LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 340
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Pradėsime gegužės 3 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdama mūsų šios dienos darbą, prieš įstatymų projektų svarstymą visų jūsų vardu noriu pasveikinti mūsų kolegą L. Balsį su gražiu 55 metų jubiliejumi. (Plojimai)
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, noriu jus informuoti, kad yra grąžintas mūsų priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymas. Šiandien skelbiame, kad jis įtraukiamas į mūsų ketvirtadienio darbotvarkę.
Ir dar noriu paskelbti naują balsų skaičiavimo grupę: R. Ačas (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), R. J. Dagys (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), G. Jakavonis (Darbo partijos frakcija), M. Mackevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), G. Mikolaitis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), A. Stancikienė (Mišri Seimo narių grupė), J. Vaickienė (Liberalų sąjūdžio frakcija). Kada reikės, turėsime naują komisiją.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 3 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Niekas nenorite? Gal galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu.
10.07 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89, 122, 123, 134, 136, 1401, 145, 150, 151, 152, 155, 163, 164, 170, 1713, 172, 194, 200 ir 205 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto daugelio straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4). Priėmimo stadija. Buvo nepriimti du straipsniai ir buvo sustota, bet straipsniai daugiau techniniai, ir šiandien turiu frakcijų prašymą, kad reikėtų vėl grįžti prie 1 straipsnio ir pradėti Statuto priėmimą nuo pradžių pastraipsniui, bet tam jūs turite pritarti. Todėl kreipiuosi į garbųjį Seimą ir prašau leidimo pradėti Statuto svarstymą priėmimo stadijoje vėl nuo 1 straipsnio. (Balsai salėje) Gal galime tai padaryti balsuodami? Kas pritariate, kad Statutą pradėtume priiminėti pastraipsniui nuo 1 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš – nėra, susilaikė 3. Ačiū už supratimą, taigi grįžtame prie Statuto svarstymo nuo 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, prašau šiek tiek susikaupti, nes salėje didelis triukšmas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Kadangi Statutas, reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio ir reikia 71 balso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Statuto 1 straipsnio, kuris keičia 89 straipsnį. Pakeitimai.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, keičiantis 122 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis, keičiantis 123 straipsnį. Pasiūlymų, pastabų nėra. Balsuojame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 6. 3 straipsnis yra priimtas.
4 straipsnis keičia 134 straipsnį ir yra Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Čia yra irgi techninis pasiūlymas. Atsižvelgiant į dabartinę Seimo kanceliarijos struktūrą, siūloma vietoj „Tyrimų skyriaus“ rašyti „Informacijos ir komunikacijos departamentas“. Komitetas pritarė bendru sutarimu šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Čia reikia balsuoti? Gal galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu J. Sabatausko pataisai.
4 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas kartu su Seimo nario J. Sabatausko pataisa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis, keičiantis 136 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 5 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 7. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis keičia 1401 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Kas pritariate, kad 6 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis, keičiantis 145 straipsnio nuostatas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabą, kad reikėtų derinti šio straipsnio 1 dalies paskutinę frazę, kad nustatomi, keičiami konkretūs mokesčiai, kad su Teisėkūros pagrindų… Komitetas tam pritarė ir siūlo tokią paskutinio sakinio redakciją, kad Vyriausybės išvados turi būti pateikiamos ir dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčių tarifai, mokesčių lengvatos, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir antrą prašome taip pat Teisės departamento dėl to paties straipsnio 4 dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir dėl 4 dalies. Teisės departamentas išsakė abejonę dėl 4 dalies – dėl pateikto esminius darbo, socialinius ir ekonominius klausimus reglamentuojančio įstatymo turi būti gautos Trišalės tarybos išvados. Komitetas atsižvelgė, pritarė iš dalies ir tas pritarimas iš dalies bus toks, kad 4 dalį mes siūlome išbraukti. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime 7 straipsnį priimti su komiteto redakcija, kurią jis atliko taisydamas pagal Teisės departamento pastabas, kurioms visas komitetas pritarė? Balsuojame. Kas pritariate, kas už 7 straipsnio priėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 14. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate 8 straipsniui, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis, keičiantis 151 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad 9 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis, keičiantis 152 straipsnį. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, grynai redakcinė pastaba vėl dėl kanceliarijos padalinio pavadinimo, šiuo atveju – „Posėdžių sekretoriato“. Tai bus rašomas – „Seimo posėdžių“. Tai bus visas pavadinimas. Bendru sutarimu komiteto pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, pataisė. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už 10 straipsnio priėmimą su redakciniu pataisymu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis, keičiantis 155 straipsnį. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Analogiškos Teisės departamento pastabos dėl 11 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių pavadinimo. Atsiprašau, dėl 4 dalies. Joms komitetas pritarė, o dėl 5 dalies pastaba buvo, kad vietoje žodžio „pasiūlymai“ reikėtų vartoti šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „pataisos, papildymai, išbraukimai“. Komitetas nepritaria, nes redakcinė pastaba, nuostata – „jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gauta naujų pataisų, papildymų, išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas nebuvo svarstęs, daroma ne trumpesnė pertrauka ir turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai.“ Todėl komitetas nepritarė šiai pastabai dėl 5 dalies.
Kartoju, dėl 2, 3 ir 4 dalių pritarta, nes čia irgi dėl Seimo posėdžių sekretoriato viso pavadinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 11 straipsnis su pastabomis ir pataisymais, dėl kurių pritarė Teisės departamentui komitetas ir pataisė (redakcinio pobūdžio pataisos), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis, keičiantis 163 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad 12 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. 12 straipsnis priimtas.
