LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 287
STENOGRAMA
2015 m. lapkričio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, kolegos. Pradėsime Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIP-3710 (pateikimas)
Pirmasis popietinis 2-1 klausimas – projektas Nr. XIIP-3710. Pranešėjas – E. Masiulis. Popietinė yra opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė, todėl kitų klausimų nesvarstysime.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, sveiki atvykę į posėdį pagal Liberalų sąjūdžio frakcijos opozicinę darbotvarkę. Ne taip dažnai tenka turėti tokią šventę, todėl pasistengsime konstruktyviai siūlyti tik labai protingus, teisingus sprendimus ir tikimės jūsų palaikymo.
Noriu pristatyti dviejų frakcijų, Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, teikiamą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projektą. Iš tikrųjų klausimai, kurie yra suformuluoti nutarimo projekte, be jokios abejonės, yra susiję su pasirodžiusiomis įvairiomis viešomis informacijomis bei reakcijomis dėl Druskininkų savivaldybės teritorijoje vykstančių įvairiausių veiksmų, savivaldybės tarybos, mero sprendimų, taip pat su tuo, kaip bandoma į iškilusias abejones atsakyti viešumoje paties Druskininkų mero R. Malinausko. Na, tikrai atrodo, kad nesiekiama nuoširdžiai atsakyti į keliamus klausimus arba keliamus įtarimus, o kai kuriais atvejais kaip tik bandoma užglaistyti arba net sąmoningai provokuoti galbūt su tam tikrais cinizmo elementais komentuojant vieną ar kitą situaciją.
Labai tikėjausi, kad Seimo Antikorupcijos komisija savo iniciatyva pradės tokį tyrimą ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas ponas V. Gailius praeitą savaitę mėgino tą tyrimą pradėti, tačiau labai apgailestauju, kad komisijoj vis dėlto neatsirado politinės valios ir šis tyrimas nebuvo pradėtas. Todėl manome, kad labai svarbu Antikorupcijos komisijai suteikti Seimo mandatą, Seimo pasitikėjimą ir leisti komisijai ištirti kai kuriuos į viešumą iškilusius klausimus, kad visuomenė ir visi, kas dalyvauja šiose istorijose, gautų atsakymus.
Būtų galima sakyti, kad tai yra savivaldybės reikalas ir Seimas nelabai turėtų kištis į atskiros savivaldybės klausimus. Tačiau kada mes pasižiūrime, kad dar iki šios dienos, t. y. lapkričio 5 d., Druskininkų savivaldybės taryboje nėra suformuota nei Antikorupcijos komisija, nei Etikos komisija, nei Kontrolės komitetas, o mes matome ir teisininkų išvadas, kad taip yra pažeidžiami savivaldos įstatymai, kurie numato, kad per du mėnesius nuo savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio turi būti suformuotos visos atitinkamos institucijos, susidaro tokia situacija, kad nebėra kur tų klausimų, kurie yra iškelti, svarstyti. Žinau, kad Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje yra kreipęsis į Administracinį teismą prašydamas įvertinti ir nustatyti tuos Savivaldos įstatymo pažeidimus, nes, kaip žinote, Antikorupcijos komisija, kuri Druskininkuose nesudaryta, negali pradėti savo veiklos ir Seime tenka kalbėti galbūt nebe visai malonius dalykus.
Apie tyrimo turinį. Mes girdime pareiškimus, kad čia nieko negalima tirti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, ir kol nesibaigia ikiteisminis tyrimas Seimui, kaip kontrolės institucijai, nereikėtų kaip nors kištis. Aš noriu pasakyti, kad klausimai yra parengti labai kruopščiai, visiškai atsiejant ikiteisminio tyrimo medžiagą ir apimtį. Klausimai, kurie yra suformuoti Seimo nutarime, pavedimas Antikorupcijos komisijai, jie nėra niekaip susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Mes manome, kad yra labai svarbu išsiaiškinti Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo klausimą, nes tikrai per daug sutapimų šioje istorijoje, kai po premjero apsilankymo Druskininkų savivaldybėje staiga įvyksta Vyriausybės posėdis prieš pat artėjantį sprendimą teismo, kuriame Generalinė prokuratūra gina viešąjį interesą, ir staiga, be jokių suderinimų yra pakeičiami tam tikri teisės aktai – išbraukiama dalis teritorijos iš Saugomų teritorijų sąrašo, t. y. ta konkreti vieta, kur yra atstatytas Vijūnėlės dvaras. Taigi yra krūvos klausimų, kodėl taip elgiamasi, kas čia suinteresuotas, ar yra tinkamas toks elgesys, kas inicijuoja tokius procesus ir kiek tie procesai yra skaidrūs?
Kalbėdami apie „Aqua“ parko istoriją, be abejonės, visus įtarimus, teisėsaugos klausimus palikime teisėsaugai, tačiau viešoji informacija, kuri ne vieną savaitę sklando ir erdvėje, matyt, ne vienam Lietuvos piliečiui kelia labai daug klausimų. Piliečiai tikrai tikėjosi iš Druskininkų mero, iš premjero labai nuoširdžių atsakymų, paaiškinant, pagal kokius kriterijus, pavyzdžiui, į Druskininkų savivaldybės šventes buvo kviečiami aukšto rango pareigūnai, politikai, ministrai, įvairūs valstybės tarnautojai. Pagaliau, kokiais tikslais ir kokia intencija tie žmonės buvo kviečiami, ar nėra pažeisti privačių ir viešųjų interesų derinimo klausimai, kai mes kalbame apie daugybę „Aqua“ parko įmonėje dirbančių įvairių giminaičių, artimai susijusių žmonių su šiuometine Druskininkų savivaldybės vadovybe, su Druskininkų meru, jo aplinka. Kada viešai yra pasakoma, kad čia jokių problemų aš nematau, tai iš tikrųjų kelia labai daug klausimų.
Ar tikrai mes dabar gyvename pagal tokius politinius standartus, kad dirba daug žmonių, vardinamos pavardės, kurios tiesiogiai susijusios su Druskininkų miesto valdžia, ir niekas nemato jokių problemų? Lygiai taip pat, kaip niekas nemato problemų, kai ministras ar koks nors aukšto rango politikas yra pakviečiamas į kokią nors miesto šventę ar renginį ir kaip renginio sudedamoji dalis jam yra pasiūloma nakvynė su visomis „Aqua“ parko pramogomis nemokamai visam savaitgaliui. Įvardinkite man dar nors vieną savivaldybę, kaip meras mėgsta šnekėti, kur tokios šventės vyksta. Manau, kad čia yra unikalūs, išskirtiniai atvejai, kurie taip pat reikalauja aiškaus tyrimo, aiškių atsakymų. Jeigu tie atsakymai nuoširdžiai nepateikiami žiniasklaidai, įvairiose televizijos laidose, jie turėtų būti pateikti tam tikrose Seimo institucijose, šiuo atveju Antikorupcijos komisijoje.
Kaip minėjau, lygiai taip pat Seimo susirūpinimo reikalauja faktas, kad akivaizdžiai yra pažeidžiamas Savivaldos įstatymas dėl to, kad nėra sudarytos labai svarbios savivaldybės tarybos institucijos, t. y. savivaldybės tarybos Etikos, Antikorupcijos ir Kontrolės komitetai, kurie galėtų įvairiausius skundus, tokias viešas istorijas tirti ir nekvaršinti čia galvos Seimui. Vėlgi reikia aiškiai nustatyti, dėl kokių priežasčių iki šios akimirkos tos institucijos nesudarytos, kas trukdo tas institucijas sudaryti ir ką reikia padaryti, kad tos institucijos nedelsiant būtų sudarytos.
Dar viena klausimų grupė yra susijusi ir su žurnalistine, kitaip tariant, priklausoma žurnalistika, nors sunku pasakyti, kad tai žurnalistika, tiesiog su leidiniais, jų istorija, kurie prasidėjo nuo „Mano Druskininkų“, iš kokių lėšų „Mano Druskininkai“ buvo finansuojami iki 2015 m. Po to, kaip žinome, po tam tikrų institucijų sprendimų šis leidinys savo veiklą sustabdė. Kokiomis aplinkybėmis šitas leidinys atsirado privačios bendrovės rankose, nes pagal viešą informaciją privačios bendrovės savininkas sako, kad jis sumokėjo kažkokius pinigus. Savivaldybės viešame, oficialiame rašte parašyta, kad niekas nieko nepardavė ir jokių pinigų negavo. Vėl labai neaiški istorija, kuri reikalauja pasiaiškinimo siekiant išsklaidyti tas įvairias pasirodžiusias informacijas.
Paskutinis dalykas, kuris lygiai taip pat turi būti keliamas, ar iš tikrųjų savivaldybė, steigdama viešbučius, steigdama vandens parkus (kaip žinome, dabar yra statomas ir greitai bus atidarytas naujas viešbutis), nepažeidžia Konkurencijos įstatymo…
PIRMININKAS. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). …veikdama ten, kur veikia privati rinka. Kaip Vilniaus atvejis parodė, tiek dėl taksi…
PIRMININKAS. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). …dėl kitų įmonių buvo Konkurencijos tarnybos…
PIRMININKAS. Pranešėjau!
E. MASIULIS (LSF). …aiškus sprendimas, kad šitie savivaldybės veiksmai prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Todėl vėlgi reikia aiškių atsakymų iš Antikorupcijos komisijos narių…
PIRMININKAS. Viskas!
E. MASIULIS (LSF). Kviesčiau pritarti šitam nutarimo projektui, pradėti nedelsiant aiškintis, o gruodžio 20 d. prieš Kalėdas gauti atsakymus, kad visa visuomenė ramiai galėtų eiti švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiamieji kolegos, 10 min. klausti. Gal tie, kurie esate užsirašę, galėtumėte neklausinėti? Iš tiesų būtų etiška, nes patys savęs klausti nelabai… Ar vis tiek norite klausti? Antras pasirašė A. Kubilius, gal jis nelabai žino, kur pasirašė, todėl klausia? Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, nesibaiminkite taip labai mūsų klausimų.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Ne manęs klausiate.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad bijote tyrimų, bet aš noriu E. Masiulio paklausti. Matėme iš ryto valdančiųjų monolitinį sprendimą neleisti tirti kitos istorijos, aš prognozuoju, kad ir šis tyrimas taip pat bus sustabdytas šitoje stadijoje. Jeigu pasižiūrėtume aplink Lietuvą, kokioje nors Skandinavijoje, Švedijoje iš tikrųjų patys valdantieji prašytų tokio tyrimo tam, kad visuomenei būtų galima parodyti, jog nebijoma atsakyti net ir į nemalonius klausimus. Kokioje nors Rusijoje amžiną atilsį B. Nemcovas, daug rašęs apie visokias vilas ir kitus dalykus, negalėjo turėti tyrimų Dūmoje.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Niekas neįsivaizdavo, kad taip gali būti.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tuoj baigiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas! Kolegos, ką tik… Prašau atsakyti. Bet laikas. Minutė! Klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Andriau Kubiliau. Aš tikrai pritariu, kad, matyt, labai geras indikatorius yra šitas klausimas, ar mes gyvename pagal vakarietiškus demokratijos standartus, kurie paplitę Vakaruose ir Europos Sąjungoje, ar mes dar neišsivadavome iš tam tikrų rytietiškų papročių. Nereikėtų ieškoti didelių pavyzdžių užsienyje. Aš noriu pasakyti, kad kai kurie 15-tos Vyriausybės ministrai atsistatydino arba buvo priversti atsistatydinti už kur kas mažesnio krūvio ir mažesnio rezonanso sulaukusius dalykus. Viskas priklauso nuo politinės kultūros ir politinės atsakomybės.
Dar, mielieji. Premjeras A. Butkevičius visada yra aukštai iškėlęs moralės ir etikos kartelę. Kiek buvo Seime balsavimų dėl koalicijos partnerių, ar reikėjo panaikinti imunitetą, ar reikėjo sudaryti kokias nors komisijas, visada buvo sakoma – tirkime, aiškinkimės. Kai tiktai situacija atsisuko prieš pačius socialdemokratus, staiga A. Butkevičiaus elgsenoje atsirado dvejopi standartai. Šiuo atveju, matyt, reikėtų elgtis garbingai ir netrukdyti norintiems išsiaiškinti tiesą tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man prieš dešimt metų teko dėstyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politikos mokslų paradigmas arba filosofiją. Aš, lygindamas politines sistemas, sakiau, kad yra išsigimusios tos politinės sistemos, kuriose vyrauja oligarchija, o oligarchijai yra būdingas pinigų, valdžios ir žiniasklaidos paėmimas į vienas rankas. Ar aš klystu, bet man susidaro toks įspūdis, kad čia taip ir yra, kad šitame dvare taip ir yra? Neišmušta žiniasklaida dabar tebėra tose pačiose rankose, pinigai tose pačiose rankose, valdžia yra tose pačiose rankose. Mums į veidus socdemai ir kiti šaiposi. Čia yra katastrofa su mūsų politinės kultūros sistema! Tipologizuoti Lietuvos politinę kultūrą…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …šitas…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip jūs priskirtumėte šitą tipą?
PIRMININKAS. Kolega!
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis Kęstuti, aš tikrai manau, kad jūs labai teisingai paminėjote oligarchijos apibrėžimą. Ar yra oligarchijos požymių šitoje konkrečioje situacijoje, matyt, dar geriau paaiškėtų atlikus tyrimą, kurį mes ir siūlome atlikti Antikorupcijos komisijoje, tačiau aš matau kitą problemą. Druskininkus mes iš tikrųjų visi mylime kaip labai gražų Lietuvos kampelį. Niekas neneigia Druskininkų sėkmės istorijos, kai per paskutinius penkiolika metų atsirado tikrai gražus, sutvarkytas miestas, traukiantis turistus ir mūsų žmones. Tačiau negalima šitais dalykais, ūkiniais dalykais, pridengti procesų, kurie gilumine prasme yra kur kas svarbesni. Tai yra demokratijos uzurpavimas, tai yra nesiskaitymas su kita nuomone, tai yra bandymai tarnybinius išteklius panaudoti savo politinėms reikmėms. Kad ir kokie gražūs būtų Druskininkai, mes vis tiek turime tirti ir aiškintis procesus, kurie yra svarbesni kalbant apie tolesnę mūsų valstybės demokratijos plėtrą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, po gražios jūsų retorikos ir kvietimo gyventi pagal vakarietiškus standartus, kodėl šitų standartų jūs netaikote sau pačiam? Būtų labai gražu. Kadangi abu su Andriumi esate teikėjai, prie šito tyrimo dėl Druskininkų reikėjo įtraukti kilusį skandalą (visuomenė taip pat laukia atsakymų) dėl Mortos mokyklos ikimokyklinio ugdymo, dėl visų Radviliškio mero statybų viešųjų pirkimų klausimų. Kodėl tie standartai yra taikomi tik vienai pusei?
Antra. Jūs, kaip liberalas, turėtumėte puikiai skirti valdžios šakas. Jūs užsiminėte, kad čia yra Vyriausybės atstovo kompetencija. Tuos klausimus, kurie susiję su savivalda, aš manau, kad Vyriausybės atstovas…
PIRMININKAS. Laikas!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). …turėdamas įgaliojimus, tuos klausimus išspręs.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, Irena, už klausimus. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Vyriausybės atstovas ne kartą signalizavo, kad įstatymai yra pažeisti, ir nesulaukė jokios reakcijos. Jam liko vienintelis kelias kreiptis į Administracinį teismą apskundžiant savivaldybės veiksmus. Šiuo atveju, kodėl yra taip piktnaudžiaujama, ir turėtų išsiaiškinti Seimo nariai, nesiaiškindami, kokia bus tyrimo baigtis ir galutinis teismo nuosprendis.
Kalbant apie jūsų paminėtus atvejus – Karalienės Mortos ir Radviliškio, aš manau, kad standartai šiuo atveju turi galioti visiems vienodi. Akivaizdu, kad jeigu yra keliami kokie nors klausimai, turi būti pateikiami ir atsakymai. Šiandien, matyt, tai, kad mes teikiame klausimus, susijusius su Druskininkais, yra dėl to, kad mes tikėjomės nuoširdžios premjero ir Druskininkų mero reakcijos į kilusius klausimus. Jos neišgirdome. Visaip bandoma išsisukti. Jeigu jūs matote poreikį aiškintis dėl kitų dalykų, jūs lygiai taip pat galite teikti pasiūlymus dėl komisijos sudarymo.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mes jau matome iš tam tikrų klausimų (I. Šiaulienės geriausias pavyzdys) bandymą viską suvelti į viena arba pasakyti kitą poziciją, kad, matote, čia yra smulkmenos, ką ten šimtas eurų ar panašiai, pasinaudojo paslaugomis ir panašiai. Aš galiu suprasti, kad dalis Seimo narių turbūt nepatogiai jaučiasi čia akis nudelbę. Gerbiamasis pranešėjau, koks būtų jūsų argumentas, kodėl vis dėlto reikėtų balsuoti už šį nutarimą, nepaisant to, kad galbūt viena, antra ar trečia pavardė viešai dar paaiškės, nesvarbu, iš kokios partijos tie žmonės būtų su tuo susiję?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Argumentas, matyt, yra labai paprastas. Tai yra tiesos klausimas ir teisėtumo klausimas. Mes, kaip Tautos atstovai, neturime užmerkti akių, jeigu matome, kad vyksta kokios nors galbūt įstatymų neatitinkančios veiklos, kad vyksta kokie nors sistemingi procesai, kurie kertasi su demokratijos buvimu Lietuvoje. Aš manau, kad nepaisydami to, kurioje mes pusėje šiandien esame, ar mažumoje, ar daugumoje, turime tiesiog reikalauti atsakymų į tuos iškilusius klausimus. Man atrodo, kad visuomenė (aš negaliu ir nemėgstu kalbėti už visuomenę, nes visuomenė yra labai įvairialypė), nemažai Lietuvoje žmonių dar supranta, kas Lietuvoje vyksta, kelia tuos klausimus ir tikisi iš mūsų, Seimo narių, kad mes padėsime į tuos klausimus atsakyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš palaikysiu šios komisijos sudarymą. Bet mane domina šiek tiek kiti aspektai. Dabar jūs kalbate apie Druskininkus, rytoj kas nors kalbės apie Klaipėdą, poryt – apie Vilnių, nes tikriausiai schemos yra tos pačios. Na, vis tiek, jūs protingas žmogus, kaip jūs modeliuojate galimus sprendimų variantus? Variantas a – pasiteisina jūsų viltys ir pastabos, kad ten yra blogai. Kas toliau, jūsų nuomone? Antras variantas – pasirodo, kad viskas yra išpūstas burbulas, ir ten nieko nėra. Ir trečias variantas – atsiskleidžia tokia schema, kuri taikoma ir kituose miestuose. Kaip aš minėjau, kad įdomiau būtų, ir Klaipėdoje, ir Vilniuje…
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …nors galima paminėti ir kitus miestus. Kaip jūs įsivaizduojate?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Aš nepritarčiau jūsų sakymui, kad visur galioja tos pačios schemos, nes tam reikia argumentų ir faktų. Jeigu mes kalbame apie Klaipėdą, neatsimenu, kad Klaipėdoje būtų nors vienas savivaldybės viešbutis su pirtelėmis, baseinais ir kokiais nors dalykais. Jūs labai gerai išvardinote, kokios įmanomos baigtys. Viena baigtis gali būti, kad pasitvirtina tie keliami klausimai. Tada akivaizdu, kad turi atsirasti ir tam tikri pasiūlymai ir pavedimai atitinkamoms institucijoms, ką daryti.
Jeigu mes kalbame apie Savivaldos įstatymo pažeidimą, turi būti aiškus imperatyvinis nurodymas ištaisyti Savivaldos rinkimų įstatymo pažeidimus ir suformuoti ten komisijas – Antikorupcijos, Etikos, Kontrolės, kad nereikėtų mums čia, Seime, tais klausimais užsiimti, jie vietoje galėtų tuos dalykus spręsti. Jeigu kalbama apie tai, ar turėjimas viešbučių, restoranų ir vandens parkų yra savivaldybės funkcija, jeigu mes išsiaiškiname su Konkurencijos taryba, kad tai nėra savivaldybės funkcija ir tai kertasi su konkurencijos įstatymais, akivaizdu, vėlgi turi būti uždarytos šios institucijos, ir savivaldybė turi užsiimti savo reikalais, viešųjų paslaugų teikimu, nes dabar pirties ir baseino klausimai yra prilyginami viešajam interesui. Ar iš tikrųjų tai yra viešasis interesas? Pernakvoti kokiam nors politikui – ar tai viešasis interesas?
Man atrodo, kad po šio tyrimo ir bus atsakymai. Pagal tuos atsakymus Seimas, kaip institucija, galės kreiptis į vieną ar kitą pavaldžią instituciją arba rekomenduoti Vyriausybei ištaisyti tuos dalykus, kurie tiriant bus nustatyti, jeigu bus nustatyti neigiami.
Koks ten kitas variantas? Jeigu nepasiteisina. Aš noriu pasakyti, pirmiausia, kam reikėtų palaikyti šį tyrimą, tai tiems patiems socialdemokratams, nes jeigu jie yra tikrai tvirtai įsitikinę, kad čia yra vien tik kokios nors viešųjų ryšių akcijos prieš rinkimus, tai labai lengva tokius dalykus per tyrimą išsklaidyti. Todėl man visiškai nesuprantama pozicija nepalaikyti šio tyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į kai kurių Seimo narių klausimus. Dėl motyvų. Motyvai už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt čia turime kalbėti ne apie atskiras detales, spaudos plačiai aprašytas, išnagrinėtas, kokios ten vonios kambariuose yra ir kokie gražių moterų paveikslai, bet turime kalbėti apie reiškinį. Apie reiškinį, kurio kitaip negali pavadinti kaip tiktai demokratijos erozija. Druskininkai yra ypatingas pavyzdys tos demokratijos erozijos, kuri prasideda tada, kai kas nors, toje vietoje būdamas meru, pradeda jaustis, kaip vietiniai druskininkiečiai sako, kaip caras ir kad jūra yra iki kelių, viskas galima, ką tik nori, tą gali daryti, nepaisydamas jokių demokratijos taisyklių ir normų, nes premjeras yra tavo tiesioginis partinis bendražygis ir skuba per naktį pakeisti Vyriausybės nutarimą, kad Vijūnėlės dvaras neliktų be statybų leidimo. Meras sau leidžia visą pereitą kadenciją vadovauti Druskininkų savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijai. Tai, kolegos, kas tai yra? Mes kažkada kalbėdavome apie Kėdainių sindromą. Buvo toks atvejis, kai matėme, iki ko atveda turima dauguma. Tai dabar panašų dalyką turime Druskininkuose, ir dar blogesnį dalyką. Šitas dalykas jau yra susietas tiesiogiai su socialdemokratais, kurie yra vakarietiška partija (aš tikiuosi, kad dar vis yra vakarietiška partija), bet kurie leidžia šitokiems reiškiniams plisti savo partijoje ir visoje Lietuvoje.
Tai šiuo atveju Seimas turi pareigą tirti, ieškoti atsakymų ir tokiu būdu…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …sustabdyti tokį reiškinį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, konservatoriai tikrai sugeba du dalykus: ilgai pūsti dūmų uždangą, kad nukreiptų nuo esminių dalykų klausimus, ir, be abejonės, 25 metus rasti priešą, su juo kovoti ir įtikinti tautą, kad kas ne už konservatorius, tas prieš Lietuvą. Sekasi jums, sveikinu jus su tuo.
