LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234

2, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 36⁶ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-2413 

2023-06-07 Nr. 102-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys Vytautas Bakas, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Giedrė Mikalauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Ana Buzarevič, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2 3 4	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.         Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.	Pritarti iš dalies	Pirma, Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36^6 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Antra, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai,  projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius:  „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo;“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2			Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. 2.         Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2			3.         Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2			4.         Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	3, 4			5.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2, 3, 4			6.         Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 36^6 straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“ įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 36^6 straipsnio 1 dalis.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	3, 4	(1)		7.         Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 36^6 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 36^6 straipsnio 1 dalis.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	4	(2)		8.         Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36^6straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	5			9.         Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	6	3		10.     Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą.	Atsižvelgti	Siūlomą reguliavimą perkėlus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, tikslinga projekto 6 straipsnį tobulinti atsisakant .  2, 3 ir 4 dalių.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	6	1		11.     Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas.	Pritarti	Siūlytina įstatymo įsigaliojimo data- 2024 m. sausio 1 d.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	6	4		12.     Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2, 3, 5	1		13.     Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1.    projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini  pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; 13.2.   projekto 3 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“; 13.3.   projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“.	Atsižvelgti	Atsisakius projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo pastaba neaktuali.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08			*	14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261).
15.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-01			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36^6straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES^[1] ir Direktyvos 2012/29/ES^[2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengtos Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aida 2023-03-27				Turi būti kameros ir įrašoma vaikų apklausos, kitaip jos yra vaikų teisių klastojamos. Apie vaikus turi spręsti savivaldybės darbuotojai, policijos bendruomenė, seniūnaičiai, seniūnai, bendruomenės ir šeimos gydytojai. O ne vienašališkai tik vaikų teisės. Tai pažeidžia vaikų teises į nešališkumą sprendimų priėmimo procese.	Atsižvelgti iš dalies	Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261			*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SV-S-838 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36^6 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:	Pritarti iš dalies	Pirma, Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36^6 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Antra, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai,  projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius:  „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo;“
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261			*	1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto 1 punktui ir siūlytina tikslinti ne Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais:	Pritarti iš dalies
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261			*	1.1. Nėra numatyta, kaip, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą.	Pritarti	Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261				1.2. Analogiško pobūdžio teisinio reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams.	Pritarti	Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261			*	2. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų įgiję papildomų žinių ir gebėjimų teikti teisines paslaugas tokiose bylose, vertintinas teigiamai, yra racionalus ir tikslingas. Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei. Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus, tokios nuostatos turėtų būti numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.	Pritarti	Pastaboje nurodytos abejonės spręstinos tobulinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo projektą XIVP-2414.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 261	4	(2)		3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36^6 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais. Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju. Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju. Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos.	Spręsti pagrindiniam komitetui
5.	Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2023-03-14	3			Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. Specialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą  ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą.  Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams.  Pasiūlymas: Siūlau papildyti 36^6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, vaiko interesams ginti.“	Nepritarti	Reikalavimas būti išklausius specialų kursą,  numatomas tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje. Asmuo, besirenkantis privatų advokatą, turi teisę  pasirinkti advokatą savo nuožiūra, todėl negali būti keliamas reikalavimas pasirinkti tik specializuotą advokatą ir nustatomas ribojamas pasirinkti advokatą savo nuožiūra. Manytina, kad tai būtų kišimasis į kliento ir advokato santykį.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	2			Argumentai: Komitete organizuotų klausymų metu išklausius projekto autoriaus tikslus bei sistemiškai įvertinus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir reguliavimo dalykus, manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme netikslinga reglamentuoti nepilnamečių vaikų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir jos įgyvendinimo tvarką (tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimo dalykas). Todėl svarstomą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36^6 straipsniu įstatymo projektą XIVP-2413 (toliau – projektas XIVP-2413) tikslinga tobulinti, atsisakant projekto 2, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo. Pasiūlymas: Tobulinti projektą, atsisakant 2 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio papildymo nauja 7 dalimi: 2 straipsnis 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Nepilnamečiams, baudžiamosiose bylose valstybės garantuojama teisinė pagalba užtikrinama Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka“ 2. Buvusias 29 straipsnio 7-9 dalis laikyti atitinkamai 8-10 dalimis.	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	3			Pasiūlymas: Tobulinti projektą, atsisakant 3 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 36^6straipsniu. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 36^6 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 36^6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36^6 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti.“	Pritarti
3.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	4	1		Pasiūlymas: Tobulinti projektą, atsisakant 4 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 36^6straipsnio 1 dalimi: Pakeisti 36^6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 4 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 36^6 straipsniu straipsnio pakeitimas „36^6 straipsnis. Veiksmai galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju 1.Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. 2.Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba, kurios teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“	Pritarti
4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	5			Pasiūlymas: Tobulinti projektą, atsisakant 5 straipsniu siūlomo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. 5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) kartu su Lietuvos advokatūra užtikrina specializuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą teikiančių advokatų mokymus.	Pritarti
5.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	3		N	Argumentai: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte jau yra įtvirtinta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Komiteto organizuotų klausymų metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas apsispręsta tobulinti taip pat nustatant, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turėtų ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateiktų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Atsižvelgiant į tai,  projekto XIVP-2413 nuostatas tikslinga tobulinti, siūlant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, jame numatant, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius:  „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo;“ Pasiūlymas Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „18) Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo;“ 2.Buvusį 50 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu.	Pritarti
6.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-06-07	6			Pasiūlymas: 6 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 20243 m. balandžio sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.  3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros užbaigiamos pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                      Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė