LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 341
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį gegužės 3 dienos posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žilvino Klimkos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIP-4263 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žilvino Klimkos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas. Pranešėja – L. Antanavičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašau į tribūną.
L. ANTANAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiama pirmininke. Šiandien esu įpareigota perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretą „Dėl teikimo atleisti Žilviną Klimką iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“. Dekrete pažymima, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui, pasibaigus kadencijai, atleisti Ž. Klimką iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų.
Prezidentės pavedimu norėčiau padėkoti gerbiamam Ž. Klimkai už jo gerą darbą kadencijos metu ir palinkėti sėkmės tolesnėje jo profesinėje veikloje. Dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Mano klausimas labai paprastas. Šita komisija – Energetikos komisija – atlieka ypač svarbius darbus. Tie darbai susiję su didžiuliais pinigais, tie darbai susiję su paprastų žmonių šeimos biudžetais, nuo jų sprendimo priklauso daugybė ne tik makroekonominių dalykų, bet priklauso ir daugelio, gal 80 %, Lietuvos piliečių gerovė. Man teko susidurti su šita komisija nagrinėjant įvairius skundus, ir, žinote, pasakysiu: ten kokybė, vadinkime švelniai tariant, reikalauja labai didelio susirūpinimo.
Mano klausimas – kokiais principais jūs atrenkate, parenkate darbuotojus, kurie galėtų dirbti tokiame svarbiame darbo bare? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų profesionalumas, patirtis yra turbūt pagrindiniai kriterijai, kuriais yra vadovaujamasi stengiantis parinkti tinkamą kandidatą būti šios komisijos nariu. Ž. Klimka, dėl kurio atleidimo dekretą aš ką tik perskaičiau, ilgą laiką dirbo komisijoje, jo pakeitimas vyksta iš tikrųjų ne po penkerių metų, o po šiek tiek ilgesnio periodo, nes ypatingas dėmesys buvo skiriamas tinkamo kandidato paieškai. Todėl šiek tiek ir užtruko šitas procesas, nes įstatymas leidžia dirbti, pasibaigus kadencijai, komisijos nariui iki tol, kol yra paskiriamas naujas. Naujasis kandidatas, kurį vėliau aš pristatysiu (ir jis pats prisistatys), iš tikrųjų turi labai plačios darbo patirties, nors tai yra jaunas žmogus. Jis dirbo ir privačiame sektoriuje, taip pat padėjo rengti įstatymų projektus, todėl Prezidentė tikrai tikisi, kad šis kandidatas atlieps mūsų piliečių lūkesčius. Jūs labai teisingai paminėjote, tai yra labai jautri sritis, tai yra šilumos kainos, tai yra tai, ką pajaučia kiekvienas gyventojas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiama pranešėja, aš jau supratau, kad kuravo visai kitą sritį, bet gal dėl viso pikto… Norėčiau paklausti, čia su tom kalafiorų kainom niekaip nesusijęs reikalas?
L. ANTANAVIČIENĖ. Na, kalafiorų kainos turbūt nėra tiesiogiai susijusios, bet, be abejo, tai yra kainos, tai yra tas, kas yra labai svarbu mūsų gyventojams ir visoms valstybės institucijoms. Nesvarbu, kas skiria vadovą, didžioji pareiga yra daryti viską, siekti, kad vartotojui, gyventojui, tai yra Lietuvos piliečiui būtų užtikrintos kuo geriausios paslaugos. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame ne apie daržoves, bet apie energetiką, tai ir komisijos narių, kuriuos Prezidentė teikė į šitą komisiją, tikslas dirbti efektyviai, skaidriai, išnaudoti visas turimas kompetencijas, kad iš tikrųjų komisija duotų geriausią rezultatą, kokio iš jos tikimasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galite pailsėti. Gerbiami kolegos, po pateikimo nėra norinčių kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Prašau balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui Nr. XIIP-4263, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 59, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas – gegužės 10 dieną.
Gerbiamasis Žemaitaiti, jūs labai garsiai kalbate. (Balsai salėje) Gal mikrofonas įjungtas? Dėkoju.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-4264 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projekto pateikimas. Vėl kviečiu L. Antanavičienę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją.
L. ANTANAVIČIENĖ. Dar kartą dėkoju už suteiktą galimybę pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriame pažymima, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui penkeriems metams skirti D. Jasą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. Prezidentės teikimu norėčiau trumpai pristatyti kandidatą.
Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, ne žemesnį kaip magistro laipsnį. D. Jasas atitinka šiuos reikalavimus. Jis yra nepriekaištingos reputacijos, turi energetikos magistro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu D. Jasas eina direktoriaus pavaduotojo pareigas įmonėje, kuri teikia konsultacines paslaugas Lietuvos ir užsienio energetikos sektoriaus įmonėms ir organizacijoms, pataria energijos efektyvumo, taip pat elektros, šilumos, dujų tiekimo, planavimo ir reguliavimo klausimais. D. Jasas taip pat yra Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už energetikos reguliavimo klausimus.
Kandidatas turi ilgametės patirties rengiant energetikos sektoriaus teisės aktus, yra prisidėjęs rengiant ir tobulinant Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių įstatymus, taip pat Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Jis taip pat teikia konsultacijas dėl energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo ir tobulinimo tiek Lietuvos, tiek užsienio viešajam ir privačiam sektoriams.
Prezidentės pasitikėjimą kandidatu lemia šio žmogaus profesionalumas ir patirtis informacijos sisteminimo, analizės, strateginio planavimo ir metodinės pagalbos srityse. Prezidentė tikisi, kad D. Jaso, kaip energetikos inžinieriaus ir konsultanto, žinios sustiprins Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gebėjimus priimti kvalifikuotus sprendimus, skatinančius konkurencingos ir skaidrios energetikos rinkos kūrimą, efektyvų vartotojų interesų gynimą ir darnią viso sektoriaus plėtrą ilguoju laikotarpiu. D. Jaso darbo privačiame sektoriuje patirtis turėtų sustiprinti dialogą tarp visų rinkos dalyvių. Tai ypač svarbu toliau tobulinant šilumos, elektros, dujų ir vandens ūkio reguliavimo metodikas.
Gerbiamieji Seimo nariai, D. Jaso nepriekaištinga reputacija, patirtis energetikos sektoriuje ir asmeninės savybės neleidžia abejoti, kad jis yra tinkamas eiti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigas. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentė tikisi, kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, palaikysite šią kandidatūrą. Gerbiamasis kandidatas yra pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Nuoširdus ačiū dar kartą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūsų, gerbiamoji pranešėja, pagal Statutą galima tik klausti. Klausia J. Kondrotas. Gerbiamasis Jonai, gal galite klausti? Ar atsisakote? (Balsai salėje) Neklausite?
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū. Atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, ar dabartinis kandidatas, kaip jūs pristatėte, konsultavo energetikos klausimais dėl saulės baterijų įrengimo, kai buvo nustatytos kainos ir kai mes keitėme? Kada jis buvo, esant senosioms saulės energijos kainoms, ar naujosioms?
L. ANTANAVIČIENĖ. Aš manau, kad į šį klausimą tiksliau jums galės atsakyti pats kandidatas, kuriuo metu jis konkrečiai tą klausimą kuravo ir dirbo su tuo klausimu. Dovanokite, aš konkrečiai pasakyti, kuriuo metu jis dirbo, negaliu.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Zasčiurinskai, mes jums paskutiniam suteiksime, nes jūs mūsų sąraše neegzistuojate. Klausia R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, ar negalėtumėte?.. Aš čia.
L. ANTANAVIČIENĖ. Matau.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, ar negalėtumėte plačiau pakomentuoti, kokiose privačiose kompanijose dirbo pretendentas ir kokias pareigas ėjo?
L. ANTANAVIČIENĖ. Pretendentas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ir iki šiol, šiuo metu jis tebedirba šioje akcinėje bendrovėje „Ekotermija“. Pradėjo nuo gana žemų pareigų ir palaipsniui kilo šios kompanijos komandoje užimdamas vis svarbesnius postus. Iš tikrųjų dirbo tiek su įstatymų projektų rengimu, tiek su konsultacine veikla, kaip ir minėjau, konsultuodamas tos kompanijos klientus. Visa jo darbo patirtis nuo tada, kai jis baigė studijas Kaune, yra susijusi su energetikos klausimais. Vienas iš privalumų, kad tame darbe kandidatas turėjo sąlytį su visu spektru energetikos sektoriaus, t. y. ir su dujų sektoriumi, ir su šilumos, ir su naftos sektoriumi. Manome, kad irgi prisidės jo kompetencija dirbant Kainų komisijoje.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš… Larisa! Aš esu užsirašęs pats pirmas, bet mane kažkodėl permetė į kitą grupę ir atsirado dar vienas sąrašas. Bet tiek to.
Žiūrėkite, aš noriu paklausti tokio dalyko. Mes visi puikiai žinome, kad privataus sektoriaus interesai yra priešingi valstybės interesams, visuomenės gėrio interesams. Privataus tikslas yra pelnas, o valstybės darbuotojų – visuotinis gėris. Todėl aš negalvoju, kad patirtis dirbant tik privačiame sektoriuje yra koks nors privalumas. Tai viena.
Antra. Jūs paminėjote patirtį dėl atsinaujinančių išteklių. Bet mes žinome, kad tie žmonės, kurie dalyvavo rengiant šį įstatymą, pridarė tiek bėdų, kad naujos kadencijos pačiais pirmais mėnesiais reikėjo iš karto tobulinti arba naikinti kai kuriuos to įstatymo sprendimus. Todėl mano klausimas, kokiais praktiniais veiksmais tikrinamas kandidato tinkamumas eiti tas konkrečias pareigas? Konkrečiai.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų renkantis kandidatą buvo nemažai kalbama ir su pačiu kandidatu. Be abejo, pirmiausia, su žmonėmis, kurie su kandidatu turėjo darbinių santykių, t. y. su tais, kuriems jis teikia konsultacijas. Taip pat kalbėjomės su žmonėmis, kurie iš šono galėjo vertinti, kiek kompetencijos šitas žmogus turi. Be abejo, kaip ir visi kandidatai, jisai buvo patikrintas, kad nebūtų kokių nors neteisingų dalykų praeityje.
Taigi tas, kaip jūs minite, galimas konfliktas, kadangi žmogus dirbo privačiame sektoriuje, mūsų manymu, nėra blogis. Tai yra žmogus, nuėjęs dirbti į komandą, visi sprendimai komisijoje yra priimami kartu. Tai, kad jis žino, kaip veikia, kaip funkcionuoja privatus sektorius energetikos srityje, manome, kaip tik bus teigiamas dalykas. Tikime, kad šitas žmogus, nuėjęs dirbti į komisiją, iš tikrųjų nuoširdžiai dirbs valstybei, t. y. žmogui. Tačiau jo žinios, tos, kurias jis atsineš iš privataus sektoriaus, yra papildomas dalykas, jis galės tas žinias panaudoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 10 dieną.
15.20 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 4, 5, 51, 61, 7, 71, 73, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3460(3)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3460, svarstymas. Kviečiu į tribūną Z. Žvikienę, Žmogaus teisių komitetas. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šio įstatymo yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra prieš Lietuvą, todėl buvo ir Vyriausybės prašymas taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar yra kas nors iš Žmogaus teisių komiteto be Z. Žvikienės? Prašom. Kas pavaduotojas? (Balsai salėje) Kas? Zita Žvikiene, prašom į tribūną.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui bei pateikė siūlymą papildyti įstatymo 7 straipsnio pakeitimą, papildyti 4 punktu dėl nesiimamų priemonių, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Taip pat Žmogaus teisių komitetas pritarė ir pateiktai M. A. Pavilionienės pataisai, papildymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, truputį techniniai nesklandumai. P. Gražulis sako – užsirašęs diskutuoti, tai kviečiu į tribūną.
P. GRAŽULIS (TTF). Netikėtai išsibraukiau. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, kad Europa eina visiškais klystkeliais. Visur įžvelgia žmogaus teises, visur persekiojimą, išnaudojimą ir panašiai, net kažkokių prekių ir paslaugų sektoriuje būtinai turėtų būti nepažeidžiamos moters teisės. Aš negaliu suprasti, kaip galima pažeisti teises prekių ir paslaugų sektoriuje, nebent už kirpimąsi, kai kerpamės, tai mes turėtume mokėti tiek pat, kiek ir moterys moka. Bet mes dar turime barzdą, tai aš nežinau, kai mes skutame barzdą, moterys barzdos neturi. Mes prieisime, kad greitai, man atrodo, bus reguliuojama, kiek šeimoje turi gimti berniukų, kiek mergaičių, kad nebūtų pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės ir direktyvos. Net gimdymas, vaiko žindymas, tai irgi yra motinystės… nėštumas, motinystė irgi gali būti išnaudojimas ir diskriminacija. Aš nežinau, ar gali vyrai gimdyti, jūs man pasakykite. Aš nežinau, iki šiol negalėjo, bet gal Europoje jau pradėjo gimdyti vyrai arba nėštumas taip pat jau yra moters išnaudojimas. Kas čia darosi su ta Europa, su tomis teisėmis? Žiūrėkime esminių dalykų, žmogaus, kad valstybėje didelis socialinis skurdas.
