Lietuvos Respublikos SeimO NUTARIMO „DĖL TEISMŲ REORGANIZAVIMO“, Lietuvos respublikos teismų reorganizavimo įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 STRAIPSNIŲ, trečiojo skirsnio PAVADINIMO pakeitimo IR įstatymo papildymo 1141 STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO ĮSTATYMO NR. I-2375 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO NR. I-497 pavadinimo ir 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1030 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 IR 590 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 73, 74, 78, 85 IR 139 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 40, 59, 60, 123, 124 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 111 straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 21, 29, 291, 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 3024, 3029, 314, 337 IR 3381 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 20 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 69, 70, 73, 74, 78, 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123, 124 ir 221 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 111 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 291, 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 3024, 3029, 314, 337 ir 3381 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis imtis teisingumo vykdymo efektyvumui didinti būtinų priemonių, kurios leistų optimizuoti teisėjų darbo krūvius, padidinti teismų turimų žmogiškųjų, finansinių bei materialinių išteklių panaudojimo efektyvumą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 49 apylinkių teismai, kurių teritorijos su tam tikromis išimtimis atitinka savivaldybių teritorijas, ir 5 apygardų administraciniai teismai, kurių veiklos teritorijos sutampa su bendrosios kompetencijos apygardų teismų veiklos teritorijomis. Atskiriems teismams, o kartu ir teisėjams pagal įstatymuose nustatytas teritorinio teismingumo taisykles tenkantis bylų skaičius skiriasi iš esmės, o esamas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas tam, kad būtų tolygiai paskirstyti darbo krūviai tarp teismų.
Žemiau pateikiamas Utenos, Visagino, Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų apylinkių bei apygardų administracinių teismų teisėjų vidutiniškai per metus išnagrinėtų bylų skaičiaus palyginimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazėje sukaupti 2010–2012 m. duomenys):
Remiantis 2014 m. teismų veiklos apžvalgos (toliau – Apžvalga) duomenimis, mažiausias darbo krūvis 2013 m. buvo Skuodo rajono apylinkės teisme (39,54), Rokiškio rajono apylinkės teisme (48,41), Šilalės rajono apylinkės teisme (50,22). Didžiausias darbo krūvis buvo Vilniaus rajono apylinkė teisme (103,95), Radviliškio rajono apylinkės teisme (99,56), Raseinių rajono apylinkės teisme (96,76). Teisėjų darbo krūvio vidurkis apylinkių teismuose 2013 m. buvo 71,58 bylų per mėnesį.
2014 m. mažiausias darbo krūvis buvo Skuodo rajono apylinkės teisme (41,87), Utenos rajono apylinkės teisme (51,11), Rokiškio rajono apylinkės teisme (51,12). Didžiausias darbo krūvis buvo Vilniaus rajono apylinkės teisme (108,93), Joniškio rajono apylinkės teisme (114,06), Raseinių rajono apylinkės teisme (118,58). Teisėjų darbo krūvio vidurkis 2014 m. buvo 75,74 bylų per mėnesį.
2013 m. darbo krūvis Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo 48,78; Kauno apygardos administraciniame teisme – 35,25; Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 55,33; Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 93,02; Panevėžio apygardos administraciniame teisme – 22,54. Teisėjų darbo krūvio vidurkis apygardų administraciniuose teismuose 2013 m. buvo 49,47 bylų per mėnesį.
2014 m. darbo krūvis Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo 41,97; Kauno apygardos administraciniame teisme – 40,98; Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 50,10; Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 72,12; Panevėžio apygardos administraciniame teisme – 23,23. Teisėjų darbo krūvio vidurkis apygardų administraciniuose teismuose 2014 m. buvo 44,76 bylų per mėnesį.
Šią Apžvalgą galima rasti Lietuvos teismų interneto svetainėje: http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2015/03/2014_teismu_veiklos_apzvalga_.pdf .
Pažymėtina, kad teismuose, kuriuose krūvis yra didesnis, bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau, dėl didelio krūvio nukenčia proceso operatyvumas, todėl būtinos priemonės, leisiančios sparčiai reaguoti į gaunamų bylų srautų pokyčius.
Būtina sudaryti geresnes sąlygas vienai iš teismų veiklos efektyvumą sąlygojančių priemonių – teisėjų specializacijai – įgyvendinti. Šiuo metu daugiau nei pusėje apylinkių teismų yra 3–5 teisėjų etatai, todėl specializacijų nustatymas yra ribotas.