Bet kadangi šį projektą pristatė gerbiamasis E. Masiulis, Liberalų frakcijos seniūnas, aš manyčiau, kad reikėtų pažiūrėti ir Klaipėdoje. Aš tikrai siūlysiu, kad būtų sudaryta komisija, kodėl šiukšlių deginimo įmonė ir atliekų tvarkymo įmonė sudarė sutartį 20-čiai metų. Kas už to slypi? Ten ne 200 eurų, pone Masiuli, kur galbūt išmaudė, žmones išprausė šitas Druskininkų meras, ten jau gal bus 200 mln. Lt, o eurų tai irgi sieks 100 mln. per 20 metų. Man atrodo, gerbiamasis Gentvilai, reikėtų pažiūrėti ir jūrų uosto reikalus, kai jūs dirbote. Irgi būtų galima sudaryti komisiją, nes ten atkatai, oho, kokie ėjo. Taip. Man atrodo, jeigu mes sudarytume šitą komisiją, Seimas turėtų politinės valios ir iš esmės išnagrinėtų Klaipėdos savivaldybės sudarytas korupcines, atkatines, išnaudojančias visus regiono žmones sutartis, kraunančias galbūt į liberalų kišenes milijonus, manau, tai būtų jau ne pirtys Druskininkuose!
Aš manau, tikrai reikia išspręsti esminius dalykus, o ne žiūrėti į kokias nors smulkmenas. Jūs iš smulkmės padarome dramblį, o kur yra dramblys, jo nematote. Gerbiamieji konservatoriai, pažiūrėkite į save. Krikščionys demokratai, svetimoje akyje matote krislą, o savo akyje nematote dramblio. Seimas…
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 70, prieš – 22, susilaikė 22. Kolegos, po pateikimo yra pritarta. (Šurmulys salėje) Pabaigsime, gerai?
Kolegos, nors nebuvo paskirtas komitetas, bet Teisės departamentas pateikė labai daug išvadų, surado labai daug prieštaravimų, neatitikties ir Konstitucijai, ir panašiai. Siūlyčiau, kad iki svarstymo apsvarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime, kolegos, sutarti? (Balsai salėje) Negalime? Reikės tada balsuoti.
Kolegos, gal kitą komitetą? Kolegos, ar yra pasiūlymų? A. Kubilius. Prašau. (Balsai salėje) J. Razma. Kuris dabar?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia paliečiami tokie valdymo klausimai. Vis tiek savivaldybės įmonės, visa kita, aš siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Pone Jurgi, ar matėte, čia yra labai daug teisinių klausimų, o ne… (Balsai salėje) A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu tam, ką pasiūlė J. Razma. Iš tikrųjų siūlyti šitą nutarimą svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuriam vadovauja ne socialdemokratas, nebus suinteresuotumo, o aš tikiuosi, kad darbiečiams šį kartą užteks principingumo ne tik per pateikimą, bet ir per svarstymą, ir per priėmimą, tikiuosi, kad tam nesutrukdys ir biudžeto svarstymai.
PIRMININKAS. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas pritariate?.. P. Gražulis dar. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tai norėjau paklausti. Nuo kada atsirado toks pasitikėjimas socialdemokratais? Gerbiamasis Kubiliau, kada jūs čia buvote susėdę su Mazuroniu ar su kuo, t. y. su Darbo partija, nuo kada atsirado toks didžiulis pasitikėjimas? Visą gyvenimą puolėte, sakėte, kad pati pavojingiausia Lietuvai partija – Darbo partija, o dabar tapote draugais! Nuo kada jūs tapote draugais, kas jus čia suvienijo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos! A. Kubilius, prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, net nežinau ką atsakyti. Mes į viską žiūrime krikščioniškai. Tikiu, kad P. Gražulio meilė socialdemokratams taip pat yra krikščioniška.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl išvadų svarstymo. Yra Teisės departamento išvada, kur yra daug pastabų. Vienas pasiūlymas yra, kad ją apsvarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasiūliau aš, nes taip visada būdavo tokiais atvejais, kai galimai prieštarauja Konstitucijai ir visa kita. Antras pasiūlymas yra, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Alternatyvus balsavimas. Kas už, balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Už – 42, prieš – 75. Svarsto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, rengėjai nėra pasiūlę datos. Kolega Eligijau ar Kubiliau, nėra pasiūlyta data. Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasakys, kada svarstys ir kada mes galėtume įtraukti? (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kitą savaitę siūlome.
PIRMININKAS. Kolegos, suprantu. Kitą savaitę, aš taip įsivaizduoju, kad anksčiausiai būtų kitą ketvirtadienį. Jeigu trečiadienį apsvarstome, tai ketvirtadienį galima daryti. Prašau, V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėkingas už tokį pasitikėjimą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu. Kitą trečiadienį mes apsvarstysime, ir galite įtraukti į ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tai bus lapkričio 12 d. Ar tinka lapkričio 12 d.? Prašome. Replika – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kai P. Gražulis kalbėjo, nuskambėjo net nedviprasmiškai, o taip vienareikšmiškai, kad E. Gentvilo valdymo laikais Klaipėdos uoste atkatai, oho, kokie buvo. Aš noriu pasakyti, Petrai, aš tikrai prisidėsiu ir balsuosiu už kokios nors komisijos sudarymą, jeigu bus nutarta tirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklą. Pavyzdžiui, nuo 2005 m., kol dar senatis nėra suėjusi kai kuriems galimiems nusikaltimams, įtraukiant ir tuos ketverius metus, kai aš vadovavau uosto direkcijai, įtraukiant ir tą epizodą, kai man buvo pasiūlytas kyšis ir kai asmuo buvo nuteistas už kyšio pasiūlymą man, jis ir dabar dar turi tą teistumą. Aš tikrai balsuosiu už tokios komisijos sudarymą. Petrai, ruoškite medžiagą, galėsiu pakonsultuoti, pats tyrimo darbe nedalyvausiu, aš ir taip pakankamai… praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybai teikiau parodymus dėl įvairių laikotarpių, dėl įvairių duomenų, aš tikrai bendradarbiausiu ir su ta tyrimo komisija, jeigu būsiu į ją kviečiamas.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Kolegos, su visa meile jūsų prašau, nei jūs čia teiskite šioje salėje ką nors, nei būkite teisiami. Yra komisija, aiškinsis, išsiaiškins, o dabar čia vadinti kitus negražiais vardais arba sakyti, kad ten tu kaltas, o kitą žinau dar kaltesnį, kvailas dalykas išeina.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, mes matėme, kaip buvo viena komisija ir kaip jinai sužlugo. Man atrodo, darbiečiai vėl ką nors užlauš… socialdemokratus, išsireikalaus ir svarstymo stadijoje atsiims savo poziciją. Negražiai jūs darote, gerbiamieji darbiečiai. Būkite garbingi!
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai, tik repliką pasakysiu. Sveiki atvykę į purvo vonias! Ačiū.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3667 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-2a klausimas, projektas Nr. XIIP-3667. Pranešėjas – E. Masiulis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau. Dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tai formalus klausimas, tiesiog siūlome papildyti rudens sesijos darbų programą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Nežinau, ar reikia pristatyti paties projekto…
PIRMININKAS. Ne, nereikia. Kolegos, klausimų nėra. Ačiū, pranešėjau. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, kad būtų papildyta rudens sesijos darbų programa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 44, prieš – 7, susilaikė 47. Po pateikimo projektui nėra pritarta. Replika – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, tikrai stebina balsavimas pirmiausia tų valdančiosios koalicijos frakcijų, kurios yra užregistravusios analogišką įstatymo projektą, dėl kurio viešai ir Seimo Pirmininkė, ir kiti kolegos jau giriasi televizijos eteriuose apie tai, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio sulyginimas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu tikrai būtų labai teigiamas žingsnis, žengiant prie didesnių mūsų visų Lietuvoje dirbančių žmonių pajamų. Tai būtų tikrai socialiai teisingesnis žingsnis negu vien tik diskusijos apie minimalios mėnesinės algos kėlimą. Nelabai suprantu, jeigu yra pateikiamas analogiškas projektas, dabar jau yra balsuojama priešingai. Kolegos, labai nenuoširdžiai elgiatės ir visiškai nesuprantami jūsų tokie balsavimai.
PIRMININKAS. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kurioje šalyje iš ubagų renkami mokesčiai? Sakykite, kurioje Europos Sąjungos valstybėje iš minimalios mėnesinės algos renkami gyventojų pajamų mokesčiai? Aš žiūriu į socdemus ir darbiečius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nepritarėme projektui po pateikimo, yra pasiūlymas tobulinti. Nėra. (Balsai salėje) Atmesti? Kolegos, kaip darome? Atmesti. Balsuojame. Kas už tokį projektą, balsuojame už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už tai, kad būtų atmesta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už, kad būtų atmesta – 57, prieš – 23, susilaikė 24. Nutarimo projektas yra atmestas.
15.42 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2954 (pateikimas)
Kitas 2-3 klausimas – projektas Nr. XIIP-2954. Pranešėjas – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti objektyvumo dėlei, kad šitas įstatymo projektas buvo registruotas dar prieš pateikiant Seimui savivaldybių biudžetų nustatymo metodiką, ir jame buvo skaičiai Vilniaus miestui skirto gyventojų pajamų mokesčio 48 %. Tai juo buvo siekiama koreguoti. Dabar, kaip žinote, savivaldybių biudžetų nustatymo metodikoje yra patvirtintas padidintas skaičius – 45,95, t. y. minimaliai sumažintas, bet pati apmokestinimo bazė yra išplėsta. Aš noriu pasakyti apie tam tikrą finansinę Vilniaus padėtį, nes Vilnius, šiaip ar taip, yra visų mūsų namai, sostinė. Neturint sostinės įstatymo, kas iš tikrųjų labai būtų būtina, daugumoje valstybių yra sostinės įstatymas, kuris reglamentuoja atskirus ekonominius ir finansinius papildomus sostinės parametrus, jos plėtros, nes sostinė visuomet reprezentuoja visą valstybę, natūralu, kad ta finansinė situacija, kuri buvo šių metų pradžioje, buvo labai bloga. Kaip žinote, pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai birželio 30 d. sudarė maždaug apie 113 mln. eurų. Rugsėjo 30 d. jie yra sumažėję iki 95 mln. eurų, bet iš principo, jeigu pridėsime dar kitus įsiskolinimus, ta įsiskolinimų suma yra labai didelė, ir iš tikrųjų didelė našta visai Vilniaus savivaldybei, visiems Vilniaus projektams ir viskam, kas yra susiję su miesto vystymu, infrastruktūra. Todėl korekcija didesne linkme gyventojų pajamų mokesčio iš esmės yra būtinas dalykas, jeigu mes norime Vilniuje turėti kelius, turėti geresnę infrastruktūrą ir galų gale įgyvendinti tai, ką mes vadiname sostine.
Kolegos, siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą, nors, kaip minėjau, bus dar su Biudžeto sandaros įstatymu atėjusi šito įstatymo korekcija, kur bus siūlomas kitas dydis, bet kaip principui, kuriuo mes išreiškiame politinę valią, kad reikia padidinti gyventojų pajamų mokesčio atskaitymą Vilniaus savivaldybei, siūlau visiems pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Kęstuti, jūsų nori paklausti net trys Seimo nariai. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip suprantu, maždaug apie 25 mln. eurų gali kainuoti šitas siūlymas. Prašom pasakyti, iš kokios biudžeto eilutės jūs siūlote išbraukti tuos 25 mln. eurų, kad būtų galima priimti šį įstatymo projektą?
K. GLAVECKAS (LSF). Jeigu jūs buvote įdėmus, gerbiamasis kolega, įdėmus klausytojas, aš kalbėjau apie tai, kad šitas projektas buvo pateiktas iki metodikos pateikimo. Tai jis tada būtų kainavęs ne 25, bet apie 30 mln., dabartiniu metu, pakoregavus metodiką, Vilniaus savivaldybei padidėja apie 20 mln. Pagrindinis pajamų šaltinis yra padidėjusios gyventojų pajamų mokesčio sumos, kitaip tariant, augantis vidutinis atlyginimas ir atskaitymai į biudžetą. Per metus kitais metais planuojama, kad padidės 5–6 %, iš tikrųjų tai viršys tą sumą maždaug 30 mln., apie 3 kartus, apie 90 mln. skaičiuojant bus priedo, pliusas.
PIRMININKAS. Klausia D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, kodėl 55, ar jūs taikėte maždaug į kažkokią sumą, ar remiatės kažkokia metodika?
K. GLAVECKAS (LSF). Aš dar kartą noriu priminti, kad šitas siūlymas buvo pateiktas po Konstitucinio Teismo sprendimo ir pateiktas prieš pateikiant Finansų ministerijai arba Vyriausybei savivaldybių biudžetų sudarymo metodiką. Ji buvo pateikta, kaip žinote, spalio 20 d., tai yra prieš kelias savaites. Todėl tada buvo kiti skaičiai, 48 % Vilnius gaudavo, o dabar jis gauna 1,025 % mažiau. Bet gauna todėl mažiau, kad pakeista skaičiavimo bazė, išplėsta didelių miestų infrastruktūros naudai. Kitaip sakant, bendra suma padidės, nors procentas sumažės. Bet aš kalbu apie tai, kad mes turime politinę valią pritarti padidinti iš tikrųjų atskaitymus, nes Vilnius yra mūsų visų namai ir galų gale Vilniaus, kaip didelio miesto, infrastruktūra reikalauja iš tikrųjų rimtesnių investicijų, įskaitant ir visą kitą Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs buvote praeitame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kur finansų ministras, dalyvaujant Savivaldybių asociacijų atstovui, pasakė istorinę mintį arba istorinius sakinius, kad pirmą kartą Savivaldybių asociacija ir Finansų ministerija susitarė, suprato, kad iš tikrųjų biudžetai yra sudėlioti tvarkingai, bendra suma didės, Konstitucinio Teismo nuostatas, kurios prieštarauja Konstitucijai, Vyriausybė, šiuo atveju Finansų ministerija įvykdė. Klausimas toks: jūs manote, kad tas susitarimas yra niekinis? Ir antras klausimėlis…
PIRMININKAS. Laikas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ar nemanote, kad reikia vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą? Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Konstitucinio Teismo sprendimai nekvestionuojami, jie privalomi, tai pirmas dalykas. Antras dalykas, ministro per posėdį pasakymas, kad pirmą kartą taip gerai su savivaldybėmis susitarėme, dar nereiškia, kad taip iš tikrųjų yra. Jeigu jūs paklausite atskiros savivaldybės, jums visada pasakys, kad iš tikrųjų pinigų trūksta, nes visi paprasčiausiai nori gyventi danguje, o niekas nenori pragare. Taigi pati logika yra paprasta. O ministro pasakymas, kad suderintas tas klausimas, nereiškia, kad… Iš tikrųjų korekcijas reikia daryti. Galų gale parlamentarų priedermė yra ta, kad mes galime pasakyti arba išreikšti savo nuomonę, politinę nuomonę, kaip turėtų būti koreguojamas tas ar kitas finansinis parametras, kurio pagrindu sudaromas valstybės pajamų ir išlaidų planas. Jeigu mes neturime tokios politinės valios, o tik lankstomės ministerijai išimtinai šiuo atveju ir šituo klausimu, tai mes tam tikra prasme demonstruojame savo arba nevisišką išprusimą, arba politinės galios stoką.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Už – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau praeitais metais buvo teiktas pasiūlymas dėl gyventojų pajamų mokesčio Vilniuje padidinimo iki 55 %. Noriu paminėti keletą skaičių. Dabar didžiausias įsiskolinimas yra Vilniaus savivaldybės (388 mln. Lt). Tai sudaro trečdalį visų savivaldybių skolų. Todėl labai prašyčiau jūsų palaikyti šį projektą, nes dabar yra labai dideli įsiskolinimai ir už gatvių apšvietimą, ir už visuomeninį transportą, ir už kitas būtinas reikmes. Labai prašau jūsų palaikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Atsiprašau, nemačiau. Prieš – L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo gal esu ir už tai, kad Vilniui reikėtų daugiau pinigų, tačiau užsirašiau pasisakyti prieš, nes manęs netenkina pats principas ir pats būdas, kaip skirstomi pinigai savivaldai. Man rodos, mes turėtume kalbėti kiekvienais metais ne apie antklodės tampymą skirtingoms savivaldybėms, skirtingiems miestams į skirtingas puses, mes turėtume kalbėti apie savivaldos teisių stiprinimą ir apie galimybę savivaldai rinkti savo mokesčius. Tiek metų jau kalbame, tačiau tas reikalas niekaip niekur nepasistūmėja. Jei Vilnius turėtų teisę rinkti savo mokesčius, vykdyti savo mokesčių politiką, tai tų pinigų ir užtektų, ir tai būtų tiesioginis ryšis tarp daugėjančių gyventojų ir tarp mokesčių surenkamumo. Tačiau mes, centrinė valdžia, kažkodėl nepasitikime savivalda, ją ignoruojame ir manome, kad reikia dalinti po pyrago gabalą iš didelio bendro biudžeto katilo.
Todėl aš negaliu balsuoti už, nors noriu, kad Vilnius turėtų daugiau pinigų. Raginu visus ateityje pagalvoti apie brandesnius siūlymus, brandesnius projektus, kurie suteiktų savivaldai daug daugiau teisių, realių teisių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 26, prieš – 5, susilaikė 49. Po pateikimo projektui nėra pritarta.
Kolegos, ar iniciatoriai tobulins, ar atmetame? Tobulinti. Prašo tobulinti. Kas už tai, kad tobulintų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 19, susilaikė 26. Taigi nepritarta, kad būtų tobulinama. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad atmestume? Balsuojame. Kas už, balsuojame, kad atmestume. Balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, taip nebuvo, niekas nepaprašė. Atsiprašau, nepaprašėt jūs. Vienas buvo siūlymas. Balsuokite.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 17, susilaikė 7. Nutarta atmesti šį projektą. E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašyčiau balsuoti už tai, kad autoriui nebūtų leista penkerius metus teikti to įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Šioje kadencijoje jau turbūt nelabai bus šansų, o kitoje galės nutarti ir kitaip.
15.55 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2110(2) (svarstymas)
Kolegos, 2-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2110(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Svarstymo stadija. Pristatys komiteto nuomonę šiuo klausimu dėl pilietybės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Pilietybės įstatymo pataisas ir, atsižvelgęs į pastabas, nes vykdėme dar ir klausymus, patobulinęs projektą pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto nematau. B. Juodka. Prašom pristatyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę. B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Labai ačiū. Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame M. Petrauskienę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame M. Adomėną pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Tam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiame B. Vėsaitę pristatyti Konstitucijos komisijos išvadą, bet nematau. Gal yra kas iš Konstitucijos komisijos, kolegos? Pažiūrėkime. Ateina Birutė, matau, bėga.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Konstitucijos komisija svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Kas pritariate komitetų nuomonėms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos. Komitetai ir komisija pritaria.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 72. Už – 71, 1 susilaikė. Įstatymo projektui Nr. XIIP-2110 po svarstymo yra pritarta.
2-5 klausimas – projektas Nr. XIIP-2849. Pranešėja – D. Kuodytė. Čia dar nesurinkti parašai ir dar būtų reikėję prieš tai kviesti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Bet kadangi parašai nesurinkti, kolegos, nesvarstome. Supratau.
15.59 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2957(2) (pateikimas)
2-6 klausimas – projektas Nr. XIIP-2957. Pranešėjas – E. Gentvilas. Ar surinkti parašai? Kol kas nematome parašų, kolegos. Surinkti? Prašom, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). 2014 metais… Aš tik bijau, kurį?
PIRMININKAS. Nr. XIIP-2957 ir antras yra miškų, bet pirmas…
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Šitą projektą iš esmės teikiu antrą kartą. Balandžio mėnesį aš jį teikiau, tačiau ten buvo dar vieno straipsnio nuostatos dėl sodybų atkūrimo miške. Seimas atmetė, tačiau pavedė tobulinti. Taigi aš dabar teikiu projektą be sodybų miške, teikiu tik dėl servituto ir atsiskaitymo su savininkais. Situacija yra tokia, kad Miškų įstatymas numato, kad jeigu valstybinis miškas yra kertamas keliams, naftotiekiui, dujotiekiui, elektros perdavimo linijoms tiesti, yra įteisinamas servitutas. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Litgrid“ tiesia elektros perdavimo liniją per valstybinį mišką, įgijusi servituto teisę valstybiniame miške, infrastruktūrą kurianti įmonė „Litgrid“ arba dujotiekių tiesimo bendrovė, ar kelininkų kompanija į valstybės biudžetą sumoka praradimą, tai yra už nukirstą medieną ir už nustatytą teritorijos servitutą. Atrodytų lyg ir viskas gerai: valstybinis miškas ir į valstybinį biudžetą nukeliauja pinigai. Tačiau Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 punktas kalba apie kitą atvejį, kai infrastruktūrą tiesianti kompanija tiesia kelią, elektros perdavimo liniją ar vamzdyną per privatų mišką, su privatininku atsiskaito tik už medienos kiekį, o už servitutui paimtą teritoriją vėlgi pinigus perveda į valstybės biudžetą. Mano įsitikinimu, konstitucinis nuosavybės lygiateisiškumo principas yra pažeidžiamas. Jeigu per valstybinį mišką, tai į valstybės biudžetą, jeigu per privatų mišką, t. y. keliui ar vamzdynui naudojama dalis savininko miško teritorijos be galimybės ką nors ten daryti, atvirkščiai, atsiranda įvairių apribojimų, kelio apsaugos zonų, vamzdynų ar elektros perdavimo linijos apsaugos zonų, savininkas ten nebegali nieko daryti – nebegali užsiimti miškininkyste, nes draudžiama sodinti medžius. Tokiu atveju už tą servitutą turi būti pervedama į savininko kišenę, kad būtų vienodos savininkų nuosavybės teisės – ar tai būtų valstybė, ar privatus asmuo, ar privatus juridinis asmuo. Mes žinome, kad yra ir privačių kompanijų, kurios yra miškų savininkai.
Iš praktikos yra žinomi tokie skaičiai. Ta dalis, kuri sumokama į savininko kišenę už neužaugintą nukirstą medieną arba neužaugsiančią medieną, savininkui sumokami 3 000 Lt, o į valstybės biudžetą pervedama 20 tūkst. Lt už žemės paėmimą servitutui. Mano manymu, disproporcija yra šokiruojanti. Todėl natūralu, kad valstybei tiesiant labai svarbius infrastruktūros objektus, vamzdynus ar kelius, savininkai priešinasi, kad per jų žemes ar per jų mišką būtų ta infrastruktūra, nes jie supranta, kad iš jų bus paimta dalis miško teritorijos be teisės ten toliau užsiimti miškininkystės veikla, o jie gaus grašius. Aš nekalbu apie emocinių, psichologinį nuosavybės sudarkymą. Tai neįvertinama pinigais, tačiau niekaip nesuprantama, kodėl su valstybe atsiskaitoma vienaip, o su savininku atsiskaitoma menkiau. Aš manau, kad ta situacija tikrai palengvintų svarbių infrastruktūros objektų tiesimą per privačius sklypus, o tokių mes dar turėsime. Štai dabar pasirašyta dėl dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, ateityje tie dalykai bus. Noriu kolegas nuraminti, kad ne per vieną mano mišką jokie infrastruktūros objektai nėra suprojektuoti ir, atrodo, nėra šansų, kad bus suprojektuoti. Kalbu ne apie savo interesą, kalbu apie privačių miškų savininkų interesą.
Teisės departamento išvadose dėl šio projekto parašyta man šiek tiek nesuprantamai, kad šios kompensacijos, sumokamos į valstybės biudžetą už privataus miško dalies paėmimą servitutui, patenka į valstybės biudžetą ir už tuos pinigus atliekamas šventas darbas, tai yra prižiūrimi miškai, tvarkomi, atsodinami nauji miškai. Na, iš tikrųjų visuomeniniu požiūriu, viešojo gėrio kūrimo prasme, aš sutinku, kad tie pinigai yra skiriami tinkamiems dalykams. Bet atsiprašau, kas tam savininkui x, su kokia nors pavarde, kad kur nors bus pasodinti nauji miškai už jo žemės paėmimą servitutui? Jam nei šilta, nei šalta. Jis norėtų, kad su juo būtų atsiskaityta lygiai taip pat, kaip yra atsiskaitoma panaudojant valstybinio miško urėdijų žemę servitutui. Mano įsitikinimu, tai yra konstitucinis reikalas, kad nuosavybės formos yra lygiateisės ir už jas turėtų būti atsiskaitoma vienodais principais, vienodais pagrindais.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Jūsų pasiūlymas tikrai yra priimtinas tuo atveju, jeigu privati miško žemė ir jos paskirtis keičiama, kai žemė paimama valstybės reikmėms arba visuomenės poreikiams. Bet tada, kai miško naudotojas yra privatus ir kompensacija yra gana didelė, jūs patys paminėjote tuos skaičius, ar neatsiras piktnaudžiavimo atvejų, kai bus parduodama? Kitaip sakant, bus pakeičiama paskirtis, išmokama kompensacija ir galų gale mes miškus prarasime.
