LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 452
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, 10 valanda. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 5 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
Neskelbiu darbotvarkės tvirtinimo, bet skelbiu, kad mes turime garbę ir progą pasveikinti tris mūsų Seimo narius su jų asmeninėmis šventėmis. Rima Baškiene, sveikiname jus! (Plojimai) J. Olekas. Ką jūs čia įrašėte? (Balsai salėje) Viskas teisingai. (Plojimai) Ačiū, ponai, kad pastovėjote. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, turime dar vieną ypatingą jubiliejų – A. Cirtautui šiandien sukanka vyriškas amžius. (Plojimai) Vytautai Kamblevičiau, prašau į sceną. Jūsų jubiliejus. (Plojimai)
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF*). Laba diena, mieli kolegos. (Juokas salėje) Iš tikrųjų graži šventė. Ačiū už didelius sveikinimus. Bet noriu iš šios scenos paskutinį kartą su kiekvienu žvilgsniu susitikti ir pasidžiaugti, kad buvome kolegos. Tad leiskite nors minutę man atsikvėpti ir susitikti su jumis asmeniškai. Ačiū. (Balsai salėje) Iš tikrųjų didelė šventė tiesiog tokioje, sakyčiau, pasaulinėje sandūroje. Mano gimimo diena vyksta šiandien, tai yra įdomiausi ir keisčiausi rinkimai Amerikos istorijoje. Tą pačią dieną gimęs mūsų gerbiamas Prezidentas V. Adamkus, kuris šventė 94 metų sukaktį. Aišku, jam „Ąžuoliukas“ negiedojo „Ilgiausių metų“, bet vis tiek yra graži šventė.
Kaip matote, yra tokia seka ir šiandien, baigiantis kadencijai, aš garbingai išeinu į užtarnautą poilsį, bet vis tiek noriu, kad mes ir ateityje liktume kolegos, draugai, kad susitikus gatvėje nereikėtų bėgti į kitą kelio pusę. Todėl noriu labai nuoširdžiai, kad ir ateityje mes būtume nuoširdūs kolegos. Aš Seime nuo 2004 metų, pasikeitė daug Seimo narių, tačiau asmeniškai visiems norėčiau padėkoti už nuoširdų bendradarbiavimą, už pagarbą vienas kitam. Likime, kolegos, draugai.
Vienas prašymas tiems, kurie lieka Seime, – ištaisykime labai mažą klaidą, kuri susijusi konkrečiai su Alkoholio įstatymu, kad tokia proga mes galėtume nuoširdžiai pakelti šampano taurę ir užgiedoti „Ilgiausių metų“! Tad ir prašau ištaisyti tą klaidą. Geriausios sėkmės! Likime bičiuliai bei mylimi ir gerbiami draugai. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės tvirtinimas. Nežinau, kas pirmasis. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, gerbiami kolegos, sveikinimai visiems. Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą – dėl Muitinės departamento direktoriaus (tikrai nemanome, kad čia verta laužyti ietis paskutinėmis kadencijos dienomis) ir rezervinį 5 klausimą, projektus Nr. XIIIP-5066, Nr. XIIIP-5067 ir taip toliau, – Asmens sveikatos priežiūros. Vis dėlto nevertėtų reglamentuoti esminių pakeitimų. Tai du tokie prašymai. Ir vienas nesusijęs su darbotvarke. Parlamentinę D. Trampo draugų grupę siūlome pervadinti Parlamentine Dž. Baideno draugų grupe, L. Kasčiūną palikti pirmininku. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. V. Kravčionok. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Labas rytas visiems. Gerbiami kolegos, prašau įtraukti į rytinę darbotvarkę pirmu klausimu registruotą Seimo nutarimą dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui – projektas Nr. XIIIP-5348. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labas rytas, gerbiami kolegos. Gerbiamas Pirmininke, prašyčiau įtraukti į darbotvarkę Seimo rezoliucijos projektą dėl Lietuvos futbolo federacijos. Jį pasirašė įvairių frakcijų atstovai. Tai yra projektas Nr. XIIIP-5323.
PIRMININKAS. Ar prašėte frakcijos vardu? Mišrios grupės vardu? Kieno vardu? Asmeniniu vardu nėra galimybės siūlyti. (Šurmulys salėje) Ar Mišri frakcija sutinka su V. Bako pasiūlymu? L. Kasčiūnas nori pareikšti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu leisite, mes mūsų frakcijos vardu prašome to paties, ko V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl kolegų siūlymo įtraukti nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Norėjau paklausti, ar mes turime Teisės departamento išvadą ir ar yra aišku, jog nėra suėję reikiami terminai dėl tokio kreipimosi? Man atrodo, tai būtų labai svarbu prieš įtraukiant ir priimant atsakingus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiktai galvoju, atrodo, kad net ir baigiantis kadencijai nekeičia požiūrio į moteris ir smurtą prieš moteris dabartiniai valdantieji, labai gaila, kad išbrauktas iš darbotvarkės projektas Nr. XIIIP-4238 – dėl privalomos mediacijos atšaukimo smurtą patiriančioms moterims. Per metus Teisės ir teisėtvarkos komitetas nerado laiko apsvarstyti šį nuo smurto nukentėjusioms moterims labai svarbų projektą.
PIRMININKAS. Jūs ir atsakėte, kad nėra apsvarstyta komitete. V. Kravčionok. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Taip, aš, atsakydama į M. Majausko pastabą, noriu pasakyti, kad buvo pristatyta viskas laiku, nustatytu laiku, taigi čia jokio pažeidimo nėra. O Seimas turi žinoti, apsispręsti, perduoti svarstyti Konstituciniam Teismui ir neprisiimti sau šios garbingos pareigos.
PIRMININKAS. Teisės departamento išvada yra.
Dabar bandykime nuosekliai pasiūlymams pritarti arba ne. Pirmasis pasiūlymas. Iš esamos darbotvarkės E. Gentvilas siūlė išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą – Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame. Tie, kurie pritaria, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 56, prieš – 23, susilaikė 33. Balsavimą kartoju. Dėl vedimo tvarkos, Jurgi Razma, dabar norite kalbėti? J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mes vis dėlto teisiškai, konstituciškai tvarkingai turime spręsti čia siūlomus klausimus. Aš dabar pažiūrėjau Teisės departamento išvadą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ten yra pasakyta, kad terminas kreiptis pasibaigė lapkričio 3 dieną. Aš manau, kad jeigu yra siūlymų papildyti darbotvarkę projektu, kuris negalimas, tai bent jau jūs galėtumėte kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji pasakytų, ar tikrai bėra galimybė tokį kreipimąsi svarstyti, ar į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes čia kažkaip kaip niekur nieko mes negalime pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, kartojame balsavimą dėl E. Gentvilo pasiūlymo, kad būtų išbrauktas Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritariantieji išbraukimui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 58, prieš – 32, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas E. Gentvilo pasiūlymas dėl rezervinio 5 klausimo, trys projektai, taip pat frakcijos vardu siūlė išbraukti Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 45, prieš – 30, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas buvo V. Kravčionok – įtraukti projektą Nr. XIIIP-5398… projektą Nr. XIIIP-5348. Teisės departamento išvada yra, dėl turinio mes dabar neturime galimybės ginčytis. Balsuojame dėl pasiūlymo. Pritariantieji V. Kravčionok pasiūlymui įtraukti projektą balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 62, prieš – 28, susilaikė 28. Pasiūlymui yra pritarta.
Kitas pasiūlymas – V. Bako, pritariant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, Seimo rezoliucijos dėl Lietuvos futbolo federacijos projektas Nr. XIIIP-5323. Balsuojame. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 16 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Rezoliucijos projektas įtrauktas į darbotvarkę. Ar galime visai darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Galime. Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 68, prieš – 27, susilaikė 24 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta.
10.16 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, informuoju, kad Respublikos Prezidentas grąžino Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4847 ir Vietos savivaldos įstatymo kitą projektą Nr. XIIIP-2834.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ projektas Nr. XIIIP-5348. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, manau, su nutarimo turiniu esate susipažinę. Trumpai pristatysiu. Kaip žinia, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, remdamasi Seimo rinkimų įstatymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentą, prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu. Šiuo atveju, panašu, įvertinus ir konstitucinės teisės ekspertų viešai išsakytas nuomones, kad Seimas turi priimti tą sprendimą plenarinių posėdžių salėje, tiesiog prašydamas Konstitucinio Teismo įvertinti, ar buvo tie rinkimų pažeidimai, kurie nurodomi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kreipimesi, ar jų nebuvo. Tai būtų toks trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Viskas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Nori paklausti Seimo narys M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, skaitau Teisės departamento išvadą ir čia juodu ant balto parašyta, kad terminai Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo baigėsi 2020 m. lapkričio 3 d. Žiūriu į datą – šiandien yra lapkričio 5-oji. Sakykite, ar nebūtų prasmingiau mums pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų reikėtų galbūt koreguoti įstatymą tam, jog išvengtume tokios pilkos zonos dėl galimų pažeidimų ir netinkamo finansavimo, užuot gaišinus ir Konstitucinio Teismo, ir mūsų laiką dėl dar vieno kreipimosi, kuris, panašu, neatitinka įstatymų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs žinote, kad įstatymai negalioja atgal. Įstatymo pakeitimas šiuo atveju nespręstų to esminio ginčo. Aš manau, kad tiek patį ginčo turinį, tiek terminus, kurie yra ginčui spręsti, jų konstitucingumą, jeigu Konstitucinis Teismas matys poreikį tai vertinti, turėtų vertinti Konstitucinis Teismas, bet tikrai ne Seimo nariai, departamentai ar dar kas nors. Tiesiog manyčiau, kad turėtume tiems, kurių tai yra kompetencija, tą vertinimą ir palikti. O dėl to, kaip atrodo ta norma, kai kreipimuisi į Teismą gali daryti įtaką trečiosios šalys ir teisių gynimą pažeistų, manau, irgi būtų didelė diskusija, kaip ta norma atrodo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, man neatrodo, kad Voldemorto, pasakos veikėjo, vardas turėjo lemiamą įtaką Lenkų rinkimų akcijos rezultatui. Tačiau ar jums neatrodo, kad šis kreipimasis, kurio reikalaujama, yra tik priedanga, nes tikrasis tikslas turbūt yra išeiti į platesnius europinius vandenis ir tęsti tą Lietuvos diskreditavimo kampaniją, kurią ponas V. Tomaševskis vykdė daugybę metų ir iki šiol? Ar tikrai Lietuvos Respublikos Seimas, pripažindamas teisę kiekvieno asmens, kiekvienos partijos kreiptis į teismus, neprisidės prie šito, nes tikrasis tikslas juk nėra gauti Konstitucinio Teismo išvadą kaip tokią – tikslas yra, kaip sakiau, diskredituoti Lietuvą, aiškinant visokius dalykus, ir mes dabar priversti dalyvauti tame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolege, aš nežinau, kas tokį įstatymą priėmė, tikrai ne per Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kadenciją buvo tokia norma priimta. O dėl to, kaip atrodo ar neatrodo, tai man paprastai niekada kažkas neatrodo ir niekaip nesivaidena tada, kai yra kitų institucijų kompetencija spręsti pažeidimus. Šiuo atveju yra ne Seimo narių teisė ir diskrecija priimti sprendimus, kaip ten kas atrodo ar neatrodo. Čia jau Konstitucinis Teismas pasakys, kaip jam atrodo ir kas pasirodė. Manau, kad tiesiog ramiai to sprendimo reikia sulaukti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau jūsų, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės, paklausti. Jūs čia atstovaujate jiems, jie patys galėtų už save kalbėti. Rašoma jų kreipimesi, kad jie nori paklausti teismo, ar A. Tapino organizuota akcija turėjo esminę įtaką Seimo rinkimams?
Ar Konstitucinis Teismas kompetentingas reikšti tokias politologines įžvalgas, vertinimus ir panašiai? Gal čia reikėtų kreiptis į kokį nors politologą ar kokią instituciją, V. Gaidį, sociologą, į dar ką nors – jie galėtų bandyti pasamprotauti. Čia tokie pasamprotavimai, turbūt neturėtų būti tokių pasamprotavimų prašoma iš Konstitucinio Teismo. Ar jūs iš tikro…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …sąmoningai tai įrašėte?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš siūlau, kolega, atsiversti 2012 metų nutarimą, kurį pasirašė jūsų frakcijos kolegė ponia I. Degutienė, ir jūs matysite labai panašiai suformuluotus klausimus. Tiesiog, matyt, tada pasiklauskite jos, kaip jai atrodė. O kadangi aš nelabai esu Rinkimų akcijos atstovė, tai, matyt, nelabai galiu ir atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai po pateikimo. Motyvai už – Seimo narė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Motyvas yra vienas. Pirmiausia rinkimai visada yra demokratijos išbandymas ir tą frazę ypač girdime dabar, kai galinga valstybė renka savo prezidentą ir kalbame apie teisę į gynybą. Vis dėlto nepaminant Konstitucijos pagrindinės nuostatos – įtvirtintos teisės į gynybą, ją reikia įgyvendinti. Kad Seimas nesugebėjo susirinkti laiku ir taip pat pažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, tikrai čia ne mūsų vertinimas ir Konstitucinis Teismas atsakys į visus klausimus. Taip pat bus suformuota Konstitucinio Teismo nuomonė, kaip yra reglamentuojamas trečiųjų asmenų dalyvavimas rinkimų kampanijoje, kaip Konstitucijoje įtvirtinus skaidrumo ir aukščiausių standartų nuostatas rinkimams įgyvendinamos visų dalyvių rinkimų kampanijos. Mūsų kreipimasis yra teisėtas, pateiktas laiku, dėl to mes, Seimo nariai, tikrai turime parodyti piliečiams, kad kiekvienas mūsų valstybėje turi teisę į gynybą. Labai prašome kolegų pritarti nutarimui ir išsiaiškinti. Konstitucinis Teismas pasisakys ir mes neturėsime menamų išvadų, o tikrąją Konstitucinio Teismo nuomonę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau bandymus elgtis panašiai, kaip yra Lenkijoje, ir žingsnis po žingsnio pažaboti mūsų žiniasklaidos laisvę. Jau šita valdančioji dauguma bandė įvairiais būdais ir ne vieną kartą sau pajungti Lietuvos radiją ir televiziją per finansavimo suvaržymus ir per kitokias priemones. Dabar matau vėlgi bandymą kaip nors reglamentuoti, cenzūruoti nepriklausomą žiniasklaidą ir jos leidėjus bei iniciatorius.