Aš taip pasakysiu, kita vertus, man nėra labai gražu, kai matau moteris, vairuojančias kombainus ar dirbančias su buldozeriu, su traktoriumi. Tai yra trapi būtybė – moteris, ir jai tikrai turi būti tas darbas pagal jos lytį, galų gale pagal fizinį pasirengimą, o ne kažkur gatvėje ar kur statybose dirbti su laužtuvu. Mes turime gerbti moterį, tikrai tas darbas turi atitikti jos, kaip tos, kuris neša pasauliui gyvybę, orumą, o ne taip. Taigi vyras ir sutvertas tam, kad jis fiziškai galingesnis, jisai turi dirbti tokius fiziškai sunkius darbus, galų gale išlaikyti šeimą yra jo priedermė. Laikykimės tų principinių nuostatų ir šitiems kvailiems europiniams įstatymams nepritarkime. Čia niekas šiandien… Dėl darbo užmokesčio, dėl kitų dalykų, aš suprantu, galima kalbėti, bet ar šiandien yra didelis moters išnaudojimas? Pažiūrėkite, mūsų Seimo Pirmininkė, mūsų Prezidentė, taigi vadovauja moterys ir niekas jų neišnaudoja, niekas neeliminuoja. Kam čia tų visų perdėtų dalykų reikia? Čia, mano manymu, yra gili veidmainystė. Viena vertus, gerbiame žmogaus teises, kita vertus, lipa ant galvos su paradais visokie homoseksualai ir primeta savo kultūrą. Gal gerbkime save, savo kultūrą, gerbkime moterį, ir čia tokių įstatymų nereikia.
PIRMININKĖ. Daugiau diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. D. Kuodytė – už.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu mes perkeliame į mūsų teisinę bazę būtent europinius dokumentus nediskriminavimo srityje. Kiek matau, yra pradėta pažeidimo procedūra. Šiuos projektus svarstome jau ne pirmą kartą, kai girdi diskusijose tokias kalbas, kad pas mus iš Europos ateina tokios blogybės kaip žmogaus teisės, tai, man regis, save gerbiantis Europos Sąjunga šalies parlamentaras turėtų susilaikyti nuo tokių kalbėjimų. Aš siūlau balsuoti už šį projektą ir jį priimti kuo skubiau, nes tikrai manau, kad lygios galimybės, vyrų ir moterų lygios galimybės, per mažai ginamos mūsų valstybėje, tokiu projektu mes iš tiesų tą situaciją gerokai pagerintume.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tiesiog labai atsiprašau, negalėjau užsirašyti diskutuoti, nespėjau. Aš noriu tik paaiškinti vieną dalyką P. Gražuliui dėl prekių ir paslaugų. Jeigu mes nepritariame, kad vyras galėtų nuėjęs į parduotuvę nusipirkti tik moterims skirtų prekių, tai aš nežinau, kodėl jūs turėtumėte tam prieštarauti. Mes ir norime pasakyti, kad šiandieną reikia sureguliuoti taip, kad būtų lygios galimybės įsigyti prekes ir paslaugas, kad sudarytume tokias lygias galimybes bet kokioje paslaugų srityje, iš tikrųjų nediskriminuotume nėščiųjų ir moterų dėl vaikų žindymo. Žinokite, čia iš tiesų mes visi tam iš esmės pritariame, tik, kai išgirstame įstatymo projekto pavadinimą, kažkodėl susipriešiname. Labai ačiū, kad leidote.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji komiteto nariai, mes jau ne pirmą kartą tuos dalykus svarstome, kyla tokios pačios diskusijos dėl to, kad niekaip neateina projektas, už kurį būtų galima balsuoti, nes priekabiavimo sąvoka taip ir liko neaiški. Kaip tu ją pagal Civilinį kodeksą realizuosi, kas tai yra? Seksualinis priekabiavimas – visi įsivaizduoja, bet kaip priekabiavimo sąvoka realizuosite, kaip ji bus traktuojama? Tai papildomų teisinių ginčų ir visa kita klausimynas. Arba jūs, kaip komitetas, normaliai tą dalyką apibrėžkite ir pateikite Civilinio kodekso normalias pataisas, tada bus galima balsuoti. Dabar ji kabo tokia mistinė, neaišku, kaip ją traktuoti. Tai ką, mes lįsime į kokias nors žodines batalijas, darbdavys turės aiškintis tuos klausimus? Nesuplakime visko į krūvą, vėl jūs tą patį pateikėte kelintą kartą, tą patį įstatymo straipsnį, kuris kaip tik šito aiškumo neduoda. Kita vertus, mes direktyvos nuostatas turime įgyvendinti, bet įgyvendinti remdamasi dabartine mūsų baze, kaip pas mus yra, kad mes nepažeistume direktyvos ir galėtume protingai taikyti šitas nuostatas, o ne taip, kaip deklaruojama, o paskui, kaip nori, paleidžiame įstatymą ir kaip nori. Smurtas artimoje aplinkoje tampa smurtu šeimoje, nors šeimoje to smurto yra mažiausiai. Visą laiką paskui tas pats vyksta per tą patį. Todėl aš siūlau šioje stadijoje palikti komitetui toliau tobulinti, nes ta formuluotė, kurią jūs pateikėte, tikrai manęs neįtikino priekabiavimo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. D. Petrošius dėl vedimo tvarkos.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Čia gal ne dėl vedimo. Esu labai tolerantiškas tais klausimais, bet kai moteris ateina pas barzdaskučius, o jie pasako, kad ne čia pataikė, ir po to dar gauna bylą už lygias galimybes, tai, mano manymu, mes tikrai kažkur perlenkiame ir ne viskas čia yra gerai.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate po svarstymo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 5, susilaikė 34. Po svarstymo nepritarta. Taigi dabar alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Replika po balsavimo – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, gal mes tada apsispręskime, ar mes Europos Sąjungoje, ar mes kur esame? O gal su Rusija kažkaip paieškokime geresnio kontakto? Pradėta Europos Sąjungos pažeidimo procedūra. Mes neperkeliame Europos Sąjungos dokumentų į mūsų teisę. Aš manau, kad čia pakankamai aiškus dalykas. Nelabai suprantama, kas čia vyksta.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nežinome, kur mes nueisime. Šiandien ką tik A. Valinskas paskelbė, kadangi prarado vairuotojo teises, kad ieško blondinės vairuotojos, tai pradėjo lygių galimybių kontrolierė svarstyti. Dabar nurodys, jau reikės kreiptis į lygių galimybių kontrolierę, koks turi būti tavo vairuotojas, koks turi būti darbuotojas. Gerbiamieji liberalai, gerbkite neselektyviai žmogaus teises. Dėl R. Pakso teisių atkūrimo jau dešimt metų pradėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas neįgyvendintas. Vienu žodžiu, visada vienodai gerbkite žmogaus teises, o ne tik, vienu žodžiu, iškrypėlius kažkokius.
PIRMININKĖ. Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų man keistoka girdėti, dėl kokių priežasčių jūsų tokius pamąstymus, pone Petrai. Lygių galimybių įstatyme ir šiandien tų pačių Seimo narių yra priimta nuostata dėl priekabiavimo. Čia tik reikėjo perkelti į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą tą pačią sąvoką. Dėl šios sąvokos, dėl to priekabiavimo, kaip gerbiamoji Dalia sakė, iš tikrųjų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Tai viena ranka viename įstatyme jūs pritariate. Sąvoka yra direktyvinė, kas yra priekabiavimas, yra aiški. Jūs turbūt visi sutinkate, kad priekabiauti prie žmogaus dėl jo lyties, čia kalbama ne apie seksualinį priekabiavimą, bet apskritai žeminti žmogų, pažeisti jo orumą dėl jo lyties, ar tai yra vyras, ar moteris, jūs turbūt visi sutiksite, kad negalima. Ir kad šitos vienos nuostatos nėra kitame mūsų specialiame įstatyme, tai mes šiandien šitą dalyką ir padarėme. Aš tiesiog labai apgailestauju.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ponia Žvikiene, aš priminsiu tik konkrečią praktiką, kuri dabar yra Europos Sąjungoje. Kai blogai reglamentuojama šita nuostata, išeina taip, kad mokykloje tiems, kurie paklausia vaikų, kokios tu lyties, taikomos sankcijos būtent šitos direktyvos klausimu. Tai reikia Civiliniame kodekse aiškiai apibrėžti, kas tai yra priekabiavimas, ir tada bus viskas gerai. O tai, kad jei kas nors mūsų sąmonėje vietoj Maskvos, išbraukė Maskvą ir užsirašė Briuselis ir dabar viskas ir yra, tai nereiškia, kad čia vakarietiška orientacija.
PIRMININKĖ. P. Gylys.
P. GYLYS (TTF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Liberalams norėčiau priminti, kas yra Europa. Europa tai yra valstybių sąjunga, kurioje yra toleruojama įvairios nuomonės. Priminsiu, kad, be liberalų, Europoje yra krikščionys demokratai, socialdemokratai, nacionalinės tautinės partijos ir t. t. Visoms toms partijoms yra leista pasakyti savo nuomonę. Pasakyti, kad Europa yra vien liberalai, yra netiesa.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti. Pagal Statuto 153 straipsnį yra trys galimybės. Pirmoji galimybė – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Antroji galimybė – grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės ir toliau – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują. Taigi pirmiausia turime apsispręsti, ar grąžinti pagrindiniam komitetui, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už tai, kad projektą grąžintume pagrindiniam komitetui tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, t. y. kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Balsuojame.
Balsavo 79: už – 47, prieš – 32. Grąžiname projektą pagrindiniam komitetui tobulinti.
Dabar dėl atmetimo aš kažkaip net nesiūlau balsuoti. Gal bendru sutarimu galime taip, kaip priėmėme sprendimą, grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, dar kartą primenant, kad Lietuvai jau yra Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrinis procesas. Ar galite tam pritarti? Grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti. Dėkui.
15.38 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4108(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4108(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną D. Jankauską pristatyti Audito komiteto nuomonę.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip pagrindinis apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. S. Šedbaras gal gali pavaduoti J. Sabatauską?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė 2016 m. kovo 30 d. ir priėmė sprendimą bendru sutarimu už pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti šio įstatymo pakeitimo projektui ir suformulavo komiteto pasiūlymą, kad įsigaliojimas būtų nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. suderinti su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo data.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Kalbėti dėl viso projekto taip pat nėra… Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
15.40 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 81 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3029(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu M. Bastį, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, bet ateina I. Šiaulienė vietoj M. Basčio.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, klausimas yra dėl siekio užtikrinti institucijų, kurių funkcijoms atlikti būtina informacija, per juridinių asmenų dalyvius ir jų duomenis… poreikis tokią informaciją gauti ir asmens duomenų apsaugos reikalavimus atitinkantį juridinių asmenų dalyvių duomenų tvarkymą elektroninėmis priemonėmis. Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė šiam įstatymo pakeitimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Kviečiu A. Mitrulevičių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3029(2). Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3029(2). Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Užsirašiusių kalbėti po svarstymo irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Prašo balsuoti.
Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Viešųjų įstaigų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
15.43 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2781(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6a ir 2-6b klausimai. Pirmasis – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo svarstymas. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Šiuo projektu yra siekiama palengvinti ir užtikrinti Konstitucijos 68 straipsnyje numatytą piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimą. Siūloma įstatymu numatyti galimybę naudoti elektronines priemones renkant piliečių parašus dėl įstatymų leidybos iniciatyvos ir apibrėžti parašų rinkimo procesą pasirašant Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape.
Taip pat yra numatoma, kad piliečių parašų rinkimo lapus su parašais per nustatytą terminą Vyriausiajai rinkimų komisijai gali pateikti ne tik iniciatyvinė grupė, bet ir jos įgalioti atstovai. Elektroniniu būdu pasirašytus piliečių parašų rinkimo lapus kaupia Vyriausioji rinkimų komisija. Siūloma parašų rinkimo tvarka jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų įstatymuose.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą. Priimta bendru sutarimu – pritarti iniciatorių pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šiaulienę, Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia yra mano pačios teiktas įstatymo projektas siekiant palengvinti parašų rinkimą referendumuose ir šiaip, kada siekiama išreikšti…
PIRMININKĖ. Kolege, jūs dabar atstovaujate ne sau, o komitetui.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tuoj aš pasakysiu. Ir komitetą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo pažiūrėjęs į šį įstatymą labai griežtai ir teikė savo siūlymus, kad sąvokos būtų suderintos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, tobulino ir pagrindiniam komitetui pateikė patobulintą įstatymo projektą bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada kviečiu S. Šedbarą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Nematau J. Sabatausko.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį ir lydimąjį Referendumo įstatymo projektą svarstė 2015 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas abejais atvejais yra toks pats – iš esmės pritarti tiek Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo, tiek Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams.
