LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 112
STENOGRAMA
2017 m. spalio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Leiskite paskelbti mūsų vakarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Prašau registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1164(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, leiskite pagarsinti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto paskyrimo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 81 biuletenis, rasta biuletenių 81, galiojančių – 80, negaliojančių – 1. Už balsavo 51, prieš – 20, susilaikė 9.
Tad, remdamasi šio balsavimo protokolu, skelbiu, kad Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ priimtas. (Gongas)
Prašau Seimo Pirmininką V. Pranckietį pasveikinti išrinktąjį Seimo kontrolierių įstaigos vadovą. (Plojimai) Prašau.
A. NORMANTAS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, suprasdamas, kokia šiandien įtempta diena, noriu padėkoti už pasitikėjimą. Nors yra sakoma, kad nieko nėra stabilesnio už laikina, bet vis dėlto stabilumas yra didelė vertybė ne tik man, kaip įstaigos vadovui, bet ir žmonėms, kurie laukė šito sprendimo. Noriu padėkoti frakcijų atstovams, su kuriais aš buvau susitikęs. Iš tikrųjų išsakyta daug minčių, bet turėkite omeny, kad žmogaus teisės yra visų mūsų bendras reikalas ir tik kartu dirbant. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad Seimas turi žinoti, kas vyksta Lietuvoje, o, vykdant konstitucinę kontrolę, mūsų institucija ir yra ta institucija, kuri pateikia tą informaciją ir pasiūlymus, kaip tai pagerinti. Ačiū dar kartą ir sėkmės jums.
PIRMININKĖ. Ačiū, linkime sėkmės.
15.18 val.
2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, iš mūsų rytinio posėdžio liko neapsvarstytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas, tad leiskite pakviesti sveikatos ministrą A. Verygą pateikti 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1212.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pateikti 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo siekiama patvirtinti 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kuris sudarytų 1 mlrd. 747 tūkst. 548 eurus pajamų ir 1 mlrd. 747 mln. 548 eurus išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį po 5 tūkst. 792 tūkst. eurų… pagal 2018 m. sausio 1 d. ir pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę numatomą 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą 98 mln. 889 tūkst. eurų pagal 2018 m. sausio 1 d. būklę.
Trumpai pristatysiu biudžeto pajamas ir išlaidas. Pradėti norėčiau nuo pajamų. Planuojama, kad 2018 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų sudaryti 1 mlrd. 209 tūkst. eurų, t. y. 11 % daugiau, nei numatyta patvirtintame 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Kalbant apie Lietuvos Respublikos biudžeto įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, planuojama, kad 2018 metais valstybės biudžeto įmokų, mokamų už draudžiamuosius valstybės lėšomis, suma sudarys 499 mln. eurų, arba 11,1 % daugiau, negu numatyta patvirtintame 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Šių įmokų suma didėja dėl 2018 metais išaugsiančios metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Numatoma, kad 2018 metų prognozuojamos vidutinės metinės vieno dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės draudžiamąjį valstybės lėšomis, dydžiai skirsis tris kartus. 2017 metais šios įmokos skyrėsi 3,2 karto, t. y. skirtumas mažėja.
Kalbant apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, planuojama, kad 2018 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai sudarys 19 mln. 288 tūkst. eurų, arba 26,2 % daugiau, negu numatyta praėjusių, t. y. 2017 metų, PSDF biudžete. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytos lėšos skiriamos valstybės biudžetui priskirtoms funkcijoms finansuoti. Teisės aktais biudžetui šiuo metu yra priskiriama šios valstybės funkcijos apmokėti gyvybei gelbėti ir saugoti kitų skirtų paslaugų išlaidas, kompensuoti ortopedijos technikos priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas, propaguoti neatlygintiną kraujo donorystę, finansuoti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos įgyvendinimo priemones bei mokėti už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems asmenims. Taip pat savanoriškos asmenų įmokos. Numatoma, kad jos sudarys 2 mln. 178 tūkst. eurų, arba beveik 6 % daugiau nei 2017 metų biudžete. Pagal šį pajamų straipsnį yra apskaitomos Rusijos Federacijos pervedamos lėšos už Rusijos kariškių pensininkų ir jų šeimos narių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūrą.
Kita pajamų eilutė, tai yra išieškomos ir grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Planuojama, kad išieškomos ar grąžinamos lėšos už padarytą žalą sudarys 2 mln. 458 tūkst. eurų, arba 3,3 % daugiau, nei numatyta 2017 metais. Pagal šį straipsnį yra apskaitomos iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškomos ar jų grąžinamos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir už šias paslaugas neteisėtai pateiktas apmokėti sąskaitas bei už neteisėtai išrašytus ar išduotus medikamentus.
Kita pajamų eilutė yra grąžintinos lėšos, gražintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalinimo sutartis. Planuojama, kad jos sudarys 12 mln. eurų, arba 7,7 % mažiau, nei numatyta patvirtintame 2017 metų biudžete.
Prie kitų pajamų. Planuojama, kad kitų pajamų bus surinkta 2 mln. 514 tūkst. eurų, arba 25 % daugiau, nei numatyta 2017 metų biudžete. Pagal šį pajamų straipsnį apskaitomos Europos Sąjungos šalių narių – Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos pervedamos lėšos už jų apdraustų asmenų gydymą Lietuvos Respublikoje.
Kalbant apie biudžeto išlaidas, 2018 metais asmens sveikatos priežiūros paslaugoms iš viso numatoma skirti 1 mlrd. 186 tūkst. eurų, t. y. 6,8 % daugiau negu praėjusiais metais, ir reikia paminėti, kad tos lėšos yra skiriamos daugeliui sričių. Paminėtina, kad nuosekliai yra stiprinama šeimos gydytojų institucija, yra naudojami svertai skatinti šeimos gydytojus tiek teikti daugiau aukštesnės kokybės paslaugų, taip pat yra planuojama įvesti naujus priedus už pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir skatinti gydytojus už tam tikras paslaugas.
Vaistams ir medicinos priemonėms išlaidos auga 6,6 %, taip, kaip yra numatyta šiais metais patvirtintoje vaistų politikoje. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms planuojama skirti 310 mln. 935 tūkst. eurų.
Medicininei reabilitacijai skirtos išlaidos augs 6,2 %. Planuojama skirti 50 mln. 531 tūkst. eurų. Taip pat lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms padengti augs 7,2 % ir tam yra planuojama skirti 94 mln. 958 tūkst. eurų. Galiu tik priminti, kad šiomis lėšomis yra finansuojamos šios prevencinės programos: gimdos kaklelio, atrankinės mamografijos patikros, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, priešinės liaukos vėžio, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos.
Taip pat išlaidoms priklauso privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimo ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos, kurios sudarys 20 mln. 402 tūkst. eurų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, kurios susidaro dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF fondą kompensuoti, išlaidos sudarys 4 mln. 203 tūkst. eurų, arba beveik 9 % mažiau nei 2017 metais.
Ir paskutinė dalis yra biudžeto rezervo papildymas. Vienas iš teisės aktuose numatytų formavimo šaltinių yra planiniai atskaitymai į PSDF biudžetą. Laikantis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklių bei nustatant Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatoma dalį augančio PSDF biudžeto pajamų – 68 mln. 501 tūkst. eurų pervesti į šio biudžeto rezervą.
Dėkoju, kolegos, kad išklausėte pristatymą, ir prašyčiau pritarti šiam biudžetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybė turi vykdyti savo prievolę apmokėti paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir saugoti, išlaidas, nes vienareikšmiškai šiuo metu tie 19 mln., kurie dabar numatyti PSDF biudžete šiuo metu, yra nepakankami, nes vien Konstitucinio Teismo įpareigojimams vykdyti reikia 47 mln. Kartu su grupe Seimo narių registravome Azartinių lošimų apmokestinimo įstatymo pataisą, jeigu jai Seimas pritartų, numatoma, kad biudžetas pasipildys apie 7 mln. Ar pritartumėte, kad tai būtų vienas iš pajamų šaltinių, iš kurio šias lėšas turėtume pateikti į PSDF biudžeto valstybės asignavimų eilutę. Kita problema, kad valstybė už savo draudžiamuosius sumoka tik 321 eurą, o savarankiškai besidraudžiantys – 410, t. y. 89 eurais mažiau, bendra suma sudaro apie 130 mln.
PIRMININKĖ. Klauskite.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Būtent šį skirtumą dengiame iš draudimo įmokų. Tai sąlygoja sveikatos draudimo…
PIRMININKĖ. Klauskite!
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Klausiu. Koks būtų požiūris, kad reikėtų keisti šio įstatymo nuostatą, kad numatytume valstybės draudžiamuosius… būtų mokami 9 % nuo užpraeitų metų 12-os minimalių algų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų noriu padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams už iniciatyvą, už jūsų paminėtas Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir siūlymus didinti azartinių lošimų apmokestinimą, tokiu būdu generuoti papildomas biudžeto pajamas, kurios ir būtų skirtos šiuo atveju dengti valstybės įsipareigojimams už valstybės draudžiamus asmenis. Tikrai pritarčiau ir kviesčiau kitus Seimo narius palaikyti. O dėl antrosios jūsų klausimo dalies – taip, žinoma.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kol visos Europos Sąjungos šalys kviečia ir visaip vilioja gydytojus specialistus iš Lietuvos, atrodo, jog mes juos ir toliau ignoruojame, ir, užuot padidinę jiems atlyginimus, kaupiame Sveikatos apsaugos ministerijos rezervą nuo 99 mln. iki 167 mln. eurų. Juk čia mūsų visų sumokėti mokesčiai, kuriais mes galėtume padidinti atlyginimus, ir pakankamai reikšmingai. Jeigu suskaičiuotume, Lietuvoje yra apie 13 tūkst. medikų, 68 mln. eurų papildomo rezervo ateinantiems metams, mes galėtume kiekvienam medikui Lietuvoje vidutiniškai padidinti atlyginimą 400 eurų per mėnesį. Gerbiamasis ministre, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija taip nemyli medikų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nesutikčiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija nemyli medikų. Mes kaip tik manome, kad medikus ne tik kad reikia mylėti, bet ir užtikrinti, kad lėšos, kurios yra skiriamos medikų atlyginimams didinti, iš tikrųjų pasiektų medikus, o ne pradingtų kažkokiom kitom reikmėm, kaip mes stebėjome per paskutinius du įkainių padidinimus. Kai dalis įstaigų iš tikrųjų padidino atlygį medikams, kitos įstaigos, deja, to nepadarė. Mūsų tikslas yra pasirengti tam padidinimui ir nuo pusės metų, tai yra nuo liepos mėnesio, kaip yra sutarta su Finansų ministerija, tas lėšas skirti, bent jau didesniąją dalį rezerve esančių lėšų, būtent medikų atlyginimams padidinti. Tam yra suformuota darbo grupė, kuri jau buvo susitikusi ir priėmė protokolinį sprendimą, kad ne mažiau kaip 50 % tų lėšų, kurias bus galima panaudoti iš rezervo fondo, bus skirtos ne tik gydytojų, bet ir apskritai medikų, nes yra ne tik gydytojai, yra ir slaugytojos, ir kiti specialistai, kurie dirba sistemoje, darbo užmokesčiui didinti.
Tuo pačiu šita darbo grupė yra įsipareigojusi peržiūrėti ir įkainius ir užtikrinti, kad tos lėšos, kurios bus skiriamos atlyginimui didinti, per įkainį, per peržiūrėtus įkainius iš tikrųjų ir pasieks medikus. Nesutikčiau, kad nemylime, tiesiog ruošiamės tam, o rezervas yra formuojamas ir dėl to, kaip aš minėjau, ir išlaikant fiskalinę drausmę.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDDF). Gerbiamasis ministre, ačiū už pristatymą. Aš irgi noriu dar kartą akcentuoti medikų darbo užmokestį, nes, man atrodo, šioje situacijoje tai yra pats svarbiausias veiksnys. Kad ir kaip gražintume gydymo įstaigas, draustume kažkokią kitą veiklą pacientams ar (…) gero gyvenimo, vis tiek pagrindinis ramstis, į kurį remiasi, yra medikai. Mano būtų klausimas ir siūlymas – svarstydami įstatymą užfiksuokime tą dalį, nelaukime to vidurio metų, gal bus, gal 50 %, bet tiesiog dabar, tvirtindami biudžetą, užfiksuokime, kad šitie pinigai eina į paslaugų apmokėjimą. Be abejo, jūs parengsite tvarką, kaip tai būtų padaryta, ir tada pasakykime, kiek konkrečiai mes galvojame, kad atlyginimas padidės, nes girdėjome, kad Latvijoje 80 % ar kiek, labai staigiai kelia.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už jūsų pastabą ir pasiūlymą. Iš tikrųjų labai svarbu paminėti, kad ateinančių metų biudžete jau yra tos pajamos suplanuotos, kad išlaikytume tą, ką mes turėjome nuo liepos mėnesio. Ir jūs jau kalbate apie tą papildomą sumą, kuri šiuo metu bus rezerve. Nežinau, kokiu mechanizmu mes tą galėtume užfiksuoti. Kaip aš minėjau, susirinkusi grupė, manau, tikrai iš visų suinteresuotų pusių, tai yra ir Gydytojų vadovų sąjunga, ir Gydymo įstaigų asociacijos, ir kiti suinteresuoti asmenys, labai aiškiai susitarė, kad darbo užmokesčio augimas bus prioritetas. Buvo balsuota, kad ne mažiau kaip 50 % tų lėšų, kurias galėsime panaudoti iš rezervo, nes yra rezervo prognozė, gal jų ir daugiau susirinks, tada mes ir panaudosime tą didesnę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu irgi paklausti, lyg biudžetas ir didėja, bet didėja dėl natūralių dalykų, dėl augančios ekonomikos, „Sodros“ įmokos didėja, šiek tiek, labai nežymiai įmokos už valstybės draudžiamus asmenis. Bet apskritai šis biudžetas ir prognozė iki 2020 metų – tai žinia medikams, kad gelbėkitės ir bėkite visi, kas galite, iš sveikatos sistemos Lietuvoje, nes jokių šansų gyventi geriau nėra, nes biudžetas pakils tik 4,3 % pagal BVP, kada Europos yra 7,5 – 8 %. O kitais metais galimybė padidinti algas yra tik apie 40 mln. Visą rezervą jūs atiduodate Finansų ministerijai subalansuoti valstybės deficitą. Ar nemanote, kad jus šiuo atveju Vyriausybė ir Finansų ministerija pavertė kraštutiniu durneliu tuo požiūriu, kad jūs atidavėte pinigus, kai tuo tarpu latviai kelia atlyginimą medikams kitais metais 80 %?