E. GENTVILAS (LSF). Gal patikslinkite, aš nesupratau.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Sakykime, reikia ne valstybės tikslams, bet privatus asmuo sugalvojo tam tikroje teritorijoje pasistatyti namą. Aš, privačių miškų savininkas, neturiu tų pinigų ir negaliu to daryti, bet jis turi. Jis man sutinkant suorganizuoja paskirties keitimą, visą kita ir galų gale valstybė praranda mišką.
E. GENTVILAS (LSF). Mano patirti ir papasakoti atvejai visais atvejais yra valstybės kontroliuojamos įmonės: ar „Litgridas“, ar „Lietuvos dujų tiekimas“, dabar kuriama „Eso“ bendrovė ir t. t. Dar skausmingesnis dalykas, kai valstybės kontroliuojamos įmonės tiesia per tavo mišką, panaudoja dalį miško, o atsiskaito taip, lyg kompensaciją sumokėtų valstybei. Dėl šio atvejo, apie kurį jūs kalbate, atsakymas bus iš dviejų dalių. Įstatyme dabar numatyta, kad jeigu miško savininko iniciatyva vyksta kokie nors darbai, miško savininkas labai griežtai ir akivaizdžiai privalo sumokėti į valstybės biudžetą, nes tai jis daro savo iniciatyva. Ne koks nors „Litgridas“ dėl valstybės poreikių ką nors daro, o pats savininkas savo iniciatyva. Viskas normalu, privalo sumokėti į valstybės biudžetą už praradimą arba atsodinti miškų plotus kitose vietose, jeigu jis pats turi žemės. Jeigu neturi žemės, atsiskaito į biudžetą. Jūsų paminėtas atvejis, kad koks nors Jonaitis su Petraičiu susitarę ką nors darys Jonaičio miške, man sunkiai įsivaizduojamas. Ties privatų kelią, ties privatų dujotiekį? Teoriškai galimi variantai, bet jeigu taip atsitiktų, manau, teisėsauga tikrai susidomėtų. Man dar neteko girdėti, kad privatus kelias būtų per kito savininko mišką.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jums, bet man tik neaišku.
PIRMININKAS. R. A. Ručys tiesiai prieš jus.
R. A. RUČYS (TTF). Aš pritariu jums, bet man neaišku. Dabar valstybiniai miškai kompensuojami į biudžetą, atsodinami ir t. t. O kaip bus kompensuojama privataus miško savininkui, kaip jis gaus pinigus? Ar irgi bus reikalavimai atsodinti tą teritoriją, ar kaip?
E. GENTVILAS (LSF). Esmė yra tokia, kad būtų atsiskaityta su savininku taip, kaip ir su valstybe, kai ji yra miško savininkė. Ką reikia kompensuoti? Kompensuoti savininko praradimą, patirtus nuostolius, diskomfortą, netektą žemę, kuri naudojama kaip servituto teritorija. O kam kompensuoti? Jūsų klausimas man neaiškus. Kompensuoti valstybei miško praradimą, žaliųjų plotų? Tai čia valstybė galėtų numatyti, kad su savininku atsiskaitai taip, kaip aš siūlau, ir dar sumoki, pavyzdžiui, už miškų įveisimą, kad tie, kurie tiesia infrastruktūrinius objektus, ir su valstybe atsiskaitytų, tačiau su savininku privalu atsiskaityti taip, kaip ir su valstybe, analogišku atveju tiesiant per urėdijos mišką.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta. Kolegos, baigsime procedūrą. Eugenijus… Ačiū. Dabar mes paimsime kitą rezervinį klausimą. Pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 d. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū. Yra pritarta… Girdžiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių. Klausau.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Aš manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas taip pat turėtų būti, nes čia yra kalbama apie mokesčius.
PIRMININKAS. Visiškai teisingas prašymas. Papildomas – taip pat Biudžeto ir finansų komitetas.
16.11 val.
Savaitės (nuo 2015-11-09) – 2015 m. lapkričio 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, kadangi turime sutaupę truputį laiko, kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti devintąjį rezervinį klausimą – dėl savaitės, prasidedančios lapkričio 9 d., posėdžių darbotvarkės tvirtinimo. Po to, jeigu dar liks laiko, pristatys kelis labai neesminius klausimus.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt buvo nelengva diena. Aš pasistengsiu labai greitai. Tik iš karto noriu pažymėti, kad girdėtų Sekretoriatas. Kadangi buvo nesilaikyta 72 valandų reikalavimo, todėl komitetų išbraukėme, tai tie du klausimai turėtų atsirasti antradienio darbotvarkėje, nes išbraukėme… Seniūnų sueigoje buvo pritarta, bet išbraukėme dėl procedūrinių dalykų. Turėtų būti antradienį.
Šiaip tai irgi yra daugiausia svarstymai. Kaip ir sakiau Seniūnų sueigoje, yra tie klausimai, kuriuos komitetai jau yra įvykdę, ir pateikimai pagal mūsų darbų programą. Aš iš tiesų ko nors nenorėčiau išskirti. Labai norisi konstruktyvaus darbo ir tikimės sesiją baigti laiku. Todėl mes… Čia man atnešė, kad yra klausimų Ministrui Pirmininkui. Taip? Statuto nustatyta tvarka, kaip priklauso…
PIRMININKAS. Įtrauksime į antradienio posėdį.
L. GRAUŽINIENĖ. Kaip priklauso pagal Statutą, taip mes ir turime elgtis, kitaip negalime elgtis. Jau po to Seimas turi teisę tai daryti. Aš nenorėčiau ko nors ypatingo išskirti.
PIRMININKAS. Jūsų, Pirmininke, nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia V. Saulis. Prašom.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, aš labai prašyčiau mūsų Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisijos vardu įtraukti porą įstatymų pateikimų, registracijos Nr. XIIP-1007 ir Nr. XIIP-1923. Tai labai smulkios apimties. Tik pateikimo procedūra.
L. GRAUŽINIENĖ. O apie ką ten yra?
V. SAULIS (LSDPF). Yra kalbama apie pasipriešinimo statusą ir apie Valstybinių pensijų įstatymą. Du tokie trumpi.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu jums tinka ketvirtadienį, mes įtrauktume į rezervą, o tada žiūrėtume pagal laiką. Dabar įtrauktume į rezervą, o kitą savaitę vis tiek po komitetų dar šiek tiek juda iki ketvirtadienio, tai galbūt…
V. SAULIS (LSDPF). Gerai. Tada ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. …rastų laiko.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš vėl prie to paties klausimo. Kada vis dėlto pasieks Seimo plenarinių posėdžių salę Konstitucijos 38 straipsnio keitimas, kuris susijęs su šeimos sąvokos apibrėžimo papildymu? Dėl šito įstatymo pateikimo, kaip žinote, yra pasirašę virš 100 Seimo narių. Vis dėlto Seimas turi kokių nors galių, valių, noro ir t. t. priversti vieną komitetą, kuris svarsto kur kas vėliau įregistruotus projektus, o šito projekto nesugeba apsvarstyti trejus metus? Gal jūs galite kaip nors vis dėlto paprašyti, kad galų gale jis pasiektų Seimo salę?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų, jeigu jūs atidžiai paskaitysite ir perskaitysite dar kartą Statutą, jūs pamatysite, kad į komiteto veiklos vidų niekas negali turėti teisių ir galių įsikišti. Aš dar kartą… Jūs išklausykite mane. Jūs manęs paklausėte. Kadangi visos partijos pagal proporcinį atstovavimą deleguoja savo narius, tai kiekvienas komiteto narys turi teisę siūlyti įtraukti į darbotvarkę vieną ar kitą klausimą, ir komiteto nariai balsuoja. Ne taip, kad pirmininkas tik pateikia projektą, vis tiek už tą darbotvarkės projektą komiteto nariai balsuoja. Taigi visų komiteto narių atsakomybė, neišskiriant pozicijos ar opozicijos, kad tas klausimas yra užsigulėjęs.
Aš bandžiau ieškoti nors kokių nors galimybių, kalbėjau su komitetais, nes tikrai problemų yra dėl kai kurių užsigulėjusių teisės aktų, tai Statute radau vienintelę nišą, pagal kurią mes galime kalbėti, jeigu tokia praktika nusistovėtų. Jeigu Seimo nustatyti terminai bus plenarinių posėdžių salėje praleisti, turėtų grįžti į plenarinių posėdžių salę, konkrečiai svarstyti klausimą, kad terminai praleisti, apie jų pratęsimą arba skyrimą kokio nors kito komiteto ar kaip nors, bet šiandien tai yra… Noriu atkreipti dėmesį, mes ilgai aiškinomės su Sekretoriatu po Seniūnų sueigos, ir Statute yra parašyta, kad Seimas pateikia preliminarią svarstymo datą. Seniūnų sueiga paprastai ima ir pratęsia. Sekretoriate tikrai vienas žmogus stebi ir žiūri visus teisės aktus, nagrinėja visus komitetus, kiek yra pradelstų, bet, patikėkite, komitetuose sprendimus priima komitetų nariai. Ne Seimo Pirmininkas, o komiteto nariai. Todėl komiteto nariai, dirbantys tame komitete, turi atsakyti. Taip pat tikrai žinau, kad yra pasirašiusių šį projektą, tų, kurie dirba tame komitete, ir kai kas labai žemai, matau, nuleido galvą.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, du pasiūlymai. Vienas. Šiandien Seniūnų sueigoje kaip ir sutarėme, kad Seimo narė D. Kuodytė turėtų būti perkelta iš Žmogaus teisių komiteto į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Būtų gal gerai, kad atsirastų tas sprendimas. Ai, šiandien yra? Atsiprašau, nepažiūrėjau. Atleiskite.
Antras dalykas, dėl Konstitucinio Teismo sprendimo dėl vienmandačių apygardų ribų. Akivaizdu, kaip ir sutarėme pas jus pasitarime, reikia padaryti tam tikrus įstatymo pakeitimus, atitinkančius Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai ar praleidau, dabar detaliai nepasižiūrėjau, ar bus kitą savaitę tas projektas teikiamas?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Jeigu mes spėsime, šiandien tikrai padarysime, nes pakeitimas yra rezerve. Jeigu jau kartais nespėtų Seimas ir neapsvarstytų, tikrai bus perkelta į antradienį.
Dėl ribų. Buvo sutarta ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… Jis pats yra teikęs pakeitimo… Pateikimas buvo prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Mes, jeigu jūs pamenate, kai buvome pas mane pasitarime, sutarėme, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pakoreguoja tą projektą, kuris buvo, ir iš karto pradedama svarstymo stadija, kai grįžta į Seimą pagal Konstitucinio Teismo sprendimą. Kiek žinau, komitetas dirba. Kada jis tiktai bus apsvarstęs, mes iš karto įtrauksime. Tikiuosi, kad kitą savaitę galbūt jau ir bus, ką mes turime įstatyme pataisyti. Mes iš karto turėtume svarstymo stadiją ir tą pačią dieną, kaip sutarėme, galėtume priimti.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės kažką S. Brundza dar nori… Atsiprašau. Prašau.
S. BRUNDZA (TTF). Taip. Jeigu galima, trumpą repliką kalbant apie pradelstus terminus. Mano galva, yra tokia padėtis, kad kai nustatoma preliminari data, ją patvirtina Seimas ir komitetams privalu tos datos laikytis, nes tai yra Seimo sprendimas. Tai viena iš vadinamųjų skylių. Aš siūlyčiau atkreipti į tai dėmesį.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš irgi tokios pat nuomonės. Bandysime laikytis tos tvarkos, kad tiesiog teiksime plenariniam posėdžiui ir prašysime komitetų pasiaiškinti, kodėl jie vienaip ar kitaip praleidžia terminus. Galbūt reikia daugiau Seimo narių tame komitete, gal dar kaip nors, gal biuro pajėgos per mažos. Reikia kalbėtis, bet šitaip ilgai teisės aktai negali gulėti komitetuose. Aš su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ačiū. Patvirtinta.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-11 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3714 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo Pirmininke, kadangi dar turime sutaupę 5 minutes, gal pristatytumėte rezervinį, dėl kurio ką tik kalbėjo E. Masiulis, t. y. dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo (Nr. XIIP-3714)? Ten yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū už sudarytą galimybę. Matote, kaip mes greitai reaguojame į opozicijos pastabas. Vadinasi, draugiškai dirbame.
Pirmiausia dėl skaičiaus. Socialinių reikalų ir darbo komitete yra padidinama vienu skaičiumi ir sumažinama Žmogaus teisių komitete iki aštuonių narių. Socialinių reikalų ir darbo komitete siūloma vienuolika narių.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar galime… Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 67, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3714) yra priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3713 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir 7 rezervinis klausimas – projektas Nr. XIIP-3713. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Jums priėmus nutarimą dėl skaičiaus komitetuose pakeitimo, teikiu projektą dėl pavardžių pakeitimo. Iš Žmogaus teisių komiteto išbraukiama D. Kuodytė. Ji pereina į Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą nutarimą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 77 Seimo narių, balsavo 68: už – 67, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3713) yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3715 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
8 rezervinis klausimas – projektas Nr. XIIP-3715. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Čia dėl pavaduojančių komiteto narių. D. Kuodytę pavaduotų E. Masiulis. Ir dar vienas pakeitimas – V. Skarbalių vietoj M. Zasčiurinsko… keičiamas R. Markauskas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Kolegos, 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti? Bendru sutarimu pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą nutarimą. Kas pritariate pateiktam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 72: už – 72. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3715) yra priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3649 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 7 klausimo. Projektas Nr. XIIP-3649. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Čia, kolegos, siūlymas dėl įstatymo, kurį priėmėme 2014 m. Tai yra papildomas 5 % mokestis privatiems miško savininkams už nukirstą ar parduodamą stačią (nenukirstą) mišką. Galiu pasakyti, kad aš pats šių metų liepos pradžioje, kaip reikalauja įstatymas, sumokėjau 5 % už nukirstą medieną. Man asmeniškai tikrai negaila prisidėti prie valstybės biudžeto. Tačiau jau tada, kai buvo priimamas šis įstatymas, aš oponavau. Sakiau, kad tai gali vesti į šešėlį, gali sumažinti kertamų privačių miškų apimtis, kas, beje, ir atsitiko, nes, lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, 2015 m. pirmajame pusmetyje privačių miškų kirtimas sumažėjo 16 %.
Valstybės biudžetas kol kas per pirmąjį pusmetį (šis mokestis mokamas kartą per pusmetį) gavo 1,3 mln. eurų, kiek aš prisimenu. Taigi sumos tikrai nėra didelės. Būsiu atviras, nedrįstu teigti, kad tas 16 % sumažėjimas yra dėl šito dalyko. Gali būti, kad šiemet mažiau kirto, taigi nedrįstu vienareikšmiškai teigti.
Kitas dalykas yra akivaizdus, kad tai yra papildoma kaina, kas pabrangina medieną rinkoje. Yra pastebėta, kad šių metų pirmąjį pusmetį daugiau įvežta medienos iš kitų aplinkinių šalių, pirmiausia iš Latvijos į Lietuvą, ir tai gali būti šio įstatymo galutinis efektas, nors irgi to įrodyti aš taip pat negalėčiau.
Privačių miškų savininkų asociacija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pradėti teisės pažeidimų procedūrą. Asociacija pateikė 165 argumentus. Europos Komisija priėmė šitą Miškų savininkų asociacijos skundą svarstyti šių metų rugsėjo 28 d. Dar nėra paskelbta, ar tai bus traktuojama kaip teisės pažeidimas, ar ne, tačiau argumentai, kurie buvo sakomi priimant šį įstatymą, ir šiandien yra aktualūs.
Priimant įstatymą Vyriausybė buvo pasakiusi, kad turi būti atlikta išsami su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizė. Tuo metu, priimant įstatymą, ta analizė nebuvo atlikta, nėra jos ir iki šiol.
Aš noriu priminti, kad miško savininkas už parduodamą medieną sumoka 15 % gyventojų pajamų mokestį, taigi šitas apmokestinimas gali būti traktuojamas kaip papildomas. Kadangi šitas mokestis yra nuo apyvartos, tikėtina (lauksime Europos Komisijos išvadų), kad čia yra prieštaraujama Europos Tarybos direktyvai dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos. Šis 5 % mokestis nuo apyvartos tampa tokiu pat kaip PVM, tuo tarpu Europos Sąjungos teisė neleidžia ir nenumato kitų apmokestinimo formų, išskyrus pridedamosios vertės mokestį. Tas buvo sakoma iš pradžių, aktualu ir šiandien.
Jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra analogiško ar panašaus mokesčio privačių miškų valdytojams, tik Lietuvoje jis yra nustatytas. Lyginame. Dažnai man kolegos sako, tai palyginkime, ką moka valstybinių urėdijų savininkai, t. y. valstybė. Taip, jie moka tą papildomą 5 % mokestį. Prašyčiau įvertinti labai paprastą dalyką, ką pripažįsta teisės ekspertai. Valstybinės urėdijos, kaip valstybės įmonės, paėmė valstybės turtą, valdo jį ir už tai sumoka tą papildomą mokestį. O privataus miško savininkas iš nieko nepaėmė, jis turi savo mišką. O jeigu dar kalbėsime apie restituciją, kita tiesa, valstybė 50 metų naudojosi jo mišku, paskui sugrąžino mišką ir dabar dar apmokestina kaip valstybės turtą, t. y. valstybinių urėdijų valdomus miškus. Todėl dėti lygybės ženklo apmokestinant valstybinius miškus ir apmokestinant privačius miškus negalima, nes šito turto kilmė yra visiškai kitokia. Valstybė urėdijoms suteikia turtą naudoti ir paprašo 5 % mokesčio, o privatiems savininkams jokia valstybė nesuteikė, tiesiog ji vykdė socialinį teisingumą grąžindama tuos miškus, arba privatus miško savininkas nusipirko tą mišką ir niekam jis neturi jaustis skolingas.
Įstatymo paskirtis. Buvo numatyta, kad tie 5 % bus naudojami privačių miškų apsaugai, priežiūrai, priešgaisriniam stebėjimui, privačių miškų kelių tvarkymui. Tie pinigai nukeliauja į biudžetą ir niekas iš privačių miškų savininkų dar nėra pastebėjęs, kad jis sumokėjo tą mokestį ir prie jo patvarkė kokį nors keliuką. Aš turiu pripažinti, kad privatūs miškų savininkai kartais labai neapdairiai elgiasi. Polaidžio, įšalo tirpsmo metu veža mišką, sugadina kelius ir taip toliau. Tačiau kad sugadintas kelias yra jo kaltė, reikia tą atrasti, numatyti ir išreikalauti, nes jis sugadina valstybės turtą, t. y. kelius.
Man pačiam yra buvę vienais metais, kad kovo pabaigoje jau susiruošėme išvežti medieną, atšilo, įšalas pradėjo eiti, išvežėme sulaukę birželio mėnesio, nieko baisaus, nes nesinorėjo sugadinti kelio. O jeigu kas nors sugadino, tai jis turi atsakyti už to kelio sugadinimą, o ne visi miško savininkai turi sumesti į valstybės biudžetą ir Aplinkos ministerijos kontroliniais sprendimais turi būti taisoma ten, kur kažkas nelegaliai, negražiai pasielgė ir sugadino valstybės turtą, t. y. kelią.
Kol kas, mano manymu, šitas įstatymas papildomai apmokestinant privačių miškų savininkus yra nepasiteisinęs, ir aš siūlau grįžti prie formuluotės, kuri galiojo iki 2014 m., t. y. ne miško valdytojai, ir privatininkai, ir valstybinės urėdijos, o tik valstybinių miškų valdytojams nustatomas 5 % mokestis. Tai yra 5 % mokestis privačių miškų savininkams nėra nustatomas.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti net 13 Seimo narių. Aišku, skirta tik 10 minučių, tiek mes ir klausinėsime. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Žinau, kad jūs labai išgyvenate dėl Lietuvos miškų, pats turite jų, tikrai džiugu. Bet Seimas atsakingai pasielgė pritardamas 5 % dydžio mokesčiui už parduotą žaliavinę medieną, tikėdamasis, kad pagerės miškų kelių būklė, kuri dabar yra tikrai katastrofiška ir kai kur jau virto medvežių išraustais kanalais, kur tik vanduo stovi. Dėkui Dievuliui šiais metais, nes buvo labai sausa, tai dar kai kur galima pravažiuoti.
Iš kitos pusės, labai gaila, kad Aplinkos ministerija nesuspėjo patvirtinti tvarkos, nors spalio 1 d., kiek žinau, jau praėjo, bet pinigėliai tam reikalui yra sukaupti. Galimybės įstatymui veikti, atrodo, atsiranda. Kaip jūs galvojate, iš kokių lėšų turėtume tvarkyti kelius ir kodėl valstybiniams miškams toliau lieka apyvartos mokestis?
E. GENTVILAS (LSF). Kodėl valstybiniams miškams lieka, aš bandžiau paaiškinti. Valstybinės miškų urėdijos, valstybės įmonės, gavo, valstybė joms suteikė mišką, leido, liepė naudotis ir prašo mokesčio už valstybės turto naudojimą. Privatininkui niekas nesuteikė to miško, jis įsigijo arba atgavo šitą mišką.
Dėl pačių problemų, jūs sakote, kad bus panaudotas šitas mokestis. Įsivaizduokime, kokie 2,5 mln. eurų per metus, bet aš manau, kad tai neišsprendžia problemų. Tikrai neišsprendžia problemų, reikėtų spręsti problemą kitaip. Išsiaiškinti, kas sugadino šitą kelią veždamas. Keliai yra valstybės, jie nėra privatūs, ir turi žiūrėti, ar nesugadino valstybinio kelio, kokio nors žvyrkelio, neduok Dieve, asfaltuoto kelio privatininkas neleistinai per didelėmis apkrovomis veždamas savo medieną.
Šiandien nuskambėjo tokia kolegų mintis, kad išduodant leidimą kirsti mišką privačiame miške turi būti informuotas seniūnas, kada bus kertamas miškas, ir seniūnas pasižiūrėtų, kada yra vežama. Pavyzdžiui, miško savininkas privalo informuoti seniūną, ir miško savininkas patikrins arba seniūnijos darbuotojas. Šitais būdais, matyt, reikėtų spręsti ir įvesti tvarką, kad nebūtų sugadinti keliai, o ne kad būtų paimti pinigai kažkieno sugadintiems keliams remontuoti.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, tamsta šiek tiek jaunesnis už mane, galbūt ir neatsimenate, bet netgi senais laikais buvo prievolė visiems net kaimo gyventojams arkliuku vežti žvyrą ant kelių ir taisyti viešuosius kelius, kadangi tai buvo infrastruktūros svarbus dalykas. Dabar jūs sakote, kas sugadino? Tais pačiais keliais veža ir valstybinį mišką, ir privatų mišką, tada mes turėtume pasodinti miške seniūną arba kitą darbuotoją, kuris fiksuotų kiekvieną mašiną, kieno apkrova buvo didesnė ir kas padarė tą provėžą, ir dėl oro sąlygų, ir t. t., ir t. t. Bet ne vien keliai. Gaisrai, miško kenkėjai ir visa kita yra valstybės prižiūrima ir lygiai taip pat taikoma ir privatiems miškams.
PIRMININKAS. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Visa infrastruktūra, visas buketas.