13 straipsnis, keičiantis 164 straipsnį. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės departamentas pateikė pastabą dėl normos, kad Teisės departamentas… kai jau svarstoma ypatinga skuba ir kai yra trijų valandų pertrauka, kad turi būti pateiktos Teisės departamento išvados dėl siūlymų, dėl pataisų tų, kurie turi asmenų įstatymo iniciatyvos teisę, tačiau nesvarsto, nevertina paties projekto. Komitetas nepritarė, nes čia naujos normos šitoje vietoje komitetas nesiūlo ir mano, kad šioje vietoje nereikia nieko keisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Kas pritariate dėl 13 straipsnio priėmimo be Teisės departamento pastabos, nes jai nepritarė komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 12. 13 straipsnis priimtas.
14 straipsnis, keičiantis 170 straipsnį. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate dėl priėmimo, balsuojate… (Balsai salėje) Kas yra ne taip? (Balsai salėje) Prieš ką nespėjote paspausti? (Balsai salėje) Nespėjote pasisakyti prieš. Gerai, suteiksime galimybę. Dėl 14 straipsnio. Tuoj mes įjungsime. Prieš nori pasisakyti gerbiamas P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš tikrai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes kai dabar mes priimame, tarsi konvejeriu einame. Jeigu mes priimsime šitas pataisas, tai Seimo nariai praras galimybę pateikti įstatymų projektus, kurie lies būtent konstitucinių įstatymų sąrašą. Iki šios dienos Seimo narys gali pateikti konstitucinio įstatymo projektą, ir kitų įstatymų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tik padaro išvadą, ar atitinka, ar neatitinka Konstituciją. Po šito priėmimo konstitucinių įstatymų projektai gali būti net neregistruojami, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai nuspręs, ar atitinka Konstituciją, ar ne, ir iš esmės jūsų visų iniciatyva bus sustabdyta. Mes savotiškai suteikiame komitetui Konstitucinio Teismo įgaliojimus spręsti ir įteisiname komitetą lygesnį tarp lygesnių, nors visa pagarba būtent šito komiteto nariams. Man atrodo, mes negalime diskriminuoti savo, kaip Seimo narių, teisių, kai pateikiame įstatymus.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia yra įžvelgiami perdėti dalykai. Aš tikrai nematau čia Teisės ir teisėtvarkos komitetui suteiktos blokavimo teisės. Čia jam kaip tik yra pareiga ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki svarstymo Seimo posėdyje pateikti išvadą. Kokia ta išvada bus? Gali būti įvairi. Nepriklausomai nuo jos, projektas yra užregistruojamas. Kur čia tos blokavimo galimybės? Aš jų nematau. Čia kaip tik yra aiški pareiga Teisės ir teisėtvarkos komitetui nustatytu laiku padaryti išvadą.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate, kad 14 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už… (Balsai salėje) Gerbiamas Juliau Sabatauskai, arba jūs stovite tribūnoje, arba grįžkite į savo darbo vietą. 14 straipsnis. Vyksta balsavimas. Kas balsuojate… (Balsas salėje) Neturite galimybės… Balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pataisų nėra. Jums žodis nesuteikiamas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš negaliu užsiregistruoti, nes šitas kompiuteris neveikia.
PIRMININKĖ. Jūs galite balsuoti iš darbo vietos.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 52, prieš – 5, susilaikė 13. Užsiregistravo 72. Turi balsuoti už 71. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tik pasakysiu, kam jūs nepritariate. Jūs nepritariate, kad komiteto išvada būtų skelbiama interneto svetainėje. Toks pakeitimas. (Balsai salėje) Tai jūs skaitykite, ką jūs priimate. O iš šitos 5 dalies išbraukiama…
PIRMININKĖ. Palaukite, gerbiamas pirmininke! Gerbiamas pirmininke!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Palaukite, nesiblaškykime. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai norėčiau pasi…
PIRMININKĖ. 14 straipsnio lyginamąjį variantą dar kartą perskaitau, kad visi suprastumėte. Ar reikia perskaityti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Reikia.
PIRMININKĖ. „Teisės ir teisėtvarkos komitetas Konstitucijos keitimo įstatymo projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir, jei projektui pritarta, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas užregistruojamas Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbiamas Seimo interneto svetainėje.“ Tokia būtų redakcija, o išbraukiama iš dabar galiojančio – „Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtas sprendimas dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, turi būti išdalintas Seimo nariams, taip pat įteiktas Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.“ Čia daugiau procedūrinis pakeitimas yra. Čia iš tiesų ir dabar galiojančiu atveju yra svarstomas, tik buvo septynios, dabar – 10 dienų, kiek matau. Ir Sekretoriate nustatoma tvarka, kaip įregistruojama. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš paaiškinsiu. (Balsas salėje: „Einam toliau!“)
PIRMININKĖ. Gerai. Aš tiktai noriu… Dabar diskusijų nebebus. Aš tik dėlto, kad jums būtų aišku, ir aš noriu paklausti garbaus Seimo, ar grįžtame perbalsuoti14 straipsnį, nes trūko vieno balso?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Grįžtam. (Balsai salėje) Grįžtam, nes čia yra koncepcinis…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, aš jums žodžio nesuteikiau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš paaiškinsiu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš klausiu Seimo ir Seimo prašau balsuoti, ar sutinkate, kad dar kartą perbalsuotume dėl 14 straipsnio. Jeigu sutinkate, balsuojate už… (Triukšmas salėje) Yra labai didelis triukšmas. Aš turiu žinoti tvirtą Seimo nuomonę. Jeigu sutinkate grįžti 14 straipsnį perbalsuoti, balsuojate už, jeigu nesutinkate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau dar paaiškinti. (Balsas salėje: „Leiskite pasakyti.“) Pirmininke, prieš balsavimą galima pasakyti? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 64 Seimo nariai: už – 53, kad grįžtume, prieš – 4, susilaikė 7. Grįžtame prie 14 straipsnio. Prašau komiteto pirmininką dar aiškiai paaiškinti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, kaip matote, šito straipsnio 5 dalyje keičiamos dvi vietos – išbraukiama, kad Seimo nariams septynios dienos prieš posėdį, Prezidentui, Vyriausybės vadovui išdalinamas projektas, nes išvis štai šito projekto koncepcija yra tokia, kad popieriniai projektai nebedalinami. Viskas eina per internetą. O papildymas yra tik toks, kad komiteto išvada su projektu dedama į interneto svetainę. Štai dėl ko kilo kipišas ir kolega P. Urbšys pasisakė visai ne vietoj ir ne apie tai. Šitam straipsnyje tai nekeičiama ir nieko nedaroma, apie ką jūs kalbėjote. (Balsai salėje) Jūs atidžiai skaitykite projektą.
