės veikėjo O. Šurajevo elgesys, įžeidinėjant mane ir kitus Seimo narius šlykščiausiais necenzūriniais žodžiais, trukdant atlikti mūsų konstitucinę pareigą ir dirbti, viršijo bet kokias leistinas ribas. Tai prašom išsiaiškinti, kuris Seimo narys suteikė jam leidimą, kodėl nesilaikė tvarkos ir jo nelydėjo, neprižiūrėjo, kad būtų laikomasi elementarių elgesio reikalavimų. Prašom ištirti visa tai, nes kitaip mūsų Seimas tampa tokia vieta, kai tokie vaizdo įrašai pasklinda po internetą, koks pavyzdys rodomas jaunimui ir visuomenei? Tai yra tikrai šlykštu, pasibjaurėtina. Visa tai daugybė kolegų girdėjo, kokie tai buvo žodžiai. Aš čia jų nekartosiu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Ačiū, kolega. Aš manau, kad… Ačiū gerbiamam Vytautui. Manau, kad Seimo vadovybė išgirdo šitą. Rytoj bus Valdybos posėdis, mes tą klausimą tikrai įgarsinsime, įvardinsime tą problemą. Dabar už nori kalbėti S. Gentvilas. Norite dar? Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikintina iniciatyva, kurią rodo V. Bakas ir A. Gedvilienė, bet reikia atsakyti į du klausimus. Kokią kryptį mokestinės politikos mes iš esmės pasiimame? Tai, kai perkame butą privačiame sklype iš vystytojo, vystytojas yra dažniausiai išpirkęs žemę ir žemės savininkai yra sumokėję už žemės sklypą. Šiuo atveju parkavimo aikštelė ar dar kažkas vystoma valstybinėje žemėje mažinant želdinius. Nėra tokios, kaip sakant, teisės viską daryti nemokamai ar mažinant želdinius ar dar kažką. Reikia tiesiog apsispręsti, ar mes skirtingai traktuojame du gyventojus, tuos, kurie patys nusipirko savo sklypą, ir tuos, kurie gavo iš esmės nemokamai, apsibrėžę raudonas linijas.
Antrasis klausimas yra platesnis. Šiandien tiek infrastruktūros plėtros mokestis, kurį moka nuo kvadrato savivaldybei beveik visi vystytojai, tiek šitas konversijos mokestis nėra tikslingi, nėra taiklūs. Mes vis dar matome priemiestinę plėtrą, kuri yra spartesnė negu miesto konversinių teritorijų atgaivinimas. Ir iš esmės šitas straipsnis, apie kurį dabar čia yra abu projektai, stabdo senų, apleistų sandėlių ir kitų teritorijų atgaivinimą. O investicijos vis dar plūsta į žaliuosius projektus, į miesto priemiesčius ir taip toliau.
Aš labai raginu komitetus apsvarstyti tai kompleksiškai ir pažiūrėti, kuria kryptimi vis dėlto mes žengsime, kaip traktuosime privačius vystytojus, kurie išpirko sklypus ir gali vystyti, o kiti gavo nemokamai ir prašo vystyti savo nemokamai gautuose sklypuose, ir valstybės teritorijų ir erdvinio planavimo mokesčio, tai yra infrastruktūros plėtros mokesčio ir šito konversinio mokesčio, tikslingumą, ar atliepia numatytus tikslus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už išsakytą nuomonę. Gerbiami kolegos, dabar jau balsavimo langas. Kviečiu balsuoti dėl šio apsvarstyto klausimo. Prašom.
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: vienbalsiai. Yra šiokia tokia dilema. Yra siūlomi du pagrindiniai komitetai, tai mums reikės apsispręsti, kuris iš jų pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas ar Aplinkos apsaugos komitetas. Siūlau balsuoti alternatyviai. Kas manote, kad Kaimo reikalų komitetas… Dėl vedimo tvarkos V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal manymo čia daug nereikėtų, reikėtų skaityti Statutą ir matyti, kurio komiteto dalykai yra Žemės įstatymai. Tai yra Kaimo reikalų komiteto. O tai, kas yra statybos, tai papildomas komitetas galėtų ir svarstyti.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė, prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad žemės klausimai yra perduoti Aplinkos ministerijai. Mes šį projektą rengėme kartu su Aplinkos ministerija ir konsultavomės su Aplinkos ministerija bei Vyriausybe. Tuo labiau kad šie klausimai liečia būtent urbanizuotas teritorijas, miestus, todėl prašyčiau klausimą palikti Aplinkos apsaugos komitete kaip pagrindiniame komitete.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Viktorai, dar paskutinė replika.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pratęsiu A. Gedvilienės pasakymą, kad žemės klausimai perduoti ministerijai, bet ne komitetui. Komitetas yra likęs prie to paties statutinio savo statuso, kaip ir buvo.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, aš jūsų ginčo neišspręsiu. Manau, kad ginčą išspręs balsavimas. Aš siūlau nebevystyti šios temos. V. Bakas per dešinįjį mikrofoną.
V. BAKAS (DFVL). Aš visų pirma noriu padėkoti už palaikymą, bet nepriklausomai nuo to, už kokį komitetą mes nubalsuosime, aš tik atkreipiu dėmesį, kad Kaimo reikalų komitetas visą praėjusią sesiją laikė šį įstatymo projektą ir jo nesvarstė. Jūs galėjote svarstyti. Aš noriu pakviesti nevilkinti problemos, tiesiog paimti tam komitetui, kuris yra nusiteikęs apsvarstyti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto tai yra valstybės turtas žemė. Disponavimas valstybės turtu turbūt ir Audito komiteto reikalas.
PIRMININKAS. Kaip papildomas. Siūlote kaip papildomą?
A. SKARDŽIUS (DPF). Jeigu pirmininkas sutinka, tai kaip papildomą siūlau.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Bet kokiu atveju mes šitą ginčą išspręsime tik balsuodami. Taigi, kolegos, dėl komiteto paskyrimo teikiu balsuoti. Formuluoju: kas palaikote, kad paskirtume kaip pagrindinį Kaimo reikalų komitetą, balsuojate „taip“, kas manote, kad reikia Aplinkos apsaugos komiteto, balsuojate prieš.
Taigi, kolegos, jūsų balsais nuspręsta, kad pagrindiniu komitetu yra Aplinkos apsaugos komitetas. Už jį balsavo 97, prieš – 18. Ar gerbiamą Artūrą palaikote, kad papildomas būtų Audito komitetas? Ne, atsiima pasiūlymą. Gerai. Svarstymo data būtų šių metų gegužės 9 diena.
Prašom. Replika po balsavimo – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kad neliktų tokios frazės kaip V. Bako pasakyta, tai pasakysiu, kad visą tą sesiją buvo laikyta papildomuose komitetuose ir mes negavome papildomų komitetų išvadų dėl šio projekto, todėl Kaimo reikalų komitetas ir nesvarstė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
16.08 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2420ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2421ES, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 3, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2422ES (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie šios dienos popietinės darbotvarkės pradžios – 2-2.1, 2-2.2 ir 2-2.3 klausimai, dėl kurių liko tik balsuoti. Prašom jungti balsavimą. Kas pritariate šiems pateiktiems projektams? Tai yra Finansinių priemonių rinkų įstatymo projekto Nr. XIVP-2420ES ir lydimųjų įstatymų projektų paketas.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 110, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Dėl visų trijų projektų siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.09 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442ES (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-3 klausimą – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2442.
Užsiregistravo 113, balsavo 111 Seimo narių: už – 101, prieš – 2, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.10 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 112, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, prieštaravimų nematau. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.12 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507, Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510, Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512, Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513, Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514, Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517, Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522 (pateikimo tęsinys)
Ir įstatymų paketas: 2-7.1 klausimas, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503, ir daugybė lydimųjų.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 113, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo skubą. Galime pritarti? Bendru sutarimu, ačiū. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl 2-7.1 klausimo. Siūloma svarstyti kovo 23 dieną. Dėl kitų taip pat siūloma Vyriausybės skuba. Galime pritarti? Ir pagrindiniu komitetu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Svarstyti siūloma kovo 23 dieną.
Noriu atsiprašyti kolegų, prie darbotvarkės 2-6 klausimo, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekto, neįvardijau, kada siūloma svarstyti. Taigi vėl kovo 23 dieną.
V. Pranckietis nori pasakyti. Prašau. Per centrinį mikrofoną. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ten dėl Žemės įstatymo taip ir liko neaišku, nes lyg ir sprendėme tik dėl pagrindinio komiteto, dėl papildomo komiteto…
PIRMININKAS. Nebuvo spręsta.
V. PRANCKIETIS (LSF). …nebuvo spręsta. Tai aš norėčiau, kad ten būtų Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomas būtų Kaimo reikalų komitetas? Ačiū.
16.14 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2497, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 1, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 22, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1741 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2498 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-2497 – ir lydimasis Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2498. Prašau balsuoti.
Balsavo 117: už – 114, 3 susilaikius po pateikimo pritarta. Siūloma skuba. Galime pritarti skubai? Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galima pritarti? Ačiū, pritarta. Svarstyti siūloma kovo 23 dieną. Ačiū.