Aš stebėjau šią akciją, mačiau jos veikimą, bet sau visą laiką galvojau, kad A. Tapino veiksmai nė kiek nekenkia Lenkų rinkimų akcijai. Atvirkščiai – jie mobilizuoja Lenkų rinkimų akcijos žmones labiau ateiti į rinkimus ir palaikyti, nes toks aktyvus puolimas paprastai mobilizuoja rinkėjus tų, kurie yra puolami. O tie, kas nebūtų balsavę, tai jie ir taip nebalsuotų už tą partiją.
Lygiai taip pat aš maniau, kad R. Karbauskio puolimas, mūsų partijos puolimas savo raudonu laikraštuku, padėjo mums – ir už tai norėčiau nuoširdžiai jam padėkoti – mobilizuoti mūsų rinkėjus.
Lygiai taip pat politologai aiškina, tarkim, M. Jastramskis, vienas geriausių politologų, kurį labai aukštai vertinu, labai gražiai pasakė, kad jeigu Lenkų rinkimų akcija kitame Seime nebeturės savo…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …frakcijos, tai kalta yra tik Darbo partija, kuri atėjo ir susirinko jų balsus.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 62, prieš – 27, susilaikė 26. (Šurmulys salėje) Pritarta po pateikimo.
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, pagrindiniu komitetu siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Svarstymo data. Niekas nesiūlo svarstymo datos. (Balsai salėje) Trečiadienį. Gerai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė siūlo trečiadienį. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas Pirmininke, mes labai jūsų prašome frakcijos vardu vis dėlto ypatingos skubos, tą nutarimą paleisti šiandien, kad Konstitucinis Teismas pradėtų reikalingas procedūras. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ypatingos skubos aš nesiūlysiu. (Šurmulys salėje) Taip. O skuba ir taip dėl nutarimų yra taikoma. Siūlykite dieną. Agne Širinskiene, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Prašytume numatyti antradienį svarstymą. Komitetas tikrai spės apsvarstyti.
PIRMININKAS. Numatome antradienį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame dėl to, kad būtų įtraukta į lapkričio 10 dienos (antradienio) posėdžio darbotvarkę. Svarstymas.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 59, prieš – 42, susilaikė 11 Seimo narių. Pritarta, kad būtų svarstoma antradienį.
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas. (Šurmulys salėje) Prieš skelbdamas balsavimą, aiškiai pasakiau – antradienį, lapkričio 10 dieną. Prašome pasitikrinti klausą ir protokolus. (Balsai salėje)
10.33 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5195. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Ne vieną kartą buvo išsakyta kritika dėl šio projekto. Pagrindiniai motyvai yra tokie: mes kritinėje situacijoje norime žinoti, kas konkrečiai atsakingas, kas prisiims visą atsakomybę už įgyvendinimą ir kas finansuos reikalingas visas apsaugos priemones. Šiuo atveju mes decentralizuojame valdymą, decentralizuojame atsakomybę ir neužtikriname reikiamo finansavimo, todėl yra didelė rizika, jog kritiniu atveju atsakingos institucijos, kurios dabar turės pasirūpinti saugos priemonėmis, arba jų neturės, arba turės nekokybiškas, arba turės galbūt neatitinkančias visų reikalavimų, ir sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių tai bus. Galbūt neturės pakankamo finansavimo tai padaryti, galbūt neturės kompetencijos išsirinkti, galbūt jiems ir pinigų užteks, ir užteks kompetencijos, bet tiesiog nepavyks įsigyti reikalingų apsaugos priemonių ir užtikrinti reikalingą pagalbą darbuotojams. Man atrodo, būtų gerai išlaikyti centralizuotą valdymą, centralizuotą finansavimą ir centralizuotą atsakomybę už sveikatos apsaugos priemones. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tiesiog keista, kai prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sudarytos ir komisijos, ir darbo grupės, kurios svarstė kompensavimus dėl apsaugos priemonių, o šiuo metu mes svarstome tai, kad decentralizuojame visą apsirūpinimą. Čia jau buvo minėta, kad ir dėl kokybės gali būti problemų, ypač problemų, ką darysime, jeigu iš tikrųjų kai kurios įstaigos neturės lėšų. Tikėtis, kad savivaldybės dabar turėtų lėšų, – taip pat visi žinome, kad savivaldybės nevykdė savo biudžetų. Manau, čia tik atsistūmimas nuo didelių problemų ir tikrai neaišku, kas už tai bus atsakingas, kadangi vieni liepia vykdyti, tačiau neduoda finansų, o tie, kurie turės vykdyti, finansų neturi.
Tikrai negalime pritarti, turime spręsti kitaip, bent jau pagalvoti apie lėšų skyrimą toms institucijoms, nes buvo sakyta, kad bus skaičiuojama, bet tų skaičiavimų mes niekas nematome. Bent šiuo metu siūlau nepritarti ir bandyti spręsti centralizuotai šią problemą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu priminti. Praeitais metais sveikatos apsaugos ministras, tvirtindamas pasirengimo gripo epidemijai priemonių planą, viename punkte numatė aprūpinti gydymo įstaigas apsaugos priemonėmis. Dabar mes turime tokią situaciją, kad pirmame… COVID-19 pandemijos metu buvo meluojama, kad neva yra rezervai, kad įstaigos yra apsirūpinusios, bet mes matėme, kokia buvo reali situacija. Dabar vėlgi mes nežinome, kokie rezervai yra sukaupti.
Sveikatos reikalų komitete siūlėme surengti išvažiuojamąjį posėdį į sandėlius, į rezervo sandėlius. Mums iš esmės to neleido padaryti. Tai šiandien vėl niekas nežino, koks valstybėje sukauptas rezervas. Dabar sugalvojo idealų planą. Iki tol, kaip minėjo kolegos, bandė viską centralizuoti tam, kad pigiau nupirktų tam tikras priemones, dabar sugalvojo tai, ko patys neatliko, permesti įstaigoms, įpareigoti įstaigas apsirūpinti saugos priemonėmis iki trijų mėnesių, nenumatant jokio finansavimo.
Kolegos, kokiu keliu mes čia dabar einame? Neatliktus darbus permetame paskutinėmis šitos Seimo kadencijos dienomis įstaigoms, kurios realiai tų darbų negalės atlikti, negalės apsirūpinti priemonėmis, nes paprasčiausiai neturės lėšų. Ar jūs ir toliau vykdote tokią amoralią politiką?
Tikrai siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui ir iš esmės aiškintis, kokios yra galimybės, kokie sukaupti rezervai, ieškoti galimybių, ieškoti lėšų, galbūt indeksuoti įkainį, balą ir tada tokį sprendimą galbūt būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti projektui ir labai raginu gerbiamus konservatorius nustoti kalbėjus, kad viskas yra blogai, bet vieną kartą ištraukti tą savo stebuklingą COVID-19 suvaldymo planą ir jį parodyti Lietuvos žmonėms, nes mes jau kelinta savaitė po rinkimų girdime kritikas, girdime pasakymus, kad viską perims I. Šimonytė, bet konkretaus plano neturime. Tikrai būtų labai smagu jį pamatyti ir susipažinti. Manau, kad Lietuvos žmonės taip pat jaustųsi saugiau, matydami ne tik pažadus viską perimti ar projektuose, programose numatytas superligonines, kas atrodo truputėlį iš kosmoso srities, bet realius darbus ir realius planus. Tai kuo jūs tai padarysite greičiau, tuo tikrai bus visiems geriau.
PIRMININKAS. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vis dėlto poniai A. Širinskienei reikėtų priminti, kad ne I. Šimonytė iki šiol yra atsakinga už sveikatos sistemą. Turime ministrą ir jo pažadus. Jau ne vieną mėnesį juos girdėjome ir jie turėtų būti vykdomi, jais turėtų būti vadovaujamasi. Mano kolegos išvardino daug argumentų, dėl ko būtų geriau juos įgyvendinti. Nes iš tikrųjų A. Verygos sukurta sistema (reikia pripažinti jam ir jo nuopelnus) nėra bloga ir ją reikėtų įgyvendinti. Jeigu centralizuotai būtų perkamos apsaugos priemonės, pigiau ir kainuotų centralizuotai pirkti, būtų specialistų perkamos ir, tikėtina, kokybiškiau būtų nupirktos, jų kokybė geriau įvertinta, negu koks nors bankas ar Registrų centras pats pirksis ir nežinia ką nusipirks, ir tai kainuos brangiau, ir ne visai kokybiškos priemonės gali būti nupirktos. Tikrai taip neturėtų būti daroma. Todėl negalima pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 59, prieš – 8, susilaikė 36 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5195) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5196(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5196 priėmimas. Priėmimo stadijoje yra du Teisės departamento redakciniai pasiūlymai. Jiems komitetas pritarė ir 1 straipsniui su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento redakcinis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš – 2, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5196) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5197(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5197 priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
1 ir 2 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 21 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5197) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5198(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5198 priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje gautas tik vienas pasiūlymas iš Teisės departamento. Pakomentuosiu. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymui pritarė komitetas, tad su tokiu pritarimu galime pritarti visam 3 straipsnio bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5198) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5199. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat negauta. Vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 21 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5199) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 19, 23, 24, 241 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4959(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4959. Priėmimas. Kviečiu J. Varkalį į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Pirmasis pasiūlymas yra Teisės departamento. Prašau komiteto nuomonės.
J. VARKALYS (LSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Komitete buvo apsvarstytas Socialinių paslaugų įstatymas. 1 straipsniui buvo pritarta su pastabomis, kad išbrauktume iš projekto… papildyti 2 straipsnį – socialiniai darbuotojai, buvusias 2, 10, 11, 12, 13 dalis laikyti atitinkamai sekančiomis dalimis, išbraukti. Toks buvo komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Kitas – Teisės departamento antrasis pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Antrasis pasiūlymas taip pat… Socialinis darbuotojas, turintis 3 dalyje nurodytą išsilavinimą… Teisės departamentas pasiūlė išbraukti ir komitetas pritarė. Socialinis darbuotojas, turintis socialinį išsilavinimą, – buvusi 2 dalis. Pritarti su Teisės departamento pastabomis.
PIRMININKAS. Tada 1 straipsnio nelieka. Kai komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymams, 1 straipsnio nelieka ir tada 2 straipsnį vadiname 1 straipsniu. Taip?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pagal naują numeraciją būtų 1 straipsnis.
Yra Teisės departamento ketvirtasis pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Buvusias 12, 13 ir 14 dalis laikyti atitinkamai 13, 14 ir 15 dalimis. Atkreipiu dėmesį. Pritarti Teisės departamento pasiūlymui išbraukti 1, 2, papildyti 2, 12 dalimis, 12 – socialinės srities paslaugų darbuotojus taip pat išbraukti, ketvirta, buvusias 2 straipsnio 12, 13, 14 dalis laikyti atitinkamai 13, 14 ir 15 dalimis, išbraukti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bet dėl senojo straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, dėl senojo 2 straipsnio, kuris dabar taps 1 straipsniu, yra Teisės departamento ketvirtas pasiūlymas – įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte braukiami žodžiai „atsako už ją“ ir taip toliau. Komitetas tam pasiūlymui pritaria.
J. VARKALYS (LSF). Pritaria, pritaria.
PIRMININKAS. Ir komiteto pasiūlymas yra…
J. VARKALYS (LSF). Komiteto pasiūlymas – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir komiteto pasiūlymas – formuoja socialinių paslaugų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
J. VARKALYS (LSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam naujo numeravimo 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento penktasis pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Teisės departamento pasiūlymas – atsisakyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies, ją išbraukiant ir atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis. Toliau apsaugos…
PIRMININKAS. Komitetas pritaria?
J. VARKALYS (LSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir mes su tokiu pritarimu pritariame visam 4 straipsniui, pagal naują numeravimą jis būtų 3.
Toliau pagal seną numeraciją – 5 straipsnis, pagal naują – 4 straipsnis. Dėl jo yra taip pat Teisės departamento šeštasis pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Taip, pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 5, pernumeruoto 4, straipsnio 2 dalį ir išdėstyti jį taip: „Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „Licencija gali būti išduodama įstaigai, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas: yra tinkamai pasirengusi teikti socialinę globą – įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitinka socialinės globos normose nustatytus reikalavimus dėl personalo struktūros, skaičiaus, išsilavinimo, patalpų ir privalomų turėti asmeninės apsaugos priemonių ir kitų priemonių, būtinų veiklos ypatumui užtikrinti, sąrašo, kiekio ir laikotarpio, kuriam sukauptų apsaugos priemonių turi pakakti nepertraukiamai įstaigų veiklai užtikrinti (nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija).“
PIRMININKAS. Taip. Ir komitetas pritarė.
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Kitas yra taip pat Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio 3 dalies.
