LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 219
STENOGRAMA
2015 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji kolegos! Mielai prašau užimti savo darbo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. (antradienio) posėdžio pradžią. (Gongas) Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
Dėkoju. Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. kovo 17 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Gerbiamasis E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-5a, 5b ir 5c įstatymų projektų paketą, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą.
Argumentai būtų galbūt keli. Pirmas argumentas, kad vis dėlto diskusijos Seime jau buvo rudens sesijoje ir jos akivaizdžiai parodė, kad toks įstatymas kelia abejonių, kiek tai gali paveikti šešėlinės ekonomikos mastus, juolab kad mes turėjome valiutos pasikeitimą ir ta problema tam tikra prasme yra sumažėjusi.
Kitas dalykas, kad tai gali labai paveikti kai kurių Lietuvos ekonomikos šakų būklę ir sumažinti galimybes iš užsienio atvažiuojantiems piliečiams čia pirkti prekių, įsigyti įvairių dalykų. Tikrai siūlytume šiandien iš darbotvarkės jį išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, supratome jūsų pasiūlymą. Gerbiamasis S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio 1-4 klausimu, t. y. dėl Seimo rezoliucijos „Dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, kad būtų sudaryta galimybė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti mano skundą, ar nebuvo pažeistas Statutas balsuojant dėl šios rezoliucijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau nematau norinčių pakeisti arba pataisyti darbotvarkę.
Dėl pirmojo – E. Masiulio pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio, nes nežinosite, už ką balsuojate. Formuluoju balsavimo klausimą. E. Masiulis siūlo išbraukti iš darbotvarkės 1-5a, 1-5b ir 1-5c klausimus, ten yra dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Reikia mums balsuoti ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Tai balsuojame.
Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės 1-5a, 1-5b, 1-5c klausimus, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Taigi, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5a, 1-5b ir 1-5c klausimai lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas yra gerbiamojo S. Šedbaro, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario. Jis siūlo Seimo rezoliuciją dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (ir toliau kaip tekste) atidėti iki kito posėdžio ir atiduoti svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai. Bet nėra komisijos. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis tiek… (Balsai salėje) Nėra komisijos. Etikos ir procedūrų komisijos nėra. Mes priimame sprendimą, pasitariame. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komisija yra. Kitas dalykas, kad yra pakeista formavimo tvarka, ir, matyt, Seimo vadovybė turėtų pasirūpinti, kad frakcijos imtųsi sprendimų ir pasiūlytų pagal naują tvarką kandidatus į komisiją. Bet dabar komisija yra sudaryta visai kadencijai ir tik mūsų visų valia mes galime iš šios komisijos atšaukti narius ir formuoti pagal naujas taisykles. Šiandien komisija yra.
PIRMININKAS. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Kaip buvusios komisijos narys noriu priminti gerbiamajam S. Šedbarui, kad jie išėjo iš komisijos ir paralyžiavo komisijos darbą. Faktiškai, kol jie neatšaukė savo sprendimo, komisija nedirba. Todėl pasiūlymas yra niekinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bet kokį pasiūlymą, niekinį, neniekinį, mes turime svarstyti. Yra pasiūlymas. Mes apsispręsime balsuodami, jokių problemų nėra. Prašom, gerbiamasis V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolegos S. Šedbaro klausimas yra perteklinis. Visų pirma, komisija buvo susirinkusi, pasitvirtino darbotvarkę ir svarstė, dalyvavo devyni komisijos nariai iš vienuolikos. Ir po to buvo pasiūlymas, kad būtų priimtas sprendimas balsuoti. Visi devyni komisijos nariai pritarė svarstymui ir balsavimui. Aš nematau pagrindo, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų svarstyti S. Šedbaro norą, kad jis negalėjo dalyvauti balsavime. Komisija tai nutarė balsuodama. Devyni. Yra protokolas. (…) būtent tuo klausimu. Klausimas yra išspręstas ir nereikia komisijos sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Manau, kad suprato, ką jūs norite pasakyti. Labai paprasta procedūra. Balsuosime. Frakcijos vardu gerbiamasis S. Šedbaras paprašė išbraukti iš darbotvarkės klausimą Nr. XIIP-2824. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Turi prašyti tik frakcija, o ne vienas Seimo narys.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu ir paprašė, gerbiamasis Petrai, klausykite, ką aš kalbu! Visada priimti sprendimus reikia ramybės būsenos. Jokiu būdu negalima priimti sprendimų įsiaudrinus, nes tada tikrai neteisingus sprendimus priimsime. (Balsai salėje) Prašau. Bet mes pateikimo dar nepradėjome. Kaip? Prašau, gerbiamasis Jurgi. Labai atsiprašau, ne tą įjungiau. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Patikslinsiu, kad ne besąlygiškai išbraukti prašėme, o perkelti į kitą posėdį, kad per tą laiką Etikos ir procedūrų komisija padarytų išvadą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, vis tiek turime balsuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tiesiog susikoncentruojame. Aš formuluoju balsavimo klausimą. Kas už tai, kad išbrauktume ir perkeltume į kitos dienos plenarinį posėdį klausimą Nr. XIIP-2824, balsuoja už, kad mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Supratote? Vykdome balsavimą. Prašau. Kas už – balsuoja už klausimo svarstymo perkėlimą į kitą dieną. Kas prieš arba susilaiko – šis klausimas lieka darbotvarkėje ir šiandien jis bus svarstomas. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymui pritarta. Šis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės ir perkeliamas į ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Taigi visi pasiūlymai, pastabos ir pageidavimai apsvarstyti. Daugiau, matau, nėra stovinčių prie šoninių mikrofonų savo kolegų. Ar galime pritarti su visais pataisymais, pasiūlymais, pakoregavimais darbotvarkei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.11 val.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1656(2), Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1657(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1658(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1659(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1660(2) (svarstymas)
Dirbame pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1‑2a klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1656 ir jį lydintieji teisės aktų projektai Nr. XIIP-1657, Nr. XIIP-1658, Nr. XIIP-1659 ir Nr. XIIP-1660. Pranešėjas gerbiamasis V. Gapšys kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Dabar projektas Nr. XIIP-1656(2). Aš neturiu visos medžiagos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Dėl projekto Nr. XIIP-16… Galiu visus iš karto?
PIRMININKAS. Prašau visus iš karto. Aš paskelbiau, kad jūs pristatysite.
V. GAPŠYS (DPF). Projektas Nr. XIIP-1658(2). Komitetas bendru sutarimu už. Taip pat bendru sutarimu pritarta projektams Nr. XIIP-1658 ir Nr. XIIP-1657(2) Tiek, pirmininke.
PIRMININKAS. Jau visus pristatėte, taip?
V. GAPŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Visus. Tai dėkoju. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąją M. Petrauskienę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę dėl projektų Nr. XIIP-1658 ir Nr. XIIP-1659. Dėl dviejų lydinčiųjų teisės aktų jūs turite pasakyti komiteto nuomonę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Dėl abiejų, taip?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Dėl visų trijų.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų. Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Taigi jūs išgirdote komitetų nuomones, gana vieningos komitetų nuomonės. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra.
Nuomonės už ir prieš po svarstymo. Nėra.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu visiems šiems įstatymų projektams, kurie šiuo metu buvo pristatyti ir buvo išsakytos komitetų nuomonės? Galime. Taigi pritarta bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-1656, Nr. XIIP-1657, Nr. XIIP-1658, Nr. XIIP-1659 ir Nr. XIIP-1660.
10.16 val.
Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-792(3), Darbo kodekso 169 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-793(3), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-794(3), Kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-795(3), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-796(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-797(3), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-798(3), Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 46, 50, 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-799(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-800(3), Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-801(3), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-861(2), Civilinio kodekso 6.623 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-862(2), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 8, 13 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-863(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-864(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-865(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-866(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-867(2), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-868(2), Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-869(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-870(2), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-871(2), Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-873(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, 1-3.01 klausimas – projektas Nr. XIIP-792… Gerbiamieji kolegos, yra tam tikrų procedūrinių dalykų, todėl šiandien mes negalime taikyti ypatingos skubos. Atsiprašau savo kolegų. Judame toliau. Taigi Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-792. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Ir visi lydintieji teisės aktai, kurie lydi šitą įstatymo projektą. Bet aš nematau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko. Gal gerbiamasis S. Šedbaras gali? Matau, kad ryžtingai pristatys. Dabar tiktai…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra didelis paketas įstatymų pataisų, tačiau jo esmė yra išieškojimo klausimai. Po keletą žodžių yra visuose įstatymuose pakeista, bet pagrindinis yra Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, t. y. vykdymo dalies projektas. Komitetas šį ir kitus lydinčiuosius svarstė ir pritarė komiteto patobulintam Civilinio proceso kodekso, kuris yra bazinis, pagrindinis, projektui ir komiteto išvadoms. Dar buvo papildomų pasiūlymų Vyriausybei, kad toliau būtų tobulinamas Civilinio proceso kodeksas.
Lygiai taip pat komitetas kaip pagrindinis pritarė lydintiesiems Civilinio kodekso 6.623 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tai vėlgi čia viskas yra susiję su mokymusi, su studijomis ir galimybėmis išieškoti ar neišieškoti iš tų išmokų, kurias gauna studentai, vykdymo metu tam tikras sumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš supratau, kad jūs pristatėte ir visus lydimuosius aktus, taip, kur jūsų komitetui priklausė, taip? Tai buvo projektai Nr. XIIP-792, Nr. XIIP-862, Nr. XIIP-866 ir Nr. XIIP-873.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R. Sargūną, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį, pristatyti komiteto nuomonę. Gerbiamasis Ričardai, jūs turite pristatyti dėl šio įstatymo projekto Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Dėl Darbo kodekso. Čia tik vieną lydintįjį aktą reikia pristatyti, t. y. projektą Nr. XIIP-793. Ruošiasi A. Pitrėnienė.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto buvo svarstytas šis minimas klausimas…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, Ričardai, negirdėti.
R. SARGŪNAS (DPF). Komiteto buvo apsvarstytas minėtas klausimas, siūlyta pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir patobulinti projekto juridinę techniką.
PIRMININKAS. Tai čia dėl projektų Nr. XIIP-793 ir Nr. XIIP-8… Ne, jūsų vienas lydintysis teisės aktas. Jums reikėjo vieną. Gerai. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-793.
Kviečiu į tribūną A. Pitrėnienę pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę ir visus lydimuosius teisės aktus.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-792(2) ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonės pristatymą. Ačiū jums. O lydimuosius jūs visus pristatėte? Reikia visus, absoliučiai visus iki pat galo.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos…
PIRMININKAS. Audrone, arčiau prie mikrofono, negirdėti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-793(2) ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-793(3), patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 6, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-794(2) ir priėmė sprendimą pritarti pagal komiteto siūlymą patobulintam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-794(3), komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau svarstė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-795(2) ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-795(3), patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-796(2) ir priėmė sprendimą atmesti įstatymo Nr. XIIP-796(2) projektą, nes 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XII-898, kuriuo buvo pakeistas straipsnis, todėl pateiktas įstatymo projektas tapo neaktualus.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-797(2) ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui pagal komiteto siūlymą, komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-798(2), priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-789 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Vyriausybės pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 46, 50, 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-799(2). Komiteto sprendimas – atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-799, nes 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XII-965, kuriuo buvo pakeisti šiuo įstatymo projektu keičiami straipsniai. Todėl iniciatorių pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-799(2) tapo neaktualus.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-800(2), nutarė pritarti įstatymo projekto trečiam variantui, patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-801(2) ir priėmė tokį sprendimą: pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-801(3), komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. Bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-861 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti įstatymo projekto Nr. XIIP-861(2) patobulintam variantui pagal juridinės technikos reikalavimus ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.623 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-862, priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-862 ir siūlyti pagrindiniam komitetui teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 8, 13 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-863, priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-863(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-864 ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-864(2), patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-865 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam projektui, komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti įstatymo projektą Nr. XIIP-865(2). Bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-866 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-866 ir siūlyti pagrindiniam komitetui teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-867 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-867(2), patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-868, priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-868(2), patobulintam pagal juridinės technikos reikalavimus, ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-869(2) ir priėmė sprendimą…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jeigu ten viskas daugmaž… Ar jau paskutiniai?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Baigiam jau.
PIRMININKAS. Gerai, tai užbaikite, gerai, nes aš žiūriu, kad didelių prieštaravimų nėra…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). …pritarti patobulintam pagal komiteto siūlymus… Teisės departamento pastaboms, kurioms komitetas pritarė, įstatymo projektui Nr. XIIP-869(2), komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. Yra pritarta bendru sutarimu.
Ir dar yra keletas. Vis tiek einam toliau? (Balsas salėje: „Baigiam, baigiam…“)
Apsvarstė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-870(2) ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam projektui Nr. XIIP-870(2) pagal komiteto pasiūlymą, komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-871(2) ir priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-871(2) bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-873(2), priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-873(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Teisės departamento išvadas, ir teikti Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Sekundę, gerbiamoji pirmininke! Labai ačiū. Jūs atlikote didelį darbą. Pabūkite truputį, nes yra pasiūlymų. Pirmas dalykas yra dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-796 – yra pasiūlymas jį atmesti. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu mes galime pritarti komiteto nuomonei atmesti? (Balsai salėje) Aš matau, kad pritariate. Atmestas.
Dabar yra kitas pasiūlymas dėl Nr. XIIP-729, taip pat yra pasiūlymas atmesti. Komitetas prašo atmesti. Ar bendru sutarimu mes galime pritarti komiteto nuomonei atmesti? Galime. Labai ačiū. Atmestas.
Dabar yra kitas pasiūlymas. Darbotvarkės 1‑3.07 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-798(3). Yra vienas pasiūlymas, viena pataisa, siūlo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Prašom, pirmininke.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Pasakykite, kuris numeris.
PIRMININKAS. Nr. XIIP-798(3). (Balsai salėje) Labai atsiprašau, dabar pristatys, po to, Vilija Filipovičiene, mes jus pakviesime, nes reikia ir jūsų komiteto nuomonės. Pakomentuokite Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėl kurio projekto?
PIRMININKAS. Nr. XIIP-798(3). Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatines arba dienines studijas, ir taip toliau, ir panašiai… (Balsai salėje) Jūs siūlote aukštųjų mokyklų…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėl dieninių studijų, taip?
PIRMININKAS. Taip.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ten yra likę apie 300 studentų, ir mes turime taip daryti, nes jie yra, egzistuoja, kai jų neliks, tada bus neaktualu, tada galėsime panaikinti.