PIRMININKAS. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dabar jeigu mes tik pasiimsime valstybės funkciją mokėti, o privatininkas, gavęs jau užaugintą mišką, ne pats užauginęs, o užaugintą mišką privatizavo, ir tik imti pinigus…
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
E. GENTVILAS (LSF). Pripažinkime savininko teisę nusipirkti brandų ar pusiau brandų mišką, kaip ir jaunuolyną. Tiesą sakant, jaunuolynų nelabai kas perka, nes labai daug ugdyti reikia. Mano interesas, kad kuo mažiau kelių būtų sugadinta. Gal čia mano paminėtas pavyzdys, kad seniūnas turi būti informuotas. Yra privačių miškų inspekcijos institucijose, man atrodo, yra prie regioninių aplinkos apsaugos departamentų, yra daugybė pareigūnų, kurie privalo būti informuoti, kad vežimo metu jie patikrintų. Dabar jūs sakote, kad ir valstybinės miškų urėdijos veža. Na, jeigu jie sugadina, jie ir remontuoja. Bet tikrinti reikėtų tik tada, kai privatininkas veža, ar privatininkas nesugadino. Jeigu jis sugadino, tai jam sankcijos, beje, numatyta įstatymuose tokia teisė pareikalauti atkurti kelio būklę. Tik mes nesukūrėme to mechanizmo, nemanau, kad ką nors sprendžia šitas apmokestinimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mes kažkodėl kalbame tik apie kelius, tačiau įstatyme yra numatyta net 20 ar daugiau pozicijų, kur tie pinigai naudojami. Tai yra ir privačių miškų savininkų organizacijų išlaikymui, ir melioracijai, ir taip toliau, ir taip toliau. Dabar įsivaizduokite taip, kad valstybiniai miškai moka, o privačių miškų organizacijos, kurių yra ne viena ir ne dvi, gauna tų pinigų savo išlaikymui. Man atrodo, truputį nepadoru.
Antras dalykas. Yra apsauga nuo gaisrų. Valstybiniai miškai moka, bet saugome ir privatų mišką. Imkime toliau. Privačių miškų savininkų mokymas, konsultavimas, tai kainuoja pinigus. Mokosi privatininkai – moka valstybiniai miškai. Jeigu imtume bendrus procentus, jūs labai gerai pasakėte, privatūs miškai moka 15 %, valstybiniai miškai šiandien moka 42 %. O mano klausimas yra toks, kadangi laikas baigiasi. Praeitoje kadencijoje konservatorių, liberalų Vyriausybė priėmė…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …Miškų ūkio plėtros strategiją ir ten numatė, kad šiandien jau turi būti ne 5 %, o 10 % šito mokesčio. Kodėl jūs dabar?..
PIRMININKAS. Kolegos, laikas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, žinau aš visą tą informaciją. Kodėl daugiausiai kalbų apie kelius, gerbiamasis kolega? Todėl, kad, teikdamas tą įstatymo pataisą dėl 5 % papildomo įvedimo, būtent jūs daugiausia kalbėjote apie kelius, tą reiktų pripažinti kaip pagrindinį argumentą. Aš tikrai sutinku, kad kitų funkcijų finansavimas taip pat reikalauja lėšų, tam yra mokami gyventojų pajamų mokesčiai. Mano manymu, to turi pakakti ir nereikia įvesti papildomo mokesčio. Dėl buvusios Vyriausybės sprendimo. Negi aš turėčiau atsakyti už A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimus, man jie ne visi patikdavo, žinokite.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš nenoriu kartoti, kas čia buvo pasakyta dėl kelių, dėl visų kitų dalykų, mokesčių. Aš tik norėčiau pasakyti, kad, man atrodo, toks jūsų teikimas gal truputį supriešinimo reikalas privačių miškų (jų yra labai gerų, gerbiame mes tuos savininkus, kai jie dirba tą darbą) ir valstybės. Žiūrėkite, jūs dabar sakote, seniūnas turi kontroliuoti, dar kokia nors inspekcija, visas valstybės aparatas turi kontroliuoti, o gadinti privatininkas. Kaip čia atrodo? Man atrodo, galbūt jūs per daug įsijautęs esate į tuos, kadangi jūs vis tiek turite miškų, galbūt tai asociacijai priklausote ir ginate jų interesus. Ar ne taip? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Kad valstybė turėtų prižiūrėti, tai turbūt normalu. Visą verslą prižiūri valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė ir t. t. Tai natūralu, kad ir čia privatininkų veiklą ar galimus nusižengimus prižiūrėtų būtent valstybės aparatas, o ne patys privatininkai, kurie kartais gali būti ne visai sąžiningi dėl savo veiksmų. Dabar turbūt natūralu, kad aš užstoju privačių miškų savininkus, nes lyg ir geriau suprantu tą situaciją, taip, kaip kas nors, būdamas medžiotojų ir žvejų draugijos nariu, labai aktyviai pasisako už medžiotojus. Beje, kolegos kėlė klausimą, ar čia nėra etikos pažeidimo arba viešųjų ir privačių interesų painiojimo. Atrodo, Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad turi elgtis apdairiai, atsargiai Seimo nariai, kad nepažeistų tų viešųjų ir privačiųjų interesų. Aš tikiuosi, kad aš nepažeidžiu, teikdamas įstatymo projektą iš tos srities, apie kurią pats turiu supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, ačiū už atsakytus klausimus. Motyvai prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad Liberalų partija labai rimtai rengiasi rinkimams ir jiems visiškai nesvarbu valstybės klausimai, valstybės reikalai, tik gauti kuo daugiau, kuo didesnį populiarumą tarp rinkėjų. Miškų savininkų, be abejo yra labai daug, visiškai suprantu poną E. Gentvilą, kad jis nori sau susidaryti palankią terpę per rinkimus, bet valstybės klausimai lieka visiškai už borto. Jeigu kiekviena partija taip žiūrės į valstybės klausimus, tai valstybė subyrės. Negalima pritarti tokiems dalykams, kurie eliminuoja… Sako, gyventojų pajamų mokestis, gerai, tada ir valstybiniams miškams panaikiname mokesčius, 42 % mokesčių, pažiūrėsime, kaip mes tvarkysimės. Gerbiamieji, bent kiek kviečiu nepaisyti to, kad artėja rinkimai, bent kiek kviečiu įžvelgti valstybingumo klausimuose, kuriuos tikrai reikia spręsti, o ne taip populiariai žiūrėti, kaip dabar ponas E. Gentvilas čia išdėstė ir visa kita. Pirmą klausimą dėl miškų aš suprantu, galbūt viskas gerai, bet šiuo klausimu tai jūs nuklydote į lankas, ir labai toli.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, rinkimai, ne rinkimai, aš tik noriu pasakyti, kai socialdemokratų Vyriausybė įvedė šitą mokestį, liberalai irgi buvo prieš, nors dar iki rinkimų buvo likę kur kas daugiau. Patys Vyriausybės programoje esate įsipareigoję neįvesti jokių naujų mokesčių, tačiau palaipsniui tie nauji mokesčiai gula ant mūsų žmonių įvairiausiomis formomis. Klausimas iš tikrųjų yra, kaip tos surenkamos lėšos yra panaudojamos, ar iš tikrųjų jos yra tikslingai panaudojamos. Mes manome, kad toks sprendimas apkrauti privačius miškų savininkus papildomu 5 % mokesčiu iš tikrųjų jis yra ne kas kita, kaip valstybės noras pasipinigauti, nesuteikiant visiškai jokio aiškumo, kur tos lėšos konkrečiai bus naudojamos ir kiek tai duos naudos. Jeigu mes kalbame apie miškininkystės plėtrą, apie tai, kad savininkas galėtų labiau puoselėti tą mišką, tai, man atrodo, geriau palikti tą savininką neapmokestintą ir jis dalį tų lėšų investuos į to paties miško plėtrą. Kviestume pritarti šiam siūlymui ir laikytis šios Vyriausybės programos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 69 Seimo nariai: už – 23, prieš – 14, susilaikė 32. Po pateikimo projektui nėra pritarta. Kolegos, ar galime bendru sutarimu atiduoti tobulinti? Nenorite. Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, tai yra atmesti yra prieš. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Už – 33, prieš – 37. Įstatymo projektas yra atmestas.
16.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-489 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3194 (pateikimas)
2-8 klausimas – projektas Nr. XIIP-3194. Pranešėjas – G. Steponavičius. Prašom pristatyti projektą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties nedidelis, bet gana svarbus Švietimo įstatymo 63 straipsnio pakeitimas, kurį teikiu svarstyti, yra susijęs su visavertiškesniu ir labiau su mokyklos gyvenimu susijusių suinteresuotų pusių pasiūlymu. Paskatino šį projektą pateikti, siūlant įstatymu numatyti realias galimybes tėvams, taip pat mokiniams dalyvauti sprendžiant svarbiausius mokyklų klausimus, kai tėvų, profesinių sąjungų, moksleivių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų atstovai pradėjo kelti klausimą, kai buvo paviešinti projektai šios dabartinės ministerijos vadovybės, siekiant eliminuoti tėvus ir vyresniųjų klasių moksleivius iš mokyklų vadovų atrankos proceso. Tai buvo suprasta kaip gana didelės nepagarbos ir nepasitikėjimo tėvais ir moksleiviais parodymas. Išties atsitiko taip, kad šių metų pavasarį įstatymai buvo jau pakeisti, kai šį projektą įregistravau, jau yra aišku, kad tada dar su ministro pono D. Pavalkio parašu yra patvirtinta tvarka, kurioje tėvų ir moksleivių atstovų dalyvavimo komisijoje, sprendžiančioje dėl mokyklų vadovų skyrimo, tiesiog nebeliko. Manau, kad galima daug apie tai kalbėti. Ne piktintis ketinu, o manau, kad tie, kas domitės švietimu, tie, kurie patys kaip tėvai dalyvaujate mokyklų gyvenime, žinote, kad nuo tėvų įsitraukimo, nuo mokinių įgaliojimo kaip tų, kurie gali būti partneriai šiame procese, priklauso daugelio mokyklų sėkmė. Tiesa yra ta, kad daugelyje mokyklų vyksta pozityvūs pokyčiai. Vadovai mato prasmę įtraukti tėvus ir moksleivius ir klausti, ar reikia rakinti duris per ilgąsias pertraukas, ar reikia įvesti uniformas mokyklose. Tai yra normalus mokyklų bendruomenių gyvenimo klausimas. Bet yra daug mokyklų ir daug pavyzdžių, kur manoma, kad to nereikia. Tarptautiniai autoritetingi tyrimai pabrėžia, kad ten, kur yra tėvų ir moksleivių įsiliejimas į mokyklų svarbiausių klausimų svarstymą, tai tiesiogiai atsiliepia ir ugdymo kokybei. Štai dėl šių priežasčių ir yra pateiktas mano siūlymas.
Neišnaudosiu viso laiko jam detaliau pristatyti, bet jis skamba taip, nauja 63 straipsnio dalis, kad mokyklos bendruomenių narių – mokinių, mokytojų, tėvų – atstovai dalyvauja sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus ir paminima keletas tokių. Tai apima ugdymo organizavimą, mokymosi aplinkos kūrimą, mokyklos vadovo skyrimo procesą ir kitus klausimus.
Mielai atsakysiu į klausimus, jei tokių bus. Tikiuosi, visi mes suprantame, kad demokratinė visuomenė reikalauja visų šalių visavertiško įsitraukimo į mokyklos kasdienius ir ne tik kasdienius klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Bet skirtas laikas yra 10 min. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, švietimas ir ugdymas yra priskirtas savivaldybėms ir pagrindinius klausimus priima savivaldybių tarybos. Niekas šiandien nedraudžia iš mokyklų bendruomenių atstovų dalyvauti tarybos posėdžiuose ir išsakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Sakot, pagrindiniais klausimais. Tai gal jūs išvardinkite, dėl kokių pagrindinių klausimų galėtų dalyvauti mokyklos, bendruomenės atstovai, tėvai, nes pagrindinius klausimus, kaip minėjau, priima savivaldybės taryba?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš vieną svarbiausių klausimų – vadovų atranką paminėjau, gerbiamasis kolega, kuris sukėlė tam tikrą ne tik nustebimo, bet ir pasipiktinimo bangą. Žinau, kad tėvų organizacijos svarsto net tokį ministro pasirašytą įsakymą skųsti Administraciniam teismui, nes akivaizdu, kad tas partnerystės principas yra akivaizdžiai paminamas, kai šiuo konkrečiu atveju vadovų skyrimo atrankos komisija, kuri sprendžia, tiesiog yra parašyta, kad joje nebegali būti, yra įsakyme surašyti subjektai, kas dalyvauja. Tai net ir savivalda, kaip jūs minite, galėdama kaip steigėja spręsti, nebegali. Įstatymas labai siaurai ir aiškiai pasako, kas įtraukti.
Dabar kokie tie kiti klausimai, aš įstatymo pataisoje ir esu išvardinęs. Aš garsiai perskaičiau. Tai yra net tik vadovai. Tai yra ir ugdymo organizavimas. Aš, kaip tėvas, abiejų savo vaikų mokyklose buvau pakviestas ir diskutavome, koks geresnis, lankstesnis, vaikams patogesnis ugdymo planas galėtų būti sudaromas. Ne pavaduotoja, atsakinga už ugdymo planą, sudėlioja visą prieš rugsėjo pradžią, kaip tai atrodo, bet tariasi su tėvais ir tais pačiais moksleivių atstovais. Ir tų pavyzdžių yra daug. Aš minėjau, uniformos, pertraukos, rūkymai, kamerų įrengimas prie mokyklų ar viduje koridoriuose. Visi tie klausimai turėtų būti natūralus bendradarbiavimo ir diskusijų bendruomenėje procesas. Ši pataisa įtvirtina nuostatą, kad tėvai ir mokiniai tame dalyvauja.
PIRMININKAS. Klausia D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pačiam teko tiesiogiai susidurti su mokyklų tarybomis ir, tarkime, kaip pavyzdį kolegoms pateiksiu. Mergaitės nenorėjo privalomai nešioti sijonų.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Norėjo ar nenorėjo.
D. PETRULIS (LSDPF). Nenorėjo sijonų. Jie inicijavo referendumą tarp mokinių, teikė tarybai ir taryba paprasčiausiai sutiko. Tikrai čia galbūt varžo teises. Tai vienas iš pavyzdžių.
Kitas pavyzdys, kai per pertraukas jie norėjo išeiti. Irgi referendumą organizavo, bet taryba nepriėmė, nes manė, kad jie sušals ar ten eina rūkyti. Čia jums kaip švietimo pagrindai.
O dabar klausimą pateiksiu. Kiek procentų mokyklų turi tas mokinių tarybas? Dabar mokyklų yra maždaug apie 1 tūkst. 250. Kiek procentų mokyklų tos tarybos įsteigtos ir ar mums nereikėtų stiprinti mokinių savivaldos kaip institucijos? Mes ir brandumą mokinių, ir pilietiškumą, ir visai kitaip įtrauktume jaunimą į tuos procesus.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerus pavyzdžius minite. Yra daug mokyklų, kur tikrai demokratinės vertybės ir principai diegiami praktikoje. Bet aš pabrėžiu, kad yra gana daug mokyklų, kurių požiūris toks: geriau mažiau tėvų, keliančių problemas ir užduodančių nepatogius klausimus, ir turėsime ramesnį gyvenimą. Tai ne toks požiūris turėtų būti Lietuvoje.
Lygiai taip pat ir į mokinius mes turime žiūrėti, į tuos, kurie iškelia idėjas, kurios gali būti svarstomos. Iš to 1 tūkst. 200 beveik 1 tūkst. 300 Lietuvoje veikiančių mokyklų (pradėkime nuo to) turi grynai mokinių savivaldą, ir yra mokyklos taryba, kurioje ir mokytojai, ir tėvai, ir mokiniai dalyvauja. Veikiančių mokinių savivaldų yra mažesnė pusė, jūs teisingai identifikuojate problemą. Yra projektų, kurie išties yra valstybės finansuojami, pavyzdžiui, mokinių parlamentas ir kiti, kurie įtraukia ir padeda stiprinti moksleivių sąjungą, nežinau, daugiau kaip pusė mokyklų turi savo veikiančias grupeles. Visa tai veda prie didesnio. Bet mano mintis yra tokia, kad yra trinarė sistema. Patyčios. Imkime paprastą sistemą. Jei patyčios, mes manome, kad tai yra mokytojų galvos skausmas, niekada mes tos problemos neišspręsime. Jei per geriausias programas bendradarbiaujant tėvams, mokiniams ir mokytojams spręsime, tada pajudėsime į priekį, ir tai rodo rezultatus. Aš dėl to principo, kad trišalis, kad trinaris principas turi būti ir įstatymai tai taip pat turi numatyti, nes kai kuriais atvejais mes matome, kad nueinama visiškai priešinga linkme.
PIRMININKAS. Klausia R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau ir dabartiniame įstatyme parašyta, kad gali dalyvauti, jūs dabar norite imperatyviai pasakyti, kad privalo dalyvauti. Bet kiekvienas dalyvavimas yra ne tik galimybė, bet yra ir pareiga, bet yra ir atsakomybė. Kaip jūs įsivaizduojate atsakomybę? Kanceliarijos Teisės departamentas irgi pažymėjo, ar bendruomenės atstovai, visur dalyvaudami ir spręsdami visus klausimus, tarp jų ir finansinius, ar jie yra atsakingi už nevisiškai teisingus priimtus sprendimus? Gal reikėtų šiame įstatyme iš karto numatyti kokių nors punktų ar sakinį įrašyti, kad atsako už savo netinkamai priimtus sprendimus?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Visus projektus galima tobulinti. Su Teisės departamento pastaba, kuri kalba apie tai, kad kadangi yra steigėjas ir visa atsakomybė yra jo, iš esmės nesutinku. Švietimas yra viešoji paslauga ir tai yra viešasis sektorius, kuris savo visa esme turi tarnauti visuomenei. Tėvai ir vaikai yra lygiaverčiai šio proceso dalyviai ir pasakyti, kad jie yra kvailesni nei formaliai pagal popierius už tai atsakingi direktoriai ar kuruojantys žmonės savivaldybėse, irgi negalėtume. Mano siūlymas yra žiūrėti į tai kaip į bendradarbiavimą ir įgalinimą. Jei būtų įdomu, aš manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtume nuvažiuoti į keletą mokyklų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje yra veikianti prancūzų mokykla. Tai yra tėvų valdoma. Visus sprendimus priima tėvai ir jie yra tiesiogine prasme užduodantys toną, ir tai yra mokykla, turinti didelį pasitikėjimą ir puikią atmosferą. Pasaulyje tėvų įgalinimas, per daugelį metų rodo patirtis, atveda prie geresnės atmosferos ir protingesnių sprendimų. O ne atskyrimas – nelįskite prie manęs, nekelkite problemų. Aš tą akcentuoju ir manau, kad aiškiau įstatyme tą reikėtų apibrėžti. Tą ir teikiu.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų pasiūlymui, nes, manau, labai aktualu. Gaila, čia buvo tie klausimai, kurie susiję daugiau su vidaus veikla, vidaus darbo organizavimu mokykloje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai jūs buvote ministru, tada giliau mes Švietimo įstatymą žiūrėjome, ten irgi buvo kalbama apie bendruomenės galimybę išreikšti savo nuomonę dėl mokyklų besikeičiančio statuso. Jūs turbūt šitą atsimenate? Su kolege Vida mes ne kartą apie tai kalbėjome. Pasirodo, ta bendruomenės nuomonė nėra absoliuti. Tarkime, apie tai, ką jūs kalbate savo įstatymo projekte. Vis dėlto paskui paaiškėjo, kad lemiamą žodį, lemiamą sprendimą priima ministerija. Pats svarbiausias bendruomenei klausimas yra mokyklos statusas, ypač tų mokyklų, kurios atitolusios nuo miestų centrų ir panašiai. Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš trumpai reaguosiu, nes čia yra labiau jūsų pastabos. Ta nuostata, kad jeigu bendruomenė nesutinka su mokyklos tipo keitimu, tada galutinį sprendimą priima Švietimo ir mokslo ministerija, ir dabar galioja. Buvo nemažai tokių atvejų ir esant ankstesnei Vyriausybei, ir dabar, kai buvo baigiamas tinklas, tie klausimai eidavo į ministeriją. Kai kuriais atvejais ministerija priimdavo sprendimus įsiklausyti, akredituoti savitas programas ir tai leido daliai mokyklų išlaikyti savo norimą kryptį.
Dėl to, kiek bendruomenės gali spręsti mokyklos ateitį, yra ir kitų pavyzdžių. Kaunas yra geras pavyzdys. „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos, Švento Mato mokyklos bendruomenės tėvai pasakė: mes norime išlikti katalikiškomis mokyklomis, ilgosiomis gimnazijomis. Taip, kartu su Bažnyčia buvo pritarta tam sprendimui, nes bendruomenė to norėjo, ir jos iš savivaldybės tapo privačiomis katalikiškomis mokyklomis. Čia yra geras pavyzdys, kaip yra įsiklausoma į bendruomenę. Man atrodo, tokių pavyzdžių gali būti įvairių, klausimas tik toks, kiek mes pasitikime ir norime į ją įsiklausyti.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Motyvai už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šį kartą aš kviečiu Seimo narius palaikyti G. Steponavičiaus pataisą, nes yra labai svarbu, kai sprendžiant svarbiausius mokyklos gyvenimo klausimus švietimo valdymo veikloje dalyvauja ir mokyklos bendruomenės dalis. Mes, dirbantys apygardose, tą tiksliai žinome. Kviečiu balsuoti teigiamai, kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų visuomenės, bendruomenės dalyvavimas priimant vienokius ar kitokius sprendimus yra labai gerai, bet, man atrodo, pranešėjas pateikė kaip labai gerą dalyką, kad išliko ilgosios gimnazijos todėl, kad pasitarę… Manyčiau, kad kartu su pasiūlymais turi būti ir atsakomybė. Jeigu valstybė priėmėme sprendimą, kad gimnazijos negali būti ilgosios, tada visuomenė, o ne kas nors kitas, tas ilgąsias gimnazijas ir turėtų išlaikyti. Daryti tokius pasiūlymus, manau, labai negerai. Aš suprantu, kad katalikiška, labai gražu, bet dažnai būna tik popierinis prisidėjimas. Šitą dalyką reikėtų sutvarkyti, kad būtų labai aišku: jeigu mes galime daryti kitokius pokyčius, tada ta bendruomenė, kuri jų nori, turėtų už juos nors iš dalies ir sumokėti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai, balsavo 64: už – 23, prieš – 8, susilaikė 33. Po pateikimo projektui nepritarta.
Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų atmesta, balsuojate už, kas už tobulinimą, balsuojate prieš. Už balsuoja tie, kurie už atmetimą, prieš – kad būtų tobulinama.
Už – 41, prieš – 21. Taigi įstatymo projektas po pateikimo yra atmestas.
Kolegos, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Narkevičius.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū Seimo Pirmininko pavaduotojui K. Komskiui.
17.06 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2838(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2839(2) (svarstymas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-9a, 2-9b klausimai – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas, Administracinių teisų pažeidimų kodeksas. Pranešėjas – ponas A. Palionis. Prašom pateikti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Išvada. Pono P. Urbšio nėra. Kas galėtų iš komiteto pateikti išvadą? Ponia Milda? Ponia M. Petrauskienė pateiks išvadą, nes čia yra svarstymas. Ponas A. Mitrulevičius. Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir komiteto pasiūlymas yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2838(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Ar komitetas pritaria tam?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, galime nebalsuoti.
Dabar dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks ponas J. Sabatauskas. Ponas Julius yra. Prašom, pone Juliau, pateikti komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos nuomonę komitetas pritarė komiteto patobulintam projektui ir priėmė sprendimą, kad tos nuostatos turėtų būti perkeltinos į Seimo priimtą, bet dar neįsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komitetų išvados žinomos. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti abiem? Galime. Taigi bendru sutarimu po svarstymo yra pritarta.
17.10 val.
Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1156(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10a, 2-10b klausimai. Svarstymas. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – ponas B. Bradauskas. Pone Broniau, prašom pateikti išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pateiktą projektą ir jį atmetė. Nesuprantame mes to projekto logikos – užkirsti kelią vyriausybėms, nesvarbu, kokia ji būtų, ateityje teikti Mokesčių įstatymo projektus kartu su biudžetu, – taip būtų užkirstas kelias kai kuriems klausimams operatyviai spręsti. Todėl man asmeniškai tikrai nesuprantamas toks liberalų siūlymas, jis prasilenkia su bet kokia logika. Siūlau nepritarti ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas atmesti. Taigi turime atskirai. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra, tačiau čia atmetimas. Motyvai. Yra motyvas prieš. Taip? Prieš komiteto poziciją, prieš atmetimą. Taip? Ponas E. Masiulis. Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Truputį gerbiamajam B. Bradauskui norėtume išjudinti logiką galvoje. Šiuo atveju man atrodo, kad susiklosčiusi gana ydinga praktika ir aš tikrai kalbu ne apie šią Vyriausybę, o apie ankstesnes vyriausybes. Iš esmės visos vyriausybės, kurios iki šiol dirbo, didžiuosius pakeitimus mokesčių klausimais teikė kartu su biudžeto projektais. Biudžeto projektai dažniausiai yra svarstomi spalio ir lapkričio mėnesiais, dažnai priimami gruodžio mėnesį. Vadinasi, įsigalioja nauji mokestiniai įstatymai ir krinta ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių jau nuo sausio 1 d. Kitaip tariant, jeigu mes kalbame apie kokį nors planavimą, apie tai, kad verslas taip pat planuoja imti kreditų, atiduoti kreditus, savo plėtros planus, tai vis dėlto nėra civilizuotas būdas, likus mėnesiui ar dar mažiau iki įstatymo įsigaliojimo, priimti mokestinių įstatymų pakeitimus, kurie iš esmės galbūt keičia kai kurių žmonių ar konkrečių verslo įmonių veiklos plėtros planus. Todėl ir yra siūlymas keičiant bet kokį mokestinį įstatymą jo įsigaliojimą taikyti praėjus pusei metų ir nesudaryti galimybės su biudžetu kaitalioti mokestinių įstatymų. Jeigu mes tvarkingai planuosime ir Finansų ministerija tvarkingai planuos, man atrodo, kad didelės problemos nebus ir ateityje mes galėsime gyventi kur kas labiau prognozuojamoje valstybėje su labiau prognozuojamais įstatymais. Kviestume nepritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tai buvo motyvas prieš. Dabar motyvas už – ponas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, palaikau komiteto siūlymą vien dėl to, kad jeigu grįš į valdžią liberalai su konservatoriais, jie negalės per vieną naktį pakeisti visų įstatymų, taip pat ir mokestinių. Aš manau, kad jūs darote esminę klaidą, gerbiamieji liberalai. Ką jūs darysite laimėję rinkimus, jeigu vėl reikės per vieną naktį visą Lietuvą pastatyti nuo kojų ant galvos? Čia kas nors… Ne tiktai, kaip sakėt, mano kolegai B. Bradauskui su galva. Todėl aš palaikau komiteto nuostatą nežaisti tokių žaidimų, nes nebus to cirko, kurį mes matėme dvi naktis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Taigi lieka balsavimas. Priminsiu, kad balsuojame, ar pritarti, ar nepritarti komiteto pasiūlymui atmesti. Vadinasi, kas už, balsuoja už komiteto poziciją atmesti, kas kitaip, vadinasi, prieš Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atmetimą. Ačiū.
Balsavimas įvyko. 57 balsavo: 42 – už, prieš – 9, susilaikė 6. Taigi po svarstymo yra atmesta.
17.15 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1265 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Ponas J. Sabatauskas. Pone Juliau! Ponia Irena, duokite žinią ponui Juliui. Pone Juliau, prašau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, komiteto poziciją.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgus į Vyriausybės nuomonę, kuri iš tikrųjų buvo gana kritiška, netgi labai… Komitetas, kaip sakiau, atsižvelgęs į Vyriausybės nuomonę bei komitete išsakytus argumentus, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą siūlo atmesti 4 balsais už, 1 susilaikius. Pritarus rengėjų pasiūlymui, būtų apribota įstatymų leidėjų teisė operatyviai reaguoti ir priimti skubius sprendimus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų, kiek tai susiję su mokesčiais, persvarstyti struktūrą, modifikavimą, taip pat operatyvius neesminio pobūdžio sprendimus, kurie leistų užtikrinti efektyvesnį tam tikrų mokesčių ir jų grupių reglamentavimą bei administravimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komiteto pozicija – taip pat atmesti. Motyvų nėra. Galime bendru sutarimu atmesti? Bendru sutarimu pritarta. Taigi šie klausimai išnagrinėti.
17.17 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2875, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2876 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Pateikimas. Ponia D. Kuodytė. Ponia Dalia! Malonu, kad jūs išgirdote. 29 Seimo narių Statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Prašau, ponia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Be abejo, galima pristatyti ir lydimąjį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Šiuos projektus parengti paskatino atliktas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimas pagal gautą skundą dėl neįgaliųjų diskriminacijos. Tai yra, kad… Šiaip jau pagal dabartinę galiojančią teisę norint gyvenamajame name neįgaliajam įrengti tinkamą aplinką, pavyzdžiui, pandusą, dar kokias nors specialias priemones, reikia surinkti bent pusę bendrijoje gyvenančių asmenų parašų. Dėl šio skundo lygių galimybių kontrolieriui tiek parašų nepavyko surinkti. Tokiu būdu yra pažeidžiama Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią 2010 m. gegužės mėnesį Lietuva ratifikavo. Jos 9 straipsnyje yra sakoma: „Neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ir teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, privalome užtikrinti.“ Todėl siūlau šiuos pasiūlymus, kad nereikėtų iš gyventojų rinkti parašų, o sprendimą galėtų priimti savivaldybės administracija. Tokiu būdu mes realiai gyvenime galėtume realizuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos normas, kurias, primenu, esame ratifikavę ir realiai sunkiai įgyvendiname.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai. Ponia G. Purvaneckienė. Prašau, jūsų klausimas.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji prelegente, gal jūs galėtumėte pasakyti kokių nors priežasčių, dėl kurių žmonės neįgaliems žmonėms atsisako leisti suteikti tą tokią galimybę išjudėti iš namų arba pajudėti į namus? Tiesiog paprasčiausiai neįsivaizduoju, kokios tai galėtų būti (…). Neįsivaizduoju tokių žmonių ir neįsivaizduoju, kokios galėtų būti priežastys.
D. KUODYTĖ (LSF). Tiesą pasakius, jeigu aš nematyčiau to Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo, tikrai nepatikėčiau, kad taip gali būti. Tačiau tai yra realus atvejis, realus skundas ir reali problema, kad dėl man iš tiesų sunkiai suvokiamų priežasčių žmonės tiesiog atsisako pasirašyti. Aš manau, kad tai yra iš tiesų skandalinga situacija, kuri daug pasako apie mūsų visuomenę. Kita vertus, na, turbūt skatina spręsti problemą įstatymų lygmeniu, kadangi esame įsipareigoję užtikrinti neįgaliųjų teisę į normalią aplinką, į judėjimą, pagaliau į tokias pačias teises kaip ir sveikieji.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau ponią O. Valiukevičiūtę.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš norėčiau paklausti panašiai kaip ponia Giedrė klausė. Galbūt Lygių galimybių tarnyba, tirdama šį atvejį, pateikė siūlymą, kokį įstatymą reikėtų keisti, kad nebūtų tokio dalyko? Galbūt tai yra susiję su kažkokiais pinigais, pajamomis, kuriomis turi prisidėti žmonės prie šių įrenginių?
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, ne. Tai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir rekomendavo keisti šiuos įstatymus. Tai, ką aš jums šiandien teikiu, tai yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kurias priėmus iš tiesų šitas klausimas būtų išspręstas. Apie jokius pinigus, kuriuos turėtų mokėti bendrijų žmonės, čia tikrai nėra kalbama todėl, kad šitie neįgaliųjų integracijos ir konvencijos įgyvendinimo projektai yra finansuojami iš specialių fondų ir eilės tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Na, aišku, lygių galimybių sprendimas, apklausa galbūt ir rodo. Bet socialinių paslaugų centrai, kurie yra kiekvienoje savivaldybėje, įrengia ne tik pritaikytą laiptinę, butus, iš antro aukšto buto įrengia, pritaiko liftus. Aš nelabai suprantu – arba lygios galimybės ne viską ten įžiūrėjo, ar ne viską matė, o gal kai kas tą įstatymą apeina. Kaip jūs manote? Bet paslaugų centrai gali padaryti viską.
D. KUODYTĖ (LSF). Žiūrėkite, jeigu namą administruoja butų savininkų bendrija, pagal dabar galiojantį reguliavimą yra būtina surinkti pusę bendrijoje gyvenančių asmenų parašų. Be tiek parašų joks įrengimas arba joks bendro būsto modernizavimas arba keitimas yra faktiškai neįmanomas. Tai pagal dabar siūlomą reguliavimą sprendimą galėtų priimti savivaldybės administracija, įgyvendindama Neįgaliųjų konvencijos nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, puikiai suprantu situacijos absurdiškumą iš neįgaliųjų pusės. Žiūrėkite, ar nebus pažeistos civilinės teisės nuostatos, nes vis dėlto yra bendrasavininkių teisės? Esmė yra ta, kad turtas, bet kokie inžineriniai statiniai gali būti pastatyti tik bendrasavininkiams sutikus. Pavyzdžiui, norint net ir bute įsirengti kondicionierių, statant išorinį bloką, reikia lygiai taip pat, kaip jūs sakote, surinkti parašus dėl tokio įrenginio, nes jis pakeičia fasado vaizdą ir t. t. Kai neįgaliesiems yra pritaikomi ar keltuvai, ar kažkas, atsiranda inžineriniai statiniai. Ar čia nebus problemų su civiline teise, su bendrasavininkių teise?
D. KUODYTĖ (LSF). Na, aš manyčiau, kad vis dėlto mes turėtume kalbėti apie lygių galimybių principą, apie Neįgaliųjų konvencijos nuostatų, tai yra tarptautiniai mūsų įsipareigojimai, įgyvendinimą. Manyčiau, kad tai yra kur kas svarbiau, ir į tai turėtume atsižvelgti svarstydami tokius klausimus.
Iš tiesų man asmeniškai tikrai skamba skirtingai, kai reikia įrengti kondicionierių ir kai reikia įrengti pandusą žmogui su vežimėliu, kad jis turėtų galimybę išvažiuoti į kiemą pakvėpuoti grynu oru. Manau, kad mąstydami ir diskutuodami turėtume labai aiškiai nusistatyti prioritetus, apie ką mes kalbame, kas šiuo atveju yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji Dalia, ar jums neatrodo, kad Lietuvoje reikalai tol nepajudės ir mes visada turėsime problemų, kol eiliniai žmonės nelaikys negalią turinčio piliečio tokiu pat piliečiu kaip ir jie patys? Mes visada susiduriame su tokiais neįkainojamais dalykais, man net baisu pagalvoti.
D. KUODYTĖ (LSF). Absoliučiai. Blogai yra tai, kad, ratifikavę Neįgaliųjų konvenciją, mes iš tiesų nieko nepadarėme, kad ji būtų realiai įgyvendinta, kad žmonės galėtų vežimėliais važiuoti gatvėmis, patekti į parduotuves, į kavines, į koncertų sales. Tai čia yra kur kas platesnis klausimas, apie kurį mes turėtume kalbėti. Nuo 2010 m. iš esmės, galiu konstatuoti, kad padaryta labai labai nedaug. Tai bent jau žingsnelis po žingsnelio, aš manau, kad palengvinkime šitiems žmonėms jų dalią.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus ir pateikėte. Kadangi dėl motyvų yra tik už, tai gal nediskutuokime, o bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Taigi po pateikimo minėtiems įstatymų projektams yra pritarta.
Siūloma svarstyti… Dėl 2-11a klausimo pagrindinis būtų Audito komitetas, atsiprašau, Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prieštaravimų nėra. Svarstymo data numatyta pavasario sesijoje. Dėl 2-11b klausimo – pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Svarstymas irgi pavasario sesijoje. Ačiū. Jūs norėjote? Ne. Gerai.
17.27 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3337, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3338, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 6, 58 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3339, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3340, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3341, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3342, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3343, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3344, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3345, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3346, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3347, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3348, Baudžiamojo kodekso 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3349 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12a ir 2-12b klausimai – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Žemės įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ir dar 2-12c – 2-12m klausimai. Pateikimo stadija. Visus pristato ponia D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, turiu garbės pristatyti paketą įstatymų projektų, kurie kalba apie situaciją su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis Lietuvoje. Dėl aiškumo reikia pasakyti, kad mūsų Konstitucija ir Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymas numato keliapakopį religinių bendruomenių teisinį statusą, tai yra: tradicinės religinės bendruomenės, valstybės pripažintos religinės bendruomenės, juridinio asmens statusą, tai yra registruotos registre, turinčios ir visos kitos religinės bendruomenės, galbūt netgi ir sektos, bet jos nėra įregistruotos ir neturi juridinio asmens statuso.
Šiuose projektuose yra kalbama tik apie tradicinių religinių bendruomenių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių tam tikrų diskriminavimo dalykų panaikinimą. Noriu pasakyti, kad 2014 m. buvo atlikti keli tyrimai, juos atliko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jis buvo vadinamas „Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje“. Šis tyrimas parodė, kad iš tiesų pripažintų religinių bendruomenių ir juridinį statusą turinčių… (Balsai salėje) Ar būtinai dabar mane reikėjo pertraukti?
PIRMININKAS. Ačiū, galima tęsti, kolegė atsiprašė. Prašau, ponia Dalia.
D. KUODYTĖ (LSF). Noriu pasakyti, kad dėl tikslumo turime žinoti, kad Lietuvoje yra 9 tradicinės religinės bendruomenės, 2 valstybės pripažintos, 2 siekiančios pripažinimo ir visos kitos pagal Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją. Šiais projektais toli gražu nesiekiama sugriauti esamos sistemos, nors aš manau, kad jau pati savaime šita sistema dėl suskirstymo į tas juridinio statuso pakopas yra diskriminuojanti. Dar blogiau, kai diskriminacija yra įžvelgiama įvairiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose religinių bendruomenių ir bendrijų kasdienį gyvenimą. Būtent tam ir yra skirtas šitas paketas, kuris kompleksiškai spręstų nediskriminavimo principo įtvirtinimą mūsų visuomenėje, kas yra pabrėžta ne viename priimtame dokumente ir toje pačioje Konstitucijoje, ir Lygių galimybių įstatyme. Nedetalizuodama 14 kitų pateiktų projektų, tiesiog prašau klausti, bandysiu atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Nemažai projektų ir nemažai norinčių paklausti. Pradedame. Ponas A. Matulas. Nėra. Ponia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu pasitikslinti. Aiškinamajame rašte rašote, kad norite panaikinti skirtumą tarp tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendrijų. Tačiau lyginamajame variante jūs nepaliekate nei vienų, nei kitų, o parašote tiktai juridinio asmens teises turinčias religines bendrijas. Kaip jūs įvaizduojate mokyklos vadovą, kuriam mes užkrausime naštą, gebėjimą įvertinti, kokį turinį jie siūlo švietimo įstaigai? Tai vienas dalykas. Aš suprantu, kad juridiniu asmeniu tapti yra labai paprastas ir lengvas kelias. Kitas dalykas, kaip jūs įsivaizduojate valstybės paramą ir palaikymą toms juridines teises turinčioms religinėms bendrijoms, jeigu yra Konstitucinio Teismo sprendimas dėl valstybinio pripažinimo išaiškinimo turėti atramą visuomenėje, ten kalbama apie šimtmečius, apie tradicijas?
D. KUODYTĖ (LSF). Čia tradicinės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Mano tokie du klausimai.
D. KUODYTĖ (LSF). Galbūt pradėsiu nuo to, kad pagal Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą valstybės pripažintos religijos įgauna valstybės paramą, palaikymą ir pagarbą savo tradicijai ir savo religinei doktrinai, taip sakykim. Kalbame būtent apie tas.
Kalbant apie juridinį statusą, man atrodo, kad čia reikėtų skaityti visą projektą, kuriame kalbama, kad tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu nustatyti juridinį statusą nėra jokios problemos. Jos yra visos registruotos registre. Teisingumo ministerija jas registruoja registre. Dar kartą kartoju, yra trys, netgi keturios pakopos tų… Tradicinės, tarp kitko, galbūt čia truputį netikslu, nes tradicinės net neturėjo specialiai kažkaip registruotis, jos yra fiksuotos mūsų Konstitucijoje. Valstybės pripažintos, dar kartą kartoju, dvi turi pripažinimo statusą, t. y. Seimo nutarimais yra pripažintos valstybės pripažintomis su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, ir dvi dabar siekia pripažinimo nutarimų projektais. Visos kitos yra tiesiog registruotos registre ir turi juridinio asmens statusą su tam tikromis iš to kylančiomis pasekmėmis. Valstybė jas taip pat pripažįsta, tačiau įstatymuose leidžiama jas vertinti kaip mažiau svarbias ar mažiau įdomias.
Šitas pasiūlymas yra daugiau hipotetinis tam atvejui, jeigu atsitiko nelaimė ir, neduok Dieve, vaikas, sakykime, pašarvotas mokykloje, kad tėvai galėtų prašyti, kad ir jų tikėjimo šventikas, pavyzdžiui, ten galėtų ateiti ir sukalbėti maldą. Čia sakau kaip pavyzdį. Visiškai paprastas, elementarus dalykas.
PIRMININKAS. Ponas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, dabar galiojantis įstatymas yra truputį aiškesnis. Mes turime tradicinėmis pripažintas religines bendruomenes ir tas tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymas yra paprastesnis. Kiek, jūsų manymu, turėtų būti tų tėvų, kiek jie galėtų paprašyti, kad ateitų kokia nors nauja, visai visuomenei mažai pažįstama religinė bendruomenė ir mokykloje darytų kokias nors apeigas? Kaip jūs tą matote? Jūs juk žinote, kad Lietuva yra gana konservatyvi šalis tų religijų atžvilgiu. Ačiū.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš manau, kad jau atsakiau į jūsų klausimą pateikdama tą pavyzdį ir, man regis, čia būtų tiesiog sveiko proto klausimas.
Šitas projektas tiktai siūlo panaikinti skirtingą religinių bendruomenių ir bendrijų vertinimą arba galimybę šioje srityje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ponas Z. Jedinskis. Jūsų klausimas.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad religinės bendruomenės stigmatizuojamos ir panašiai. Prašau pateikti nors porą pavadinimų tų mažumų bendruomenių ir kokiu būdu jos diskriminuojamos?
D. KUODYTĖ (LSF). Pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Prieš porą mėnesių teikiau Žmogaus teisių komiteto nutarimo projektą, kuriuo valstybės pripažinimas būtų suteiktas Naujųjų apaštalų bažnyčiai. Šita Naujųjų apaštalų bažnyčia turi visas reikiamas pažymas, atitinka visu reikiamus kriterijus, kad būtų pripažinta valstybės, tačiau iš mūsų kolegų Seimo narių aš girdėjau šūksnius, kad tai yra sekta. Man regis, jeigu čia mes galime išgirsti tokius dalykus, tai tuo labiau mes galime išgirsti apie tai visuomenėje, nors tai neturi visiškai jokio pagrindo taip juos vadinti, jeigu mes bent kiek gerbiame Teisingumo ministeriją, kuri analizuoja ir teikia išvadas dėl religinių bendruomenių ir bendrijų atitikties galimybės jas pripažinti valstybės mastu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl Žemės įstatymo norėjau paklausti. Kapucinai Lietuvoje yra sena bendruomenė ir jūs žinote, kad dabar pagal tą tvarką jiems yra grąžinamas turtas, kurį jie turėjo anksčiau, tačiau nėra išspręsti žemės klausimai. Jie atsiima, sakykim, pastatą už tam tikrą sumą, o žemė po juo jiems neduodama, nesuteikiama žemė nuosavybės teise ir jie dabar bylinėjasi šiuo klausimu. Prašom pasakyti, galbūt čia būtų galima pasiūlymą prie šito, ką jūs siūlote, prirašyti, kad būtų kokiu nors būdu suteikiamas ir tam tikras tam pastatui naudoti žemės plotas?
D. KUODYTĖ (LSF). Žinote, kapucinai yra priskiriami prie tradicinių religinių bendruomenių, t. y. prie Katalikų bažnyčios bendruomenių grupės, ir jiems jau seniausiai yra numatyta suteikti žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas galbūt tai galėtų išspręsti, bet tradicinėms neturėtų būti jokių problemų, todėl, man regis, kad ten yra kažkas kito, o ne šitų įstatymų objektas. Ginčas kažkur kitur.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar aš norėčiau pasitikslinti. Jūs teikiate šitą projektą norėdama, kad nebūtų diskriminuojamos kitos religinės bendruomenės, kurios yra registruotos mūsų valstybėje. Bet aš manau, kad šitas projektas yra labai aptakus. Jūs rašote, kad įstaigose, suderinus su mokyklos vadovais. Gali būti. Klausimas jums. Jeigu mokyklos vadovas nederins dėl objektyvių, subjektyvių priežasčių, kaip tada šioje situacijoje, kurioje vietoje bus ta diskriminacija ir kaip tie įvykiai vystysis toliau?
Ir kitas klausimas. O jeigu per atitinkamas šventes, mes žinome, kad tos šventės ir supuola, ir visa kita, staiga sugalvoja iš devynių jūsų sakytų registruotų bendruomenių trys religinės bendruomenės mokykloje daryti apeigas. Kaip tokiu atveju?
D. KUODYTĖ (LSF). Atsakant į jūsų klausimą, be galo svarbus valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas. Tame projekte pabrėžiama, kad visa tai neturi pažeisti šito atskyrimo principo. Jeigu kuriai nors religinei bendrijai ar bendruomenei būtų nepagrįstai atsakyta kur nors dalyvauti, yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, į kurią būtų galima kreiptis ir bandyti įrodyti savo tiesą. Bet kalbant apie diskriminaciją, aš manau, kad ji yra visiškai akivaizdi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad šiandien yra pakankamai sakralinės paskirties pastatų, bažnyčių, kur galima atlikti religines apeigas? Ir kitas klausimas būtų. Reikėtų suderinti ne vien tik su mokyklos vadovybe tą klausimą, bet yra atsakingi steigėjai, t. y. savivaldybės, savivaldybių administracija. Aš manau, ten reikėtų pradėti klausimus spręsti. Ar jūs nemanote taip?
D. KUODYTĖ (LSF). Aš visiškai su jumis sutinku, bet noriu jums pacituoti aktualiąją, t. y. dabar veikiančią, redakciją, kuri man irgi nelabai patinka. „Tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu, valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose gali būti atliekamos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos, neprieštaraujančios pasaulietinės mokyklos sampratai, ir jose dalyvaujama laisvu apsisprendimu.“ Čia yra dabartinė aktualioji redakcija. Pasiūlymas yra dar įtraukti suderinimą su mokyklų vadovais, kad jie galėtų iš tiesų įvertinti ir įtraukti juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių atstovus, siekdami išvengti diskriminavimo galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, 10 min. laikas baigėsi. Ponia Aurelija, jūs norite paklausti? Prašom, jūsų teisė. Jeigu mes bendru sutarimu galėtume nutraukti 10 min., tada ne, jeigu norite, prašom, galėsime suteikti visiems galimybę paklausti, kadangi įstatymų projektų yra daugiau, tik pamąstykime, ar tai (…). Gal ponia Aurelija paklaus ir baigsime, gerai?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas yra toks. Iš tikrųjų D. Kuodytė savo siūlymu išbraukia tradicines ir kitas valstybės pripažintas religines bendruomenes ir įrašo juridinio asmens teises turinčias. Tai yra visokie jehovininkai, mormonai ir t. t. Visi, kurie užsiregistruoja kaip juridinis asmuo. Beje, tam nereikia jokio papildomo pripažinimo, tyrimo, vertinimo, tai yra tiesiog elementarus įsiregistravimas kaip juridinio asmens. Jie visi galės pretenduoti į kokių nors apeigų atlikimą.