J. VARKALYS (LSF). „Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „Licencijai gauti užpildoma ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui tiesiogiai, registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis arba per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą pateikiama paraiška-klausimynas, kuriame pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normose nustatytus reikalavimus dėl personalo struktūros, išsilavinimo ir patalpų, ir privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašo bei kiekio nustatytam laikotarpiui.“ Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes toliau einame… Ir visam šitam straipsniui, dabar pagal naują numeravimą 4 straipsniui, galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Pagal naują numeravimą – 5 straipsnis, pagal seną – 6 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Toliau pagal seną – 7 straipsnis, pagal naują – 6 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Pagal seną – 8 straipsnis, 7 straipsnis – pagal naują. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis – pagal seną, 8 straipsnis – pagal naują. Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritaria.
J. VARKALYS (LSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu. Ir Teisės departamento priekyje yra pasiūlymas pakeisti ir išdėstyti įstatymo pavadinimą kitaip, pagal tai, kaip čia yra pasiūlyta Teisės departamento. Komitetas taip pat tam pritaria.
J. VARKALYS (LSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ir visam šitam projektui jau pritariame pagal atskirus straipsnius bendru sutarimu.
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Šiandieninių projektų autoriai siekia pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, pagerinti gyventojų informuotumą apie teikiamas paslaugas, jas teikiančias įstaigas, paslaugų kainas, nustatytus pažeidimus. Toks siekis turėtų ne tik pagerinti informacijos prieinamumą gyventojams, bet kartu užtikrinti socialinės globos paslaugų teikimo kontrolę. Prie socialinių paslaugų gerinimo prisidės ir tai, kad siūloma vertinti socialinių įstaigų vadovų profesinę veiklą ir įpareigoti juos nuolat tobulinti profesinę kompetenciją.
Įvertindamas tai, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų veikloje vis dar pasitaiko darbo trūkumų ar nusižengimų, pritariu siūlymui griežtinti socialinės globos įstaigų vadovų ir kitų atsakingų asmenų atsakomybę, darant kartu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų atitinkamus pakeitimus. Kadangi šiandien yra projekto priėmimo stadija, tikiuosi, kad svarstomos įstatymo nuostatos bus priimtos, ir linkiu sėkmingo jų įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad šito įstatymo esmė, nors ir pavėluota, yra ta, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas ir neatsitiktų taip, kaip atsitiko Klaipėdoje arba Kauno rajone, kai įstaigos steigiamos kur pakliūva, licencija gaunama vienam asmeniui ar dviem, o tose įstaigose laikoma daug daugiau piliečių – ir COVID protrūkiai, ir kiti dalykai, dėl kurių turbūt pavieniai piliečiai kreipiasi į Seimo narius.
Manau, nors ir pavėluotai, bet šitas įstatymas būtinas ir tos nuostatos, kurios įtvirtintos šiame įstatyme, visų pirma pasitarnaus, kad piliečiai gautų kokybiškas paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4959 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4959) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 107 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4960(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 107 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4960. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Liberalų sąjūdis pritarė praeitam, pagrindiniam, įstatymo projektui, tačiau pasisakome prieš baudų didinimą įstaigų vadovams dėl keleto priežasčių.
Jūs patys suprantate, kad socialinės globos paslaugų trūksta Lietuvoje, o poreikis yra milžiniškas. Tikrai tie vadovai, tiek valstybinių, tiek savivaldybių, tiek privačių įstaigų vadovai, desperatiškai bando patenkinti poreikį senstančios visuomenės ir dabar mes vadovams, kurie negauna 1 tūkst. eurų į rankas atlyginimo… keliame neproporcingai didelėmis baudomis. Mes patys esame kalti, kad nefinansuojame šitų globos paslaugų, ir dabar norime dar vadovams sukelti milžiniškai baudas.
Aš labai kviečiu suvokti, kad jau ir taip įstaigose nesurenkame vadovų, o dabar dar padidinę baudas už tai, kad valstybė savivaldybių įstaigoms neduoda pakankamai finansų higienos pasams sutvarkyti, neduoda privačioms įstaigoms pakankamo globos finansavimo, mes įstumsime į tokią situaciją, kad iš esmės vadovai gaus algą, bet rizikuos, kad 3–4 mėnesius didesnę baudą sumokės dėl to, kad mes pakankamai finansų neduodame.
Liberalų sąjūdis yra prieš tokį neproporcingą baudų didinimą vadovams. Tuo nieko nepasieksime, nes globos finansavimas tiesiog kartais yra per mažas, kad net valstybėje susitvarkytume su pakankamais dokumentais. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 55, prieš – 6, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4960) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923. Priėmimas. Gerbiami kolegos, turime grįžti į priėmimo stadiją, buvo atidėtas balsavimas, nes įstatymo įsigaliojimas buvo įrašytas 2020 m. lapkričio 1 d., todėl mes 2 straipsnį turime išbraukti ir priimti įstatymą be, tai yra įsigaliojimas būtų nuo priėmimo dienos. Gerbiami kolegos, galime pritarti, kad šį straipsnį išbraukiame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Įstatymas yra tik iš vieno straipsnio ir dėl šio įstatymo priėmimo dabar kviečiu balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
11.02 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 92, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711, 75, 78, 781, 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 straipsnių, XII skyriaus penktojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43, 93, 132, 141, 341, 531 straipsniais ir XII skyriaus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-5055. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
21, 22, 23, 24 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniai. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
31 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Matau, kad niekas neužsirašė prieš, tai galbūt ilgai nebandysiu įtikinėti, tik atkreipsiu dėmesį, kad ta lengvata, kuri galiojo metai iš metų, iš esmės tapo piktnaudžiavimo šaltiniu ir instrumentu tiems, kurie siuntėsi prekes iš trečiųjų šalių didesnės vertės, nei jos iš tikrųjų buvo, tačiau deklaruodavo mažesnę vertę, kad išvengtų pridėtinės vertės mokesčio. Deja, tokių atvejų iš tiesų yra dar iki šiandienos gana daug, todėl Europos Sąjungos direktyva reikalauja panaikinti tokią lengvatą. Dėl COVID-19 atvejų ir pandemijos direktyvos įsigaliojimas buvo atidėtas šešiems mėnesiams, todėl ir mes įsigaliojimą atidedame iki liepos 1 dienos. Nuo liepos 1 dienos įsigalios nauja tvarka, kuri reikalaus net ir iš trečiųjų šalių importuojamas smulkios vertės prekes apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai, vienbalsiai 76 pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4923) būtų priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Pridėtinės vertės… Atsiprašau, buvo priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5055).
11.05 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5056(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Muitinės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5056(2)ES priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra du straipsniai, jiems pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. Balsavimas atidedamas, balsavo tik 66 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti! Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti! Petrai Valiūnai, kolegos, sueikite į salę ir balsuojame. Kartojame balsavimą dėl projekto Nr. XIIIP-5056 – Muitinės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai, vienbalsiai 73 patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5056) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5081(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5081(2)ES priėmimas.
Pasiūlymų priėmimo stadijoje taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. Kolegos, balsuojame! Emanueli Zingeri, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai – vienbalsiai už įstatymą (projektą Nr. XIIIP-5081). Priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5058(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ projektas Nr. XIIIP-5058(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 22, 23 ir 24 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys, už – 71. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5058(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, prašau neišsivaikščioti.
11.12 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454(2). Priėmimas.
Yra gautas pasiūlymas. Kviečiu į tribūną R. Andrikį. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro, komiteto nuomonės.
R. ANDRIKIS (MSNG). Komitetas nutarė nepritarti pasiūlymui. Aš pasakysiu argumentą, dėl kurio ir kiti pasiūlymai atmesti ar jiems nepritarta dėl tos pačios taisyklės.
Pažymėtina, kad įstatymo projektas, visas įstatymo projektas, parengtas siekiant pašalinti oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje identifikuotos direktyvos perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Nei daugiau, nei mažiau, įstatymo projektas skirtas pašalinti tik šiems pažeidimams, todėl pasiūlymui nepritarta. Aš ir pasakiau principą, kad teisė pritaria tik tiek, kiek projektas numato spragų užpildymą. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Teisės departamento pasiūlymui komitetas nepritarė ir be tokio pasiūlymo mes bendru sutarimu galime pritarti 4 straipsniui. Pritariame bendru sutarimu.
5, 6, 7 ir 8 straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4454) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75. Vienbalsiai pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-4455. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.3 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame straipsniui bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: vienbalsiai 78 balsavo už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4456) būtų priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Baudžiamojo kodekso 42, 67 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3250(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3250. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. 1, 2, 3 ir 4 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3250) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3251(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3251. Priėmimas. Yra Teisės departamento redakcinių pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Mes su tokiu pritarimu galime pritarti 1, 2 ir 3 straipsniams bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas: esmė tokia, kad įsigaliojimo laikas yra 2021 m. sausio 1 d. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui ir mes bendru sutarimu jam pritariame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai ir vienbalsiai patvirtino įstatymą (projektas Nr. XIIIP-3251). Jis priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 2, 3, 19, 20, 202, 22, 24, 26, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra tik Teisės departamento redakcinis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl straipsnių pasiūlymų nėra. Todėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. 8, 9, 10, 11, 12 straipsniams taip pat galime. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš – nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5107) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Notariato įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5194) būtų priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3826(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3826. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 73: už – 71, prieš – 1, susilaikė taip pat 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3826) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037. Gerbiami kolegos, kviečiu neišsiskirstyti, priėmimai, būtinas kvorumas. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo narys J. Razma. Motyvai už. (Balsai salėje) Taupome laiką. Ačiū J. Razmai.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5037) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir mes su tokiu pritarimu galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3227) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. 1 ir 2 straipsniai. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4597) priimtas. (Gongas)
Kviečiu A. Nekrošių ruoštis pirmininkauti posėdžiui. Atsiprašau, toliau pirmininkaus R. Baškienė.
11.28 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Švietimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3133. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. 1 ir 2 straipsniai. Pritariame bendru sutarimu. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes girdėjome iš projekto pristatymo, idėja yra tokia, kad tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, vaikų ugdymui siūloma taikyti dvikalbę ugdymo sistemą. Mano galva, tai tikrai geras ir logiškas siūlymas, nes kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo tautybės, turėtų galimybę lygiagrečiai stiprinti valstybės kalbos žinias, taip pat ir savo gimtosios kalbos žinias. Tokia sistema pasitarnautų spartesniam ir tvirtesniam kitataučių vaikų integravimuisi į mūsų šalies gyvenimą, padėtų greičiau įveikti kultūrinius, lingvistinius skirtumus, o tokių žinių įsisavinimas ypač aktualus ankstyvame amžiuje. Palaikau siūlomą idėją. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai geras projektas ir galima padėkoti ministrui už tą iniciatyvą. Tikiuosi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai vieningai palaikys tą projektą, nes manau, kad jiems taip pat turi rūpėti valstybinės kalbos kuo geresnis mokymas tautinių mažumų bendrijose.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3133.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamieji kolegos, mielas Pirmininke, ačiū, kad puikiai dirbome iki šio momento. Manau, sėkmingai dirbsime ir toliau. O dabar skelbiu rezultatus.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 ir vienbalsiai 80 pritarė įstatymui, kurį skelbiu priimtą. (Gongas) Dėkoju.
11.30 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime juos priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai ir vienbalsiai 84 pritarė įstatymui. (Gongas) Priimta.
11.32 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5098(2) (priėmimas)
Lydimieji įstatymų projektai. Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5098(2) priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Vienbalsiai Seimo nariai pritarė įstatymui. Priimta. (Gongas)
11.33 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 2, 5, 6, 12, 23, 28 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5099(2) (priėmimas)
Radiacinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5099(2) priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir 74 Seimo nariai vienbalsiai pritarė įstatymui. Priimta. (Gongas)
11.34 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5100(2) (priėmimas)
Lydimasis Branduolinės saugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5100(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: 78 Seimo nariai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.35 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5101(2) (priėmimas)
Lydimasis Branduolinės energijos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5101(2). Priėmimas pastraipsniui.
1, 2, ir 3 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: vienbalsiai 76 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5102(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012(2). Priėmimas pastraipsniui.
1, 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: vienbalsiai 76 pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5035(2). Priėmimas.
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-20 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5036(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, pradedame kitus įstatymo projektus. Tai Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir su tuo susijusių lydimųjų įstatymų priėmimas.
11.39 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5204(2) (priėmimas)
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5204(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
1 ir 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo… Gerbiami kolegos, maloniai kviečiu dėmesio, negalėsime priimti įstatymų. 69. Sugrįžkite prie balsavimo galimybės į savo darbo vietas. Balsuojame dar kartą, nes užsiregistravo tik 69 Seimo nariai. Maloniai prašome. Gal galite, gerbiamieji kolegos, kurie esate salėje, o tie, kurie planuojate išeiti, neišeiti, nes dar liko daug įstatymų priėmimų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Dėkoju.
11.41 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5205(2) (priėmimas)
Lydimasis – Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. S. Gentvilas. Jo nėra salėje. V. Juozapaitis. Taip pat nėra. V. Kernagis. Norite kalbėti? Atsisakote.
Balsuojame dėl Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5206(2) (priėmimas)
Lydimasis – Šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5206(2). Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5207(2) (priėmimas)
Lydimasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5207. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Vienas straipsnis. Jį galime priimti, pasiūlymų nėra. Priimame.
Dėl viso – G. Skaistė. Atsisako. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5208(2) (priėmimas)
Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5208(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Mieli kolegos, liko dar dviejų įstatymų priėmimai. Prašau dar tikrai neišeiti iš salės ir pabaigti šį įstatymų paketą priimti.