PIRMININKĖ. Viskas, susikaupiame! Visi grįžtame į savo darbo vietas, visiems labai aiškiai buvo paaiškinta, mes pabaigsime procedūrą.
Visiems buvo paaiškinta ir jūs apsisprendėte dar kartą balsuoti. Tai daugiau procedūrinis 14 straipsnio pakeitimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Nuomonės jau buvo išsakytos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia ne konstituciniai įstatymai, pačios Konstitucijos čia.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 14 straipsnio pakeitimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje) Netriukšmaukite!
Balsavo 71 Seimo narys: už – 62, prieš – 2, susilaikė 7. Vadinasi, 14 straipsnis nepriimtas. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vadinasi, dėl Konstitucijos jums reikės dalinti popierinius variantus.
PIRMININKĖ. Gerai, išdalinsime, tokia Seimo valia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O interneto svetainės nekankinsim…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, jums žodis nesuteikiamas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Povilai, išmokite skaityti.
PIRMININKĖ. Nepiktnaudžiaukite savo teise.
15 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti… Tuoj, minutę! Norinčių kalbėti nėra. Kas pritariate, kad 15 straipsnis būtų priimtas. (Balsai salėje) Jūs nesipiktinkite, jūs užsirašykite laiku, nes mums rodė, kad nėra. Taip, dabar atsirado. Nuomonė už – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Irgi analogiškas pakeitimas toks, kad popieriniai variantai Seimo nariams septynios dienos iki posėdžio nedalinami, tik šį kartą dėl konstitucinio įstatymo, o papildoma tuo, kad po komiteto išvados, jeigu komitetas pritaria konstitucinio įstatymo priėmimui, tai dedama į interneto svetainę ir tai turi būti padaryta prieš 10 dienų. (Balsai salėje) Vis tiek išvada dedama į interneto svetainę. Esminis pakeitimas toks, kad vietoj popieriaus – internetas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, palaukite. Dirbame tvarkingai. Nuomonė prieš – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš nesuprantu, gerbiami Seimo nariai, na, iš tikro mus paprasčiausiai kvailina, nes… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Netriukšmaukite, negirdėti, ką sako.
P. URBŠYS (MSNG). …įstatymo projekte yra pasakyta taip, kad jei Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šitam projektui, tada būtent šitas projektas yra registruojamas ir publikuojamas interneto svetainėje, kirtis yra, jeigu projektui pritarta. Tai čia analogiškai būtų ir 14 straipsnyje, tai prašom neklaidinti Seimo narių. Jeigu mes jau 14 straipsnį atmetėme, tai čia yra analogiška nuostata ir mes turime atmesti tą nuostatą dėl 15 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, ne.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės už, prieš išsakytos. Dėl vedimo tvarkos…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Išvada registruojama.
PIRMININKĖ. …pirma K. Daukšys. Tada J. Razma.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šiek tiek ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl paaiškinimo.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
K. DAUKŠYS (DPF). Juliau, jeigu komitetas nepritarė, kas tada su tuo įstatymu yra? (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Registruojama išvada, projektas, savaime aišku, neregistruojamas (Balsas salėje: „Na, va!“), nes visais atvejais taip būna, komitetas nepritaria projektui, registruojama išvada, tarkime, projektą atmesti ar grąžinti tobulinti ir iš karto gi Seimas balsuoja.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, tekste yra aiškiai parašyta: jeigu projektui pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, ne. Komitetui priėmus išvadas ir, jeigu projektui pritariama, tada ir įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerai. J. Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija Seimo Pirmininkei siūlė nedaryti tų pertraukų. Matyt, to ypač saulėtu oru nereikia daryti, nes aš tikrai nesuprantu kolegos P. Urbšio ar Darbo partijos frakcijos, kurie įžvelgia kažką ypatingo, juk ir dabar taip yra pagal esamą Statutą. Jeigu komitetas nepritaria projektui, registruojama tik nepritarianti išvada, o koks nors patobulintas projektas neberegistruojamas, lieka tik tas pirminis įregistruotas. Tai čia nieko naujo nepasako, tik suredaguoja tvarkingai tekstą. Tai tikrai, kolegos, neįžvelkime to, ko nėra.
PIRMININKĖ. Gerai. Aš noriu, kad jūs visi kalbėtumėte dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (MSNG). Labai trumpai. Čia tikrai toks šurmulys, galbūt jis visai nereikalingas. Aišku, popierinių variantų nereikia, bet galbūt Seimo svetainėje ne kiekvienas Seimo narys gali pasižiūrėti ir pražiopsoti, kodėl negali būti, kad, pavyzdžiui, į Seimo nario svetainę būtų, asmeninę?
PIRMININKĖ. Na, Seimo narys…
S. BRUNDZA (MSNG). Ir tokiu būdu nebus problemų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Seimo nary, Seimo nario teisė ir pareiga pasirengti posėdžiams ir jūs turite tris patarėjus, padėjėjus, kurie jums turi taip pat referuoti, kas yra registruojama. Tam jie ir yra skirti.