16.16 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372 (pateikimo tęsinys)
Dabar dar yra apsvarstytas darbotvarkės 2-18 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372. A. Kupčinskas pristatė. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, susilaikius 1 po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas ir svarstyti siūloma balandžio 18 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.17 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 112, susilaikius 2 po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas ir svarstyti siūloma balandžio 18 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.18 val.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2377 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2377. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: 107 – už, 9 susilaikius po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas ir svarstyti kovo 30 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2388 (priėmimo tęsinys)
Dabar 5 rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2388. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 94, prieš – 7, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Griškevičiaus peticijos“ projektas Nr. XIVP-2389 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Griškevičiaus peticijos“ projektas Nr. XIVP-2389. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 102, prieš – 1, sulaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2429 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Eriko Spilos peticijos“ projektas Nr. XIVP-2429. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 105, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2430 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2430. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 102, prieš – 1, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ačiū. Kolegos, balsavome dėl visų iki šiol apsvarstytų klausimų. Mano būtų siūlymas svarstant likusius klausimus balsuoti po kiekvieno klausimo. (Balsai salėje) Neprieštaraujate? Ačiū, pritarta.
16.23 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-11 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501. Pranešėjas – viceministras J. Skačkauskas. Prašom, gerbiamasis.
J. SKAČKAUSKAS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pristatysiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus. Šio įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija, kuri įsigalioja šių metų balandžio 1 dieną, dėl savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui pavestų funkcijų.
Iki šiol pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalį buvo nurodoma, kad užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės administracijos direktorius vykdo tam tikras eismo saugumo užtikrinimo funkcijas. Taip pat pagal kitą, 111 straipsnį, savivaldybės administracijos direktorius galėdavo inicijuoti vietinės reikšmės kelių arba gatvių eismo saugumo vertinimus, užtikrinti… (Balsai salėje) Taip. Užtikrinti kelių darbo vietų aptvėrimo patikrinimus, taip pat vykdyti kelių priežiūrą. Taigi, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, siūloma nustatyti įpareigojimą, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme būtų įtvirtinta funkcija vykdyti ne savivaldybės administracijos direktoriui, o savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Vyriausybė siūlo… Iš principo tai yra pakeitimas, kad tos funkcijos būtų merui arba jo įgaliojimu savivaldybės administracijos direktoriui. Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nes, kaip žinote, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai įsigalioja balandžio 1 dieną. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Deja, jūsų niekas nenori klausti dėl šito klausimo. Nuomonių už ir prieš tai pat nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Balsuoti? Yra noras balsuoti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 90, balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Skubai galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti siūloma kovo 23 dieną. Galima? Ačiū, pritarta.
16.26 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410 (pateikimas)
Gerbiamas viceministre, darbotvarkės 2-12 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410.
J. SKAČKAUSKAS. Visų pirma norėčiau padėkoti Seimo komitetams, tai yra Kaimo reikalų komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad jie iš tikrųjų šitą klausimą kėlė ir palaikė. Priminsiu, kad šiam klausimui spręsti buvo sudaryta darbo grupė iš suinteresuotų institucijų, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Kelių direkcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sodininkų atstovų. Jie sutarė dėl šių pataisų, nes jos iš tikrųjų leis palengvinti sodininkų kelių perėmimą.
Priminsiu, kad iki šiol sodininkų bendrijų kelius savivaldybėms buvo galima perimti tik tada, kai sodininkų bendrijos suformuodavo sklypą, atlikdavo kadastrinius matavimus ir užregistruodavo statinį Nekilnojamojo turto registre. Tai buvo didelė našta, tiek finansinė, tiek administracinė, dėl to sodininkų bendrijos negalėjo daugeliu atvejų tų kelių perduoti savivaldybėms.
Taigi šiuo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti sodininkų bendrijų kelių perdavimą savivaldybėms ir iš principo yra įtvirtinami keli pagrindiniai sodininkų kelių perėmimo elementai arba mechanizmai. Visų pirma įstatymo projektu numatoma galimybė savivaldybei, esant sodininkų bendrijų iniciatyvai, atlikti turto kadastrinius matavimus ir savo nuosavybėn įregistruoti kelius neformuojant jiems valstybės žemės sklypo. Tai būtų pats trumpiausias būdas sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms. Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad jeigu sodininkų bendrijos kelių kadastrinius matavimus yra atlikusios ir šie keliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva ir savivaldybei sutikus tokie keliai perleidžiami sudarant sandorį.
Ir trečias dalykas. Numatoma tokia galimybė: kai sodininkų bendrijoje esančių kelių kadastriniai matavimai nėra atlikti ir statiniui nėra suformuotas žemės sklypas, šių kelių kadastriniams matavimams ir įregistravimui skyrus tikslinį finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, bendrijų iniciatyva savivaldybės privalo atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti kelius kaip savivaldybės nuosavybę, jeigu šie keliai atitinka tam tikrus reikalavimus. Yra trys pagrindiniai reikalavimai: kelio pločio reikalavimai – 4,5 metro, kelias nesibaigia akligatviu ir kelias atitinka bent vieną iš papildomų reikalavimų – kerta bendrijos teritoriją, yra sankryža su vietinės arba valstybinės reikšmės keliu ir yra pagrindinė gatvė kitų bendrijų kelių atžvilgiu.
Manome, kad priėmus šio įstatymo pakeitimus keliams nustatyti reikalavimai užtikrintų nuoseklų perimamų kelių tinklo formavimą, susisiekimą esamais savivaldybės keliais ir galimybę savivaldybėms kokybiškai vykdyti tolesnę kelių priežiūrą. Reikalavimų neatitinkantys keliai sodininkų bendrijų iniciatyva galėtų būti sutvarkomi iki tam tikro lygio, kad atitiktų reikalavimus ir po to taip pat būtų galima juos perimti. Iš tikrųjų šiam įstatymui įgyvendinti numatoma skirti tikslines dotacijas iš KPPP biudžeto. Numatoma jau kitų metų KPPP biudžeto projekte šiam reikalui skirti 400 tūkst. eurų. Turbūt tiek. Siūlyčiau įstatymo pakeitimo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš to, kiek yra užsirašiusių klausti, matome, kad klausimas tikrai aktualus. Jūsų daug norinčių paklausti. Pirmas klausia A. Butkevičius. Ruošiasi D. Griškevičius. Pono Algirdo nėra, tada D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū. Pranešėjau, klausimas, tiksliau, problema sena kaip šis pasaulis ir ji vis neišsprendžiama. Turbūt ačiū jums už iniciatyvą bandant tą klausimą spręsti. Bet vis dėlto iš to kyla kiti klausimai. Pirmiausia, skaitant Teisės departamento išvadas, ar klausimą derinote su NŽT, su Savivaldybių asociacija?
Kitas klausimas, turbūt svarbiausias, ar negalvojate, kad vis dėlto geras siekis spręsti tą įsisenėjusią problemą, bet iš esmės ją permetant savivaldybei, savivaldybėms ir nenumatant lėšų tam ar specialios programos, na, pripažinkime, klausimas turbūt taip ir liks neišspręstas, bet bus sukelti papildomi sodininkų bendrijų gyventojų lūkesčiai. Kaip minėjau, problema iš esmės nebus sprendžiama, nes, kaip žinome, tikrai čia dažnu atveju yra ne tik finansų klausimas, bet ir tų pačių nelegalių tvorų, ir standartų neatitinkantys keliai, kai negalima parengti projektų. Kaip jūs vis dėlto matote tą galimą sprendimą ateityje?
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už gerą klausimą. Atsakant į pirmą dalį, taip, tai iš tikrųjų buvo derinta su Lietuvos savivaldybių asociacija. Kaip minėjau, ji buvo net viena iš iniciatorių šią problemą spręsti. Taip pat buvo derinama su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija. O jų pavaldumo yra NŽT, tai preziumuoju, kad buvo derinama ir su NŽT.
Dabar dėl finansavimo čia yra du aspektai. Be abejo, įgyvendinus KPPP pertvarką, savivaldybių lėšos yra padidėjusios apie 30 %. Kitas dalykas, KPPP lėšos savivaldybėms skirstomos pagal kelių ilgį. Automatiškai savivaldybei perimant dalį sodininkų kelių, jiems didės finansavimas. Be abejo, turbūt aš pritarčiau, kad nėra to pakankamo finansavimo, bus tam tikras iššūkis, bet bet kuriuo atveju bent jau savivaldybės, tos, kurios, sakykime, perims kelius, galės pasigerinti tą situaciją ir gauti daugiau lėšų iš KPPP biudžeto. Tiesiog kasmet pagal Statistikos departamento informaciją yra perskaičiuojama. Jei kelių ilgis padidėja, tai atitinkamai savivaldybei padidėja, sakykime, skiriamos tikslinės dotacijos iš KPPP biudžeto.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, nors jūs minėjote, kad derinta su keliomis ministerijomis, su asociacijomis, tačiau ar, jūsų nuomone, įstatyme turėtų būti tokie neįpareigojantys, pasakyčiau, tokie abstraktūs niekiniai teiginiai: esant galimybei, numatyti galimybę, esant sodininkų iniciatyvai, susitarus. Ar čia yra teisiniai terminai?
Antras dalykas. Mes žinome, kad iš maždaug 2 tūkst. sodų bendrijų, ar jūs galite pasakyti, kiek maždaug yra įregistruotų, oficialiai įteisintų kelių sodų bendrijose? Aš domėjausi, tai yra juokingai mažas procentas.