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ar nesijaučiate paverstas tuo, ką aš dabar sakiau?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nesijaučiu niekuo paverstas ir rezervas niekam neatiduodamas, jis niekur nedings. Kaip ir sakiau, mes atsakingai pasiruošime jo panaudojimui ir tam, kad neatsitiktų taip, kaip įvyko per praėjusį liepos mėnesio didinimą, kai atlyginimai kilo tikrai ne visur vienodai, kai kur kilo daugiau, negu buvo skirta lėšų, kitur atlyginimai iš viso nebuvo padidinti. Tai aš manau, kad mums tas laikas, kuris yra pusė metų, yra labai tinkamas pasiruošti ir tada tuos pinigus skirti medikams, nes jų iš mūsų niekas tikrai neatima.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadangi mes jau ir trečiadienį labai daug su pačiu diskutavome dėl PSD biudžeto, manau, kad keletas momentų, gal vienas momentas, aš manau, ir mūsų frakciją man pavyktų įtikinti, ir kalbėti apie pritarimą jam, tai yra dėl rezervo. Kalbant iš tiesų, rezervas yra labai neprotingas ir labai didelis, tai yra 168 mln. Kaip jūs manote, ministre, jeigu mes rezervą… Aš vakar po komiteto labai daug dirbau vakare su šitais dalykais ir skaičiavau. Jeigu mes nuo 168 sumažintume iki 51, padidintume ligoninėms koeficientą, ligoninės grąžintų 31 mln., kur yra įsiskolinusios tiekėjams, darbuotojams ir panašiai, kartu padidintume bazinį dydį? Nes jūs pats puikiai žinote ir pats tą patį sakote, kad rezervas gali būti naudojamas keturiais atvejais. Yra įstatyme aiškiai pasakyta. Ir jeigu jūs turite 168 mln., tai 2018 metais atsitiks tokia pati situacija, kaip atsitiko dabar – jūs nebegalite paimti daugiau kaip 50 % ir 50 % rezervo panaudoti atlyginimams kelti, koeficientams didinti. Tai gal iš karto dabar darome, aš manau, čia bus bendras sutarimas ir visos frakcijos sutars šituo atveju.
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mažiname rezervą, didiname koeficientą, atsiskaito ligoninės su tiekėjais. Kaip jūs žiūrite į šitą dalyką? Ir bendru sutarimu, aš manau, pritartume.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kaip aš ir minėjau, rezervas yra formuojamas ir tam, kad išlaikytume fiskalinę drausmę ir subalansuotume biudžetą. Mes visi privalome žiūrėti į biudžetą atsakingai, nes jeigu jis bus nesubalansuotas, gali atitikti taip, kad jo nepriėmę apskritai neturėsime jokio augimo, ir gydymo įstaigos gyvens iš 1/12. Tai, manau, yra tai, ko mes nė vienas nenorėtume.
Dabar apie tai, ką jūs minėjote, kad gydymo įstaigos galėtų grąžinti skolas ar susitvarkyti su kitom problemom. Aš manau, kad mes dabar turime kaip niekada gerą progą iš tikrųjų peržiūrėti ir pertvarkyti tas gydymo įstaigas, kurios susiduria su finansinėm problemom. Mes esame nuolat kritikuojami dėl to, kad turime netvarų tinklą – išlaikome tuščias lovas, išlaikome tai, kas iš tikrųjų mums kainuoja, dėl to mes negalime panaudoti šitų pinigų atlyginimams didinti ir panašiai. Pusė metų yra, kaip ir sakiau, labai geras laikas mums pasiruošti ir susižiūrėti. Žinoma, viso tinklo tikrai niekas neperžiūrės, bet su pačiomis problemiškiausiomis gydymo įstaigomis mes jau dirbame ir sprendžiame problemas, kad paskui tas didinimas nenukeliautų vėl tik skoloms likviduoti ir panašiems dalykams, o tikrai atitektų medikams.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Nustatytas atsakymų į klausimus laikas baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. R. Šarknickas – nuomonė už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vaikų negalima vesti pas piktus gydytojus. Norėčiau, kad gerbiamas A. Matulas šiek tiek išlaikytų retoriką bendraudamas, nes tai stebi ir jaunimas. Elkitės šiek tiek padoriau. Norėčiau regioninių ligoninių slaugytojų vardu jums, ministre, padėkoti už jau pakeltus 8 % atlyginimus, ir tai yra jaučiama. Esate kompetentingas ministras, dirbantis šį darbą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų daug mano kolegų jau klausė apie tai, kodėl jūs nemylite medikų. Aš pasakyčiau, kad iš tikrųjų stebiuosi, kaip sveikatos apsaugos sistemos finansavimo sąskaita yra vykdomas Fiskalinės drausmės įstatymas ir kaip jūs tam pasidavėte. Tai turbūt pirmą kartą per 27 nepriklausomybės metus.
Kitas dalykas, cituoju, kas parašyta Sveikatos draudimo įstatyme. Jūs sakote, kad jūs ruošitės rezervą panaudoti. Tai kur jūs ruošitės, jei yra toks sakinys, kad investuotos lėšos, t. y. kurios dabar bus padėtos Finansų ministerijoje, Valstybinės ligonių kasos pageidavimu… Tai kas čia? Pageidavimų koncertas? Gerbiamasis kolega, aš tikrai visko mačiau, bet tokio absurdo, koks dabar vyksta su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu, tikrai dar niekada nėra taip buvę. Jūs nuvažiuokite pas medikus tiek rajonuose, tiek, nereikia toli eiti, Vilniaus mieste, ką jie sako: dar niekada nebuvo taip blogai su sveikatos apsauga ir vykdoma politika, kaip šiuo metu.
Gerbiamas ministre, atleiskite už tai, ką dabar pasakysiu: jūs vienintelis ministras, turintis 18 patarėjų. Nė vienas ministras šioje Vyriausybėje neturi tokio kiekio patarėjų. Tai gal pradėkite nuo savęs.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Apsisprendžiame balsuodami. Balsuojame dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo rodiklių patvirtinimo. Pateikimo stadija.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 56, prieš – 5, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
15.44 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213 (pateikimas)
Lydintis pagrindinį įstatymą – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213. Ministre, prašom pateikti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Šio įstatymo pakeitimas yra parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendaciją dėl laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų investavimo.
Šiuo įstatymo projektu siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turi būti subalansuotas, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai; panaikinti deklaratyvią įstatymo nuostatą dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo, nes šios komisijos teritorinėse ligonių kasose neveikia. Be to, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį joms nustatytiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos, o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei taip pat yra kilę abejonių, ar medicininio audito komisijos sudarymas yra naudingas Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Taip pat siekiama patobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, siekiant, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų lėšų turinį.
Įstatymo projektu siūloma keisti dabartinį reglamentavimą ir nustatyti, kad laikinai laisvų PSDF lėšų investavimo veiklą vykdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis būtų laikomos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka nepaskirstytos ir mokėjimams atlikti nenaudojamos šio fondo biudžeto ir rezervo lėšos. Priėmus sprendimą šias lėšas investuoti, jas Valstybinė ligonių kasa pervestų į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą ir šias lėšas neatlygintinai valdytų ir sprendimus dėl investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priimtų Finansų ministerija, garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
Taigi siūloma naikinti nuostatą, kad PSDF biudžetas per vidutinės trukmės (trejų metų) laikotarpį turi būti subalansuotas. Tokiu būdu bus panaikinta nuo 2018 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto atžvilgiu įsigaliojančiai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai prieštaraujanti nuostata. PSDF biudžeto asignavimai viršys nustatytą 0,3 BVP ribą.
Taip pat siūloma tobulinti 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą PSDF išlaidų pavadinimą, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį. Pažymėtina, kad pagal šį punktą yra apskaitomos ne tik ligonių kasų, kaip biudžetinių įstaigų, veiklos išlaidos, bet ir visos privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo išlaidos. Pavyzdžiui, užtikrinamas tinkamas privalomojo sveikatos draudimo informacinių sistemų funkcionavimas, pavyzdžiui, „Sveidra“ ir visos jos posistemės, Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos ir panašiai; taip pat apmokamos gyventojams ir gydytojams nemokamai išduodamų Europos sveikatos draudimo kortelių, kompensuojamųjų vaistų pasų, tapatybę patvirtinančių lipdukų pagaminimo išlaidos, apmokamos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų laikymo banko sąskaitose bei mokėjimo operacijų vykdymo išlaidos. Projektu nekeičiama šių išlaidų ribojimo taisyklė, t. y. 2 % PSDF biudžeto lėšų.
Taip pat atsisakoma deklaratyvios įstatymo nuostatos dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo, nes priėmus šią nuostatą bus atsisakyta dubliuojančių institucijų funkcijos.
Dar labai svarbu pažymėti, kodėl keičiamos tos nuostatos.
Šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančius lėšų likučius, dažniausiai viršijančius 1 mln. eurų sumą, taiko neigiamas palūkanas, ir pagal su banku sudarytą sutartį už PSDF biudžeto rezervo sąskaitoje esančius lėšų likučius būtų taikomos minus 0,4 % palūkanos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, įvertinus ateinančių trejų metų PSDF biudžeto rezervo dydį, per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo bankui mokėtinų palūkanų suma galėtų sudaryti nuo 100 iki 600 tūkst. eurų. Siekiant sumažinti šias išlaidas arba jų išvengti, siūloma sudaryti alternatyvias galimybes lėšas laikyti banko sąskaitose, pavyzdžiui, lėšų investavimui. Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos taupyti viešąsias lėšas ir mažinti bankams mokėtinų palūkanų sumą.
Labai paprastai sakant, šios pataisos tiesiog leistų sukurti mechanizmą, kad mes už rezervo laikymą nemokėtume tų neigiamų palūkanų, o Finansų ministerija galėtų šiomis lėšomis disponuoti tiek investuodama, tiek kitaip tvarkydama, skirtingai nuo to, kas šiuo metu vykdoma laikant jas bankų sąskaitose. Prašyčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. D. Kaminskas. Prašom klausti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, pagal projektą, priėmus sprendimą PSDF lėšas investuoti, šias lėšas neatlygintinai valdytų ir sprendimus dėl jų investavimo tvarkos priimtų Finansų ministerija, o pajamos, gautos investavus laisvas lėšas, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu, būtų naudojamos nurodytoms PSDF biudžeto išlaidoms apmokėti, bet ir investavus išlaidas būtų kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis. Klausimas. Jeigu Finansų ministerija investuos nuostolingai, tuos nuostolius turės dengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojai? Ar yra numatytas koks nors rizikos valdymo draudimas, kad nenukentėtų fondas?
A. VERYGA (LVŽSF). Kiek žinau, taip, su pervedimu yra susijusi ir rizika. Tas, kas lėšas perveda, tas tada turėtų dengti ir įsiskolinimus, sakykime, tas neigiamas pasekmes. Bet šios pataisos ir yra teikiamos, kad vis dėlto išvengtume to, kas yra šiuo atveju visiškai neišvengiama. Mes bet kokiu atveju mokėtume nuo 100 iki 600 tūkst. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tikėtina, kad Finansų ministerija investuos tas lėšas taip, kad mes ne tik neturėsime mokėti, bet turėsime ir kokių nors papildomų pajamų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti. Kokios vis dėlto priežastys lėmė, kad jūs atiduodate tokią didžiulę pacientų pinigų sumą Finansų ministerijai? Kaip minėjo I. Degutienė, Ligonių kasos pageidavimu gali būti grąžinami. Gal dar kartą papildysite vis dėlto, kad ne tik subalansuotume valstybės biudžetą?
Ir kitas klausimas, susijęs su PSDF biudžetu. Yra patvirtintas imunoprofilaktikos kalendorius, kuriame 2017–2018 metais numatyta pradėti skiepyti meningokokine B tipo vakcina. Tuo tarpu Imunoprofilaktikos programoje lėšos kitiems metams nedidėja, o jūs kažkodėl parašote šiais metais rugsėjo 19 dieną įsakymą ir įtraukiate, kad reikia skiepyti roto viruso vakcina, kurios plane nebuvo. Kaip gali atsitikti, kad plane nėra, o jūs įrašote, plane yra meningokokinė, o jūs neįrašote? Kieno čia interesas buvo, kas yra svarbiau – meningokokas ar viduriavimas kelias dienas?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio rezervas yra ir kokios lėšos būtų pervedamos, kaip ir minėjau aiškindamas, jeigu tos lėšos viršija 1 mln. eurų, mums vis tiek grėstų neigiamos palūkanos. Nepriklausomai nuo to, kokį mes turėtume tą rezervą, šitie pasiūlymai nepraranda aktualumo ir prasmės. Aš dar kartą nekartosiu rezervo dydžio, nes, nepriklausomai nuo to, koks jis būtų, šitie siūlymai mums vis tiek leistų išvengti neigiamų palūkanų.
Atsakydamas į jūsų klausimą dėl meningokoko ir roto viruso, noriu jus tiesiog informuoti, kad dėl meningokokinės vakcinos buvo kilę labai daug klausimų. Mes buvom kreipęsi į Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertus, prašydami išaiškinti tiek dėl vakcinacijos schemos, nes šalys taikė skirtingas schemas, tiek suteikti pagalbą dėl formato ekonominio vertinimo, kad turėtume papildomus svertus derėtis su farmacijos kompanija dėl vakcinos kainos. Tai, kad mes šituos žingsnius padėtume, mums jau leis ketvirtadaliu mažiau lėšų išleisti, nes per tą laiką Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta studija, kuri parodė, kad nereikia vakcinacijos schemos 3+1, užtenka 2+1, vadinasi, jau ketvirtadaliu mažėja lėšų kiekis, kuris bus skiriamas vakcinai. O tai, kad roto viruso vakcina yra finansuojama ir jai skiriama, aš nematau čia nieko blogo ir jokių kokių nors paslėptų interesų. Aš manau, kad yra teisinga, jeigu yra numatytos lėšos skirti kuriai nors vakcinai, kuri yra atsiradusi, yra įrodyta, viskas dėl jos yra aišku, o meningokokinė vakcina taip pat bus finansuojama, tik tiek, kaip sakiau, mes ketvirtadaliu mažiau išleisime pinigų. Planuojame nuo kitų metų liepos 1 dienos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti, ministre, – tik dvi minutės.
A. VERYGA (LVŽSF). Atsiprašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, pritardamas jūsų tokiam sprendimui, kadangi nuosekliai siekiate pareigų dubliavimo ir finansinių lėšų panaudojimo, vis dėlto drįstu paklausti. Kodėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijos sudarytos, bet jos neveikia? Kodėl neveikia, ar nebuvo jokios kontrolės, ar tiesiog sudarė ir tuščiai?