PIRMININKAS. Supratau. Tai jūs pritarėte, komitetas pritarė?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tai mes taip pat galime… (Balsai salėje) O kitas komitetas, Sveikatos reikalų komitetas? Gerbiamoji Vilija, gal iš vietos. Sekundę! Labai ačiū Audronei, o Vilijai leisim iš vietos.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymams Sveikatos reikalų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pritarė iš dalies.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sutiko su ta nuomone.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, viskas aišku. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu, nes yra dviejų komitetų sutarimas? Pritarta bendru sutarimu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui. Daugiau pasiūlymų… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar visiems šiems pristatytiems įstatymų projektams po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kas čia dabar? Vienas iš pavaduotojų nori balsuoti. Supratome. Balsuojame. Jeigu nors vienas nori balsuoti, reikia visiems balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume įstatymų projektams, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš.
Balsavimo rezultatai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi visiems įstatymų projektams yra pritarta. Tik du įstatymų projektai yra atmesti, vienas iš jų yra Nr. XIIP-796, kitas Nr. XIIP-799, vienam įstatymo projektui Nr. XIIP-798 yra pritarta po svarstymo su pastaba, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomone. O šiaip visiems lydimiesiems įstatymų projektams vieningai buvo pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Pritariam komiteto nuomonei.
10.36 val.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627, Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1285(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1286(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas, taip pat kompleksinis, 1-5a, 1-5b ir 1-5c. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627. Pranešėjas – finansų ministras gerbiamasis R. Šadžius. Gerbiamasis kolega, aš taip suprantu, kad jūs pristatysite ir lydimuosius teisės aktus?
R. ŠADŽIUS. Visus tris.
PIRMININKAS. Taip, mielai prašome.
R. ŠADŽIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, suprantu, kad šiuo įdomiu klausimu sulauksiu ilgo sąrašo klausiančiųjų ir į klausimus mielai atsakysiu, todėl pristatysiu trumpai. Leiskite pristatyti visus tris įstatymus kartu.
Tai yra Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas. Šitų įstatymų esmė yra labai paprasta – uždrausti atsiskaitymus didelėmis sumomis grynųjų pinigų per vieną kartą. Ribojimas, kurį siūlome nustatyti – 3 tūkst. eurų vienam sandoriui, jeigu nors viena iš šalių yra asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, t. y. įmonė, prekių pirkimas ir pardavimas, o asmenims, mokant pinigus vienokiu ar kitokiu pagrindu tarpusavyje ne ūkinių operacijų pagrindu, nustatyti didesnę ribojimo sumą – 5 tūkst. eurų, atsiskaitymams tarp fizinių asmenų.
Šie apribojimai yra siūlomi nustatyti atskiru įstatymu. Praeitą kartą, kada Seimas pasiūlė patobulinti įstatymų projektus, Vyriausybė nutarė, kad atskiru įstatymu reglamentuoti šiuos klausimus būtų racionaliau, ir Civiliniame kodekse yra įdedama tik atitinkama nuostata. Priminčiau, kad bendra Civilinio kodekso atitinkamo straipsnio idėja yra leisti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų, tačiau tarp įmonių atsiskaitymai kaip norma turi būti vykdomi ne grynaisiais pinigais.
Iškart atsakydamas į keletą klausimų, galiu pasakyti, kad priemonė yra veiksminga vykdant šešėlinės ekonomikos prevenciją, nes galima įvardinti bent keletą ūkinės veiklos sričių, kur tikrai cirkuliuoja (ir tą mato mūsų teisėsaugos institucijos) didžiulės sumos grynųjų pinigų. Pradėčiau vardinti turbūt nuo maisto pramonės ir žemės ūkio produktų perdirbimo, kur supirkimas vykdomas už grynus pinigus. Kita sritis – miško, medienos supirkimas, trečia sritis, kaip pavyzdys galėtų būti, prekyba naudotais automobiliais, kur taip pat yra didelė, teisėsaugos institucijų vertinimu, šešėlio pasireiškimo rizika. Dar viena sritis yra nekilnojamojo turto operacijos, kur mes dažnai turime (ir jūs aiškiai tą žinote) neatitikimą tarp skaičiaus, kuris įrašomas į notariškai patvirtinamą sumą, ir tos sumos, kuri realiai iš rankų į rankas yra perduodama grynaisiais pinigais niekur nefiksuojant, nepaliekant jokių realių pėdsakų. Buvo tam tikrų prieštaravimų, minčių iš Seimo narių ir iš verslo institucijų, kad įvesti apribojimai neturėtų sukliudyti legaliai ūkinei veiklai. Manau, kad šiuo siūlomu reguliavimu mes pasiekėme ir šitą tikslą, nes įstatymas nereikalauja neįmanomo. Jeigu neįmanoma atsiskaityti per mokėjimo paslaugas teikiančią įmonę, ar tai būtų bankas, ar „Perlo“ terminalas, ar kredito unija, ar „Lietuvos paštas“, mokėjimo įstaigų Lietuvoje yra daug, tai ne vien bankai, aš tikrai tai pabrėžčiau, ir valiutos keityklos… Tam tikros įmonės gavo licencijas atidaryti valiutų keityklas, ypač prekiaujant automobiliais automobilių turguose. Manau, yra sudarytos geros sąlygos, bet visko visada būna. Esant atvejų, kai neįmanoma atsiskaityti, įstatymas leidžia atsiskaityti grynaisiais, bet turėtų būti informuojamas mokesčių administratorius. Bendras principas, kuris yra realizuotas, tai kiekvieną kartą atsiskaitant didele pinigų suma, reikšminga suma, mes turėtume tiksliai žinoti tą sumą (ji turėtų būti nepriklausomai fiskuota) ir asmenį, kuris tą atsiskaitymą įgyvendino. Tai yra bendrieji visame civilizuotame pasaulyje priimti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai.
Manau, tai neapsunkins atvažiuojančių užsienio piliečių ūkinės veiklos, nes jie turės galimybes, kaip aš minėjau, susimokėti per mokėjimo paslaugas teikiančias įmones praktiškai čia ir dabar. Arba sunkiais atvejais, sudėtingais atvejais, sumokėti grynais pranešant Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip buvo minėta, iš tikrųjų pasikeitus valiutai (gerbiamasis E. Masiulis teisus) grynųjų pinigų problema sumažėjo, tačiau Lietuva net iš mūsų kaimyninių valstybių išsiskiria tuo, kad grynųjų pinigų apyvarta yra didelė.
Tarptautinė patirtis rodo, kad faktiškai visose civilizuotose šalyse yra vienokie ar kitokie teisiniai apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais. Sakysim, draudžiamos operacijos virš kažkokios sumos ir čia sumos yra įvairios. Pavyzdžiui, Graikijoje, Prancūzijoje – 3 tūkst. eurų, o Italijoje, kuri taip pat turi rimtų problemų su šešėline prekių apyvarta, net 1000 eurų. Viršijus vos 1000 eurų privalu atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Latvija yra įvedusi kitą sistemą, jie turi 7,5 tūkst. eurų apribojimą operacijoms grynaisiais, bet visos grynaisiais atliktos operacijos, viršijančios 1,5 tūkst. eurų, turi būti registruotos ir ataskaita turi būti pateikta mokesčių administratoriui.
Manau, mes pasirinkome gerą ribojimo variantą ir tai bus veiksminga prevencinė priemonė suvaldyti šešėlį, kurį mes ir mūsų teisėsaugos institucijos stebi mano minėtose srityse. Prašyčiau jūsų pritarimo po pateikimo. Matyt, visas diskusijas (vaisingas diskusijas) būtų galima perkelti į Biudžeto ir finansų komiteto posėdžius. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už įstatymo projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš labai pritariu tokiai idėjai ir esu simpatikas, bet ar ta suma – 5 tūkst. eurų – Lietuvoje nėra per didelė privačiam asmeniui? Už 5 tūkst. jūs galite kokiame nors rajono centre nusipirkti butą, o kartais gal ir du. Ar tikrai reikia tokios didelės sumos? Jungtinėse Amerikos Valstijose, kiek aš žinau, rodos, už 3 tūkst. dolerių turėjimą grynaisiais gali gauti baudžiamąją bylą, arba įtars tave esant narkotikų prekeiviu. Ar tikrai?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už tikrai gerą klausimą. Dėl sumos turėjome plačią diskusiją su įvairiais žmonėmis, politikais, visuomenės, visuomeninių organizacijų ir verslo atstovais. Nuomonės išsiskiria. Teisėsaugos institucijos ir „Transparency international“, panašios asociacijos mano, kad nustatytos dabar siūlomos Vyriausybės sumos iš tikrųjų yra per didelės ir kartelę reikėtų nuleisti žemiau. Čia vėl pabrėžčiau, kad mes nedraudžiame tokio dydžio sandorių. Sandoriai gali būti bet kokio dydžio. Mes draudžiame tik atsiskaitymus grynųjų pinigų suma, ištraukta iš krepšio. Ir Seime yra pasiūlymų padidinti šitą sumą. Vienas iš pasiūlymų – orientuotis į 10 tūkst. eurų sumą grynaisiais, kurią galima įsivežti Europoje iš trečiųjų šalių per išorinę Europos Sąjungos sieną. Manau, pasiūlėme kompromisinį variantą, bet diskusijos metu greičiausiai bus įvairių nuomonių, ir Seimas apsispręs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I. Rozova. Ruošiasi A. Dumčius.
I. ROZOVA (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, turiu vieną klausimą, bet jis iš trijų dalių. Pirma. Kurie subjektai Mokesčių inspekcijoje turėtų, privalėtų teikti informaciją? Ar asmenys, atlikę atsiskaitymus grynaisiais pinigais, ar tie, kurie priėmė pinigus? Tai būtų pirmas klausimas.
Antras, kokie turėtų būti pranešimo pateikimo Mokesčių inspekcijai terminai, neradau to įstatymo projekte. Ir paskutinis – koks yra skirtumas (nelabai aiškus man tas klausimas) įstatymo pasiūlyme dėl asmenų, kurie verčiasi ūkine veikla, ir tarp kitų asmenų, kurie verčiasi komercine veikla? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Deklaravimo ar pranešimų teikimo tvarka būtų nustatyta lydimaisiais teisės aktais, ir dažniausiai deklaravimo tvarka yra nustatoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (net ne ministro įsakymu) standartiniais, patogiais verslui terminais. Praktiką mes turime didelę. Dėl to, koks asmuo turėtų teikti. Aš žinau, Seimo Teisės departamentas šią pastabą yra pateikęs. Mano nuomone, turėtų teikti asmuo, gavęs šitą įmoką, nes jis yra suinteresuota sandorio šalis, jis turi ir lėšų sumokėti už pašto pranešimą. Tuo atveju, jeigu tai yra Lietuvos Respublikos rezidentas. Priešingu atveju turėtų tas kitas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos rezidentas.
Kita vertus, skirtumas tarp ūkine veikla besiverčiančių asmenų ir nesiverčiančių jokia veikla yra daromas ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, kadangi sandoriai tarp jų iš tikrųjų yra atsitiktiniai. Tai yra dovana, galbūt paskola, jie daug retesni, taigi apribojimai visada yra lengvesni, arba nustatoma didesnė suma, arba valstybė apskritai neriboja atsiskaitymo sumos. Mes siūlome didesnę sumą – 5 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Dumčius. Ruošiasi gerbiamasis K. Glaveckas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, truputį paaiškinkite. Aš taip suprantu, tas įstatymas yra siekiant konvertuoti iš to į tą, iš litų į eurus, taip? Vienas momentas.
R. ŠADŽIUS. Tikrai ne.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). O antras dalykas dėl dydžių. Taigi čia iš esmės dydžiai nesiskiria nuo ankstesnio.
R. ŠADŽIUS. Gerbiamasis profesoriau, tas ankstesnis, kurį mes dar litais su 10 tūkst. riba buvome pasiūlę, Seimo pateikimo metu nepatenkino ir Seimas išreiškė valią, kad jis turi būti patobulintas. Tai patobulintus, jau su eurais įrašytomis sumomis, šiandien aš jums pateikiau ir prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis kolega K. Glaveckas. Ruošiasi G. Jakavonis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūs iš dalies atsakėte į klausimą, bet aš vis dėlto patikslinsiu. Jeigu atvažiuotų iš Europos Sąjungos kiti nariai – iš Vokietijos, iš Olandijos, nesvarbu iš kur, jie gali vežti grynųjų pinigų iki 10 tūkst. eurų. Atvažiuoja į Lietuvą ir nori įsigyti kokį nors pirkinį, kuris viršys mūsų nustatytą sumą. Tai ką jam tada daryti? Reikės deklaruoti Vokietijoje, kad jis atsivežė į Lietuvą pinigus, ar dar ką nors? Tai būtų nelogiška. Principas yra toks – jeigu leidi turėti 10 tūkst. ir vežti juos per sieną, tai kokiu pagrindu tu gali drausti jam nusipirkti ar sumokėti kokią nors sąskaitą iki tos sumos?
Antras dalykas, dėl tų instrumentų, kuriuos turi Mokesčių inspekcija ir jūs visuose registruose, plius visa ta debesijos mokesčių technologija, jūs matote visą šešėlį, bent jau galite prognozuoti, kur jis yra. Ir jums tų tikslesnių duomenų, kurių jūs negausite, tikrai nereikia. Jūs bandote surasti Špesarto pilyje vaiduoklį: visi žino, kad yra, bet niekas jo nematė. Tai tuos šešėlinius pinigus žmonės sėkmingai pakavos ir veš kitokiais būdais. Aš tik noriu pasakyti, nes ten reikia ieškoti… Vis dėlto limitas turėtų būti aukštesnis. Dėl europinių standartų. Mes Europoje esame, ne prie Rytų priskirti. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Europinius standartus aš jums ir minėjau. Italijos – 1 tūkst. eurų, Graikijos, Prancūzijos – 3 tūkst. eurų, Danijos – 1 tūkst. 300 eurų. Labai toli, kur kas mažiau negu 10 tūkst., kuriuos leidžiama vežtis. Bet civilizuoti žmonės tokių sumų nesiveža. Galų gale tai pavojinga ir sveikatai, ir gyvybei.