Esant ribotiems ir nepakankamiems ūkiniams, finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams, siektina kuo racionaliau panaudoti šiuo metu atskiruose teismuose esančius išteklius. Didelis savarankiškai veiklą organizuojančių institucijų skaičius sudaro sąlygas neracionaliam ir neefektyviam ūkinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimui.
Kita svarbi Įstatymų projektų rengimą paskatinusi priežastis – pokyčiai teritorinių policijos ir prokuratūros įstaigų veiklos teritorijose. Siekiant optimizuoti tarpinstitucinius kompetencinius ryšius tarp teismo ir kitų teisėsaugos institucijų, tikslinga suderinti jų teritorijas, tai užtikrins sklandesnį bei efektyvesnį apylinkių teismų ir teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, o kartu sudarys sąlygas spartesniam bylų nagrinėjimui.
Didelę reikšmę Įstatymų projektų rengimui turėjo ir pasiteisinęs 2013 m. sausio 1 d. įvykęs Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimas bei informacija apie Europos valstybių patirtį (Lenkijos, Nyderlandų, Danijos ir kt.) stambinant teismus. Pavyzdžiui, Estijoje 2006 m. bendrosios kompetencijos teismų, nagrinėjančių bylas kaip pirmoji instancija, skaičius buvo sumažintas nuo 16 iki 4 apylinkių teismų (kiekvienas iš jų sudarytas iš kelių teismo rūmų). Praėjus dvejiems metams nuo sujungtų apylinkių teismų veiklos pradžios, buvo konstatuota, kad apylinkių teismų jungimas teisingumo vykdymo efektyvumo požiūriu visiškai pasiteisino (pavyzdžiui, sujungus apylinkių teismus suvienodėjo apylinkių teismų teisėjų darbo krūviai: iki reformos darbo krūvis nagrinėjant civilines bylas teismuose skyrėsi iki 2,5 karto, o praėjus dvejiems metams – iki 1,3 karto, maksimalūs darbo krūvio nagrinėjant baudžiamąsias bylas skirtumai sumažėjo nuo 3 iki 1,5 karto).
Įstatymų projektais siekiama sukurti teisines ir organizacines prielaidas teisingumo vykdymo efektyvumo didinimui. Konkretūs Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:
1) didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį bei sąlygas;
2) palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos;
3) efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius;
4) plėsti teisėjų savivaldą, įteisinant naują teismų savivaldos grandį;
5) plėsti teisėjų specializacijos galimybes, didinant viename teisme dirbančių teisėjų skaičių;
6) panaikinti esamus organizacinius trukdžius nagrinėjant bylas – suderinti teismų bei kitų teisėsaugos institucijų veiklos teritorijas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektų parengimą inicijavo Teisėjų taryba, Įstatymų projektus rengė Nacionalinė teismų administracija ir Teisingumo ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymu, šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikia 49 apylinkių teismai, šių teismų veiklos teritorijos su tam tikromis išimtimis atitinka savivaldybių teritorijas. Šiuo metu galiojantys įstatymai ir bylų paskirstymo taisyklės nenumato galimybės viename teisme gautas bylas, esant dideliam krūviui, perduoti nagrinėti kitam teismui. Galiojančiuose įstatymuose yra įtvirtintos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama mažinti, vienodinti teismų darbo krūvį, sudaryti geresnes prielaidas teisėjų specializacijai, palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas informacinių technologijų naudojimas procese, Civilinio proceso kodekso 28 straipsnyje numatytos konkrečios bylos, kurios teismingos tik Vilniaus apygardos teismui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 4321 straipsnio 1 dalimi, bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos, taigi, nagrinėjant pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, asmenims palengvinamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Teismų sujungimas ir veiklos teritorijų pakeitimas.
Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte siūlomais pakeitimais siekiama sumažinti apylinkių ir apygardų administracinių teismų, kaip savarankiškų institucijų, skaičių, šiuos teismus sujungti (sustambinti) į didesnius teismus, kuriuos sudarytų atskiro juridinio asmens statuso neturintys struktūriniai padaliniai (teismo rūmai), toliau veikiantys tose pačiose vietose ir teritorijose.
Įstatymų projektais dabar esančius 49 apylinkių teismus siūloma sujungti į 12 apylinkių teismų, o Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus – į vieną Regionų apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nesiūloma įtraukti į reorganizavimo procesą, atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, kuri nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, bet ir specialiuosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir kt.
Siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytus tikslus, teismų veiklos teritorijų suskirstymo modelis parengtas atsižvelgiant į šių teismų geografinį išsidėstymą, turimas patalpas, asmenų ir institucijų susisiekimo galimybes, esamas teritorinių policijos įstaigų bei apygardų prokuratūrų teritorijas, taip pat bylų srautus, teisėjų skaičių bei jų darbo krūvį. Pastebėtina, kad sustambintų teismų veiklos teritorijos sudaromos iš šiuo metu veikiančių teismų teritorijų jų neskaidant.
Apylinkių bei apygardų administracinių teismų sustambinimas sudarytų sąlygas suvienodinti teisėjų darbo krūvius, sukurtų prielaidas teisėjams specializuotis pagal tam tikras bylų kategorijas, teisės šakas, pošakius ar institutus. Pažymėtina, kad sudarant geresnes prielaidas teisėjų specializacijai, vis dėlto užtikrinama, kad nebūtų apsunkintas asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, pavyzdžiui, bendrai visiems apylinkės teismą sudarantiems teismo rūmams galėtų būti skirstomos bylos, nagrinėtinos rašytinio proceso tvarka, tačiau skirstant bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, iš teismo rūmų sudarytame teisme turės būti atsižvelgiama į mutatis mutandis taikytinas įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles.
Be to, sustambintuose teismuose būtų sutelkti šiuo metu atskiruose teismuose esantys ūkiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, centralizavus žmogiškuosius išteklius, teismo administracijoje dirbantys asmenys, pavyzdžiui, buhalteriai, informacinių technologijų specialistai, vertėjai, galėtų savo funkcijas vykdyti užtikrindami tinkamą visų teismą sudarančių padalinių funkcionavimą. Toks teismų administravimas sudarytų galimybę efektyviau panaudoti teismams skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir žmogiškuosius išteklius, o tai leistų vietoj dalies sujungiamų teismų administracijos darbuotojų finansuoti kitas pareigybes, pavyzdžiui, papildomus teisėjų padėjėjų etatus.
Atsižvelgiant į apylinkių teismų veiklos teritorijų pakeitimus, keičiamos ir Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo nustatytos apygardos teismų veiklos teritorijos.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytą apylinkių teismų veiklos teritorijų reguliavimą perkelti į Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 551, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Teismų įstatymo projektas) keičiamo Teismų įstatymo 14 ir 28 straipsniuose siūloma nustatyti, kad iš teritorinių padalinių – teismo rūmų – sudarytų apylinkės teismų bei apygardų administracinių teismų teismo rūmų veiklos teritorijas ir teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekte siūloma įstatymu įtvirtinti atskirų teismų rūmų, sudarančių konkrečius apylinkių teismus, veiklos teritorijas ir nustatyti, kuriuose teismo rūmuose bus konkretaus apylinkės teismo buveinė.
Taip pat Teismų įstatymo projektu siūlomais 14 ir 28 straipsnio pakeitimais numatoma, jog teismo rūmai, iš kurių bus sudaromas teismas, bus nustatomi įstatymu. Konkrečius teismus sudarančius teismo rūmus siūloma nurodyti teikiamuose Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte. Pastebėtina, jog priėmus siūlomas nuostatas teismo rūmai toliau veiks tose pačiose vietose kaip šiuo metu veikiantys savarankiški teismai.
Teisėjų priskyrimas teismo rūmams.
Papildant Teismų įstatymo projektu keičiamo Teismų įstatymo 56 ir 70 straipsnius, siūloma numatyti, kad, jei apylinkės ar apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš apylinkės teismo rūmų, Respublikos Prezidentas priskiria apylinkės teismo teisėją apylinkės teismą sudarantiems apylinkės teismo rūmams ir priskiria apygardos administracinio teismo teisėją apygardos administracinį teismą sudarantiems teismo rūmams. Toks teisinis reguliavimas pasiūlytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir galiojančias Teismų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalimi, apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Vadovaujantis Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo ar apygardos administracinio teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše ir iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų, skiria Respublikos Prezidentas.
Teisėjų veiklos reguliavimo pakeitimai.
Atsižvelgiant į siūlomą teismų stambinimą, teikiamuose Įstatymų projektuose siūlomi su tuo susiję teisėjų veiklos apimtis ir apribojimus nustatančių nuostatų pakeitimai.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, keičiamo Teismų įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, nepažeidžiant šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, teisėjas turi įgaliojimus nagrinėti visas teisme, kurio teisėju jis paskirtas, nagrinėtinas bylas, kartu Teismų įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje numatant, kad ši nuostata taikoma ir teisėjams, kurie paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu papildymu bus aiškiai įtvirtinta iš teismo rūmų sudarytame teisme dirbančio teisėjo teisė nagrinėti bylas ne tik teismo rūmuose, kuriems jis yra priskirtas, nagrinėtinas bylas.