Gerbiamieji kolegos, noriu pakartoti balsavimą ir paprašyti kolegų, esančių salėje, o matau, yra. Gal V. Bakas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, I. Šiaulienė galėtų grįžti į darbo vietas ir balsuoti? Liko dar trys įstatymai. Pakartojame Prezidento valstybinės rentos įstatymo priėmimą. (Balsai salėje) Prezidento ir tai nesusiję su jūsų minimais įstatymais.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas projektas Nr. XIIIP-5209(2) (priėmimas)
Taip pat susijęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5209. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime straipsnius priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5210(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis – Išmokų vaikams įstatymo projektas Nr. XIIIP-5210(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Dėkoju, mieli kolegos! (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, K. Brazauskienės byloje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad rentos ir privilegijos nėra paveldimos. O kokį mes priėmėme įstatymą? Kad Prezidento anūkai galimai gali turėti rentas, kai tuo tarpu visa Lietuva sukilo, kad Seimo nariai norėjo tiesiogiai sau rentas priimti. Reikia naikinti pirmiausia visas lengvatas ir rentas Prezidentui, nes jo atlyginimas tikrai buvo nemažas ir tikrai galėjo susikaupti sau gyvenimui, o ne Prezidentui didžiausios rentos, jo giminaičiams, jo būsimiems galbūt našlaičiams. Tikrai reikėtų grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, buvo kalbama apie našlaičius, bet čia jūsų replika bet kokia galima ir ji išklausyta.
11.48 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-22 klausimas – Vietos savivaldos tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834. Primenu Statuto 65 straipsnį, kai Prezidentas grąžina įstatymo projektą, ir kviečiu P. Mačiulį, Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis Povilai Mačiuli.
P. MAČIULIS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Prezidentas grąžina pakartotinai svarstyti Seimo 2020 m. spalio 15 d. priimtus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, numatančius privalomą seniūnijų steigimą visose savivaldybėse.
Prezidento nuomone, priimto įstatymo nuostatos prieštarauja visiškai neseniai, tai yra šių metų rugsėjo mėnesį, politinių partijų pasirašytam memorandumui dėl savivaldos stiprinimo, sudaro prielaidas ignoruoti vietos bendruomenių viešuosius interesus ir didinti savivaldybių biurokratinį aparatą. Įstatymo pakeitimai pažeidžia konstitucinį savivaldos savarankiškumo ir veiklos laisvės principą, taip pat Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su vietinės valdžios institucijų teise savarankiškai nustatyti savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
Prezidento nuomone, sprendimas įpareigoti savivaldybes steigti seniūnijas prieštarauja pastangoms šalyje formuoti bendradarbiavimo kultūrą. Šalies vadovas ragina toliau stiprinti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus centrinės ir vietos valdžios santykius.
Pabaigai tik akcentuosiu, jog Prezidentas priėmė sprendimą atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą vetuoti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. S. Gentvilas. Simonai Gentvilai, prašom. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Dėkojame Prezidentui už veto. Iš tikrųjų Liberalų sąjūdžio frakcija jau tada sakė, kad tai yra rimtas pažeidimas, bet formuojasi nauja dauguma, kuri, atrodo, turėtų atsigręžti į regionus ir savivaldos teises. Ar be šito veto matote kokių nors kitokių priekaištų ir palinkėjimų dabar formuojamai koalicijai, ypač turiu omeny dabar pateiktą biudžetą, kur mažėja savarankiška savivaldybių biudžeto dalis? Faktiškai mažėja, lyginant su pernai, nepaisant to, kad bendrosios biudžeto išlaidos didėja. Savivaldybių išlaidos, lyginant su šiais metais, kitais metais turės dar mažesnį resursą.
Kokio tvarumo galėtų būti jūsų pasirašytas memorandumas, nes per pastaruosius du mėnesius jis buvo du kartus išduotas valdančiųjų, dabartinių valdančiųjų?
P. MAČIULIS. Sunku vertinti ir gal būsimosios koalicijos, ir naujo Seimo indėlį, bet turbūt tas indėlis galės būti net ir dėl kitų metų biudžeto projekto, todėl Prezidentas tikisi, kad į tai bus atsižvelgta. Kaip ten bebūtų, Seimo dauguma priima sprendimus, bet Prezidentas yra kaip garantas, kad tie susitarimai ir tie memorandumai, kurie buvo pasirašyti prie Prezidento, būtų įgyvendinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Pasitikėjimas ir bendradarbiavimas – paminėjote šiuos žodžius, kad būtų tarp seniūnijų ir savivaldybės, tačiau apie tai yra kalbama 30 metų, nes jo nėra. Norėjau paklausti, ką jūsų prezidentūra galėtų pasiūlyti kitaip, nes šie žodžiai neatitinka realybės vien dėl to, kad kiekvieną kadenciją renkami vis kiti, vadinasi, nėra pastovumo, vadinasi, žmonės nepasitiki. Ir vienas iš Seimo narių konservatorių taip pat dažnai (…) siūlydavo steigti tas seniūnijas, nes matydavo, kad nėra to pasitikėjimo. Aš noriu paklausti, ar turite kokių nors idėjų, kaip patobulinti, ką pasiūlyti dėl šio įstatymo projekto? Ačiū.
P. MAČIULIS. Pagrindinė idėja yra ieškoti sisteminių sprendimų. Nes galbūt ir šio pasiūlymo viena iš problemų – kad jis vienas ištraukiamas iš konteksto ir gali būti tiesiog skirtingai interpretuojamas, ir galbūt griauti visą bendrą sistemą. Prezidento nuomonė – ieškoti būdų, kaip didinti pilietinę galią, kaip įtraukti kuo daugiau žmonių į miestų, rajonų valdymą, to tikrai reikia, bet tam, kaip minėjau, reikia ieškoti sisteminių sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi K. Masiulis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti, kaip jūs manote. Seniūnija šiandien atlieka tokias funkcijas: stiprina bendruomenines dalis, vienija bendruomenę, teikia bendruomenei įvairias paslaugas, seniūnas gali tvirtinti parašu ir daug daug dalykų. Kaip užtikrinti bendruomenėms seniūnijose tas galias, gaunamas paslaugas, kur gali kreiptis, jeigu nėra seniūnijos? Kaip jūs įsivaizduojate, kas dar gali jiems tai užtikrinti, jeigu jų net nėra? Kaip sukursime tą gerovės valstybę, jeigu nėra net kur kreiptis?
P. MAČIULIS. Ne tik seniūnija užtikrina jūsų minėtas funkcijas – tai gali daryti ir savivaldybė arba kitas padalinys. Bet kuriuo atveju, ką akcentuoja Prezidentas, vetuodamas šitą įstatymą, jog spręsti turi pati savivalda, tai yra miesto ar rajono tarybos nariai geriau žino, ko reikia ir kaip padėti užtikrinti tą ryšį su bendruomenėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Sysas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai dėkoju Prezidentui už tokią išreikštą jo nuomonę, ji visiškai sutampa ir su mano nuomone. Kritikavau šias pataisas ir tai, kad kalbant apie savivaldos stiprinimą iš tikro nebuvo paisoma Savivaldybių asociacijos nuomonės ir partijų pasirašyto bendro susitarimo stiprinti savivaldą. Keisčiausia, buvo kalbama dar ir apie tai, kad seniūnijas reikia visur steigti, nes seniūnaitijos yra privalomos. Gal iš tikro reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar tos seniūnaitijos, seniūnaičiai privalo būti tuose?.. Gal savivaldybės gali būti labai įvairios ir turėti įvairias, skirtingas nuomones? Tuo gal Lietuva būtų gražesnė, o ne blogesnė?
P. MAČIULIS. Vėlgi čia turbūt reikia išsamesnės diskusijos ir kompleksinių sprendimų. Tik akcentuosiu viena. Stipri savivalda yra tokia, kuri gali priimti sprendimus įvairiais klausimais, ir dėl seniūnijų, ir dėl seniūnaičių lygiai taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas patarėjau, dėkoju už sprendimą vetuoti, nes irgi buvau iš tų, kurie nebalsavo už tą įstatymą. Manau, galbūt čia per daug detalizuoti šį klausimą nėra ko daugiau. Iš principo čia arba pritariame, arba nepritariame.
Bet mano klausimas gal platesnis. Dėl savivaldos. Ar šis mūsų pasirinktas kelias panaikinti apskritis ir sukoncentruoti savivaldą optimalus? Gal prezidentūroje yra kokių nors pamąstymų šią sistemą reanimuoti kiek nors ar eiti būtent dar mažesnio skaldymo savivaldos į daugiau savivaldybių… buvo ir toks projektas savo laiku. Norėčiau keleto žodžių, ką galvoja prezidentūra. Dėkoju.
P. MAČIULIS. Prezidentas nėra numatęs teikti panašių jūsų minėtų įstatymų projektų, bet Prezidentas yra už tai, kad diskutuotume ir ieškotume geriausių sprendimų, susijusių su savivalda. Kaip žinome, per praėjusią… per šią kadenciją ir kadencijos pabaigoje gimė įstatymai, susiję ir su regioninių tarybų įgalinimu ir veiksmingumu, gal negalima sakyti, kad tai atkartoja apskrities funkcijas ir tą struktūrą, bet yra kažkuria prasme ieškojimas būdų ir kelių, kaip spręsti jūsų minimas problemas.
Prezidentas yra už diskusiją. Prezidentas ne veltui inicijavo kasmetinį regionų forumą, kuriame ir yra keliami, ir bus keliami panašaus pobūdžio klausimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, labai ačiū Prezidentui už veto, nes šis priimtas įstatymas tikrai aiškiai menkina savivaldybių galias ir nepriklausomumą. Manau, kad šis jūsų veto tikrai turėtų būti priimtas. Bet aš irgi norėčiau paklausti dėl tolesnės savivaldos plėtros arba problemų, susijusių su žiedinėmis savivaldybėmis. Iš dalies jau buvo tas klausimas spręstas, turiu omeny, šalia Marijampolės atsirado dvi naujos savivaldybės – Kalvarijos ir Kazlų Rūdos. Be to, atsirado ir kitos tada. Ar nemanote, kad šį procesą reikėtų toliau tęsti?
P. MAČIULIS. Vėlgi nenorėčiau dabar akcentuoti kurios nors vienos problemos arba išimti tų žiedinių savivaldybių problematikos iš viso bendro konteksto. Vis dėlto tai turėtų būti kompleksas sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti turbūt jau kitos kadencijos Seimas. Prezidentas tikrai už tai, kad progresas vyktų, kad nereikia palikti status quo, reikia ieškoti sprendimų. Kokie jie galėtų būti konkretūs, manau, tai turėtų būti bendros didelės diskusijos rezultatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus ir, kaip dabar numato Statutas, – motyvai. Du – už, du – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Yra. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galbūt pakartosiu, kaip ir priimant šio įstatymo pataisas, tie patys motyvai. Savivaldybių asociacija kategoriškai prieštaravo tokio įstatymo pataisų priėmimui. Savivaldybių asociacijai, mūsų komitete svarstant šio įstatymo pataisas, net nelabai buvo ir žodis suteiktas, nepagarbiai buvo elgiamasi su jų nuomone. Be to, partijos buvo visai neseniai pasirašiusios susitarimą, visos partijos vieningai pasirašė susitarimą gerbti savivaldos teisę ir be savivaldybių nuomonės nepriimti tokių įstatymų. Vadinasi, pasirašome susitarimą gerbti savivaldos teisę, Savivaldybių asociacija prieštarauja tam, kas daroma, su jomis net nediskutuodami, priimame taip iš aukšto įstatymo pataisas, ką jūs turite daryti, ko neturite daryti.
Trečias argumentas. Yra labai mažų savivaldybių, pavyzdžiui, tokių kompaktiškų kaip Visaginas. Visagino savivaldybė nemato prasmės turėti seniūniją. Kodėl reikia versti ją turėti? Neringos savivaldybė nemato prasmės turėti, tai kodėl reikia versti? Tikrai savivaldybės, gyvendamos savoje teritorijoje ir vykdydamos savąją savivaldos politiką, gali priimti kompetentingus ir labiau argumentuotus sprendimus, nei mes čia priimdami įstatymus. Tai tą ir leiskime joms daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Asmeniškai tikrai buvo įdomu stebėti, kaip Prezidentas ir jo aplinka suvokia, kas yra gerovės valstybė. Praėjus pusantrų metų, teko viešai pirmą kartą išgirsti, kaip Prezidentas tą gerovės valstybės sampratą susieja su pilietinės galios stiprinimu. Tas veto vis dėlto rodo tai, kad tiek Prezidentas, tiek jo aplinka daugiau savo gerovės valstybę suvokia per administracinių galių stiprinimą ar tai gali būti savivaldos lygmeniu, ir būtent per tas galias jie suvokia, kad kažkaip jie sustiprins žmonių galias. Bet jeigu mes savivaldą suvoksime ne vien tiktai kaip administracinį vienetą, bet ir pilietinės saviraiškos priemonę, tai tada gal ir būtų kitoks tas požiūris. Iš tikro aš taip suprantu, kad tas veto dar suteikia mums galimybę vienaip ar kitaip padiskutuoti, kas tai yra gerovės valstybė. Galbūt Prezidentas ir jo aplinka kažkiek atsibus iš to savo miražo, iš savo to sapno apie gerovės valstybę ir suvoks vieną dalyką – jeigu nebus pilietinės visuomenės, kuri remsis ne administracine savivalda, o pilietine savivalda, ir kad seniūnijos tai nebus biurokratinis vienetas, o tos pilietinės saviraiškos išraiškos priemonė, tada galbūt turėsime viltį, kad mes sukursime gerovės valstybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Gentvilas. Primenu, kad pagal Statutą mes turėsime balsuoti, ar svarstyti įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Prašome, kalbėkite. Motyvai – už.