Man atrodo, kad ir mes gyvenime turime pereiti prie civilizuotų atsiskaitymo būdų. Juo labiau kad tų būdų yra pačių įvairiausių. Dar kartą pabrėžiu – ne vien per bankus. Yra daugybė mokėjimo paslaugas teikiančių licencijuotų įmonių ir įstaigų, jos teikia tokias paslaugas. Plius elektroniniai pinigai, elektroniniai atsiskaitymai. Manau, kad ateitis vis dėlto šioje srityje. Visos Europos Sąjungos valstybės nueina nuo grynųjų pinigų vartojimo kaip nuo praeities atgyvenos. Galų gale grynieji pinigai žmogui suteikia pasitikėjimo, jeigu jis bijo finansų sistemos. Negi mes turime bijoti mūsų finansų sistemos, kurią sudaro tiek daug finansų institucijų, kaip, sakykime, Vokietijos verslininkas to bijo tolimoje Afrikos šalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia kolega G. Jakavonis. Ruošiasi S. Bucevičius.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, šios tendencijos, ką jūs ką tik pasakėte, kad tai perėjimas nuo grynųjų pinigų prie atsiskaitymo kortelėmis, ar jums neatrodo, kad yra totalinė kontrolė ir sekimas? Faktiškai visiškas privatumo nebuvimas. Jeigu jūs, sakykime, šeštadienį per akciją nusipirksite kokio nors tauraus vyno, tai paėmęs iš banko išklotines aš galėsiu jus apšaukti, kad jūs esate alkoholikas, nes banke yra visos jūsų pirkinių išklotinės. Jums neatrodo, kad čia yra daug pavojingesni dalykai, nei tai, ką jūs kalbate?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Tikrai man nešaus į galvą šeštadienį pirkti vyno už 3 tūkst. eurų. Manau, daugeliui iš jūsų taip pat. Galbūt yra tokių žmonių, bet už 3 tūkst. eurų grynais nusipirkti vyno…
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S. Bucevičius. Ruošiasi B. Bradauskas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tiek, kiek yra užsirašiusių, tai, matyt, nemažai ir kyla tų klausimų. Daug klausimų turiu, bet vienas iš pagrindinių – bankai. Šiandien bankai iš šio įstatymo turės naudos. Ar bus kaip nors reglamentuojami arba mažinami atsiskaitymų mokesčiai? Tai yra viena medalio pusė ir klausimas.
Ir pasakykite, dabar jūs savo pranešime minėjote. Jeigu automobilių turguje vyksta sandoris ir jo reikia greitai, pirkėjas su pardavėju susitaria ir viršija tą ribą, pasakykite, kaip jie turi informuoti mokesčių inspektorių, kad jis duotų tokio sandorio palaiminimą? Pasakykite, kaip fiziškai tas turėtų atrodyti?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Mokesčių inspektorius neturi duoti palaiminimo. Mokesčių inspekcija turi būti informuota, kad toks sandoris įvyko. Jeigu neįmanoma sandorio įvykdyti per mokėjimo įstaigą, ar tą sekmadienį ji neveikia, nors turguose jau steigiamos valiutų keityklos, kurios teiks, matyt, ir mokėjimo paslaugas, nes tai yra dar viena verslo rūšis, jeigu staiga to nėra, neįmanoma arba, sakykime, sandoris vyksta kur nors pakeliui, jokios bėdos nėra. Reikia po to informuoti Mokesčių inspekciją, ir viskas. Ir, aišku, reikia pasitikrinti sumokėjusio asmens tapatybę, nes jo tapatybė turės būti pranešta Mokesčių inspekcijai. Palaiminimo, leidimo ar dar ko nors panašaus tikrai nereikia.
Dėl bankų įkainių. Bankų įkainiai, o ypač kredito ir debeto kortelių įkainiai, yra bendra europinė problema. Europoje yra nagrinėjama atitinkama direktyva, kuri apribotų įkainių dydžius. Tą direktyvą mes turėsime įgyvendinti ir Lietuvoje. Šiuo metu formaliai įkainių dydžiai nėra reguliuojami, juos reguliuoja rinka, konkurencija, o bankai šiuo atveju konkuruoja su kitomis mokėjimo įstaigomis, pavyzdžiui, „Perlo“ terminalu, paštu (populiarūs pavyzdžiai). Bet to nepakanka. Manau, kad įstatymines priemones, įgyvendindami mano minėtą direktyvą, mes pasiūlysime jums patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis B. Bradauskas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš pritariu tai idėjai, reikia kovoti su šešėline ekonomika. Bet į mano klausimą jūs jau atsakėte. Aš tik pasinaudodamas proga agituoju pritarti po pateikimo. O dėl sumų dydžių ir panašiai svarstysime komitete, galų gale čia, Seime, ir susitarsime. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už palinkėjimą.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). B. Bradauskas jau klausė, klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas toks būtų. Dėl mūsų finansinės sistemos baimės. Tikrai gal čia nėra ko bijoti. Žmonės ne dėl to operuoja grynaisiais, o tikriausiai norėdami paslėpti tam tikrus mokesčius, ar ne. Štai ir klausimas.
Dėl kiekvieno įstatymo faktiškai pradeda galvoti, kaip jį apeiti. Ar jūs galvojote apie tai, kad atsiskaitymas grynaisiais už tam tikrą prekę gali būti per kelis kartus, dalimis, arba, pavyzdžiui, sumažinta kaina ir vadinamaisiais juodais pinigais mokamas viršpelnis, kurio mes nematome?
Antras klausimėlis. Kaip jūs manote, ar nereikėtų riboti ar pagalvoti apie grynųjų pinigų ėmimą iš bankų, kad negalėtų taip nekontroliuojamai pasiimti didžiulių grynųjų pinigų sumų? Ne paslaptis, kad po kokių nors pirkimų įstaigos tokiu būdu pasiima pervestas lėšas ir atsiskaito grynais…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sergejau, 1 minutė!
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Jūs teisus, kad įvairių būdų apeiti šį įstatymą gali pasitaikyti, bet, manau, mes radome optimalias formuluotes, kurios neleistų taip paprastai suskaidyti vieno sandorio dirbtinai į keletą mažesnių negu nurodytoji riba. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme yra nustatytos sąlygos, kad sandorio suma turi būti apskaitoma visa, nesvarbu, kad atsiskaityta per keletą kartų, ir Valstybinė mokesčių inspekcija galės tokius atvejus kontroliuoti.
Tačiau bendras įstatymo poveikis, man atrodo, bus teigiamas. Žmonės kažkada galvodavo, svarstydavo rizikuoti, ar grynais mokėti, ar per banką, dabar jie bus pastūmėti pasirinkti visiškai legalų ir, pabrėžčiau dar kartą, visiškai saugų pinigų mokėjimo būdą. Didelių sumų (3 tūkst. eurų, sutikite, yra didelė suma) nereikės nešiotis savo krepšyje ar portfelyje. (Balsai salėje) Tarp asmenų – 5 tūkst., perkant, už pirkinį – 3 tūkst. eurų.
Dėl ėmimo iš bankų. Manau, kad nereikia to riboti. Tas ribojimas suvaldant šešėlinę ekonomiką tikrai neturėtų tokios įtakos, kokios mes tikimės. Sakyčiau, tas apribojimas turbūt būtų neproporcingas siekiamam tikslui.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Iš dalies jau kolega Sergejus paklausė, bet aš pamėginsiu užaštrinti. Šešėlinės ekonomikos pagrindinė bėda turbūt vis dėlto yra ta, kad atsiskaitant pinigų sumos kartais yra gerokai didesnės negu rodomos dokumentuose. Kiek tas formalus apribojimas gali turėti įtakos sandorio sumai, pavyzdžiui, kai perkamo naudoto automobilio vertė kartais yra didesnė už sandorio rodomą sumą? Tai vis tiek tie pinigai plaukios.
R. ŠADŽIUS. Čia labai paprastai svarstant. Jeigu iš tikrųjų žmonės oficialiai norėdavo parodyti mažesnę sandorio sumą ir popieriuje tą skaičiuką užrašydavo, o iš tikrųjų iš rankų į rankas pereidavo didesnė pinigų suma, šiuo atveju jie vis tiek turės tą mažesnę sumą pervesti vienokiu būdu, didesnę sumą – kitokiu.
Be abejo, bet koks ribojimas, tarp jų ir šis – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas – nėra, nebus ir negali būti stebuklų lazdelė, kuri išspręstų visas problemas ir ištrauktų iš šešėlio visus pinigus. Turi būti kompleksas priemonių, bet viena iš priemonių, kuri efektyviai apribotų grynųjų cirkuliaciją ir atitinkamai sumažintų riziką, nepadarytų jos nulinės, bet sumažintų piktnaudžiavimo riziką, būtų šitas įstatymas. Dėl to prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Klausia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, na, iš tiesų jūsų atsakymas dėl atsiskaitymų dalimis manęs nelabai įtikino. Tai gal jūs galėtumėte konkrečiai įvardyti, kaip mokesčių administratorius turės teisę vertinti atsiskaitymą, jeigu bus atsiskaitoma dalimis grynaisiais pinigais, tačiau suma bus didesnė, kas leistų vertinti šitokį sandorį kaip atsiskaitymą grynais viršijant 10 tūkst.? Viena mano klausimo dalis.
Dar vis dėlto norėčiau, kad patikslintumėte, tai kitas klausimas būtų dėl atsiskaitymų tarp įmonių. Šiandien šiame įstatyme yra, kai tarp fizinių asmenų arba viena šalis, sandorio šalis, yra fizinis asmuo. Sakykite, kokia atsiskaitymų suma šiandien leidžiama tarp įmonių? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū. Geri klausimai. Pasakyta, bent viena šalis yra įmonė, tai atsiskaitymams tarp įmonių taip pat taikomi šitie reikalavimai – 3 tūkst. eurų grynaisiais maksimumas. Bet esant atsiskaitymams tarp įmonių, grynai tarp abiejų įmonių, Mokesčių inspekcija ir šiandien turi vieną įdomų instrumentą – ji gali tam tikrai įmonei uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tada jokia suma grynaisiais pinigais ši įmonė negalėtų atsiskaityti. Bet tai yra kaip sankcija rizikingais atvejais. Bet bendra 3 tūkst. eurų taisyklė būtų taikoma ir atsiskaitant įmonei su įmone arba individualios įmonės savininkui su kita įmone, individualią veiklą vykdančiam asmeniui, prekiaujančiam turguje, ten su prekių tiekėju ir bet kuriais kitais atvejais, kai fizinis asmuo perka parduotuvėje tam tikrą daiktą, jeigu pirkinio suma viršija 3 tūkst. eurų, jis turės pasinaudoti mokėjimų įstaigos paslaugomis.
Dėl sandorių skaidymo aš dabar labai greitai negalėčiau jums pacituoti vieno iš straipsnių, bet bendra suma yra skaičiuojama viso sandorio, nepaisant to, kad atsiskaitymas pagal sandorį yra vykdomas dalimis. Jeigu iš tikrųjų Mokesčių inspekcija, tikrindama ūkio subjektą, ras tokį skaidymą, be abejo, ūkio subjektas bus nubaustas pagal tam tikrą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kurį mes taip pat siūlome kartu su šiuo paketu jums priimti.
PIRMININKAS. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, aš tokį gyvenimišką klausimą. Jei sandoriai buvo sudaryti, pavyzdžiui, paskolos sutartis, ir viršijo 5 tūkst. eurų, notariškai viskas tvarkingai, pavyzdžiui, ir buvo matyti, kad tie pinigai per banką įplaukė, ir kur buvo paskola suteikta, na, žmogus žmogui suteikė, tai kaip dabar, ar galios po liepos 1 d., jeigu priimsime įstatymą? Kaip tada, na, bus paskola grąžinama, ar irgi tik per banką, ar ne?
R. ŠADŽIUS. Geras klausimas. Iš tikrųjų paskolos grąžinimas taip pat turėtų būti vykdomas per banką. Bet kai vienas asmuo kitam grąžina paskolą, jis yra suinteresuotas dokumentuoti savo grąžinimus, kad po to negautų pretenzijos, kad kažkokios sumos nesugrąžino. Dėl to, manau, kiekvienas grąžinantis skolą asmuo labai mielai pasinaudos banko teikiamomis paslaugomis ir patvirtins savo grąžinimą juridinę galią turinčiais dokumentais. (Balsai salėje) Būtina, būtina, pagal įstatymą būtina. Jeigu didesnė paskola, dalimis grąžinant vis tiek reikės per banką arba per mokėjimo įstaigą – Lietuvos (…).
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Tiesiog į mano klausimą buvo atsakyta, tai nenorėčiau kartoti. Tik kviečiu kolegas būtent pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gal ir M. Bastys nori tik pritarti? Atsisako. Ir paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Ačiū, gerbiamasis ministre, už atsakymus ir už įstatymų pristatymą.
Taigi motyvai už ir prieš. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad šito įstatymo logika yra man visiškai suprantama ir priimtina, nes taip elgiasi ne tik kokios nors valstybės, kurios trečiaeilės, arba tokios valstybės, kuriose šešėlis yra labai išplėtotas ir turi didžiulę problemą, bet taip elgiasi ir tos valstybės, kurios yra pirmaujančios, kuriose verslo moralė ir piliečių pilietiškumas mums galėtų būti tik pavyzdys. Todėl tokios priemonės, kurios gali atrodyti lyg ir varžančios piliečio laisvę, iš tikro jos varžo ne piliečio laisvę, bet varžo šešėlį. Tokias priemones kaip matavimą, kokį kiekį sunkvežimiai vežasi benzino bakuose ar panašiai, naudoja ir Vokietija, tai kodėl neturėtume naudoti mes?
Jeigu pažiūrėtume į situaciją, kurioje yra atsidūrusi Lietuva, tai 25–30 % šešėlinės ekonomikos reikalauja imtis griežtų, greitų ir kardinalių veiksmų. Taigi vienos priemonės turi būti lazda, tai tokie draudimai kaip šitie, o kitos priemonės turėtų būti skatinimo priemonės, kaip loterijos, įsigijus čekį ir panašiai, kad žmones dar ir skatintų tuos čekius imti ir reikalauti jų, ir panašiai. Atsiskaitymai grynaisiais tikrai nėra jokia būtinybė. Net ir turguje, nuėję į Gariūnus, jeigu jūs norite, galite atsiskaityti negrynaisiais. Tik klausimas toks, kad jie to nenori. Jeigu pažiūrėtume grynųjų apytaką, tai Gariūnuose randame milžiniškas sumas, tikrai reikia riboti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau prieš kalbėti ne dėl to, kad būčiau prieš šitą idėją, kuri savaime yra visai gerai ir nebloga. Kaip kolegos sakė, logika čia yra sveikintina. Tačiau mane paskatino pasisakyti skeptiškai prieš šį projektą ir profesoriaus K. Glavecko mintys būtent dėl europinių dalykų. Bet apskritai pagrindinė mintis, kodėl aš skeptiškai į tai žiūriu, ta, kad man atrodo, kad gerbiamasis ministras čia pradėjo ne nuo to galo. Jeigu jūs norite kovoti su šešėliu, tai šiuo atveju man kyla įtarimas – jūs tiktai padedate Lietuvos finansų rinkas monopolizavusiems skandinavų bankams, daugiau niekam. Jeigu tikrai norėtumėte kovoti su šešėliu, tai jūs ateitumėte į Seimą su įstatymo projektu įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Visuotinį pajamų ir turto deklaravimą. O tada jau kaip šalutiniai dalykai galėtų būti ir tie ribojimai atsiskaityti grynaisiais.