Balsavimo rezultatai: pirmuoju atveju iš 8 už balsavo 6, 2 nedalyvavo balsavime; antruoju atveju – 7 dalyvavo balsavime, 6 – už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu vėl M. Petrauskienę į tribūną, nes yra pataisų.
Taigi dėl 1 straipsnio Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo pataisymus.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, siūlo pataisymus, kad reikia pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą, tačiau mūsų komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ne tą skaitote.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarti projekto iniciatorių nuostatai…
PIRMININKĖ. Ne, ne, ne, ne tokia redakcija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo, kokiu būdu bus renkami piliečių parašai – popieriniu ir…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ir elektroniniu būdu.
PIRMININKĖ. Jūsų komitetas nepritarė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Nepritarėme.
PIRMININKĖ. Tai gal paaiškinkite kodėl.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarėme projekto iniciatorių nuostatai, kad visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija turi sudaryti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapų.
PIRMININKĖ. Dėl pataisų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Galime. Pritarta, kad nepritariame Informacinės visuomenės plėtros komiteto pozicijai.
Toliau yra nekonkretus Vyriausybės…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes irgi nepritarėme, nes dėl elektroninio parašo būtų susiaurinta galimybė… galinčių pasirašyti elektroniniu būdu ratas.
PIRMININKĖ. Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcijai. Taip, gerbiami kolegos?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dar yra vienas Informacinės visuomenės plėtros komiteto…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Yra siūloma, kad elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape piliečiai pasirašo saugiu elektroniniu parašu arba kitu būdu, užtikrinančiu pasirašomų duomenų autentiškumą ir pasirašančiojo asmens tapatybę. Mes siūlome nepritarti, nes siūlomas neproporcingai sudėtingas reguliavimas, kuris apsunkins iniciatorių pateikto projekto įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcijai ir išvadai? Pritarta. Dabar, kolege…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Toliau.
PIRMININKĖ. 3 straipsnis.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Irgi yra labai panašus dėl elektroninio parašo. Vėlgi mes siūlome nepritarti. Argumentai tie patys – siūlomas neproporcingai sudėtingas reguliavimas, kuris apsunkins iniciatorių pateikto projekto įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Galime pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio irgi kažkas panašaus.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Panašu yra irgi dėl prieigos. Vėlgi mes siūlome nepritarti. Tai yra perteklinė norma ir nuostata analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje.
PIRMININKĖ. Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicijai bendru sutarimu. Ir 10 straipsnis.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). 10 straipsniui pritariame iš dalies. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Čia pritarta iš dalies, čia yra pakeista 2016 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes pritarti? Pritarta. Ačiū, kolege, už išsamų greitą pristatymą.
Dabar dėl viso projekto po svarstymo nėra norinčių kalbėti. Ar balsuojam, ar bendru sutarimu pritariam? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Kas… (Balsas salėje: „Dėl kiekvieno atskirai!“) Tai mes dabar ir balsuojame tik dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašome balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo projektui Nr. XIIP-2718 pritarta.
15.51 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2782(2) (svarstymas)
Lydimasis – Referendumo įstatymo 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas yra pridedamas.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė. Dingo. I. Šiaulienė, Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė ir taip pat pritarė, atsižvelgdamas į Teisės departamento, Vyriausybės išvadas, patobulintam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiaip aš jau pristatydamas dėl pagrindinio išvadą minėjau, kad ir lydimąjį įstatymą rugsėjo 30 dieną komitetas svarstė, iš esmės jam pritarė. Iš septynių dalyvavusių už balsavo 6, vienas išvis nebalsavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ponia Milda, prašau vėl į tribūną, nes yra įregistruotų Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymų.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mes, komitetas, siūlome nepritarti. Vėlgi čia manome, kad siūlomas neproporcingai sudėtingas reguliavimas, kuris apsunkins iniciatorių pateikto projekto įgyvendinimą. Elektroniniu parašu turi galimybę naudotis labai ribotas piliečių skaičius, taip bus žymiai susiaurintas subjektų, galinčių pasirašyti elektroniniu būdu, ratas. Įtvirtinus šią nuostatą, nebus pasiektas tikslas sudaryti galimybes piliečiams aktyviau dalyvauti tvarkant valstybės reikalus. Siūlome pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos išdėstytai nuomonei.
PIRMININKĖ. Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai? Pritarėm. Toliau, kolege, prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Toliau vėl komiteto nuomonė, siūlome nepritarti 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tai nuostata nėra nauja, yra įtvirtinta galiojančiame įstatyme ir, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, ši nuostata perkeliama iš projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies į 3 dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Toliau Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, mes pakeitimui siūlome nepritarti. Argumentai būtų vėl panašūs, tai siūlomas neproporcingas, sudėtingas reguliavimas, kuris apsunkintų iniciatorių pateikto projekto įgyvendinimą, kad elektroniniu parašu turi galimybę naudotis labai ribotas piliečių skaičius.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Toliau Informacinės visuomenės plėtros komiteto 11 straipsnio įstatymo papildymas 111 straipsniu. Vėl mes siūlome nepritarti, komitetas siūlo pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. kovo 4 d. rašte išdėstytiems argumentams: siūlomas reguliavimas yra neproporcingai sudėtingas, o tai apsunkintų iniciatorių pateikto projekto įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir dar dėl 4 straipsnio yra.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ir toliau dar yra…
PIRMININKĖ. Kur pritariate iš dalies.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). 3 straipsnio, taip? 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Pritariame iš dalies.
Toliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pritariame iš dalies. Komiteto nuomonė: siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui, ši sąvoka yra galiojančiame įstatyme, be to, tai yra susiję su piliečių iniciatyva ir šios sąvokos turinio atskleidimas nėra esminis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolege. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Toms pataisoms, kurių redakciją parašė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Dabar dėl viso Referendumo projekto įstatymo. J. Razma – prieš. Gal pakvieskite kas nors J. Razmą, už sienos matau. (Balsas salėje: „Nenori kalbėti.“) Nenori kalbėti. Už nėra norinčių kalbėti. Kadangi buvo vienas prieš, tai balsuojam.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
15.58 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4191 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Muziejų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė, iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4191. Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir naują redakciją, kurią pasiūlė komitetas dėl 71 straipsnio. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Rytiniame posėdyje buvo Seimo Pirmininkės siūlymas ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Muziejų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys, už – 65, prieš nėra, susilaikė 6. Muziejų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIIP-4191) priimtas. (Gongas)
16.00 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3913(2) (svarstymas)
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu D. Mikutienę. Sveikatos reikalų komitetas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą, taip pat atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabą – pataisė „juridinę techniką“, ir pagal komiteto pasiūlymą įsigaliojimą pasiūlė nustatyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarta bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskutuoti nėra norinčių. Svarstymas. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui? Galima. Projektui Nr. XIIP-3913(2) pritarta po svarstymo.
16.01 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3562(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu P. Narkevičių, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pagrindinis komitetas, svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3562(2), atsižvelgė į Seimas kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos siūlymus ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta po svarstymo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1, 3 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektui.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal darbotvarkę mes šiek tiek bėgame į priekį, o neatvyko nė vienas ministras, tai aš tuoj pasižiūrėsiu, ką turime salėje, ką galime pakviesti į tribūną. P. Gražulį. (Balsai salėje)
16.03 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4238 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, irgi noriu trumpai pristatyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kur siūloma, kad šiandien, nežiūrint akcijų kiekio tvarkant atliekas, atliekų įmonė (viena savivaldybė) turėtų vieną balsą. Tokiu būdu būtų sklandžiau tvarkomos atliekos ir įsiklausoma į visų to regiono savivaldybių, kurios priklauso tam atliekų tvarkytojui, tvarkymo įmonei, – visų savivaldybių interesus. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti… Paimkime kad ir Kauno apskritį, ar tai būtų visiškai teisinga, jeigu vieną balsą turėtų Jonava ir Kauno miestas?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad būtų teisinga. Aš galiu pasakyti, kad gerą pavyzdį yra parodžiusi Tauragė. Nežiūrint to, kad Tauragė – didžiausias miestas, aplinkui Pabėgiai ir kitos savivaldybės, ten yra toks principas: vienas balsas – viena savivaldybė. Toks yra jų sutarimas, ir akcijų kiekis yra skirtingas, bet valdymo yra toks principas. Vienas balsas – viena savivaldybė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte tokį pavyzdį – Tauragė ir Pagėgiai, bet gyventojų skaičiumi, absoliučiu dydžiu jų skaičius nėra toks didelis. Jeigu palygintume, kur kolega anksčiau paminėjo pavyzdį, Jonavą ir Kauną, tai dydis nepalyginamai didesnis ir jau galima imti santykinai.
Be to, norėčiau paklausti: ir atliekų kiekis toli gražu nevienodas, ir finansiniai dalykai nevienodo dydžio mažame ir didesniame mūsų valstybės mieste, kaip jūs į tai reaguojate? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš iš dalies jau atsakiau į šitą klausimą. Mes visi skatiname, ypač žemės ūkyje ir kitur, kooperaciją, kad būtų daugiau bendro sutarimo valdant, siekiant… Ir, pavyzdžiui, žemės ūkyje – lygiai taip pat. Jeigu, pavyzdžiui, pas mus ir Vilniuje, ir Kaune akcijų kiekis yra apie 90 %, Klaipėdoje taip pat viena savivaldybė turi, tokiu atveju viena savivaldybė ir valdo, kitos gali net ir nedalyvauti susirinkimuose. Tai yra labai solidaru, kada priimami sprendimai. Valdymas yra vienos savivaldybės, vienas balsas. Manau, bus įsiklausoma į visas savivaldybes ir tikrai… Ar jūs matėte, kad kokių nors nesklandumų būtų, kad Tauragė būtų nuskriausta, kažkuo nepatenkinta. Tikrai tai yra pavyzdinė apskritis, kaip yra tvarkomasi atliekų sektoriuje.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, pataisos – kaip pataisos, bet jums turbūt yra žinoma, kad yra rengiamas atliekų tvarkymo įstatymų paketas. Čia ir ministerija įsijungusi, ir darbo grupė, ir savivaldybių atstovai. Ar nemanote, kad nėra prasmės dabar čia lopyti po vieną sakinį tą patį įstatymą, gal geriau tiesiog įsijungti, prijungti ir išdiskutuoti jūsų siūlymą bendrame procese?
P. GRAŽULIS (TTF). Matot, taip, aš gilinausi į Atliekų įstatymą, projektų yra nemažai, jie svarstomi ir komitetuose, jeigu mes pritartume po pateikimo, tai komitetas kaip tik po pakeitimo nuodugniai apsvarstytų ir šią pataisą, šią nuostatą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Nėra. Yra. Prieš – J. Razma. Dar A. Pabedinskienė. J. Razmos nėra? Už – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai pradžioje, kada Petras pristatė šitą klausimą, gal ir kyla tam tikrų klausimų, bet manau, kad tikrai reikėtų po pateikimo pritarti. Paskui galima svarstymo stadijoje ką nors ir patobulinti, tačiau iš savo patirties žinau, kad turbūt irgi nėra gerai, kada susirenka savivaldybės ir kada didžiosios savivaldybės ignoruoja mažesnes savivaldybes. Aš manau, kad vis tiek reikėtų tartis, susitarti, o derybos – kompromisų menas. Negerai, kai tarp savivaldybių atsiranda vyresnysis brolis ir primeta savo valią kitoms mažesnėms savivaldybėms.
