LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-04-05 Nr. XIIIP-502(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu, bei 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias Aplinkos ministerija, jai pavaldžios institucijos ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti per penkerius metus nuo įstatyme nustatytų aplinkybių atsiradimo dienos.

Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme“ turinys, nes ieškinio pateikimo tvarka nustatyta procesiniuose įstatymuose, todėl nėra aišku, ką savo tvarkoje nustatytų aplinkos ministras.

2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes kitose tiek projekto, tiek keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas trumpinys „aplinkos ministras“.

3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas tik fiziniam asmeniu, kuriam šis nurodymas duodamas, tačiau iš šios dalies antrojo sakinio darytina išvada, kad minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ne tik fiziniam asmeniui, bet ir jo atstovui. Siekiant aiškumo, reikėtų šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje.

4. Projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „ir“ bei brauktini žodžiai „ir taikymas“, nes jokio įstatymo taikymo šios projekto nuostatos nenustato.

5. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl kodekso 290 straipsnyje (medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas) numatytų nusižengimų surašo ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai, savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar analogiškos teisės įstatymais neturėtų būti suteiktos ir šiems pareigūnams.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1706), kurio nuostatose siūloma kiek plačiau reglamentuoti aplinkos apsaugos valstybinių pareigūnų teises tikrinti neblaivius ar apsvaigusius nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenis.

Departamento direktorius                                                                                                Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]