PASIŪLYMAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

„DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44,  44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 IR 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 61¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3635

2024-06-03

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	8 (44)	(5) (2^2)		Argumentai:         Krovininio transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų atlygis susideda iš kelių dalių – bazinis atlyginimas (kurį mato SODRA) ir dienpinigiai. Pagal siūlomą Įstatymo projektą, pasibaigus kvotai, vairuotojai nebegalėtų būti darbinami, kadangi jų bazinė alga (be dienpinigių dalies) sudarys mažiau nei 1,2 BDU. Todėl siūloma tikslinti Įstatymo projektą nurodant, kad trečiųjų šalių piliečių darbo užmokestį sudaro bendras atlygis kartu su kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis ar dienpinigiais.         Įstatymo 44 straipsnio papildymu nauja 2^2 dalimi siūloma nustatyti, kad išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. Pažymėtina, kad tarptautinio transporto vairuotojais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai didžiąją dalį darbo laiko dirba komandiruotėje kitose ES šalyse. Atitinkamai jų darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957 (toliau – Direktyva), nuostatos. Vadovaujantis Direktyva, lyginant komandiruotam darbuotojui mokamą darbo užmokestį ir pagal priimančios valstybės narės nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką priklausantį darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą darbo užmokesčio sumą. Turėtų būti lyginama bendra darbo užmokesčio sudedamųjų dalių suma, o ne atskiros darbo užmokesčio sudedamosios dalys.        Direktyva numato, kad darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.         Pasiūlymas:         Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:         „5. Papildyti 44 straipsnį 2^2dalimi:         „2^2. Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai), ne mažesnį  negu 1,2  paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48^1 straipsnio 7 dalį, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota.“
2.	14 (57^1)	(2)		Argumentai:       Įstatymo 57^1 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę – nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Pastebėtina, kad nei aiškinamajame rašte, nei teisės aktų iniciatorių bei rengėjų viešojoje komunikacijoje nėra pateikiama informacijos, kuo remiantis yra nustatytas 1,4 procento koeficientas kvotos apskaičiavimo mechanizme.       Lietuvos verslas konkuruoja globaliai su kitomis daug didesnes populiacijas turinčiomis valstybėmis. Lietuvoje dirbančiųjų yra tik 1 mln. 400 tūkstančių, todėl patenkinti verslo poreikio vidaus resursais nėra galimybės. Siekiant subalansuoti tiek valstybės saugumo, tiek verslo interesus, būtina turėti galimybę prognozuoti ir planuoti žmogiškųjų išteklių iš trečiųjų šalių pritraukimą. Turi būti nustatyta minimali ir maksimali ribos, kurios leistų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti konkretų kvotos skaičių tose ribose. Verslui tai duotų aiškumą ir galimybę prognozuoti žmogiškųjų išteklių poreikį metams į priekį, o Lietuvos Respublikos Seimui nereikėtų kiekvienais metais grįžti prie įstatymo peržiūros. Taip būtų išvengta papildomos administracinės ir finansinės naštos tiek valstybei, tiek verslui.         Siekiant subalansuotos valstybės migracijos ir demografinių poreikių politikos, tikslinga apibrėžti minimalią ir maksimalią kvotos ribas, kad kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti mažesnis nei 1,4 procento ir ne didesnis nei 2 procentai praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.         Pasiūlymas:         Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį, kuriuo keičiamas 57^1straipsnis, ir 57^1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:         „2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis mažesnis negu 1,4 procento ir didesnis negu 2 procentai Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“

Teikia

Seimo narys                                                                                                                    Jonas Jarutis