Todėl dar kartą sakau, kad reikėtų pritarti, ir, ką kolega Linas sakė, kad galbūt kompleksiškai reikėtų laukti viso įstatymo, didelio įstatymo. Aš manau, kada ateina didelis įstatymų paketas, jisai labai ilgai užsitęsia. Kad nebūtų taip, kaip su Vijūnėlės dvaru, kai neperėjo grandiozinis įstatymas, buvo bandoma lopyti jį gabalais, o kaip išėjo, visi žinome. Todėl dar kartą siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad P. Gražuliui prieš rinkimus Gargždų apygardoje yra noras pasakyti: štai aš kovojau, kad ir Gargždai turėtų tokį patį balsą kaip ir Klaipėda. Suprantame tuos tikslus, bet vis tiek aš manau, kad reikia vadovautis sveiko proto logika. Kai yra didelis miestas, kuris daugiausia generuoja atliekų, negali ir maža savivaldybė turėti tokį pat balsą sprendžiant tuos klausimus. Todėl manau, kad projekto nereikia palaikyti, nors mažoms savivaldybėms jis būtų palankus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 42, prieš – 8, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas numatomas birželio 16 dieną. (Balsai salėje) Šiaip tai apie atliekas ir tuos įstatymus kalba Aplinkos apsaugos komitetas. Kur yra A. Salamakinas? (Balsai salėje) Tai ką nors siūlykite dar papildomai. R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad balsavote, ir aš papasakosiu, dėl ko to reikia. Tas pats yra Rietave, kuris turi didelę problemą, nes Plungė ir Telšiai nustatinėja, ką reikia daryti. (Balsai salėje) Jurgi, neturi po vieną, pasidomėk, kaip vyko paskutinis balsavimas dėl parenkamo operatoriaus. Čia reikalingas Ekonomikos komitetas, net ne vietos savivaldos, o turi būti Ekonomikos komitetas, nes tai yra susiję ir su Akcinių bendrovių įstatymu, ir su pačiu valdymu. Čia nėra aplinkos apsaugos klausimas, čia yra pačios įmonės valdymas.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote papildomai Ekonomikos komitetą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš pagrindiniu siūlyčiau Ekonomikos komitetą, gerbiamoji posėdžio pirmininke, nes tai yra, dar kartą sakau, pačios įmonės valdymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlykite. Dabar kalbame apie komitetus, apie turinį jau nekalbame. Buvo pasiūlymas, kad pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kadangi buvo siūlymas dėl Aplinkos apsaugos komiteto, tai balsuojame alternatyviai. Kas už Aplinkos apsaugos komitetą, balsuojate už, kas už Ekonomikos komitetą, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos – už, Ekonomikos – prieš. (Triukšmas salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 37, prieš – 25. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Man atrodo, darome komunistinius žingsnius, ignoruodami nuosavybę, padarytas investicijas ir kitus dalykus. Tuoj prieisime iki koldūnų fabriko akcininkų balsavimo teisių. Kas nors turi 95 %, o penki po vieną procentą, bet balsai po lygiai. Tai penki – vienas, mažieji laimės. Ar mes iki to norime nusiristi? Galvokime, ką sako Akcinių bendrovių įstatymas, ir, beje, čia būtina pereiti prie Akcinių bendrovių įstatymo keitimo, nes be šito įstatymo pakeitimo mes nepakrutėsime nė į priekį. Tas vienas įstatymo projektas visiškai pakibs ore. Aš siūlyčiau gauti Vyriausybės išvadą ir Savivaldybių asociacijos išvadą, kadangi Savivaldybių asociacija dalyvavo kuriant visą šitą sistemą, regioninių aplinkos atliekų tvarkymo centrų sistemą. Mes dabar čia paimame, mostelime ir pasakome – bus revoliucija! Ne dėl to, kad aš taip pat esu Klaipėdos rajone, ne dėl to, kad neskauda, bet galvokime, ką mes darome su teisine baze. Darome chaosą, aš nejuokauju, kažkas kitas čia nevykusiai pajuokavo.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – replika.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad iš tikrųjų liberalai primetinėja savo sąlygas Klaipėdoje kitoms savivaldybėms, tai yra faktas. Ir didelis konfliktas yra tarp visų regiono savivaldybių su Klaipėdos miestu, taip pat ir Klaipėdos rajonu. Aš manyčiau, kad tai yra labai normalus valdymas, turtą turėkite, bet vienas balsas… Šiandien faktiškai visos savivaldybės gali nedalyvauti. Vienas Klaipėdos miestas pakėlė rankas, ir sprendimai priimti, visiškai nesiskaitoma su rajonais. O rajonai taip pat turi interesų, atstovauja savo žmonėms, nori, kad būtų mažinamos atliekų surinkimo kainos, ne taip, kaip daro Klaipėdos miestas. Gerai, kad Seimas pritarė po pateikimo, pritars ir svarstymo stadijoje. Vyriausybės išvados nereikia, nes šitą nuostatą ir siūlo Vyriausybė. Aš pateikiau Vyriausybės projektą, gerbiamasis Seimo nary, todėl Vyriausybės išvados nereikia.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, yra toks oficialus siūlymas, frakcijos siūlymas, dėl Vyriausybės išvados… (Balsai salėje) Jis kalbėjo frakcijos vardu. Eugenijau Gentvilai, jūs frakcijos vardu kalbėjote? Frakcija prašo. Balsuojame, ar prašome Vyriausybės išvados ir Savivaldybių asociacijos išvados dėl šio projekto. Kas turite tokią nuomonę, balsuojate už, kas manote priešingai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 43, prieš – 15, susilaikė 9. Taigi prašome Vyriausybės išvados ir Savivaldybių asociacijos išvados. Svarstymas numatomas birželio 16 dieną. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad jūs ne visai taip suformulavote klausimą, pavyzdžiui, aš asmeniškai buvau prieš Vyriausybės išvadą, bet tikrai manau, kad Savivaldybių asociacijos išvada reikalinga. Tačiau jūs suplakėte į vieną ir negalima buvo pasirinkti.
PIRMININKĖ. Ateityje atsižvelgsime į jūsų pastabą.
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4300 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-19a, 19b, 19c klausimai. Pirmas yra svarbiausias, tai yra jeigu tam pritarsime, galėsime žengti tolyn, tai yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. R. Paliukas. Pateikimas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą dviem labai svarbiais įstatymų projektais, tai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nauja redakcija Nr. XIIP-4285 ir lydimuoju Švietimo įstatymo šešių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4284. Prašyčiau pritarti, kadangi dirbo daug darbo grupių ir labai svarbu priimti tuos įstatymus.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo galime pritarti? Pritarta.
Seimo nutarimo priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Norėčiau paprašyti redaktorių, kad sujungtumėte visus šia tema Seimo nutarimus, kurie šiandien buvo priimti.
16.20 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4284, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9, 10, 11, 12, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4285 (pateikimas)
O dabar kolegą R. Paliuką kviečiu pateikti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Švietimo įstatymo 9, 10, 11, 12, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo teisinis pagrindas buvo tas, kad Valstybės kontrolės 2013 metais ir 2015 metais atlikti valstybiniai auditai nustatė, kad vaikų socializacijos centrų veikla yra nerezultatyvi ir kad minimalios priemonės neužtikrina pagalbos vaikui. Dėl to Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri dirbo kartu su Socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministerijos specialistais, taip pat dalyvavo ir visuomenės atstovai ir buvo parengtas Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tai iš esmės nauja redakcija. Taip pat kaip lydimojo buvo pakeisti kai kurie ir Švietimo įstatymo straipsniai.
Laukiamas šios naujos redakcijos rezultatas – bus patobulintas vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos teisinis reguliavimas, kuris sukurs veiksmingesnes sąlygas elgesio problemų turinčių vaikų resocializacijai ir integracijai į visuomenę, taip pat įteisins naujas ir patikslins esamas sąvokas. Čia yra tiesiog devynios grupės priemonių, kurios atsispindi naujos redakcijos įstatyme, ir aš (čia reikėtų 20 minučių aiškinti, kas pasikeitė) siūlau pritarti ir paskirti komitetus. Aš išreiškiu ir abiejų ministerijų nuomonę, kad reikia svarstyti Seime ir pagal galimybes šiuos abu įstatymus priimti.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Klausti niekas nenori. Dėkoju. Dabar po pateikimo irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galima po pateikimo pritarti įstatymų projektams Nr. XIIP-4284 ir Nr. XIIP-4285? Dėkui. Taigi abiem projektams pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi: Socialinių reikalų, Sveikatos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatomas svarstymas gegužės 31 dieną.
16.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo, kuriuo keičiamas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3893 (pateikimas)
Dėkoju krašto apsaugos ministrui, kuris atsiliepė į mūsų šauksmą ir atvyko galėdamas pristatyti darbotvarkės 2-16 klausimą. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo. Toliau jau pagal tekstą, neskaitysiu, pats gerbiamas krašto apsaugos ministras pateikdamas turbūt pasakys.
Taigi, gerbiamas ministre, prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Mieli kolegos, iš tikrųjų minėtas įstatymas numato pasikeitimą tarp abiejų valstybių slapta informacija. Tai gana tipinis įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu patikslinamos tam tikros sąvokos, aplinkybės, kaip keičiamasi tokia informacija. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Nėra norinčių klausti. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo projektui? Galime. Dėkoju. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 9 dieną.
16.24 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3994 (pateikimas)
Gerbiamasis ministre, dabar prašau pateikti įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Gerbiamieji kolegos, įstatymas taip pat labai panašus. Apima mūsų valstybės apsikeitimą įslaptinta informacija su Kazachstano Respublika. Jame nurodytos apsikeitimo informacija sąlygos, reikalavimai, patikslinamos sąvokos, todėl prašau šiam įstatymo projektui taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Dabar po pateikimo ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti? Po pateikimo bendru sutarimu pritarta įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektui. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 9 dieną.
16.25 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 6, 9, 17 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4114 (pateikimas)
Ir dabar rezervinis pirmas klausimas – Karo prievolės įstatymo 6, 9, 17 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Prašom, ministre.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu numatoma, kad karo prievolę administruojančios institucijos nurodymai dėl dokumentų pateikimo ir sveikatos patikrinimo bus pateikiami einamųjų kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše, taip pat patikslinamos karo prievolininkų pareigos, numatant pareigą laikytis einamųjų kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše pateiktų nurodymų. Siekiant užtikrinti tinkamą karo prievolininkų informavimą, projekte numatomi terminai, kuriais atitinkami nurodymai turės būti paskelbti einamųjų kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše, taip pat numatomas kitos karo prievolininkams aktualios informacijos apie šaukimo vykdymo eigą skelbimo reikalavimas.
Toks teisinis reguliavimas, numatantis viešą karo prievolę administruojančios institucijos nurodymų paskelbimą, leis efektyviau vykdyti šaukimo procedūras, taikyti karo prievolininkams, nevykdantiems einamųjų kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše paskelbtų nurodymų, teisinę atsakomybę ir sumažins prielaidas vengti karo prievolininko pareigų vykdymo.
Taip pat pažymėtina, kad asmeniškai siunčiamų karo prievolę administruojančios institucijos nurodymų pakeitimas einamųjų kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše skelbiamais nurodymais leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, šiuo metu naudojamų asmeniškai siunčiamiems nurodymams administruoti. Todėl prašyčiau pritarti šitiems pakeitimams.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Jūsų nori paklausti V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, kaip jau šnekėjome, aš irgi tam tikras pastangas šia kryptimi dėjau, esu pateikęs pasiūlymą. Dar kartą prašysiu atsižvelgti. Bendromis jėgomis. Gal galima paimti ir iš ano mano projekto.
J. OLEKAS (LSDPF). Tikrai ačiū.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ir ta proga toks klausimas, kuris ir man iškilo žinant ir matant Teisės departamento argumentus. Didelė problema, kad nemaža dalis jaunuolių vengia tarnybos. Bet, kaip Teisės departamentas sako, norint įrodyti, kad sąmoningai vengiama, kitaip sakant, norint įrodyti tyčią, yra didžiulė teisinė problema. Kaip šitą dalyką reikia išspręsti, jūsų nuomone?
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Ačiū už jūsų iniciatyvą dėl labai panašaus projekto teikimo. Aš manau, kad mes komitete sujungsime tuos projektus ir bus neprarasta autorystė.
O dėl to, kaip galėtume įrodyti. Aš manau, pirmiausia bus svarbu tai, kad ta informacija bus greičiau pasiekiama visiems, kurie gali pasiekti. Nes mes dabar taip pat sunkiai įrodome, kad tyčia neima to šaukimo lapelio, kuris nešamas. Ar jis yra už durų, ar neatidaro durų, ar neįleidžia. Mes su ta problema susiduriame. Bet aš manau, kad tai leis sutaupyti tam tikrą dalį ir valstybės lėšų nenešiojant, o kitas dalykas, tikiu, kad mūsų bendromis pastangomis tokio privalomojo šaukimo nereikės, nes dabar jaunuoliai ateina savo noru. Jiems tik bus žinia, kuriuo laiku jie gali ateiti, ir jie tuos dalykus susitvarkys.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Daugiau klausimų nėra.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Balsuojame. Ministras prašo. Taigi balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Karo prievolės įstatymo 6, 9, 17 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 2 dieną.
16.30 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4268ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4269, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XII-1107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4270, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. XII-1714 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4271 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną pristatyti visą bloką įstatymų projektų finansų viceministrą A. Rimkūną. Tai yra projektai Nr. XIIP-4268, Nr. XIIP-4269, Nr. XIIP-4270, Nr. XIIP-4271. Pagrindinis – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji.
A. RIMKŪNAS. Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas vienas pagrindinis įstatymo projektas, t. y. Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir trys lydimieji įstatymų projektai, Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 8 straipsnio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai.