Ir antra. Ar Valstybinė kreditavimo tarnyba bus pajėgi be medicininio audito atlikti tą funkciją, ar jai nereikės kokių nors papildomų lėšų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Sudėtinga pasakyti, kodėl neveikia, matyt, dėl to mano paminėto funkcijų dubliavimo atsirado kitos institucijos, kurios tas funkcijas gana sėkmingai atliko ir nebuvo jokios prasmės ligonių kasai užsiimti iš esmės tomis pačiomis veiklomis. Dabar su tais pasiūlymais viskas išsigrynintų ir to dubliavimo funkcijų tiesiog nebeliktų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, visai neseniai buvo pasirašytas tarp darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės susitarimas ir ten pasirašyta premjero S. Skvernelio. Ten vienas iš susitarimų skamba taip, kad reikės konsoliduoti Valstybinę ligonių kasą su teritorinėmis ligonių kasomis. Kaip mums kompetentingai išaiškino padėjusi parašą po šiuo susitarimu Investuotojų forumo direktorė R. Skyrienė, tai reiškia ligonių kasų atidavimą Finansų ministerijai. Socialinių reikalų ir darbo komitete taip paaiškino. Bet aš nematau čia tų projektų ir įsipareigojimų. Kaip čia dabar suprasti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Jeigu gerai pamenu tą susitarimą, tai ten yra įrašyta formuluotė „išanalizuoti galimybę“, ne konsoliduoti. Gal galiu ir klysti dėl tikslios formuluotės, bet tai jokiu būdu nereiškia atidavimo Finansų ministerijai. Tai kaip tik vėlgi ten tokios formuluotės, kad šita ligonių kasa iškeliauja į kitą ministeriją, tikrai nėra, aš nematau čia tokios net interpretacijos.
Kas turima galvoje? Pirmiausia peržiūrėti patį organizavimą, nes dabar mes turime labai sudėtingą situaciją, kai gydymo įstaigos sudaro atskiras sutartis su įvairiomis teritorinėmis ligonių kasomis, gydymo įstaigomis. Tai yra gana sudėtingas mechanizmas, net ir dėl lėšų planavimo yra sudėtinga, nes vienoje ligonių kasoje tos lėšos yra panaudojamos, kitur lieka, kitur būna trūkumas. Konsolidacija reiškia pirmiausia pačių teritorinių ligonių kasų ir Valstybinės ligonių kasos galimą sujungimą arba kitokį reorganizavimą, kuris leistų jas konsoliduoti, bet dėl atidavimo Finansų ministerijai aš primą kartą girdžiu tokią idėją.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, vakar Prevencijos komisijoje mes matėme dėl psichikos sveikatos centrų nevisiškai suprantamą schemą. Dabar aš matau, kad jūs sunaikinate teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijas. Jų buvo dešimt. Tai kas atliks, ar apskritai mes atsisakome medicininio audito, ar jį atliks viena įstaiga, kai mes vėl iš regionų sukelsime į vieną didelę kontorą Vilniuje ar dar kur nors ir audituosime dešimt teritorinių padalinių? Na, mes ten keičiame struktūrą, kiek aš žinau. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Norėčiau tik patikslinti. Vakar mes kalbėjome ne apie psichikos sveikatos centrų, bet apie priklausomybių ligų centrų reorganizavimą. Aš tikiuosi, kad kitame posėdyje mes tas abejones išsklaidysime ir bus turbūt daugiau aiškumo, kad komisijos nariams būtų aiškiau.
Dėl medicininio audito aš jau minėjau, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios yra apmokamos biudžeto lėšomis, kokybę ir atitiktį kontroliuoja teritorinės ligonių kasos, o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Iš esmės ta priežiūra vyksta ir tikrai nėra reikalo dubliuoti tų funkcijų, nes kontrolė ir dabar yra vykdoma.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs 10 minučių atsakinėjote į klausimus.
Nuomonė už – S. Jakeliūnas. Ačiū. Jūs galite atsisėsti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, gerbiami kolegos Seimo nariai, siūlau pritarti ir palaikyti šį įstatymo projektą, nes su finansais reikia elgtis labai atsargiai ir atsakingai.
Pirmiausia pakomentuosiu dar tai, kad tikslas yra ne lėšų investavimas, o lėšų išsaugojimas, nes dėl buvusių bankų bankrotų (mes visi čia prisimename „Snorą“, Ūkio banką), kur valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos prarado šimtus milijonų litų (tuomet dar buvo litais skaičiuojama), nes naudojosi viešųjų pirkimų tvarkos principais, kad kas pasiūlys geresnes sąlygas, ten ir laikome lėšas. Didelės palūkanos lėmė tų lėšų pritraukimą ir atitinkamai tų lėšų praradimą, todėl tikslas yra išsaugoti tas lėšas. O Finansų ministerija tikriausiai bus paraginta tą praktiką pritaikyti ir kitų viešojo sektoriaus institucijų atžvilgiu. Ji turi kompetencijos, ji gali Lietuvos banke laikyti tuos likučius ir atitinkamai išsaugoti rezervo ir visus kitus pinigus, kurie susiję su viešaisiais finansais.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties paradoksas, kas darosi sveikatos sistemoje. Akivaizdu, kad ministras pasimetė tarp savo patarėjų ir visokių interesų. Jeigu Finansų ministerijai mes atiduodame 168 mln. valdyti, jis negalės skirti net tos dalies, kurią dabar gali skirti rezervui – atlyginimams ir įkainiams didinti, o tai jis ruošiasi daryti tik nuo kitų metų liepos mėnesio, kai pinigų yra, ekonomika auga. Latviai paskutiniai kelia 80 % medikų atlyginimus. Kolegos, tie, kurie balsuosite už šitą įstatymą, prisiimsite atsakomybę, nes per kitus metus pabėgs, manau, keli tūkstančiai sesučių ir gydytojų.
Dėl skiepų programos. Aš galiu pasakyti, kad ministras savo įsakyme rašo: „Įgyvendinant Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatytas priemones“ ir rašo, kad „papildau skiepų kalendorių roto viruso skiepu“, o programoje tas roto virusas nenumatytas. Kaip jūs remiatės programa, planu, kuriame nėra tai numatyta? Kieno čia interesas? O dėl meningito, mano žiniomis, šiais metais jau mirė gal trys vaikai. Jūs dėl to, kad atpigintumėt 25 %, dar kelis vaikus rengiatės numarinti! O kariuomenė yra nupirkusi ir skiepija jau savo Lietuvos kareivius. Kas čia darosi, kolegos?! (Balsai salėje) Aš nesinervinu, bet kas čia darosi? Ar mes galime toliau toleruoti šituos dalykus? Ar jūs mokate tiktai psichologiškai terorizuoti ministerijos darbuotojus, kurių išėjo jau per 20, ir jūs visus juos pavertėte savo pavaldumo politinės atsakomybės darbuotojais? Ar tai yra normalu, kolegos? Atsibuskite! Rekomenduoju nebalsuoti už tą įstatymo projektą, nes mes prisiimsime atsakomybę už situaciją sveikatos sistemoje. Pinigų yra…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet vienam žmogui pasirodė, kad jų nereikia atiduoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame nepiktai, su šypsena ir galvodami apie ateitį.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 52, prieš – 5, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstyti numatyta lapkričio 23 dieną.
Dar pasitaisau sakydama, kad dėl Privalomojo sveikatos draudimo Biudžeto ir finansų komitetas taip pat skiriamas papildomu komitetu. Dėkoju, kolegos.
P. Urbšys – replika po balsavimo. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mano balsas „už“.
PIRMININKĖ. P. Urbšys balsavo „už“. Protokole tai įrašysime.
Padarėme didžiulį darbą. Įvyko pateikimas valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir privalomojo sveikatos biudžeto. Atitinkamai dabar laukia didžiulis darbas komitetuose.
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ projektas Nr. XIIIP-1170(2) (svarstymas ir priėmimas)
Vakarinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ projektas Nr. XIIIP-1170. Svarstymas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visų pirma norėčiau visiems padėkoti už tą dalyvavimą ir tuos pasiūlymus, kuriuos jūs teikėte, už geranoriškumą, nors buvo įvairių emocijų, bet mes atėjome į finišo tiesiąją. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas spalio 18 dieną apsvarstė šio nutarimo projektą. Iš esmės sprendimas priimtas aštuoniems balsavus už patikslintą projekto variantą, susilaikė vienas. Kitaip tariant, visų frakcijų atstovai, kurie dalyvauja komitete, po diskusijų, po kiekvieno pasiūlymo išnagrinėjimo iš esmės priėmė absoliučia balsų dauguma sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateiktą išvadą. Galite atsisėsti. Aš dabar kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Jo nematau. Kas galėtų pateikti? Pavaduotojas S. Šedbaras visada pasirengęs pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio nutarimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė spalio 18 dieną, t. y. vakar, ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti nutarimą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir paties komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. P. Urbšys. Prašome į diskusiją. Jums – penkios minutės.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro šios laikinosios komisijos su tokiu skambiu pavadinimu sudarymas – testas Seimui. Paaiškės, ar mes pribrendę valstybę išvaduoti iš politinės korupcijos gniaužtų, ar dar kartą politinės korupcijos tyrimą paversime politiniu šou. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas po atlikto Seimo nario M. Basčio tyrimo mums iš šios tribūnos konstatavo, jog šis tyrimas leido apčiuopti tik aisbergo viršūnę. V. Bakas paragino nebijoti leistis gilyn ir pakvietė Seimą atlikti nuodugnų parlamentinį tyrimą.
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad tai ne pirmas Seimo bandymas nerti į tamsiąsias korupcines gelmes. 2006 metais nuskambėjo garsus „Dujotekanos“ tyrimas, kuriame buvo atskleisti finansinės grupuotės ryšiai su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, tos grupuotės įtaka politikams. Šis tyrimas vyko garsiai, bet pasibaigė Valstybės saugumo departamento sutikusių liudyti dviejų pareigūnų atleidimu. „Dujotekanos“, kaip galimai priedanginės Rusijos slaptosios tarnybos įmonės, vairą perėmė KGB karininkas P. Vojeika, kuris iki tol buvo šešėlyje. Garsiosios VSD pažymos apie politikų ryšius liko už devynių užraktų. 2010 metais, po to, kai tuometinio premjero A. Kubiliaus patarėjai pradėjo kaišioti nosį į konkrečias baudžiamąsias bylas, Seimas sudarė laikinąją komisiją galimai neteisėtam politinių interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms. Rezultatas – nulinis, iki šiol nėra jokių išvadų.
2012 metai. Buvo inicijuotas parlamentinis tyrimas dėl visuomenėje paskleistos ir oficialiai nepaneigtos informacijos apie ilgalaikę galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento įtaką politiniams bei ekonominiams procesams. Komisijos klausimai lietė neteisėtą susidorojimą su buvusiais FNTT vadovais – V. Gailiumi, V. Giržadu. Rezultatas – nulinis, iki šiol jokių išvadų.
Akivaizdu, kad pagrindinė priežastis šių nesėkmingų tyrimų – nesugebėjimas peržengti per savo siaurus, savanaudiškus politinius interesus. Kiekvienas komisijos tyrimas buvo susijęs su noru suvesti politines sąskaitas. Todėl tyrimų kryptys visada buvo braižomos pagal politinio išskaičiavimo liniuotę. Ar šį kartą bus kitaip? Abejoju. Kol kas Seimo nario V. Bako inicijuojamos komisijos klausimai yra abstraktūs – paliekate galimybę komisijos nariams pagal tą patį politinį išskaičiavimą, kaip visada, nuspręsti, ką ištraukti į dienos šviesą, o ką palikti patamsyje.
Negana to, bet kokį norą išgryninti klausimus suveda į bandymą sugriauti darnų komisijos darbą. Manau, toks požiūris tik sustiprina nuogąstavimus, kad tyrimas kaip visada vyks pagal iš anksto nubrėžtas raudonas linijas, kurių nebus leidžiama peržengti. Jei taip, tai bus tik dar kartą sukeltos politinės dulkės, o joms nusėdus liūdniausiai Seime atrodys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, tapusi vienos ar kitos patyrusios politinės jėgos interesų įkaite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką. 5 minutės.
J. OLEKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Esu tas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, kuris nebalsavo už šitą siūlymą. Nebalsavau dėl labai paprastos priežasties – kolega P. Urbšys ką tik papasakojo istorijas, kurios čia buvo nagrinėtos. Sprendimą ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ar vėliau parlamente reikės padaryti politikams. Iš tikrųjų turinys, kuris nagrinėjamas, labai priklauso nuo pasirinkimo. Jeigu mes, sekdami kitų valstybių parlamentinių tyrimų patirtimi, nustatytume arba turėtume kokį nors faktą, kurio negali įvertinti teisės institucijos, ir reikėtų politinio vertinimo, mes tą politinį vertinimą tikrai galėtume padaryti. Šiandien pateiktame nutarimo projekte yra siūloma kažką tirti, kas yra po vandeniu, aisbergo viršūnę ištyrėme. Tarp kitko, dar neturime atsakymo iš Konstitucinio Teismo, kuris įvertins. Man atrodo, visiškai natūralu būtų žinoti Konstitucinio Teismo verdiktą, tada žinotume, ar ta viršūnė yra to aisbergo, kurį įsivaizduojame, ar kažko kito. Bet čia yra kita istorija, ir aš manau, kad mes sulauksime ir tada vertinsime. Šiandien mums reikia žinoti, už ką mes balsuojame, kokį darome pasirinkimą.
Kolega minėjo, keletas siūlymų buvo iš įvairų grupių labai konkrečiom aplinkybėm ištirti ir kaip tą vertiname Seimo požiūriu. Deja, kaip aš supratau komitete, ir šiandien faktiškai užsitikrinus daugumą, teikiama abstrakti formuluotė, tų konkrečių pasiūlymų nebėra. Todėl, ką pateiks svarstyti, vėlgi priklausys nuo komiteto pirmininko, jeigu komitetui bus pavesta, ar komisijos pirmininko ir daugumos sprendimo. Man atrodo, kad toks svarstymas visko ir nieko sukels dar didesnį sąmyšį mūsų visuomenėje, žmonės girdės – kažką tiria.
Mes turėjome panašių istorijų, prisiminkite, kaip garsiai skambėjo iš šitos tribūnos, kad gal amerikiečiai čia turėjo slaptus tardymo izoliatorius. Kiek tas kainavo iki šiol mūsų valstybei? Koks yra mūsų vertinimas? Lygiai taip pat buvo (…), išvada buvo tokia: negalime pasakyti, kad negalėjo būti. Lygiai tokia formuluotė. Man atrodo, kad tokie tyrimai iš tikrųjų ne tik didina įtampą čia, viduje, ne tik kiršina ir tam tikra prasme verčia Lietuvos žmones abejoti mūsų tarnyste Lietuvos valstybei, bet sulaukia ir tarptautinio vertinimo. Aš tikrai labai kviečiu pagalvoti ir labai aiškiai sau atsakyti, ar mes žinome, ką pavedame tirti?
Be kita ko, dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Manau, kad puikūs žmonės, geri komiteto ir parlamento nariai ten dirba, bet mes turime darbo sočiai stiprinti mums patikėtas sritis. Jau mes einame antrą kartą per pirmus nepilnus metus dirbti kaip specialioji komisija. Aš manau, mes turime leisti mūsų komitetui atlikti mūsų darbą. Jeigu mes matome tokią problemą, sudarykime atskirą komisiją, kuri galėtų tą darbą atlikti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro nė vieno žodžio negaliu prieštarauti tam, ką pasakė P. Urbšys išvardindamas komisijas, kurios buvo, ir kokiais rezultatais baigėsi. Negaliu nepritarti ir gerbiamam J. Olekui, kuris taip pat išsakė savo nuomonę. Faktiškai šiandien pagal šituos suformuluotus klausimus mes tiriame reiškinį – kokie yra Lietuvoje reiškiniai ir sąsajos politinių partijų ir politikų su verslo grupuotėmis, ypač su tomis verslo grupuotėmis, kurių šaknys yra Rusijoje, ir kokia yra daroma žala mūsų valstybei. Aš sau kėliau ne vieną dieną šį klausimą, tikrai nemažai mąsčiau, ar, bandydamas pajudinti labai svarbią problemą, dabartinis Seimas sugebės tai padaryti?