Ir trečias dalykas. V. Pranckietis prieš penketą metų taip truputį su humoru pasakė, kad jeigu norite išspręsti sodininkų problemas, tai reikia sodų bendrijas perduoti miestams, greta esančioms miestų savivaldybėms. Ką jūs į tai atsakytumėte? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimus. Dėl tų sąvokų bet kuriuo atveju buvo derinama su teisininkais, Vyriausybės teisininkais, su ministerijos teisininkais. Matote, esant susitarimui, kadangi tai yra sodininkų turtas, niekas negali iš jų atimti. Jie turi pritarti ir tą kelią perduoti savivaldybėms. Turi įvykti sandoris. Čia turbūt kito būdo nėra teisinėje valstybėje. Turi būti, sakykime, tam tikri mechanizmai, kai viena pusė perduoda kelią kitai pusei.
Dabar dėl jūsų klausimo dėl sodininkų bendrijų, dėl pačių bendrijų prijungimo prie miestų. Na, iš tikrųjų mūsų kompetencija, sakykime, buvo siauresnė, sodininkų kelių problemos mes kaip ir nesvarstėme. Bet kokiu atveju tikėtina, kad tuos pagrindinius kelius perims savivaldybės ir jie taps miestų keliais, bus tikrai geriau prižiūrimi. Tai turbūt tiek.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Kindurys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia panašių klausimų jau buvo. Kiek, jūsų manymu, šis įstatymas išspręs problemų, kiek tų kelių procentiškai galės būti įregistruota, nes iš esmės daug jų yra neatitinkančių tam tikrų reikalavimų? Ar turi ministerija kokių nors siūlymų, ką su jais daryti? Galbūt įteisinti paprasčiausiai? Kito kelio nėra, kas nors turi juos prižiūrėti, bet jie niekada neatitiks reikalavimų, nebent ten griausime namus, vėl nacionalizuosime žemę ir taip toliau. Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Mūsų skaičiavimais, per trejus metus bus perimta apie 2 tūkst. kilometrų sodininkų bendrijų kelių. Tai yra tie pagrindiniai keliai, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus, yra atitinkamo pločio, kad galėtų pravažiuoti specialus transportas, nesibaigia akligatviu. Tas skaičius tikrai jau yra nemažas ir tie pagrindiniai keliai bus perimti.
Dėl likusių kelių tai yra du būdai. Kaip sakiau, sodininkai gali padaryti tą kelią, kad jis atitiktų tam tikrus reikalavimus, tarkime, perkelti tvoras toliau ir panašiai. Tuomet atsiras įpareigojimas savivaldybei perimti arba savivaldybė pati galės perimti, niekas jai nedraudžia, savo noru ir kelius, kurie neatitinka reikalavimų. Tai čia bet kokiu atveju kiekviena savivaldybė spręs ir galbūt dalis savivaldybių perims kelius, kurie neatitinka reikalavimų. Tokia galimybė yra palikta, bet ji nėra privaloma.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi K. Vilkauskas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Tai atvejais, kai sodo bendrijos kelias neturi jokių dokumentų, o sodo bendrija perduoda ir savivaldybė perima tą kelią, sakykite, kokį turi pateikti savivaldybė Registrų centrui dokumentą, įrodantį, kad čia jau yra savivaldybės turtas?
Ir kitas trumpas. Jūsų projekte yra nurodyti keliai, kurie yra ne siauresni kaip 4,5 metro. Sakykite, kodėl apsistota prie šito pločio ir kas laukia siauresnių kelių, koks likimas?
J. SKAČKAUSKAS. Aš kaip ir minėjau, buvo tam tikras kompromisas, protingas kompromisas, kuriam pritarė ir sodininkai, nes mes į darbo grupę buvome įtraukę ir sodininkų atstovus, sodininkų organizacijų atstovus. Iš tikrųjų yra tam tikras standartas, kur specialiam transportui, sakykime, gaisrinių transportui, turbūt galima pravažiuoti. Siaurinti tam tikrais atvejais būtų sudėtinga.
Dabar dėl to dokumento. Bet kuriuo atveju yra tų kelių bylos NŽT. Pagrindinis perdavimo dokumentas yra sodininkų bendrijos protokolas arba nutarimas, kad ji sutinka perduoti savivaldybei tam tikrą kelią. Na, ten iš tikrųjų yra labai skirtingos situacijos. Galbūt kur nors kas nors yra pradėta daryti, kai kur ko nors nėra, bet bet kokiu atveju NŽT yra bylos. Galbūt vieno kelio gali būti kelios bylos, tik jos nesuformuluotos ir panašiai. Manau, kad tokie dokumentai ir būtų kaip tam tikras pagrindas perduoti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas irgi, kaip čia ir kolega klausė, dėl to kelio pločio. Dabar yra, man atrodo, perėjęs pateikimą projektas dėl to kelio pločio nesilaikymo tada, kai nėra galimybių.
Antras klausimas dėl finansavimo. Šitas projektas būtų ir anksčiau įgyvendintas, jeigu būtų numatytas finansavimas, nes vis dėlto tai bus savivaldybių reikalas, kurios ir taip dabar blogai finansuojamos iš Kelių fondo. Kaip žinote, bloga Kelių fondo finansavimo situacija, tai kaip bus su tomis lėšomis? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Iš tikrųjų atsakau į jūsų klausimą. Perėmimo pačioms procedūroms registruoti finansavimas bus numatytas iš KPPP biudžeto.
Dėl finansavimo būtent tų kelių priežiūrai, kai jie bus perimti, tai, kaip sakiau, savivaldybei perimant tam tikrus kelius, jos asignavimai didėja, nes lėšos savivaldybėms skirstomos pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių. Savivaldybės, perimdamos tam tikrus kelius, tikrai gali gerokai pasididinti finansavimą. Jeigu, tarkime, vienos neperims, kitos perims, tai finansavimas joms didės.
Dabar dėl kelio pločio. Iš tikrųjų, sakau, pasikartosiu, tai yra kompromisas specialistų, kurie, sakykime, dalyvavo daugiau nei metus darbo grupių posėdžiuose. Buvo priimta, kad iš tikrųjų būtų saugu įvažiuoti specialiajam transportui, turbūt gaisrinėms (įvyksta turbūt tokių nutikimų – ir gaisrų, ir panašiai). Tai tiesiog jeigu mes dar labiau siaurintume, turbūt jau taptų problema ir specialiosios tarnybos negalėtų patekti, sakykime, į sodininkų bendrijas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Bet gal pasilikite, nes kitas tuoj bus. Arba galite prisėsti iš tikrųjų čia.
Nuomonės už, prieš. S. Tumėnas kalba už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš užsirašiau kalbėti už, nors daug yra neišspręstų problemų, nes ta problema nejuda iš vietos nuo 1990 metų. Reikia pagaliau šitą problemą spręsti. Dabar, žinome, daugybė miestų gyventojų gyvena sklypuose buvusiose mėgėjų sodininkų bendrijose ir tos sodininkų bendrijos virtusios tiesiog gyvenamaisiais namais. Reikalingas gyventojų poreikius atitinkantis teisinis vertinimas.
Ypač didžiulė problema yra žiedinėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, Šiaulių ir Šiaulių rajono santykis. Čia taip gražiai šnekama, kaip reikia ieškoti konsensuso rajonui ir miestui, bet dabar yra tokia situacija, kad, pavyzdžiui, Šiaulių rajonas visiškai nesuinteresuotas rūpintis tais keliais, keliukais soduose ir daugybė gyventojų kreipiasi ir į mus, Seimo narius, ir į savivaldybes, bet tie dalykai visiškai nejuda.
Čia viceministras neatsakė, kiek vis dėlto yra įteisinta tų keliukų. Mano duomenimis, tai visiškai simboliškas skaičius. Gana optimistiškas viceministro pasakymas, kad 2024–2025 metais yra numatoma sutvarkyti ir įteisinti 2 tūkst. kilometrų keliukų, tačiau yra 15 tūkst., mano duomenimis. Įsivaizduojate, kiek čia yra darbo? Tačiau, ačiū Dievui, tikiuosi, kad viceministras koordinuos, tobulins tą įstatymą, nes dabar čia yra daug tokių gana abejotinų dalykų. Bet komitetuose, tikiuosi, bus patobulintas tas įstatymas ir pagaliau sodininkai išgirs gerą žinią ir žinos…
PIRMININKAS. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …kad gyvena tokiame sode, kur bent jau…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …keliai yra įteisinti, o dabar tik pavadinimai yra.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat, kaip ir gerbiamas kolega Stasys abejodamas pasisakė už, abejodama pasisakau prieš. Vienas geras dalykas, kas čia yra padaryta, tai atkreiptas dėmesys į sodininkus ir šitą problemą bent jau bandoma spręsti. Tačiau aš noriu pasakyti, kad iš 15 tūkst. kelių pagal šį projektą perimta bus tiktai 2 tūkst., kiti visi keliai lieka užribyje.
Noriu atkreipti dėmesį dar į tai, kad šitas straipsnis yra daugiausiai taisomas iš viso šito Sodininkų įstatymo. Kelia iš tikrųjų abejonių, kaip bus su tais žmonėmis, kurie turėjo tą lūkestį, teisėtą lūkestį, ir tikėjosi, kad šitas įstatymas, kuris galioja dabar, pagerins jų gyvenimo sąlygas.
Taip pat man lieka (aš nebespėjau užduoti klausimų) neatsakyta keletas klausimų. Tai yra kiek sodininkų bendrijose yra kilometrų kelių, kurie neatitinka jūsų projekto 3 straipsnyje numatytų reikalavimų? Aš manau, kad tai tikrai labai didelė dalis. Jūs savo projekto 2 straipsnyje nurodėte, kad savivaldybės sutiks gatves perleisti sudarydamos sandorius, bet visiškai nenurodėte, kokie tie sandoriai, ar tai yra išperkamoji nuoma, ar tai yra dovanojimas, ar kažkas kitas. Todėl iš tikrųjų turiu didelių abejonių dėl šito įstatymo projekto ir, man atrodo, jis yra nevisiškai parengtas. Sveikintinas dalykas, kad jūs jį rengiate, bet jis, mano galva, nėra kokybiškas. Tą patvirtina ir Seimo Teisės departamento pastabų gausa. Taigi aš bent jau pateikimo stadijoje susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl šito įstatymo projekto.
Už – 79, prieš – 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, dar nori… Ačiū. Dėl šito pritarta.
Dar nori J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume paprašyti skirti kaip papildomą Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti, kad skirtume kaip papildomą Energetikos ir darnios plėtros komisiją? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. Ačiū, pritarta.
14.46 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2382 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2382. Prašom, gerbiamas viceministre. Minutę, aš išjungiau.
J. SKAČKAUSKAS. Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projekto tikslas ratifikuoti konvenciją dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (ji sudaryta 2021 m. lapkričio 16 d. Keiptaune), ir jos protokolą dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų.
Iš tikrųjų Keiptauno konvencijos ratifikavimas yra numatytas Lietuvos aviacijos strateginėse gairėse, taip pat šios konvencijos ratifikavimui pritaria Lietuvoje veikiantis aviacijos verslas. Keiptauno konvencijos ratifikavimu siekiama prisijungti prie tarptautinių garantijų, kurias pripažįsta visos dėl Keiptauno konvencijos susitariančios valstybės; suteikti kreditoriui būdų apginti savo teisę skolininkui, paprastai aviakompanijai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, įskaitant galimybę išregistruoti ir susigrąžinti orlaivį; prisijungti prie Tarptautinio elektroninio tarptautinių garantijų registro.
Ratifikavus Keiptauno konvenciją bus pagerintos Lietuvos aviacijos verslo sąlygos ir sudarytos palankesnės galimybės vykdyti su orlaivių pirkimu ir pardavimu, nuoma, įkeitimu susijusią veiklą, padidintas Lietuvos aviacijos įmonių konkurencingumas pasaulinėje aviacijos rinkoje. Turbūt tiek.
Dar paminėsiu, kad šią konvenciją ratifikavo apie 80 valstybių, įskaitant pačią Europos Sąjungą, taip pat mūsų kaimynus latvius, Skandinavijos valstybes, Jungtines Amerikos Valstijas. Siūlyčiau pritarti įstatymo dėl konvencijos ratifikavimo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nėra norinčių. Turbūt ir nuomonių už, prieš. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Svarstyti siūloma balandžio 18 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.48 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393. Prašom, gerbiamasis.
J. SKAČKAUSKAS. Įstatymo tikslas – ratifikuoti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą, pasirašytą 2021 m. lapkričio 15 d. Briuselyje. Susitarimu siekiama sukurti Europos Sąjungos ir Armėnijos bendrą aviacijos erdvę ir pakeisti galiojančius dvišalius valstybių narių ir Armėnijos susitarimus dėl oro susisiekimo. Susitarimo sudarymas leis laipsniškai atverti rinką, tai yra suteikti galimybę vykdyti skrydžius atitinkamais maršrutais ir naudotis pajėgumais tarp Europos Sąjungos ir Armėnijos. Rinkos atvėrimas ir laipsniškas reguliavimo derinimas vyks lygiagrečiai, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir bendrų aukštų saugos, saugumo, aplinkos apsaugos ir kitų standartų įgyvendinimą. Lietuva ir Armėnija neturi dvišalės sutarties dėl oro susisiekimo.
Turbūt tiek. Prašyčiau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nenori, pasisakyti nenori. Galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Balsuoti norite. Prašom balsuoti. Maestro nori balsuoti. Prašom.
Užsiregistravo 84, balsavo 84 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.50 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394. Prašom, gerbiamas viceministre.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū. Analogiškai prieš tai sakyta, tai yra šio įstatymo tikslas – ratifikuoti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro susitarimą dėl oro susisiekimo, jis buvo pasirašytas 2021 m. spalio 18 d. Liuksemburge. Šiuo susitarimu siekiama pakeisti galiojančius trišalius valstybių narių ir Kataro susitarimus dėl oro susisiekimo, laikantis abipusiškumo principo, palaipsniui atverti rinką, tai yra suteikti galimybę vykdyti skrydžius atitinkamais maršrutais ir naudotis pajėgumais. Susitarimu yra pašalinami visi egzistuojantys tiek Europos Sąjungos, tiek Kataro oro vežėjų teisių suvaržymai vykdyti skrydžius tarp punktų Europos Sąjungoje ir Katare. Taip pat užtikrinti, kad nei Europos Sąjunga, nei Kataro oro vežėjai nebūtų diskriminuojami, kad jiems būtų sudaromos vienodos veiklos sąlygos. Iš tikrųjų Lietuvos Respublika neturi oro susisiekimo su Kataru. Priėmus įstatymą ir ratifikavus susitarimą, bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dėl Europos Sąjungos teisės perkėlimo. Prašom pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas, kaip ir dėl prieš tai buvusio, – Užsienio reikalų komitetas. Ir svarstyti siūloma balandžio 18 dieną. Ačiū, pritarta.
16.52 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395. Aš manau, kad čia iš principo tekstai tie patys. Tai gal galime pritarti be pristatymo? Ačiū. Ačiū, pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Svarstyti siūloma balandžio 18 dieną.
16.52 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 411, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais, III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu ir 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2401ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2401. Prašom, gerbiamasis.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū. Pristatysiu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimą. Iš principo jis yra skirtas Europos Sąjungos teisei įgyvendinti, tai yra užtikrinti reglamento 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos ir reglamento 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos nuostatų įgyvendinimą. Taip pat šiuo įstatymu tobulinami kiti aspektai, juos trumpai pristatysiu.
Įstatymo projektu siūloma numatyti nuostatas dėl atitinkamų kompetentingų institucijų funkcijų vykdymo pagal „U-space“ reglamentą. Funkcijos paskirstomos Transporto kompetencijų agentūrai, Lietuvos transporto saugos administracijai ir akcinei bendrovei „Oro navigacija“.
Nuostatos dėl bepiločių orlaivių skraidymo, neskraidymo zonų ir „U-space“ zonų, kitaip – geografinių zonų, taip pat bepiločių orlaivių skrydžių šiose zonose sąlygų ir tvarkos nustatymo. Pavedama nustatyti Lietuvos transporto saugos administracijai ir kariuomenės vadui virš karinių teritorijų bei pasienio zonoje.
Kitas punktas, nuostatos dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikėjų ir vienintelio bendrųjų informacijų paslaugų teikėjo, nurodytų „U-space“ reglamente, sertifikavimo. Sertifikavimą vykdys Transporto kompetencijų agentūra.
Nuostatos dėl vienintelio bendrųjų informacijos paslaugų teikėjo Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemose „U-space“ oro erdvės paskirstymo. Tokias paslaugas teiks akcinė bendrovė „Oro navigacija“.
Nuostatos dėl sistemos „U-space“ paslaugų teikimo ir bendrųjų informacijos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Už tai bus atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija.
Nuostatos dėl rinkliavų dydžių ir bendrųjų informacijos paslaugų nustatymo. Už tai bus atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija.
Nuostatos dėl valstybės bepiločių orlaivių skrydžių valdymo tvarkos nustatymo. Pagal projektą įvedama valstybės bepiločių orlaivių sąvoka. Valstybės bepiločius orlaivius galės naudoti krašto apsaugos, žvalgybos institucijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos. Valstybės bepiločiams orlaiviams negalios šio įstatymo nuostatos ir siūlomos dvi valstybės bepiločių orlaivių reglamentavimo tvarkos: krašto apsaugos sistemos bepiločių orlaivių naudojimą tvarką tvirtins kariuomenės vadas, visų kitų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Galbūt tai bus numatyta Lietuvos transporto saugos administracijai.
Taip pat trumpai pristatysiu kitus punktus, kurie yra keičiami Aviacijos įstatymu.
Patikslinti nuostatas, susijusias su asmens reputacijos patikrinimu; patikslinti nuostatas dėl aviacijos saugumo užtikrinimo, nustatant teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką; patikslinti nuostatas dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo; nustatyti pagrindą patvirtinti oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programą ir suteikti įgaliojimus Lietuvos transporto saugos administracijai tvirtinti leidimų vykdyti orlaivių be radiolokacinio atsakiklio skrydžius valdoma oro erdve suteikimo tvarką; akrobatinių skrydžių orlaiviais tvarką, karšto oro balionų skrydžių aerodromo skrydžių valdymo zonose tvarką.
Tai turbūt tiek. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Klausti nėra norinčių, pasisakyti turbūt irgi nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma… Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti, kolegos? Neprieštarauja. Ačiū. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstyti siūloma balandžio 18 dieną. Čia nelabai skuba. Gerai, tinka 18 dieną? Ačiū.