S. GENTVILAS (LSF). Kalbėsiu už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Mano nuomone, toks įstatymas yra rimtas savivaldos teisių pažeidimas, tuo labiau kad kalbama ne apie piliečių dalyvavimo galimybių išplėtimą, bet apie biurokratinio aparato plėtrą. Klaipėdos savivaldybė yra vienas tų pavyzdžių, kai didmiesčio savivaldybė sugeba neturėti seniūnijų, tą yra aiškiai įsivardinusi, bet priešingai, negu čia norima, kad fiziškai atsirastų kažkokios lokalios paslaugos, jos turi būti keliamos į internetą. Ir aš suprasčiau, jeigu būtų toks pasiūlymas ir jis eitų bendrai su kitu pasiūlymu, tai yra seniūno tiesioginiai rinkimai, kad tos vietovės gyventojai turėtų teisę išsirinkti vietinį administracijos vadovą. Tačiau to nedaroma. Daromas tik formalus biurokratinio aparato plėtimas, ir tai daroma priverstine tvarka ir miestams, ir didmiesčiams, ir regionams, neatsižvelgiant į vietinę situaciją, todėl tai tikrai neturi būti kelias į mūsų demokratijos plėtrą savivaldoje.
Aš tikrai siūlyčiau, pavyzdžiui, jeigu privaloma tvarka mes galėtume pasiūlyti dalyvaujamąjį biudžetą savivaldoje, padaryti taip, kaip daro Lenkija, kad 1 % arba 2 % savivaldybių savarankiškųjų biudžetų būtų perskirstomi pačių gyventojų. O šitoks pasiūlymas prisidengiant, kad tai yra vietinės demokratijos plėtra, yra apgaulingas. Todėl aš tikrai kviečiu įstatymą laikyti nepriimtu ir labai skardžiai pasisakau už tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai gerai apibūdino P. Urbšys. Iš tikrųjų mes turime kalbėti apie ne tik administracinį… bet apie turinį, koks procesas vyksta būtent toje seniūnijoje, tose seniūnijose, dėl ko buriasi bendruomenės, atsiranda tose teritorijose, kur žmonės seniai prašo seniūnijų. Dėl to ir atsiranda tos bendruomenės, kaip protesto balsas, tačiau iki šiol nėra girdima.
Iš dalies Simonas taip pat gerai pasakė, kad reikalingas tiesioginis seniūnų rinkimas. Gaila, kad iš prezidentūros komandos tikrai jokių siūlymų neišgirdome, tik veto ir veto. Todėl aš ir balsuosiu prieš, nes mes turime apie tai diskutuoti. Mes iki šiol negirdime sprendimų, nėra jokių siūlymų. Tik iš Seimo salės yra siūlymų. Deja, jie kartais yra atmetami. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį – Statuto 165 straipsnio 2 dalis. Balsuosime, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – svarstyti įstatymą iš naujo. Vadinasi, paskirsime komitetą ir taip toliau. Arba mygtukas „prieš“ – laikyti nepriimtu, lieka galioti senasis įstatymas. (Balsai salėje) Svarstyti įstatymą iš naujo – mygtukas „už“, laikyti nepriimtu – mygtukas „prieš“.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 53, prieš – 19. Vadinasi, svarstome įstatymą iš naujo ir turime paskirti kaip pagrindinį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime tam pritarti? Pritariame. Siūlome svarstyti lapkričio 10 dieną. Pritariame.
12.08 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, lydimasis kitas įstatymo projektas, taip pat grąžintas ir susijęs su tuo, – Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (jį Prezidentas grąžino) Nr. XIIIP-4847. P. Mačiulis jau tribūnoje. Prašau. Pateikimas.
P. MAČIULIS. Gerbiami Seimo nariai, tai yra susijęs įstatymas su anksčiau mano išdėstytu veto. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 6 punktas ir nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad, Seimui nepritarus prieš tai pristatyto veto pasiūlymui, savivaldybės ir toliau galės laisvai apsispręsti dėl seniūnijų steigimo ar nesteigimo, 11 straipsnio 2 dalis taisytina reglamentuojant savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičių, kai savivaldybėje seniūnijos nėra įsteigtos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, balsuojame… Yra. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai nenoriu kartotis, bet noriu atkreipti dėmesį Seimo narių, kurie prieš tai vis dėlto manė, kad tuo klausimu reikia diskutuoti. Aš noriu pakviesti juos likti iki galo nuoseklius, nes jeigu atsitiks taip, kad mes priimsime tokį sprendimą, kad įstatymas nepriimtas, tada pakimba prieš tai mūsų nubalsuotas įstatymas. Tai iki galo likime nuoseklūs ir balsuokime, kad šitas įstatymas nėra priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame taip pat, kaip balsavome ir praėjusį kartą: ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo – mygtukas „už“, ar laikyti įstatymą nepriimtu – mygtukas „prieš“.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 57, prieš – 13. Svarstome įstatymą iš naujo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 10 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Vyriausybės pusvalandis numatytas 12 val. 30 min. Klausinėja mažuma. Yra trijų ministrų – ministro M. Kvietkausko, R. Karoblio ir L. Kukuraičio – prašymas. Jie turi pateikti labai svarbius (ir Seniūnų sueiga tam pritarė) įstatymų projektus. Ar būtų galima prašyti po Vyriausybės pusvalandžio leisti pateikti ministrams šiuos tris įstatymų projektus, šiems trims ministrams? Pratęstume tada rytinį posėdį. Tada mes sėkmingai sutelpame į darbotvarkę. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu, kad po Vyriausybės pusvalandžio dar ministrai pateiks savo teikiamus įstatymų projektus. Dėkoju.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5347 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O dabar iki Vyriausybės pusvalandžio liko dar laiko. Pateikimas. R. Šalaševičiūtę kviečiu į tribūną. Rezervinis 17.1 klausimas. Pirmiausia mes turime priimti Seimo nutarimą, ar papildyti sesijos darbų programą, o po to pateikti Užimtumo įstatymą. Prašom, gerbiamoji kolege. Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos patvirtinimo pakeitimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, prašau leisti papildyti 2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programą ir leisti apsvarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5305.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime pritarti? Pritariame. Svarstymas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimas. Teisės departamento redakcinio pobūdžio dėl žodžio „nutarimas“. Galime pritarti Teisės departamento išvadai? Pritariame. Ir priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Papildome sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57: už – 56, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5305 (pateikimas)
Gerbiamoji Rimante Šalaševičiūte, pateikimas. Rezervinis 17.2 – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5305.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu yra siekiama suteikti galimybę darbdaviui mokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kurie buvo įdarbinti po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino dienos. Tai yra kovidinis projektas, nes iš tiesų visa statistika ir situacija, kurią turėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parodė, kad tos mūsų sritys, kurios labiausiai susijusios su sezoniškumu, net per vasarą nesugebėjo atsigauti, tai viešbučių ir restoranų, turizmo ir kelionių, renginių organizatorių sektorių verslas.
Tiesiog tokia buvo ir ministerijos pozicija, kad reikia sudaryti sąlygas tiems darbuotojams, kurie buvo įdarbinti po ekstremalios situacijos ir karantino metu, jiems taikyti visiškai tokias pat sąlygas, kurios taikomos asmenims, numatytiems būtent Užimtumo įstatymo 41 straipsniu. Prašau tikrai pritarti, nes situaciją mes kasdien turime vis sudėtingesnę, turime išsaugoti darbo vietas ir turime padėti darbdaviams, sudaryti sąlygas visiems vienodai mokėti už prastovas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Maloniai suteikiu galimybę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia man kyla keletas klausimų, nes mes keičiame rekordinio straipsnio keitimą, mes jį keitėme turbūt septynis kartus per kovido laikotarpį, čia galbūt dar didesnis keitimas. Tai mano pirmas klausimas, kodėl jį teikia ne Vyriausybė, o Seimo nariai, jeigu tai yra valstybės lygmens įstatymas? Ar aš teisingai suprantu, nes jūs braukiate, jūs ne įsigaliojimo datas keičiate, o braukiate „darbo užmokestis, kuris buvo apibrėžtas… kuris negali būti didesnis… ir taip toliau“. Ar pagal jūsų dabar priimtą nutarimą tas darbo užmokestis gali būti net didesnis, negu buvo iki tol, kai atsirado šita problema?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Algirdai, pirmiausia atsakysiu, kodėl aš teikiu, o ne Vyriausybė. Buvo įregistruota jau spalio pradžioje ir reikėjo skubiai pateikti ir priimti, kad būtų galima taikyti, tai susiję su jūsų trečiu klausimu, būtent už prastovas įdarbintiems karantino ir ekstremalios situacijos metu nuo spalio mėnesio.
Dabar jūs užsiminėte apie datą. Iš tikrųjų esmė yra ta, kad Teisės departamentas dėl įsigaliojimo ir datos, nuo kada būtų taikoma, mums yra parašęs pastabą, kurią aptarsime, koks variantas geriausias. Teisės departamentas nurodo nuo sausio 1 dienos.
Dėl užmokesčio ir apmokėjimo, kaip matote, pačiame įstatyme absoliučiai niekas nekeičiama. Yra paliekami tie patys procentai, kurie yra nustatyti dabar, kas susiję su visais darbuotojais ir kas susiję su pensininkais, tai yra virš 60 metų amžiaus. Jie turi tam tikrą lengvatinę sąlygą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? A. Sysas? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi aiškinamajame rašte yra parašyta, kad pinigų reikės, tik neaišku kiek, tai turėtų būti Vyriausybės išvada. Aš prašau, kad būtų Vyriausybės išvada, nes tai tikrai įstatymas, kuris gali pareikalauti ir labai daug pinigų.
PIRMININKĖ. Pritariame ir bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo ir dėl Vyriausybės išvados. Taip pat prašome Vyriausybės išvados. Taip? Prieštaravimų nėra? Nėra. Paskiriame pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o svarstysime tada, kai gausime išvadą ir būsime tam pasiruošę.
12.19 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329 (pateikimas)
Rezervinis 18 klausimas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5329. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, šituo įstatymo projektu, tai yra techninis projektas, yra siekiama, kad 2 straipsnio 4 dalyje būtų pakeitimas, būtent, kad valstybinių pensijų bazės dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir jos dydis tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Įstatymą, kaip būtent turi būti indeksuojamos valstybinės pensijos, mes šiandien priėmėme, tačiau taip jau susiklostė situacija, kad buvo praleista, jog šitas įstatymas, kurio projektą dabar aš teikiu, yra lydimasis aktas. Taip yra suvienodinamos įstatymo nuostatos, kad nekiltų abejonių ir klausimų įgyvendinant valstybinių pensijų indeksavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra, jūs viską labai išsamiai išaiškinote. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Rezervinis 19 klausimas. (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime, kai būsime tam pasirengę, tikrai taip. Dėkoju, pritariame.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ projektas Nr. XIIIP-5142(2) (svarstymas)
Rezervinis 19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ projektas Nr. XIIIP-5142(2). Svarstymas. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. A. Gumuliauskas, Valstybės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas. Taip pat svarstė kaip papildomas komitetas. Jūsų komiteto išvada.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Po svarstymo diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, mes lenkiame laiką ir tuo labai džiaugiuosi. Gal galime rezervinį Mokslo ir studijų įstatymą svarstyti?
12.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178(2) (svarstymas)
Taip, rezervinis 13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5178(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvada. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom perskaityti komiteto išvadą. Svarstymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarė bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė? Minutėlę, tuoj. Nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
12.23 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 24, 36, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5219(2) (svarstymas)
Rezervinis 12 klausimas – taip pat Šveitimo įstatymo, tik kitų straipsnių, projektas Nr. XIIIP-5219(2). Komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Ąžuolas. Jo nematau salėje. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto atstovas gal galėtų perskaityti išvadą? M. Majauskas. Nuoširdžiai dėkoju. Tuoj duosime jums išvadą. Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl Švietimo įstatymo, nes jūsų komitetas buvo paskirtas kaip papildomas svarstant šį įstatymo projektą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsavimo rezultatas: Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitete Biudžeto ir finansų komitetas teikė pasiūlymą ir pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Mes pritariame taip pat, prieštaravimų nėra. Tai būtų dėl 2 straipsnio. Dėl 3 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas diskutavo ir jam nepritarė. Dėl 4 straipsnio – taip pat Vyriausybės pasiūlymas. Vienam dėl 5 straipsnio Vyriausybės pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Prieš tai buvusiam nepritarė, o pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui. Dėl 6 straipsnio – Vyriausybės pasiūlymas, komitetas nepritarė. Dėl 7 straipsnio – Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Ir mes tam pritariame. Ir Vyriausybės pasiūlymui dėl to paties straipsnio nebuvo pritarta.
Pasiūlymui dėl 8 straipsnio Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies ir mes tam pritariame. Prieštaravimų nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, iki Vyriausybės pusvalandžio liko dar kelios minutės, tai iš rezervinių, manau, galime 1 rezervinį klausimą? Pasiūlymų lyg ir ten nebuvo.
12.25 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4985(2)ES, Geležinkelių transporto kodekso 7, 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4986(2)ES (svarstymas)
1 rezervinis klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4985ES. Svarstymas. Ekonomikos komiteto pranešėjas, kas galėtų iš Ekonomikos komiteto? Matau R. Miliūtę. Ačiū. Perskaitykite Ekonomikos komiteto išvadą.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ekonomikos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia buvo pagrindinis, o lydimieji taip pat buvo Geležinkelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektai. Geležinkelių transporto kodekso… Ar, Rūta Miliūte, galėtumėte dar ir lydimąjį? Lydimasis Geležinkelių transporto kodekso projektas Nr. XIIIP-4986, o dėl Administracinių nusižengimų prašysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Komiteto sprendimas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šiems dviem įstatymams po svarstymo galime pritarti, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Dėkoju.