Teikiamu pagrindiniu įstatymo projektu į nacionalinę teisę yra perkeliama Mokėjimų sąskaitų direktyva, reglamentas dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir reglamentas, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai.
Pateikiamo pagrindinio įstatymo projektas turi tokius tikslus: pirmas – sumažinti būtiniausių mokėjimo paslaugų kainas, padidinti mokėjimo paslaugų prieinamumą gyventojams, didinti konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir skatinti naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Iš esmės ši nauja Mokėjimų įstatymo versija iš tikrųjų yra labai aktuali Lietuvos gyventojams, bankų klientams, kadangi suteikia gerokai palankesnes sąlygas gauti pagrindines paslaugas Lietuvos komerciniuose bankuose. Taigi projekte yra numatoma galimybė vartotojui atsidaryti pagrindinio mokėjimo sąskaitą kredito įstaigoje arba elektroninių pinigų įstaigoje. Pagrindinio mokėjimo sąskaita turės būtiniausias mokėjimo paslaugas (tai mes vadiname mokėjimo paslaugų krepšeliu), o tos paslaugos turės būti teikiamos už ne didesnį negu priežiūros institucijos, o priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, nustatytas maksimalus komisinis atlyginimas.
Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, nustatytų konkretų pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarančių paslaugų rinkinį, tačiau paslaugų sąrašas, arba krepšelis, bus apibrėžiamas pačiame įstatyme, būtent: mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, lėšų įmokėjimas ir gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą, grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose arba bankomatuose, mokėjimo operacijos naudojant mokėjimo kortelę, kliento aptarnavimo vietose arba kredito įstaigos internetinėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinius nurodymus, vykdymas valstybėse narėse, mokėjimo priemonių, įskaitant mokėjimo kortelę, išdavimas.
Lietuvos bankui priėmus šį įstatymą bus pavedama nustatyti minimalų kredito pervedimų skaičių ir minimalią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą, patenkančius į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį. Viršijus šiuos dydžius būtų taikomi standartiniai įkainiai. Lėšų įmokėjimas, gautų mokėjimų įskaitymas ir mokėjimai naudojantis mokėjimo kortelėmis turės būti teikiami už nustatytą komisinį atlyginimą neribojant operacijų skaičiaus. Lietuvos bankas nustatys pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainą.
Direktyvoje yra numatyta, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turi būti suteikiamos nemokamai arba už pagrįstą komisinį atlyginimą, todėl projekte yra siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, nustatydamas maksimalų pagrįstą komisinį atlyginimą už pagrindinę mokėjimo sąskaitą, atsižvelgtų į direktyvoje įtvirtintus kriterijus, būtent nacionalinių pajamų lygį ir į vidutinius įstaigų taikomus komisinius atlyginimus už mokėjimų paslaugas.
Kitas svarbus ir socialiai jautrus momentas yra tas, kad asmenims, kuriems yra paskirta piniginė socialinė parama, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą kredito įstaiga turėtų suteikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų rinkinį už ne didesnį negu 50 % Lietuvos banko nustatyto maksimalaus komisinio atlyginimo. Taip pat priėmus šį įstatymą vartotojams bus sudarytos galimybės lengviau palyginti atskirų kredito įstaigų teikiamų paslaugų komisinius atlyginimus. Projektu yra įgyvendinamas tarpbankinių mokesčių reglamentas, kuris už vietinius pavedimus debeto kortele nustato maksimalų nulio ir 0,2 % sandorio vertės mokestį, o už atsiskaitymus kredito kortele – nulio ir 0,3 % sandorio vertės mokestį.
Baigdamas galiu pasakyti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadas dėl parengtų įstatymų projektų. Pateiktos pastabos yra daugiau teisinės technikos pobūdžio, jos bus įvertintos svarstymo komitetuose metu. Taigi prašau priimti teikiamą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu padėkoti Finansų ministerijai, kad pagaliau ryžotės registruoti ir pristatyti šį projektą Seime. Mano klausimas galbūt iš dviejų dalių. Pirma dalis labai paprasta. Visi žinome, kad direktyva, kuri reglamentuoja šitą mokėjimo sąskaitą, yra patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos jau prieš penkerius metus. Kadangi ji reglamentuoja teisingus bankų komisinius mokesčius pagal šalies išsivystymo lygį ir darbo užmokestį, kodėl mes delsėme ir anksčiau nepriėmėme, o tik pagal direktyvą nacionaliniai parlamentai iki rugsėjo 18 dienos turi priimti šitas nuostatas?
Antra dalis. Krepšelyje išgryninimo suma yra 500 eurų. 15 metų visi komerciniai bankai ėjo per privačias įstaigas, kvietė darbuotojus, kad mokėtų per korteles darbo užmokestį, išgryninimas nemokamas. Kodėl negalima padaryti taip, kad išgryninimas būtų nemokamas tokio darbo užmokesčio, kokį gauna konkretus pilietis, nes komerciniai bankai žino, kokį darbo užmokestį gauna?
A. RIMKŪNAS. Dėkui už klausimus. Kodėl mes dabar teikiame šį įstatymo projektą, perkeliantį direktyvos ir dviejų reglamentų nuostatas? Mūsų, taip sakant, prioritetų eilėje tiesiog taip atsitiko, kad šitas įstatymas yra teikiamas dabar ir pirmininkavimas Europos Sąjungoje, ir kiti labai svarbūs su Bankų sąjunga susiję dokumentai, kurie buvo pateikti ir sėkmingai priimti jūsų, na, tiesiog šį dokumentą pastatė į eilę šiandieną. Bet tikrai lieka pasidžiaugti, kad mes nevėluojame kol kas dėl šios direktyvos perkėlimo, direktyvos perkėlimo terminas yra rugsėjo 18 diena, kaip jūs minėjote. Aš manau, mes turime galimybę laiku priimti šį svarbų įstatymą.
Dabar dėl išgryninimo sumos dydžio ir mokesčio už išgryninimą. Vis dėlto vienas iš priimamo įstatymo tikslų yra paskatinti Lietuvos gyventojus daugiau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Mes turime statistiką, pagal Europos Sąjungos valstybes Lietuva yra tarp tų kelių Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Rumunija, Italija, Graikija ir Lietuva, kur apmokėjimai grynaisiais pinigais dar sudaro arti 90 %. Graikai pirmauja, daugiau negu mes atsiskaito grynaisiais pinigais. O mes atsiliekame nuo latvių, atsiliekame nuo estų. Nekalbu apie tai, kad, tarkime, švedai apmokėti tik 34 % atvejų naudoja grynuosius pinigus – atsiskaito kreditinėmis kortelėmis. Taigi yra tokia intencija paskatinti daugiau atsiskaityti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kas, be kita ko, turi ir kitų visiems gerai suprantamų tikslų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai sveikintinas žingsnis, nes kadangi bankų konkurencijos kaip ir nėra, todėl imama, kiek nori, kas nori. Bet prašau pasakyti, kodėl nesiryžtama kaip nors reglamentuoti sutarčių sudarymo mokesčio? Dabar bankas, pavyzdžiui, už paskolos sudarymą gali imti tūkstantį, gali imti penkis tūkstančius, gali imti dvidešimt penkis tūkstančius. Taip ir vyksta, net nepriklauso nuo paskolos dydžio. Valstybė vis dėlto sugebėjo sutvarkyti, pavyzdžiui, notarų atlyginimus už paslaugas, antstolių atlyginimus. Kodėl valstybė nedrįsta kištis į šituos dalykus?
A. RIMKŪNAS. Dėkui už jūsų klausimą. Iš tikrųjų įstatymo projekte pagrindiniame mokėjimo sąskaitos krepšelyje yra tiktai Europos Sąjungos direktyvoje numatytos paslaugos. Galiu jums pasakyti, kad komerciniai bankai įstatymo rengimo metu (o mes kontaktavome su jais – su Lietuvos bankų asociacija), jie buvo labai nepatenkinti netgi ir dabar įtrauktų paslaugų sąrašu. Mus savotiškai kaltino, kad mes nuo savęs pridėjome nemažai į savo teisės aktą, ko ir nereikalavo Europos Sąjungos direktyva. Šiuo atveju sutarties sudarymo kainos ribojimas nėra numatytas, bet svarstymo komitetuose metu, jeigu tokių pasiūlymų atsirastų, kodėl ne, būtų galima juos svarstyti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, mes žinome ir jūs šiandien išvardinote, kad tiek bankai, tiek kreditinės įstaigos atlieka begales finansinių operacijų. Man besiklausant kilo toks smalsumas, ar yra apskaičiuota kokia nors tų operacijų savikaina, pagal ką mūsų bankas nustatys tuos operacijų įkainius? Matote, kur didžiausia čia bėda. Indėlininkas, padėjęs savo lėšas į banką, atlikdamas operacijas, kartais praranda daugiau negu kad turi. Ar nebūtų galima kaip nors suniveliuoti šituos skirtumus, kad bent jau ta suma, kuri guli turbūt terminuotai ar kaip, kad padengtų bent tų operacijų kaštus? Ar nemąstote apie tai? Ačiū.
A. RIMKŪNAS. Dėkui. Iš tikrųjų čia labai taiklus klausimas. Mes kartu su Lietuvos banku ruošdamiesi nustatyti konkrečius dydžius (o jie nėra nustatomi šiame įstatyme, kaip aš minėjau, Lietuvos bankas nustatys po šio įstatymo priėmimo), nagrinėjome informaciją apie šiuo metu Lietuvos ir ne vien Lietuvos – Estijos, Latvijos komercinių bankų imamus mokesčius už tam tikras banko paslaugas.
Kas mus nustebino? Kad paslaugų mokesčiai labai skiriasi. Jie skiriasi netgi tarp bankų, esančių Lietuvoje, arba tarp to paties pavadinimo bankų, esančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat mes prašėme bankų pateikti informaciją apie realius kaštus suteikiant vieną arba kitą paslaugą. Žinoma, bankų interesuose, laukiant šio įstatymo priėmimo ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo, yra parodyta, kad tie kaštai yra gana aukšti. Viskas dabar yra Lietuvos banko rankose, kuris įvertins komercinių bankų pateiktą informaciją apie realius paslaugų suteikimo kaštus ir galų gale nuspręs. Dar, be kita ko, atsižvelgs į nacionalines pajamas, t. y. mūsų gyventojų vidutines pajamas, kiek žmogus gali ir mokėti, ir galų gale priims sprendimą, koks bus taikomas maksimalus mokestis už pagrindines mokėjimo sąskaitos paslaugas.
PIRMININKĖ. Ir klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas finansų viceministre, iš tikro ilgai mes laukėme to įvykio, kuris yra šiandien – jūsų pristatymo. Šnekame jau ne pirmus metus. Aš džiaugiuosi ir manau, kad tai labai rimtas žingsnis, kuris leis mokėti klientams deramą kainą už teikiamą paslaugą, tinkamą kainą. Tai ypač liečia mažas pajamas gaunančius žmones. Aš žinau apie eigą, kokia buvo konsultuojantis Finansų ministerijos, Lietuvos banko su Komercinių bankų asociacija. Man nerimą kelia… Aš noriu jums užduoti tokį klausimą. Man nerimą kelia tai, kad čia buvo ir grasinimų, kad ir vienaip, ir kitaip, kad tai nuostolinga, kad dalis bankų bankrutuos, ir t. t. Jūsų nuomone, kaip jūs prognozuojate tolesnę ateitį įgyvendinus šitą įstatymą? Ačiū.
A. RIMKŪNAS. Dėkui už klausimą. Aš manau, kad Lietuvos bankas dirbtinai nenuleis kartelės nustatydamas maksimalų tarifą už pagrindines mokėjimo sąskaitos paslaugas. Niekas nėra suinteresuotas dirbtinai bausti, tarkime, komercinių bankų, bet vis dėlto, kita vertus, ir bus apribota laisvė, kuria, matyt, komerciniai bankai retkarčiais pasinaudoja.
Aš tik norėčiau dar vieną dalyką, kad visiems būtų aišku, patikslinti. Priėmus šį įstatymą, atsiras galimybė visiems gyventojams atsidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir tik atsidarius tą pagrindinę mokėjimo sąskaitą, joje esančių banko paslaugų krepšelio kaina arba kaina už tas paslaugas, kurios bus krepšelyje, bus apribota vienu arba kitu dydžiu. O kitos paslaugos, kurios nebus tame krepšelyje arba krepšelyje esančios paslaugos, jeigu tų paslaugų per tam tikrą laiko tarpą klientas norės labai daug, tarkim, per mėnesį jis norės šimtą kartų įdėti, išimti pinigus arba atsidaryti, ką nors užsidaryti, bus nustatytas ir tam tikras maksimalus paslaugų, esančių tame krepšelyje, suteikimo skaičius, už kurį bankas negalės imti daugiau, negu bus nustatyta, bet jeigu bus viršytas tas skaičius, bankas galės taikyti kitus įkainius.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru… (Balsas salėje) Balsuojame. Gal už visą paketą? (Balsai salėje) Kas pritariate po pateikimo Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl pirmojo klausimo, t. y. dėl projekto Nr. XIIP-4268, papildomas komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas ir dėl projekto Nr. XIIP-4270 Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Numatoma svarstyti birželio 16 dieną.