Gerbiamajam ponui B. Paužai tiesiog noriu pasakyti, kad kapucinai, kurie A. Kosygino vilą, kurios niekada neturėjo, pasiėmė ir perkėlė visiškai iš kito rajono, yra pripažinta tradicinė katalikų bendruomenė. Tiesiog tai yra tam tikra, net nežinau, kaip čia vadinama, atšaka, bet yra tradicinė bendruomenė. O dėl jūsų nusistebėjimo, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Taip, ir dabar vyksta kažkokios apeigos. Kai kuriose bažnyčiose prieš pamokas yra persižegnojama, sukalbama malda ir palinkima gerų pamokų, geros dienos ir t. t.
D. KUODYTĖ (LSF). Klausimas kur?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas būtų toks. Ar jūs sąmoningai ignoruojate Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad tradicinės ir valstybinę reikšmę turinčios religinės bendruomenės tai yra tos bendruomenės, kurios remiasi ypač didele visuomenės dalimi ir kurios įrodo savo reikšmingumą visuomenėje jau dešimtmečius, šimtmečius ir t. t.?
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmiausia, kolege, jūs esate visiškai neteisi, kad norint užsiregistruoti kaip religinei bendruomenei nereikia jokio Teisingumo ministerijos įvertinimo ir galima tiesiog taip paprastai nueiti ir užsiregistruoti. Aš dar kartą kartoju, kad pati Teisingumo ministerija kalba apie tai, kad šiek tiek mažesni reikalavimai, tačiau yra taikomi religinėms bendruomenėms, kurios nori įgauti juridinio asmens statusą, t. y. įrodyti, kad jos nėra sektos, o yra religinės bendruomenės. Tik tiek galiu atsakyti. O nediskriminavimo principas, man regis, yra ne mažiau svarbus, negu tai, ką jūs sakote.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už klausimus ir atsakymus. Motyvai prieš. Gal balsuojame. Nėra prieš. Skelbiu balsavimą.
Ačiū. Lygu. Ne. Už – 11, prieš – 12, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta. Siūlymas – grąžiname autoriams tobulinti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame, ar grąžinti autoriams tobulinti, ar atmesti. Už reikštų grąžinimą tobulinti, prieš – atmetimą. Už reikštų grąžinimą autoriams tobulinti, prieš reikštų atmetimą pasiūlymų dėl viso paketo pateikiamų projektų.
Ačiū. Balsavo 56 Seimo nariai: už – 16, prieš – 40. Įstatymų projektai atmesti.
17.49 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo Nr. XI-962 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3212, Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3213 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13a, b klausimai. Irgi ponia D. Kuodytė (tikimės, kad jūs nepavargsite šiandien) pristatys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio ir Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pakeitimų projektus. Pateikimo stadija. Prašom, ponia Kuodyte.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Patiko man čia šiandien stovėti. Mano šitas pasiūlymas yra gana paprastas. Jis buvo užregistruotas dar tada, kai atsirado iniciatyva viešinti prisipažinusius slaptuosius bendradarbius. Šitas klausimas buvo išspręstas. Deja, į darbotvarkę nebuvo įtrauktas šis mano pasiūlymas, kuris iš tiesų atitinka visus logikos dėsnius. Situacija yra tokia. Praeitoje kadencijoje Saugumo departamentas, atsisakydamas kai kurių funkcijų, Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perdavė saugoti paties (pabrėžiu – paties) mūsų Saugumo departamento sudarytas bylas, taip norėdamas tiesiog atsikratyti galbūt dar vienos nelabai reikalingos funkcijos. Tačiau ši situacija, kuri iškilo dėl slaptųjų bendradarbių, ir situacija, kai vyko patikrinimai, buvo pareikštos pastabos dėl saugojimo, manau, atskleidė vieną dalyką, kad turėtume pripažinti, kad tam tikru laiku buvo padaryta klaida ir kad būtent Saugumo departamentas buvo, yra ir turėtų būti atsakingas už savo sudarytas bylas, už tų bylų saugumą, už asmenų (dar daugiau pabrėžiu – už asmenų) apsaugą nuo galimo specialiųjų tarnybų poveikio, kas yra sakoma įstatyme dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių…. Todėl aš siūlau šias bylas, pripažinus padarytą tam tikru laiku klaidą, ne be Saugumo departamento spaudimo, vis dėlto ištaisyti, ir dokumentus grąžinti teisėtiems savininkams, kad jie galėtų vykdyti įstatymuose jiems numatytas funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Saulis. Prašom. Jūsų klausimas.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų toks klausimas truputį kontroversiškas. Vis dėlto kodėl tas sprendimas buvo priimtas? Gerbiamoji Dalia, jūs, matyt, tuo metu dirbote Genocido centre? Jei nedirbote, tai gal žinote, kokiu pagrindu buvo šios bylos perduotos? Kaip jūs sakote, tie patys, kurie tas bylas sudarinėjo, lyg ir atsikratė, jie teigė, kad nebūdinga funkcija, bet dabar jau praėjo tiek metų, Genocido centras lyg ir susitvarkė su tais reikalais. Ar čia yra koks nors informacijos nutekėjimas, nepasitikėjimas ar kas nors? Kodėl taip vėlai siūlote? Buvo galima anksčiau tą reikalą užkardyti, jeigu taip galima sakyti.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš, tiesą pasakius, buvau prieš šį sprendimą praeitoje kadencijoje. Buvau kategoriškai prieš. Deja, nepavyko įtikinti kolegų. Manau, kad Saugumo departamentas darė didžiulį spaudimą, kaip atsikratydamas ikiteisminio tyrimo funkcijos, taip ir šios funkcijos. Nors iki galo jie šios funkcijos vis tiek neatsikratė, nes jie yra atsakingi už tų asmenų, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę, apsaugą.
Vadinasi, pagal logiką vienas dokumentų dublikatas vis tiek turėtų būti pas juos, jų bazėse. Tai kam tada tas bylas ištaškyti po įvairias institucijas, kur nutekėjimo tikimybė yra didesnė? Man regis, logiška būtų, kad vis dėlto savo dokumentus saugotų, jais disponuotų ir už jų apsaugą būtų atsakingas ta institucija, kuri tuos dokumentus sukūrė.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, man klausant jūsų kilo dvi nuomonės: arba jūs nelabai esate įsigilinusi į situaciją, arba jūs sąmoningai norite kenkti Lietuvos valstybei. Dabar pasakysiu kodėl. Įsivaizduokite, jūs aiškinamajame rašte pasakėte, kad tai papildomai pinigų nekainuos. Turės Valstybės saugumo departamentas užsiimti šiomis bylomis, kas buvo susijęs prieš n metų. Tai ką, mes nebeturime migracijos iššūkių, nebeturime terorizmo iššūkių? Jei, tarkime, Rusija pasitraukė, daugiau jėgų kreipia į Sirijos karą, tai ką, ji čia neveikia? Man kyla tokių klausimų. Ar jūs galvojate, kad tikrai Saugumo departamentas turėtų šią funkciją atlikti ir kreipti didesnį dėmesį vien šiems reikalams? Ačiū.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, nekenkiu aš valstybei nei sąmoningai, nei nesąmoningai, bet jūs tiesiog nelabai klausote, ką aš sakau. Aš sakau, kad pagal dabartinių įstatymų reguliavimą Saugumo departamentui yra numatyta funkcija apsaugoti prisipažinusius asmenis (tuos 1 tūkst. 600) nuo galimo bandymo juos verbuoti, šantažuoti ar kaip nors kitaip paveikti. Saugumo departamentas jau ir dabar, kai kilo šis skandalas, teikė informaciją, kad tokių bandymų būta, bet dėl Saugumo departamento sėkmingo įsikišimo tie asmenys buvo apsaugoti nuo to poveikio. Dabar jokių papildomų pinigų tuos dokumentus, pavyzdžiui, fiziškai pervežti į Saugumo departamentą… Tai tik benzino sąnaudos, jei reiks, pati apmokėsiu. Bet daugiau viskas. O funkcijų prasme Saugumo departamentas, dar kartą kartoju, jau dabar turi, privalo ir vykdo šią funkciją. Aš jokių papildomų funkcijų jiems nesiūlau užkrauti. Blogai skaitėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nori tik ponia Rita pasisakyti. Ar pageidaujate, ar atsisakote? Pageidaujate. Gerai, ponia Rita. Ačiū poniai Daliai už atsakymus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš tik noriu pranešėjai pasakyti, kad vis dėlto visokie pasiūlymai galbūt ką nors ir sprendžia, bet visuotinė liustracija vieną kartą ir visiems laikams būtų geriausias sprendimas – atskleisti visur, kas ir kur bendradarbiavo, žmonių nesmerkti, ir būtų padėtas taškas. O dabar mes tą sąrašą tai atskleidžiame, tai paslepiame ir taip vedžiojame tuos žmones už nosies. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Bendru sutarimu pritariame. Bendru sutarimu galime pritarti įstatymo projektui. Ne. Bet atvirai kalbant, gerbiamieji Seimo nariai, ne visi budrūs, nes buvo siūlymas bendru sutarimu pritarti. (Balsai salėje) Buvo prieš, tai skelbiu balsavimą.
Balsuojame dėl kai kurių įstatymų projektų, kuriuos pateikė ponia D. Kuodytė, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo bei dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių…
Ačiū. Balsavo 54: už – 36, prieš – 3, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta. Atstovai ir kolegos džiūgauja. Malonu, kad įstatymų projektams pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 17 d. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Baigiame šių įstatymų projektų nagrinėjimą.
17.58 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3699 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Pateiks ponas Š. Gustainis, 29 Seimo nariai pasirašė šį įstatymo projektą. O tai būtų Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3699. Prašom. Ponas Š. Gustainis.
Š. GUSTAINIS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti įstatymo projektą, kuris liečia smulkiuosius natūralios fermentacijos vyno ir sidro gamintojus. Sakau smulkiuosius, nes šiuo metu šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog licencijos gaminti alkoholio produktus išduodamos toms smulkioms įmonėms, kurios gamina iki 100 hektolitrų natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno ir neturi finansinių arba techninių galimybių įsirengti nuosavos laboratorijos, yra sudariusios sutartis dėl naudojimosi kitų atestuotų institucijų ir įmonių maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų paslaugomis. Tačiau, jei tai galioja midui ir vynui, tai negalioja natūralios fermentacijos sidrui, kurio gamybos technologija yra analogiška vyno. Skirtumas yra tik tas, kad vynas yra negazuotas, o sidras yra gazuotas.
Pažymėtina, kad gaminant nedidelį kiekį natūralios fermentacijos sidro nuosavos laboratorijos įrengimas yra nepakeliama našta smulkiam verslui. Tiesioj ją įrengti kainuoja labai brangiai. Taip pat pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerija nurodė neprieštaraujanti šiam siūlymui Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas pritaikyti ir natūralios fermentacijos sidrui arba kriaušių sidrui. Ūkio ministerija taip pat pritarė šiam siūlymui. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, kad ūkio subjektams, gaminantiems natūralios fermentacijos sidrą, galėtų būti taikomos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos dėl naudojimosi kitų laboratorijų paslaugomis. Taigi įstatymo projektu siekiama numatyti vienodus reikalavimus dėl produktų kokybės tyrimų, naudojantis kitų atestuotų laboratorijų paslaugomis dėl iš esmės panašios gamybos technologijos produktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Matulas. Nematau. Ponia V. Filipovičienė yra. Prašom.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jūsų norėčiau paklausti. Jūs dabar kalbate apie įmones, kurios jau yra veikiančios, fermentuojančios vyną, ir šalia to dar nori gaminti sidrą. Ar tokių įmonių yra, ar jūs žiūrite į priekį, kiek tokių įmonių gali susikurti ir būti?
Š. GUSTAINIS (LSF). Manau, kad įstatymas galiotų visoms įmonėms, tiek esamoms, tiek, matyt, dar galinčioms atsirasti. Didelė tikimybė, kad dalis tų mažiukų periferinių gamintojų, kurie dabar gamina natūralios fermentacijos vyną, gamintų ir sidrą, t. y. tą patį vyną, tik gazuotą, tačiau neturi pajėgumų ir lėšų pasistatyti savos laboratorijos ir naudojasi būtent išorinės sertifikuotos laboratorijos paslaugomis, bet ten negali, pavyzdžiui, nešti sidro pavyzdžių.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Dėkoju, kolega. Bendru sutarimu galime pritarti? Ne. Paklausti galima. Ačiū. Balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame dėl 2-14, 2-15 klausimų – Alkoholio kontrolės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų. Pateikėjas – ponas Š. Gustainis ir 29 Seimo nariai.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 23, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Ką gi, balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžiname autoriams tobulinti, prieš – atmetame. (Balsai salėje) Ponas A. Mazuronis galės prisidėti prie tobulinimo, jeigu Seimo nariai dabar pritars, tokiu būdu išreikš savo poziciją. (Balsai salėje) Balsuojame, ar tobuliname, tai būtų už, ar atmetame, tai būtų prieš. Balsavimas baigtas.
Už – 29, prieš – 20. Taigi grąžiname autoriams tobulinti.
18.03 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2442(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 2-15. Ponas Š. Gustainis ir 29 Seimo nariai. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
Š. GUSTAINIS (LSF). Na, skanaus sidro, atrodo, pirkto iš parduotuvės, negersime, bet noriu jums pateikti dar vieną įstatymo projektą, kuris parengtas siekiant sudaryti galimybę vietos bendruomenei aktyviau ir patogiau dalyvauti renkant seniūnaičius.
Įstatymo projekto tikslas – numatyti galimybę rinkti seniūnaičius apklausiant gyventojus elektroniniu būdu. Mano projekte daugiau jokių straipsnių, dalių pakeitimų nesiūloma.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Ponia Miškiniene, jūsų klausimas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, malonu, kad jūs pasisakote už pažangą, bet Teisės departamentas dėl jūsų projekto pateikė nemažai pastabų. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti? Deja, ne visi turi kompiuterius, ypač kaimiškose vietovėse, kaip būtų su jais? Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Šiame projekte niekaip nėra keičiama tai, kaip yra renkama dabar, t. y. parašų rinkimu arba susirinkimo teise. Teisės departamento pastabos yra daugiau redakcinės, galbūt tikslinančios sąvokas. Mano manymu, tai neužkerta kelio pradėti svarstyti šį įstatymo projektą, juo labiau kad komitetuose būtų galima padaryti papildymus ir atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas panašus į gerbiamosios K. Miškinienės klausimą. Daugelyje kaimų žmonės, aš jau nekalbu apie internetą, neturi net televizorių. Ką mes darysime su tais žmonėmis?
Š. GUSTAINIS (LSF). Jie lygiai taip pat, kaip ir dabar, galės pasirašyti už kandidatus į seniūnaičius parašų rinkimo lape arba, jeigu kokiose nors vietovėse organizuojami bendri susirinkimai, kuriuose renkami seniūnaičiai, ten dalyvauti ir rinkti. Šis elektroninis variantas yra kaip papildomas dalykas, skirtas galbūt didesniems miestams ar seniūnijoms, kuriose gyventojų skaičius labai daug kartų viršija seniūnaitijos ribas negu mažesnėse vietovėse. Be abejo, kaimuose ir miesteliuose tikrai yra modernių jaunesnių žmonių, kuriems toks dalykas kur kas objektyviau leistų dalyvauti tokiuose rinkimuose, nes seniūnaičių rinkimuose, man atrodo, mes visi suprantame, kad dalyvauja minimalus žmonių skaičius ir seniūnaičiai yra išrenkami procento arba dalies procento visų seniūnaitijoje gyvenančių žmonių parašais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jūs nejaučiate, ypač jaunesni, matote laikraščiuose, per televiziją visi kalba, kad žmonių tarpusavio santykiai atšalo, nėra bendravimo. Kaip mąstote, ar jūsų pasiūlymas balsuoti kompiuteriu suartins žmones ar dar labiau atitolins vienus nuo kitų? Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Tikrai taip nemanau, nes žmogaus tikrai neišrinks, jeigu jis nieko nedarys, jeigu jis neis pas žmones, nekalbės, neprisistatys ir panašiai. Čia kalbama apie patį balsavimo principą, kada tu gali išreikšti savo nuomonę, ir tai yra papildoma sudedamoji prie tų dviejų sudedamųjų galimybių, kurios yra dabar. Aš tikrai nesiečiau to dalyko. Tai, ką jūs sakote, yra didelė problema, bet aš manau, kad tokiais būdais jos neišspręsi nei teigiamai, nei neigiamai. Į tai reikia žiūrėti globaliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, iš dalies mano klausimą jau uždavė. Tikrai prisidėsiu prie savo kolegos klausdamas, kad problema iš tikrųjų yra, tai gal mes pradėkime Seimo narius rinkti apklausos būdu internete. Ko gero, jūsų frakcija bando legalizuoti balsavimą internetu. Kaip jūs manote, kaip seniūnaitis, išrinktas elektroniniu būdu, bendraus su žmonėmis?
Š. GUSTAINIS (LSF). Jo tiesiog neišrinks, jeigu jis prieš tai nebus bendravęs. Kolega, aš tikrai taip manau. Negi jūs rinktumėte, nesvarbu kaip, elektroniniu būdu, ne elektroniniu būdu – dėdamas parašą ar dar kaip nors vardenį pavardenį, kurio jūs nesate matęs, nežinote, ką jis galvoja ir kokiems norams norėtų atstovauti būdamas seniūnaičiu? Čia yra tik būdas, papildomas būdas, kaip minėjau, trečias prie dabar galiojančių būdų, kad būtų galima papildomai įtraukti tuos žmones, kurie iki šiol to nedarė, galbūt yra užsiėmę, galbūt smarkiai dirba, o galbūt tiesiog tingi atidaryti duris, kai ateina žmogus ir prašo už jį pasirašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Mano nuomone, mes padarėme klaidą, kad iš viso tuos seniūnaičius įvedėme, nes tai yra tarpinė, visiškai nereikalinga grandis, taip manau, nes dirbau savivaldoje vicemeru ir penkias kadencijas buvau tarybos nariu. Jūsų siūlymas, manyčiau, Vilniuje gal ir tinka. Bet rajonuose ir kaimuose renkant seniūnaitį, tai ten iš turinčių teisę balsuoti tuo internetu naudojasi labai mažai. Mes apskritai kažką darome ne taip. Kaip jūs manote, ar jūs taikote Vilniui, ar visai Lietuvai?
Š. GUSTAINIS (LSF). Be abejo, kad visai Lietuvai. Imkime kaip pavyzdį Kretingą, kurioje seniūnaitis gali būti išrinktas atnešęs 20 parašų. 20 seniūnaitijoje gyvenančių žmonių už jį pasirašė, kad jis būtų seniūnaitis, daugiau niekas už jį nesurinko. Vadinasi, jis juo tapo. Galbūt įvedus papildomą elektroninę galimybę 200 už jį balsuotų ir tai būtų daug geresnis atstovavimas negu tiems 20. Čia nereikia Kretingos. Atsiprašau, prieš pusę metų mano pažįstama dalyvavo seniūnaičių rinkimuose Vilniuje ir sakė, kad buvo tokia seniūnaitija, kur lyg ir 12 parašų laimėjo. Čia toli nereikia eiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, šiaip mintis, idėja labai graži ir gal ir gera, bet nepamirškime, kad seniūnaičiai iš tikrųjų nėra renkami. Jie surenka parašus perėję per kaimynus ir tuos parašus atneša, pateikia. Tokiu būdu jie yra išrenkami. Dabar jūs siūlote pasirašyti, tiksliau, pabalsuoti už juos savivaldybės interneto svetainėje. Manau, tai nebus labai patikima ir labai saugu, nes žinome, kas būna, kai portaluose kas nors paskelbia balsavimą, kas ten pasipila, kokie srautai tų balsų. Bet yra gerai veikianti VRK sistema rinkti parašus Prezidento, kitiems rinkimams, tai galėtų ir seniūnaičiai per VRK sistemą susirinkti tuos parašus ir prisidurti prie tų parašų, pavyzdžiui, kuriuos turi surinkę iš savo kaimynų popieriniu būdu. Aš manau, čia būtų logiška sistema, bet ar tam reikia įstatymo pataisos?
Š. GUSTAINIS (LSF). Aš visiškai pritarčiau tokiam žingsniui, kaip jūs sakote. Tiesiog, jeigu atvirai, tai visiškai nesitikėjau, kad toks mano pasiūlymas galėtų pereiti bent pirmą stadiją, ir aš to nedariau. Ten yra įrašytos savivaldybės. Jeigu savivaldybės nusprendžia organizuoti seniūnaičių rinkimus elektroniškai, tai jos privalo atsakyti už saugumą, už šitų balsavimų teisingumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Matome, kad yra norinčių kalbėti už ir prieš dėl motyvų. Jie neatsisako, taip? Taigi ponas Eligijus palauks, kol motyvus prieš pasakys ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne prieš tai, ką siūlo kolega, bet yra skirtingi dalykai rinkti seniūnaičius kaimiškose vietovėse, kuriose žmonės vieni kitus pažįsta, ir rinkti seniūnaičius mieste. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gruodžio mėnesį organizuoja konferenciją. Mes norime plačiau aptarti ir seniūnaičių rinkimo būdą, ir jų kompetenciją, jų atsakomybę ir kviečiame kolegas dabar galbūt nepritarti, bet išdiskutuoti šį klausimą apskritai dėl seniūnaičių instituto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Masiulis – motyvai už.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagaliau bent jau prieš balsuodami pradėjome girdėti kokius nors motyvus.
Mielieji kolegos, aš noriu pirmiausia atkreipti dėmesį, kad Š. Gustainis teikia siūlymą kaip papildomą priemonę internetiniu būdu susirinkti parašus. Tai nėra vietoje tradicinės priemonės. Todėl ten, kur kaimiškose vietovėse yra paplitusi tradicija rinkti tuos parašus tradiciniu būdu, ten taip ir toliau bus.
Kita vertus, aš siūlyčiau vis dėlto nenuvertinti taip tų žmonių, kurie gyvena ne mieste. Tikrai daug tų žmonių naudojasi informacinėmis technologijomis, ir nereikia taip galvoti, kad ten šitas metodas būtų visiškai nepopuliarus.
Aš pritarčiau ir pono L. Balsio pastabai, kad, matyt, ne per savivaldybes, bet tobulindami įstatymą komitete, jeigu po pateikimo pritartume, tokią galimybę paliktume per Vyriausiosios rinkimų komisijos veikiančią ir patikrintą sistemą. Jeigu šiandien pretendentas į Prezidentus turi galimybę elektroniniu būdu rinkti per visą Lietuvą jį remiančius parašus, kodėl mes dabar priešinamės galimybei seniūnaičiams rinkti parašus už save elektroniniu būdu? Kažkaip nelabai logiška. Tikrai kviesčiau po pateikimo pritarti ir tobulinti komitete šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Taigi skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo projekto. Pateikimas. Balsavimas baigtas. Ačiū.
Balsavo 54: 17 – už, prieš – 4, susilaikė 33. Taigi po pateikimo nepritarta.
Ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ne.
Skelbiu balsavimą. Grąžinti tobulinti – už, atmesti – prieš. Manau, kad ponui A. Mazuroniui bus individualiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių žmonės nepritaria. Balsuojame. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti. Ačiū.
Balsavo 50: už – 32, prieš – 18. Taigi įstatymo projektas grąžintas autoriams tobulinti.
18.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 36 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2861 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 36 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – ponas L. Balsys. Malonu. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš pradžių visų pirma noriu padėkoti didvyriškai likusiems liberalams už parodytą pagarbą ir solidarumą su statutinėmis mažumomis ir suteiktą galimybę Mišrios grupės Seimo nariams liberalų opozicinėje darbotvarkėje pateikti mūsų siūlymus.