16.57 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460 (pateikimas)
Kviečiu A. Gedvilienę. Darbotvarkės 2-20 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes su kolegomis A. Vyšniausku, A. Petrošiumi, I. Kačinskaite-Urboniene ir S. Gentvilu užregistravome Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimą. Truputėlį pagal tuos klausimus, kurie buvo kelti gerbiamam V. Bakui, nes mintis ta pati, savo pristatyme iškart pasistengsiu paminėti.
2021 m. lapkričio 25 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią nesąžiningam naudojimuisi galimybe išnuomotuose valstybės žemės sklypuose vystyti kito ūkio pobūdžio veiklą. Daugelis nuomininkų valstybės žemės sklypuose, nekeisdami žemės naudojimo paskirties, statė naujus ar rekonstravo esamus statinius. Pavyzdžiui, vietoj seno administracinio pastato buvo statomas naujas prekybos centras, o už tokios teisės įgyvendinimą valstybė nieko negavo. Įsigaliojus priimtam Žemės įstatymo pakeitimui paaiškėjo, kad atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybiniuose žemės sklypuose naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius mokėjimo tvarka taikytina ir daugiabučių namų gyventojams. Taigi turėjome tikrai daug diskusijų su skirtingų savivaldybių atstovais ir jie žėrė daugybę pavyzdžių, kaip rekonstruojant, renovuojant kvartalus susiduriama su situacija, kai aplinkos sutvarkyti jau nebegalima, nes tai pasidaro pernelyg brangu.
Aš noriu pasakyti vieną pavyzdį, kad Seimo nariai galėtų susidaryti įspūdį. 2022 metų rugsėjį pagal Kaimynijų programą buvo gauta NŽT įmokos už statybą valstybinėje žemėje apskaičiavimo pažyma ir joje nurodyta priskaičiuota suma 166 tūkst. 500 eurų už Savanorių prospekte esantį sklypą ir jo sutvarkymą. O pats sutvarkymo projektas iš viso kainavo 39 tūkst. 200 eurų. Tai yra tikrai didelis sumų skirtumas. Reaguodami į tai, kad ponas V. Bakas ne pirmą kartą teikia šio įstatymo pataisą ir išgirdę savivaldybių tokius ženklus, kad mes tikrai užstrigome su kiemų sutvarkymu, mes tikrai konsultavomės su Vyriausybės teisininkais, su Aplinkos ministerijos, kuriai priskirti žemės klausimai, specialistais ir nutarėme, kad pats svarbiausias dalykas tą sąrašą padaryti baigtinį, kad neatsirastų noro grįžti atgal ir kokiu nors būdu interpretuoti kitaip ar taikyti įstatymą kitaip, kad vėl neiškiltų kokie prekybos centrai, nameliai ar dar kas nors. Dėl to mūsų įstatymo projekte yra išvardintas baigtinis sąrašas, ką būtų galima daryti bendrijoms, bendruomenėms ir kokius darbus vykdant žemės mokestis nebūtų taikomas.
Įstatymo projektą jūs turite. Tikiu, kad komitetuose mes juos sujungsime kartu su gerbiamo V. Bako ir kitų Seimo narių pateiktu įstatymo projektu. Turbūt tiek trumpai, esmę turbūt visi suprato jau iš pirmojo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jus nori paklausti D. Griškevičius. Po to ruošiasi E. Pupinis. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žinote, aš gal ne paklausiu, bet pasidžiaugsiu. Jau iš Šiaulių keli pirmininkai matė pirmą balsavimą, tai labai džiaugiasi ir siunčia linkėjimus ir tikrai didžiausias padėkas už tą iniciatyvą. Aš tikrai linkiu jums išdiskutuoti dar tiksliau, sujungti ir turėti geriausią sprendimą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Savaime suprantama, tai spręstina problema ir, ko gero, bus išspręsta. Bet vis dėlto ir Teisės departamentas rašo apie tam tikrus biudžeto netekimus. Tai kokie jie galėtų būti? Ir ar suderinta iki galo su Vyriausybe? Vis dėlto Teisės departamentas lyg ir reikalauja Vyriausybės išvados. Kokie netekimai gali būti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, ta įstatymo pataisa, kai atsirado žemės nuomos įkainiai, įsigaliojo tik 2020 metų pabaigoje, Seimas priėmė sprendimą, tai mes negalime pasakyti, apie ką mes kalbame, nes projektai tiesiog užstrigo. Mes gavome signalų iš daugybės savivaldybių, kad mes tiesiog užsikirtome ir kaina pasidarė pernelyg didelė.
Matydami tai, kad prieš tai buvo ir neigiama Vyriausybės išvada, šitą įstatymo projektą mes rengėme kartu su Aplinkos ministerijos specialistais, konsultavomės su Vyriausybės teisininkais būtent dėl to, kad ištrauktume tuos tikrus atvejus, kad tik esamiems gyventojams padėtume susitvarkyti savo aplinką ir tik tokiais atvejais atleistume juos nuo to ateities mokesčio. Jo dabar tiesiog niekas nesumoka, nes jis yra tikrai labai didelis ir pasidaręs neįveikiamas bendruomenėms. Kol kas netekimų, galima sakyti, nėra, nes nebuvo pajamų iš to.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi V. Bakas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, tikrai nuoširdžiai netikiu, kad jūs šitą projektą rašėte.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš gi ir sakau, kad kartu su Aplinkos ministerija ir Vyriausybės teisininkais.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Taip, bet tiesiog aš tik noriu informuoti, kad tai labai yra susiję su Klaipėda ir su Klaipėdos jūsų partijos nariu, tiksliau, su dabartiniu tarybos nariu, A. Petraičio brolio įmone. Kaip žinote, jie Klaipėdoje galimai fiktyviai Dvaro slėnyje išvystė didelį nekilnojamojo turto, kaip čia sakyti, objektų sąrašą ten išvystė. Ir toks įstatymo projektas jiems kaip tik atvertų visas galimybes dabar įteisinti ir susitvarkyti tuos statinius, dėl ko ten vyksta tam tikri tyrimai. Tiesiog gal galite atsakyti į klausimą, kiek jūsų partijos arba kiti asmenys darė įtaką tokiam įstatymo projektui arba kas tada padarė įtaką Aplinkos ministerijai? Aš tikrai prašysiu antikorupcinio vertinimo, nes apie tą projektą gruodžio mėnesį aš išgirdau kandidatuodamas Klaipėdoje, kai sakė, tuoj bus tas įstatymo projektas ir bus išspręsta 24 ar 23 objektų problema. Tai kiek tai gali būti susiję ir ar nemanote, kad tikrai reikia antikorupcinio vertinimo?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš niekaip nežinau, negaliu pakomentuoti, kas kur ką stato, nepažįstu ir nežinau tos problemos. Mūsų teikiamame įstatymo projekte yra labai aiškiai išvardinta, kas gali būti statoma ant valstybinės žemės nemokant nuomos mokesčio. Gruodžio mėnesį turbūt galėjo būti kalba apie pono V. Bako ir kolegų užregistruotą projektą, kadangi jo mintis yra ta pati. Rengdami šį įstatymo projektą mes tikrai vertinome Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės išvadą, kaip padaryti taip, kad galų gale pataikytume, labai taikliai žmonėms padėtume tvarkyti savo gyvenamąsias teritorijas, savo aikšteles, kiemus, bet neatvertume kokios didesnės spragos. Tai čia yra orientacija tik į senuosius tuos daugiabučių gyventojus ir tas bendrijas, kurios turi problemų dėl rekonstrukcijos ir renovacijos. Apie tuos projektus, kuriuos jūs įvardinote, aš nieko nežinau ir nieko bendro neturiu.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Ruošiasi L. Nagienė.
V. BAKAS (DFVL). Aš ne tiek klausimą, kiek iš tikrųjų noriu padėkoti, nes vyko ilgos…
PIRMININKAS. Galima dėl motyvų užsirašyti ir pasakyti.
V. BAKAS (DFVL). Aš užsirašiau. Ilgos derybos, nes čia daug spekuliacijų ponas R. Žemaitaitis pateikė. Aš čia Remigijui noriu pasakyti: jeigu ką nors norite kaltinti dėl Klaipėdos, kaltinkite mane, nes to laukia ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Alytus, ir Panevėžys, ir Šiauliai, ir ne 30 objektų, o šimtai objektų. Tie objektai vadinami daugiabučių namų kiemais. Už jų stovi ne koks nors verslas, o bendruomenės. Kas laimės nuo to, tai jaunos šeimos, mažesnes pajamas gaunantys žmonės, senjorai, kurie galės susiburti į bendruomenes ir įgyvendinti ir automobilių aikštelių projektus, ir vaikų žaidimo aikštelių, galbūt kažkokių sporto erdvių projektus, ir tikrai laimėtojai čia yra kolektyvinės bendruomenės, o tai atitinka šiaip viešąjį interesą. Tikrai ačiū už projektą.