16.50 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 11, 204, 205, 209 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4148, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4149, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4150, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4151, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4152, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4153, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4154, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4155, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4156, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 15 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4157 (pateikimas)
Gerbiamas viceministre, dabar paprašyčiau pateikti irgi gausų įstatymų projektų paketą, darbotvarkės klausimus nuo 2-13a iki 2-13j, t. y. įstatymų projektus Nr. XIIP-4148, Nr. XIIP-4149, Nr. XIIP-4150, Nr. XIIP-4151, Nr. XIIP-4152, Nr. XIIP-4153, Nr. XIIP-4154, Nr. XIIP-4155, Nr. XIIP-4156 ir Nr. XIIP-4157. Prašau.
A. RIMKŪNAS. Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiama 10 įstatymų projektų, tačiau įstatymų projektų turinys yra labai paprastas, jų nuostatos yra suderinamos su Administracinių nusižengimų kodeksu. Tikslas – kaip tik suderinti dešimties įstatymų nuostatas su naujai priimto ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.
Projektuose siūlomi pakeitimai gali būti sugrupuoti į dvi grupes: pirma, suderinamos sąvokos, tai yra tokios sąvokos, kurios dabartiniame veikiančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse vartojamos („administracinis teisės pažeidimas“, „atitinkamas kodeksas“, „administracinių teisės pažeidimų bylos iškėlimas“), yra pakeičiamos sąvokomis: „administracinis nusižengimas“, „administracinių nusižengimų kodeksas“, „administracinių nusižengimų teisenos pradėjimas“.
Antra grupė – tai yra minėtuose dešimtyje įstatymų bus panaikinamos perteklinės ir galimai prieštaraujančios Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų nuostatos dėl priežiūros institucijos teisės taikyti administracines baudas.
Iš karto pasakysiu, kad Seimo Teisės departamentas dėl aštuonių projektų pateikė pastabą, kad specialiuose įstatymuose yra panaikinama priežiūros institucijos, tai yra Lietuvos banko, teisė skirti administracines nuobaudas, o Administracinių nusižengimų kodekse tokia teisė išlieka. Norėtume atkreipti dėmesį, kad pakeitimų tikslas nėra apskritai panaikinti priežiūros institucijos teisę skirti nuobaudas. Tikslas yra panaikinti besidubliuojančias, perteklines nuobaudas ar nuostatas. Ir šis pakeitimas atliktas atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pastabas.
Dar viena pastaba. Iš pradžių mes prašėme Seimo šių įstatymų projektų pakeitimus svarstyti skubos tvarka, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso įsigaliojimui nusikėlus į 2017 m. sausio 1 d., na, skubos tvarkos poreikis atkrinta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, jūs ką tik vieną pavyzdį paminėjote, bet jeigu Administracinių nusižengimų kodekse yra paminėtas Lietuvos bankas ir jis turi teisę dėl administracinių nusižengimų sankcijas skirti, o jūs manote, kad šituose įstatymuose Lietuvos banko teisė skirti nuobaudas yra perteklinė norma, tai čia truputį, man atrodo, ne visai suderinama šita įstatymų grupė su Administracinių nusižengimų kodeksu. Ačiū.
A. RIMKŪNAS. Dėkui už jūsų klausimą. Kadangi šie klausimai yra detalūs teisinės technikos klausimai, aš norėčiau užtikrinti, kad jie buvo ne kartą patikrinti tiek mūsų ministerijos teisininkų, tiek Vyriausybės kanceliarijos teisininkų ir Teisingumo ministerijos. Jeigu iškiltų kokių nors abejonių svarstymo komitetuose metu, galima būtų pasitikslinti. Bet dar kartą norėčiau pakartoti, kad mūsų tikslas nėra eliminuoti Lietuvos banko teisės skirti nuobaudas rinkos dalyviams, bet mūsų tikslas buvo išvalyti tą nuobaudų sistemą ir padaryti ją aiškią ir neprieštaringą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, atsakėte į klausimus, daugiau nėra.
Gerbiami kolegos, niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo… (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Prašau, balsuojam. Kas po pateikimo pritariate visam įstatymų projektų paketui nuo Nr. XIIP-4148 iki Nr. XIIP-4157, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas birželio 16 dieną.
16.56 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4308ES (pateikimas)
Dabar kviečiu susisiekimo viceministrą A. Šliupą pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektą.
A. ŠLIUPAS. Laba diena, gerbiama pirmininke, Seimo nariai. Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į Europos Sąjungos Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūrą, parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektą.
Šie pasiūlymai yra pateikti vadovaujantis pažeidimų procedūra, kurioje yra bendrai kvestionuojama Europos Komisijos Klaipėdos jūrų uostui taikoma žemės nuomos tvarka, pagal kurią ir būtent šiuose straipsniuose nurodytas nuostatas iš tikrųjų savininkas, turintis ten įregistruotą savo nuosavybę, įgyja teisę tiek laiko, kiek šita nuosavybė egzistuoja jo rankose, pratęsti sutartį ir neribotą laiką. Iš tikrųjų šis kvestionavimas yra susijęs, kad, jų manymu, tai riboja ūkio subjektų įsisteigimo galimybę Klaipėdos jūrų uoste, kuris yra, jų manymu, būtent ribotas ypatingai svarbus valstybės resursas. Taip yra mažinama konkurencija bei galimybė naujiems ūkio subjektams pradėti veiklą šiame objekte.
Vyko nemažai diskusijų ir su Europos Komisija, nes šitas pažeidimas yra įregistruotas 2011 metais. Vyko diskusijos su Klaipėdos jūrų uosto direkcija, su Krovos kompanijų asociacija siekiant surasti gerą kompromisą, kad būtų panaikintas pažeidimas, kuris prieštarauja Europos Sąjungos stojimo sutarčiai, ir kartu surasti kompromisą ir dabar galiojančias sutartis pakeisti pagal naujai siūlomą reglamentavimą, jeigu jis būtų priimtas.
Buvo atlikta galimybių studija, vyko diskusijos plačiame rate su visomis suinteresuotomis šalimis ir kaip to išdava atsirado šios pagrindinės siūlomo įstatymo nuostatos, kad įtvirtinama bendroji taisyklė, jog Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarka, kurios sąlygas tvirtina Vyriausybė; nuomininkas įsipareigojęs, nelaimėjęs viešosios procedūros, perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą rinkos verte naujajam laimėtojui; viešosios procedūros laimėtojas privalo pasiūlyti buvusio nuomininko darbuotojams darbo vietą naujoje įmonėje.
Atsižvelgus į tai, kad naujasis reglamentavimas bus taikomas tik uosto žemės nuomos sutartims, sudarytoms po įstatymo įsigaliojimo, susisiekimo ministro sudaryta komisija kviečia į derybas visus esamus nuomininkus dėl nuomos sutarties, atitinkančios pakeistą reguliavimą, atnaujinimo. Atnaujintos nuomos sutartys turėtų būti sudaromos derybų metu, kurios būtų organizuojamos įsigaliojus įstatymui ne ilgiau kaip per trejus metus. Atitinkamai suformuojant sąlygas, sudaryti naujas sąlygas pagal naują reglamentavimą, nepažeidžiant ir teisėtų dabartinių nuomininkų lūkesčių.
Jeigu šios derybos būtų nesėkmingos, žinoma, dabartinės galiojančios sutartys galiotų toliau iki jų termino pabaigos ir toliau jau visa procedūra vyktų pagal naują reglamentą. Žinoma, to neišsprendus – teismo keliu. Atsižvelgdama į tai, kad nepriėmus įstatymo iki liepos 1 d. Europos Komisija planuoja kreiptis į Europos Sąjunga Teisingumo Teismą, ir siekdama išvengti su tuo susijusių neigiamų padarinių Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. Jūs turbūt projektą derinote su įmonių, kurios nuomoja uostą, Žemių asociacija, koks yra jos požiūris? Ir kurioms įmonėms šiuo metu aktualiausias šis klausimas, kurioms įmonėms greičiausiai baigiasi dabar jų turimos nuomos sutartys.
A. ŠLIUPAS. Tikrai diskusijos vyko beveik metus, ir šis įstatymo projektas yra kompromisinis, suderintas ir atitinka krovos kompanijų pagrindinių, faktiškai visų Krovos kompanijų asociacijos narių interesus. Jie sutinka, kad su dabartine tvarka toliau gyventi mes negalime. Ir tos nuostatos, ir derybų laikotarpis yra būtent tie kompromisai, dėl kurių visi esame bendrai sutarę, kad tai gali būti svarstoma, gali būti priimta ir atitinkamai numatant kitas tvarkas per trejus metus pereiti prie naujo reglamentavimo.
Šnekant apie sutartis, kurias šis naujas reglamentavimas paliestų, tai dabartiniu metu ten yra 42 sutartys, kurių pagrindinė dalis dar turi nuomos sutarties galiojimo terminą 30 ir daugiau metų. Kelios sutartys baigiasi 2018–2019 metais, bet jos nėra esminės. Tikrai, kaip ir minėjau, sutarimas yra, kompromisas pasiektas. Šis projektas yra tinkamas ir Europos Komisijai, taigi labai tikimės, kad pabaigus šį procesą pažeidimo procedūra prieš Lietuvą bus nutraukta.
PIRMININKĖ. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, gal jums yra žinoma, kiek šiandien uosto naudotojai yra investavę į suprastruktūrą, ir ar neatsitiks taip, kad atėjus naujam uosto naudotojui uostas gali likti be krovinių? Ačiū.
A. ŠLIUPAS. Tikrai buvome diskutavę apie tai. Esminis dalykas yra tai, jog jeigu dabartinis nuomininkas nelaimėtų naujosios viešosios procedūros terminui pasibaigus, yra numatyta tvarka, kad naujasis laimėtojas turės kompensuoti buvusiam žemės nuomininkui už turtą rinkos verte. Rinkos vertė bus nustatyta pasirinkto nepriklausomo vertintojo. Šiuo atveju į visus buvusio nuomininko interesus ir lūkesčius yra atsižvelgta. Ir tai bus žinoma kitiems konkurso dalyviams kaip esminė sąlyga jiems tai atlikti, būtent laimėjus konkursą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar aš teisingai suprantu, kad šiandien iš tų 42 sutarčių tų sutarčių savininkai yra ne tie, kurių kažkam reikia? Ir čia yra puiki priemonė perskirstyti turtą įstatymo pagrindu, nes taip ėmęs, nutraukęs sutartį gali įsivelti į teisminius ginčus, čiagi galima išspręsti per įstatymą. Gal aš klystu? Prašom pasakyti: jūs sakote, kad kompanijų interesai yra suderinti, o kokie yra valstybės interesai? Pirma.
Antra. Kodėl mes stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio kompanijoms įsigyti turtą čia, Lietuvoje. Juk jau beveik visi pagrindiniai mūsų infrastruktūros objektai nepriklauso Lietuvai. Tai kokia čia yra valstybei nauda, koks yra interesas, skaidrumas? Ačiū.
A. ŠLIUPAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai šis klausimas gana daugialypis ir daugiapusis. Mes nagrinėjo kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžius, būtent žemės nuomos principą kituose Europos uostuose. Buvo nagrinėjama praktika, kuri yra Hamburgo, Roterdamo, Gdansko, Rygos ir Triesto uostuose. Kurioje vietoje mes, kaip valstybė, užkliuvome Europos Komisijai? Europos Komisija, matydama tiesiogines nuostatas, būtent dėl žemės nuomos termino pratęsimo įstatymo esant tam tikrai privačiai nuosavybei, atkreipia dėmesį, kad tai akivaizdžiai prieštarauja įsisteigimo laisvei. Kokia yra praktika kitose šalyse ir kituose uostuose? Iš principo tai yra būtent reglamentuojama galimybė pratęsti, atnaujinti arba suteikti nauju terminu žemės nuomą tam pačiam nuomininkui tuo atveju, jeigu jis visų pirma tenkina tuos interesus, kuriuos turi uostas ir valstybė. Pirmas yra dalykas.
Antras dalykas. Ši veikla yra naudinga ir susijusi su krovos apimtimi. To pasėkoje ta tvarka yra įteisinama žemesniais teisės aktais, kurie būtent formuojami per viešąją procedūrą. Viešoji procedūra gali būti įvairi: gali būti aukcionas, gali būti neskelbiamos derybos, gali būti skelbiamos derybos. Šiuo atveju tokią galimybę mes ir turėsime įtvirtinti, bet tai yra jau reglamentuojant poįstatyminiais teisės aktais.