Taip yra tose valstybėse, kurias čia kolegos minėjo, labai jau išsivysčiusiose ir aukštos kultūros, ten iš tikrųjų visuotinis pajamų ir turto deklaravimas yra. Pas mus jo nėra, panašu, kad čia abi pusės – ir kairė, ir dešinė – sutaria, kad tik kuo ilgiau jo nebūtų. O čia yra bandymas lopyti skyles arba bandymas tiesiog lengvai pasireklamuoti, pasipiarinti, kaip čia mes kovojame su šešėliu, arba, kaip minėjau, parama skandinavų bankams, kurie turės labai daug naudos, jeigu žmonės bus verčiami taip daryti. Turint omeny, kad didžioji dalis mūsų žmonių – pensininkai vis dar nori gauti ir gauna pinigus grynaisiais, juos kaupia, taupo per gyvenimą ir turi sukaupę paskui, tai mes galime tiesiog daug kam apsunkinti gyvenimą, o su šešėliu taip ir nekovoti. Įveskite visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, pasiūlykite, gerbiamasis ministre, o jau paskui galėsime grįžti ir prie šito įstatymo. Taigi šiandien aš siūlyčiau susilaikyti, nes tai ne laiku, ne vietoje ir ne nuo to galo pradėtas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, primenu, vyksta balsavimas dėl įstatymų paketo dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo.
Už balsavo 56, prieš – 4, susilaikė 44. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Audito komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Matau, dėl Civilinio kodekso parašyta atvirkščiai. Aš siūlyčiau laikytis tvarkos, kad biudžetas… (Balsas iš salės) Gerai. Civilinis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas – pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai – papildomi. Siūloma svarstyti gegužės 14 d.
11.11 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2663, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2664, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2665, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2666 (pateikimas)
Svarstome kitą paketą, susidedantį iš keturių įstatymų projektų – Viešųjų įstaigų įstatymo, Labdaros ir paramos fondų įstatymo, Asociacijų įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo. Teikėjas – ministras R. Šadžius.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra, viena vertus, techniniai įstatymų projektai, kurių taip pat siūlyčiau vieną paketą. Jų esmė yra paprasta: sutvarkyti galų gale ir vieno langelio principu nustatyti, kad finansinė atskaitomybė visų subjektų – ir įmonių, ir čia išvardytų viešųjų įstaigų, Labdaros ir paramos fondų, asociacijų – yra teikiama juridinių asmenų registrui, o Mokesčių inspekcija, kuriai iki šiol viešosios įstaigos turėdavo, pavyzdžiui, teikti atskaitomybę, gauna tik pelno mokesčio deklaracijas, o finansinės atskaitomybės priemones elektroniniais būdais pasiima iš Juridinių asmenų registro. Tai supaprastintų visiems gyvenimą, padarytų aiškesnę sistemą ir veiktų vieno langelio principas. Prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Gerbiamasis Glaveckai, ar norite dar paklausti? Matau, jau nenorite. Dėkoju.
Motyvai už, prieš. Ačiū, ministre. Šįkart jūsų niekas nenori klausti. (Balsas iš salės) Matau, dar ir septintas. Taip. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl visų, išskyrus Pelno mokesčio įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Audito komitetas papildomas.
Svarstome darbotvarkės 1-7 klausimą – Akcizų įstatymo… Svarstymo data – balandžio 14 d. Paskutinis, ministre… Oi, ne paskutinis. Tada minutėlę. Aš atsiprašau ministro.
Aš labai norėčiau pakviesti E. Gentvilą. Jis vakar šventė gražų jubiliejų. 14 dieną, ne vakar. Atsiprašau. Du penketukai. Tai gražus… Norėčiau visų jūsų vardu pasveikinti. (Plojimai)
11.14 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 2, 9, 10, 19, 41 straipsnių ir 2, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2568 (pateikimas)
Kviečiu ministrą. Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Pateikimas. Prašau, ministre.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji Seimo nariai, tai dar vienas įstatymas, kuris tiesiogiai nukreiptas prieš šešėlinę veiklą. Teisėsaugos institucijos pastebėjo, kad atsirado nauja dyzelinio kuro nelegalaus importo ar kontrabandos į Lietuvą forma, kai į tikrąjį dyzelinį kurą yra primaišoma truputį tepalinės alyvos ir gautas produktas yra vaizduojamas kaip tepalas, kuris pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamas akcizo mokesčiu. Mokesčių administratorius – muitinė arba Valstybinė mokesčių inspekcija, arba FNTT – turėdavo įrodyti, kad šis kuras yra iš tikrųjų kuras ir naudojamas automobiliams. Tai labai sudėtinga padaryti.
Todėl siūlome šitokios veikos prevenciją, kad baigtųsi toks importas, nustatyti, kad yra prezumpcija, jog tepalinės alyvos, kurios importuojamos ar atvežamos į Lietuvą, yra akcizo objektas, kol neįrodyta priešingai, t. y. kol nepateikti įrodymai, kad ta alyva iš tikrųjų buvo. Pavyzdžiui, išpilstyta į mažmeninei prekybai skirtus pakelius arba panaudota atitinkamai detalėms sutepti.
Vyriausybė siūlo pritarti štai tokiai schemai: asmuo, kuris įsiveža alyvą turėdamas įrodymus, kad ji panaudojama ne kaip variklių kuras, ne šildymui ir ne kaip degalų priedai, galėtų sumokėtą akcizą susigrąžinti arba įvežimo metu akcizo nemokėti, jeigu pateiktų iškart tuos dokumentus. Prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Norėtų klausti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, duodamas tokį šmugeliavimo su alyva pavyzdį turbūt turite ir preliminarius to piktnaudžiavimo mastus. Kokio tai galėtų būti masto dalykai? Jeigu tai nėra dideli dalykai – tūkstantis ar 5 tūkst., tarkim, litų ar eurų, tai ar verta tai įstatymo tvarka priimti ir daryti Akcizų įstatymo korekcijas dėl šitos pozicijos? Kokio masto tai yra problema? Nuo to priklauso, kokių instrumentų imtis spręsti, ar keisti įstatymus, o gal Vyriausybė arba Mokesčių inspekcija turi pakankamai kontrolės instrumentų, kurie galėtų išspręsti tą klausimą, ir nereikėtų to atvejo aprašinėti atskirai? Nes, pavyzdžiui, saulėgrąžas gali ir valgyti, ir naudoti aliejui spausti. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų saulėgrąžų mes nesiūlome apmokestinti. Turimas omeny labai konkretus energinis produktas, kuris yra arba vienoks, arba kitoks mišinys. Konkrečių skaičių jums negalėčiau įvardyti, kaip ir kitais atvejais, kai yra šnekama apie šešėlio mastą, tačiau teisėsaugos institucijos mums praneša, kad tai yra masinė veikla, tai yra masinis reiškinys. Šio įstatymo priėmimas uždarytų tą kanalą. Paprasčiausiai neapsimokėtų užsiimti tokia veikla. Komiteto posėdyje, manau, FNTT atstovai iš tikrųjų pateiktų daugiau skaičių.
PIRMININKAS. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, ar čia yra tos pataisos, kurios susijusios su žalio dyzelino akcizo tarifo taikymu?
R. ŠADŽIUS. Ne, čia ne tos pataisos.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tada klausimo neturiu, atsisakau.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu jūs teikiate tokį klausimą, matyt, jis yra labai svarbus ir turintis gana didelį mastą. Tai pirmas teiginys.
Antras teiginys. Mūsų šeimų pajamos sėkmingai vis daugiau atsilieka nuo šeimų pajamų Latvijoje ir Estijoje. Tas atsilikimas vis didėja su kiekvienais metais. Dabar mano klausimas. Sakykite, šio įstatymo priėmimas kaip nors paveiks galimas šeimų pajamas ar ne? Jeigu paveiks… Be abejo, paveiks. Tai į kurią pusę? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Geras klausimas. Dyzelinio kuro šešėlinė apyvarta yra didžiulio masto problema. Vien dyzelinio kuro lygio matavimas, kurį mes pradėjome praėjusių metų vasario mėnesį, tokia administracinė priemonė davė iš tikrųjų didžiulį rezultatą, kuris leido šiemet, 2015 metais, suplanuoti tam tikras priemones biudžete iš papildomų pajamų, kurios didina ir žmonių pajamas. Ne tik žmonių pajamas. Dyzelinio kuro akcizas, kuris pateks į biudžetą, didelė jo dalis patenka į Kelių fondą, o Kelių fondas – tai ir žvyrkelių asfaltavimas, ir galimybė kurti naujas darbo vietas savivaldybėse, ir geresnė gyvenimo kokybė rajonuose. Tai visapusiškai naudingas dalykas. Problema, aš su jumis sutinku ir jums pritariu, yra didelio masto. Dyzelio akcizo nesurinkimas, šešėlinė rinka – tai yra didelio masto problema Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Nori kalbėti tik A. Palionis už. Turbūt nekalbėsite?
A. PALIONIS (LSDPF). Labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu papildyti finansų ministro atsakymą profesoriui K. Glaveckui, kokio masto tai yra reiškinys. Tas reiškinys yra ešelonų dydžio. Siūlyčiau visiems palaikyti šitą įstatymo projektą, nes tai tikrai yra aktualu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, galiorka, gerbiamosios moterys, vedančios diskusiją, prašome balsuoti. Mielos darbietės, gal galite balsuoti!
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 6. Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 14 d.
11.21 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2667, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2668, Audito įstatymo Nr. VIII-1227 3, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2669, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1722 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2670 (pateikimas)
Dar kartą kviečiu ministrą R. Šadžių pristatyti kompleksinį 1-8 klausimą. Įmonių finansinės atskaitomybės, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės, Audito ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymų projektus.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai pasakysiu, kad šias įstatymo pataisas rengti paskatino būtinybė įgyvendinti Europos Sąjungos Apskaitos direktyvą. Esminiai pakeitimai, kurie yra siūlomi, – nustatyti, kad daugiau įmonių galėtų naudotis teise teikti sutrumpintą finansinę atskaitomybę, t. y. padidintos ribos, nuo kurių įmonė privalėtų teikti visapusišką, daug sudėtingesnę, su pinigų srautų analize ir daugeliu papildomų formų, finansinę atskaitomybę.
Kita vertus, antras klausimas, kurį taip pat sprendžia Finansinės atskaitomybės įstatymas, kurios įmonės turėtų atlikti privalomą savo atskaitomybės auditą, o kurios ne. Siūlome šitų ribų nekeisti ir palikti, kaip dabar yra, kad auditas būtų reikalaujamas, kai du rodikliai iš trijų viršija ribas: turtas – 1,8 mln. eurų, pardavimo grynosios pajamos – 3,6 mln. eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius – 50 žmonių. Priėmus visą šį kompleksą įstatymų, daug paprasčiau būtų gyventi mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 50 darbuotojų ir apyvarta neviršija… pardavimo grynosios pajamos neviršija 8 mln. eurų, kas yra rimtos sumos, t. y. daug ūkio subjektų pajus finansinės atskaitomybės sudarymo palengvėjimą. Prašyčiau pritarimo po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ministre, išbrauktos labai mažų įmonių kategorijos, vis vien, jeigu tokią kategoriją turėtum, kad ir truputį toms įmonėms palengvintum visą balanso rašymą…
R. ŠADŽIUS. Ačiū už tikrai gerą klausimą. Taip, audito Apskaitos direktyva leidžia išskirti ir labai mažas įmones, tačiau finansinės atskaitomybės, kaip jinai yra sudaroma Lietuvoje ir, beje, sudaroma tradiciškai, manau, jau turbūt apie du dešimtmečius… Mes turėjome gradaciją iš dviejų: supaprastintą ir visapusišką. Ta supaprastinta finansinė atskaitomybė tikrai nėra sunki pačioms mažiausioms įmonėms. Antras dalykas, kurį aš pabrėžčiau, kad lieka sąlyga, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės, o būtent tokios yra individualios įmonės arba ūkinės bendrijos, sudarytų atskaitomybę praktiškai tada, kada norėtų tą atskaitomybę pateikti rinkai, kad klientai įvertintų rinkdamiesi jų paslaugas. Kitais atvejais jokios atskaitomybės nebūtų reikalaujama, o labai mažos įmonės Lietuvoje pagal šitą direktyvos apibrėžimą dažniausiai yra individualios įmonės, kurios ir taip neturi teikti jokios finansinės atskaitomybės, tiktai savo nuožiūra.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame.
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1.
Įstatymų paketui po pateikimo pritarta. Siūlomas dėl pirmų trijų įstatymų pagrindiniu komitetu – Audito komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl paskutinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ir siūloma svarstyti gegužės 5 d.
11.26 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1302 (pateikimas)
Svarstome 1-9 klausimą – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1302. Pranešėjas – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Juo daromas vienas pakeitimas, kad audito ataskaitos turėtų būti įmonėse, kurios turi daugiau negu 15 darbuotojų. Tas įstatymas buvo parengtas dėl to, kad dalis Lietuvos visuomenei turinčių reikšmę įmonių, t. y. kuriose valstybė arba savivaldybės turi savo akcijas, nedaro tokių dalykų ir neskelbia viešai tų audito rezultatų, todėl mes siūlome šiuo įstatymo pakeitimu įpareigoti įmones paskelbti, kad visuomenė žinotų, kaip tos įmonės dirba ir kas jose darosi.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 5 d.
11.28 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 41, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2566, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 17230 ir 24712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2567 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 1-10 klausimą. Turizmo įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymas. Kviečiu pristatyti viceministrę R. Noreikienę.
R. NOREIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, vicepirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame svarstyti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2521 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projektus, kurie parengti atsižvelgiant į paskutinius praėjusiais metais vykusius kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė vartotojai – turistai.
Įstatymų projektų tikslas – sustiprinti vartotojų apsaugą, dar griežčiau reglamentuojant turizmo paslaugų teikėjų veiklą, jų stebėseną ir priežiūrą bei numatant administracinę kelionių organizatorių vadovų atsakomybę už Turizmo įstatyme numatytų nuostatų nesilaikymą. Pristatysiu pagrindines teikiamų įstatymų projektų nuostatas.