PIRMININKAS. L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pirmininke, tikrai džiaugiamės ir suprantame, kokia problema. Jūs dar ženkliai įvardinote, kas yra tie statiniai. Truputėlį ankstesniame projekte lyg ir buvo bendrai, bet galbūt ir mato kokius nors paslėptus dalykus, kad atsiras kokie nors statiniai. Kaip jūs manote, jeigu bus antikorupcinis vertinimas, paslėps tuos visus šešėlius ir nuogąstavimus? Jūs tam pritartumėte, ar kaip?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš tikrai ne prieš antikorupcinį vertinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonės už, prieš. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt jau antras įstatymo projektas, kai kalbame apie tą patį, ir problema spręstina. Savaime suprantama, turbūt dėl buvusio projekto daugiau abejonių kyla, nes Teisės departamentas išsakė, kad gali būti ir kitokių statinių, netyčia atsirasti, bet šis, manau, daugiau pritaikytas, kad būtų įrengiamos aikštelės, galbūt vaikų žaidimų aikštelės ir parkavimo aikštelės. Iš tiesų reikėtų pritarti.
Taip pat atsižvelgiant dar į Teisės departamento nuostatas reikėtų jį patobulinti, nes yra kai kurių formuluočių netikslių, bet, manau, eigoje viskas bus padaryta. Siūlau pritarti ir leisti žmonėms geriau gyventi negu dabar, kai nėra išspręstos parkavimo aikštelės arba negali investuoti į artimiausią savo aplinką.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tikrai sutikčiau ir su Edmundu, tikrai sutikčiau ir su Aiste, ir su Vytauto pasakymu apie daugiabučius, bet jūs, kolegos, pasižiūrėkite, ką jums pakišo verslininkai tame projekte: rekonstruojami nesudėtingi poilsio ir sporto paskirties inžineriniai statiniai. Visi Giruliai, Melnragė, kur šiandien yra tos buvusios vaikų stovyklos, tai, rekonstruojant šituos nesudėtingus pirmos kategorijos statinius, jie visi įgyja… įsiteisinti ne tik nuomojamame žemės sklype, bet ir statyti statinį. Čia yra esminis dalykas. Jūs išbraukite šituos dalykus, palikite daugiabučiuose – OK, viskas tvarkinga, bet kodėl jūs įkėlėte būtent šituos dalykus? Dar pakartoju, dėl ko aš tikrai kviečiu balsuoti prieš, nes jūs įkėlėte šituos du dalykus. Ko gero, puikiai žinote pagal STR’ą, kas yra nesudėtingas statinys. Tikrai siūlyčiau nuvažiuoti pasižiūrėti į pajūrį, dar kartą sakau, į Karklę, Melnragę, Girulius, kiek yra tokių nesudėtingų statinių. Aš tikrai nesu prieš daugiabučius ir tikrai už. Ir dėl to Vytauto, kur buvo prieš tai projektas, irgi tvarka – ir pasirašiau, ir sakiau, tikrai gali važiuoti. Kažkaip prasilenkia šitas jūsų dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Prašau balsuoti dėl šito.
Užsiregistravo 87: už balsavo 74, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinį čia siūlo Kaimo reikalų komitetą arba Aplinkos apsaugos komitetą. Vėl ta pati dilema, tad aš nežinau, ar čia beverta diskutuoti. Gerbiamas Viktorai, jūs dėl vedimo tvarkos?
V. PRANCKIETIS (LSF). Verta diskutuoti tam, kad jeigu projektai būtų sujungti, tik pagrindinis komitetas turėtų tą teisę. Dėl to turėtų būti tas lygmuo išlaikytas.
PIRMININKAS. Remigijau, prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu galima, antikorupcinį vertinimą, sakau, būtent dėl nesudėtingų – dėl poilsio ir sporto. Nes tokiu atveju mes visas teritorijas paversime gyvenamaisiais namais ir taip atimsime stovyklavietes.
PIRMININKAS. Gerai, supratome esmę. Galime pritarti dėl antikorupcinio vertinimo bendru sutarimu prieš?.. (Balsai salėje) Ačiū. Supratau, girdžiu, Vytautai, gerai. Pritariame. Prašome antikorupcinio vertinimo.
Taip, V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Noriu pasisakyti dėl antikorupcinio vertinimo. Kolegos, 2023 metų vasario mėnesį STT pateikė išsamų antikorupcinį vertinimą. Dar kartą to paties prašyti būtų perteklinis veiksmas. Mano siūlymas – geriau tą laiką skirti komitetuose, atsižvelgiant į šitą antikorupcinį vertinimą, Teisės departamento išvadas, ir pataisyti tuos projektus, kurie kelia abejonių, sujungti. Pabrėžiu, antikorupcinis vertinimas…
PIRMININKAS. Kolega, mes jau apsisprendėme bendru sutarimu, kad jo reikia. Aš negaliu to atšaukti.
Gerai. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man atrodo, kai diskutuojame apie įstatymo projektą, būtų labai svarbu užtikrinti, kad Seimo salėje nebūtų kalbamos kažkokios nesąmonės. Vienas kolega čia antrą kartą įsirėžęs kažką aiškina apie kažkokias Melnragės vaikų stovyklas, kai yra aiškiai ir konkrečiai įstatyme parašyta – kalbama tik apie daugiabučius namus ir jų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas kolega…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Įstatyme yra parašyta, paskaityk įstatymą.
PIRMININKAS. Aš nesu kompetentingas vertinti, ką šneka, sąmones ar nesąmones. Seimo narys gali išsakyti savo nuomonę, tam jisai yra rinktas. Nesuteiksiu, nepykite. (Balsai salėje) Nereikia cituoti, viskas aišku čia. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, jūs išsiaiškinkite už kulisų.
Dabar mes turime apsispręsti, Kaimo reikalų komitetas ar Aplinkos apsaugos komitetas? Alternatyviai balsuojame. (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos komitetas? Gerai, tuomet kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? O kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Tinka? Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Ačiū, pritarta.
17.12 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107 (pateikimas)
Kviečiu L. Jonauską pristatyti 2-9 klausimą, čia grįžtame šiek tiek atgal, – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Bėgdamas ir eidamas pas jus, prašydamas, kad būtų įtrauktas klausimas į darbotvarkę, faktiškai kiekvienam asmeniškai pristačiau projekto esmę, bet trumpai pakartosiu. Esmė yra labai paprasta. Yra du dalykai. Sudėtingiausios kategorijos F4 fejerverkai. Siūloma juos apriboti ir nenaudoti Lietuvos Respublikos civilinėje apyvartoje. Ir šiek tiek padidinti amžių tų žmonių, kurie gali naudoti F2 kategorijos fejerverkus, tai yra elementarias petardas. Prieššventiniu laikotarpiu visi, matyt, esame patyrę tokių atvejų, kai paaugliai, jaunimas prisiperka šių petardų, sprogdina, mėto po kojomis, mėto gyvūnams ir taip toliau. Dėl fejerverkų žalos daug diskutuoti, matyt, nereikia, nes jinai yra akivaizdi. Padidėja dešimtimis kartų ir kietųjų dalelių koncentracija ore, ir kitų cheminių medžiagų. (Balsai salėje) Kolegos, tarša yra didžiulė. Apie tai kalbėjau, kad kietųjų dalelių koncentracija viršija normas dešimtimis kartų po fejerverkų šaudymo, žala daroma ne tik aplinkai, bet ir gyvūnams ir žmonėms. Dėl šios priežasties, kaip ir nemažai Europos Sąjungos miestų ir valstybių, siūlome pradėti diskusijas ir pasisakyti dėl griežtesnio fejerverkų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Puidokas. Ruošiasi E. Rudelienė.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad jei vis dėlto draustume, tai reikėtų drausti mažesnių kategorijų pirotechninių gaminių naudojimą, nes būtent jų masinis naudojimas yra ženkliai pavojingesnis tiek aplinkosauginiu, tiek nelaimingų atsitikimų atveju, kai paprasti žmonės per šventes juos naudoja. Juk F4 kategorijos pirotechniką naudoja faktiškai tik licencijuotos įmonės, kurios bent jau užtikrina žmonių saugumą, kai būna tos didžiulės miesto šventės ir panašūs renginiai, ten žmonės profesionalai tą naudoja. Jūs teigiate, kad šiuo projektu labiausiai tikimasi sumažinti aplinkos taršą. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tuomet pagrindiniu komitetu dėl šio projekto svarstymo siūlomas ne Aplinkos apsaugos, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Dėkui.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Šitas klausimas pats geriausias. Nežinau, kodėl siūloma ir kas siūlo. Bet tikrai prašysime Seimo narių, jeigu bus pritarta, kad pagrindiniu komitetu būtų Aplinkos apsaugos komitetas. O dėl F3 kategorijos, tai šitais fejerverkais, pirotechnikos gaminiais, gali naudotis asmenys nuo 18 metų. Labai tikimės ir apeliuojame į jų sąmoningumą. Bet kokiu atveju žmonės vis mažiau perka ir patys, nereikia, matyt, visko ir kiekvieną dieną pasakyti, apriboti, uždrausti. Žmonės supranta, kad tų fejerverkų naudojimas yra pinigų išleidimas tiesiogine to žodžio prasme į orą, be naudos. Tuos pinigus žmonės randa kur prasmingiau panaudoti. Mes dabar kalbame apie pavojingiausius ir taršiausius fejerverkus, tai diskusija yra apie F4 kategoriją.
PIRMININKAS. E. Rudelienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš sakyčiau, kad diskusija taip, reikalinga, bet, man atrodo, šis įstatymas toks diskriminuojamojo pobūdžio, nes jūs norite uždrausti būtent tik vieną kategoriją, visas kitas palikti. Drįsčiau teigti, kaip ir kolega sakė, kad jos yra žymiai pavojingesnės. Būtent F4 užsiima licencijuotos įmonės, jos tai atlieka profesionaliai, dar F4 naudojami ir kino pramonėje, ir įvairių koncertų metu.
