2017-03-07

PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 48, 59 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ IR 59¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-282

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojams taikoma tarnybinė, o ne drausminė atsakomybė, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje pildytinos atsakomybės rūšys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 5^1 straipsniu: „5^1 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą; 2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai; 3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.“
2.	3			Argumentai: Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą visai valstybės visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, yra akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Dažnai manoma, jog didelę įtaką švietimo įstaigos teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, todėl pokyčius gali sąlygoti tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų pakeitimas. Vis dėlto tokia nuomonė klaidinga. Remiantis moksliniais tyrimais teigtina, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus yra priskiriama mokytojui arba kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla, taigi ne vien tik įstaigos vadovo veikla. Atsižvelgiant į tarptautinę patirtį taip pat pastebėtina, jog švietimo sistemoje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų  figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui), todėl įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma arba, jei ir nustatoma, esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams, darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Ir nors tarptautinė praktika dėl įstaigų vadovų darbo santykių pobūdžio formaliai nėra vienoda (Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje mokyklų vadovai pasirašo neterminuotas sutartis, o Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje – terminuotas sutartis), tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Remiantis Lietuvos švietimo sistemos pavyzdžiais pastebėtina, kad, tarkim, daugeliu atvejų Kauno miesto švietimo įstaigų, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų, ypač esančių mokyklų reitingų aukštesnėse pozicijose, vadovai, vadovaudami įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, įrodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pačios įstaigos yra nuolat besikeičiančios, besivystančios ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Todėl dažna vadovų kaita kaip tik gali sąlygoti švietimo įstaigos vystymosi sulėtėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūloma keisti projekto 3 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 59 straipsnio 3 dalį numatant penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją su galimybe ją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso (be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai) yra grindžiamas būtinybe susitarti švietimo įstaigos bendruomenėje dėl bendrų tikslų, išsikelti prioritetus ir bendradarbiaujant visiems mokyklos bendruomenės nariams jų siekti. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka dėl švietimo įstaigų veiklos specifiškumo – kasmet į bendruomenę ateina vis nauja mokinių laida, vienos laidos mokymosi trukmė vienoje švietimo įstaigoje vidutiniškai yra ilgesnė nei penkeri metai, todėl daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų susidarytų situacija, kai net kelioms mokinių laidoms įstaigos vadovas pasikeistų du ar net tris kartus. Tokiu būdu būtų sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, įgyvendinti ilgalaikę mokyklos strategiją ir iškeltus tikslus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Taip pat siūloma neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“ projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Be to projekte numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, o taip pat reglamentuota ir tai, jog tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Ši nuostata ypatingai aktuali, kadangi iš esmės visų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veikla bus įvertinta jau pirmaisiais jų darbo metais po įstatymo įsigaliojimo. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, todėl draudimas tam pačiam asmeniui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, jog švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės projekte, neatsižvelgiant į ilgametę švietimo įstaigos vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant įstaigos vadovo pareigas), ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, o taip pat LR Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą suponuoja teisėtus lūkesčius nebūti diskriminuojamu dėl patirties, jei praėjus viešo konkurso atranką asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Todėl projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas ir kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 staipsnyje išdėstyto 59 straipsnio 6 ir 7 dalis, numatant, kokia institucija turi teisę deleguoti atstovus į švietimo įstaigos vadovo konkurso komisijos narius, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, kai konkursas organizuojamas naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip pat tikslintinos ir 59 straipsnio 9, 11-13 dalys dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, kadangi nušalinimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o Švietimo ir mokslo ministro bei Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimai yra apibrėžti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti Tos tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės vadovo pareigas neribojamas. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.  3. Pasibaigus pirmajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis atleidžiamas iš pareigų atleidžiamas., išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po, kuriuos po vieną komisijos narį skiria deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą socialiniai partneriai. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų. Šiuo atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – atestuotą vadovą. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos jo įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip Šiuo atveju per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją apie švietimo įstaigos vadovo galimą nusikalstamą veiką ar darbo pareigų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti pradeda tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nušalinamas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
3.	6			Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje yra numatyta įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2017 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitos įsigaliojimo nuostatos. Šios nuostatos yra susijusios su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga. Kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, jo įsigaliojimo terminas turi būti ilgesnis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 dienos. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti valdymo ir kitas sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai susiję su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatatomis. Siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios (Darbo kodekso 12 straipsnis). Taip pat paminėtinos ir kitos priežastys dėl siūlomo Įstatymo projekto įsigaliojimo nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Siūlomame Įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministras privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtinas ypatingas dėmesys. Siekiant atrinkti objektyvius vertinimo kriterijus prieš tai būtina atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, numatyti vystymosi kryptis ir pagal jas formuluoti uždavinius, keliamus švietimo įstaigos vadovui. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, o taip pat dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus, atstovais reikia pakankamo laiko, todėl dėl aukščiau minėtų priežasčių poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis, sudarant prielaidas jų taikymo interpretacijoms. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 2018 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.  Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5.  Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 9. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5^1straipsnio 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtinta nuostata taikoma įtvirtintos nuostatos taikomos tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ar asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų ar darbo po šio įstatymo įsigaliojimo.

Teikia:

Seimo nariai

Aušra Papirtienė

Mindaugas Puidokas (pasirašė 2017-05-23)