Štai pažiūrėkime, kai tik buvo pateikti klausimai, prisimenu televizijos laidoje pas poną E. Jakilaitį poną V. Baką, kai E. Jakilaitis labai jaudinosi ir pasakė, kad šitokios komisijos Prezidentė neleis jums sudaryti.
Taip pat aš matau, kaip sako, tą situaciją. Norėdamas, kad būtų tiriamas ne reiškinys, suformulavau penkis klausimus ir pateikiau, kad būtų konkrečiai tiriami tam tikrai objektai, kurie padarė didžiulę žalą mūsų valstybei. Deja, deja, kiek aš suprantu, komitetas apsvarstė ir šiems klausimams nepritarė. Bet vis dėlto viską apmastęs, galbūt ir turėdamas tikrai didelę politinę patirtį, kaip dirba komisijos ir kaip dažnai jos baigiasi fiasko… Man iš dalies tik juoką sukėlė pono M. Basčio klausimu sudaryta komisija, kai ten buvo toj visoj, aš pasakysiu, klano dalyje pats paskutinis ir nereikšmingiausias žmogus, kai jį paėmėm paskutinį ir bandom, kaip sako, susidoroti. Bet esmės mes nepastebėjome. Nepastebėjome, kad buvo, na, tikrai pilkasis kardinolas ponas A. Januška, ne Seimo narys, o stogas tos visos sistemos – tai buvo buvęs Prezidentas V. Adamkus. Aš antrą kartą kartoju šį Prezidento vardą iš šitos tribūnos. Nesakau, kad viską suvokė Prezidentas, bet, deja, jis buvo politinis stogas. Mes nepajudinome ir nemanau, kad mes turėsime jėgų pajudinti.
Bet vis dėlto matydamas gerą valią, gerą norą iš tikro būti politiškai teisingiems ir neištraukinėti tik apie šestiorkas kažkokių pažymų, ne tik viršūnę, o visą aisbergą noras užčiuopti, patikiu, dar vieną kartą patikiu ir balsuosiu už šitą komisiją, kad tikrai jie įvykdytų visus savo užsibrėžtus tikslus, kurie dabar abstraktūs. Kad neapsunkinčiau darbo savo pataisa, siūlymus atsiimu. Balsuosiu ir kitus raginu – balsuokite už. Tai, ko gal mes nepadarėme, praeitos, užpraeitos kadencijos, linkiu šitai komisijai, vadovaujamai V. Bako, padaryti. Sveikinčiau, jeigu būtų atliktas principingas, ryžtingas, sąžiningas darbas.
PIRMININKĖ. Paskutinį kviečiu diskutuoti A. Anušauską. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man, ko gero, neišeitų taip sumaniai pasisakyti prieš, o paskui pasakyti, kad balsuosiu už. Aš pasisakau už ir balsuosiu už komisijos sudarymą. Tiesiog priminsiu, suprantu, kad nėra laiko skaityti dokumentų.
Komisijos sudarymo principai yra pagrįsti, kad keliami ne tik kausimai, bet įrašoma preambulė mūsų nutarime, ir ten yra parašyta, kuo remiantis ir dėl ko sudaroma komisija, t. y. dėl vykdytos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusios informacijos. Ją reikia toliau tikrinti, reikia aiškintis.
Aš suprantu socialdemokratų susijaudinimą, nes tai liečia iš tikrųjų tas valstybines įmones, kurias anksčiau valdė jūsų, sakysim, ir frakcijos nariai, darė įtaką užimdami politinius postus. Taip, tai iš tikrųjų susiję su jomis, su jų veikla, priimtais sprendimais. Aš negalėčiau sakyti, kas už tuos sprendimus atsakingas, nes išties nežinau, be tyrimo tai sunku pasakyti, tačiau tai reikia padaryti.
Niekada nebuvau kokių nors parlamentinių komisijų didelis šalininkas, tačiau, esant reikalui, tokios komisijos yra sudaromos, jos būtinos. Čia kolega vis prisimena 2009 metų komisiją dėl vadinamųjų CIA kalėjimų. Tačiau aš priminsiu, jos išvados buvo ne tik dėl to, buvo ar nebuvo. Tose išvadose buvo ir apie tai, kokie pareigūnai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Jie atsistatydino. Jie nuslėpė informaciją nuo politikų, nuslėpė informaciją nuo Prezidento – tai buvo esmė. Amerikos Kongrese ir dabar išviešinus duomenis paaiškėjo tai, ko mes neužčiuopėme. X dolerių suma buvo perduota su šešiais ar septyniais ženklais Lietuvoje. Kam, kur – mes nesuradome. Baudžiamoji byla, beje, po šiai dienai nėra nutraukta. Taigi parlamentiniai tyrimai kartais būtini ir neišvengiami.
Tokiu atveju aš vis dėlto siūlau pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patobulintam variantui ir perduoti tyrimą į komiteto rankas, suteikiant komisijos įgaliojimus, nes komisijos įgaliojimai leidžia šiek tiek daugiau pasigilinti į iškeltas problemas. Kviečiu, kolegos, iš tikrųjų paremti šį nutarimą ir suteikti komisijai, skirtingai negu pradiniame projekte, be abejonės, šiek tiek daugiau laiko. Kiekvienam kruopštesniam tyrimui reikia laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, dabar kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką V. Baką. Aptarsime Seimo narių pasiūlymus. Dėl preambulės buvo gauti Seimo narių A. Širinskienės ir J. Bernatonio pasiūlymai, bet mus pasiekė žinia, kad kolegos atsiėmė šiuos pasiūlymus.
1 straipsnis. Taip pat A. Širinskienės ir J. Bernatonio pasiūlymai yra atsiimti. Todėl svarstyti nelieka pagrindo. 2 straipsnis. Yra P. Gražulio ir J. Oleko pasiūlymai. Kolega minėjo, kad jie taip pat atsiimti. Svarstyti nėra pagrindo. Dėl 2 straipsnio yra E. Gentvilo pasiūlymas papildyti 4 dalimi. Eugenijaus nematau salėje. Gal tada, gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs pristatykite ir paaiškinkite, kodėl komitetas nepritarė.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pasiūlymas yra susijęs, siūloma tirti aplinkos ministro veiklą, bet šiandien tas tyrimas atliekamas VTEKʼo. Dar noriu priminti, kad komitetas priimdamas sprendimą laikėsi taisyklės, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas netiria galimų piktnaudžiavimų, paprastos korupcijos atvejų, tiria tik tuos atvejus, kada tai susiję su nacionalinio saugumo interesais, t. y. tai, ką sakė Konstitucinis Teismas, ir tai, kas priklauso komiteto kompetencijai. Todėl siūloma nepritarti šiam pasiūlymui, nes tai nėra komiteto klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už E. Gentvilo pasiūlymą kalba P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų korupcija kaip nacionalinio saugumo problema tampa tada, kai jinai yra toleruojama arba į ją žiūrima selektyviai. Man pasakykite, kokiu lygiu mes kalbame apie tai. Čia metamas šešėlis ant aplinkos ministro, kad jis galimai yra susijęs su neskaidriu lėšų paskirstymu. Man atrodo, kad visų pirma tai yra ta problema, kurios gali imtis komitetas ir atsakyti į tuos klausimus labai aiškiai. Jeigu bus taip, kad mes vengsime, tai vėl mes grįžtame prie to, kad mes tarsi parodysime, jog kažko bijome. Ir tai, bijau, bus padaryta būtent mūsų frakcijos balsų dauguma. O jeigu ateityje kas nors vis dėlto išlįs ir išlįs tai, kad atrodysime mes nekaip, ar neatrodys tada, kad mes specialiai bandėme dangstyti ir specialiai nenorėjome, kad būtų atliktas tyrimas? Kam ta abejonė reikalinga?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš pasiūlymą – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, niekas nesiruošia nuo nieko nusišalinti, tačiau jeigu jau yra įtarimas dėl neskaidraus lėšų paskirstymo, tuo turėtų užsiimti STT, Antikorupcijos komisija. Man gėda būtų aiškinti tiek daug metų dirbusiam STT buvusiam pareigūnui, kuris tikrai žino, kokie būna užkulisiai priimtų sprendimų, kad reikia nagrinėti tuos dar kol kas nematomus užkulisius, galimas politines įtakas ar politikų, tiksliau būtų pasakyti, politikų įtakas neskaidriems ar korumpuotiems sprendimams. Aš vis dėlto siūlau pasilikti prie tų klausimų, kurie yra suformuluoti nutarime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame ir balsuojame dėl E. Gentvilo pasiūlymo, dėl kurio buvo išsakyta nuomonė už ir prieš.
V. BAKAS (LVŽSF). Dėl pasiūlymo ar komiteto?..
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė E. Gentvilo pasiūlymui išsakydamas motyvus.
V. BAKAS (LVŽSF). Balsuojame už komiteto išvadą?
PIRMININKĖ. Ne, turime balsuoti už pasiūlymą. Tie, kurie balsuojate už pasiūlymą, vadinasi, siūlote atlikti tyrimą ir aplinkos ministro, o kurie prieš balsuojate, manote kitaip.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerai. (Balsas salėje: „Nesupratome, už ką balsuojame.“)
PIRMININKĖ. Gana normaliai ir ne pirmą kartą, kolegos, esate Seime, ne pirmos dienos. Visada balsuojame už pasiūlymą. Buvo E. Gentvilo pasiūlymas papildyti atitinkamai Aplinkos ministerijos tyrimu. Kolegos išsakė nuomonę. Už pasiūlymą kalbėjo P. Urbšys, prieš – gerbiamasis A. Anušauskas. Jūs turite apsispręsti, ar pritariate pasiūlymui. Ar visi teisingai balsavote? (Balsai salėje: „Teisingai.“) Teisingai. Tai leiskite paskelbti balsavimo rezultatus. Už pasiūlymą balsavo 17, prieš – 33, susilaikė 30. Kolegos E. Gentvilo pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Komiteto pirmininke Sabatauskai, norite pateikti? Jam pagrindinis komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nepritarė. Jūs siūlėte, kad, atsižvelgiant į Teisės departamentas pastabas, siūlytume šį straipsnį išdėstyti kitaip. Kalbama apie 2 straipsnį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pasiūlė, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, išdėstyti kitaip, nes taip, kaip dabar buvo surašytas pirminis variantas, nėra nustatyta, nėra klausimo tyrimui, yra tiesiog konstatavimas, kad reikia nustatyti. Mūsų suformuluota korektiškiau „nustatyti“, bendra tokia frazė, o po to – ar buvo taip, taip ir taip. Tada šitas klausimas iš tikrųjų yra klausimas tyrimui, bet ne taip, kad reikia nustatyti, ir daugiau nieko.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O kas bus, jeigu nenustatys?
PIRMININKĖ. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad būtent dėl šio tyrimo sudėties P. Gražulis ir J. Olekas atsisakė savo pasiūlymo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto tam tikra dalis jau netenka pagrindo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, pirmiausia aš kalbu apie Teisės departamento siūlymą.
PIRMININKĖ. Taip, ir po to dėl kitų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti gerbiamą kolegą J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas buvo iš dviejų dalių. Pirma dalis – atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, ką ir padarė NSGK, bet kita dalis yra susijusi su konkrečiais klausimais, kurie nebuvo aptariami kalbant apie pirminį nutarimo projektą, apie įvairias įmones, apie kurias mes, pirminio nutarimo projekto autoriai, nekalbėjome. Todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iniciatorių suformuluoti klausimai, atrodo, yra platesni, bet dabar aš galėčiau tik tiek pasakyti, kad tie papildomi klausimai, bent jau kai kurios temos, gali būti sudėtine dalimi tų mūsų tyrimų. Bet dabar aš iš tikrųjų, nepradėjus darbo šiai komisijai, nesiūlyčiau papildyti tokiais konkrečiais klausimais, kurie iš esmės netgi susiaurintų mūsų galimą tyrimą, todėl siūlau pritarti pradiniam iniciatorių pasiūlytam variantui. Nėra gera praktika, kai iniciatoriai siūlo viena, o kažkas iš šalies pasiūlo nukreipti, pavyzdžiui, tyrimą į kitus klausimus. Manau, kad paliekame tai, kas buvo įrašyta.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas, bet jūs jau kalbėjote. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai neketinau kalbėti, bet išgirdau kolegą taip kalbant. Paklausykite, ką kolega kalba, jis turbūt pats negirdėjo, ką kalbėjo: kažkas iš šalies pasiūlo. Kolegos, mes svarstome Seime Seimo nutarimo projektą. Čia nieko iš šalies nėra, čia visi yra Seimo nariai. Vienas momentas. Ir tą pasiūlė ne kažkas iš šalies, o papildomas Seimo paskirtas komitetas, tai vienas momentas. Komiteto motyvacija buvo tokia: kadangi yra surašyti klausimai abstraktūs, tai yra konkretus tyrimas, konkretaus tyrimo klausimai nesuformuluoti, laikotarpis taip pat yra abstraktus. Tai ką, nuo 1918 metų, šimtmečio proga šimtą metų ir tirkime, turbūt pradėkime nuo Pieno centro ir kitų klausimų? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi išsakytos nuomonės, tęsiame procedūrą, po to suteiksiu žodį dėl replikos. Balsuojantys už balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. Balsuojantys prieš pritariate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei nepritarti.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 13, prieš – 49, susilaikė 24. Lieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateikta pozicija, redakcija. J. Liesys – dėl vedimo tvarkos?
J. LIESYS (LSF). Kadangi posėdžio pirmininkė man neleido kalbėti, prašau mano balsą dėl prieš tai buvusio balsavimo įskaityti ne kaip susilaikiusio, o už, kadangi…
PIRMININKĖ. J. Liesys per prieš tai buvusį balsavimą balsavo už. Ačiū.
3 straipsnis. Seimo narys E. Gentvilas. Komitetas pritarė iš dalies. Eugenijaus nematau. Komiteto pirmininke, gal norite komentuoti?
V. BAKAS (LVŽSF). Šis pasiūlymas yra susijęs su data. Iš tikrųjų komitetas siūlo pritarti komiteto variantui ir suteikti galimybę tyrimą atlikti iki 2018 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pritarti? Galime pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlytai redakcijai. A. Širinskienės, J. Bernatonio pasiūlymas atsiimtas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat teikia pasiūlymą dėl 3 straipsnio, siūlydamas kitą datą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi tuo metu buvo A. Širinskienės ir J. Bernatonio siūlymas, jų siūlymas buvo kompleksinis, t. y. siūlyti Antikorupcinei komisijai atlikti tyrimą. Įvertinus tai, kad Antikorupcinė komisija dabar atlieka du tyrimus, buvo siūloma ilgesnė trukmė to tyrimo, t. y. iki gegužės 1 dienos. Įvertinus tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dabar neatlieka tyrimų ir iš esmės turės laiko tą atlikti daug greičiau, buvo siūloma taip, kaip iniciatorių pasiūlyta, gruodžio 1 diena. Tai yra, mūsų manymu, pakankamas laikotarpis.
PIRMININKĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, čia teisingai J. Olekas kalbėjo, kad komitetas dar turi savo darbotvarkę, yra labai svarbių klausimų, bet kartu yra svarbus ir šis tyrimas, todėl mes prašom, išanalizavę, įvertinę savo galimybes, suteikti laiko iki gegužės 1 dienos, nes iki gruodžio mes tiesiog nespėsime. Tas projektas buvo teiktas, bet jis buvo rašytas būtent kovo mėnesį, aš tik noriu priminti, buvo orientuotasi į pusę metų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas – gruodžio 1 diena, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas – 2018 m. gegužės 1 diena. Kas balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, balsuoja už, kas balsuoja už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, balsuoja prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 12, prieš – 66, susilaikė 10. Pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlytai datai – 2018 m. gegužės 1 dienai. Pasiūlymai aptarti.
Dėl viso Seimo nutarimo. Kolegos, gal nekalbame, prieš nematau užsirašiusių. Galime. Svarstymo stadija. Prašome balsuoti. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Nutraukiame balsavimą.
Ar Seimo Pirmininkas sutinka skelbti ypatingą skubą? Prašo, kad būtų ypatinga skuba priimtas šis Seimo nutarimas.
Noriu pagarsinti, kad yra gauta Teisės departamento išvada dėl pavadinimo pakeitimo ir suderinimo, kadangi pavedama Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tai atitinkamai suderinti. Toliau yra techninio pobūdžio pasiūlymas įrašyti žodį „projektas“. Taip pat yra, pakartoju, dėl pavadinimo, įrašyti žodelį, skaitau visą punktą: projekto preambulės 5 pastraipa tikslinama, prieš žodžius „neteisėta įtaka“ įrašomas žodelis „galima“. Ar galime pritarti Teisės departamentui? Galime.
Dabar pastraipsniui. Kiek mes turime straipsnių? Turime tris straipsnius.
1 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnį „Įsigaliojimo data“ galime priimti.
Nuomonės už, nuomonės prieš. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip esu minėjęs ir projekto pateikimo metu, mūsų Seimas per trylika metų atliko 61 parlamentinį tyrimą. Iš jų apie 15 buvo teminiai. Taip, ne visi buvo sėkmingi, kai kurie buvo perdėm politizuoti. Kai kurie net nebaigė savo išvadų rengti, jos nebuvo priimtos, tačiau kiekvieną kartą ir kiekviename Seime, matyt, ir ne tik dabar, bet ir ateityje iškils reikalas atlikti tokius parlamentinius tyrimus, nes tiesiog išaiškėja papildoma informacija. Aš išties negalėčiau sutikti, kad nėra tam tikrų chronologinių ribų. Tos informacijos, kuria disponuoja komitetas, jau pavasarį disponavo, yra gana aiškios tos chronologinės ribos ir tikrai tai nėra aštuonioliktieji metai. Aš manau, kad tyrimas su tais suformuluotais klausimais gali būti sėkmingas, juolab jeigu jis yra chronologiškai pratęsiamas iki gegužės 1 dienos, tai yra pusmetis jam atlikti. Aš manau, tikrai pakankamas laikas, žinant tą informaciją, kuria preliminariai jau dabar disponuojame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turėjau drąsos pasisakyti prieš šitos laikinosios komisijos veiklą visų pirma dėl to, kad politinė korupcija tikrai egzistuoja. Mes, liberalai, šiandien pereiname labai sudėtingą etapą, bet jis yra sukeltas ne kolegų Seimo narių, bet teisėsaugos institucijų, kurios vykdo tyrimą. Mes su jomis bendradarbiaujame. Tai yra už parlamento esančios institucijos, kurios tiria mūsų partijos veiklą. Man atrodo, tai yra sveikiausias būdas, kaip ištirti verslo organizacijų įtaką politinėms partijoms. Bet greta manęs sėdi gerbiamas E. Zingeris, kuris vos nepateikė europinės sensacijos ir ką tik netapo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininku. Viena iš priežasčių, kodėl, manau, jis netapo jos pirmininku, tai yra masinė politinė korupcija europiniu lygmeniu. Atskleisti faktai apie Azerbaidžano 3 mlrd. eurų įpumpavimą į Europos aukščiausio lygio politikos koridorius ir tai užsėjo visą Europą, atsistatydino aibė įtakingų žmonių. Bet kaip sprendė šią problemą europinės institucijos, pavyzdžiui, Europos Taryba? Nesprendė jie vidinėmis komisijos, bet nusamdė išorinius ekspertus, išorines organizacijas, kurios darė tyrimus dėl politinių nusikaltimų ir galimų korupcijos atvejų.
Taip pat jei pažiūrėsime mūsų verslo įtaką politikams, kaip mes sužinojome apie šią informaciją? Sužinojome ją vėl iš žiniasklaidos, sužinojome iš „15min“. Lygiai kaip ir apie Azerbaidžano laundromato skandalą sužinojome iš „The Guardian“, „Bild“ ir kitų žurnalistinių tyrimų. Ne iš vidaus organizacijos, bet iš išorės. Galų gale mes turime kalbėti apie pačios žiniasklaidos kaip mus kontroliuojančios institucijos stiprinimą. Turime kalbėti apie išorinių institucijų, kurios turi tirti nusikalstamą veiklą, tiriamąją veiklą. Turime kalbėti apie jų nepriklausomybę nuo mūsų, politikų…
PIRMININKĖ. Jau laikas, mielasis kolega!
S. GENTVILAS (LSF). Tad reziumuodamas, nes vienintelis pasisakau, noriu paprašyti neperkelti tiriamųjų veiklų, buvusių praktikų, buvusių profesijų čia, į parlamentą, bet užsiimti teisės aktų leidžiamąja veikla ir stiprinti pilietinę visuomenę bei nusikaltimus tiriančias organizacijas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Karbauskis – nuomonė už.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, visi tyrimai, nukreipti į nacionalinio saugumo interesus, turi būti vykdomi ir tas iniciatyvas reikia remti. Tikiuosi visų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pasižiūrėkime į institucijų reitingus. Kas reitingų lentelės apačioje? Paskutinėje vietoje – politinės partijos, antroje vietoje nuo galo – Lietuvos Respublikos Seimas. Tai puikiausias įrodymas, kad apsivalymas ir tarpusavyje nebijojimas išsiaiškinti galimų neskaidrių dalykų, visuomenei parodyti, kad mes nebijome to ir patys ieškome, aiškintis, kur mes neteisūs, kur yra dar problemų, tai galbūt tą minus 64 % reitingo politinių partijų paaugins iki, duok Dieve, minus 50 %. Įsivaizduokite, 64 % Lietuvos apklaustųjų gyventojų nepasitiki partijomis, 58 % nepasitiki Seimu. Aš balsuosiu už ir kolegas taip pat kviečiu balsuoti. Galbūt tai padės pakelti mūsų reitingus ir išsiaiškinti ir tas blogybes, tuos mūsų darbo didžiulius trūkumus, bent jau sumažinti ir praskaidrinti savo pačių veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir V. Bakas – nuomonė už. Taip, V. Bakas trumpai dar nuomonė už.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų esu dėkingas už palaikymą ir noriu pakviesti visus balsuoti už, nes labai svarbu, kad šiam nutarimo projektui pritartų absoliuti Seimo narių dauguma. Tai, kad pritars paprastoji dauguma, susilpnins tą tyrimą. Tam, kad jis būtų atliktas išsamiai, tam, kad mes galėtume pasitikėti vieni kitais, tam, kad mes galėtume įvertinti klaidas, sąmoningas ar nesąmoningas, mums svarbu susitarti. Aš noriu pasakyti gerbiamam Povilui, kad atsisakykime stereotipų. Nėra čia jokių raganų medžioklių. Tie, kas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai puikiai žino. Taip pat vakar kalbėjau ir su Socialdemokratų frakcija labai atvirai. Iš tiesų norėčiau pakviesti nesuklysti dėl tam tikrų stereotipų nulemtom nuomonėm ir tiesiog pasitikėti. Aš tikiu, kad po šito tyrimo visas Seimas ir visa šalis laimės. Mes priimsime labai reikalingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl suteikimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pavesti atlikti parlamentinį tyrimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 80, prieš – 2, susilaikė 9. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1170(2) priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-2a klausimas – projektas Nr. XIIP-4255(3). A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog frakcijos vardu norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos, nes norime dar pasigilinti į konsoliduotą versiją.
PIRMININKĖ. Konsoliduotas projektas pateiktas. Ar galime bendru sutarimu daryti pusės valandos pertrauką? Galime bendru sutarimu.
16.50 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 29, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1039(2)ES (priėmimas)
Dabar kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją ir galime svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1039(2)ES. Priėmimas. Pastraipsniui. Bet, kaip man ir sako, kad komitetas viską apsvarstė ir įvertino, tai, gerbiamieji kolegos, pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Nėra gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas išreiškė savo nuomonę – nepritarti. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti komiteto nuomonei ir priimti 3 straipsnį? Galime priimti. 4 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nebuvo gauta. 5 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 6 straipsnis. Galime priimti, pasiūlymų negauta. 7, 8, 9 straipsniai. Pasiūlymų taip pat negauta. Galime mano išvardintus straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti. Yra tik už. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš per ankstesnes stadijas pataisomis mėginau galbūt dar aiškiau supaprastinti pripažinimą techninių apžiūrų, atliktų kitose šalyse. Bet tegu lieka taip, kaip pateikė Vyriausybė. Dabar, žinoma, daug kas priklausys nuo Susisiekimo ministerijos atstovų aktyvumo, suteikiant teisę kitų šalių subjektams tą techninę apžiūrą atlikti. Kol kas ministerija, sakyčiau, dirba nepakankamai aktyviai ta linkme. Kaimyninėse šalyse Latvijoje, Lenkijoje tai neišspręsta, yra tik Vokietijoje, lyg dar ir Prancūzijoje, bet mūsų piliečių automobiliai dėl įvairių priežasčių gali atsirasti ir užtrukti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Todėl svarbu, kad tie susitarimai būtų padaryti su kuo daugiau šalių. Na, galbūt įstatyme sudėtinga taip tiesmukiškai nurodyti, tai aš manau, kad parlamentinę kontrolę mes galėsim padaryti. Tai ypač yra svarbu krovinių vežėjams, kurie yra aktyvūs visoje europinėje erdvėje, kartais ten užtrunką ilgesnį laiką, kad ten galėtų ir techninę apžiūrą atlikti neskubėdami į Lietuvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys – nuomonė už.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Dalį mano minčių gerbiamas J. Razma pasakė. Aš noriu pasakyti, kad tie vairuotojai, kurie važinėja Europos keliais, ten tikrai praleidžia ilgą laiką. Dėl techninės varyti automobilį 2 tūkst. kilometrų į Lietuvą, čia taisyti, grįžti atgal į darbą, tai tikrai eikvojamos lėšos, neapgalvotos yra jų pervarymo, remontavimo priemonės. Todėl šis įstatymas tikrai padėtų. Aš raginčiau Vidaus reiklų ministeriją greičiau suskubti derėtis su kitomis valstybėmis, kad tie vairuotojai, kurie ten papuolė į tuos perteklinius tikrinimus, galėtų naudotis tomis paslaugomis, ir mes galėtume įvardinti tikrai kaip gerą žingsnį, ką padarė šiandien Seimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis, norintis išsakyti nuomonę už, – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikro ką čia daugiau ir pridursi? Visada gerus darbus daryti yra malonu. Vienas iš tų gerų darbų – šito sprendimo priėmimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, mielasis kolega. Ir balsuodami mes įrodysime, ar tikrai taip. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1039(2) priimtas. (Gongas)
16.53 val.
Kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1040(2)ES (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-1040(2). Pastraipsniui. Priėmimas.
1, 2 straipsniai. Pasiūlymų negauta. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Įsigaliojimo diena siūloma 2018 m. gruodžio 20 diena. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti. Pasitaisau, įsigaliojimas – gegužės 20 dieną.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1040(2) priimtas. (Gongas)
16.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 356, 459, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1041(2)ES (priėmimas)
Lydimasis projektas Nr. XIIIP-1041 – Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Dėl šių straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime mano išvardintus straipsnius priimti pastraipsniui? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1041(2) priimtas. (Gongas)
16.56 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1042(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis įstatymo projektas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas. Pastraipsniui. Priėmimo stadija.
Trys straipsniai. Atsiprašau, du straipsniai. 1 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Prašome dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1042(2) priimtas. (Gongas)
16.57 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767(2)ES (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-767(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad būtų atkreiptas Dokumentų departamento dėmesys, ir Teisės departamento išvada tokia buvo, mes jai pritarėme, kad projektas Nr. XIIIP-767(2) turėtų būti sujungtas su projektu Nr. XIIIP-1039, kurį neseniai priėmėme. Jie gali eiti tik kartu sujungti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs tiesiog padėjote man ir paskubinote pasakyti tą, ką ir planavau, kad jie sujungiami. Ačiū. Galime pritarti? Tam ir pritariame.
16.59 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345(2). Šiame įstatymo projekte yra dešimt straipsnių. Pastraipsniui. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnį galime priimti? Galime. 6 straipsnį galime priimti? Galime. 7 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 8 straipsnį galime priimti? Galime. 9 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 10 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-345(2) priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101, 161, 291, 351, 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(3).
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Yra gautas pasiūlymas dėl antrojo skirsnio 8 straipsnio – Teisės departamento. Komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti ir visą 8 straipsnį galime priimti. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. Dėl 1 straipsnio buvo šie du mano paminėti siūlymai.
2 straipsnis – 10 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nėra gauta. 101 straipsnio pakeitimas yra 3 straipsnyje. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Galime pritarti komiteto pasiūlymui. Visą 3 straipsnį galime priimti? Priimta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai ir visą 6 straipsnį galime priimti. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Galime priimti? Galime. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 11 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Yra du pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti komiteto pozicijai ir priimti 11 straipsnį. Dėkoju. Priimame 11 straipsnį.
Dėl 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar mano išvardytus 13, 14, 15 ir 16 straipsnius galime priimti? Galime. 17 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime priimti visą 17 straipsnį? Dėkoju. 18 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jį priimti? Priimame. 19 straipsnis. Buvo gauti vienas ir antras Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas šiems pasiūlymams nepritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti ir visą 19 straipsnį galime priimti. Dėkoju.
20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime mano išvardytus straipsnius priimti? Galime priimti.
28 straipsnis. Čia yra dėl taikymo ir įsigaliojimo. Viskas, daugiau nebe… Teisės departamento buvo nepritarta. Komitetas pritarė. Tai yra nepritarė – tokia komiteto pozicija dėl Teisės departamento išsakyto pasiūlymo. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Visą 28 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dar yra dėl to paties straipsnio Teisės departamento kitas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, dabar visą 28-tą jau (dar kartą pakartodama sakau) galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti už tik V. Bakas. Gal galime, Vytautai, nekalbėti ir balsuodami išreiškiame savo poziciją.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: vienbalsiai 78 pritarė Tarnybos Kalėjimų departamente įstatymui. Linkime sėkmės! Ačiū, kad jūs buvote taip kantriai ir laukėte priėmimo šio įstatymo, kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
17.05 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-722(2) (priėmimas)
Dar mums liko laiko iki paskelbtos pertraukos ir galime priimti Elektroninių ryšių įstatymo projektą Nr. XIIIP-722(2).
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti minėtus straipsnius? Galime priimti minėtus straipsnius.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-722(2). (Gongas)
17.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-723(2) (priėmimas)
Ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime jį priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-723(2) pritarta. (Gongas)
17.07 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, galime grįžti prie darbotvarkės. Paskelbėme pertrauką dėl Šeimos stiprinimo įstatymo. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją J. Varkalį, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Šio įstatymo projekto trečioji redakcija. Prašom, gerbiamasis komiteto pranešėjau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, komitetas svarstė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4255, atsižvelgė į Teisės departamento, Seimo narių, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas ir pasiūlymus, patobulino įstatymą, kuriame įvertinti visi pasiūlymai ir pastabos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į Teisės departamento pastabas, kurias svarstė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pavedė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui, ką ir minėjo gerbiamasis pranešėjas. Visa tai buvo įvertinta ir dabar prašom pastraipsniui.
Dėl preambulės yra gautas P. Urbšio pasiūlymas ir komitetas jam pritarė. Taip pat Seimo narių A. Dumbravos ir P. Gražulio pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Ar kolegos sutinka dėl pritarimo iš dalies? Dėkojame. Preambulę galime priimti? Galime priimti.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti 1 straipsnį. 2 straipsnis. Buvo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas į jį atsižvelgė ir pritarė. Galime priimti 2 straipsnį? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Visą skirsnį jau priėmėme.
Antrasis skirsnis. 5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Dėl šio straipsnio – dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė. Trečias Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė. Ir ketvirtas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė. Teisės departamento pasiūlymas dėl 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Komitetas taip pat pritarė. Kolegos A. Syso pasiūlymas, į kurį komitetas įsigilino ir taip pat jam pritarė. Visas 5 straipsnis su visais pritartais Teisės departamento ir kolegos A. Syso pasiūlymais. Ar galime 5 straipsnį priimti? (Balsai salėje) Galime priimti.
6 straipsnis. Dėl jo buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Šiam pasiūlymui komitetas pritarė. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju. Baigėme antrąjį skirsnį.
Trečiasis skirsnis. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Į jį komitetas atsižvelgė ir jam pritarė. Galime visą 7 straipsnį priimti? Galime.
8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Pirmajam – dėl 8 straipsnio 1 punkto, komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Nėra prieštaraujančių. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, dėl 8 straipsnio 3 punkto. Galime pritarti? Galime. Visą 8 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėkoju.
9 straipsnis. Yra gauti du Teisės departamento pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Galime jiems pritarti? Galime. Taip pat gautas Seimo narių A. Dumbravos ir P. Gražulio pasiūlymas. Čia komitetas nepritarė, Seimo nariai atsiima, dėl to balsuoti nebereikia. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį, komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Ir visą 9 straipsnį galime priimti? Ačiū, kolegos.
10 straipsnis. Seimo narių A. Dumbravos ir P. Gražulio pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka, pritarta iš dalies. Dėl 10 straipsnio 4 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir visą 10 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
11 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Pasiūlymai buvo trys, jiems visiems komitetas pritarė ir pataisė įstatymo projektą. Taip pat Seimo narių A. Dumbravos ir P. Gražulio pasiūlymas, dėl jo mes jau pasitarėme. Seimo nariai sutinka, kad pritarta iš dalies. Visą 11 straipsnį su Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymais galime priimti? Galime priimti.
13 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? 14 straipsnis… (Balsai salėje) Peršokome 12 straipsnį? Tuoj susirasime 12 straipsnį. Atsiprašau.
12 straipsnis. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ir visą 12 straipsnį galime priimti su komiteto patobulintu pagal Teisės departamento pasiūlymą teisės aktu.
13 straipsnis, kaip minėjau, nebuvo gauta. Galime priimti.
14 straipsnis. Dėl jo buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai: vienas, antras, trečias, ketvirtas, juos visus matote konsoliduotame įstatymo projekte ir jiems visiems pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė. Ar galime pritarti? Galime tam pritarti ir priimti visą 14 straipsnį.
15 straipsnis. Dėl jo Teisės departamentas taip pat pateikė pasiūlymą, komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Prašom visą 15 straipsnį su komiteto pritarta pozicija priimti. Visas trečiasis skirsnis mūsų jau aptartas.
Ketvirtasis skirsnis – „Baigiamosios nuostatos“. 16 straipsnis, Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime priimti visą 16 straipsnį? Galime priimti. Baigiamosios nuostatos aptartos. Dėkoju.
Kadangi neiškilo jokių abejonių, ačiū komiteto pranešėjui už išvadą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Šiandien šitą įstatymą mes vis tiek galėtume dar vadinti ir vienu iš valstybės gelbėjimo įstatymų. Gelbėjimo nuo ko? Girdėjome šiandien, kaip kalbėjo tribūnoje, ilgai kalbėjo L. Kukuraitis, girdėjome ir tai, kiek pinigų ir visa ko pareikalauja socialiniai gaisrai. Vienintelis būdas iš tiesų šiuo atveju, gerai, kad mes dabar turime perteklinį biudžetą, galime į tuos gaisrus kokį vieną kibirą pinigų pūstelėti daugiau, bet vienintelis būdas kovoti su socialiniais gaisrais yra pirmiausia kovoti su jų priežastimis. Ir čia turbūt nėra veiksmingesnio būdo, negu investuoti į šeimą, nes tik stipri šeima, kuri gali pasirūpinti savimi, kuri gimdo vaikus, kuri galų gale juos atsakingai ugdo, iš esmės yra tai, kas atsiperka valstybei, tai yra pati geriausia investicija. Todėl aš sakau, kad šiandien, aišku, tokiai šeimai reikia visų pirma ne tik deklaracijų, tokiai šeimai reikia labai realios paramos. Bet kas yra šitame įstatyme? Šitame įstatyme yra du svarbūs dalykai. Viena vertus, labai aiškus pasakymas, kad šeima yra politinis prioritetas, kita vertus, yra labai aiškus bendradarbiavimo modelio su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios triūsia dėl šeimos gerovės, sukūrimas. Šitas modelis leidžia gauti operatyvią informaciją apie šeimos poreikius, apie šeimos interesus.
Dabar kolegos dažnai sako, kad galbūt šitas įstatymas kažką diskriminuoja. Tai man čia primena pasakymą, kad investicijos į pamatus gali diskriminuoti stogą, duris ar langus. Jeigu pamatai suyra, nebereikalingi nei langai, nei durys, nei stogas, o vis dėlto šeima yra valstybės pamatas. Šiandien nematau jokio pagrindo šio įstatymo nepriimti.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas. (Balsai salėje) Nėra. Nuomonė prieš – A. Armonaitė. Nėra. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš esu tikra, kad šiandieną visi, esantys šioje Seimo salėje, esame už stipresnes ir laimingesnes Lietuvos šeimas, tačiau labai abejoju dėl įstatymo iniciatorių siūlomo projekto efektyvumo. Vien dėl to, kad visi skambiai deklaruosime savo palaikymą šeimoms, konkrečių mūsų valstybės piliečių gyvenimai nebūtinai realiai pagerės. Taip pat nesuprantu, kokiu būdu šeimas sustiprins kuriamos naujos institucijos, tokios kaip Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija ar savivaldybių šeimos tarybos.
Vis dėlto neteisinga būtų tvirtinti, kad šis įstatymas yra tik tuščios deklaracijos. Aš matau, kad bus bent dvi pasekmės jį priėmus: pirma – būtų visiškai realiai didinama biurokratija, iniciatoriai patys pripažįsta, kad prireiktų papildomų lėšų iš biudžeto tam, kad įvykdytume šio įstatymo nuostatas, antra pasekmė – šeimos realiai būtų skirstomos į vadinamąsias normalias ir kitokias šeimas. Nei vienam, nei kitam negaliu pritarti pati ir raginu jus nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, negerai būtų taip vis dėlto vartoti tai, ko nėra įstatyme, net nėra užuominos apie tai. Jokių šeimų skirstymų čia nėra, nes mes jokių apibrėžimų čia nevartojame. Kiekvienas įstatymas, kiekviena priemonė apibrėžia, kam jie yra taikomi, tai yra netiesa ir negražu ją kartoti. Biurokratijos čia nedidina, nes jokių specialių visuomeninių organizacijų struktūrų niekas nekuria, joms atlyginimų niekas nemoka, o tai, kad mes, Seimas, Vyriausybė ir savivaldybės, kurios ir dabar tą daro, kartkartėmis išgirsime nevyriausybinių organizacijų nuomones, kurios dirba su šeima ir vaikais, tai čia yra blogai? Tai už kokią mes čia visuomenę tada kovojame? Mes nenorime jų balso išgirsti ir bent šiek tiek pasvarstyti? Šita sistema sukuria įstatymo visumą. Jeigu mes norime palikti, kaip dabar yra, kur trys žmonės atsakingi už visą šeimos politiką, taip pat ir smurtą artimoje aplinkoje, na, tai mes galime palikti. Pasekmė laibai aiški – mūsų tiesiog mažėja.
Tas sisteminis nenoras pažiūrėti į klausimą iš esmės tiesiogiai tam ir daro įtaką, o visa kita, kad mes ten kažką atskirais įstatymais paimsime, padarysime, visumos neturi, nėra jokios koordinacijos tarpusavyje savivaldybių, Vyriausybės ir Seimo lygmeniu, tą įstatymas sukuria, numato mechanizmus, kokiu būdu tas bus realizuojama, ir konkrečias priemones. Teisės departamentas abejoja, kad mes neturėtume diskriminuoti tų, kurie valstybės tarnyboje alimentų nemoka, na, mes išbraukėme tas nuostatas, jeigu čia galima įžiūrėti kokias nors prielaidas Konstitucijos pažeidimo, bet daugiau ten nėra prie ko prisikabinti. Dėl visų klausimų yra numatytos politikos kryptys, o ne apibrėžimai ir diskriminacija, kaip mėginama įteigti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę ir argumentus. A. Syso nematau. R. Šarknickas – nuomonė prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš balsuosiu prieš arba susilaikysiu, nes aš balsuosiu už homo sapiens. Kristus taip pat buvo vienas, jeigu jau taip einame link krikščionybės, jis kalbėjo apie vieną pasaulio šeimą, apie žmogų su dešimt nuodėmių, kokios gali būti nuodėmės. Mes dabar bandome išmesti už šeimos ribų kitus žmones, kurie pasirenka asmeninį gyvenimą, na, neturėti šeimos tiesiog. Tai irgi yra žmogiška ir yra jo šeima tokia, kokią jis susikuria pats savo pasaulyje. Aš nenoriu, būdamas šeimos nariu, užmiršti kitų žmonių, kurie nėra šeimos nariai, bet jie yra šeima, jie pasirenka savo gyvenimą gyventi vienas arba viena, nes ėjimas tai yra aiškus. Gerbkime žmones.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšio nematau salėje. V. Kravčionok. Prašau, jūsų nuomonė už.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Reikia pripažinti, kad šiandien Lietuvoje trūksta konkrečių priemonių, remiančių ir stiprinančių šeimas. Tikiu, kad po Šeimos stiprinimo įstatymo bus priimami ir kiti įstatymai, kurie realiai sustiprins mūsų šeimas. Norisi, kad ateityje rengdami įstatymų projektus aiškinamuosiuose raštuose mes rašytume, ne kokį poveikį turėtų priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, o kokį poveikį turės šeimos gerovei ir jos, pavyzdžiui, biudžetui. Kviečiu kolegas balsuoti už, nes manau, kad priimdami šiandien šitą įstatymą darome didelį žingsnį į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Budbergytė turi kitą nuomonę. Nuomonė prieš.
R. BUDBERGYTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo vicepirmininke. Tikrai, gerbiamieji kolegos, norėčiau paraginti pagalvoti, ar šis įstatymo projektas, už kurį mes tuoj pat ruošiamės balsuoti arba susilaikyti, arba balsuoti prieš, nėra tikrai perteklinis mūsų apskritai gausiame teisėkūros procese.
Įstatymo projektas yra nepaprastai deklaratyvus. Pagrindinės sąvokos, dėl kurių mes negalime sutarti, tikrai yra išplaukusios. Todėl ir siūlau pagalvoti, ar iš tiesų mums reikia tų deklaracijų, nes šis įstatymo projektas rodo mūsų politinį bejėgiškumą, kad mes 27 metus negalime susitarti Lietuvoje, kas tai yra šeima, kaip reikia šeimą stiprinti, kaip reikia iš tiesų prisidėti prie šeimos, kad ir kokia ji būtų, kokia forma, kad mes neturėtume tokių demografinių problemų, kurios gali išvirsti į rimtas katastrofas. Tikrai galiu įžvelgti vis dėlto, kad yra neišlaikomas ir lygiateisiškumo principas šiame įstatymo projekte, kad ir kaip sakytų ponas R. J. Dagys, kad čia sąvokų nėra ir viskas yra užmaskuota. Aš tikrai raginu susimąstyti ir susilaikyti dėl tokio įstatymo priėmimo.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė kalba, nuomonė už, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Esu viena iš rengėjų ir iš tikrųjų jau praeitą kadenciją ilgai diskutavome, kas mūsų valstybėje šiuo metu yra prioritetas, kas yra svarbiausia. Be abejo, žiūrint į demografines projekcijas, kur demografai jau skalambija visais varpais, reikia pasakyti, kas iš tikrųjų valstybėje yra šeima. Jeigu politikai, mes sakome, nesutariame dėl šeimos sąvokos, tai reikia nueiti į vaikų darželį ir paklausti vaiko, kas yra šeima. Jis jums atsakys tyrai, neabejodamas, kas yra šeima. Jokiu būdu iš šito įstatymo nėra eliminuojamos kitokios šeimos, mamos su vaikais, močiutės su anūkais. Visos šeimos yra Lietuvai svarbios, kad ir kokia forma jos ugdytų jaunąją kartą, bet valstybė turi tvirtai pasakyti, kad mes matome vyro ir moters laisva valia sudarytą šeimą, jų atsakomybės prieš vaikus suvienodinimą, ir būtent tokią formą, pačią geriausią pirmiausia augančiam vaikui, valstybė rems. Labai tikimės, kad iš tikrųjų deklaratyvus įstatymas bus patvirtintas biudžeto eilutėmis, bus įgyvendinami projektai, remiantys ir skatinantys kurtis gražias šeimas ir ugdyti jaunimą taip elgtis ateityje. Balsuokime už, tai iš tikrųjų progresyvus įstatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už išsakytas nuomones. Prašome balsuoti dėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 60, prieš – 5, susilaikė 9. Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255(3) tampa įstatymu ir skelbiu jį priimtą. (Gongas) Nuoširdžiai dėkoju 48 Seimo nariams, kurie buvo šio įstatymo iniciatoriai, išties nuoširdžiai tikintys, kad šeimos stiprinimas yra svarbu. Jeigu bent vienas mažas darbas prisidės prie to, kad vaikai augtų laimingi šeimose, kad tvirtėtų šeimos ir dora, ir moralė taptų mūsų valstybės pagrindu, būtų šaunu.