Dar sakėte, kad Europos Sąjungoje jie jau yra uždrausti, bet nežinau nė vienos Europos Sąjungos šalies, kuri būtent būtų uždraudusi. Diskusijos galbūt vyksta. Kaip tik yra uždraudę miestai tuos mažesniuosius, o profesionalius palieka. Kaip yra iš tikrųjų? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, geras klausimas. Dėl kvalifikacinių reikalavimų, tai iš tikrųjų labai nesudėtinga tapti pirotechniku. Kiekvienas iš mūsų, matyt, per gerą savaitę… Lengviau negu jaunuoju ūkininku ar vyresniuoju ūkininku galėtume tapti pirotechnikos profesionalais, kurie galėtų naudotis ta profesionalia pirotechnika. Bet pakartosiu dar kartą: F4 pavojingumas yra kur kas didesnis, jų tarša yra kur kas didesnė, todėl mes kalbame būtent apie F4 uždraudimą.
Dėl pavyzdžių, tai Airija, Belgija, Suomija ne tik valstybiniu mastu, bet ir kai kurie atskiri miestai vykdo tas diskusijas. Man atrodo, ir valstybės taip pat. Čia yra tik laiko klausimas. Ir nereikia maišyti. Kolegos, su kuriais šiandien diskutavau, kalbėjau apie koncertinius renginius ir taip toliau, ten naudojama kitos kategorijos pirotechnika, todėl nereikės nė vienai grupei apsisukti ir aplenkti Lietuvos, jos galės naudoti savo ugnies specialiuosius efektus.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Ar kitose Europos Sąjungos šalyse irgi yra tokių draudimų, nes kažkaip pas mus daug tų draudimų vis atsiranda? Mūsų įmonės yra licencijuotos, jos tikrai tai daro labai saugiai, tvarkingai ir nebuvo tokių didelių incidentų su tomis įmonėmis. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Dar kartą ačiū. Šalis tikrai išvardinau, kartoja abu kolegos iš Trakų tuos pačius klausimus – toks menkas sutapimas. Jūs esate teisus, saugiai naudoja šios įmonės pirotechninius gaminius, bet siūlymas riboti yra ne dėl to, ar jos saugiai, ar su visais pirštais naudoja tuos pirotechninius gaminius, o dėl to, kad šie pirotechniniai gaminiai sukelia didelę taršą, žalą aplinkai, gyvūnams ir žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom, gerbiamoji.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo apie konkrečius Europos Sąjungos valstybių, kur yra uždrausta, pavyzdžius. Gal galėtumėte įvardinti šalis ir taip pat galbūt skaičiavote, kokį ekonominį efektą turės šitų fejerverkų uždraudimas, tai yra kiek galimai įmonių turės užsidaryti, kiek galimai darbuotojų neteks darbo ir panašiai?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Valstybes nares jau vardinau tikrai, praklausėte, bet jeigu kalbame apie ekonominį efektą, tai reikėtų pažiūrėti, kiek savivaldybės šiandien išleidžia būtent šitiems pirotechnikos gaminiams. Man atrodo, kad nauda bus akivaizdi, tuos pinigus tikrai bus galima panaudoti šimtais prasmingesnių būdų, negu yra šiandien, kai juos tiesiog išleidžiame į orą. Ir per tos pačios savivaldos rinkimus, ir per Vilniaus merų debatus buvo užduotas klausimas. Visi kandidatai į Vilniaus miesto merus, tik nežinau, kodėl jūsų nemačiau ar neišgirdau, pasisakė už tai, kad reikėtų riboti šių pavojingiausių fejerverkų leidimą mieste. Labai paprastas pavyzdys, jeigu jums, gyvenančiai šiek tiek nuošaliau, tie fejerverkai netrukdo, tai gal trukdys, nes miesto gyventojų gyvenimo trukmė dėl taršos, dėl automobilių taršos, kietųjų dalelių, tarp jų ir galbūt fejerverkų sukeliamos taršos… gyvena puse metų trumpiau negu regionų gyventojai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Linai. Jūs atsakėte į visus klausimus.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Nori pasisakyti gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai naujametinę naktį pamatau nuo fejerverkų gausos įvairiausiomis spalvomis žaižaruojantį dangų, man kyla trys skirtingos emocijos: pirma – kaip toje mūsų Lietuvoje, kurioje tiek daug gero, girdime ir tiek aimanų dėl nepritekliaus ir skurdaus gyvenimo, ir šitiek pinigų paleidžiame į orą? antra, kiek po Naujųjų metų nakties vėl priskaičiuosime traumų, nudegimų ir kitokių nukentėjusiųjų? trečia, kokią žalą kasmet padarome aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai dėl kenksmingų medžiagų, sukeliamo triukšmo ir kitokio poveikio?
Taigi ačiū kolegai L. Jonauskui už drąsą ir iniciatyvą. Visai nedvejodamas pritariu ir palaikau siūlymą uždrausti galimybę įsigyti ir naudoti pačius taršiausius F4 kategorijai priklausančius fejerverkus. Informacijos šaltiniuose nurodoma, kad šios klasės fejerverkai gali būti naudojami tik žmonių, kurie turi pirotechniko pažymėjimą ir yra testuoti pagal pirotechnikos mokymo programą. Todėl mėgėjai galėjo naudoti šiuos fejerverkus tik išlaikę egzaminą, bet labai abejotina, kad tai buvo.
Teikiamame įstatymo pakeitimo projekte F2 kategorijos fejerverkus siūloma leisti įsigyti ir naudoti tik nuo 18 metų amžiaus. Kaip žinome, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą leidžiama nuo 16 metų. Nors nuomonių, kaip matau, yra ne viena, daug, drįsau pasakyti ir aš savo poziciją ir nuomonę ir kviečiu… Aš balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš susilaikysiu balsuodamas ir pasakysiu motyvus kodėl. Mes kaip draudimų specialistai Seime jau tikrai esame pagarsinti ir pagarsėję, kad viską stengiamės uždrausti, o ne reglamentuoti, arba gal ir reglamentuoti. Uždrausti yra lengviausia. Taip, būna šaudymų į tuščią arba iš tuščio, arba ne iš tuščio, bet į tuščią. Kai 2009 metais Vilniuje ilgai tęsėsi fejerverkai tūkstantmečio proga, į rūko debesis, kurių visiškai nesimatė, tada buvo išleisti gal 3 mln. litų. Bet siūlyčiau tokius dalykus ir tokius sprendimus palikti priimti savivaldybių diskrecijai. Tai turėtų būti kiekvienos savivaldybės sprendimas, kur, kada ir kiek galima šaudyti.
Ir paskutinis toks argumentas galėtų būti. O kaip darysime su ta senovine patranka, su kuria skelbiame šventes? Ją dabar užkišime visam laikui? Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Retorinis klausimas. Balsuojame, kolegos.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 55, prieš – 3, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galiu įtarti, kad čia vis tiek yra sprogmenys ir pavojingi dalykai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prerogatyva. Bet A. Vyšniauskas turbūt pasiūlys komitetą. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi aš kalbėjau su komiteto pirmininku L. Kasčiūnu, jis išreiškė tokį nuogąstavimą, kad gal šio klausimo NSGK ir nelabai norėtų svarstyti. Galėtų apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes yra artima sritis.
PIRMININKAS. Neprieštaraujate? Kaip papildomas gal galite? (Balsai salėje) Gerai. Kiek girdžiu, yra du pasiūlymai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Gerai, išspręskime balsavimu. Kas palaiko… Pirmas pasiūlymas buvo TTK. (Balsai salėje) Išspręskime. Gerai, kas balsuoja už, balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Aplinkos apsaugos komitetą.
Taigi pagrindiniu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, už jį balsavo 48. Jeigu nieko prieš, siūlau papildomu komitetu skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.25 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2434 (pateikimas)
Kviečiu G. Kindurį pristatyti darbotvarkės 2-22 klausimą – Žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2434. Prašau, gerbiamas Gintautai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žemės įstatyme yra nurodyta, kad privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis nenumatant išimčių. Teikiamu projektu siūloma nustatyti išimtis, kada minėti projektai turi būti rengiami ne žemės sklypų savininkų lėšomis. Tai yra siūloma nustatyti tais atvejais, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl privačios žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės. Be to, siūloma nustatyti, kad tokie projektai būtų finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektus, lėšomis.
Poreikis teikti tokį projektą atsirado paaiškėjus daugeliui atvejų, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijai formuojant žemės sklypus keliams paaiškėjo, kad greta kelio esančio privačios žemės sklypo dalis tiesiog dengia dalį kelio juostos teritorijos. Tokių atvejų tikrai yra gana daug, iš žemės savininkų paimama nuo keliolikos kvadratinių metrų iki kelių arų žemės. Taip dažniausiai atsitinka dėl atliktų netikslių ir klaidingų gretimų keliui sklypų pirminių matavimų ar derinimų ar dėl to, kad žemėtvarkos projektuose kažkada buvo įrašyti ne tokio pločio keliai, nei jie yra, ar dar dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais, aišku, nukenčia žemės savininkai, nes sumažinamas jų valdomos žemės plotas, be to, žemės savininkams tenka iš naujo įteisinti, savo sumažėjusius sklypus permatuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o to naujai neatlikus, neįregistravus žemės sklypo dokumentai laikomi koreguotinais ir tokio nesutvarkyto sklypo negalima nei parduoti, nei paveldėti, nei jame ką nors projektuoti.
Aišku, atskirais atvejais, žemės ūkio savininkui nesutinkant, kad jo sklypas būtų pakeistas, kreipiamasi į teismą ir po teisinių procedūrų teismas priima sprendimą taikyti restituciją, tai yra žemės sklypo dalis, kuri turi priklausyti keliui, grąžinama valstybei, žemės savininkams iš valstybės priteisiama kompensacija už paimtą žemės dalį, o Žemės tarnyba įpareigojama sutvarkyti žemės savininkui tą sklypą. Akivaizdu, kad tokiais atvejais problema gali būti sprendžiama be teismo, tačiau tam reikia pakoreguoti Žemės įstatymo nuostatas. Tada žmonėms, atsidūrusiems minėtoje situacijoje, nereikėtų kreiptis į teismą, tam sugaišti daug laiko, o ir teismams, aišku, sumažėtų darbo krūvis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų yra norinčių paklausti. E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, šiandien nagrinėjome tokį atvejį, kai mes norime kaip nors įteisinti sodų kelius. Iš tikrųjų kažkas valstybės vardu atliko matavimus ir įteisino. Tai iš esmės savininkas galbūt ir teisus šiuo atveju, nors ta teisybė dalinė, nes jis kažkaip įteisina savo tą žemę galbūt ne visai teisingai. Tai kas šiuo atveju turės atlyginti, ar tikrai turės, tarkime, savivaldybė ar valstybė atlyginti už tai, kad reikės galbūt nutiesti kelią ir paimti iš jo žemės, ar čia tik teismo sprendimas? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Šiuo įstatymo projektu ir siūloma, kad Vyriausybė nustatytų tvarką, kaip tai turėtų būti. Iš principo visi pagrindiniai projektavimo darbai, tarkim, iki šiol buvo, bent jau ne miestuose, NŽT kompetencija, tai ir dabar yra teismų sprendimai sutvarkyti sklypus. NŽT ten, tarkim, tuo momentu ar pinigų, ar kažko neturi, dar tempiasi, o jeigu matavimus atliko, kaip čia pasakius, gal savivaldybės samdoma įmonė (savivaldybė tiesiogiai nematuoja), tas atlyginimas krenta ant savivaldybės pečių. Bent aš taip įsivaizduoju. Aišku, tiktai reikia įrodyti tą dalyką, nes klaida būna nepiktybinė, nes, kaip ir minėjau, viename žemės plane kelias yra parašytas, tarkim, 18 metrų, matininkui duotas 16 metrų. Tokia ir nepiktybinė. Ir tie 2 metrai gal nėra taip baisu, bet sudėtinga, kad žmogui reikia vėl iš naujo matuoti, perregistruoti, ir tai galėtų finansuoti valstybė.
PIRMININKAS. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš sutinku, labai teisingai jūs pateikėte, kad jeigu klaida, tegul, ir žmogus niekuo nekaltas. Kiek tai gali kainuoti ir kiek yra tokių klaidų pasitaikiusių, nes į jus kreipėsi jau konkrečiai fiziniai asmenys, kurie turėjo susimokėti, eiti į teismus ir įrodinėti, kodėl jie turi mokėti. Kiek valstybei ir savivaldybei gali atsirasti papildomų finansavimo kaštų?
G. KINDURYS (LVŽSF). Turbūt labai dvejopai galėčiau atsakyti, nes tie procesai vyksta, kaip minėjau, ypač valstybei įteisinant kelius. Po teismo vis tiek valstybė tuos pinigėlius išleidžia. Jie labai skirtingi ir turbūt nepamatuosi, nes į teismus tiesiog einama tada, kai, tarkim, suformuojamas visas kelias ir savininkai tų sklypų, kurių ribos užlipa ant kelio, ir patenka į teisminį procesą. Tokių kelių iš esmės kiekviename turbūt rajone yra ne vienas ir ne du. Iš šalies žiūrint, kaip ir labai sudėtinga, kita vertus, labai paprasta, nes tikrai, jeigu įstatymas liepia, kad kelias ten turi būti tokio pločio ir netrukdo jokie statiniai, jis toks, aišku, ir turi būti.
Beje, Žemės įstatyme yra įrašytas reikalavimas, kad žala, atsiradusi dėl klaidų, dėl valstybės veikimo ar neveikimo, per teismus žmogui atlyginama. O čia, aš manau, kad nėra žala permatavimas – čia yra papildomos išlaidos. Turbūt čia tą dalyką reikia atskirti, kad žala šiandien įstatyme įteisinta, kad atlyginama, o čia yra papildomos išlaidos dėl tų veiksmų, dėl kažkokių klaidų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų tikrai pritariu ir palaikau jūsų tą projektą, nes ir pats per savo praktiką ne vieną kartą esu susidūręs. Bet, gerbiami kolegos, jūs puikiai žinote, kad kai savivaldybės tvirtina bendruosius planus, specialiuosius planus, jau tai yra numatyta. Gal galite… Filosofiškai gal, ko gero, galėčiau klausimą užduoti. Kodėl kai tvirtinamas specialusis planas ir bendrasis planas, iš karto savivaldybė ir Vyriausybė, ir ministerija nenumato lėšų tokiems paskui pataisymams, pakoregavimams, dėl ko žmonės kenčia? Nes iš tikrųjų ir mano irgi ir po 1 metrą, ir po 2 metrus, ir po pusę metro turi iš naujo matavimus daryti, iš naujo išlaidas žmonės patiria ir panašiai, nors realiai tai yra ne dėl jų kaltės, o tai jau yra prieš penkerius ar septynerius metus būtent tvirtinto to plano pasekmė.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aišku, tai santykinai retorinis klausimas, bet, iš kitos pusės žiūrint, kai būna, tarkim, ar kokie statybų projektai, pažiūrėkime, visada būna eilutė nenumatytoms išlaidoms. Čia tas dalykas galėtų būti, nes nuo klaidų, aišku, neapsaugotas nė vienas ir tokia eilutė galėtų būti. Jeigu jų neprireiks, tos lėšos ir liks. Aišku, jų neišleisi. Aš sakyčiau, kad labai protinga būtų tokius pinigus numatyti planuojant.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiktai norėjau paklausti. Yra dažnai tos privačios kadastro įmonės, kurios tvarko tuos žemės dokumentus, ir tos įmonės savotiškai gal ir turėtų būti atsakingos. Aš suprantu, kad nuo klaidų ne kiekvienas apsaugotas, bet, pavyzdžiui, už tokių įmonių klaidas galbūt neturėtų būti mokama iš savivaldybės biudžeto. Kokia jūsų nuomonė?
G. KINDURYS (LVŽSF). Pakartosiu, kad mano čia visi atvejai, kuriuos aš žinau, buvo valstybės, bet privati įmonė šiaip sau neina matuoti ir šiaip sau neįteisina dokumento. Jį derina atsakingos institucijos ir jos derindamos turi matyti, ar čia kvepia klaida, ar ne. Jeigu pamatavo matininkas, nesvarbu, ar jis su verslo liudijimu, ar įmonėje, ar UABʼe dirba, derinimo procesas turi būti skaidrus, aiškus ir be klaidų. Aš manau, kad, ko gero, šiuo atveju negalima suversti klaidos vien tai įmonei. Derintojų atsakomybė turbūt yra tikrai ne mažesnė. Bus, ką ir minėjau, kad iš principo dėl valstybės institucijų, tarkime, klaidos, žmogiškos ar ne, ar neveikimo ir atsiranda, o ne dėl privačios įmonės veiklos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Kadangi nuomonių išsiskyrimo nėra, gal galime nebekalbėti ir pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Nebereikia. Gerai, ačiū, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.37 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1855(2) (svarstymas)
Dar rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1855(2). Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gal gali kas nors, ar gerbiamas V. Rakutis, ar generolas gali pristatyti komiteto išvadą? Kibernetinio saugumo, čia ne Jūrinių reikalų komisijos, bet Kibernetinio saugumo, rezervinis 1 klausimas. (Šurmulys salėje) Gerbiamas Arvydai, gal galite įgarsinti?
Komiteto išvada dėl Kibernetinio saugumo įstatymo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo susirinkęs ir svarstė būtent šį klausimą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Nuomonių už, prieš turbūt taip pat. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2) (svarstymas)
Rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289(2). Svarstymas. Prašau Jūrinių reikalų komisijos pirmininką V. Rakutį į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, susirinkusi mūsų komisija apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Aštuntam pasiūlymui pritarėme iš dalies, atsižvelgdami pakoregavome formuluotę. Ir buvo mūsų paties komiteto pasiūlymas prie paskutinio punkto pridėti tokią formuluotę, kuri vadinasi, kad mūsų komitetas užsiimtų ir uosto infrastruktūros, ir suprastruktūros saugumu. Šita formuluotė yra suderinta su karinėmis jūrų pajėgomis. Visiems kitiems pasiūlymams pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusija. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Nuomonių išsakančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta, kolegos, po svarstymo.
Kolegos, drįstu pareikšti liūdną žinią – svarstytinų klausimų šiandien nebėra. (Plojimai) Registruojamės.
Užsiregistravo 78. Skelbiu 2023 m. kovo 14 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.