Taip pat tikiuosi, kad valdančioji dauguma taip pat parodys tokią pagarbą ir solidarumą ir greitai sulauksime, kad ir į jų laiku skiriamas darbotvarkes bus įtraukti mišrių Seimo narių grupės pateikti projektai. Tuomet turėsime daug daugiau reikalingų ir gerai parengtų projektų.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau labai paprastą, visiškai nepolitinį ir nepolitizuotą įstatymo projektą – Švietimo ir mokslo įstatyme pakeisti 36 straipsnį, labai paprastai papildant jį teiginiu, kad priimant sprendimus dėl vaikų ir mokinių maitinimo organizavimo valstybinėje ir savivaldybės bei kitoje ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje būtinas tėvų, globėjų, rūpintojų pritarimas. Šitos pataisos kontekstas yra labai platus. Šita pataisa tiktai iš dalies išsprendžia problemas, kurios susijusios su vaikų, su mūsų vaikučių ir anūkėlių, mityba darželiuose ir mokyklose.
2013–2014 m. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto mokslininkai atliko ne vieną studiją, kurioje nustatė, kad vaikų darželiuose ir mokyklose Lietuvos vaikų mityba neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, taip pat neatitinka net ir pasenusių Lietuvos mitybos normų. Pagal tuos tyrimus nustatyta, kad vaikų darželio maisto daviniuose, maisto produktuose yra labai daug riebalų, labai mažai skaidulinių medžiagų, vitaminų ir ląstelienos.
Ką reiškia yra daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių? Tai reiškia, kad mes nuo mažens auginame širdies kraujagyslių ligoniukus, o Lietuvoje suaugusių žmonių mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų yra pats didžiausias, pirmauja pagal mirtingumą. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos reikalavimus Lietuvoje turbūt keturis kartus mažiau darželio davinyje (čia žiūriu pagal konkretų vieno Vilniaus lopšelio-darželio meniu), keturis kartus mažiau yra daržovių, negu priklausytų. Kitų medžiagų, taip pat tokių svarbių kaip vitaminas D, vitaminas PP, reikalingas vaikui augti, kaulams ir nervų sistemai formuotis…
Taigi mes turime tikrai sudėtingą ir dramatišką situaciją, turint omeny, kad visa vaikų maitinimo sistema yra monopolizuota kelių įmonių, kurios laimėjusios konkursus neturi jokios prievolės pateikti nei sveiką, nei gerą maistą. Šitas mano siūlymas, kad sprendžiant, koks maistas bus, tai yra arba savivaldybės steigėja, arba įstaigos vadovas būtų įpareigoti suderinti ir gauti tėvų pritarimą. Yra labai daug tėvų, kurie galbūt nesidomi, bet yra dar daugiau tėvų, kurie domisi, žino, išmano ir nori, kad jų vaikai maitintųsi sveikai ir saugiai, ypač tie tėvai, kurie moka pinigus už maitinimą. Taip pat ir tie, kurie nemoka už maitinimą, nes tų vaikų, kurių tėvai nemoka už maitinimą, maitinimas yra dar prastesnis.
Mielieji kolegos, kviečiu pritarti po pateikimo. Tai yra labai paprasta pataisa, jai nereikia nei papildomų finansų, nei lėšų. Yra tiesiog prievolė kalbėtis ir derintis su tėvais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Paliukas. Prašau. Jūsų klausimas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū. Aišku, gerbiamojo Lino idėja yra labai graži ir gera. Bet aš klausiu, kaip ir prieš tai buvo pateikimas, dėl dalyvavimo bendruomenės švietimo veikloje. Kokia bus atsakomybė tų tėvų, kurie spręs, kaip jų ir kiti vaikai turės maitintis? Įsivaizduokime tokią situaciją, atsiras aktyvi žaliavalgių grupelė ir nuspręs, kad vaikai turi būti žaliavalgiai arba vegetarai. Aš jau nekalbu apie tokią galimybę, jeigu čia atsiras pabėgėlių ir jie nuspręs, kad apskritai turi būti specialus meniu. Kokia atsakomybė tų tėvų, kurie priims sprendimą? Kaip jie derins su kitais tėvais, nes čia, aišku, priims keli aktyvūs tėvai, o ne visi tėvai. Dėl atsakomybės norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.
L. BALSYS (MSNG). Labai geras klausimas, gerbiamasis kolega. Na, dėl žaliavalgių ar vegetarų… Čia nebūtinai yra kokie nors keiksmažodžiai, tai yra viena sveikos mitybos sudedamųjų dalių. Savo įžanginėje kalboje kalbėjau, kad būtent mes turime kalbėti apie visuotinai pripažintas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas kaip apie kriterijų, kad tai būtų suderinta su tėvais. Reikia ministro įsakymo atnaujinti vadinamąsias normas ir tą mitybos racioną.
Kokiu būdu derinti, Teisės departamentas buvo pareiškęs tokią pastabą. Aš manau, kad reikėtų įpareigoti Vyriausybę, kad nustatytų tvarką, kaip tai būtų galima suderinti. Tokių, kokios dabar yra mokyklų tarybos, kuriose yra vienas ar keletas tėvų, nepakanka. Bet mes kalbame ne tik apie mokyklas, bet ypač apie vaikų darželius, lopšelius. Ten, aš manau, tikrai galima rasti konsensusą bent jau diskutuojant, vadovaujantis egzistuojančiomis mitybos normomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Aš manau, kad tie tėvai, kurie nesidomi, pradės domėtis, tie, kurie domisi, tikrai galės patarti pasitelkę ir specialistus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai jūs prabilote apie labai aktualią problemą. Juk ne paslaptis, jog yra problemų dėl vaikų maitinimo, kad jie ne visada gauna kokybišką maistą. Vienos mokymo įstaigos organizuoja maitinimą pačios, kitos savivaldybės nueina kitu keliu – centralizuotai. Mano klausimas irgi būtų labai panašus. Dabar užtikrinti tėvų dalyvavimą ir nuomonę nėra taip paprasta. Bet yra institucijos, kurios turi tikrinti maisto kokybę. Ar neatrodo, kad jos nelabai gerai atlieka savo darbą? Tėvai ir mokyklos turi žinoti apie tą maisto kokybę. Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Galbūt ne visai tiksliai supratau klausimą. Taip, ta problema dėl maisto kokybės yra. Yra institucijos, instancijos, aš nekalbu apie sanitarinę epidemiologinę kontrolę dėl maisto taršos, užterštumo mikrobais arba kuo nors, bet apie tai mes nekalbame. Tai yra nusikalstama veika, už kurią reikia bausti ir atimti licenciją tai veiklai vykdyti. Bet aš kalbu apie tai, kad kai įmonė gali paskelbti (…) už 8 centus, už 0 centų ir laimėti konkursą, o paskui niekas jau nebesukontroliuoja, kokį ji ten maistą tiekia. Nes ir reikalavimai, kur yra nurodytos kalorijos, pasenę, 15 metų. Pažiūrėkite, ką tuose termosuose atveža. Tai yra cukrinti kompotai, cukrintos arbatos, saldikliai, dažikliai ir kiti baisūs dalykai, kurių vaikams nerekomenduojama, ir to niekas negali sukontroliuoti, nes pagal kaloringumą tai atitinka, o pagal sveikatingumą, pagal augalinių baltymų, pagal ląstelienos, pagal vitaminų, kurių reikia augančio vaiko organizmui, kiekį, nieko nėra ir niekas net neįpareigotas kontroliuoti. Čia jau visai kitų įstatymų tema.
Gerbiamoji kolege, jeigu turite noro ir entuziazmo, mielai prisijungsiu prie jūsų kokių nors kitų pataisų, nes tai yra kompleksinis… Viešųjų pirkimų įstatymą reikėtų taisyti, kad pirkimai būtų atliekami vadovaujantis tam tikrais reikalavimais, o ne vien tik kainos kriterijais. Tam reikia pakeisti normas. Tai, ką aš siūlau, yra pirmas žingsnelis, kad sąmoningi tėvai, vieni kitiems padėdami, nors kiek galėtų pakovoti už savo vaikų sveiką mitybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, labai sveikinu jus, jūsų iniciatyvą įtraukti tėvus. Tikėjausi išgirsti labai konkretų atsakymą, kaip jūs tai padarysite, bet neišgirdau. Tuomet mano klausimas. Jūs minėjote, kad blogas meniu. Visuomenės sveikatos centrai dabar – atsirado tokių. Jie daug dėmesio skiria maisto kokybei. Taip pat labai daug pastabų. Jūsų manymu, pokyčiai dėl mūsų vaikų raciono taip pat turėtų įtakos ir kainai? Ar galima ta kaina, jeigu pirksime daugiau daržovių? Ar buvo atliktas toks skaičiavimas? Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Žinote, mieloji kolege, čia ypatingų skaičiavimų nereikia atlikti, kad nustatytume, jog kilogramas vietoje, kad ir ekologiniame ūkyje, bet vietoje užaugintų ir vietos darželiui pateiktų, parduotų daržovių morkų, kopūstų – visko, kas auga Lietuvoje, kainuoja daug pigiau negu kilogramas tragiškų, klaikių, nesveikų dešrelių.
Dėl sveikatos centrų ir kontrolės niekas neprieštarauja. Aišku, vienas kitam nekontraindikuoja, nes, be abejo, tos institucijos privalo kontroliuoti. Jos privalo kontroliuoti, bet negalima apeiti tėvų. Mes, tėvai, atsakingi už savo vaikus, mūsų balsas turi būti gerbiamas ir mes turime teisę pareikšti savo nuomonę. Ir į ją turi būti atsižvelgiama. Nes galų gale tėvai atsakingi, ką jų vaikai valgo, netgi jeigu jie yra mokykloje arba darželyje tuo metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Iš dalies mano klausimą uždavė. Aš suprantu jūsų norą įgyvendinti tam tikrą dalyką. Jūs puikiai atsimenate, kad anksčiau kiekviena mokykla turėjo savo valgyklą, gamindavo visą natūralų maistą, gaudavo sriubų. Dabar užeikite į mokyklą, ten stovi aparatų, pavyzdžiui, kokakolos ar kitų. Kodėl jūs šituo nesirūpinate? Supranti. Pirma mes panaikinkime tuos dalykus, kurie iš tikrųjų kenkia mūsų vaikams, o po to mes teikime tai, kas iš tikrųjų būtų naudinga mūsų vaikams.
L. BALSYS (MSNG). Seniai buvau mokykloje, nes mano vaikai užaugę, o anūkai dar neina. Bet, kiek man žinoma, tų kokakolos aparatų mokyklose nebėra ir prekiauti šitais gėrimais yra lyg ir uždrausta. Bet čia yra truputėlį kitos temos. Jūs labai tinkamai tą temą palietėte. Čia yra mitybos raciono ir kitų klausimo aspektų. Be abejo, galime vystyti diskusiją apie sveiką mitybą: Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai 20 metų trukusia studija yra įrodę, kad kai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mityboje yra daugiau negu 10 % gyvulinių baltymų, jie pradeda kenkti sveikatai, jeigu nepakankamai vartojama daržovių. Čia yra abėcėliniai dalykai. Aš kalbu, kad tie tėvai, kurie tai žino ir išmano, galėtų pasakyti kitiems tėvams, ir į jų nuomonę būtų atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia ponia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Prašyčiau jūsų patikslinti. Tėvų pritarimas reikalingas rengiant konkurso sąlygas prieš viešuosius pirkimus ar po viešųjų pirkimų? Ir kokia forma turėtų būti?
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamoji kolege, šita mano pataisa yra ne apie viešuosius pirkimus. Apie viešuosius pirkimus…
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Pritarimas…
L. BALSYS (MSNG). Pritarimas? Be abejo, turėtų būti prieš viešuosius pirkimus, kitaip nėra prasmės. Vadovaujantis sveikos mitybos rekomendacijomis, su tėvais būtų aptariama, kokių yra pasiūlymų, kokių yra firmų, koks būtų meniu, ir tėvai susipažintų, ar juos tai tenkina, ar netenkina. Jie galbūt gali pasiūlyti, paprašyti, kad būtų daugiau vietinės gamybos ekologiškų daržovių už tą pačią kainą, kadangi šioje maisto sistemoje pagrindinę kainos dalį sudaro logistika, o ne patys maisto produktai. Dėl logistikos įmonės pigina maisto produktus, kad jiems išeitų ta konkurencinga kaina. Jeigu mes mažiname logistiką, vietoje perkame, vietoje suvartojame, tai mes galime geresnį, ekologiškesnį ir švaresnį produktą tiekti į darželius už tą pačią kainą. Bet visa tai turi būti išdiskutuota su tėvais prieš viešąjį pirkimą.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į spėjusių paklausti per suteiktą laiką klausimus. Motyvai. Yra motyvų už ir prieš. Ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, kolega, nelabai įsivaizduoju, kaip tai bus praktiškai įgyvendinama, atsiklausiant tėvų, bet kad turime rūpintis vaikų maitinimu, tikrai yra neginčijama. Aš vis dėlto siūlau pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad paliestas klausimas tikrai labai svarbus, nes maitinimas mokyklose labai suprastėjęs, ypač tose įstaigose, kurios yra grąžintos privatininkams, tačiau pateiktas sprendimas, manau, tikrai sukels labai didelę painiavą. Įsivaizduokime, tūkstančio vaikų mokyklą, kiek tėvų dalyvaus, kokia forma. Tikrai nėra kompetentingi, kad jie galėtų spręsti, kokio lygio maitinimą tiekti mokykloms. Tai yra specialistų išskirtinė teisė, ir aš manau, kad čia tikrai būtų didelis chaosas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl pono L. Balsio pateikto Švietimo įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 47: už – 32, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomais komitetais – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir svarstymas pavasario sesijoje. Ačiū, baigėme šį klausimą.
18.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo su mokytojų atlyginimais“ projektas Nr. XIIP-3453(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas. Ponia R. Tamašunienė pristatys Seimo rezoliucijos „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo su mokytojų atlyginimais“ projektą Nr. XIIP-3453(2). (Balsai salėje) Atsiprašau, ponia Rita. Kadangi reikalinga Vyriausybės išvada, aš galvoju, kad komitetai galės paprašyti, nes klausimas jau baigtas. Pagrindinis ar papildomas komitetai turi teisę svarstant tą klausimą paprašyti. Ačiū. Taip ir nutariam.
Ponia Rita, prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu padėkoti opozicinės darbotvarkės… Liberalų sąjūdžiui, E. Masiuliui, kad leido pristatyti mums mūsų rezoliuciją. Tikiuosi visų mūsų supratimo, nes noriu akcentuoti – tai viso labo rezoliucija, mūsų nuostata, kad vis dėlto visi Lietuvos pedagogai yra svarbūs.
Šios rezoliucijos tekstas, kurį pasirašė 32 Seimo nariai, atsižvelgdami į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbą, yra dėl to, kad vis dėlto, priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ir privalomas, atkreipiame dėmesį, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams keliami tokie pat kaip ir mokytojams reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuolat kelti kvalifikaciją. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai su savo auklėtiniais įgyvendina projektinę veiklą, dalyvauja rajonų ir šalies konkursuose, su kiekvienu vaiku dirba individualiai ir be pertraukų.
Mes visi kartu pareikšime susirūpinimą dėl to, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai labai skiriasi nuo mokytojų atlyginimų, tačiau darbo laiko atžvilgiu mokytojai, dirbantys visu etatu, turi dirbti 18 kontaktinių valandų per savaitę, o ikimokyklinio, t. y. vaikų darželio auklėtojos, 36 valandas, iš jų 33 kontaktinės valandos, konkrečiai su vaikais. Mes, Seimas, pripažįstame, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams tenka didžiulė atsakomybė ugdant mažo žmogaus asmenybę, ir pabrėžiame, kad švietimas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų, klojantis tvirtą pamatą valstybės ateičiai. Siūlome nuo 2016 m. sausio 1 d. suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais.
Gerbiamieji kolegos, taip pat noriu pabrėžti, kad vis dėlto ikimokyklinės įstaigos, ypač didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose, susiduria su pedagogų kaita ir taip pat neranda kvalifikuotų ikimokyklinių įstaigų pedagogų, kadangi atlyginimas dabar vos siekia 400 eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas S. Jovaiša. Jūsų klausimas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikiuosi, tas suvienodinimas bus į didėjančią pusę?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Taip.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tada klausimas, ar jūs paskaičiavome, kiek čia reikės lėšų iš biudžeto, nes manau, kad ikimokyklinių įstaigų pedagogų yra tikrai nemažas skaičius, kaip mes susitvarkysime su tuo iššūkiu? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Taip, aš tikslių paskaičiavimų neturiu, nes ir pedagoginį darbą dirbantys mokytojai turi skirtingas kategorijas, todėl atlyginimai svyruoja. Bet bent reikia suvienodinti valandų skaičių, nes 33 ir 18 yra labai didelis skirtumas, o mažas vaikas, patikėkite, reikalauja taip pat daug dėmesio, kaip ir tas, kuris lanko mokyklą. Be abejo, tai kainuos biudžetui, bet rezoliucija… Ir kiek žinau, šiais metais biudžete jau numatyti 2 % padidinti atlyginimą ikimokyklinių įstaigų pedagogams, bet tai vos keli litai ir tai visai nesprendžia problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Mikolaitis. Prašau.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš labai pritariu jūsų siūlymui, bet niekada niekam… lygiava, kad viskas būtų sulyginta tam ir tam. Mano galva, tas, kuris daugiau dirba, daugiau uždirba. Jeigu jie dirba daugiau valandų, daugiau ir uždirbs. Valandos įkainį gal reikėtų vienodinti ar kaip, bet ne atlyginimą, mano galva, kaip jūs manote? Čia valandos, kiekio ar panašiai, tai yra kategorijos, laipsniai, vieni tokį, kiti tokį turi, o čia pasakyti, kad viskas lygu, man nelabai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ne, mes ne taip supratome vienas kitą. Iš tikrųjų mes sulygintume valandų skaičių, kad etatas būtų, dabar mokytojo yra 18 val. ir yra etatas, jį dar sudaro papildomai sąsiuvinių taisymas, auklėjamasis darbas, papildoma projektinė veikla, viskas susideda į priedus, o ikimokyklinės įstaigos pedagogas dirba 36 val., vadinasi, už tą minimalų atlyginimą, nes visa kita yra papildomai. Aš galvoju, kad vis dėlto lygiava turi būti, tas pradinis, nuo ko skaičiuojamas atlyginimas, paskui pridedamos kategorijos ir taip toliau. Jos bus skirtingos, bet yra ekspertai, yra metodininkai, yra vyresnieji pedagogai, be abejo, tai nesulyginsi visiems vienodai, bet pradinis bazinis atlyginimas neturi skirtis tokiu dideliu valandų skaičiumi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege pranešėja, iš tikrųjų klausimas, kurį keliate, yra aktualus, aktualus ne tik švietimo darbuotojams ir pedagogams, apie ką jūs čia kalbate, aktualus ir kitiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms, aš turiu minty ir socialiniams darbuotojams, ir kultūros darbuotojams. Jūs, aišku, nepaskaičiavote, o gaila, nes tai yra pinigai, žmonėms reikia ne tik žadėti, bet ir turėti galimybę duoti. Gal žinote, kokį skaičių žmonių paliestų jūsų siūlymas? Tai irgi, mano supratimu, labai svarbu. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Turėjau tokius duomenis, deja, jie liko ant stalo kabinete, bet aš noriu pabrėžti, aš buvau parengusi ir nutarimą, ir pasiūlymą dėl biudžeto, bet visos formos netinka, kadangi būtent švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką reguliuoja ministro įsakymas. Tame įsakyme yra išskirta, kam ir kiek užmokėti. Ta krūvio nelygybė yra būtent šitame įsakyme. Tokia rezoliucija, aš manau, paskatintų Švietimo ir mokslo ministeriją. Aš nemanau, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra prieš, tai paskatintų bent palaipsniui paskaičiuoti ir įvertinti finansines galimybes ir sulyginti tų pedagogų, kurie turi tokį patį išsilavinimą ir kvalifikacines kategorijas… dirbantys darželiuose. Negali auklėtoju tapti mokytojas. Aš noriu kolegoms pasakyti, kad būtinai turi baigti ikimokyklinio ugdymo specialybę Vilniaus edukologijos universitete arba turėti labai didelį darbo stažą, persikvalifikuoti, arba jeigu tu esi kito dalyko mokytojas, tu turi už pinigus baigti pedagoginius psichologinius kursus, ir tie pinigai faktiškai atsipirktų po 10 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, mano klausimas panašus į kolegos P. Narkevičiaus. Jūs paskaičiavote, kiek milijonų maždaug reikės papildomai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Skaičiavome. Aš dabar konkrečiai neatsakysiu, kiek milijonų. Sakau, dėl skirtingų kvalifikacinių kategorijų reikia atlikti labai išsamų tyrimą ir skaičiavimą, nes yra labai skirtingi atlyginimai dėl nevienodų kvalifikacinių kategorijų, įgyjamų su darbo stažu ir pedagogų kompetencijos įvertinimu, atestacija.
PIRMININKAS. Ačiū pateikėjai poniai R. Tamašunienei.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Primenu, rezoliucija.
PIRMININKAS. Dar kas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū už pateikimą, pateikėte rezoliucijos projektą, kurį pasirašė 31 Seimo narys. Pagal rezoliucijos svarstymo tvarką mes dabar galime diskutuoti, tačiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų irgi nėra. Priminsiu, kad čia yra rezoliucija, ne įstatymo projektas. Skaičiavimai galės būti paskui, jeigu į ją bus atsižvelgta Vyriausybėje.
Skelbiu balsavimą. Priėmimas pagal tekstą, be pakeitimų. Gal bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje: „Ne!“) Balsuosime. Malonu, kad į darbo pabaigą turime dar daug įstatymų projektų, esame budrūs ir teisingai balsuosime, norėdami išlyginti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir mokytojų atlyginimus rezoliucijos priėmimo stadijoje.
Šios rezoliucijos priėmimas
Ačiū. Balsavo 46 Seimo nariai: už – 27, susilaikė 19. Pagal Statutą rezoliucija yra priimta. (Gongas)
18.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. IX-1338 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3603(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Gerbiamieji Seimo nariai, rezerviniai klausimai. Dabar buvo 2-18 klausimas. Jūs turite nepakeistą darbotvarkę. Rezervinis 1 klausimas dėl nutarimo. Pranešėjas – ponas R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Svarstymas. Komiteto pozicija.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiek čia ištvermingų liko. Aš pristatau mūsų komiteto nutarimą, kai svarstėme šitą nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ 1 straipsnio pakeitimo projektą. Aš jau pristatydamas sakiau, kas yra keičiama, mūsų komitetas nusprendė pritarti patobulintam nutarimo projektui ir teikti Seimui svarstyti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teikiamas svarstyti. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Svarstymas. Pritariame bendru sutarimu. Pirmininkė ypatingos skubos neprašė. Judame toliau.
Rezervinis 2 klausimas. Pateikimas. Ponas Remigijus. Nėra pono Remigijaus, vadinasi, nėra pateikimo.
Rezervinis 3 klausimas. A. Salamakinas. Nėra pono Algimanto, vadinasi, ir pateikimo nėra.
Toliau ponas A. Sysas. Yra. Pateikimas bus, pone Algirdai? Bus pateikimas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas. Pateikėjas – ponas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žurnalistai, ypač liberalai, parašys, kad visi čia buvo apsvaigę, nes laikas be penkiolikos septynios, ir mūsų salėje tik 40, o klausimas yra rimtas. 180 tūkst. Lietuvos gyventojų netenka pensijos, nes jie negauna normalios socialinio draudimo įmokos. Šiandien Lietuvoje dirba vieną darbą visą dieną ir sugeba pragyventi už 100, 120, 200 eurų. Aišku, Marijos žemė, aš suprantu, todėl aš šiandien neteiksiu šito projekto, o perkelsiu į antradienį, kad būtų salėje daugiau Seimo narių, ypač kad liberalai nebūtų apsvaigę ir kad sprendimas būtų palankus Lietuvos žmonėms, tiems, kuriuos nevisiškai teisingai eksploatuoja mūsų darbdaviai.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Palaukite, palaukite! Prašom, pone Eligijau.