Tai dėl turinio baigiame kalbėti, visi supratote, apie ką kalbama. Balsuojame. Kas pritariate… (Triukšmas salėje) Dabar paklausysime, kuri frakcija garsiau kalba. Toks triukšmas, kad nebegirdime vieni kitų! Ačiū. Pagaliau! Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 15 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už 75, prieš – 2, susilaikė 12. 15 straipsnis priimtas.
16 straipsnis. Viskas. Jau du kartus Seimas apsisprendė. 16 straipsnis – 172 straipsnio pakeitimas. Mes du kartus balsavome dėl 14 straipsnio, nebegrįšime. Norinčių kalbėti nėra.
16 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dėl 16 straipsnio nėra, dėl 17. Nesiblaškykite!
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš 1, susilaikė 7. 16 straipsnis priimtas.
17 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas išsakė pastabą, kad nereikėtų rašyti konkretaus nutarimo pavadinimo. Komitetas pritarė ir pataisė redakciją dėl Vyriausybės programos. Tiesiog kabutės išbraukiamos.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Kas pritariate 17 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas ir pataisė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 7. 17 straipsnis priimtas.
18 straipsnis, keičiantis 200 straipsnį. Yra Teisės departamento pastabų. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamento pastaba yra dėl 5 dalies, irgi redakcinio pobūdžio. Jie suabejojo, kad žodis daugiskaita „kandidatūros“ turėtų keisti į kitą linksnį „kandidatai“… tačiau komitetas pasakė, kad tai ne redakcinė pastaba. Pažymėtina, kad projektas buvo suredaguotas ir būtent mūsų redaktoriai… Atsižvelgiant į prasmę vartojama sąvoka ne „kandidatai“, o būtent „kandidatūra“. Todėl nepritariame Teisės departamento pastabai dėl šio straipsnio 5 dalies.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, tiesiog keli žodžiai dėl to, kas buvo prieš tai. Man keista, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir pavaduotojas nenori sutikti, kad yra tam tikra problema dėl atitikties Konstitucijai. Didžiausia problema yra ta, kad jeigu jūsų komitetas pripažįsta, kad galimai prieštarauja Konstitucijai („galimai“ – neįpareigojantis terminas), tai Seimo narys net neturi teisės pateikti savo projekto ir išsakyti argumentų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia ne tas straipsnis. Čia ne apie tai kalbama.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Čia yra problema ir dėl to, aš esu tikras, P. Urbšys ir reagavo, ir pavadino jus „mažuoju konstituciniu teismu“.
O dabar norėčiau atkreipti dėmesį dėl straipsnio esmės. Šiame straipsnyje, apie kurį kalbame, yra daroma kažkokia išimtis. Pavyzdžiui, kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir į Konstitucinio Teismo teisėjus biografijos bus pateikiamos ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Kyla klausimas, kodėl kitų kandidatų biografijų duomenų nebus skelbiama? Man atrodo todėl, kad kiti pretendentai į pareigas, skiriamas Seimo, labai dažnai būna politikai. Tai čia daroma išimtis politikams. Todėl aš nelinkęs palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Nuomonės už, prieš išsakytos. Teisė apsispręsti. Balsuojame dėl 18 straipsnio. Kas pritariate 18 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 5. 18 straipsnis priimtas.
19 straipsnis, keičiantis 205. Pataisų, pasiūlymų nėra. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėkojame pirmininkui, pastraipsniui priėmimas bus baigtas.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 6. 19 straipsnis yra priimtas. Baigėme balsavimą pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtos Seimo statuto pataisos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo statutas dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo priimtas visas. Statutas (projektas Nr. XIIP-1978(4) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl pagrįstos nuomonės Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, Nr. KOM (2016) 128 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ projektas Nr. XIIP-4328 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl pagrįstos nuomonės Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, Nr. KOM (2016) 128 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ projektas Nr. XIIP-4328.
Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką G. Kirkilą, pagrindinio komiteto pranešėją. Prašo pakeisti į L. Balsį. Tuojau. Išvadą mes turime? (Balsai salėje) L. Balsys, Europos reikalų komitetas.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, tai yra labai įdomus atvejis, siūlyčiau įsiklausyti ir pritarti Europos reikalų komiteto siūlymui paleisti vadinamąjį geltonosios kortelės mechanizmą, nes mes čia kalbame apie bandymą, iš Europos Sąjungos Komisijos ateinantį siūlymą įvesti direktyvą, pagal kurią, tarkim, Lietuvos vežėjų, kurie važiuoja per Vokietiją, atlyginimas tuo metu, kai jie ten yra, būtų toks pat kaip Vokietijos vežėjų. Tai mes Europos reikalų komitete svarstėme ir nusprendėme nepritarti, kad tokia direktyva būtų, nes atlyginimai yra nacionalinė kompetencija, ir čia būtų mūsų subsidiarumo pažeidimas. Tokiam siūlymui nepritarė Lenkija, Latvija, man rodos, Vengrija, ir jeigu atsiras trečdalis šalių, kurios nepritaria, tai tos direktyvos ir nebus. Europos reikalų komitetas siūlo pritarti siūlomai rezoliucijai, kuri atmeta tą direktyvą, 14 buvo už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Siūlau palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo komiteto, t. y. šakinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę pristatyti išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip specializuotas komitetas, labai atidžiai svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, labai plačiai dalyvavo įvairių ministerijų atstovai. Iš tikrųjų visi esame susirūpinę šiuo rengiamu dokumentu, ir komitetas, įvertinęs visus kolegų argumentus, mes surašėme… Kolega jau paminėjo svarbiausią, kad darbo užmokestis yra mūsų nacionalinė kompetencija. Taip pat yra ir kitų argumentų, kurie pablogintų mūsų verslui galimybę konkuruoti, brangintų paslaugas, mažintų galimybę įgyvendinti esamus Sąjungos vidaus rinkos principus. Turbūt labai daug diskutuota. Neaišku, dėl kokių priežasčių šis pasiūlymas buvo išbrauktas iš darbo jėgos judumo paketo. Neaišku, dėl kokių priežasčių pateiktas šis pasiūlymas, nesulaukęs dabar galiojančios direktyvos galiojimo pabaigos.