12.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 379 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4987(2)ES (svarstymas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIIIP-4987. Labai maloniai kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, perskaityti komiteto išvadą. Jūs buvote šio komiteto išvadų rengėja. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projekto lydimasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas bendru sutarimu 10 balsų už pritarė įstatymo projektui ir išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, liko dvi minutės, manau, nepradėsime kitų įstatymų svarstyti. Po svarstymo pritarėme bendru sutarimu anksčiau svarstytiems mūsų įstatymų projektams.
O dabar už dviejų minučių prasidės Vyriausybės pusvalandis. Kaip ir sutarėme, primenu, kad po Vyriausybės pusvalandžio prašysime ministrų pateikti įstatymų projektus. Tai 13 valandą prasidėtų kelių įstatymų pateikimas. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, aš primenu, kad per Vyriausybės pusvalandį klausia Seimo mažuma. Nedalyvauja L. A. Linkevičius, yra išvykęs į Taliną, ir nuotoliniu būdu – M. Kvietkauskas. O, yra, vadinasi, visi, kurie planavo atvykti, yra.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, 12 val. 30 min., pradedame Vyriausybės pusvalandį. Kaip jau ir minėjau, klausia Seimo mažuma. V. Kernagis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena. Aš norėčiau paklausti kultūros ministro. Ministre, norėčiau grįžti prie antradienį Kultūros komitete užduoto jums klausimo dėl išankstinio Kultūros tarybos pirmininko skyrimo. Jūsų atsakymas buvo toks šiek tiek sumaltas. Jūs sumalėte Kultūros tarybos narių skyrimą ir Kultūros tarybos pirmininko skyrimą. Tai atmeskime Kultūros tarybos narius, kurie jau yra išrinkti, ir viskas ten yra tvarkinga.
Aš dabar norėčiau paklausti būtent apie Kultūros tarybos pirmininko rinkimus. Praeitoje kadencijoje buvusi pirmininkė buvo išrinkta likus tiktai trim savaitėms iki kadencijos pabaigos. Dabar mes turime aštuonis mėnesius iki kadencijos pabaigos. Kodėl toks noras paskutinėmis dienomis dar paskirti pirmininką, kuris savo pareigas pradės eiti tik po aštuonių mėnesių? Plius. Galbūt tai visgi turėtų daryti naujasis kultūros ministras, nes jam reikės dirbti su šiuo žmogumi ketverius metus? Tai vis tiek gi kultūringas žmogus. Mes visi čia Lietuvoje gyvename, vieni kitus pažįstame. Ar jums atrodo normalu prieš aštuonis mėnesius paskirti žmogų, kuris turės dirbti visiškai…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). …su kitu ministru, negu dabar yra?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Kultūros tarybos naujosios sudėties rinkimai vyksta pagal Kultūros tarybos įstatymą. Kaip jūs ir pats paminėjote, tos procedūros vyksta nuosekliai, jos yra tikrai ilgos. Kultūros tarybos nariai yra išrinkti rinkikų. Įvyko jų aptarimas, kaip įstatymas ir numato, su Lietuvos kultūros ir meno taryba, kadangi tuo pat metu kartu su Kultūros tarybos nariais turi būti teikiamas ir Kultūros tarybos pirmininkas, įvyko taip pat galimų kandidatūrų aptarimas su Kultūros ir meno taryba, kurią sudaro sektoriaus atstovai. Procedūra siekia užtikrinti kuo demokratiškesnį Kultūros tarybos rinkimą, kuriame nebūtų daroma kokių nors tiesioginių politinių įtakų. Būtent taip viskas ir vyksta. Jokios skubos čia nėra. Kadangi procedūros yra ilgos ir praeitos Kultūros tarybos rinkimai parodė, kad joms tikrai reikia skirti kur kas daugiau laiko, praeitą kartą tikrai buvo labai daug nesutarimų, tam tas laiko rezervas ir buvo paliktas. Jokios kitos ypatingos skubos šiuos procesus darant čia tikrai nėra. Viskas vyksta pagal įstatymo nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau paklausti ekonomikos ministro gerbiamo R. Sinkevičiaus. Gal galėtumėte, gerbiamas ministre, informuoti, kiek į Lietuvą persikėlė baltarusiškų įmonių iki šio laikotarpio? Kaip žinome, „Investuok Lietuvoje“ sakė, yra 60 įmonių, 4 tūkst. darbuotojų. Trūksta kelių pakeitimų. Vyriausybė sakė: jokių čia įstatymų nereikia keisti, mes susitvarkysime viską Vyriausybėje ir perkelsime. Šiandien girdime, kad į Lenkiją jau perkelta 800 darbuotojų. Girdime apie tai, kad Lenkija yra skyrusi 50 mln. zlotų fondą vien tam, kad persikeltų įmonės į Lenkiją. Gal galite atsakyti, kiek įmonių persikėlė, kodėl jos nepersikėlė ir ką darote, kad jos persikeltų į Lietuvą? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš tikro jis atitinka šios dienos aktualijas. Visos kaimyninės šalys kovoja dėl IT įmonių persikėlimo į savo šalis iš kaimyninės Baltarusijos. Sakyčiau, vyksta derybos dabar su maždaug 80 įvairaus dydžio įmonių, bet džiugi informacija tokia – kol kas… Turbūt vakar gavome pranešimą apie tai, kad viena iš didžiausių jų kompanijų, turinti 600 darbuotojų, norėtų persikelti į Lietuvą ir jau pradėjo registracijos procesą. Registracijos procesas yra pasunkėjęs todėl, kad vis dėlto dėl veikiančio mūsų Seimo priimto Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo sunkiau atidaryti sąskaitą. Be sąskaitos atidarymo neįmanoma jos teisinė registracija ir atitinkamai išsikvietimas darbuotojų į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kad būtų išspręsta ši problema, Vyriausybė priėmė sprendimą ir teikia Seimui pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo vieną straipsnį, pagal kurį būtų galima steigti akcines bendroves, nebūtinai turinčias sąskaitas bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Laukiame Seimo sprendimo, tas labai palengvintų patį įmonių persikėlimo procesą. Kiti procesai – su Migracijos tarnyba, vizų išdavimas, laikino gyvenimo reikalai yra nustatyti Vyriausybės sprendimais. Maždaug tokia padėtis. Iki dešimties įmonių, kiek man žinoma, nors jos nėra didelės, o pastaroji, kurią minėjau pradžioje, tikrai yra pasaulinio garso. Persikėlė šiandien apie dešimt įmonių, iki dešimt įmonių. Tikslaus skaičiaus negalėčiau dabar pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Bakas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui. Visi mes naudojamės elektros energija ir dėkoju sistemai, kad ji visą laiką, jeigu ką nors išjungia, iš anksto, prieš 2–3 savaites praneša, primena, kiek bus išjungta ir dėl ko. Prieš dvi dienas įvyko labai keistas dalykas – nei informacijos, nieko, bent jau dalis Vilniaus, taip pat ir ten, kur aš gyvenu, buvo išjungta, jokios informacijos, bet tai sutapo… Aš žiūrėjau ESO puslapyje, trečdalis Lietuvos dar buvo atkirsta nuo elektros energijos, jokios informacijos nebuvo. Ar tai yra sietina su tuo, kad pradėjo veikti Astravo atominė elektrinė ir iš to išgąsčio nukirtome visus jungiklius, ir laukėme, kaip jungtume kitaip, kad užmaitintume tuos rajonus, kurie pateko būtent tiesiogiai į šitos elektros… Ar bus tokių, taip sakant, nuotykių ir ateityje? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Yra dviejų tipų atjungimai: planiniai, planuoti atjungimai, tuomet apie juos, kaip ir minėjote, vartotojai yra informuojami iš anksto, būna atjungimų, kurie nėra planiniai, dėl stichijos arba kitų techninių priežasčių taip pat. Čia būtent tas atvejis ir buvo, tai niekaip nėra susiję su Astravo atominės elektrinės startu arba paleidimu, buvo kitos techninės priežastys. Tokie atjungimai, be abejo, neišvengiami ir tikslas yra, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau. Per pastaruosius metus yra akivaizdūs rodikliai, kad elektros energijos atjungimo trukmė ir atjungimo pasikartojimai yra mažėjantys, šiuo atveju ESO deda visas pastangas, kad tokių atjungimų būtų kiek įmanoma mažiau, bet su Astravu tai tikrai neturi nieko bendro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi E. Pupinis.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Klausimas būtų gal premjerui ir vidaus reikalų ministrei. Prieš metus įvyko gaisras, po kurio paaiškėjo, kad žmonės, kurie gesino gaisrus, neturėjo nei apsaugos priemonių, netgi medicininių priemonių, uniformų. Praėjo metai, susitikau su tais pačiais ugniagesiais, kurie gesino, niekas nepasikeitė. NSGK klausė… Jie taip ir neturi iki šiol jokių apsaugos priemonių, neturi net ant šalmų žibintų, kad pasišviestų, nes naktį reikia eiti į tamsą, į griūnančius pastatus. Šiaip mes labai greitai organizuojame pirkimus. PAGD direktorius sako, kad pirkimai užtruko maždaug metus laiko. Klausimas yra toks. Čia mes matėme pavyzdžių, kad pirkimai per dieną padaromi, kai reikia. Ar pavyks per šią kadenciją aprūpinti ugniagesius būtiniausiomis apsaugos priemonėmis, Seimas skyrė tam finansavimą, ar ne?
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų skirta pakankamai dėmesio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių aprūpinimui. Pirkimai vyksta, pirkimai yra skirtingi, nes labai skirtingos yra pirkimų kategorijos, skundimų procedūros vyksta įprastine tvarka todėl, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimas nėra ekstremalios situacijos dalis ir taikyti supaprastintą ar kokią nors kitokią procedūrą mes tikrai neturime teisės. Iš tiesų po Alytaus gaisro situacija žymiai pagerėjo ir gal su konkrečiu jūsų paminėtu atveju būtų malonu susipažinti ir įvertinti jį atskirai, bet, kalbant apie autocisternų komplektavimą, apie ugniagesių aprūpinimą, džiovinimo spintas, reikalinga apranga, labai kokybiška, įgyta, ugniai atspari ugniagesių apranga, ir daug kitų apsaugos priemonių. Ko nebuvo daug metų komplekte, išvykstant į įvykį, šiuo metu tai yra padaryta.
Jeigu yra konkrečių atvejų, jums žinomų, tikrai prašome kreiptis, dar turime laiko išsiaiškinti, kad tokių situacijų nebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis atsisakė. K. Glavecko nematau salėje. M. Majausko taip pat nematau salėje. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Labai aktualus ir tikrai nepolitizuotas klausimas premjerui ir valstybinių operacijų vadovui. Jūsų Vyriausybės vakar priimtame nutarime yra labai aiškiai reglamentuoti tam tikrų veiklų draudimai su išimtimis aukšto meistriškumo sportininkams. Bet niekur nėra parašyta ir niekur nėra skelbiama apie aukšto meistriškumo menininkus. Tai taip pat yra žmonės, kurie negali laukti, sėdėti, būti karantine būtent dėl tų pačių priežasčių.
Ar yra koks nors atskiras potvarkis, ar jie turi spėlioti, ar jie gali eiti į darbą, ar ne? Kad neatsitiktų, kaip buvo pavasario karantino metu, kuomet po dviejų mėnesių, trijų, karantino buvo paskelbta, kad jiems niekas nedraudė. Suprantu, kad negalima kviesti žiūrovų, bet ar tos įstaigos gali dirbti savo normalų darbą, tai yra repetuoti, treniruotis, nes ten taip pat vyksta tokie procesai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš pradėsiu, operacijų vadovas pabaigs. Darbo sąlygų reglamentavimą nustato operacijų vadovas. Jūs minėtame nutarime ir negalėjote rasti, kadangi ten kalbama apie renginius ir ribojimą renginių, kurie negali vykti su žiūrovais, todėl yra išskirta, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos gali vykti tik nesant žiūrovų.
Kalbant apie kultūros įstaigas, jos taip pat gali vykdyti darbo funkcijas. Aišku, natūralu, nei koncertus, nei spektaklius organizuoti be žiūrovų turbūt didelės prasmės nėra, nebent padaroma transliacija. Taigi dėl darbo funkcijų sąlygas, kurios yra apribotos, kalbant apie darbo pobūdį, darbo funkcijų atlikimą, nustato operacijų vadovas. Kiek man žinoma, Aurelijus patikslins, dirbti galima.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš tik papildysiu…
PIRMININKĖ. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). …ką premjeras ir paminėjo. Darbą dirbti galima be žiūrovų. Aišku, sąlygas, kadangi tai yra tam tikra darbo specifika, mes dar deriname su Kultūros ministerija, kad rizikos nekiltų ir patiems darbuotojams, nes visoms valstybinėms įmonėms yra rekomendacija ir nurodymas dirbti nuotoliniu būdu, kur įmanoma tai padaryti. Kur neįmanoma, galima ir reikia eiti į darbą. O sakau – smulkesnes detales deriname, jos tikrai bus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir paskelbiau, klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi M. Majauskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti ministro Ž. Vaičiūno. Kaip žinome, pagal 2018 metų sutartą tarp trijų Baltijos šalių metodologiją nuo Astravo paleidimo turi būti nustatytas nulinis pralaidumas tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Tačiau, mūsų duomenimis, ta elektra jau patenka į Baltijos šalių rinką per Rusijos–Latvijos jungtį ir, atrodo, vis dėlto ir per mūsų skerspjūvį.