Visų pirma įstatymo projekte siūloma griežtinti reikalavimus kelionių organizatorių veiklai. Tuo tikslu padidinti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimams gauti. Numatoma, kad būsimi kelionių organizatoriai turės pateikti daug platesnį asmenų ratą apimančią nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, taip pat deklaraciją, kad kelionių organizatorius ar su juo susiję asmenys nėra dalyvavę veikloje kito kelionių organizatoriaus, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, ir todėl buvo padaryta žala turistams. Taip pat teikdamas nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, kelionių organizatorius privalės pateikti pažymą apie visų susijusių, įstatyme įvardintų asmenų teistumą. Kelionių organizatoriams, kurie neatitinka nepriekaištingos reputacijos ir buvo nemokūs ar pripažinti bankrutavusiais ir dėl to turistams buvo padaryta žala, pažymėjimai vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą bus neišduodami. Taip pat siūloma didinti draudimo sumas, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu. Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, draudimo sumą siūloma nustatyti 200 tūkst. eurų.
Viena pagrindinių nuostatų, kurios siūlomos įstatymo projekte, yra ta, kad draudimo suma visais atvejais skaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Įtvirtinama pareiga kelionių organizatoriui užtikrinti, kad visi planuojami ir prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, taip pat prievolė nedelsiant kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl draudimo sumos patikslinimo. Be to, įtvirtinama prievolė kelionių organizatoriui, Valstybiniam turizmo departamentui, teikti informaciją apie finansinę būklę, viešai skelbti aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus. Už svarbiausių Turizmo įstatymo reikalavimų nevykdymą siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus vadovo administracinę atsakomybę iki 3 tūkst. eurų.
Antras šito įstatymo projekto tikslas yra stiprinti kelionių organizatorių ir apskritai turizmo paslaugų stebėseną ir priežiūrą. Tokiu būdu papildomai Valstybiniam turizmo departamentui yra suteikiamos papildomos funkcijos vykdyti nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą, įskaitant finansinę, taip pat suteikiama teisė departamentui gauti informaciją apie kelionių organizatoriaus finansinę būklę, be to, nustatomi papildomi pažymėjimo sustabdymo pagrindai, t. y. kai kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu pusė įstatinio kapitalo arba kai paaiškėja, kad organizatoriaus finansinė būklė kelia nemokumo ar bankroto riziką.
Taip pat įtvirtinama prievolė departamentui informaciją apie kapitalo trūkumų turinčius kelionių organizatorius prieš tai skelbti departamento tinklalapyje ir tuomet, kai vadovai nevykdo Turizmo įstatymo reikalavimų, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Tokios yra pagrindinės siūlomo įstatymo nuostatos.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti po pateikimo šių dviejų įstatymų projektams, taip pat prašau svarstyti šiuos projektus skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre. Jūsų vis tiek nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, ar jums neatrodo, kad pagal šitą Turizmo įstatymą ne tik Ūkio ministerija, bet tam, kad jis būtų kardinaliai sutvarkytas, dėl savo specifikos turėtų dalyvauti ir Kultūros ministerija?
R. NOREIKIENĖ. Aš suprantu, kad šitas klausimas nelabai susijęs su šituo projektu. Galiu pasakyti, kad dabar, dalyvaujant tiek Europos, tiek pasaulio turizmo organizacijų ir asocijuotų struktūrų veikloje ir Europos Sąjungos institucijose, tų sistemų yra įvairių. Daug kur yra Turizmo ministerija atskirai, kai kur yra Kultūros ir turizmo ministerijos, bet iš tikrųjų daugeliu atvejų turizmo klausimai yra reguliuojami Ekonomikos ministerijos. Čia yra institucinis klausimas ir politinio susitarimo reikalas, kas valstybėje atsakingas už turizmą – ar atskira ministerija, ar prie kažkokios kitos ministerijos prijungta turizmo sritis.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, išsakėte daug gerų pasiūlymų, bet pasigendu lyg ir tokio aiškumo. Kai atsiranda problema, sakykim, prieš tai jau kalbama, kad ji jau bręsta ir kad gali taip atsitikti, staiga sustoja išvežimas, viešbučiuose įvyksta konfliktai, negalima parvežti, o jūs kalbate apie administracinę atsakomybę. Ar negalėtų su ta administracine atsakomybe – bauda būti stabdoma ir licencija? Kad nevyktų veiksmas, nes bauda yra mažesnė už tuos lūkesčius, kurių netenka žmonės, tai yra nuskriaustų ir šimtais tūkstančių lėšomis, o bauda tik mažytė. Jis vystys savo veiklą, kaip ir buvo atsitikę. Žino, kad jau bankrotas, bet visus išsiunčia ir palieka likimo valiai. Tos sumos, kurios tampa nuostoliu, lyginant su ta baudele, yra labai mažos. Ar neverta iš karto taikyti apribojimą?
R. NOREIKIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad šiuos dalykus reikia atskirti. Bauda yra numatoma pirmą kartą ir bus skiriama tiems kelionių organizatorių vadovams, kurie vengs pateikti informaciją apie įstaigos finansinę būklę. Pagal tuos dokumentus Turizmo departamentas ir nustatys, ar negresia konkrečiam kelionių organizatoriui nemokumas, ar jo įstatinis kapitalas atitinka įstatymo reikalavimus, ir būtent ta bauda numatoma už informacijos nepateikimą arba jos nuslėpimą. Tai yra visai kas kita.
O tai, ką jūs sakėte dėl turistų grąžinimo, dėl pasekmių šalinimo konkrečiam vartotojui, tai šitame įstatyme reglamentuojama, kad pagrindinis dalykas, kas paprastai turėtų būti suprantamas… Mes paėmėme Estijos modelį, tik dar jį šiek tiek sugriežtinome, kad kiekvienu konkrečiu atveju kelionių organizatoriaus turimų priimtų įsipareigojimų draudimo suma atitiktų tuos priimtus įsipareigojimus. Net tuo atveju, jeigu paslauga dar nesuteikta. Iki šiol buvo taip, kad aš pardaviau, aš turiu tokias įplaukas ir ta suma apdraudžiau, jeigu kas nors neįvyks, draudimas padengs. Šiuo metu siūloma nustatyti tokią garantijų užtikrinimo sumą, kad tiek, kiek kelionių organizatorius yra įsipareigojęs, iš anksto pardavęs kelionių, jis jas visas avansu turi būti apdraudęs.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas. Minutė. Viceministre, atsakymai gali būti trumpesni. Jis jums iš kairės.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau šiek tiek aiškumo. Jeigu, pavyzdžiui, mes Valstybės turizmo departamentui suteikiame papildomas galimybes, kad galėtų duoti terminą mėnesį sustabdyti ir teisę ištaisyti klaidas, tai gal per daug trumpas terminas, jeigu mes numatome tokius reikalavimus, kurių nevykdo? Pavyzdžiui, išklausyti 250 akademinių valandų arba įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Gal ten reikėtų šiek tiek aiškumo?
R. NOREIKIENĖ. Aš dar įstatymo apie gidus nepateikiau, jūs jau apie kitą įstatymą kalbate, kur bus numatomas gidų profesinis reglamentavimas, kokius jie turi atitikti reikalavimus. Dabar mes kalbame apie kelionių organizatorių veiklos sustabdymą, kada jie neatitinka įstatymo reikalavimų, būtent jų įstatinis kapitalas mažesnis negu pusė įstatinio kapitalo dydžio nuosavas kapitalas. Arba šiame įstatyme nustatyti draudimai neatitiks dydžio, neatitiks turimų įsipareigojimų. Čia yra nustatomas gana griežtas mechanizmas, tiksliau, siūlomas nustatyti.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kas mūsų įstatyme yra sugriežtinama, lyginant su Estijos modeliu. Ar tik finansiniai įsipareigojimai, ar dar prie to pridedami kurie nors kiti punktai?
R. NOREIKIENĖ. Dėl Estijos aš gal visų kitų dalykų palyginimų iki smulkmenų nežinau, bet esminis dalykas tas, kad Estijoje iš esmės yra taip pat nustatyta 7 % draudimo suma nuo bendros per metus kelionių organizavimo įmonės suplanuotų, parduoti organizuotų kelionių sumos. Tik konkrečios minimalios sumos yra kol kas mažesnės, nei mes dabar siūlome Turizmo įstatyme. Estijoje išvykstamajam turizmui neorganizuojant skrydžių nustatyta minimali 13 tūkst. eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma. Lietuvoje – 43,5 tūkst. eurų. Išvykstamajam turizmui organizuojant skrydžius Estijoje minimali suma – 32 tūkst. eurų, mes siūlome 101,5… eurų. Procentinė suma Estijoje tokia pati kaip ir Lietuvoje – 7 %, tačiau kur kas mažesnės minimalios draudimo sumos.
PIRMININKAS. Aš labai noriu paprašyti galiorkos vyrų: būkite geri, išeikite kalbėti už Seimo salės ribų. Gerbiamasis Bradauskai ir Mečislovai Zasčiurinskai, mes gerai girdime, ką jūs kalbate. Būkite geri, eikite į kitas patalpas.
Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, galite paaiškinti nepriekaištingos reputacijos deklaracijos veiksmingumą? Ar nebūtų įvykusi visa ta virtinė įsipareigojimų nevykdymo, bankrotų, jeigu tokia deklaracija egzistuotų? Ar tai nėra tik figos lapelis, nes galima paskirti nepriekaištingą vadovą, o už jo nugaros daryti tuos nešvarius dalykus?
R. NOREIKIENĖ. Iš tiesų šios siūlomos nuostatos atsirado įvertinus, kaip aš pristatymo pradžioje minėjau, susiklosčiusią situaciją. Tiek viešojoje erdvėje, tiek ir Lietuva visą tą situaciją patyrė, ėjo per kelis bankrotų atvejus ir nesąžiningumo, su tais dalykais buvo siejamos tos pačios pavardės. Tiesiog mes norėjome užkirsti kelią, kad ir tie patys asmenys, ir susiję asmenys toliau netęstų Lietuvoje tos pačios nusikalstamos veiklos. Tiesiog ieškojome būdo. Vienintelis, kurį radome. Žinia, Teisės departamentas, todėl mes nespėjome šito įstatymo pateikti praėjusioje sesijoje, buvo įtaręs prieštaravimą Konstitucijai. Dėkui Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jie svarstė atitiktį Konstitucijai šiuo klausimu ir nutarė, kad neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, prašom pasakyti, jūs nematote grėsmių, tarkime, kad sumažėtų rinka ar plėtra turizmo įstaigų, nes atsiranda finansinių įsipareigojimų, reikia turėti apyvartinių lėšų, draudimą ir t. t.? Ar nebus sustambintos tos įmonės, o naujiems faktiškai neatsiras vietos rinkoje? Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Taip, pati svarbiausia užduotis ir mūsų, ir jų – surasti balansą. Svarbiausias tikslas – apsaugoti vartotojų interesus ir nesužlugdyti rinkos. Tikslas yra bendras. To ir siekiame. Iš tikrųjų labai silpnas kelionių organizatorius negali būti saugus, teikdamas paslaugą. Jis turi būti pajėgus apdrausti savo teikiamas paslaugas, nes kitaip vartotojui vėl kils rizika.
Antra vertus, mes kartu didindami išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimus atitinkamai siūlome sumažinti vietiniam turizmui šiuo metu įstatyme galiojančią didelę draudimo sumą. Dėl tos nuostatos, kuria buvo įtvirtintas neadekvačiai didelis draudimas, iš tiesų mes dabar ištyrėme, 103 vietinio turizmo bendrovės privalėjo sustabdyti savo veiklą, nes jos nebuvo finansiškai pajėgios tą padaryti. Todėl mes siūlome šią sumą smarkiai sumažinti.
PIRMININKAS. Nors laikas baigiasi, paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aišku, visos tos prevencinės teisinės priemonės turėtų stabilizuoti situaciją ir išvengti tų akcesų. Bet jeigu vis dėlto įvyksta (ir dažniausiai didelė psichologinė įtampa būna, nemaža dalis žmonių blogai jaučiasi labai sudėtingoje situacijoje, daug nervų kainuoja), ar nėra tokios struktūros (ar nenumatoma), kuri tokiu kritiniu atveju operatyviai imtųsi kaip tik tos problemos sprendimo arba tos situacijos sprendimo? Suprantu, kad galėtų būti kaip ir bankų atveju koks nors papildomas vartotojų arba draudimo fondas, į kurį kaip tik galėtų atitinkamos keliones organizuojančios įmonės įnešti tam tikrą indėlį. Koks jūsų požiūris?
R. NOREIKIENĖ. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų labai skubiai rengėme šį įstatymo projektą. Tiesiog stengėmės iš paskutinių. Bet vis tiek suspėjome, aš pati asmeniškai gilinausi į sistemas, kokios egzistuoja, sakykime, Europos Sąjungos valstybėse. Taip, jūs kalbate apie kelionių organizatorių papildomą fondą, draudimo fondą. Mes tikrai analizavome ir jo sukūrimo galimybes. Pirminiame projekte, pirminiame variante ministerijos buvo siūloma steigti fondą (mes jį siūlėme steigti prie Civilinės aviacijos administracijos) tokiems ekstremaliems atvejams. Tačiau noriu pasakyti, kad net ir skubiai rengiamą įstatymą apsvarstėme su visomis suinteresuotomis pusėmis: tiek su turizmo srities asociacijomis, tiek su kelionių organizatoriais – visi priešinosi. Lietuvos banko atstovai per tą pasitarimą net išsakė tokią nuostatą, kad jeigu įstatyme siūloma, kad draudimo suma atitinka kiekvienu konkrečiu atveju turimus įsipareigojimus, tas fondas netenka prasmės. Taip ir liko išbraukta nuostata dėl to fondo kūrimo. Aš asmeniškai galvoju, kad dar prie tos temos būtų galima sugrįžti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Jūs atsakėte į klausimus, bet turbūt likite tribūnoje. Yra kitas Turizmo įstatymas. Bet pirma mes užbaigsime procedūras.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Negalime pritarti, balsuojame dėl Turizmo įstatymo. O kol vyksta balsavimas, aš viceministrės noriu paklausti, kodėl du skirtingi įstatymai dėl to paties įstatymo teikiami Vyriausybės?
R. NOREIKIENĖ. Žinokite, aš tikrai galvojau, kad jūs šito paklausite. Jeigu ne jūs, tai kas nors kitas iš salės. Iš tiesų taip atsitiko. Šis įstatymas dėl gidų pažymėjimų kilo kartu, jo rengimas buvo paskatintas vykdant Vyriausybės programą ir licencijų peržiūras. Tuomet, kada atsitiko…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Blogai.
R. NOREIKIENĖ. …atskirai dėl kitų priežasčių buvo pradėti rengti, taip išėjo…
PIRMININKAS. Už balsavo 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo Turizmo įstatymui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimui pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Ta skubos tvarka siūloma svarstyti balandžio 16 d. Manau, prieštaravimų nebus, čia ne ypatinga. Pagrindinis komitetas yra Europos reikalų komitetas dėl pirmo klausimo, Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – papildomi. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Nėra prieštaraujančių.