Taigi kyla labai daug abejonių, todėl mūsų komitetas siūlo, konstatuoja, kad pasiūlymas galimai prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams ir pritaria Vyriausybės pozicijai, pateiktai kartu su šiuo dokumentu. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaukite, pirmininke. Kitas pirmininkas. Prašom, L. Balsys į premjero kėdę, o jūs palaukite čia. Keturi Seimo nariai nori paklausti, nežinau, kuriam pranešėjui bus klausimai. Pirmasis nori klausti R. J. Dagys. Prašom. Pasakykite, kuriam pranešėjui klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamajam L. Balsiui. Aš noriu atkreipti dėmesį, kodėl komitetas nemano, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes šitos priemonės pagal mūsų…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Jonai. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamoji V. Gureckiene, prašome eiti kalbėtis kitoje vietoje, negirdime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kodėl, jūsų manymu, yra nepažeidžiamas ir proporcingumo principas, nes šiuo atveju yra grynai protekcionistinis siūlymas, kuris atstovauja vienų šalių grupės ekonominiams interesams, tiems, kurie gali savo rinkoje nustatyti žymiai didesnius tarifus ir kainas toms šalims, kurios neturi nei ekonominės, nei kitokios galimybės su tuo tiesiog kovoti. Tai yra realybė, tai yra proporcingumo principo pažeidimas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš manau, žinote, pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį nacionalinė… (Nutrūksta garsas) teisę svarstyti, ar neprieštarauja subsidiarumui. Ar prieštarauja, atitinka proporcingumą, nėra tokios procedūros. Mes tiesiog svarstydami ir priėmėme sprendimą, kad prieštarauja subsidiarumui, bet į tą sąvoką patenka ir jūsų minėtas proporcingumo principas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia… M. Zasčiurinskas atsisako, kiek supratau. B. Vėsaitė, kurio norite paklausti?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). L. Balsio.
PIRMININKĖ. L. Balsį. Prašome.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Linai, aš pritariu, kad subsidiarumo principas galimai yra pažeidžiamas, bet vis dėlto pripažinkime, kad tai yra lazda su dviem galais. Mūsų vairuotojai, jeigu jie važiuoja per Prancūziją ar Vokietiją, yra priversti nakvoti savo mašinose, gamintis maistą taip pat ten pat. Kažkiek vis dėlto ir mūsų darbdaviai turėtų gerinti tų komandiruojamų darbuotojų sąlygas, ar jums taip neatrodo?
L. BALSYS (MSNG). Man tikrai atrodo ir tikrai pritariu, gerbiamoji kolege, bet šitas siūlymas nieko bendro neturi su vairuotojų arba kitų darbuotojų komandiruotėmis, pavyzdžiui, statybininkų darbo sąlygomis. Tai reglamentuoja kitos direktyvos ir dabar galiojanti Komandiruočių direktyva, kurioje kalbama, kad darbo sąlygos, šiaip sąlygos, darbo instrumentai, darbo sauga – visa tai turi būti garantuojama, kaip numatoma direktyvoje, išskyrus darbo užmokestį, kuris yra nacionalinė kompetencija, ir yra netgi Europos Teisingumo Teismo sprendimai, kurie įrodo, kad darbo užmokestis gali ir yra vienas iš konkurencingumo kriterijų ir priemonių deramai konkuruoti. O, iš kitos pusės, vairuotojai ir kiti komandiruotieji gauna ir komandiruotpinigius ir jie tikrai neturi miegoti mašinose arba kaip nors kitaip nepatogiai elgtis. Pavyzdžiui, Darbo laiko direktyva visiems galioja, jie negali dirbti ilgiau, negu jiems numatomas poilsio laikas. Taigi čia kitas klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas. Kurio norite klausti?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kurio pranešėjo norite klausti?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ponios K. Miškinienės.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kai jūs svarstėte Socialinių reikalų ir darbo komitete, jūs kalbėjote apie konkurencingumą, galimybę įsilieti į naujas rinkas ir panašiai. Vis dėlto, ar svarstėte jūs, kokią pelno maržą gauna mūsų darbdaviai ir kokią pelno maržą gauna užsienyje? Ar buvo palyginti šitie dalykai? Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų gal taip, pelno marža nebuvo nagrinėjama, bet daugiau buvo nagrinėjamos grėsmes labai dideliam kiekiui žmonių, kurie dirba statybos sektoriuje, kaip žinom, vežėjai, taip pat oro uostų darbuotojai. Tiesiog kalbėta apie tai, kad, suprantama… Turbūt norėčiau susieti su kodeksu, atsakydama ir į ankstesnius klausimus. Ateityje numatoma, jeigu mes sutarsime, kad visos išmokos, kurios šiuo metu mokamos vežėjams, būtų įskaitytos ir nuo jų būtų skaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai, t. y. didėtų jų socialinės garantijos esant įvairiems sveikatos sutrikimams ir panašiai… Grįžtant prie pelnų, tikrai neteko taip išsamiai nagrinėti, bet mes įžvelgėme, kad galime prarasti tuos sektorius, todėl dalis mūsų darbuotojų negalės dirbti Lietuvoje, tose firmose, tose įmonėse, kurios turi tarptautinius kontraktus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju pranešėjams, jūsų atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo nebalsuojama. Pereiname prie svarstymo procedūros ir svarstymo metu pasisakyti užsirašė du Seimo nariai. Pirmiausia kviečiu K. Masiulį. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome tikrai labai svarbų klausimą, kurį diskutavome ir Europos komitete. Reikėtų pritarti šiai rezoliucijai, jos projektui dėl šių aplinkybių: Lietuvos vežėjai ir statybininkai, matyt, yra dvi sritys, kuriose Lietuva eksportuoja savo paslaugas ir labai sėkmingai konkuruoja su užsienio valstybėmis. Vežėjai ne tik sėkmingai konkuruoja, bet turi išsikovoję ir nemažą rinkos dalį tiek kalbant apie pervežimus Vakaruose, tiek apie pervežimus iš Vakarų į Rytus. Iš Europos Sąjungos ateinantys siūlymai iš esmės pablogintų vežėjų situaciją, nes transporto priemonės, kuriomis vežama, yra tos pačios, kuras, kuris yra pilamas, kainuoja tiek pat. Konkuruoti galima, nesunku suprasti, tik mažesne darbo apmokėjimo kaina. Ne paslaptis, taip yra. Aišku, tai yra esminis faktorius, kuris daro Lietuvos vežėjus pranašesnius toje rinkoje, tai leidžia įdarbinti daugybę žmonių, leidžia Lietuvos transportui turėti labai didelę rinkos dalį ir mes neturėtume kaip nors bandyti šitą rinkos dalį iš jų dabar atimti.