Keičiamo Teismų įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti išimtį iš šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad teisėjui esant proceso šalimi byloje, kuri teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pažymėtina, kad sustambinus teismus bylos perdavimas kitam teismui gali sukelti nepatogumų kitiems proceso dalyviams. Kita vertus, kituose teismo rūmuose nei rūmai, kuriuose yra nagrinėjama su teisėju susijusi byla, dirbančio teisėjo padėtis nėra tapati tai, kuri susiklosto teisėjui dirbant tame pačiame teisme, kuris nėra sudarytas iš teismo rūmų. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad esant Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje šiuo metu nurodytoms aplinkybėms, byla perduodama ne kitam teismui, o to teismo kitiems teismo rūmams. Dėl analogiškų priežasčių iš esmės tapačia nuostata papildomas ir Civilinio proceso kodekso 34 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, jei byloje proceso šalis yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, byla, esant Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, būtų perduodama ne kitiems teismo rūmams, o kitam teismui. Atsižvelgiant į keičiamo Teismų įstatymo 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis.
Administravimas teismo rūmuose.
Esant dabartiniam reguliavimui viso sustambinto teismo organizaciniam darbui vadovautų vienas teismo pirmininkas bei jo pavaduotojai, kurių skaičius pagal galiojančio Teismų įstatymo 14 straipsnį būtų nustatomas atsižvelgiant į teisme dirbančių teisėjų skaičių. Šio teisinio reguliavimo nesiūloma keisti ir teismo veikla teismo rūmuose bus organizuojama pasitelkus šiuo metu nustatytas teismo administracijos formavimo galimybes. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti nuolatinį teismo darbo efektyvumą palaikančią rotaciją, keičiamo Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad ir į teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme teisėjas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, o po dviejų iš eilės kadencijų į šias pareigas skiriama, tik jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai. Manytina, kad šiuo metu Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas, draudžiantis daugiau nei dvi kadencijas iš eilės užimti teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas tos pačios pakopos teisme, nepagrįstai varžo galimybes vieno teismo vadovu dvi kadencijas buvusiems teisėjams tapti kito teismo vadovu. Toks suvaržymas neatitinka kadencijų tose pačiose pareigose skaičiaus ribojimo tikslų, riboja galimybes panaudoti labiausiai administraciniam darbui teismuose pasirengusių asmenų potencialą, neatitinka kadencijų skaičiaus ribojimo kitose valstybės įstaigose nustatymo principų.
Teismo teisėjų susirinkimas.
Papildžius keičiamą Teismų įstatymą 1141 straipsniu, būtų įteisinta nauja iš visų atitinkamo teismo teisėjų sudaroma teisėjų savivaldos institucija – teismo teisėjų susirinkimas, kuris patartų teismo pirmininkui su teismo administravimu susijusiais klausimais. Teismo teisėjų susirinkimo kompetencija patarti teismo pirmininkui su teismo administravimu susijusiais klausimais būtų sukonkretinama susirinkimo tvirtinamame darbo reglamente (keičiamo Teismų įstatymo 1141 straipsnio 3 dalis). Pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą, nustatantį teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką, tvirtintų Teisėjų taryba (siūlomas keičiamo Teismų įstatymo 120 straipsnio papildymas 171 punktu).
Ši nauja teisėjų savivaldos forma suteiks galimybę visiems atitinkamo teismo teisėjams aktyviai prisidėti prie teismo darbo organizavimo, tiesiogiai dalyvauti svarstant įvairias teisme dirbantiems teisėjams ir teismo darbuotojams aktualias problemas, siūlyti jų sprendimo būdus ir pan., tai kartu sudarys ir prielaidas teismų pirmininkams priimti optimalius su teismo administravimu susijusius sprendimus. Pastebėtina, kad teismo teisėjų susirinkimas atliks tik patariamąją funkciją, kuri nepaneigia teismo pirmininko atsakomybės už teismo administravimą, taigi teismo teisėjų susirinkimo patarimai nelaikytini įpareigojančiais teismo primininką.
Teismų pavadinimai.