11.49 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2785(2) (pateikimas)
Svarstome dar vieną Turizmo įstatymą. Kaip sakiau, labai keista, kad Vyriausybė dėl to paties įstatymo atneša du skirtingus įstatymų projektus, bet jau taip išėjo. Prašom, viceministre, pateikti.
R. NOREIKIENĖ. Pakeitimo projektas. Kaip ir minėjau, jis parengtas įgyvendinant XVI Vyriausybės programos nuostatas. Šių nuostatų prioritetas – administracinės naštos verslui mažinimas. Buvo peržiūrėtos visos ūkio subjektams išduodamos licencijos ir priimtas sprendimas atsisakyti egzistavusių perteklinių reikalavimų verslui.
Šiuo metu pagal Turizmo įstatymo 9 straipsnį gidams, prieš pradedant veiklą, išduodami pažymėjimai. Juos išduoda Turizmo departamentas per 30 dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Pažymėtina, kad šiuo metu departamentas, išduodamas pažymėjimą, atlieka tik formalų asmens pateiktų duomenų patikrinimą, faktiškai netikrina gido kvalifikacijos ir pasirengimo. Po diskusijų su verslą vienijančiomis organizacijomis nuspręsta, kad reikalingas ne toks griežtas gidų veiklos reguliavimas, atsisakant pažymėjimo išdavimo. Noriu pasakyti, kad gido profesiją šiuo metu reglamentuoja tik dvylika Europos Sąjungos valstybių.
Kokias siūlome pagrindines įstatymo nuostatas? Kaip minėjau, atsisakyti reikalavimo asmenims, siekiantiems teikti gido paslaugas, gauti pažymėjimą iš departamento. Šiuo metu asmuo, norėdamas gido… jeigu tas įstatymas bus priimtas, asmuo, prieš pradėdamas teikti gido paslaugas, turės departamentui pateikti deklaraciją apie gido paslaugų teikimą. Toje deklaracijoje jis turės nurodyti, kad atitinka Turizmo įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tai yra turėti aukštąjį išsilavinimą, baigti tam tikrus kursus (ne mažiau 250 val.). Tai pat įstatymo projektu siūloma atsisakyti valstybės rinkliavos už įrašymą į gidų sąrašą ir pranešimo bei pateiktų dokumentų tikrinimo, nes deklaracija nėra licencija ir už tai rinkliava nėra mokama.
Departamentas per vieną darbo dieną nuo deklaracijos gavimo dienos įtrauks asmenį į gidų sąrašą, kuris bus skelbiamas departamento interneto svetainėje. Sąraše bus tam tikri duomenys. Tie gidai, kurie norės turėti kokį nors popieriuką, kaip jie sako, parodyti, ypač kitose šalyse, jie galės patys gauti automatinį patvirtinimą apie teisės teikti gido paslaugas įgijimą, taip pat ir nuotrauką. Tokios pagrindinės nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai viceministrei. Klausia K. Miškinienė. Minutėlę, tuoj įjungsiu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji viceministre, iš dalies jau atsakėte į mano klausimą, bet vis dėlto aš norėčiau jūsų paklausti. Turizmo srityje gido vaidmuo yra labai svarbus ir reikšmingas. Ar šie įstatymo pakeitimai, susiję su administracinės naštos mažinimu, vis dėlto nesumenkins gidų kvalifikacijos? Gidų kvalifikacija, mano supratimu, taip pat yra labai svarbi. Ar apie tai buvo diskutuota? Labai ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Gerbiamoji Seimo nare, aš galiu atsakyti, kad kvalifikaciniai reikalavimai išlieka tokie pat, kokie buvo senojoje redakcijoje. Iš pradžių buvo mintis to atsisakyti, tačiau po ilgų diskusijų, daugkartinio bendravimo su gidų asociacijomis, diskusijų dėl šio įstatymo ir viešai, ir neviešai, ir susitikimuose buvo priimta siūlyti šitokį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Gerbiamoji pranešėja, susipažinau su įstatymo projektu ir man kyla klausimas. Sakykite, jeigu gidui dėl tam tikrų priežasčių nepavyks dėl kokių nors trukdžių susitvarkyti visų reikiamų dokumentų, ar jam dėl to verta stabdyti savo profesionalią veiklą? Man atrodo, kad būtų galima skirti didesnį negu vieno mėnesio laiko tarpą tiems trukdžiams pašalinti? Tai kokių būtų pasiūlymų minėtai problemai išspręsti? Aš manau, kad neįmanoma išklausyti 250 valandų rengimo kursą per mėnesį. Ačiū.
R. NOREIKIENĖ. Aš nesusieju šitų dalykų. Asmuo, tik baigęs kursus, gali teikti dokumentus, t. y. registruotis, kad jis jau išklausęs kursus. Jis negali registruotis, pateikti deklaracijos, kad jis jau pradeda veiklą neturėdamas kursų baigimo dokumento. Aišku, jis prieš tai turi baigti tuos kursus. Tokie yra įstatymo reikalavimai.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. NOREIKIENĖ. Bet aš jums noriu dar pasakyti, tik papildyti, kad tie, kurie jau šiandien turi gidų pažymėjimus, į sąrašą automatiškai patenka. Ta nuostata galios tik dėl naujų gidų.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, čia…
PIRMININKAS. Raudonas taškas ekrane atitinka sėdimą vietą, kad lengviau būtų orientuotis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš norėjau paklausti, kodėl nuspręsta atsisakyti to pažymėjimo? Kadangi ekskursija, kuri pasisamdo gido paslaugas… Žinome, kad yra vis dėlto daug tokių apsišaukėlių, kurie veda ekskursijas galbūt nekvalifikuotai. Ekskursijai, kuri nori kreiptis… Arba pasisiūlo gatvėje paprasčiausiai, kad aš esu gidas, tas pažymėjimas suteikdavo tą garantiją, kad jie gaus kokybišką paslaugą. Jeigu dabar pagal tą gidų sąrašą aš tik atsispausdinsiu, kad aš kvalifikuotas, vardas, pavardė, ir tiek, ar nebus vis dėlto tokių daugelio nekompetentingų gidų paslaugų dėl to pažymėjimo trūkumo? Gali atsitikti taip.
R. NOREIKIENĖ. Aš manau, kad dėl nesąžiningų veiksmų tiek dabar yra galimybė tą daryti, tiek ir po to. Čia visiško tokio pasakymo, kad tikrai mes apsisaugosime nuo nesąžiningų, neturinčių teisės teikti gido paslaugas teikimo… Čia iš tikrųjų yra kontrolės mechanizmas. Mes tą klausimą labai stipriai diskutavome susitikę Turizmo rinkodaros darbo grupėje, susitikę su gidais, iš tikrųjų tai yra labai svarbus savivaldybių vaidmuo. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė pasakojo, kaip jie daro kartas nuo karto reidus ir tikrina gidus, paprašo jų, sakykime, asmens dokumento šioje situacijoje. Tada atitinkamai patikrina tinklalapyje. Sakykime, pažymėjimo jau neprivalės turėti, kontrolės mechanizmas išliks tas pats.
PIRMININKAS. Na ir klausia paskutinis keliautojas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Iš pradžių aš noriu pasakyti, kad ne visų sėdima vieta raudonu tašku pažymėta… (Balsas salėje: „Pažymėta.“) Ypač jeigu ne socialdemokratas esi.
Mano klausimas toks. Žiūrėkite, kiekvieną dieną, kiekvieną minutę visose valstybėse vyksta psichologinis karas. Visos valstybės naudoja specialias priemones ir kovoja viena prieš kitą, nepaaiškindamos to, ar jos yra sąjungoje su kuo nors, ar nėra. Ir ta gido veikla yra pakankamai svarbi valstybinė funkcija, pasakyčiau, ideologinė funkcija. Tai pasakykite, jeigu štai taip bus, kaip jūs dabar čia norite, tai kas tada atsakys už tai, ką gidas šneka, kaip jis pateikia? Na, pavyzdžiui, gidas pradeda aiškinti, kad Klaipėda niekad nebuvo Lietuvos žemė. Kaip su ta kontrolės funkcija bus, prašau pasakyti, ir pažymėjimu ant krūtinės, jo nebus?
R. NOREIKIENĖ. O kaip šiuo metu? Aš tada jums klausimu į klausimą. Ar šiuo metu taip pat? Šio įstatymo, kurio tikslas yra palengvinti būtent verslo pradžios sąlygas, nepriėmus, iš tiesų mes ir dabar neturime to mechanizmo, kaip paklausyti, ką šneka gidas. Atviri jūsų pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrei už atsakymus. Balsuojame, ar pritariame Turizmo įstatymo 9, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Vyksta balsavimas. Gerbiamoji viceministre, jūs laisva. Dėl Mažųjų bendrijų turbūt Marius pristatys?
Už balsavo 51, prieš nėra, susilaikė 15. Turizmo įstatymui po pateikimo pritarta.
Kadangi turizmas asocijuojasi su Europa, aš padariau klaidą. Pagrindinis komitetas – ne Europos reikalų komitetas ir dėl praeito Turizmo įstatymo, ir dėl šito, o Ekonomikos komitetas, o papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas taip pat balandžio 16 d.
11.59 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2662 (pateikimas)
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Mažųjų bendrijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Į tribūną kviečiu viceministrą G. Onaitį.
G. ONAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą Mažųjų bendrijų įstatymo 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris parengtas atsižvelgus į Mažųjų bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus.
Mažųjų bendrijų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, kad Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga atlieka įstatymo stebėseną ir iki 2014 m. balandžio 1 d. pateikia Vyriausybei įstatymo stebėsenos pažymą, kurioje nurodomi priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus šį įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės, jeigu tokių buvo, ir, esant būtinybei, pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra. Vyriausybė šią stebėseną įgaliojo atlikti Ūkio ministeriją.
Atlikdama Mažųjų bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėseną, Ūkio ministerija kreipėsi į verslo asociacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas, kitus suinteresuotus asmenis, siekdama gauti aktualios informacijos dėl įstatymų nuostatų įgyvendinimo praktikoje, taip pat pasiūlymų dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo. Gauti atsakymai patvirtino teigiamas teisinio reguliavimo pasekmes verslui. Pažymėtina, kad įstatymas paskatino įmonių steigimąsi, sprendė užimtumo problemas ir panašiai.
Tačiau kalbant apie neigiamas pasekmes, piktnaudžiavimą teisėmis, Finansų ministerija atkreipė dėmesį į praktikoje skelbiamus atvejus, kai mažosios bendrijos nariai pagal paslaugų sutartį teikia mažajai bendrijai įvairaus pobūdžio paslaugas, pavyzdžiui, buhalterio, valytojo ar kitas, taip siekdami sumažinti mokėtino pelno mokesčio bazę. Be to, tokiu būdu išvengiama ir pelno dalies mažajai bendrijai grąžinimo.
Atsižvelgus į tai, parengtame Mažųjų bendrijų įstatymo projekte siekiama spręsti šiuos klausimus ir įtvirtinti nuostatas, nustatančias draudimą mažosios bendrijos nariams sudaryti su mažąja bendrija paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutartis, išskyrus civilinę paslaugų sutartį, kuri sudaroma su mažosios bendrijos vadovu. Šis reikalavimas užkirstų kelią galimam tokio pobūdžio piktnaudžiavimui. Be to, siūlomomis įtvirtinti nuostatomis būtų užtikrinta ir tinkama mažosios bendrijos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens teisinės formos, skirtos smulkiajam verslui, egzistavimas ir veikla grindžiama asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu, steigimo ir veiklos tikslas yra sutelkti mažosios bendrijos narius bendrai veiklai ir ją vykdyti. Tai lėmė tam tikrus šios teisinės formos ypatumus. Mažosios bendrijos narių visos teikiamos paslaugos ir vykdomi darbai mažojoje bendrijoje yra skirti jos veiklai vykdyti. Įvertinus tai, kad mažosios bendrijos nariai už mažojoje bendrijoje vykdomą veiklą turi teisę gauti atlygį, įstatyme įtvirtinta galimybė mažosios bendrijos nariams gauti lėšų kaip avansu išmokamą pelną asmeniniams poreikiams. Tad mažosios bendrijos narių civilinės sutartys dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo būtų nesuderinamos su mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens teisinės formos, tikslais. Be to, dėl jų išvengiama dalies mokestinių prievolių vykdymo.
Taip pat siekiant juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų apie mažųjų bendrijų narius išsamumo, įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatymo 61 straipsnio 2 dalį ir užtikrinti, kad juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai būtų pateikiami duomenys apie mažosios bendrijos dalyvių įnašus, padarytus jau įsteigus mažąją bendriją. Šiuo metu į minėtą sistemą įtraukiami duomenys tik apie steigimo metu padarytus įnašus.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Norinčių paklausti nėra. Ačiū. Ar bus norinčių kalbėti už, prieš? Ne. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Išgirdau. Balsuojame.
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 23 d.
12.05 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2694 (pateikimas)
Svarstome 1-13 darbotvarkės klausimą – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras M. Skarupskas.
M. SKARUPSKAS. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas yra išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą, įtvirtinti šių asmenų teisines garantijas, taip pat sudaryti prielaidas efektyviau taikyti priemones, užkertančias kelią didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningiems veiksmams.
Projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją ir atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos įstatymo stebėsenos pažymoje pateiktus siūlymus. Atsižvelgus į tai, kad yra keičiama daugiau negu pusė įstatymo straipsnių, pateikta nauja įstatymo redakcija. Atsižvelgus į koncepcijos nuostatas, siūloma detaliau reglamentuoti įstatymo pažeidimų nagrinėjimo poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą, tai yra nustatyti, per kiek laiko bus pateikta medžiaga Konkurencijos tarybai, kokios sankcijos yra už medžiagos, informacijos nepateikimą.
Taip pat atsižvelgus į Konkurencijos tarybos stebėsenos pažymoje pateiktus pasiūlymus yra tikslinamas prekybos įmonei draudžiamų atlikti veiksmų sąrašas ir uždraudžiama sieti tiekėjo tiekiamų prekių kainas ir prekių tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir prekių tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims. Taip pat numatoma galimybė užslaptinti Konkurencijos tarybai tiekėjo skundą. Suteikiama Konkurencijos tarybai teisė reikalauti, kad mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjai pateiktų duomenis bei kitą informaciją, reikalingą stebėsenai atlikti. Taip pat siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba įstatymo stebėseną atliktų kas dvejus metus.
Tiek pristatymo. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą ir aiškų pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš irgi nėra.
Balsuojame.
Už balsavo 60, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti balandžio 23 d.
Aš mačiau salėje K. Daukšį. (Balsas iš salės) Bus vėliau. Supratau.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi“ projektas Nr. XIIP-2757 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 1-15 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi“ projektą. Pranešėja – viceministrė D. Matonienė.