Jeigu mes pažiūrėtume į darbo jėgos apmokėjimą, tai darbo jėgos apmokėjimas yra visuose sektoriuose ne toks pat kaip Europos Sąjungoje. Imti ir reikalauti, kad tie, kas dirba ten, Vakaruose, o neretai dirba tik Vakaruose, ir mokėtų tiek, kiek Vakaruose yra mokama, būtų neteisinga. Galų gale, jei koks nors vežėjas iš Vokietijos ar Ispanijos važiuoja į Rusiją, tai turbūt Rusijoje jam niekas nesiruošia rubliais mokėti. Arba į Lietuvą atvažiavus niekas nesiruošia mokėti lietuviškų kainų, lietuviškų atlyginimų. Mes turime elgtis tikrai taip, kad apgintume savo vežėjus, ir nėra kito kelio, kaip bandyti galbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje panaudoti šitą mechanizmą ir bandyti ieškoti sąjungininkų tarp kitų valstybių, kad jos irgi palaikytų mūsų poziciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Trys dalykai. Pirmas. Čia buvo pasakyta, kad komandiruočių pinigai pagal naująjį Darbo kodeksą bus apmokestinami. Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu pasakyti, kad socialinis draudimas nėra mokesčiai. Tai yra draudimo įmokos ir nereikia šitų dalykų bent jau SRDK komiteto nariams painioti. Tai pirma.
Antra. Šitas dokumentas, kurį mes svarstome, yra puikus pavyzdys, kaip Vakarų šalys be jokių emocijų, be jokių skrupulų, be jokių išgyvenimų rūpinasi tik savo valstybės piliečių interesais. Jiems bus geriau, kai pas juos nedirbs Lietuvos vežėjai, kai pas juos nedirbs statybininkai ir kitos darbo grupės. Visiems yra ne paslaptis, kad pritaikius atitinkamas sankcijas, pavyzdžiui, Lietuvos darbų apimtis Rusijoje sumažėjo 40 %. Didelė problema yra Europos Sąjungoje – Europos Sąjunga kenčia, nes dėl politinių sprendimų neteko dalies rinkos, ir tada jie ištraukia prieš kelerius metus jau bandytą prastumti dokumentą, kuris iš esmės yra pozityvus, jeigu į tą dokumentą žiūrėtume iš buhalterinio, o ne iš ekonominio taško.
Išties kas galėtų šiandien pasakyti, kad Lietuvos pilietis neprivalėtų gauti Vokietijos atlyginimo, Prancūzijos atlyginimo? Kas galėtų pasakyti, kad Lietuvos pilietis, nuvažiavęs į Prancūziją, turi dirbti pagal Lietuvos įstatymus, pavyzdžiui, 40 valandų per savaitę? Dabar pagal naująjį Darbo kodeksą yra siūloma, kad reikės dirbti iki 60 valandų per savaitę, kai Prancūzijos darbo savaitė yra 35 valandos.
Žodžiu, šitos šalys, kurios rūpinasi tik savo interesais, pabrėžiu, tik savo interesais, ir čia reikia atkreipti dėmesį, kad mums, kaip Lietuvai, ypač tautos atstovams Seimo nariams, reikia rūpintis ne makrodalykais, globalizacijos problemomis apskritai, kas yra Afrikoje ir panašiai, bet pirmiausia rūpintis savo piliečių gyvenimu čia, Lietuvoje. Čia yra gražus skambesys – tegul gauna didesnį atlyginimą. Koks naudojamas tikrasis algoritmas? Labai paprastas. Šiandien vežimo verslu Lietuvoje užsiima apie 160 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Jie dirba Vakaruose dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis todėl, kad mes, lietuviai, esame sąžiningi, dirbame kokybiškai ir darbų kokybė yra gerokai aukštesnė, negu tenykščiai standartai. Tai pirma priežastis.
Svarbiausia, ekonominė, priežastis yra ta, kad mes konkuruojame pagal paslaugos kainą. Ekonomistai puikiai žino, kad suteikiant bet kokią paslaugą darbo užmokestis užima gana nemažą dalį. Tokia yra tikroji padėtis. Čia antra priežastis.
Ir trečia priežastis – Europos Sąjungos sutartyje yra aiškiai parašyta, kad socialinė sritis priklauso nacionalinių valstybių interesų sferai. Tačiau šiuo atveju, kai kalbama nesąžiningai, siekiama išstumti mus iš Vakarų rinkos, staiga keliamas klausimas, o jūs, Lietuva, pasakykite, ar tai atitinka subsidiarumo principą, ar ne? Kas būtų, jeigu mes, pavyzdžiui, pasakytume, kad ne, neatitinka? Tokiu atveju Briuselis priiminėtų sprendimus be mūsų, nes mes faktiškai tokiu sprendimu deleguojame jiems priimti sprendimą. O kokį sprendimą jie priims? Aišku, priims, kad Vokietijoje turi būti mokami Vokietijos atlyginimai, kad Lietuvoje turi būti mokami vokiečiams vokiečių atlyginimai ir panašiai.