Iš tikrųjų reikia žiūrėti iš abiejų pusių, visų pirma – iš valstybės. Jeigu valstybės lūkesčius tam tikras nuomininkas atitinka, tai, žinoma, mes, kaip valstybė, turime užtikrinti, kad tas nuomininkas toliau tęstų veiklą. Bet čia mes turėtume tai padaryti jau per sutartinius santykius, bendrai įtvirtindami šitą nuostatą įstatymu, kad tai būtų vieša procedūra.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis viceministre, aš tiesiog noriu jūsų paprašyti, kad jūs trumpiau atsakinėtumėte į klausimus.
A. ŠLIUPAS. Gerai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, manęs vis tiek neįtikino, kad čia mes taip sugebėsime apginti savo krovos kompanijas, kada baigsis jų mokesčiai, ir čia buvo labai geras klausimas, į kurį jūs neatsakėte: o jeigu pasiims konkurencingo uosto kompanija, kuri konkuruoja, nebūtinai mes turime žiūrėti į tuos banginius – Roterdamą, Hamburgą. Gali, pavyzdžiui, Rygos uosto kompanija nusipirkti ar kokio „Ust-Lugos“, mes nežinome. Tada jie tuos krovinius nukreips į savo uostą, prisidengę tuo, kad jie jau čia įsigijo tą krovos kompaniją.
Antras dalykas. Nepriklausomi vertintojai. Žinote, irgi visokių būna, tai gali kartais tą turtą, kurį investavo krovos kompanijos, tas nepriklausomas „vertintojas“ gali įvertinti nevisiškai adekvačiai. Ar tai nebus taip, kad mes sudarysime sąlygas mūsų įmonių turtui perimti?
A. ŠLIUPAS. Tikrai nemanau, kad bus sudarytos sąlygos kokiam nors neteisėtam arba turto perėjimui neatitinkančiam valstybės interesų, bet bendrai, kas liečia sąlygas dėl veiklos, tai visa tai yra aprašoma ir dabartinėje sutartyje dėl apimties, ir jeigu tos sutartinės sąlygos yra nevykdomos, tai uostas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį. Čia iš tikrųjų ne vien tik žemės nuoma vien tik pastatams turėti, bet turi būti tam tikra veikla, ir tokie reikalavimai dėl krovos apimties ar kitos veiklos yra nustatyti sutartyje. Taigi jeigu kažkoks nuomininkas nevykdo sutarties, automatiškai yra galimybė nutraukti sutartį ir skelbti aukcioną iš naujo. Dabar dėl turto vertinimo. Čia iš tikrųjų yra aiški procedūra dėl nepriklausomo turto vertintojo, tai manyčiau, kad dėl to yra ir Klaipėdos jūrų uosto, ir krovos kompanijos interesas nustatyti tokią turto vertę, kuri atitinka iš tikrųjų realiai to turto vertę ir rinkos kainą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, kiek aš supratau iš jūsų pristatymo, artimiausiu metu teisinis statusas, tiksliau, nuomotojas, nepasikeis, išnuomojant uosto žemę, nes jūs minėjote, kad kai kurios sutartys baigiasi po dvejų, po trejų, o kai kurios net 30 metų buvo sudarytos. Bet aš noriu paklausti dar vieno dalyko. Vis dėlto Klaipėdos uostas gana sėkmingai vysto veiklą, didėja krovos apimtis ir panašiai. Pateiktas klausimas, kad gali būti, kad ir konkurentai turi tam tikrų vilčių ir panašiai. Bet dar mano klausimas, ar šitie, kurie dabar išnuomoti, atitinka strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių reikalavimus, kai kaip tik jūs šitą teisę, tiksliau, šitą normą, ir pateikėte dabartiniame įstatyme projekte?.. Ačiū.
A. ŠLIUPAS. Jeigu teisingai supratau klausimą, iš tikrųjų dabartinės krovos kompanijos, kurios veikia jūrų uoste, atitinka mūsų Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatyme nustatytas nuostatas dėl nacionalinio saugumo. Jeigu mes kalbame apskritai apie tai, koks yra tikslas, iš tikrųjų tikslas yra pagrindinis, kad tos krovos kompanijos… Teisingai pastebėjote, uostas visą laiką didina krovos apimtį, jos rezultatai gerėja, tai mūsų tikslas yra suformuoti aplinką, kuri toliau užtikrintų tų kompanijų veiklos tęstinumą. Bet kartu mes šituo įstatymo pataisymu įgyjame įrankį valdyti tas sutartis ir tuos nuomininkus, kurie neatitinka valstybės ir uosto interesų. Todėl iš tikrųjų mes kalbame ir apie naujus nuomininkus, kurie gali atsirasti, nes, kaip žinote, uosto gilinimo projektas jau įsibėgėja, uosto gilinimo metu bus formuojamos naujos krantinės ir tada iš tikrųjų jos vėl bus nuomojamos.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis viceministre, neseniai vienos uosto kompanijos vos neįsigijo Kinija. Neįsigijo, tai, vadinasi, netrukus įsigis. Tai dabar žinant šios valstybės milžinišką svorį ir Lietuvos verslo interesus toje valstybėje, ar jūs galite garantuoti, kad jeigu staiga atsiras būtinybė nutraukti kada nors su šitos valstybės verslininkais nuomos sutartį, kad kas nors tam ryšis? Taigi atėjimas amžinas turbūt bus?
A. ŠLIUPAS. Ryžto klausimas čia turbūt apskritai valios klausimas. Bet jeigu kalbėtume apie Kinijos kompaniją, tai visų pirma jai ateiti, jeigu ji atitinka mūsų norus matyti ją uoste, negalime jos ignoruoti ir apriboti jos galimybės dalyvauti konkurse. Iš kitos pusės, jeigu mes matytume, kad ši kompanija ar kita kompanija neatitiktų mūsų, kaip valstybės interesų, tai vėlgi mes turime Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatyme saugiklį, pagal kurį iš tikrųjų mes galime ir neleisti šiai kompanijai įsisteigti Klaipėdos jūrų uoste. Ir jisai veikia, jeigu pastebėjote, tam tikri draudimai buvo komisijos konstatuoti ir kitoms kompanijoms, kurios norėjo plėstis Vilniaus oro uoste.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto po pateikimo. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Valstybė, valstybės interesai ir Lietuvos jūrų uosto interesai turbūt visiems suprantami, tai yra svarbiausias pajamų šaltinis pačiai valstybei, todėl noras augantį, ir labai sparčiai augantį, Klaipėdos uostą vienokiu ar kitokiu būdu apriboti, perimti kažkurią infrastruktūrą yra natūralus noras konkurentų, o galbūt tiesiog noras įvaryti į Klaipėdos uostą Trojos arklį, kad būtų sumažintas uosto konkurencingumas. To siekiama, pasitelkiant Europos Komisiją. Mes tą įstatymo projektą ir tuos jų gąsdinimus girdime visą šią kadenciją.
Buvome ne kartą išvykę su Jūrinių reikalų komisija, Ekonomikos komitetu į Klaipėdos uostą, išklausėme visų nuogąstavimų. Ačiū, kad Vyriausybė rado jėgų ieškoti kažkokio kompromisinio varianto, nes buvo bandoma prastumti tokį variantą, kad jau seniai čia būtų atėję ar (…), ar Kinijos, ar dar kažkokie operatoriai ir jau atsikandę uosto infrastruktūros dalį. Todėl aš siūlau mums visiems mokytis iš Lenkijos parlameno, iš Lenkijos Vyriausybės, aš turiu omeny anglių pramonę, elektros energetiką, ir nepaisymo jokių gąsdinimų vardan savo valstybės interesų. Todėl manau, kad šis įstatymo projektas yra galimybė uostui išlikti konkurencingam, neprarasti savo infrastruktūros ir tarnauti nacionaliniam interesui. Siūlau pritarti ir kuo greičiau priimti Seime šitą sprendimą, sudarantį galimybę Vyriausybei priimti poįstatyminius aktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Šablinskas – prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto požiūriu, vis dėlto esant tokiai geopolitinei situacijai, jūsų pateikti projektai kelia tokių įtarimų. Bet, kai gerbiamasis A. Skardžius čia pašnekėjo, beveik įtikino. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kol balsuojate, galiu tik pasakyti, kad dėl šio įstatymo jau irgi pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 32, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Svarstymas numatomas birželio 9 dieną.
17.18 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 312 straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4070 (pateikimas)
Dabar gerbiamasis viceministre, jūs turite vėl pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 312 straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4070. Prašom. Prašom.
R. MARKAUSKAS (DPF). Jūrinių reikalų komisija dar.
PIRMININKĖ. Kaip papildoma?
R. MARKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime sutikti, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija būtų papildoma dėl ano projekto Nr. XIIP-4308? Papildoma – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Viceministre, prašom.
A. ŠLIUPAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke, Seimo nariai. Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymo normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, ir atsižvelgdama į tai, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 atitinkamų straipsnių pakeitimo ir kitų straipsnių, netekusių galios, įstatymo projektą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius reikalavimus dėl veiklos laisvajame uoste vykdymo ir dėl uosto įrenginio terminalo atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo.
Siekiant atsisakyti perteklinio reikalavimo tvirtinti du pagal savo turinį panašius planavimo dokumentus, įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti reikalavimą tvirtinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinių jūrų uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir numatyti veiklos strategijos tvirtinimą, kas yra vykdoma ir dabar.
Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis viceministre, norėčiau pasitikslinti. Šiame projekte kalbama apie kitus uoste esančius ir valstybei priklausančius objektus ir apie jų pardavimą pagal Valstybės ir savivaldybių turto įstatymą atitinkamai suderinus su jūsų ministerija. Apie kokių uoste esančių objektų pardavimą čia kalbama? Kas turima omeny?
A. ŠLIUPAS. Atsiprašau, žinokite, tikrai nepameluosiu, bet kuriame straipsnyje apie tai yra kalbama? Atleiskite. Gali būti parduodami…
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). 2 straipsnis, 7 straipsnio pakeitimas. 2 straipsnis, 2 punktas.
A. ŠLIUPAS. Taip, matau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Čia kalbama apie pardavimą, o ne apie nuomą ar panašiai.
A. ŠLIUPAS. Čia tiesiog yra keičiamos nuostatos. Vietoj žodžio „privatizavimą“ įrašoma „parduodami“. Tiesiog yra terminologijos pakeitimai nekeičiant tvarkos.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet jūsų klausia, kokie bus parduodami konkretūs objektai?
A. ŠLIUPAS. Galėčiau patikslinti atskirai raštu arba tiesiogiai, nes šiuo metu negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Vadinasi, komitete išsiaiškinsime. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, mano buvo toks pat klausimas, bet kadangi viceministras negali atsakyti apie objektus, aš tada lauksiu komitete aiškinimosi su ministerija. Ačiū.
A. ŠLIUPAS. Atsiprašau, bet taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir turbūt Jūrinių reikalų komisija, taip?
Numatomas svarstymas – birželio 9 dieną. Siūlyčiau pagrindiniam Ekonomikos komitetui po svarstymo abu projektus gerai peržiūrėti ir sujungti, nes kai kurie straipsniai net kartojasi. Ačiū, viceministre. Jūsų klausimai baigti.
17.23 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320ES (pateikimas)
Dabar kviečiu socialinių reikalų ir darbo viceministrą A. Šešelgį pateikti Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projektu yra siekiama įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pervežti į Lietuvos Respubliką ir į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, nuostatas.
Aš gal labai trumpai pasakysiu, kad šio projekto esmė yra ta, kad anksčiau parama užsienyje mirusių piliečių palaikams parvežti buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimu, o dabar tai yra perkeliama į įstatymo lygmenį. Ir, aišku, mano minėta direktyva. Faktiškai esmė ta, kad įstatymo lygmeniu tas bus sprendžiama. Papildomai lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. Atsižvelgdami į tai, kad direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip iki gegužės 21 dienos, prašytume įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, suprantama, kad pasitaiko tokių skaudžių atvejų. Mums jau teko kalbėtis apie tą Lietuvos berniuką, kuris buvo nužudytas Švedijoje. Tuomet, kai jis buvo pargabentas į Lietuvą ir čia palaidotas, viso labo 300 eurų buvo išmokėta šeimai, nors žinome, kiek kainuoja tas pervežimas, ir galų gale visos kitos išlaidos. Visuomenė buvo sukrėsta, o man paaiškino, kad pagal tą Vyriausybės nutarimą į tokią paramą gali pretenduoti tik socialiai remtini asmenys. Jūs įsivaizduojate, Švedija ir socialiai remtini asmenys! Kas gali Švedijoje gauti tokias mažas pajamas, kad galėtų pretenduoti? Ar šia linkme kas nors pasikeitė, ar viskas lieka taip, kaip man paaiškino? Iš esmės tokiai šeimai pagalba nebus didesnė ir išvis nebus mokama.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėsime apie palaikų pervežimo kompensacijas, taip, jūs esate teisi. Parama palaikams pervežti būtų teikiama palaikų pervežimą organizuojančiam fiziniam asmeniui, jeigu jo vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės nei trys valstybės remiamų pajamų dydžiai (3 VRP), tai yra 306 eurų. Paramos dydis būtų lygus faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms, bet ne didesnės negu 54 bazinės socialinės išmokos dydžiai, t. y. 2 tūkst. 52 eurai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis viceministre, patikslinkite truputėlį, ar čia kalbama tik apie Lietuvos piliečius, ar ir lietuvius, kurie įgyja kitų šalių pilietybę ir įvyksta nelaimingas atsitikimas užsienyje? Gali būti dviprasmybių, netikslumų. Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Įstatymas konkrečiai sako: Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pervežti į Lietuvos Respubliką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Motyvai dėl viso. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Viceministras prašo skubos tvarkos. Ar galime pritarti skubai? Galime. Pritarta. Taigi pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas birželio 16 dieną.