D. MATONIENĖ. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas Seimo nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi“. Tai pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, reglamentuojantis jūrinių teritorijų, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros naudojimą ir tvarkymą ilgalaikėje perspektyvoje, užtikrinantis tvarią plėtrą, atitinkančią nacionalinės plėtros prioritetus ir tikslus. Teikiamas teritorijų planavimo dokumento projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo be pastabų suderintas su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai ir aiškiai. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, ar remiantis šiuo įstatymu kaip nors bus išspręsta dėl tos ginčytinos teritorijos, esančios jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos?
D. MATONIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šito klausimo esmė nėra sprendimas dėl Lietuvos ir Latvijos teritorijų sienos ratifikavimo. Čia kalbama dėl bendrojo plano papildymo jūrine teritorijų dalimi, kad būtų galima planuoti tam tikrą ūkinę veiklą, kad būtų formuojamas sveikas ir harmoningas vystymas jūros teritorijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrei. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 16 d.
12.11 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2699ES (pateikimas)
Svarstome 1-16 darbotvarkės klausimą – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Suprantu, kad pranešėja ir toliau lieka viceministrė D. Matonienė.
D. MATONIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
D. MATONIENĖ. Teikiamas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio teikimo esmė – pagal Europos Komisijos pastabas pataisyti sąvoką „jūros aplinkos būklė“ į apibrėžtį nustatant bendrinę aplinkos būklės sąvoką. Prašyčiau pritarimo.
PIRMININKAS. Girdėjau balsą iš salės, turbūt neatitinkantį tikrovės. Norinčių klausti nėra? Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už, prieš nėra? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Šiandien visi labai nori miklinti pirštus. Balsuojame.
Už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos. Siūloma svarstyti balandžio 16 d.
12.13 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 191, 192, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232, 233 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702ES, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2703, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2704, Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2705, Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2706, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 20, 3418 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2707, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2708, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2709, Miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 9, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2710, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 7, 10, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2711, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2712, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2713, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2714 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 17 klausimą. Čia yra 13 įstatymų projektų, visų neskaitysiu. Pagrindinis yra Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydi Aplinkos, Atliekų, Cheminių medžiagų, Jūros, Miško, Pakuočių, Saugomų teritorijų, Žemės gelmių ir kiti įstatymų projektai. Gerbiamoji viceministre, prašau.
D. MATONIENĖ. Teikiame visą įstatymų paketą. Pagrindinis įstatymas yra Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 191, 192, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231, 232, 233 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas, su juo 12 lydimųjų įstatymų.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto esmė ta, kad yra nustatoma nauja speciali juridinių asmenų atsakomybės procedūra, aplinkosaugos pažeidimų nustatymo, nagrinėjimo, sankcijos skyrimo taisyklės, sprendimų apskundimo tvarka. Procedūra reglamentuota imant pagrindu administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas. Nutarimą skirti ekonominę sankciją, piniginę baudą priimtų aplinkos apsaugos pareigūnai ir jų sprendimai būtų skundžiami Administraciniam teismui.
Lydimieji projektai, gal aš trumpai pakomentuosiu. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta, kad į Aplinkos rėmimo fondą gali patekti lėšos ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų sumokėtų baudų pavidalu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo projekte praplečiama valstybinių aplinkos apsaugos kontrolės inspektorių kompetencija. Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo projekte yra patikslinama ūkio subjekto samprata. Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projekte patikslintas asmenų apibrėžimas bei patikslintas augalų deginimo draudimas.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte yra papildyta gaminių sąvoka, apibrėžtas reikalavimas atliekų turėtojams turėti raštiškos formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir šalinimo. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo projekte patikslinta fizinių ir juridinių asmenų sąvoka.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo projekte patikslintos asmenų ir juridinių asmenų ir organizacijų sąvokos, įtvirtintas reikalavimas turėti leidimą šalinti gruntą jūros rajone. Miškų įstatymo pakeitimo projekte praplėsta valstybinių miškų pareigūnų kompetencija.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte patikslinta pakuočių vartotojo sąvoka, nustatytas draudimas tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuotes. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projekte yra papildymas nuostatomis, reglamentuojančiomis teisines pasekmes dėl atrankos išvados, jei yra neteisingai priimtas sprendimas.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekte praplėsta valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų kompetencija. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekte taip pat praplėstos Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnų teisės, siekiant suvienodinti visų aplinkos apsaugos pareigūnų kompetenciją.
Prašau pritarimo visam šitam dideliam paketui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų paprastesnis. Labai galingi dokumentai, kad su jais iš karto susipažintum. Klausimas: ar jie padės jūsų Aplinkos ministerijos darbuotojams suvaldyti savivaldybių teritorijose, ypač miestuose, ypač prie upelių, esančią netvarką, t. y. išmėtytas padangas, jos bus kaip teršalai ar į kurią pusę? Nes kiek kreipiuosi į jus, jūsų atsakymai kažkaip labai trumpi ir aiškūs – perduota savivaldybei, o ta nieko nedaro.
D. MATONIENĖ. Dėkoju už pasakytą pastabą ir pateiktą klausimą. Geresnis teisinis reglamentavimas, be jokios abejonės, sudaro prielaidas geresnei kontrolei. Jeigu kalbėtume apskritai, ką mes šiuo įstatymų paketu teikiame, mes teikiame pakeitimą dėl juridinių asmenų atsakomybės, nes dabar pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatyta tik fizinių asmenų atsakomybė.
O dėl jūsų paminėtos netvarkos aš norėsiu konkretaus patikslinimo, tikrai pabandysim operatyviai imtis priemonių spręsti šitą netvarką.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jums, kaip Aplinkos ministerijos atstovei, aš neturiu nei jokių pastabų, nei klausimų, nei nieko, bet jūs stovite tribūnoje kaip Vyriausybės atstovė, ir Vyriausybė teikia šitą įstatymo projektą, todėl aš noriu štai ką pasakyti. Lietuvoje mes esame vargšai – skurdas didėja, didėja net atskirtis, ne apskritai atskirtis, atskirtis tarp latvių ir estų. Jie geriau gyvena negu mes. Visos jūsų šitos priemonės reikalauja atitinkamų lėšų, vienu atveju – iš valstybės biudžeto, kitu atveju – iš šeimos biudžeto. Įvertinant tai, kad skurdas, socialinė aplinka yra nacionalinio saugumo klausimas, jūsų nuomone, koks turėtų būti prioritetas: ar būnant skurdžium gerinti aplinkos apsaugą, ar pirmiausia spręsti socialinius klausimus? Ačiū.
D. MATONIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų visos problemos yra svarbios, tiek socialinės, tiek aplinkosauginės. Manau, kad šitas pateiktas įstatymų projektas padės labiau kovoti su netvarka, gal ne su socialinėmis problemomis, nes ne tas yra tikslas. Bet yra pateikta išvadose, kad jokių papildomų etatų nereikės, mes tikrai peržiūrime funkcijas. Dabar, žinote, ir (…) galvojama reforma. Kaip tik mes norime daugiau pareigūnų nukreipti į tiesioginį kontrolės darbą, kad mažiau būtų administracijos, sakykim, buhalterių ir visokių kitokių vadovų, o daugiau žmonių atliktų kontrolės funkcijas. Manau, teikiamas įstatymų paketas padės mums labiau sutvarkyti ir kaip tik geriau naudoti turimas finansines lėšas.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš norėčiau, kad jūs man patartumėte kaip komiteto pirmininkui. Aplinkos apsaugos įstatyme, atrodo, nėra tiek daug tų straipsnių, 61 Teisės departamento pataisa. Kaip man elgtis? Ar grąžinti ir siūlyti komitetui tą įstatymą iš karto tobulinti, ar komitete rengti naują įstatymą, nes iš tų pataisų, kurios yra Teisės departamento, mes tokio įstatymo atnešti Seimui iš komiteto negalėsime. Teks patiems jį taisyti ir kardinaliai taisyti, nes, pakartosiu, Teisės departamento išvados yra labai tikslios, kad įstatymas parengtas itin netobulai.
D. MATONIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už klausimą, bet aš nesu tiek kompetentinga, kiek jūs. Jūs geriau žinote visas procedūras, kaip galima padaryti greičiau. Galiu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas tikrai buvo derintas labai ilgai, ir mes su Teisingumo ministerija, su kitomis ministerijomis radome labai daug sąlyčio taškų. Prieš tai Žemės ūkio ministerija labiau prieštaravo, bet dabar į jų pastabas esame atsižvelgę ir teikiame projektą labai stipriai išdiskutuotą, labai gerai parengtą. Aš siūlyčiau tikrai nedelsti ir greičiau eiti prie sprendimo. Gyvenimas eina, o mes šiandien dar neturime numatytos juridinių asmenų atsakomybės dėl aplinkos apsaugos pažeidimų.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Jūs atsakėte į klausimus. Už norėtų kalbėti E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš tikrai už tų įstatymų paketą, jie labai reikalingi, bet jūsų, gerbiamoji pranešėja, paskutinė frazė, kad atstovas yra kompetentingesnis už vykdomosios institucijos atstovą, sukelia kai kurių interpretacijų. Gal jūs suklydote netyčia sakydama, kad netyčia jus pastatė į tą vietą ir jūs ne viską žinote.
D. MATONIENĖ. Labai ačiū, kad jūs mane taip vertinate.
PIRMININKAS. Gerbiamoji viceministre, jums čia atsakinėti diskusijoje nereikia, jūs galite užimti deramą viceministrams vietą. Čia yra motyvai už ir prieš. P. Saudargas – prieš. Nematau. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų niekas neturi pretenzijų viceministrei, bet turime pretenzijų dėl parengtų įstatymų paketo, ir aš, kolegos, raginu jau dabar grąžinti gerbiamajai viceministrei ir jos komandai tobulinti. Pateiktas milžiniškas paketas, kaip ir Teisės departamento išvadose parašyta, labai daug pastabų, viskas suvelta. Tos dalys, tie įstatymai, pavyzdžiui, atliekų, pakuočių, gerbiamoji viceministrė turbūt turėtų žinoti, kad šiuo metu prie Aplinkos apsaugos komiteto veikia darbo grupė, kuri rengia visą kompleksinį Atliekų ir pakuočių tvarkymo įstatymo pakeitimą. Gerbiamasis A. Salamakinas ir aš esame tos darbo grupės nariai kartu su savivaldos atstovais, su vežėjais ir kitais.
Panašu, kad Aplinkos ministerija sumanė parodyti, kaip gražiai dirba, tačiau išėjo kaip visada. Aš siūlyčiau dar kartą pabandyti pataisyti normaliai, atsižvelgti į Teisės departamento išvadas, glaudžiau bendradarbiauti ne tik su Žemės ūkio ministerija, bet ir su Aplinkos apsaugos komiteto darbo grupe, žinoti, kas vyksta ir paskui ateiti į Seimą, o ne atnešti dešimtis kažkokių pataisų, kurios yra chaotiškos ir bus toliau gaišinamas laikas, užuot konstruktyviai dirbus. Gerbiamieji kolegos, negaišinkime laiko, grąžinkime tobulinti jau pateikimo stadijoje nepritardami ir dirbkime rimtai. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už balsavo 30, prieš – 2, susilaikė 35. Įstatymams nepritarta, kaip ir buvo kalbama.
Dabar mes galime jį atmesti arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už – atmeta, kas balsuoja prieš – grąžina iniciatoriams tobulinti.
Už atmetimą balsavo 11, už tobulinimą 52. Grąžiname iniciatoriams, tai yra Aplinkos ministerijai, tobulinti šį paketą. Ačiū viceministrei.
12.26 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2, 4, 6, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2539, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2540 (pateikimas)
Mes turime dar vieną jūsų benefisą. Kompleksinis 1-18 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Prašom.
D. MATONIENĖ. Pateikiami Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2, 4, 6, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas. Šių įstatymų pakeitimais yra siekiama Geriamojo vandens įstatymo nuostatas suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, įtvirtinant terminą „vandenvietės apsaugos zona“ vietoj vartoto termino „vandenvietės sanitarinės apsaugos zona“.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekte numatoma, keičiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas… Nustatomi vandenvietės apsaugos zonose taikomos ūkinės veiklos apribojimai bei tikslinama sąvoka „požeminio vandens vandenvietė“. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori klausti. Dabar jau dėkoju jums. Už ir prieš norinčių kalbėti, kiek suprantu, irgi nėra. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl geriamojo vandens.
Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikė 4. Geriamojo vandens įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo projektams pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstoma balandžio 23 d.
12.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektas Nr. XIIP-2813 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektą. A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi esate susipažinę su nutarimo tekstu. Esmė yra ta, kad siūlome Vyriausybei priimti sprendimą ir patobulinti finansavimo modelį iš vieno mokinio krepšelio į klasės (grupės) krepšelį ir tai padaryti reikėtų iki rugsėjo 1 d., pradedant bandymą penkiose savivaldybėse, tai yra, kaip sakoma, pilotinį projektą įvairiose savivaldybėse, kad ir didelėje miesto, ir mažoje kaimo mokykloje būtų galima pamatyti trūkumus ir privalumus, ištaisyti ir tada ateityje galvoti apie finansavimo modelio patvirtinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pirmininke ir pranešėja, siūlomas modelis tikrai visuomenėje, atrodo, labai populiarus ir, manau, jį reikia nagrinėti, naujovės reikalingos. Prašom pasakyti, kaip jūs manote, ar bus, priėmus tą modelį, stabilesnis finansavimas mokykloje, ar ne, kada bus vadinamasis klasės krepšelis? Ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkui už klausimą. Mano nuomone, toks finansavimas mokyklai suteiktų stabilumo, nes pasitraukus iš klasės vienam, dviem mokiniams, finansai nejudėtų, mokytojas juk lieka dirbti ir jam atlyginimą visiškai vienodai taip pat reikia mokėti ir už sąsiuvinių taisymą, ir už visa kita. Tai būtų ir stabilumas išlaikomas, ir solidesnės mokytojo garantijos. Taip pat manau, kad poveikis turėtų būti toks, kad dėmesys mokykloje tada labiau būtų kreipiamas į kokybę, o ne į konkuravimą ir kiekvieno mokinio vienas iš kito mokyklose atiminėjimą, verbavimą, susipriešinimą ir t. t. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, iš tikrųjų sveikintina jūsų iniciatyva pagerinti švietimo sistemos padėtį, nes, mano supratimu, krepšelio įvedimas buvo tragedija Lietuvos švietimo sistemai, nes švietimas buvo prilygintas paslaugos davimui. Vis dėlto jūsų pataisa šiek tiek kvepia tam tikra kosmetika prisitaikyti prie dabartinės padėties. Ar nemanote, kad reikėtų atsisakyti krepšelio švietimo sistemoje?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Turiu pripažinti, kad mūsų nuomonės nesutampa. Nežinau, kiek jūs esate susipažinęs su krepšelio įvedimo priežastimis. Tuo metu, kai buvo įvestas krepšelis, aš dirbau mokyklos direktore ir žinau situaciją puikių puikiausiai. Anuomet buvo visiškas švietimo chaosas savivaldybėse, nes lėšos, kurias gaudavo savivaldybės, nebuvo privalomai skiriamos mokykloms. Susidarė tokia situacija, kad mokytojai negaudavo atlyginimų ne mėnesį, ne du – tris ir daugiau. Mokyklos buvo visiškai neremontuojamos ir netvarkomos. Tai buvo tikrai pažangus dalykas, labai svarbus švietimo sistemai, duodantis garantą, kad mokytojai neliks be darbo, mokyklos bus finansuojamos, ugdymas bus finansuojamas.