Todėl, gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti Europos reikalų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktoms išvadoms, juo labiau kad aš esu vienas iš šitų išvadų rengėjų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarstymo metu nuomonės išklausytos. Po svarstymo balsuojame? Po svarstymo nebalsuojame, pereiname iš karto prie priėmimo stadijos.
Nuomonė tik už. Visi norite pasisakyti, ar galime balsuoti? (Balsai salėje) Sutinkate atsisakyti? Ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas pritariate pateiktoms komiteto išvadoms dėl Lietuvos Respublikos Seimo nuomonės dėl subsidiarumo principo galimo pažeidimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo rezoliucija (projektas Nr. XIIP-4328) priimta. (Gongas)
11.09 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174,175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3461. Svarstymo tęsinys. Kaip ir minėjau, jis grįžta į salę dėl procedūrinių dalykų. Vadovaudamasi 261 straipsniu, kadangi komitetas per Seimo statuto nustatytą laiką neišsprendė rimtų prieštaravimų pataisų, vadovaudamasi šiuo Statutu, aš prašau Seimo sutikimo grįžti į pirminę svarstymo stadiją.
Kas pritariate tokiam mano pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dabar balsuojame. Seimas apsispręs, kaip toliau mes turėsime dirbti. Nepritars, bus kitas siūlymas.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 62, prieš – 10, susilaikė 11. Taigi Seimas sutiko, kad komitetas grįžtų nuo pradžių į svarstymo stadiją ir suredagavęs galėtų pateikti mums tikslų variantą. Komitetas lieka tas pats, o grįžtama į svarstymą nuo pirminės stadijos. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, galima suprasti, kad jūs vadovavotės 261 straipsniu, nors čia irgi galėtume diskutuoti. Tačiau pagal 261 straipsnį – „po posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas“, kur jūsų motyvai vienu požiūriu, kad grįžtume į svarstymo stadiją nuo pradžių? Mano supratimu, galima pareikalauti ir grįžti į gruodžio 8 dienos situaciją įsakmiai pavedant komitetui suredaguoti tas pataisas, kurios jau buvo priimtos. Tačiau jūsų argumentas, kad grįžtume į svarstymo stadiją nuo pradžių, niekaip nesuprantamas ir jūs niekaip nemotyvavote. Todėl aš manau, kad tai yra procedūrinis pažeidimas, kurį jūs padarėte. Ne vadovavimasis 261 punktu, bet nemotyvavimas, nepateikimas motyvuotos nuomonės, kodėl reikia grįžti į svarstymo stadiją nuo pradžių.
Aš asmeniškai puikiai suprantu – keturių Seimo narių priimta pataisa svarstymo stadijos metu daug kam nepatinka ir dabar grįžtama ne į tą gruodžio 8 dienos stadiją, kai priimta pataisa, bet į svarstymo stadiją nuo pradžių, kai bus iš naujo svarstoma jau priimta šita, kaip ir kitos pataisos. Aš manau, kad mes būsime vėl priversti kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nes jūs nė žodeliu nemotyvavote, kodėl grįžtama į svarstymo stadiją nuo pradžių. Nors ir matėte, kad noriu pasisakyti dėl balsavimo motyvų, man žodžio jūs taip pat nesuteikėte prieš balsavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos prieš balsavimą galėjote kalbėti, o kiti dalykai… Aš noriu pasakyti, kad visi mano, kaip Seimo Pirmininkės, motyvai buvo išsakyti praeitą posėdį. Praeitą posėdį aš sakiau, kodėl vadovaujuosi 261 straipsniu. Jeigu juos reikėjo pakartoti, aš galėjau pakartoti, bet stenogramose viskas yra. Todėl, kad komitete niekaip neišsprendė šito klausimo, o Etikos ir procedūrų komisijoje yra keturi Kaimo reikalų komiteto nariai, kurie taip pat negali būti dėl savo… sprendimų priimti kitoje vietoje, kitoje komisijoje nuėję sprendimus. Todėl ir kreipiausi į garbų Seimą, kad mes išspręstume šį procedūrinį klausimą. Seimas apsisprendė. Todėl grįš, komitetas peržvelgs nuo pat pradžių, suredaguos ir pateiks naują variantą Seimui. Tada galėsime diskutuoti, ar jis jūsų pataisai pakenks, ar nepakenks. Man dabar sunku pasakyti, kaip bus.
Prašom. S. Bucevičius. Mikrofonas įjungtas.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiama Pirmininke ir kolegos! Pirmininke, jūsų išmintingiausias sprendimas būtų tada, jeigu Kaimo reikalų komiteto nariai negeba priimti vienokio ar kitokio sprendimo… Mums dar kartą buvo įpareigojimas suredaguoti. Jeigu mes negalėjome įsitraukti į darbotvarkę, jūs turėjote galimybę pasiūlyti kitam komitetui apsvarstyti ir suredaguoti, bet ne grįžti į pirminę padėtį.
Pirmininke, dar kartą kreipiuosi į jus. Jūs priimkite teisingesnį sprendimą – duokite kitam komitetui, bet negrįžkime į tą stadiją, nes mes tą stadiją jau esame išnagrinėję.