17.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4256 (svarstymas)
Dėkodama už tai teikiu ir kitą lydimąjį įstatymo projektą tiesiog atmesti, nes Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projekto mes nutarėme atsisakyti, tą siūlo daryti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atitinkamai jo išvada jau buvo paskelbta svarstymo metu. Atsiprašau, atsiprašau, aš tiesiog skelbiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Ar norėtų galbūt komiteto pranešėjas? Ar leisite man perskaityti? Sprendimas. Yra pasiūlyta atmesti minėtą Seimo statutą remiantis argumentais, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, priėmė šį ir patobulino Šeimos stiprinimo įstatymą, todėl jis tampa neaktualus. Atitinkamų sričių išskyrimas visuose Respublikos Seimo priimtų teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose negali būti vertinamas teigiamai. Pritarus šiam reguliavimui suponuotų siūlymą įtvirtinti reguliavimą – visuose aiškinamuosiuose aktuose nurodyti, kokią įtaką turės ir kitoms, atskiroms, ne mažiau reikšmingoms sritims. Už tokį sprendimą pasisakė už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašome balsuoti dėl šio siūlymo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu.
Ačiū, mielieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
17.28 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720(2). Pranešėja – Seimo narė V. Ačienė. Priėmimas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas spalio 4 dieną svarstė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Buvo bendru sutarimu pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Įstatymo taikymas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso. Atsiprašau, yra nuomonė už. Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, labai reikalingas įstatymas stojant į EBPO, bet tik vienas nuogąstavimas – mes dar kartą pažeidžiame savivaldos savarankiškumo principą, nustatydami savivaldai tikslus. Visiškai aišku, kad savivaldybės nelabai turi valstybinės svarbos projektų, tai reiškia, kad visos savivaldybių įmonės turės mokėti įstatymu fiksuotą pelno normą dividendais. Man atrodo, peržengiame savivaldybių savarankiškumą. Čia šiek tiek yra kritikos, ar tikrai turėjom tą daryti, bet iš esmės grąža iš įmonių turėtų ateiti daug didesnė, negu ji yra šiandien. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojant siūlau apsispręsti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-720) priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813(2). Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas spalio 11 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-813(2), nagrinėjo ir atsižvelgė į Teisės departamentas pastabas, taip pat buvo gauti Seimo narių pasiūlymai, kuriems mes nepritarėme. Už patobulintą komiteto įstatymo projektą balsavo 9, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisos. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. 1 straipsnis. Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti. Tai buvo techninio pobūdžio pasiūlymas tiesiog suvienodinti nagrinėjamo įstatymo ir Darbo kodekso formuluotes.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių A. Syso ir R. J. Dagio pasiūlymas. Gal malonėtų Seimo narys R. J. Dagys pateikti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Svarstymo stadijoje mes apie tai diskutavome. Tokia nuostata, kad mes galime sukurti kažkokias kitokias teisines žaidimo taisykles Darbo kodekso erdvėje visoje Europos Sąjungoje, mano galva, yra giliai klaidinga. Vis tiek mes turime vadovautis bendraisiais principais, kuriuos Europos Sąjungoje visur įsipareigojome laikytis pagal konvencijos normas, pagal viską. Tai, kad mūsų kai kuriuose įstatymuose galbūt ne taip sureguliuota, kaip mes čia diskutavome, kad galbūt trūksta, neatleidžia mūsų nuo to, kad mes naujų dalykų nekurtume.
Jeigu mes šitų pataisų dabar nepriimsime, tai aš beveik įsitikinęs, kad jeigu kas nors dėl savo atleidimo nukeliaus iki Europos Sąjungos teismų, tikrai juos laimės, nes atleidimo motyvacija ir visa kita turi būti labai aiški. Atleidimo pagrindai, principai Europos Sąjungoje yra daugmaž aiškiai suformuoti, nėra taip paprastai. Kodekse yra paprastai, kai mes priėmėme, irgi negalėjome nesiskaityti su tais principais. Todėl, kad tai yra, mes jau švietimo įstaigose panašiai tokį darėme, kaip diskutuojant sakė kolegė, tai nėra pretekstas mums dabar daryti tą pačią spragą. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau įsiklausyti į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, kurį mes su A. Sysu užregistravome, kad normaliai, civilizuotai tuos dalykus galėtume išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos…
PIRMININKAS. Atsiprašau, turėtume sužinoti, ar turime 29 Seimo narius, pritariančius šiam pasiūlymui, kad svarstytume.
Už – 21. Pasiūlymas nesvarstomas. Dėl viso 1 straipsnio su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Įstatymo pakeitimas suvienodina viešojo sektoriaus įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo iš pareigų tvarką. Iki šiol išimtis buvo tik sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pagal specialų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Šis projektas yra suderintas su Teisės departamentu, atsižvelgta į pastabas. Atleidimo iš pareigų tvarka bus numatyta įstaigos steigimo dokumentuose, taip pat steigimo dokumentuose bus nurodytos ir konkrečios priežastys. Sprendimus pagal aiškiai reglamentuotą tvarką ir priežastis priima steigėjas, savininkas, dažniausiai tai yra kolegialus organas – ar tai rajono taryba, dalininkų susirinkimas. Prieš tai stebėtojų taryba turi patvirtinti tą sprendimą.
Atėjęs į darbą vadovas jau iš anksto žinos, kadangi įstatuose bus viskas reglamentuota, kokie jam keliami siektini rezultatai, kuriuos jis turi pasiekti, ir kokios priežastys (…) nepasitikėjimo pareiškimą vadovui. Todėl jokių neigiamų, nenumatytų pasekmių nėra. Jei dirbama gerai, įgyvendinami steigėjo numatyti siektini rezultatai, nematau čia jokių problemų. Bus visiems iš anksto žinomi ir aiškūs kriterijai, patvirtinti įstatuose, todėl tvarka ir priežastys bus aiškios ir jokių sąmokslo teorijų, kurios jau dabar platinamos medijose dar net nepriėmus įstatymo pakeitimo, negali būti. Todėl aš kviečiu visus pritarti šitam įstatymo pakeitimui, tai bus tikrai suvienodintos viešojo sektoriaus vadovų priėmimo ir atleidimo iš pareigų tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš stebiuosi, kodėl Sveikatos reikalų komitetas nepritarė Seimo narių A. Syso ir R. J. Dagio siūlymui, kur yra labai sukonkretinta, dėl kokių pažeidimų arba dėl kokių pripažinti kaltu ar baudžiamuoju nusižengimu… viskas išvardinta, nepritariate šitam siūlymui. Tai būtų aišku, konkretu ir galima tada manyti, kad iš tikrųjų ir tas atleidžiamasis sveikatos priežiūros įstaigos vadovas žinotų, už ką yra atleidžiamas. Dabar viskas yra aptaku. Ir nors kolega R. Martinėlis aiškina, kad čia sąmokslo teorijos, bet jau šiandien sklando gandai iš tam tikrų vyriausiųjų gydytojų, kad tai yra politiniai susidorojimai. Be abejo, čia galima įžvelgti norą sustatyti savus vyriausiuosius gydytojus, o kaip jūs žinote, medikai rajonuose yra labai įtakingi. Aš tikrai negaliu pritarti tokiam veiksmui, tuo labiau kad, sakau, siūlymas buvo aiškus, konkretus, tada galima pakeisti, kad žmogus žinotų, už ką jis yra atleidžiamas. O šiuo atveju tikrai nelabai bus aišku, už ką jis yra atleidžiamas, dėl to, kad kažkas kažkam nepatiko. Todėl šiuo atveju nei teisiškai, nei morališkai pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Iš tiesų tai yra šiuo metu didžiulė problema. Pirmiausia aš ir pereitą kartą sakiau, jeigu tik įtaria nusikaltimą vyriausiojo gydytojo arba bet kurios kitos šakos mediko, ne mediko, vadovo, žaibiškai praneša spauda, laikraščiai, tuoj pat teisminis procesas ir tas teisminis procesas tęsiasi dvejus metus, žmogus sulaikytas ir po dvejų metų jis tarsi išteisinamas. Ne vienas atvejis. Ne tarsi, o išteisinamas. Žmogus suluošinamas moraliai, gauna infarktą, insultą ir t. t., galų gale kolektyvas traumuotas. Šiuo metu yra didelė ir psichologinė, ir praktinė netvarka, organizuojant sveikatos pagalbą gydymo įstaigose.
Aš, pritardamas pono R. Martinėlio pasisakymams, visiems siūlyčiau atsižvelgti, ko aš prašiau gerbiamąjį ministrą ir komiteto posėdyje. 2017 m. birželio 21 d. buvo Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame buvo išdėstyti ekspertų ir komiteto narių aštuoni puikūs punktai, kuriuos turi įforminti tam tikru dokumentu sveikatos ministras, kad būtų tam tikros garantijos ir saugikliai, kad nebūtų neteisėtai atleidžiami vyriausieji gydytojai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš grynai kaip šį bei tą išmanantis teisėje skaitau tekstą ir vis dėlto turiu didelių abejonių. Jeigu įstaigų vadovai priimami ir atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka, tai kaip tai dera su atšaukimu? Darbo kodekse yra darbo sutarties sudarymas ir jos nutraukimas Darbo kodekso numatytais pagrindais. Jeigu mes turime vadovus, kurie pavedimo būdu, o tai jau yra daugiau akcinių bendrovių veiklos reguliavimas, pagal Civilinį kodeksą yra paskiriami eiti pareigas, jie gali būti atšaukiami kolegialaus valdymo organo. Aš matau normoje supainiotus tuos du dalykus.
Man kyla didelių abejonių, ar galimas toks teisinis reguliavimas ir ar tokiu būdu mes kaip tik nesukelsime nereikalingų teisinių ginčų, tie visi procesai žmonėms sukels didelių nepatogumų ir sumaištį šioje srityje. Man atrodo, kad čia labiau reikėjo išgryninti, ir galbūt kolegų pasiūlymas būtų buvęs visiškai racionalus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai raginčiau pritarti šiam įstatymui, nes manau, kad dabartinė situacija iš tikrųjų kompromituoja sveikatos priežiūros įstaigą, kai vadovams yra pareikšti kaltinimai, yra surinkti 59 tomai medžiagos, o steigėjai neturi jokių teisinių įrankių atsisveikinti su tokiais vadovais, ligoninės yra iš tikrųjų su laikinais vadovais ir negalima skelbti nuolatinių vadovų konkursų.
O kalbant apie tai, kad čia kažkokios išskirtinės sąlygos, iš tiesų dabar sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turi išskirtines sąlygas dėl jų atleidimo ir mes kaip tik suvienodiname tas sąlygas. Galima būtų tik paminėti, kad galimybė atleisti, atšaukti vadovus yra numatyta ir Darbo kodekse, kai darbo santykiai baigiasi, atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Kaip analogiją galima pateikti Viešųjų įstaigų įstatymą, kai dalininkų susirinkimas priima sprendimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepasako, kokiais atvejais ar pagrindais tie vadovaujantys darbuotojai gali būti atšaukiami. Bet tikrai, vadovaudamiesi Seimo Sveikatos reikalų komiteto protokoliniu sprendimu, mes parengsime ir patvirtinsime. Jau yra parengti rekomenduojami nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo pagrindai ir tvarka, kurie bus perkelti ir į steigimo dokumentus. Baimės ir nuogąstavimo tikrai neturėtų būti. Tikrai kviesčiau pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Klausau ir man atrodo, kad mums visiems reikia per šias dvi savaites baigti bent elementarius teisės kursus, kaip valstybėje kokie principai veikia. Pirmiausia, jei žmogus yra įtariamasis, tai jis dar nėra kaltas. Jo kaltės nėra. Tai yra mūsų Konstitucija, tai yra tarptautinė teisė.
Antras dalykas. Kokiais… kuo vadovaujasi šiuo metu pagrįsta mūsų darbo teisė ir tie vadovai? Jie priimti pagal darbo įstatymus, ne pagal kokias steigimo sutartis. Darbo įstatymai numato labai aiškią hierarchiją: Darbo kodeksas, šakiniai susitarimai, kolektyviniai sutarimai ir darbo sutartis. Nėra jokių kitokių norminių aktų, kurių pagrindu jūs galėtumėte atleisti.
Aš pats susidūriau su labai prastu atveju, kai reikėjo Darbo biržos vadovą atleisti. Teismai išteisino. Bet aš nesiūlau keisti tos tvarkos, nes tokia tvarka kaip dabar yra visiškai ydinga. Ir kas norėtų atsidurti tokioje vietoje, kai tu priėmei pagal darbo teisę, pasirašei savo kolektyvinę sutartį, o tave atleidžia pagal kažkokią kitą naują reglamentaciją, niekur tokios nėra. Tai ką mes čia kuriame? Kam mes tada Darbo kodeksą priėmėme, kitus kodeksus priėmėme? Ką jie reiškia? Nieko. Jei mums patiems sunku įvesti tvarką, tai tada mes sau palengviname tą tvarką. Daugiau aš čia nieko nematau. Taikykite normaliai darbo teisę ir tie klausimai bus išspręsti, ir su įtariamaisiais, ir visokiais, turite visus svertus, tik reikia jais normaliai naudotis, mokytis iš padarytų klaidų ir viskas bus gerai. Bet dabar mes… Norminis aktas, steigimo dokumentas – jis joks dokumentas, sprendžiant darbo ginčus. Joks.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau čia daug kartų buvo sakyti argumentai dėl teisinės situacijos, kai pagal vieną įstatymą priimama, pagal kitą atleidžiama, pagal tą plačią galimybę atleisti už bet ką. Iš tikrųjų kolegų buvo teikti pasiūlymai sukonkretinant ir apibrėžiant tą ratą, kada galbūt galima būtų geriau taikyti negu šiandien. Nors kaip tik ką tik kolega Rimantas minėjo, kada šiandien yra pakankamos galimybės atleisti.
Man atrodo, kad mes išvis einame ydingu keliu. Mes norime, kad mūsų sistema, aš kalbu dabar apie sveikatos sistemą, kaip ir turbūt kitas, veiktų stabiliai ir gerai. Mes sukeliame lyg ir nepasitikėjimą, netikrumą tiems žmonėms, kurie pradeda dirbti. Įvairių motyvų čia girdime, ar įtakos, ar politinės pažiūros ir panašūs dalykai. Aš manau, kad mums reikėtų norėti, kad žmonės, pradėję dirbti už tikrai nepakankamą atlyginimą… Kiek mes šiandien kalbėdami apie biudžetą svarstėme ir kalbėjome, ar iš tikrųjų tas darbas yra įvertinamas atitinkamu atlyginimu. Na, nėra to. Tam tikras entuziazmas, atsidavimas, noras tą darbą atlikti yra labai svarbus ir tam reikia tam tikro stabilumo.
Pažiūrėkite į mūsų nepriklausomos Lietuvos istoriją ir anksčiau. Mes tikrai turime puikių pavyzdžių. Net ir ligoninės ar klinikos, P. Jašinsko klinikos Kaune buvo ar kitos, kur žmonės tam tikra prasme vadovai fenomenai. Bet tam darbui atlikti iš tikrųjų reikia, kad žmogus jaustųsi tvirtai. Todėl toks lengvas sprendimas dėl atleidimo, aš manau, tikrai nėra tinkamas, tam nepasitarnauja. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsakytos, kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo tik 60 Seimo narių. Balsavimą atidedame.
Kitas darbotvarkės klausimas, taip pat priėmimas. (Balsai salėje) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-813. Oi, atsiprašau.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2). Pranešėjas – K. Mažeika.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, priimta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, priimta.
4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu apibendrinti, nes tiek mano, tiek Teisės departamento pasiūlymai yra susiję su juridine technika. Jie atitinkami, mes jiems pritariame.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė pritarti. Pateikite savo pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip ir minėjau, yra tiesiog techniniai dalykai ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti K. Mažeikos techniniam pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Dėl viso 4 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
6 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti, tai yra vėlgi…
PIRMININKAS. Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mano pasiūlymas lygiai taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, yra techninio pobūdžio, tik patikslinimas.
PIRMININKAS. Galime pritarti K. Mažeikos pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Rimtai? Gerai, balsuojame dėl K. Mažeikos pasiūlymo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. Visam 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir bendroji Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime taip pat pritarti.
Dėl motyvų niekas neužsirašė, balsuoti nereikia. Atidedame balsavimą kitam posėdžiui.
17.51 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667(3)ES (priėmimas)
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667. Atidėta kitam kartui.
17.54 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2)ES (priėmimas)
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970. Pranešėjas – taip pat K. Mažeika. Pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pasiūlymų nėra. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsavimą paliksime taip pat kitam kartui.
Motyvai už – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Įstatymo pakeitimo projektas yra susijęs su aplinkos būklės pagerinimu dėl ją pabloginusios situacijos. Tai labai svarbus pakeitimas, todėl siūlau, kad atkurtume aplinkai padarytą žalą, palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai priimti. Balsavimas atidėtas kitam posėdžiui.
17.56 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275(2). Pranešėjas – Seimo narys P. Nevulis. Pasiūlymų nėra, galime eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimą atliksime per kitą posėdį.
17.56 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(3). Pranešėjas – K. Bacvinka. Pasiūlymų taip pat nėra, siūlau pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritariame. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis – įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 dieną. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų. Motyvuoti niekas neužsirašė. Ir dėl šio įstatymo projekto balsuosime per kitą posėdį.
17.57 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1120 (pateikimas)
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1120. Pranešėjas – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tik noriu patikslinti, kad tarp autorių yra visa Laisvės kovų komisija ir ten trūksta mūsų kolegos A. Gelūno pavardės. Tą, matyt, atkursime.
Įstatymo esmė yra ta, kad, įsigaliojus Piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, mes siūlome, kad tuos, kurie neturi gyvenamos vietos ir galbūt nebus jų gyvenamoji vieta nustatyta ir deklaruota, užtektų įtraukti į Gyventojų registrą.
Ir antra šio įstatymo esminė pataisa, kad pripažintiems nukentėjusiais nuo okupacinio režimo žmonėms valstybinė pensijos dalis būtų siūloma didinti iki 20 %. Mes padarėme apžvalgą aplink esančių išmokų, pavyzdžiui, Estijoje tos išmokos siekia 192 eurus, o pas mus – tik 58. Šiandien buvo pristatytas ir socialinio draudimo biudžeto projektas, ir valstybės biudžeto projektas. Mes matome, kad kitoms gyventojų grupėms yra numatytas ir atlyginimų, ir pensijų didinimas, todėl manome, kad tikslinga tiems žmonėms, kurie kovojo už mūsų laisvę, nukentėjo dėl to, valstybinę pensiją taip pat padidinti. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, posėdžio laikas yra besibaigiantis. Ar galime pratęsti 10 minučių, kad baigtume šį klausimą ir dar galėčiau pristatyti kitų posėdžių darbotvarkę? Ačiū, pritarta.
J. OLEKAS (LSDDF). Ir gal dar kelis rezervinius būtų galima dėl Genocido centro?
PIRMININKAS. Nustatome laiką, kiek pratęsiame, ar tiesiog dirbame? (Balsai salėje) Kol pabaigsime, gerai. Ačiū.
Klausti užsirašė A. Sysas, ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas bičiuli, jūs visad būnate teisingas žmogus dėl visų grupių. Mano klausimas toks: kadangi Lietuva pasižymi kitų valstybių kontekste išplėtotų valstybinių pensijų įstatymų įvairiomis formomis ir dydžiais, ką mes darysime su kitomis valstybinėmis pensijomis, kurios irgi devyneri metai neindeksuotos, nedidintos, nes tai po to kertasi su proporcingumo ar lygiateisiškumo principais, numatytais mūsų Konstitucijoje?
J. OLEKAS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tikrai būtų verta pagalvoti apie visų pensijų didinimą. Mes esame jau ne kartą siūlę ir karių pensijų padidinimą, bet kol kas tokio sutarimo bendro nepavyksta pasiekti, todėl siūlome pradėti pirmą žingsnį nuo šitų žmonių, kurie, man atrodo, labiausiai nukentėję ir verti, o paskui galbūt pavyks padidinti ir kitiems.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesiog galbūt ne tiek klausdamas, kiek galbūt iš karto neturėdamas galimybių noriu visus paraginti balsuoti už. Tikrai čia mūsų komisijos bendras kolektyvinis sprendimas. Noriu tiktai galbūt akcentuoti tai, kad kai lyginamajame kontekste pasižiūri, kaip kitos valstybės rūpinasi savo nusipelniusiais žmonėmis, akivaizdu, kad mes turime pasitempti.
Gal aš vis dėlto paklausiu. Gerbiamas Juozai, ar, jūs manote, mums užteks valios vis dėlto padidinti 20 %, o ne ieškoti tokio kokio nors galbūt svarstymų metu kompromiso, tokio mažesnio? Ar mes tikrai turėsime valios Seime…
J. OLEKAS (LSDDF). Siūlau pradėti po pateikimo svarstyti, o tada matysime galutinį rezultatą, kada prieisime prie priėmimo stadijos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ačiū.
Motyvų yra – Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Bet yra tiktai už motyvai. Ir taip pat G. Skaistė užsirašiusi tiktai dėl motyvų už. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas yra siūlomas SRDK ir papildomas komitetas – Laisvės kovų komisija. Svarstyti siūloma lapkričio 23 dieną. Prašome Vyriausybės išvados. Ar pritariame? Ačiū.
18.03 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185 (pateikimas)
Yra prašymas svarstyti rezervinį 4 klausimą – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1185. Taip pat pranešėjas – Seimo narys J. Olekas. Kviečiu.
J. OLEKAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Vėl mūsų komisijos vardu pristatome įstatymo projektą, kurio esmė yra iš principo trys pakeitimai. Vienas pakeitimas yra tas, kad kol kas Genocido tyrimo centras galėjo nagrinėti įvykius iki Nepriklausomybės paskelbimo, tačiau po Nepriklausomybės paskelbimo sekę Sausio 13-osios įvykiai ir kiti paliko už centro tyrimo ribų. Ta veikla nėra koordinuojama ir koncentruojama. Todėl mes siūlome pratęsti, kol buvo išvesta Rusijos kariuomenė, ir apimti visas tas netektis ir nukentėjusius, kurie buvo jau paskelbus Nepriklausomybę.
Antroji pataisa yra susijusi su Genocido centro kuravimo sričiai priklausančiu Genocido muziejumi. Yra sutarta pakeisti Genocido muziejaus pavadinimą, nes turėjome ir tam tikrų tarptautinių priekaištų. Rastas bendras sutarimas tarp komisijos narių ir tarp visuomeninių organizacijų. Todėl siūlome pritarti.
Dar keletas grynai Genocido tyrimo centro funkcijų perskirstymo, pačių struktūrinių dalykų. Todėl prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori jūsų komisijos narys – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jau tikrai paklausiu, nes aš teikiau dar tris pataisas, tai komisija priėmė vieną. Aš vis tiek raginsiu palaikyti po pateikimo, tai turbūt registruosiu dar savo pataisas. Bet apie jas ir noriu paklausti. Iš tikrųjų centras turėtų daryti tokius darbus, kurie buvo anksčiau jam numatyti, po to kažkaip išbraukti iš to įstatymo. Pavyzdžiui, kad nustato genocido organizatorius bei vykdytojus, pateikia medžiagą apie juos, inicijuoja baudžiamųjų bylų kėlimą, sudaro genocido bei kitų nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus. Čia jau yra mano pasiūlymai.
Aš noriu jūsų paklausti, kodėl mes vis dėlto negalime pajudėti šia linkme ir kodėl rengimo metu nepriėmėme šitų pataisų? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDDF). Iš tikrųjų buvo svarstyti jūsų pasiūlymai mūsų komisijoje ir mes apsisprendėme, kad tai, ką priėmėme, tai priėmėme. O dėl kėlimo iniciatyvų inicijuoti bylas mums atrodo, kad tai yra teisėsaugos institucijų darbas. Mes nenorėtume užkrauti šito dubliavimo Genocido tyrimų centrui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausiančių daugiau nėra.
Motyvai už. Pasisako Seimo narys ir komisijos narys L. Kasčiūnas. Nebereikia? Ačiū. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Seimo narys… Atsiprašau. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Laisvės kovų komisija. Svarstyti siūloma gruodžio 14 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.06 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-955 (pateikimas)
Seimo narys A. Butkevičius pateiks Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-955.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, labai trumpai noriu pristatyti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mes nuolat kalbame apie smulkaus verslo rėmimą, tačiau dažnai įsigilinę į situaciją pamatome, kad tikrai nėra taip paprasta kai kada pradėti smulkųjį verslą, nes susiduriama su kai kuriomis lyg ir deklaruojamomis lengvatomis, bet jomis negalima pasinaudoti.
Noriu pasakyti, kad šiuo metu įstatyme nustatyta, kad lengvatinis 5 % pelno mokesčio tarifas gali būti taikomas įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų. Tačiau kartu yra nustatyta, kad šia lengvata negalima naudotis, jeigu įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai. Tai galioja tiek individualioms įmonėms, tiek mažosioms bendrijoms, tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms, tiek kitiems vienetams, kuriuose asmuo valdo daugiau kaip 50 % akcijų.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad jeigu asmuo turi dvi individualias įmones arba abu sutuoktiniai yra skirtingų mažųjų bendrijų nariai, kur valdo daugiau kaip 50 % turto, arba vienas turi individualią įmonę, o kitas valdo daugiau nei 50 % uždarosios akcinės bendrovės, nė viena iš minimų įmonių šia lengvata pasinaudoti negali, net jei tai yra ir labai mažos (noriu pabrėžti) įmonės. Todėl mano pasiūlymas būtų, kad ta lengvata galėtų pasinaudoti ir tų įmonių atskirų smulkiųjų valdytojai, savininkai, jeigu jie yra ir šeimos nariai, įregistravę atskiras įmones. Tiek trumpai. Jeigu bus klausimų, aš pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti. Iš tikrųjų tos mažos įmonės, jeigu jos labai mažos, tai kodėl gali būti skaidomos? Galbūt būtų galima skaidyti tam, kad būtų vengiama kokios nors atsakomybės? Dažnai būna taip, kad, pavyzdžiui, viena įmonė yra su kapitalu ir panašiai, kitoje įmonėje kabo paveikslas. Iš tikrųjų kai kurios problemos gali būti nurašytos kitai įmonei. Ar nematote tokių pavojų, kai gali būti specialiai, vengiant tam tikros atsakomybės, skaidomos įmonės?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Galiu pasakyti. Parengęs šitą įstatymo projektą, aš pirmiausia derinau su Finansų ministerija ir su Valstybine mokesčių inspekcija. Buvau suformulavęs raštišką paklausimą ir tikrai tų grėsmių neįžiūrėjo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nuomonių už, prieš užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nenumatoma. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu pirmininkauti A. Nekrošių, o pats einu pristatyti į tribūną kitos savaitės.
18.10 val.
Seimo savaitės (2017-11-06–2017-11-10) – 2017 m. lapkričio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Taip, tai maloniausia dalis. Paskutinis rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 6 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
V. PRANCKIETIS. Savaitė prasidės lapkričio 6 dieną, posėdžiai lapkričio 7 ir lapkričio 9 dienomis. Daug įstatymų priėmimų, tai yra: Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Gamtinių dujų įstatymų. Baudžiamojo kodekso svarstymas, administracinių nusižengimų įstatymų svarstymas, daug aplinkos apsaugos įstatymų, Valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimų, Seimo nutarimas „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų“.
Kitą dieną, tai yra ketvirtadienį, taip pat yra iš ryto daug priėmimų, tai yra: Kooperatinių bendrovių, Žemės ūkio bendrovių, Administracinių bylų teisenos įstatymų, Seimo nutarimo dėl Respublikos Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano“, ir įvairių kitų. Po pietų bus opozicinių Lietuvos Liberalų sąjūdžio frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė, jos pateiks daug klausimų. Visi matote darbotvarkę savo kompiuteriuose. Kokių turėtumėte klausimų?
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš Seimo Pirmininkui gal ne klausimą turiu, o pasiūlymų ir prašymų. Šiandien buvo pristatytas Valstybės biudžeto projektas ir visi lydimieji projektai, bet mes puikiai žinome, kad yra užregistruota ir kitų iniciatyvų dėl PVM 19 straipsnio ir nekilnojamojo turto projektas. Nereikalavome šiandien pateikimo, kadangi, suprantama, dėl laiko stokos nespėtume pateikti, bet aš manau, kad tie projektai turėtų būti pateikti per artimiausią posėdį, kad galėtume juos sujungti. Dabar, kiek iš atminties žinau, tai įstatymų projektai Nr. XIIIP-980, Nr. XIIIP-1005, Nr. XIIIP-1056.
Dar vienas prašymas. Šiandien užregistravome laikinąją komisiją, 49 Seimo nariai, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1262, irgi norėtume įtraukti į artimiausią posėdį pagal Statutą.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Ačiū už pasiūlymus, įtrauksime pagal Statutą.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Ko gero, galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narių pareiškimai. Nėra. Kaip ir baigiame darbo dieną. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Spalio 19 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.