Šiandien, pasikeitus situacijai, aišku, krepšelis atnešė ir minusą, kaip bet kuris kitas procesas. Lazda turi du galus. Šalia pliuso visada yra ir minusas. Tai yra atnešė konkurenciją. Tikrai tai yra prieštara tarp mokyklų. Šiandien sparčiai mažėjant mokinių skaičiui tai dar labiau išryškėja. Manau, kad klasės komplekto finansavimo metodika suteiktų tam tikrą garantą nedidelėms, vidutinio dydžio mokykloms išlikti, išgyventi, ne tik egzistuoti, bet ir vykdyti kokybišką ugdymą. Manyčiau, kad tai yra svarbu.
O visą metodiką, aišku, turi profesionalai, ministerija, darbo grupės sudaryti, sutvarkyti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, be abejo, tai prižiūrės.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš pasakyčiau, kad krepšelio principo įvedimas sumažino ir mokytojų autoritetą, nes kiekviena mokykla stengiasi, kad tas bet kaip besimokantis mokinys pasiliktų jų mokykloje, ir atitinkamai prognozuojamas, atitinkamai vyksta jo auklėjimas ir elgesys su tuo mokiniu. Vyksta mokytojo prestižo žeminimas.
Bet dabar norėčiau jūsų paklausti, kokiose penkiose savivaldybėse ketinama išbandyti šį naują principą, t. y. klasės krepšelio principą? Ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, kolega, už pastabas. Aš išskirčiau jūsų klausimo dvi pastabas, dėl kurių ir norėčiau atsakyti.
Pirma, dėl mokytojų prestižo ir krepšelio. Reikia pripažinti, kad tai, apie ką mes kalbėjome, kad atsirado tarp mokyklų konkurencija, ne visada graži ir principinga, galima manyti, prisideda prie to, kad mokytojas turi kiekvieną vaiką labai labai saugoti. Bet aš manau, kad pagrindinis įstatymas yra mūsų Konstitucija, kurioje ir nurodyta, kad mokinys bet kokiu atveju, nors ir kaip jis mokytųsi, iki 16 metų privalo būti mokykloje. Mylėti mes turime kiekvieną vaiką: ar blogai besimokantį, ar gerai besimokantį.
Dėl nuolaidų galime daryti tik prielaidas. Tokių atliktų tyrimų aš nežinau. O kad visi procesai turi dvejopą poveikį, aš manau, yra ir tokių apraiškų. Bet neigiamos, negatyvios apraiškos, kad mokytojas dirbtinai pakelia pažymį dėl to, kad išlaikytų mokinį, tikrai taip teigti nenorėčiau.
Dabar dėl antrosios dalies, kokiose savivaldybėse. Nutarime mes nusakome tik tam tikrus principus, kad tai turi būti savanoriškumo principu, kad savivaldybė turi pareikšti norą. Atsižvelgiama į gyventojų skaičių, kad būtų didelė miesto, kaimo, didelė, mažesnė, vidutinė. Manau, kad ministerija, pasitardama su savivaldybėmis, pagal jų pageidavimą turėtų atrinkti penkias savivaldybes ir jose būtų pradėtas bandymas. Nėra konkrečiai nurodyta, kokia savivaldybė tai būtų.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ponui G. Jakavoniui pirmiausia pasakysiu, kad jo čia užsipultą krepšelio principą įvedė ne kas kitas, o Naujosios sąjungos ministras ponas A. Monkevičius. Tai partija, kuriai tuo metu priklausė ir pats ponas G. Jakavonis.
O dabar pritardamas iniciatyvai noriu paklausti, kodėl Darbo partijos deleguotas ministras tiesiog to nedaro? Ar jam politinės valios trūksta? Ar socialdemokratų premjeras neleidžia? Ar čia tiesiog suteikta galimybė Darbo partijos Seimo nariams pasipiarinti? Ir kodėl jūs šios idėjos nebandote realizuoti įstatymo lygiu, kad tai jau būtų garantija? Švietimo įstatyme įrašytume tokį principą ir Vyriausybė niekur nesidėtų, turėtų taip padaryti. Dabar čia yra tik rekomendacija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tiek daug minčių jūs pasakėte, kad tiesiog galvoju, kaip į visas reaguoti. Gal tiesiog taip reaguočiau.
Gerbiamasis kolega, jūs visada norite įžvelgti ką nors negero. Paprastai žmogui, kuris visur mato tik blogį, kyla klausimas, gal kas nors yra negerai? Bet su kuo? Su tuo, kas tą įžvelgia. Čia juokais.
O iš tikrųjų nėra čia jokių dalykų. Galiu pasakyti, manau, kad nutarimas yra paskatinimas kuo greičiau to imtis. Kodėl ministerija to dar nedaro? Tiesiog galbūt yra priežastis, sakykime, jie mato kitą kelią ar dar kas nors. Sunku man dabar atsakyti dėl šitų dalykų. Aš manau, kad tai yra svarbu, to reikia. Galime to net nevadinti krepšeliu. Mes galime vadinti dotacija ar dar kaip nors. Esmė yra ta, kad tie pinigai pasiektų mokyklas, kiekvieną vaiką, kad kuo stabilesnis būtų ugdymas, nes tai yra vienareikšmiškai mūsų valstybės ateities prioritetas, kad tai reikia padaryti kuo greičiau. Tiesiog siūlome tai daryti dabar. O ministras ateitų ir atsakytų. Aš tiesiog nenorėčiau. O čia nei piaro, nei čia man… Visą gyvenimą dirbau švietimo srityje, nemoku aš to daryti labai jau taip…
J. RAZMA (TS-LKDF). O įstatymu?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). O įstatymu negalėčiau siūlyti dabar iš karto. Manau, kad išbandymas yra labai svarbu, po to jau galime įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų kolegė labai kruopščiai atsakinėja, baigėsi laikas, skirtas šiam įstatymo projektui. (Balsai salėje) Kas pasikeis? Mes dar svarstysime. Bus ir svarstymas. Gerbiamasis Antanai, tik nepradėkite, kad jūs čia vėl būsite nuskriaustas. Suteikiu žodį A. Matului, nes visą vakarą kalbės.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pirmiausia jūs turite perspėti, kas kalbės paskutinis, klaus ir viskas. Yra Statutas.
Mieloji kolege, aš manau, čia nelabai kas ir keičiasi, todėl abejoju, ar reikia kokių nors pilotinių modelių. Arba jūs tiksliau paaiškinkite. Gerai, du mokiniai išeis, jie pinigų neišsineš. Bet jeigu du mokiniai ateis į kitą mokyklą, pagal tą principą ta mokykla irgi pinigų negaus, jie neatsineš. Tai kas čia keičiasi, kam čia tas pilotinis?..
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tai čia tas stabilumas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Palaukite, minutę! Tai kam čia tas pilotinis modelis reikalingas? Bet jeigu klasė praras minimum komplektą, tai tada jau finansinis smūgis bus didžiulis. Tai kas čia naujo?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Jūs viską ir įvardinote. Tai ir yra, kad išėjus vienam, dviem mokiniams iš klasės mokytojas lieka dirbti. Be to, ministerija bus priversta, bet perskaičiau – po kurio laiko perskaičiavus finansavimas keičiasi. Suprantate.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, atsakinėkite į klausimus, nediskutuokite. Štai, žiūrėkite į mikrofonus ir kalbėkite.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerai. Jūs pats pasakėte, kad būtent dėl to ir turėtų būti tai gerai, viena. Antra, ministerija bus priversta nustatyti mokinių komplekto skaičiaus minimumą ir maksimumą. Šiandien tie visi skaičiai dar vis tempiasi, tempiasi iš senų laikų, kol mūsų mokyklos buvo pilnos. Dabar aš manyčiau, kad komplekto skaičius turėtų mažėti pagal situaciją ir tai turės būti numatyta. Štai čia vėlgi… (Balsai salėje) Tai ir yra esmė, taip. Bet tai yra susiję dalykai.
PIRMININKAS. Viskas. Dėkoju. Už norėtų kalbėti V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, na, naujovės švietimo sistemoje yra reikalingos kaip niekur, jos turi būti. Manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bus pajėgus išspręsti iš dalies nacionalinio švietimo sistemos spragą. Išdiskutuos, jeigu reikės, padarys klausymus, bet ką nors padarys ir mums pasiūlys. Ir būkime vieningi, nes čia matau pagal šį nutarimą mokyklų regioninės politikos išraišką. Todėl siūlau vienareikšmiškai balsuoti už pateikimą, komitetas nuspręs, kaip mes turėtume daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dėl kelių priežasčių noriu paraginti kolegas nepritarti šiam nutarimo projektui. Čia tokia lengva ranka daugelis mes puolame naują dalyką sveikinti, o modelio dar nėra. Kolegos, kaip galima siūlyti įvesti pirminį projektą jau po keturių ar penkių mėnesių, kai net formatas, net apibrėžtis neaiškūs? Ko mes čia norime dabar – katės maiše? Ant ausų, aukštyn galva statyti visą sistemą? Pagal tokią logiką atrodo, kad mokykla yra pati sau savaime vertybė. Mokykla yra dėl vaikų, aš primenu, ten, kur vaikai ir tėvai nusprendžia eiti, ir gyvuoja, ten ir yra stiprios mokyklos.
Atleiskite, norint sugriauti gyvenimo realybe pagrįstą finansavimo logiką, labai paprasta. Bet dėl to mes galime padaryti patys sau meškos paslaugą. Aš tada juokaudamas noriu pasakyti: tai padarykime tada mokyklos krepšelį, nepaisydami to, kiek vaikų klasėse, finansuokime tik dėl to, kad ten yra direktorius, pavaduotojai, ūkvedys ir dar kas nors. Kolegos, jūs iš pradžių paklauskite, kokiais principais apskritai tas modelis bus grindžiamas, pasverkite, ar valstybė šiandien turi tiek pinigų, ir tada siūlykite sprendimus.
Gerbiamieji darbiečiai, jums turėtų būti šiek tiek nesmagu. Turite švietimo ministrą, kuris atsakingas už šitą sritį, ir patys inicijuojate tokį sprendimą ragindami kažkokius sprendimus daryti. Na, tai stumtelkite, kad atsirastų sprendimai, kurie yra įsisenėję.
Mano siūlymas yra labai paprastas – padarykime pilnesnį mokinio krepšelį, nebus jokių problemų, jokių trūkumų, nereikės visko aukštyn galvą versti. Taigi aš kviečiu nebalsuoti už šį sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Už ir prieš buvo pasakyti žodžiai, dabar balsuojame. Už balsavo 69, prieš – 7, susilaikė 5. Seimo nutarimui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 7 d.
Per šoninį mikrofoną – autorius.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų norėčiau kolegai pasakyti tiek, kad šitą nutarimą pasirašė 55 Seimo nariai, ne tik darbiečiai, ne tik socdemai, iš visų frakcijų yra pasirašiusiųjų. Ir šiandien suniekinti visų mūsų čia taip darbą kaip neišmanėlių, na, nežinau – labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš matau, kad atėjo K. Daukšys. Liko paskutinis įstatymo projektas, kurį mes turėtume šiandien… Per šoninį – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra nutarimas. Aiškiai nutarime yra apibrėžta, ko mes prašome iš Vyriausybės. Aš manau, kad balandžio 7 d. iš tiesų neatitiks tos datos, ką turi Vyriausybei pateikti. Siūlyčiau, kad komitetas apsvarstytų ir taikytume skubos tvarką artimiausiame posėdyje. Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame tokiam siūlymui? (Balsai salėje) Tada balsuojame. Ar pritariame nutarimo projektą svarstyti skubos tvarka? Balsuojame.
Skubai pritaria 69, prieš – 6, susilaikė 2. Taigi artimiausiame posėdyje, jeigu komitetas apsvarstys trečiadienį, ketvirtadienį, galime grįžti prie nutarimo projekto svarstymo. Sutariame.
12.47 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-534 (pateikimas)
Kviečiu K. Daukšį pristatyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra pakeistos dvi įstatymo vietos. Viena, kad negalima sieti mažmeninės prekybos įmonių tiekiamų prekių kainos su kitų tiekėjų taikomomis prekių kainomis, tretiesiems asmenims negalima atskleisti.
Ir antras dalykas, suteikti fiksuotą pinigų sumą, išreikštą arba nuo kitos sumos apskaičiuota nuolaida, nesusieta su prekių kaina, kiekio kaina, kokybe, logistikos išlaidomis ir prekių pardavimo skatinimu, kitomis prekių pirkimo ar pardavimo sąlygomis. Tai yra skatinama įstatymo projekte buvo už tai, kad didieji prekybos tinklai reikalauja iš tiekėjų pardavinėti, jeigu tu parduodi kuriam nors tinklui mažesne kaina, tai kad ir jų sutartyje tokia kaina atsirastų. Mes, kurie pateikėme įstatymą, manome, kad tai nėra sąžininga. Kiekvienas tiekėjas su savo pirkėju turi susitarti atskirai, neturėtų būti jokio automatiško reikalavimo, kad jeigu, pavyzdžiui, pardavė vienam tinklui už litą, o kitam tinklui už 25 centus, tai tam tinklui, kuris už litą gavo, irgi turėtų būti 25 centai ir turėtų būti grąžinti tie pinigai kaip nuolaida ar kiti dalykai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Šablinskas. Jau nenori. Dėkoju. Norinčių kalbėti už ir prieš, kiek suprantu, nėra. Balsuojame. Kas pritaria kolegos K. Daukšio iniciatyvai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja…
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 9. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas yra balandžio 23 d.
Gerbiamieji kolegos, turėtume svarstyti darbotvarkės 1-20 klausimą – Seimo narių pareiškimus. Deja, šiandien pareiškimų nėra.
Todėl skelbiu kovos 17 d. posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.