Atsižvelgiant į siūlomus teismų veiklos teritorijų pasikeitimus, teikiamais Įstatymų projektais siūloma atsisakyti apylinkių teismų skirstymo į „rajonų“ ir „miestų“. Išimtis siekiant aiškumo numatyta tik Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo atveju. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas keičiamas į pavadinimą „Regionų apygardos administracinis teismas“.
Bylų nagrinėjimo vieta.
Siūlomais procesinių įstatymų pakeitimais nėra keičiamos bylų teismingumo, taip pat ir teritorinio, taisyklės. Sustambinus teismus ir teismo padaliniams suvedus gautas bylas į bendrą kompiuterinę programą, bylos teisėjams kaip ir šiuo metu būtų paskirstomos naudojant kompiuterinę programą, vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis taisyklėmis. Bylų paskirstymas būtų vykdomas remiantis keičiamo Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatytais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad bus padidintos teismų veiklos teritorijos, Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį siūloma papildyti nustatant, kad jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjui (teisėjams). Su šiuo pakeitimu susijęs ir Teismų įstatymo 34 straipsnio papildymas nauja 6 dalimi, kurioje siūloma įtvirtinti visiems teismams taikytiną nuostatą, pagal kurią, pripažinus, kad žodinis bylos nagrinėjimas kitose patalpose leis operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą, teismas neprivalės bylą nagrinėti teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kuriems yra priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose.
Toks reguliavimas leis minimalizuoti teismų sustambinimo poveikį atstumui tarp bylų nagrinėjimo vietos ir jose dalyvaujančių šalių, o kita vertus, leis parinkti tinkamiausią bylos nagrinėjimo vietą. Priėmus siūlomus Įstatymų projektus, taip pat pritarus ir siūlomam Teismų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimui, numatančiam, kad teisėjas turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas teisme, kurio teisėju jis paskirtas, siekiant aukščiau nurodytų teikiamų Įstatymų projektų tikslų, skirtingi darbo krūviai tarp teismo padalinių galėtų būti išlyginami ir kitais būdais:
a) bylas, nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, perduodant nagrinėti mažesnį darbo krūvį turintiems to paties teismo padaliniams, kuriuose ir vyktų bylos nagrinėjimas;
b) bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, paskiriant nagrinėti teisėjams iš mažesnį darbo krūvį turinčio to paties teismo padalinio, nekeičiant bylos nagrinėjimo vietos, teisėjui atvykstant į žodinį nagrinėjimą kitame teismo padalinyje.
Taip pat teismų stambinimas leistų lanksčiai reaguoti į vietos gyventojų poreikius ir prireikus rengti teismo posėdžius vietos savivaldos institucijų suteiktose patalpose, (savivaldybės administracijos pasitarimų salėse, seniūnijose ir pan.) arčiau į teismą besikreipiančių gyventojų esančiose vietovėse, kur būtų patogiau atvykti proceso šalims. Tai mažintų atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių buvimo vietų, o tuo pačiu ir proceso dalyvių patiriamas bylų nagrinėjimo išlaidas. Pavyzdžiui, 2012 m. Trakų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 1054 civilinės bylos, iš kurių 249 bylos, kuriose atsakovo gyvenamoji ar buveinės vieta buvo Lentvaryje, o 350 bylų – Elektrėnuose. Akivaizdu, kad šiuo atveju proceso šalims gali būti patogiau, jeigu nereikėtų vykti į Trakus, o teisėjai tam tikromis dienomis atvyktų atitinkamai į Lentvarį ar Elektrėnus ir išnagrinėtų kelias tą dieną paskirtas pagal įstatyme įtvirtintas teismingumo taisykles toje vietovėje galinčias būti nagrinėjamas bylas.
Teismo sprendimų skelbimas.
Atsižvelgiant į teismų teritorijų stambinimą, aukščiau aptartas teismo mobilumo galimybes ir siekiant teismų veiklos efektyvumo, procesinių įstatymų pakeitimuose siūloma numatyti, kad teismo sprendimo paskelbimu tada, kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas nustatyta tvarka ir nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, galėtų būti laikomas teismo sprendimo įteikimas teismo raštinei byloje dalyvaujantiems asmenims nurodytą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu įstatymas numato atvejus, kai teismo sprendimai yra neskelbiami (pavyzdžiui, rašytinio proceso atveju), o proceso dalyviams pateikiama teismo sprendimo kopija. Pastebėtina ir tai, kad siūlomas reguliavimas nepažeistų ir bylų nagrinėjimo viešumo principo, kadangi visi teismo baigiamieji sprendimai ir toliau bus nustatyta tvarka skelbiami.