17.29 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321 (pateikimas)
Viceministre, prašom pateikti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, projektu yra siekiama tobulinti ir tikslinti Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą. Yra keliami trys uždaviniai: pirma, užtikrinti tinkamą valstybės perimto įsipareigojimo vykdymą; antra, mažinti administracinę naštą pareiškėjams; ir, trečia, efektyvinti skolų atgavimo procesus.
Įstatymo projektu siūlome patikslinti sąlygas, kurias turi atitikti vaikas ir pareiškėjas, kreipiantis dėl išmokų (4, 5 straipsniai), nustatyti minimalų fondo išmokos dydį (šiuo metu buvo nustatytas maksimalus, minimalaus nebuvo), reglamentuoti fondo išmokų perskaičiavimo taisykles, išplėsti ir sukonkretinti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus; nustatyti, kad pakartotinio kreipimosi atveju išmokos būtų skiriamos ir mokamos už laikotarpį, kuris yra ne ankstesnis kaip vienas mėnuo iki pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos; sugriežtinti fondo išmokų išieškojimo tvarką, numatant, kad sprendimas dėl fondo išmokos mokėjimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas; taip pat numatyti, kad palūkanų skaičiavimas nutraukiamas skolininko mirties dieną; nustatyti, kad skolininkų ir pareiškėjų grąžintos lėšos gali būti naudojamos tik išmokoms mokėti; nustatyti fondo administratoriaus teises ir pareigas, taip pat ir pareigas teikti fondo administratoriui informaciją tų institucijų ir tų asmenų, kurie yra tiesiogiai susiję su fondo veikla ir išmokamomis išmokomis.
Pats pagrindinis tikslas yra siekti, kad kiek įmanoma daugiau būtų grąžinama skolų, tai yra perduodama iš karto tą pačią dieną antstoliams, ko anksčiau nebūdavo, o būdavo laukiama tam tikros susikaupusios sumos ir praeidavo tam tikras laikas, kai būdavo ieškoma skolininko. Tikimės, kad šiuo įstatymo projektu ir pakeitimais mes turėsime galimybę efektyviau susirasti ir išieškoti iš skolininkų lėšas, kurias jie privalo mokėti savo vaikams teismo sprendimu. Siūlome įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų noriu padėkoti, jūs, darbo grupė, atlikote didžiulį darbą, siekdami efektyvesnio Vaikų išlaikymo fondo darbo, veiklos. Norėčiau klausti dėl skolų išieškojimo.
Šią funkciją jūs numatėte perduoti antstoliams jau pirminiame skolų išmokėjimo… mokėjimo etape. Ar aptarta, kaip tai bus daroma, kai valstybės skolininkas išvyksta į užsienį ir galbūt sąmoningai tokiu išvykimu vengia skolos mokėjimo? Ar nemanoma, kad būtų tikslinga su Europos Sąjungos valstybėmis rengti galbūt bendrą paieškos registrą, kaip nors griežčiau ir atsakingiau tarptautiniu mastu galvoti apie tokius atsakomybės vengiančius asmenis? Labai ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū jums už gerą klausimą. Jeigu kalbėtume apie skolininkų registrą, tai tikrai, jeigu būtų toks registras, jis labai labai palengvintų galimybę identifikuoti skolininkus ir pareikalauti vykdyti pareigas. Bet kol mes tokio skolininkų registro neturime, o kol kas tik kalbamės, sprendimai dar nepriimti, mes vis tiek tikimės, kad ateis laikas, kai tokį registrą turėsime, ir į tą registrą pateks ir tie, kurie yra skolingi dėl vaiko išlaikymo.
Dabar apie užsienį. Jeigu kalbėsime apie užsienį, mes turime Europos Tarybos reglamentą 4/2009, kur mūsų Vaikų išlaikymo fondas yra kaip centrinė institucija, bet tai priklauso nuo teismo sprendimo. Jeigu teismas išduoda Europos vykdomąjį raštą, tai mes tokiu dokumentu remdamiesi turime teisę kreiptis į tos šalies, kur galimai yra skolininkas, irgi centrinę instituciją ir gauti apie skolininką visą informaciją. Jeigu gauname informaciją, kad jis yra bedarbis arba jo pajamos yra per daug menkos, tai tada yra pagrindas mokėti išmokas.
Ta funkcija jau vienaip ar kitaip yra atliekama, bet jeigu teismas nepriima tokio sprendimo, o priima sprendimą priteisdamas Lietuvoje, neišduoda Europos vykdomojo dokumento, tada mes tokio pagrindo neturime, tada skolininkas ieškomas Lietuvoje ir, sakykime, per antstolius, kurie yra profesionalai. Šiaip iš principo labai daug buvo kalbėta su antstoliais ir jie yra pasiryžę tą veiklą aktyvinti, nes gaus informaciją pačią pirmą dieną, kada bus priimtas sprendimas, ko nebuvo anksčiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamas viceministre, kolegė sakė, ką ir aš norėjau pasakyti, kad mes apie tą registrą kalbame jau antrą kadenciją. Deja, tai tik kalbos. Būtų labai gerai, tai būtų labai veiksminga priemonė, kad jie visi būtų registruoti ir būtų galima apriboti tų skolininkų judėjimą. Norėčiau palinkėti, kad jis kuo greičiau atsirastų ir dirbtume ta kryptimi. Aš manau, tai būtų veiksmingiausia. Čia ne klausimas, tiesiog palinkėjimas. Labai ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas pateikė daug pastabų. Ar tai reiškia, kad dėl šių mokėjimų skyrimo, išmokėjimo tvarkos buvo daug nagrinėta teisminių ginčų metu?
A. ŠEŠELGIS. Jūs turite omeny Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas? Manau, kad tai yra pastabos, kurias svarstymo metu tikrai galima suderinti ir į jas atsižvelgti. Gavome pavėluotai, manome, kad svarstymo metu tos pastabos bus įvertintos.
PIRMININKĖ. Klausia O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamas viceministre, galbūt jūs nėjote aukštų pareigų, kai buvo kuriamas šitas fondas. Ponia Rima labai gerai atsimena, mes turėjome Šeimos ir vaiko komisiją Seime ir dėjome daug pastangų, kad būtų įsteigtas šitas fondas, kuris kartais yra vaikų išlaikymo vienintelės pajamos. Aš norėjau jūsų paklausti. Tada mes prirašėme ir įstatyme, man atrodo, yra, kad per muitinę jų nepraleis, ir tas registras, aš maniau, jau seniai yra sukurtas. Norėjau jūsų paklausti, kiek per tą laiką buvo kreiptasi dėl tarptautinio orderio, kaip Lietuvai sekasi surinkti tuos nemokėlius?
A. ŠEŠELGIS. Geras klausimas, beje, sunkus klausimas. Nemokėlių surinkimas yra toks, galiu išreikšti jį procentais, tai yra iki 4 % išmokėtų pinigų. Bet darydami tas pataisas, kalbėdami ir diskutuodami tikimės, kad pradėjus veikti įstatymui mes bent jau pirmais metais tikimės pasiekti iki 10 %.
O šiaip jūs esate teisi, tas įstatymas buvo priimtas 2008 m. sausio 1 d., ir mes tikrai labai džiaugiamės, kad kas buvo prie šio įstatymo ištakų, šiandien yra Seimo nariai. Jeigu ir svarstymo metu iškils būtinybė truputį koreguoti, mes labai džiaugsimės dėl pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis viceministre, leiskite ir man užduoti jums klausimą. Jūs manote, kad po to, kai bus priimtos šio įstatymo pataisos, mechanizmas pradės veikti geriau ir išieškojimai bus rezultatyvūs, ne tokie, kaip dabar arba kaip iki šiol? Aš labai palaikau koleges R. Baškienę ir O. Valiukevičiūtę, nes mes tuo metu kaip tik kūrėme šitą įstatymą, ir aš irgi buvau tvirtai įsitikinusi, kad išieškojimas vyksta tikrai teisingai ir laiku.
Mano esminis klausimas. Kai perskaičiau jūsų aiškinamąjį raštą ir kaip jūs atsakinėjote į klausimus, man nesusidarė įspūdis, kad priėmus įstatymą kas nors realiame gyvenime pasikeis. Gal aš neteisi? Norėčiau jūsų atsakymo.
A. ŠEŠELGIS. Svarstydami ir teikdami įstatymo nuostatas dėl šio projekto, mes labai įdėmiai studijavome kolegų latvių panašią sistemą, jie per metus išieško 11 %. Mes tikimės, kad jeigu laiku bus atiduota antstoliams, o tos funkcijos nevykdys Vaikų išlaikymo fondas, tai išieškojimas tikrai turės būti efektyvesnis. Dabar prognozuoti, kiek procentų bus, aš tikrai nedrįsčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viceministre, atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti birželio 16 dieną.
Replika po balsavimo – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Žmogaus teisių komiteto pirmininkė mano (ir aš jai pritariu), kad pagrindinis komitetas turėtų būti Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes tada turime balsuoti ir apsispręsti. Yra siūlomas ir Žmogaus teisių komitetas. Aš tada siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuojate už, kas už Žmogaus teisių komitetą, balsuojate prieš. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – už, Žmogaus teisių komitetas – prieš.
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 25, prieš – 17. Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Tinka taip? Dėkoju.
17.42 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, liko vienas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu A. Dumčių į tribūną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip rytdienos Širdies dienos Seime preliudiją padarysiu tokį trumpą pranešimą, kurio toks pavadinimas „Kodėl lietuviai bene trumpiausiai gyvenantys europiečiai?“
„Lietuviai gyvena trumpiausiai, lyginant su Europos Sąjungos šalimis. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia 68 metų, o moterų – 79 metų. Pasaulio banko duomenimis, mūsų išgyvenamumo rodikliai skiriasi nuo 15 pažangiausių Europos Sąjungos šalių – 4–7 metais yra mažesni. Šios šalys skiria nemažai investicijų sveikatos apsaugai, švietimui, skatinamas aktyvus gyvenimo būdas, vadinamasis aktyvus senėjimas. Visapusiškai aprūpinto žmogaus gyvenimas tampa kokybiškesnis, ilgesnis.
Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština, neužsiima jokia sporto veikla. Nerimą kelia didėjantis piktnaudžiavimas tabaku ir svaigalais, ypač alkoholiu, poilsio, darbo, mitybos režimo nesilaikymas, ignoruojamos profilaktikos, ankstyvos diagnostikos priemonės, apskritai nesirūpinama savo sveikata. To pasekmė aiški: dėl širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta per 56 % ligonių, didėja onkologinių ligų, tuberkuliozės, psichikos ligų.
Optimizmo kol kas nesukelia Sveikatos programos 2014–2025 metams patvirtinimas, nes pagal ją skirtas tik 1 % sveikatos priežiūros išlaidų prevencinėms sveiko gyvenimo būdo skatinimo priemonėms, o reikėtų mažiausiai nors 2 %. Dvyliktus metus rengiame akciją – Širdies dieną Seime, kurią lydi žymių Kauno kardiologų, neurologų mini konferencijos labai aktualiais klausimais.
Prieš trejus metus buvo inicijuotas ūmių išeminių sindromų klasterio įdiegimas Lietuvoje. Ši sistema jau duoda pirmuosius rezultatus. Pastebimai mažėja mirties atvejų dėl ūmaus miokardo infarkto ir insulto. Mes nebesame taip jau aukšto mirtingumo šalis bent dėl išeminės ligos.
Rytdienos Širdies dienos Seime programa skirta mano minėtiems klausimams nagrinėti. Kviečiu kolegas pasitikrinti sveikatą ir atvykti į konferenciją, kurią bus galima stebėti ir internetu.“ Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū, profesoriau. Dar kartą tiesiog raginu kolegas ateiti rytoj pasitikrinti profilaktiškai.
Dabar siūlau registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Taigi 2016 m. gegužės 3 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.