Ar jūs galite tai patvirtinti, ar paneigti? Ar nemanote, kad yra jūsų „derybinio“ darbo rezultatas ar darbo brokas, kad tai vis dėlto įvyko ir kad Astravas buvo paleistas, nes jis nebūtų paleistas, jeigu tokia galimybė pirkti Baltijos šalių rinkose nebūtų sudaryta?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl pralaidumo. Būtent tuo metu, kuomet startavo Astravas, tai yra lapkričio 3 dieną 11 val. 6 min., Lietuvos ir Baltarusijos pjūvis buvo užnulintas per 32 minutes ir 11 val. 38 min. prekybinis, komercinis srautas buvo nulinis. Jis tada buvo nulinis, iki šiol, šiandien, yra nulinis ir jisai bus nulinis iki 2025 metų – iki Baltijos šalių sinchronizacijos, kuomet tiesiog techniškai nebeliks galimybių prekiauti elektra.
Dėl jūsų minimos metodikos. Jau metai laiko tiek viešai, tiek ir neviešai, tarpinstituciniuose susitikimuose ir Seime šią prognozę turėjome ir šį argumentą sakiau, kad tikrai gali būti tokia situacija, kad Latvija ir Estija turės dvišalę metodiką. Turėtume džiaugtis tuo, kad turime tą rezultatą ir jos vadovaujasi būtent ta metodika, kuri buvo suderėta, kuri, pirma, neleidžia prekiauti baltarusiška elektra, antra, sumažina rusiškos elektros apimtis.
Dėl metodikos žinau jūsų poziciją, jūs traktuojate, kad turėtų galioti 2018 metų metodika. Taip, Lietuvoje ji galioja. Latvijoje ir Estijoje tuomet, kai buvo patvirtintos naujos metodikos, ši metodika nebeteko galios.
Čia galiu tik pacituoti mūsų VERT’o poziciją juodu ant balto. Liepos pradžios yra teiginys, kad imperatyvaus reikalavimo turėti bendrą metodiką nei Europos Sąjungos teisė, nei nacionaliniai Baltijos šalių teisės aktai nenustato. Kitaip tariant, jeigu įvyko VERT’o pozicijos pasikeitimas ir dabar jau interpretuojama kitaip, tai čia yra jau jiems klausimas. Kokios priežastys dėl šios pozicijos pasikeitimo, aš nežinau, jums galbūt yra geriau žinoma.
O dėl 2018 metų metodikos, tai taip, trijų Baltijos šalių lygiu galiu pripažinti, kad jūs taip pat neklydote, 2018 metų metodika taip pat galiojo ir ji galiojo lygiai 36 valandas. Tai yra nuo lapkričio 3 dienos 11 val. 38 min. iki šios nakties, tai yra lapkričio 5 dienos 00 val. 00 min.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų atsakymą.
M. Majauskas. Ruošiasi A. Matulas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, 2021 metų biudžete, mano vertinimu, yra nepilnas 100 mln., skirtas amortizuoti COVID-19 pasekmes verslui, darbuotojams, darbdaviams. Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbtas karantinas ir priimti sprendimai jau po jūsų suformuoto biudžeto, ar nematote poreikio didinti numatytas išlaidas COVID-19 pasekmėms amortizuoti 2021 metais. Ir jeigu taip, gal turite bent kokius nors preliminarius skaičiavimus, kokios tos papildomos galėtų būti išlaidos? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai jūsų informacija nėra tiksli. 2021 metų biudžete tiesiogiai numatyta daugiau nei 600 mln. eurų tiek verslui perorientuoti, tiek darbuotojams persikvalifikuoti ir tas išlaidų kategorijas tikrai galime tiesiogiai priskirti su kovido pandemijos ekonomikos valdymu… Tas minėtas jūsų 100 mln. yra dengimas už šių metų 12 mėnesį.
O dėl paties poreikio, aš manau, reikia labai aiškiai įvardinti, kokia yra šios ekonominės krizės valdymo filosofija ir taktika. Iš pradžių yra ir daugelis šalių taiko horizontalius principus, kad daugiau ar mažiau laimėtų laiko visiems, kad išvengtų tikrai skaudžių pasekmių, susijusių su nedarbo lygio staigiu išaugimu, taip pat su staigiu ekonomikos lėtėjimu.
Kai ateina antra banga, mes turime orientuotis labiau fokusuotai, nes ekonomikos didelio šoko pavyko išvengti, mes turime orientuotis į grynai rėmimą tų sričių, kurios yra betarpiškai nukentėjusios ir kurioms turi poveikį būtent Vyriausybės numatyti apribojimai. O ateityje ir jau kitais metais reikia padėti persiorientuoti verslams ir investuoti į ekonomikos transformavimą, nes kiek pandemijos bangų dar bus, tikrai niekas neatsakys. Jeigu mes ta pačia tvarka ir tuo pačiu mastu reaguosime į tas bangas, kalbant apie verslo rėmimą, tai tikrai situacija išeis iš kontrolės. Mes turime aiškiai laikytis vidutinės trukmės skolos subalansavimo plano, kuris yra numatytas. Kaip ne kartą šiais metais esu sakęs, kitais metais daugeliu atveju įmonės turės verstis savo pačių jėgomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Susisiekimo ministre, beveik prieš mėnesį jūs sakėte, kad Panevėžio aplinkkelio darbai, tilto remontas jau prasidėjo. Prieš dvi dienas važiavau į Vilnių, jokie remonto darbai nevyksta. Išties yra didžiulė gėda, kad „Via Baltica“ treti metai per tiltą yra šviesoforas, per Vėlines buvo kelių kilometrų eilė, pats važiavau ir girdėjau, ką žmonės kalba. Gal galite paaiškinti?
Na ir sveikatos ministro noriu paklausti. Žmonės kalba, kad iš direktoriaus pareigų, vadovo pareigų AIDS ir užkrečiamųjų ligų centro vadovą S. Čaplinską atleidote dėl jūsų kritikos, ar dėl to, kad ne į tą partiją buvo įstojęs ir balotiravosi į parlamentą. Kokia jūsų versija? Gal galite paaiškinkite, už ką jis yra atleistas iš darbo nuo šiandien ar nuo vakar?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Susisekimo ministras pirmiausia. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Patikslinsiu. Aš sakiau, kad darbai ne prasidėjo, bet netrukus prasidės. Tai yra skirtumas. Iš tiesų tai yra tiesa, Dveji metai vyko ginčai su rangovais dėl atliktų darbų tęstinumo. Dabar tas klausimas yra išspręstas ir netrukus tikrai turėtų prasidėti viso tilto rekonstravimo darbas. Kitaip tariant, formalūs ginčai yra išspręsti, darbo sutartis yra patikslinta ir darbai tikrai turėtų netrukus prasidėti. (Balsai salėje) Na, galėčiau patikslinti konkrečiai, nes čia susiję ir su darbo apimtimi, kurią dabar turi kelių statybos įmonės. Jūs žinote, kad šiais metais yra atliktas rekordinis darbų skaičius, ne tik realizuojama visa KPP lėšų programa, kurią sudaro beveik 583 mln., bet yra atšildyta 140 mln., darbas yra atliekamas, plius už 150 mln. šiais metais papildomai atliekama darbų kelių sektoriuje. Taigi įmonių poreikis yra ženklus, darbo yra daug ir todėl jie grafikus nustato pagal galimybę iki sezono pradėti. Todėl yra tam tikras niuansas ir visi reikalingi formalumai, kad ši probleminė atšaka arba tas tiltas būtų pradėtas kapitališkai rekonstruoti, yra atlikti. Laiko klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos apsaugos ministras. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Na, iš tikrųjų aš kviesčiau nesivadovauti tuo, ką žmonės sako, nes ir apie mane įdomių dalykų sako, kad aš gydžiausi alkoholinę psichozę, ir panašių dalykų prišneka. Žmonės, matyt, mėgsta pašnekėti. O jeigu kalbėtume labai rimtai, tai tikrai šito vadovo atleidimo nereikėtų jokiais būdais sieti nei su jo priklausymu ar partijoms, ar dalyvavimu rinkimuose. Šiuo metu jis turi nedarbingumą, jo pirma darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo diena. O atleidžiamas jis yra dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo. Buvo sudaryta ir komisija, kuri vertino, ir dalis tų pažeidimų yra įvykę dar gerokai iki to, kol jis dalyvavo rinkimuose ar pareiškė, kur ir su kokia partija jis kandidatuoja. Tai yra tikrai išimtinai dėl jo pareigų nevykdymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji ministrai, premjere, noriu padėkoti už šios kadencijos buvusias ir šiandien įvykusią Vyriausybės valandą. Man, kaip paskutinį kartą pirmininkaujančiai Vyriausybės valandai, taip pat labai džiugu jums sakyti nuoširdų ačiū, linkėti kiekvienam iš jūsų daug sėkmės, pasiryžimo daryti gerus darbus, o geri darbai, kad ir kaip būtų, vis tiek išlieka ir žmonių atminty, ir širdy, ir svarbiausia, kad mes gerai jaučiamės juos darę ir ateityje darydami. Tad sėkmės, ačiū, dėkojame ir Vyriausybės valandą baigsime.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Rima, gerbiami kolegos, negausiai susirinkę. Iš tikrųjų tai buvo paskutinė Vyriausybės valanda šios Seimo kadencijos ir šios Vyriausybės. Matyt, artimiausiu metu vėl susitiksime Vyriausybės valandose, tiktai turbūt bus kita situacija – kas buvo pozicijoje, tas klausinės tą pusvalandį, opozicija tampa pozicija, Vyriausybė laikinai pareigas eis.
Per tuos ketverius metus buvo visokiausių Vyriausybės valandų – ir linksmesnių, ir liūdnesnių, ir aštresnių, ir galbūt mažiau aštrių, tačiau tikrai noriu padėkoti už jūsų visus klausimus. Tikiuosi, kad mūsų atsakymai irgi buvo įvairūs, vienus tenkino, kitų netenkino, priklausomai nuo klausimų ir atsakymai buvo. Manau, tikrai to formato metu jūs išgirdote jums rūpimus, jūsų rinkėjams rūpimus klausimus uždavėte, išgirdote atsakymus. Jeigu kas nors buvo šių atsakymų metu iš Vyriausybės narių ar mano asmeniškai įžeistas, užgautas, tai nepykite, visi atsiprašome, in corpore visa Vyriausybė, ir linkime sėkmės ir visiems naujos kadencijos Seimo nariams, ir kuo didžiausios sėkmės asmeniniame gyvenime, naujoje veikloje neperrinktiems arba neišrinktiems šios kadencijos Seimo nariams. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, kaip ir sutarėme, trijų ministrų prašome pasilikti.
12.57 val.
Kultūros centrų įstatymo 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5322 (pateikimas)
Rezervinis 14 klausimas – Kultūros centrų įstatymo 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. M. Kvietkauskas kviečiamas į tribūną. Taip pat prašysime ministrų R. Karoblio ir L. Linkevičiaus likti salėje. Kaip ir buvome sutarę, jų įstatymų pateikimus vykdysime dabar. Prašom, ministre. Ministras R. Kvietkauskas.
M. KVIETKAUSKAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 4, 5, 8 ir 13 straipsnių pakeitimus. Šių pakeitimų tikslas yra nustatyti, kad viešosios įstaigos, veikiančios tautinių mažumų kultūros srityje, kurių savininko arba dalininko teises įgyvendina Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant tautinių mažumų politiką ir ją įgyvendinant, politiką šioje srityje, galėtų būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis ir galėtų įgyti kultūros centrų statusą.
Konkrečiai čia kalbama apie Tautinių mažumų departamento tokias viešąsias įstaigas, kurių savininkas arba dalininkas yra Tautinių mažumų departamentas. Tokios įstaigos šiuo metu yra keturios. Jos yra be galo svarbios Lietuvos tautinių mažumų kultūrai. Šiuo metu tokios viešosios įstaigos valstybės biudžeto lėšas gali gauti tik per projektinį finansavimą, tai yra dalyvaudamos departamento arba kitų valstybės įstaigų skelbiamuose projektinės veiklos konkursuose. Projektinis finansavimas neužtikrina nuoseklaus šių įstaigų numatytų veiklų, be galo svarbių tautinėms mažumoms, ir jų finansinių įsipareigojimų, įskaitant darbo užmokestį, vykdymo; apsunkina galimybę įstaigoms siekti ilgalaikių tikslų ir siekti teikiamų kultūros paslaugų tautinėms mažumoms kokybinio pokyčio konsoliduojant tautinių mažumų bendruomenes, mažinant jų atskirtį ir skatinant dialogą. Finansiniai sunkumai, keliami dabartinės sistemos, tapo ypač akivaizdūs pandeminės krizės kontekste, kai įstaigos negalėjo vykdyti suplanuotų veiklų, susiformavo ir jų darbo užmokesčio fondo trūkumas.
Valstybės kontrolės ataskaitoje dar 2019 metų spalį Vyriausybei rekomenduota peržiūrėti ir įvertinti, ar kasmet vykdomas tautinių mažumų centrų projektų finansavimas yra tinkamiausias tautinių mažumų integracijos į visuomenę finansavimo būdas.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina departamentas, yra laikomos valstybės kultūros centrais ir gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, tai yra turėdamos valstybės… turėdamos kultūros centrų statusą jos gali dalyvauti ir akreditacijos, ir savo veiklos tobulinimo, ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo procesuose. Taip pat siūloma nustatyti, kad kultūros centrai gali vykdyti funkcijas, susijusias su sąlygų sudarymu tautinių mažumų kultūros puoselėjimui ir tapatybės išsaugojimui.
Įstatymo projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje, jis atitinka Vyriausybės programos punktą dėl sąlygų ir teisinės bazės tobulinimo plėtojant tautinių mažumų kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą. Planuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti kasmet reikės papildomų 125 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra 2021 m. sausio 1 d. Papildomas finansavimas reikalingas, planuojamas Tautinių mažumų departamento asignavimuose nuo 2021 metų pradžios. Prašau svarstyti šiuos įstatymų pateikimus Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. V. Juozapaitis klausia pirmasis. Ruošiasi R. Šarknickas. Jo nematau salėje, tad E. Pupinis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, ministre. Kai jūs dabar papasakojote, šiek tiek paaiškėjo šio įstatymo pakeitimo prasmė ir esmė, tik ar čia yra tikrai Kultūros centrų įstatymo pakeitimo reikalas, ar tikrai kultūros centrų sistema yra tai, apie ką jūs čia dabar kalbate?