E. MASIULIS (LSF). Labai trumpa replika. Noriu padėkoti A. Sysui už tokį garbingą elgesį, nes man pasirodė, kad čia jau tokia A. Syso taktika pasinaudoti tamsiu paros metu ir teikti įvairius svarbius klausimus, kada Seime daug kas žiovauja. O kalbant apie apsvaigimą, tai galėtume galbūt dar pasilyginti, kas čia daugiau apsvaigę šitoje salėje, socialdemokratai ar liberalai.
PIRMININKAS. Aišku. Kaip supratau, darbo pabaigoje norime padiskutuoti dėl vedimo tvarkos. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą, nes man tapo neaišku, tai kaip čia dabar Seime pagal Statutą ir visą tvarką – kada noriu, teikiu, nenoriu – neteikiu, teikiu kitą kartą. Yra tvarka, kartais Seimo nariui tenka laukti 3–4 metus, kol jo įstatymo projektas yra pateikiamas. Dabar išėjote į tribūną, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, lyg ir pateikėte, pasinaudojote pateikimo šansu ir pasakėte, kad teiksite kitą kartą, kai jums pasirodys maloniau. Ar aš kažko nesupratau? Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gal atsakysiu aš, kaip posėdžio pirmininkas. Teikėjas turi tokią teisę, šiandien buvo ne vienas toks atvejis, kada įrašyti į darbotvarkę įstatymų projektai pateikimo stadijoje nebuvo teikiami. Be abejo, tai galėjo padaryti prieš, galėjo neišeiti, kaip kiti, bet padarė, kaip padarė. O kada bus įtrauktas į darbotvarkę, čia jau kitas klausimas, visiškai atskiras. Žmogus gali pateikti savo norą ir siūlyti kada nori. Seniūnų sueiga nutars ir paskui balsavimas bus čia. Teisingai, pone Algirdai? Jūs norite ką nors pridurti? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Specialiai Linui sakau, kad aš nepažeidžiau procedūrų. Aš prisimenu, kas vyko spaudoje su Progresinių mokesčių įstatymu, kada mes 17.30 val., tai yra 18.30 val., pateikėme įstatymą ir jam pritarėme. Tada buvo parašyta, kad Seime apsvaigę nuo sunkaus darbo priėmė kvailą ir nepagrįstą įstatymą. Aš tikrai šito nenoriu. Ir ne tą apsvaigimą turėjau omeny, apie kurį pagalvojo gerbiamasis partijos pirmininkas. Tokią teisę aš turiu, aš manau, kad tikrai tai yra rimtas klausimas, ir turi būti normali diskusija, kad vėl nebūtų spekuliuojama labai rimtu klausimu. „Sodros“ deficitas labai didelis, mes apie tai kalbėsime vėliau. Svarbiausia, kad žmonės lieka neapdrausti savo gyvenimo pabaigoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik pridursiu, kad dėl panašių pareiškimų mes tiesiog nepridedame autoriteto sau. Ačiū. Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau pasikviesti gerbiamąjį A. Sysą ir gerbiamąjį E. Masiulį ir patikrinti, kuris iš jų labiau apsvaigęs, kad mes visi čia nespręstume. Ir užbaikime tą klausimą.
PIRMININKAS. Būtų gerai išrasti tokį patikros instrumentą, kuris galėtų nustatyti pavargimo lygį. Ačiū.
Judame toliau. Visiškai pritariu.
18.50 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3437 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas. Pateikimas. Ponia K. Miškinienė ir ponas V. Mikalauskas, tačiau ponia Kristina pristatys. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3437. Pateikimas. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes su kolega V. Mikalausku iš tiesų teikiame Pietų Lietuvos žmonėms labai svarbų projektą. Kaip posėdžio pirmininkas įvardino, tiesiog mes norėtume papildyti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kad joje atsirastų, kaip matote projekte, kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimas ir populiacijos reguliavimo priemonių finansavimas. Tai yra labai aktuali problema Dzūkijos žmonėms. Vyriausybės mastu ta problema atsirado po nepriklausomybės atkūrimo. Valstybės mastu Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta programa ir ji 10 metų (net ir daugiau) buvo vykdoma. Per tą laikotarpį pavyko sumažinti kraujasiurbių upinių mašalų kiekį šimtą kartų. Tai pajuto Pietų Lietuvos gyventojai. Poveikis yra ne tik žmonių sveikatai, bet ir galvijams.
Taigi po to, kai neliko apskričių, valstybės mastu tokios programos jau nebevykdomos. Dabar visos savivaldybės, taip pat ir Pietų Lietuvos gyventojai, nuolat kelia tą problemą. Kelia, aišku, mums, išrinktiems Seimo nariams, bet ir viešojoje erdvėje jūs kiekvieną kartą girdite, kad birželio mėnesį nepatenkinti gyventojai, nes valstybės mastu nerandama nedidelių pinigų. Iš esmės čia kalbama apie 130,4 tūkst. eurų, kad ta problema būtų išspręsta.
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų pritarti po pateikimo projektui, kad nebūtų vargo. Kiekvienais metais kiekviena savivaldybė blaškosi tarp ministerijų, tarp valstybės institucijų ieškodama paramos ir pagalbos šiai opiai problemai spręsti. Labai jums ačiū. Tikiuosi jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Jonyla, jūsų klausimas.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs sakėte, kad savivaldybės blaškosi ir ieško pinigų. Druskininkuose konkrečiai dirbote. Kaip tas blaškymasis vyksta? Ar surandama tų pinigų, ar nesurandama? Kitas klausimėlis labai trumpas. Kaip į tai žiūri Baltarusija? Buvo kalbėta, nebuvo kalbėta? Dėkoju.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tas blaškymasis tai yra nuolatinis kreipimasis į įvairias ministerijas, į Vyriausybę. Tuomet, kai buvo Alytaus apskrities administracija, su tokiomis problemomis savivaldybės nesusidurdavo. Tiesiog Alytaus apskrities administracija nuo pradžios iki pabaigos pasirūpindavo šios programos tyrimais ir priemonių įgyvendinimu. Tiesiog buvo tokie geri laikai, aiškinamajame rašte įvardintas biopreparatas „VectoBac“, atsižvelgiant į gautų lėšų kiekį, buvo pilamas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Baltarusijos teritorijoje.
Šiuo metu, kai mūsų santykiai su Baltarusija, kiek girdžiu, tampa šiltesni ir vis daugiau bendradarbiaujama pasienio regione, galima būtų grįžti prie to, nes iš tikrųjų tas biopreparatas buvo pilamas ir Baltarusijos, ir Lietuvos teritorijoje. Aišku, stebint mokslininkams, nes labai svarbu stebėjimas, kuriuo laiku (priklauso nuo temperatūros) ir kurioje vietoje reikia pilti, kad efektas būtų kiek įmanoma geresnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Priminsiu, kad mūsų pagrindinės darbotvarkės darbo laikas artėja prie pabaigos. Pamąstykime, ar pratęsime, ar nutrauksime. Toliau klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimą paklausė. Aš norėjau dėl Baltarusijos susitarimo. Nes jei mes priimsime programą, sakyčiau, veltui išmesime pinigus. Jei baltarusiai to nenaudos, aš manau, naudos neturėsime. Ar taip, ar ne?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tiesiog dar sykį kartoju, kad tai jau buvo daroma. Toks susitarimas buvo ir yra. Baltarusijos partneriai taip pat suvokia tos problemos svarbą. Pavyko labai glaudžiai bendradarbiauti su baltarusiais. Čia jokių grėsmių nematau.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš galvoju, kad kaimynams kartais reikia padėti. Jei turėsime ko įpilti, įpilsime ir kur nors prie Gardino, viskas bus gerai.
O klausimas yra kitas. Pinigai pinigais, jų galima rasti savivaldybėms, jei labai užsimanytų. Bet iš tikrųjų Pietų Lietuva visą laiką tais mašalais būna apnikusi ir iš valstybės biudžeto visą laiką buvo skiriama, kol buvo apskritys, tų pinigų. Šiemet nieko nebuvo skirta, jei aš gerai atsimenu, praeitais metais irgi nelabai kas. Jei bus skirta, per kiek laiko mes galėsime sumažinti tuos mašalus, jei kasmet bus? Jie nesunaikinami per vienus metus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes kalbėjome ir su mokslininkais tais klausimais. Jei nebus ir kitais metais taikoma programa, tai mašalų kiekis vėl daugės geometrine progresija ir tuomet tiesiog situacija blogės. Dėl to mes ir parengėme minėtą projektą, tikėdamiesi jūsų pritarimo ir paramos, nes to proceso stebėsena būtina Dzūkijai, siekiant tą procesą valdyti. Taip jau atsitiko, kad nuo 2011 m. programa nevykdoma. Anksčiau ji buvo valdoma, o dabar ji vėl opi ir tiesiog reikia pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū poniai K. Miškinienei už pateikimą. Motyvai. Tai tik norintys už pasisakyti. Gal bendru sutarimu mes pritariame po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra. Siūlomas svarstymas pavasario… Ne. Jei komitetas spės, lapkričio 24 d. Tinka. Gerai. Lapkričio 24 d. Ačiū.
Dabar turime apsispręsti. Liko rezervinis vienas klausimas. Tęsiame darbą, nes laikas baigėsi? (Balsai salėje) Bendru sutarimu baigiame.
18.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3695 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ką gi, malonu. Prašome pranešėją G. Tamošiūną. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Prašom operatyviai.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Ačiū, kad pritarėte klausimo svarstymui.
Norėčiau pradėti nuo statistikos, t. y. nuo 2014 m…
PIRMININKAS. Ne, ne, kolega. Mes dar turime apsispręsti, ar papildyti Seimo rudens sesiją. (Balsai salėje) Dabar jūs pateikėte, po pateikimo pritarėme bendru sutarimu.
Po svarstymo pritarėme.
Balsuojame dėl nutarimo dėl sesijos programos papildymo šiuo projektu. Ačiū. Balsavimas baigtas.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 31, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas dėl sesijos darbo pakeitimo priimtas. (Gongas)
19.01 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3663 (pateikimas)
Dabar ponas Gintaras pateiks Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Norėčiau pradėti nuo statistikos. Nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. liepos Lietuvos keliuose dėl pradedančiųjų vairuoti, kurie neturi dvejų metų stažo, įvyko 348 eismo įvykiai, kurių metu 456 žmonės buvo sužeisti ir žuvo 28 žmonės. Mano įstatymo projektas susijęs būtent su tais žmonėmis, kurie neturi dvejų metų stažo. Įstatymo esmė yra riboti jų automobilių galingumą, neleisti jiems vairuoti galingų automobilių. Pagal šiuo metu pateiktą projektą tai būtų 0,06 kW vienam kilogramui, liaudiškai kalbant, tai yra vidutinės klasės automobilis, kuris yra galingesnis negu 100 kW. Šį įstatymo projektą aš esu derinęs su Policijos departamentu, jis pritaria šiam įstatymo projektui, taip pat buvo diskutuota su automobilių sporto atstovais, kurie taip pat patvirtina, kad vairuojant galingą automobilį reikia papildomų įgūdžių ir žmogui, kuris ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą, ne visada pavyksta jį suvaldyti. Tai rodo ir įvykiai. Pavyzdžiui, šiandien, paskutiniais duomenimis, buvo skaudus įvykis Kėdainių rajone, kai pusę metų stažo turintis vairuotojas nesuvaldė BMW automobilio ir įvykus skaudžiai nelaimei žuvo.
Dar norėčiau pabrėžti, kad tai nėra naujovė, yra paimta analogija kaip su motociklininkais. Jau apie septynerius metus toks pat reikalavimas galioja motociklų vairuotojams. Šiandien galingą motociklą ne bet kas gali nusipirkti, tiksliau, bet kas negali vairuoti. Galingus automobilius gali vairuoti tik tie, kas turi trejų metų stažą, yra sulaukęs 21 metų amžiaus. Mano įstatymas yra švelnesnis ir pagal statistiką apimtų tik apie 2 % visų vairuotojų, kadangi didelę dalį automobilių, kurie yra mažesni negu 100 kW, tie žmonės galėtų vairuoti. Prašau jūsų palaikyti įstatymą po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių paklausti. Ką gi, D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, kad suteikėte teisę paklausti. Gerbiamasis kolega, jeigu mes priimtume jūsų siūlomą pataisą, ką patartumėte daryti tiems, kurie jau bus įsigiję galingus automobilius, tačiau to stažo dar neturės? Tai būtų vienas klausimas. Koks būtų jūsų patarimas, kaip jiems elgtis?
Kitas klausimas. Ar nesvarstėte galimybės dėl ribotuvo, kaip alternatyvos, įrengimo?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Ribotuvo įrengimas yra gana brangus dalykas, aš manau, kad ne visuose automobiliuose jį būtų galima įrengti. Ribotuvą galima įrengti tik automobiliuose su elektrinio įpurškimo sistemomis. O dėl tų, kurie yra įsigiję, manau, yra galiojimo laiko nustatymas, nuo kada įsigalios įstatymas.
Užbėgdamas už akių, noriu pasakyti, jeigu būtų pritarta po pateikimo, aš užregistruočiau dar vieną pataisą, kuri leistų vairuotojams vairuoti galingus automobilius, jeigu šalia sėdėtų suaugęs žmogus, kuris turi stažą, nes taisyklėse yra numatyta, kad žmogus, turintis penkerių metų stažą, gali mokyti vairuoti kitus asmenis. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Klausimas asmeniškas, nes tai susiję su daugeliu jaunų žmonių. Ar pats, ką tik išsilaikęs teises, vairavote galingą ar negalingą automobilį? Ar tikite, kad įstatymas iš tikrųjų pagelbės šiuo atveju ir eismo įvykių sumažės? Aišku, dėl įvykio Kėdainiuose užuojauta artimiesiems, jaunas vairuotojas, vairavęs galingą automobilį, padarė skaudžių avariją ir žuvo.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Teikdamas šį įstatymą aš atsižvelgiau ir į savo patirtį, nes kai buvau jaunas, visada norėdavosi turėti kur kas galingesnį automobilį. Aišku, jaunimas turi noro pasirodyti, greitai važiuoti, bet, aišku, saugumui tai atsiliepia labai stipriai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju. Gerbiamasis kolega, tai išties įdomi ir diskutuotina iniciatyva. Jeigu kalbėtume apie jūsų siūlomą projektą, na, matyt, reikėtų sutikti, kad problema yra ne galingas automobilis, bet problema yra smegenų neturėjimas vieno ar kito vairuotojo, sėdinčio prie vairo. Tai ne visada yra susiję su amžiumi. Gerbiamasis kolega, ar nemanote, kad įdomus ir diskutuotinas variantas būtų (galbūt tai būtų galima prijungti prie jūsų siūlomo varianto), jeigu problemos sprendimo būdas būtų į valstybės kompensuojamųjų ligų ar medicininių procedūrų sąrašą įrašyti ir smegenų transplantacijos išlaidas?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Aišku, sutinku su jumis, bet noriu pabrėžti, kad tie dvejų metų stažo neturintys vairuotojai yra sukėlę nemažai eismo įvykių, kurių metu žuvo 456 žmonės per metus… t. y. buvo sužeisti. Tai iš tikrųjų dideli skaičiai. Manau, šis įstatymas tikrai prisidėtų prie gyvybių išsaugojimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manau, kad kolega S. Brundza labai gerai paaiškintų, bet neužsirašė. Ir su mažesnio galingumo, sakysime, 1,6 l, galima prisidaryti eibių, jeigu iš tikrųjų, kaip kolega Andrius sakė, trūksta suvokimo, kaip reikia vairuoti automobilį. Kolega D. Petrošius jau minėjo ir mes esame diskutavę viena tema. Jeigu šeima turi vieną ar du automobilius, jie viršija tą galingumą, žinote, per brangu gal pirkti dar papildomą mažesnio galingumo automobilį, bet, norint geresnio, reikės nemažai patuštinti piniginę. Tokiu atveju kai kurioms šeimoms tiesiog nebus galimybių paaugliui, kuris išsilaikė teises, nupirkti mažesnio galingumo automobilį. Kaip jūs galvojate, ar logiškas yra jūsų siūlymas?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Dėl savo siūlymo, minėjau, jeigu po pateikimo būtų pritarta, aš įregistruočiau pataisas, kad būtų galima vairuoti galingą automobilį ir neturint reikiamo stažo, jeigu šalia sėdėtų žmogus, kuris tą stažą turi. Tai iš dalies išspręstų problemą dėl šeimos turimo automobilio vairavimo. Aš manau, kad daugeliu atvejų tai būtų pliusas. (Balsai salėje) Jeigu jis norėtų pasiimti tėvo automobilį, kaip buvo Vilniaus atvejis, ne iš tėvo, iš draugo pasiėmė galingą automobilį ir norėjo su panelėmis pasivažinėti… Galbūt įstatymas ir yra tiems atvejams, kai norėdamas pasipuikuoti, norėdamas pasirodyti neturėtų galimybės pagal įstatymą tokio automobilio vairuoti vienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau, kad jūs gyvenate mieste…
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Anykščių rajone dar šiek tiek gyvenu.
P. ČIMBARAS (DPF). Nesvarbu. Ar jūs pagalvojate, kiek žmonių gyvena kaimiškose vietovėse, kai negalima privažiuoti lengvaisiais automobiliais ir žmonės perka džipus. Tas pats ir dėl mūsų jaunų žmonių. Jūsų įstatymo projektas ribos jų galimybę pasiekti savo namus, nes jūs drausite jiems nusipirkti automobilį, pavyzdžiui, džipą, kuris nevažiuoja greitai, bet jiems reikia pasiekti namus. Ką jūs į tai atsakysite?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Šiaip atlikus statistiką, aš pats irgi vairuoju visureigį, tai džipų 3 litrų dyzelinio variklio galingumas tikrai nesiekia tiek kilovatų, kiek yra ribojama. Plius, atsiminkite, kuo sunkesnis automobilis (o džipas sveria apie 2 tonas), jam leidžiamas galingumas yra didesnis. Tarkim, jeigu žiūrėtume statistiškai, Wolksvagen Passat automobilį jeigu paimtume iš statistikos, tai jį galėtų vairuoti iki 2 litrų tūrio dyzelinio variklio, o jūsų džipą tikrai būtų galima vairuoti dėl to, kad nepasiektų to galingumo. Tai yra specialiai susietas masės ir galingumo santykis. Jūsų džipas tikrai nebus 150 kilovatų, nebent bus koks nors supersportinis.
PIRMININKAS. P. Narkevičius. Prašau, pone Petrai.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš tai sveikinu jūsų norą ieškoti sprendimo būdų dėl tų nelaimių, kurios šiuo metu tapo tokios ypač dažnos. Apie tai mes matome ir žiniasklaidoje. Tačiau, žinote, manęs, kaip vairuotojo, kuris 30 ir daugiau metų vairuoja, neįtikina tai, kad variklio galingumas gali nulemti, kaip ir čia kolegos sako, iš tikrųjų supratimą ar patį vairavimo gebėjimą. Todėl mano klausimas būtų toks, gerbiamasis kolega. Ar nemanote apie kitus būdus sprendžiant šitą tikrai labai svarbią problemą?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Kitų būdų tikrai reikės ir aš irgi pritariu jums, kad vien tiktai priėmus šitą įstatymą, nebus taip, kad eliminuosime visus skaudžius įvykius, kuriuos padaro, deja, neturintys dvejų metų stažo vairuotojai. Bet kokiu atveju, šnekantis su Susisiekimo ministerija ir su susisiekimo ministru, su Vidaus reikalų ministerija, jos imasi prevencinių priemonių, bet man, kaip Seimo nariui, iš tikrųjų nieko nedaryti, tai kaip ir jausčiausi tikrai blogai.
Kita vertus, apie tai yra šnekama jau gana ilgai. Tarkim, Susisiekimo ministerija, leisdama klipus per televiziją arba bandydama ką nors daryti su mokymais, iš tikrųjų šiandien nieko nėra tokio apčiuopiamo padariusi. Aš manau, kad bendrame kontekste sustiprinus vairuotojų mokymus arba įvedus (čia buvo tokia viena idėja) privalomą vairavimą aikštelėje, vairavimo ekstremaliomis sąlygomis privalomą kursą vairuotojams tai tikrai padėtų ir tie vairuotojai įgytų kokius nors įgūdžius. Problema irgi yra ne tai, kad tas vairuotojas spaudžia tą akseleratorių kai kuriais atvejais, bet didžioji problema yra ta, kad vairuotojas nejaučia ribos, iki kiek jis gali, tarkim, šlapiu arba slidžiu keliu vairuoti ar, tarkim, įvažiuoti į posūkį ir t. t. Mūsų mokymo sistema ta, kuri moko vairuotojus, tikrai to nemoko. Realiai vairuotojai ateina išmokę atmintinai Kelių eismo taisykles ir turėdami ten keletą valandų vairavimo patirties su tais mažais automobiliais. Bet kokiu atveju kartu reikėtų keisti ir tas mokymo programas. Aš manau, tai tikrai turėtų būti būtina, bet šitas įstatymas dalį problemų tikrai išspręstų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi. Motyvai. Ačiū, Gintarai. Už – ponas S. Brundza. Norėtumėte, taip?
S. BRUNDZA (TTF). Galima trumpai, nes yra nuomonių įvairiausių. Aš, kaip šiek tiek šituos dalykus išmanantis, galiu pasakyti vieną dalyką, kad prie Vyriausybės rūmų, kaip žinote, neseniai buvo nušluota stotelė. Kaip tik automobilio galingumas ir lėmė, o ne greitis, nes ten nuo žiedo net šimto metrų nėra turbūt, bet jis visų pirma sugebėjo įsibėgėti. Antra, akseleratoriaus pedalas iki dugno, galiniai ratai buvo nurauti didelio sukimo momento ir automobilis tapo nevaldomas ir nukreiptas į stotelę. Tokių atvejų labai daug.
Toliau. Antramečiai vairuotojai – kaip tik jie jau mano, kad moka vairuoti, o iš tikrųjų nemoka.
Trečia. Motociklai, kaip čia jau buvo kalbėta, kažkodėl niekas nekelia problemų, važiuoja iki 21 metų su mažesnio galingumo.
Ketvirta. Dar 2009 m., labai džiaugiuosi, kad dabar esu Seimo narys, dar 2009 m., būdamas ministro E. Masiulio visuomeniniu konsultantu, esu parašęs kalnus raštų, taip pat ir dėl galingumo ribojimo. Nors dabar galima pateikti. Galbūt dėl šeimos problemų reikia kokio nors pereinamojo laikotarpio, kol pasikeis.
Toliau. Vėlgi mes nušauname dar vieną zuikį kalbėdami apie taršą. Gerokai mažesnio galingumo, mažesnio litražo automobiliai ir mažiau teršia, ir mažiau išmeta anglies dvideginio, kas duoda šiltnamio efektą. Taigi aš tikrai siūlyčiau balsuoti. Dar šiek tiek patvarkius, tikrai būtų rimtas žingsnis į priekį, nes dabar situacija yra… Sako, karas keliuose, aš pavadinčiau žudynės keliuose, nes karo čia nėra, čia tiesiog žudoma. O smegenys… Todėl ir stovi visokie ženklai – ribojimo ir t. t., kad ne visi turi smegenis.
Dar apie 2008–2009 m. siūliau Europos struktūroms, kad pramonė pradėtų gaminti automobilius. Dabar jie atpažįsta ženklus, kad tiesiog negalėtų greičiau važiuoti. Kai bus tokie automobiliai, gal tas dalykas atkris.
PIRMININKAS. Ačiū už profesionalią pastabą. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Paskelbtas balsavimas po pateikimo stadijos dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priminsiu, tai paskutinis šios dienos įstatymo projektas. Toliau lieka Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Ačiū už balsavimą.
Balsavo 34: už – 34, nėra susilaikiusių. Taigi iš esmės bendru sutarimu – vienbalsiai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Prieštaravimų nėra. Taigi šis klausimas baigtas.
Pareiškimai. Norinčių nėra. Ar būtina registruotis? (Balsai salėje) Nebūtina. Taigi ačiū, gerbiamosios kolegės ir kolegos. Šios dienos Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ačiū. Viso gero! Saugiai grįžkite namo!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.