Įvertinus baudžiamojo proceso specifiką, aukščiau minėtų taisyklių Baudžiamojo proceso kodekse nesiūloma įtvirtinti.
Procesinių dokumentų pateikimas.
Procesinių įstatymų pakeitimais siūlomas teisinis reglamentavimas taip pat palengvintų asmenų teisės kreiptis į teismą realizavimą – proceso dalyviai procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas, iš teismo rūmų sudarytam teismui galėtų pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo padalinyje. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ypatumus, atitinkamame apylinkės teismo padalinyje galėtų būti pateikiami dokumentai, kurie yra pagrindas teisminiam procesui pradėti, pavyzdžiui, kaltinamasis aktas, nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose, prokuroro pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo ir pan., taip pat kiti procesiniai dokumentai, teikiami apylinkės teismui ikiteisminio tyrimo metu, pavyzdžiui, prokuroro pareiškimas dėl įtariamojo suėmimo.
Pastebėtina, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymų nuostatos, numatančios elektroninių bylų vedimą, kurios sudaro galimybę išvengti poreikio pervežti bylas iš vieno teismo padalinio į kitą.
Kiti procesinių įstatymų pakeitimai.
Siekiant kuo sklandžiau įgyvendinti aukščiau aptartus pokyčius, siūlomi ir kiti procesinių įstatymų pakeitimai. Siūloma plėsti kai kuriuos procesinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl prašymų atnaujinti terminą skundui paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies pakeitimas), dėl kolegijų sudarymo (Civilinio proceso kodekso 62 straipsnio 5 dalies pakeitimas), galinčių priimti teisėjų ratą, tai leis užtikrinti greitą šių sprendimų priėmimą sustambinus teismus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinus siūlomą teismų stambinimą teismas veiks skirtingose vietose esančiuose teismo rūmuose, numatomi ir kiti pakeitimai: keičiamas teismo pavedimų, skelbimo apie teismuose vykstančius posėdžius reglamentavimas ir pan.
Teisėjų socialinių garantijų užtikrinimas.
Teikiamais Įstatymų projektais siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų teisėjų statusu, jų socialinių garantijų užtikrinimu.
Vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principais, Teismų reorganizavimo įstatyme siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti siūlomų reorganizuoti teismų teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiame atitinkamame teisme ir laikomi priskirtais tiems teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje veikė teismas, į kurį jie buvo paskirti.
Reguliuojant teisėjų perkėlimo į kitus teismo rūmus tvarką, keičiamo Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimais siūloma taikyti analogišką reguliavimą tam, kuris yra šiuo metu taikomas perkeliant teisėjus iš vieno teismo į kitą. Teisėjas būtų laikomas perkeltu į kitus teismą, kurio teisėju jis paskirtas, sudarančius teismo rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. Perkėlimo į kitus teismo rūmus atveju, pagal analogiją su teisėjų perkėlimu į kitą teismą, siūloma numatyti, jog teisėjui Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos (keičiamo Teismų įstatymo 101 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Siekiant geresnio teisėjų garantijų užtikrinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reformavus teismus neturėtų kilti esminio darbo krūvio skirtumo tarp kelių to paties teismo rūmų, Teismų įstatymo 63 straipsnyje siūloma numatyti teisėjo perkėlimą į kitus teismą, kurio teisėju jis paskirtas, sudarančius teismo rūmus tik esant teisėjo sutikimui arba be teisėjo sutikimo, bet tik perkeliant laikinai ir tik dėl laikino pobūdžio priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nesiūloma keisti galiojančio Teismų įstatymo 63 straipsnio 5 dalies ir šios dalies nuostatos kaip ir šiuo metu būtų taikomos tik nuolat perkeliant teisėją be jo sutikimo į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.
Šiuo metu įstatymas nereguliuoja socialinių garantijų apsaugos mechanizmo teismo pareigūnams (teismo pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams) juos atleidus iš pareigų dėl teismo reorganizavimo ar likvidavimo, tai leidžia teigti, kad remiantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina jiems ankstesnis atlyginimas turėtų būti mokamas visą likusios paskyrimo į minėtas pareigas kadencijos laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo 101 straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi ir nustatyti, kad tokiais atvejais minėtas pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas. Atitinkamai koreguojama Teismų įstatymo 101 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma žemesnės pakopos teismo teisėju paskirtam teisėjui mokėtino atlyginimo dydis ir terminas. Toks reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų teisėjų atlyginimų atkūrimas šiai padėčiai pasikeitus laikytinas teisėtų lūkesčių turiniu, taigi atitinkamai turėtų daryti įtaką ir iš teismo pareigūno pareigų dėl ne nuo juo priklausančių priežasčių anksčiau laiko atleistam teisėjui mokėtino atlyginimo dydžiui.