Ir aš dar norėjau tokio šalutinio klausimo paklausti. Prieš porą metų aš buvau teikęs tokį bendrą Kultūros centrų įstatymo projektą, kuriame taip pat buvo įtrauktas ir naujas darinys, tiksliau, pervadintas Lietuvos nacionalinis kultūros centras, nes Lietuvoje iki šios dienos kultūros centrų srityje, sakykim, nėra tokio centralizuojančio ir visa apimančio dokumento. Jeigu mes kalbėtume apie kažkokį platesnį dokumentą, Kultūros politikos pagrindų įstatymą, tai mums bent jau šakinėse srityse reikėtų susitvarkyti. Yra muziejai, yra bibliotekos, yra teatrai ir visa kita, kultūros centrų nėra, būtent Lietuvos nacionalinės kultūros centras iškrenta iš bendro konteksto ir galbūt jo dalyvavimas taip pat būtų labai svarbus, turint omenyje ir jūsų šiandien išreikštą pageidavimą ir nuomonę dėl tautinių mažumų finansavimo. Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų atlikus šių viešųjų įstaigų veiklos analizę identifikuojama, kad jų pagrindinės veiklos tikrai yra susijusios su kultūros veiklomis tautinių mažumų srityje, taigi jos pagal savo specifiką atitinka būtent kultūros centrų veiklą, todėl čia ir siūlomi tam tikri Kultūros centrų įstatymo pakeitimai.
Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad jie siūlomi dėl labai konkrečios šių įstaigų padėties, siekiant ją spręsti, nes tai tikrai yra įsisenėjusios ir labai aštrios problemos. Siekiant tautinių mažumų veiklos integravimo, mums reikia šiems centrams padėti ir įstatymine prasme.
Platesnis klausimas dėl Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklos stiprinimo taip pat išlieka aktualus mūsų bendroje teisinėje kultūros sistemoje. Kultūros politikos pagrindų įstatyme šias veiklas ir regionų veiklas, regionų kultūros sklaidą tikrai planuojama stiprinti. Lietuvos nacionalinio kultūros centro veikla galėtų vykti kaip kompetencijų centro, o tai Kultūros politikos pagrindų įstatyme ir yra numatoma. Iš esmės atsiradus kompetencijų centro statusui šis centras galėtų būti tas, kuris teikia ir ugdo kompetencinę pagalbą visiems kitiems centrams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašom klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tautinių mažumų galbūt ir mažesnės grupės yra gana toliau nutolusios nuo centrų ir galbūt kai kur jų nėra, aš taip suprantu, savivaldybės kultūros centrų neapims. Iš tiesų kaip tos lėšos bus paskirstomos ir ar nebus užmirštos mažos bendrijos, kurių yra po visą Lietuvą? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Kultūros centrai savivaldybėse yra savivaldybių įstaigos, finansuojamos ir iš savivaldybių. Įvairiuose regionuose, taip pat ten, kur gyvena tautinės mažumos, jie taip pat veikia, vykdo savo veiklą pagal Kultūros centrų įstatymą. Bet mes čia turime keletą tokių svarbių centrinių įstaigų, svarbių ir toms grupėms, kurios nėra specifiškai susijusios su regionais, sakykime, romų grupė ir jų kultūros centras. Todėl mums tikrai labai svarbu, kad jos turėtų galimybę būti finansuojamos būtent iš valstybės biudžeto kaip kultūros centrai. Čia šiek tiek yra tas situacijos išskirtinumas tų įstaigų, apie kurias mes kalbame.
PIRMININKĖ. Matau, grįžo R. Šarknickas. Suteikime galimybę jam paklausti. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas ministre. Ačiū jums už visą tą laikotarpį, tikrai buvo gera dirbti.
Dėl Kultūros pagrindų įstatymo. Gaila, kad kai kurie asmenys sustabdė šitą dalyką, nes kultūros lauko bendruomenei irgi tiko šis jūsų parengtas darbas, projektas. Bet, tikėkimės, kitoje kadencijoje gal pagaliau įveiksime.
Aš norėjau paklausti dėl tautinių mažumų bendruomenių tų įstaigų. Ar tų lėšų, skiriamų iš Tautinių mažumų departamento, nepakanka? Ar turi teisę būtent tautinių mažumų bendruomenės tie centrai dalyvauti ir regioninėje, kur vykdomi tarybų sprendimu gaunami tų projektų pinigai? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Gali dalyvauti visose projektinėse veiklose, bet yra tos įstaigos, kurioms reikia ir biudžeto dalies kaip bazinio finansavimo iš valstybės. Jos nėra nei savivaldybių įstaigos, jos negauna to finansavimo iš savivaldybių, yra viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra Tautinių mažumų departamentas, o jos gali gauti finansavimą tik per projektinę veiklą. Jos ir toliau galės dalyvauti projektinėje veikloje, kaip ir kiti Lietuvos kultūros centrai, koks bebūtų jų statusas, patvirtinus šio įstatymo nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Tvarka, gerbiamas ministre, jūs galite jau eiti, mes jau pabaigsime. Iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …neturiu nieko prieš, tai yra svarstytina, be jokios abejonės, sakau, turbūt tas įstatymo projektas turės ir eigą. Aš tik noriu atsakyti prieš tai kalbėjusiam vienam iš Kultūros komiteto narių, jis čia įvardijo kai kuriuos asmenis. Aš jam noriu pasakyti: ne kai kurie asmenys, o Švietimo ir mokslo komitetas in corpore sustabdė šio įstatymo tolesnę eigą. Jis yra parengtas labai nekokybiškai, tai įvardino Seimo Teisės departamentas. Ir tai nėra kokios nors vien tik gramatinės klaidos, bet yra ir tokių esminių, kurių tiesiog negalima pateikti Seimui. Kai kurie asmenys stebi, skaito, vertina ir daro, kad mūsų priimami įstatymai būtų kokybiški. Tai darysime ir toliau kokiame komitete bedirbtume. Taigi, aš kviečiu kolegas palaikyti šį ministro teikimą, kuris turbūt bus svarstomas toliau. Tik labai gaila, kad tai vyksta faktiškai paskutinę dieną. Šioje sesijoje, be jokios abejonės, šioje kadencijoje jis negalės būti priimtas. Bet tada perkelsime į kitą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Išties, taip, darbų tęstinumas. Gerbiami kolegos, dėl motyvų prieš niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Prašom. Balsuojame dėl Kultūros centrų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5322.
Balsavo 26 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė po pateikimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis Seimo narių šio įstatymo projekto pateikimą stebi per televiziją, internetu. Tiesiog dalyvauja. Tikiuosi. Paskirkime komitetus. Pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti, tikėtina, jau naujoje kadencijoje. Galime pritarti? Pritariame. Replika po balsavimo. Gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia, aš irgi buvau užsirašęs kalbėti už.
PIRMININKĖ. Vienas už, vienas prieš. Taip.
A. VINKUS (LSDDF). Tai pasinaudosiu replikos forma, noriu pritarti, ką sakė ir ponas V. Juozapaitis, ir kiti pasisakiusieji. Labai palaikome tą įstatymo projektą, pataisas, kurias jūs, gerbiamas ministre, šiandien pateikėte. Kultūros ministrai visada būna akiračio centre ir įvairiai komentuojami. Jūsų, ministre, atėjimas atnešė didelį dalykiškumą į pačios Kultūros ministerijos darbą ir labai pozityviai vertina regionuose, važinėjant, susitinkant su jumis. Ačiū už inteligenciją, ačiū už dalykiškumą, visada prisiminsime jus kaip dalykinį, tvirtą ir stiprų ministrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Vinkui. Jūs kaip visada mokate taikliai ir į širdį gerus žodžius pasakyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, aš norėjau paprašyti, kad leistumėte dabar vykti į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį.
PIRMININKĖ. Iš salės išeitų tiktai?..
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Trys.
PIRMININKĖ. Trys žmonės. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas galėtų pradėti darbą pusę dviejų, 13 val. 30 min. O iki tol tęsiame plenarinį posėdį, taip? Nes dar dviejų įstatymų pateikimai. Pritariame. Dėkojame. Kviečiu ministrą R. Karoblį.
13.11 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 31, 8, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331 (pateikimas)
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5331. Prašau. Pateikimas.
R. KAROBLIS. Gerbiama ponia pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, projektas parengtas siekiant efektyviau įgyvendinti Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl karinių pajėgų statuso nuostatas, taip pat užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje įgyvendinimą. Konkrečiai pirmiausia pakeitimai siejasi su JAV karinių pajėgų buvimu Lietuvoje, sudarant sąlygas JAV kariams, civilinio komponento nariams, rangovams, išlaikytiniams praktiškai pasinaudoti susitarime su JAV nurodytomis teisėmis. Tai yra kalbama apie statuso pažymėjimo išdavimą, kur būtų pagrindas laikinam buvimui Lietuvoje, kartu su asmens kodo suteikimu, taip pat įgyvendinimas teisės, kaip transporto priemonių registravimas, teisės vairuoti (…) dokumentų pripažinimas, mokestinių lengvatų įgyvendinimas ir panašūs dalykai. Aišku, priėmus šį įstatymą, šios nuostatos būtų taikomos ir kitiems NATO sąjungininkams, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, numatoma, kad Vokietijos investicijos į Lietuvos gynybinius pajėgumus didės, ir tai būtų irgi aktualu.
Jeigu žiūrėtume dinamiškai, tai įgyvendinimo eigoje pasirodė, kad dabartinė tvarka turi tam tikrų spragų, yra tobulintina. Iki šiol būnant JAV pajėgoms, kurios buvo Lietuvoje, užteko bendrų nuostatų, bet su naujais pajėgumais ir specifika reikia padaryti tam tikras pataisas. Taigi būtent statuso pažymėjimas ir įgyvendinimas šių teisių taip pat būtent civiliams, susijusiems su kariniais gynybos klausimais, panašių sienų kirtimo procedūrų nustatymas kaip ir kariams, taip pat laikinosios nuostatos, kurios būtų visa apimtimi šio įstatymo įsigaliojimo, kad būtų išduodamas tam tikras dokumentas ir įgyvendinamos teisės jau popierine forma, kaip taiko pagal praktiką nemažai NATO šalių.
Dėl lėšų poreikio. Šis klausimas yra susijęs su migracijos duomenų bazėmis, būtų posistemės. Yra poreikis pritaikyti, adaptuoti informacines sistemas, taip pat dokumentų išdavimo sistemas. Šios lėšos būtų finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Taip pat susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadomis. Daugelis pastabų, kelios pastabos, kurios yra, daugelis jų susijusios, yra tikslinamojo pobūdžio. Viena galbūt yra turinio, kur siūloma pasvarstyti nustatymą maksimalių dydžių civilinių rangovų, bet šiuo atveju, aišku, svarstysime, bus svarstoma ir komitete, ir komitetuose, tačiau pabrėžčiau tiktai, kad civiliniai rangovai – yra kitokie pajėgumai negu kariams, kuriems taikomi maksimalūs skaičiai.
Priėmimo reikia skubaus, tikimės šią sesiją, kadangi tai susiję su JAV pajėgumų planavimu ir projektų planavimu. Tikiuosi pritarimo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Norinčių paklausti nėra. Motyvai. Ačiū, jūs viską išsamiai pasakėte. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti, kai gausime pagrindinio komiteto išvadą. Galime taip sutarti? Sutariame. Dėkoju.
13.15 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5345 (pateikimas)
Kviečiu L. Kukuraitį. Užimtumo įstatymo 51 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5344 ir lydimasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėkui Seimo valdybai, kad skubos tvarka įtraukėte šį klausimą į darbotvarkę, ir ačiū jums, kurie įprastai tokiu laiku pietaujate, bet skyrėte įstatymo pateikimui.
Kaip vakar ne kartą viešai skambėjo, taip pat ir šiandien per Vyriausybės valandą minėta, kad Vyriausybė siūlo naujame karantino režime taikyti taiklesnes paramos priemones verslui, fiziniams asmenims, tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla apribojama nustatytu karantino režimu.
Taigi įstatymų projektų tikslas – Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, nustatyti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir skyrimo nuostatas arba paskelbus karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, draudėjams taikyti supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos sąlygas.
Užimtumo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ūkinės veiklos apribojimų sąrašą, turės teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui.
Projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokamos dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo.
Lydimuoju Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad „Sodra“, Vyriausybei paskelbus karantiną ir nustačius ūkinės veiklos apribojimus, draudėjams, įtrauktiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl karantino, sąrašą, taikys supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų, delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką.
Projektu taip pat siekiama atsisakyti nuostatos, kad draudėjams supaprastinta įsiskolinimo mokėjimo tvarka taikoma, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Respublikos teritorijoje pasibaigimo. Kadangi karantinas visoje šalyje įsigalios jau šeštadienį, prašome Seimą svarstyti skubos tvarka, jeigu būtų pritarta pateikimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs viską išsamiai papasakojote, pasakėte, niekas paklausti nenori. Dėkoju, kolegos, kurie stebite mus internetu. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Lauksime Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados ir tada svarstysime šį įstatymo projektą plenarinių posėdžių salėje.
Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkoju. Prašom registruotis, baigsime rytinį posėdį. Dirbote daug, nuoširdžiai, nusipelnote beveik 40 minučių poilsio, o vakarinis posėdis prasidės 14 valandą.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.