Įvertinant tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas neriboja laikotarpio, už kurį turi būti mokamas ankstesnis atlyginimas buvusiems teismo pareigūnams, Teismų įstatymo projekte (20 straipsnio 2 dalis) siūloma įtvirtinti, jog panaikinus iki siūlomų Teismų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo paskirtų teismo pirmininko, jo pavaduotojo pareigybes, šias pareigas ėjusiam teisėjui už atitinkamas eitas pareigas mokėtinas atlyginimas mokamas iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos.
Atsižvelgiant į siūlomą Teismų įstatymo 34 straipsnio papildymą 6 dalimi, kurioje siūloma įtvirtinti taisykles, apibrėžiančias galimybę nagrinėti bylas ne teisėjo darbo vietoje (teisme) ar teismo rūmuose, kuriems jis priskirtas, ir tai, kad toks nagrinėjimas bus susijęs su teisėjų patiriamomis papildomomis išlaidomis, kurios savo esme tapačios šiuo metu komandiruočių atveju kompensuojamoms išlaidoms, siūloma įtvirtinti, kad teisėjo komandiruotės išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, įskaitant atvejus, kai šio Įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju vykstama nagrinėti bylą kitose nei teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose (Teismų įstatymo 101 straipsnio papildymas 10 dalimi).
Antstolių veiklos teritorijos.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomu Antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma panaikinti reikalavimą, jog antstolio veiklos teritorija turi sutapti su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Toks siūlymas yra pagrįstas tuo, kad esamos antstolių veiklos teritorijos nesutaptų su sustambintų apylinkių teismų teritorijomis – jų neapimtų, o kai kuriais atvejais jos patektų į kelių teismų veiklos teritorijas. Manytina, kad esamų antstolių veiklos teritorijų, į kurias antstoliai buvo paskirti konkurso tvarka, plėtimas įstatymu galėtų pažeisti teisėtus antstolių lūkesčius, iškreiptų esamą antstolių sistemą, turėtų neigiamos įtakos antstolių paslaugų prieinamumui. Kita vertus, palikus teisingumo ministro teisę nustatyti antstolių veiklos teritorijas, teritorijos galėtų būti keičiamos. Pastebėtina, kad procesiniuose įstatymuose nėra nuostatų, kurios reikalautų sieti antstolių veiklos teritorijas su apylinkių teismų teritorijomis – Civilinio proceso kodekse atskirų su antstolių veikla susijusių klausimų teismingumas šiuo metu siejamas su antstolio kontoros buveine (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 591 straipsnio 3 dalis, 594 straipsnio 1 dalis, 595 straipsnio 2 dalis).
Kartu siūloma patikslinti Antstolių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nurodant, kad apie antstolio kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Reorganizavimo procesas.
Teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu – juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
Pritardamas pasiūlytai teismų reformai, Seimas pirmiausia turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“, kuriuo būtų inicijuojama reorganizavimo procedūra. Šio nutarimo projekte reorganizuojamų teismų pirmininkams pavedama nustatyta tvarka parengti, paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registrui šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašus. Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projekte teismų pirmininkams pavedama atlikti su teismų pavadinimų keitimu ir įregistravimu Juridinių asmenų registre susijusias procedūras.
Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas turėtų būti priimamas baigus Civiliniame kodekse numatytas pasirengimo reorganizavimui procedūras, kartu su reorganizuojamų teismų pirmininkų nustatyta tvarka parengtais bei paskelbtais šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašais.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Sustambinus teismus ir pasikeitus jų pavadinimams, pradiniame etape visuomenei gali būti neaišku, į kokius teismus reikia kreiptis jiems rūpimu klausimu, todėl būtinas aktyvus informavimas apie pokyčius.
Taip pat galimi organizaciniai nesklandumai teismų darbe, todėl būtina nustatyti pakankamą laikotarpį tam, kad teismai galėtų pasirengti pokyčiams iš anksto, ir skirti žemiau nurodytas lėšas su organizaciniais pokyčiais susijusioms priemonėms įgyvendinti.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priėmus Įstatymų projektus, bus sukurtos prielaidos efektyvesniam teisingumo vykdymui, kuris yra būtina sąlyga verslui vykdyti bei plėtoti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės.
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektais siūlomas teismų stambinimas atitinka 2013 m. birželio 23 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti teisės aktus, numatančius teisėjo, perkelto į kitus teismą, kurio teisėju jis paskirtas, sudarančius teismo rūmus, patirtų išlaidų kompensavimo tvarką. Taip pat turės būti patikslinti teisės aktai, kurie reglamentuos teisėjo komandiruotės išlaidų, susijusių su bylų nagrinėjimu kitose nei teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kuriems yra priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose, kompensavimo tvarką. Teisėjų taryba turės priimti Pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą ir suderinusi su įstatymų pakeitimais pakeisti Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles, Teisėjų tarybos darbo reglamentą, Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą, Administravimo teismuose nuostatus, Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Aukščiau minėti teismų jungimo ir stambinimo rezultatai: spartesnis bylų nagrinėjimas, teismų mobilumas, esminis piliečių aptarnavimo pagerinimas ir t. t. Nesant šių neabejotinai svarbių rezultatų piniginės vertės nustatymo metodikos, nėra galimybės šiai vertei suteikti skaitinę reikšmę.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, siūlomi pokyčiai taip pat sudarys galimybę efektyviau panaudoti teismams skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir žmogiškuosius išteklius, o tai leis vietoj dalies sujungiamų teismų administracijos darbuotojų finansuoti kitas pareigybes, pavyzdžiui, papildomus teisėjų padėjėjų etatus. Estijos patirtis parodė, kad, sujungus teismus, apytikriai kiekvienas teismų junginys sutaupė po 20 proc. jiems skiriamų lėšų, kurios buvo panaudotos kitiems apylinkių teismų poreikiams.
Pastebėtina, kad pagal esamą reguliavimą nuo 2017 m. sausio 1 d. visuose teismuose turėtų būti įsteigtos teismo kanclerių pareigybės. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, pritarus Įstatymų projektams, vietoj nuo 2017 m. sausio 1 d. reikalingų įsteigti 54 apylinkių ir apygardų administracinių teismų kanclerių pareigybių reikėtų tik 13, tai leis sutaupyti apie 811 000 eurų (apie 2,8 mln. litų) kasmet.
Pritarus Įstatymų projektams, taip pat apie 174 000 eurų (apie 0,6 mln. litų) kasmet mažės biudžeto lėšų, skirtų teismo pareigūnų (teismo pirmininkų bei pavaduotojų) atlyginimams, poreikis. Atkreiptinas dėmesys, jog pradiniame etape pagal siūlomą reguliavimą dėl Įstatymų projektų priėmimo iš pareigų atleistiems teismo pareigūnams turės būti mokamas buvęs atlyginimas.
Rengiantis reorganizavimo nulemtiems teismų organizacinio darbo pokyčiams, bus būtina pertvarkyti ir modernizuoti teismų informacinę sistemą (LITEKO), tam prireiks apie 406 000 eurų (apie 1,4 mln. litų).
Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatų, įteisinančių teisėjų mobilumą parenkant teismo posėdžio vietą, įgyvendinimo galimybės susijusios su teismų kompiuterizavimo lygiu, kuris šiuo metu nėra pakankamas (daugiau nei 60 proc. turimų kompiuterių yra 5 ar daugiau metų senumo, teismai neaprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais). Siekiant maksimaliai efektyviai įgyvendinti Įstatymų projektais numatytas priemones, reorganizuojamų teismų teisėjų aprūpinimui reikiama kompiuterine technika prireiktų iki 435 000 eurų (iki 1,5 mln. litų).
Keičiantis teismų pavadinimams, prireiks papildomų lėšų teismų iškaboms – apie 8000 eurų (apie 27 000 litų).
Reikės papildomų lėšų su teisėjų mobilumą užtikrinančių nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms (perkėlimo į kitus teismo rūmus išlaidų kompensavimas, teisėjo vykimo į kitas patalpas nagrinėti bylų išlaidų kompensavimas) užtikrinti.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvadosĮstatymų projektai buvo pateikti derinti Lietuvos Respublikos teismams, į daugumą jų pateiktų pastabų atsižvelgta. Įstatymų projektai buvo vertinami Teisėjų tarybos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2) sudarytoje darbo grupėje Teismų jungimo strategijai kurti. Įstatymų projektams bendru sutarimu 2013 m. rugpjūčio 30 d. pritarė Teisėjų taryba. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teismas“, „teismo rūmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.