Dar viena pastaba. Kaimo reikalų komitete esame keturi asmenys, bet tie keturi asmenys taip pat laikėsi vėlgi savo (…), kurios yra užimtos. Taigi ne visi keturi Kaimo reikalų komiteto nariai vienašališkai priėmė sprendimus, buvo ir kitokių. Aš dar kartą kreipiuosi, apeliuoju į jus ir prašau teisingesnio, išmintingesnio sprendimo.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Iš tiesų tai buvo pasiūlytas mano sprendimas. Seimas dabar priėmė sprendimą, apsisprendė. Jeigu Seimas būtų nepritaręs, būtų buvę kiti siūlymai, bet mes turime judėti iš mirties taško, nes negalime būti jame užstrigę. Taigi Seimas apsisprendė ir suteikė teisę komitetui dar kartą bandyti spręsti viduje tą klausimą. Aš tikiu, kad ta pataisa, kuri buvo priimta, atitinkamai gerbiant Seimo sprendimą bus tinkamai inkorporuota į bendrą įstatymo pataisą, kad neprieštarautų kitiems straipsniams. Tikiuosi, kad komitetas trečiadienį išspręs šį klausimą. Jeigu nebus komiteto išvados, vėl kreipsiuosi į garbų Seimą prašydama priimti kitokį procedūrinį sprendimą ir pasinaudosiu jūsų pasiūlymu teikti, perskirstyti komitetą. Labai ačiū.
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Pradėsime Darbo kodekso tolesnį svarstymą. Kviečiu pirmininkę arčiau savęs.
11.16 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Gerbiami Seimo nariai, pradėsime svarstyti darbotvarkės klausimą – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3234. Svarstymo tęsinys. 144 straipsnis. Prašyčiau susikaupti, nes pradedame darbą. Ar jau visi radome tą straipsnį? Galime pradėti? Ačiū.
144 straipsnis. Dėl 1 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom. Seimo narys nori…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Kadangi komitete iš dalies pritarta tam siūlymui, aš pritariu komiteto nuomonei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kad nereikalaujate balsuoti. Ar galima pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
145 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 146 straipsnis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Ar sutinkate su komiteto nuomone – pritarta iš dalies? Sutinkate. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
147 straipsnis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Pateiktas komiteto siūlymas. Ar sutinkate, teikėjai?
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Mes norėtume vis dėlto atkreipti dėmesį į mūsų siūlymą, kuriame žalos atlyginimo sąlygas faktiškai paliekame tokias, kokios yra dabartiniame kodekse ir kur jos yra aprašomos smulkiai, kad darbuotojas žinotų, ką jis turėtų atlyginti, jeigu padarytų tą turtinę ar neturtinę žalą. Mūsų nuomone, vis dėlto tai turėtų būti smulkiau reglamentuota.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų komitetas iš dalies pritarė dėl tų pačių priežasčių, kurias kolegė paminėjo. Siūlo diferencijuoti žalą tiesiog priklausomai nuo jos dydžio. Į pasiūlymą atsižvelgta, bet vis dėlto komitetas laikosi tos pozicijos, kad šis straipsnis turėtų būti išdėstytas taip, kaip jūs matote pagal savo konsoliduotą versiją, nes pagal naująjį žalos atlyginimo modelį pasiūlyta, kad abi šalys turi atlyginti žalą, tai yra ir darbdavys, ir dirbantieji, jeigu tokių atvejų pasitaiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, palaikanti pataisą, – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šis klausimas gana jautrus ir gana svarbus, ypač tiems žmonėms ir tada, kai jie susidurs su galima žala. Pagal vadinamojo naujojo Darbo kodekso siūlomą žalos atlyginimo sąlygą į žalos sąvoką patenka visa žala, kurią galimai padarė darbuotojas. Žalą galima išieškoti ir jį persekioti dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant nei į jo šeiminę padėtį, nei į tai, kiek jis turi vaikų, ar jis gauna socialinę paramą, ar negauna, vos ne į visą gyvenimą. Tai tokiu atveju, pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus padarė kokią nors klaidą, tai ką jis bus priverstas daryti? Skelbti fizinio asmens bankrotą arba išvykti iš šalies. Dabartiniame laisvoje Lietuvoje priimtame Darbo kodekse, kuris, beje, priimtas, atkreipiu dėmesį, prieš 10 metų, jame jau yra tam tikrų teismų praktikos, yra aiškiai išsakyta, kad žala negali būti absoliuti, jinai turi būti diferencijuojama ir negali būti iš žmogaus reikalaujama… Pavyzdžiui, automobilis, 2 mln. Lt (litais sakysiu) vertės automobilis, jaunuolis… (Balsai salėje) Litais, litais. 2 mln. Lt vertės automobilis, jaunas vairuotojas padarė avariją. Kada jis išmokės galimam darbdaviui šitą visą skolą ir dar su palūkanomis? Todėl aš palaikau šitą siūlymą, kai kolegos siekia diferencijuoti, išdėstyti atskiras sąlygas, nustatyti, kad žalos atlyginimas negali viršyti tam tikros ribos, kartu darbuotojui yra lengviau priimti ir darbo sąlygas, ir visus kitus susitarimus, kuriuos kaip stiprioji pusė darbdavys jam primeta.
PIRMININKĖ. Taip. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Raginu nepritartai A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymui grąžinti darbuotojo padarytos žalos atlyginimo sąlygų detalų aprašymą, iš esmės tai būtų grįžimas prie vis dar egzistuojančios sovietinės koncepcijos, kai mėginama aprašyti visus įmanomus atvejus. Tikrai geriausias kelias – neužkrauti didelės administracinės naštos per tokį smulkmenišką mėginimą viską apibrėžti darbdaviams ir kokia yra žala ginčo atveju, o vadovautis konceptualiu požiūriu, kuris yra įtvirtintas pagal teikiamą socialinį modelį. Šiuo atveju kompromisinis komiteto variantas, regis, yra rastas, todėl kviečiu nepritartai šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš yra išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate gerbiamų A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Gerbiami Seimo nariai, labai didelis triukšmas salėje!
Balsavo 70 Seimo narių: už – 21, prieš – 5, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Jis yra analogiškas jau balsuotam mūsų… (Balsas salėje: „Bet pristatyti turi teisę!“) Gerai, aš dar nebaigiau pasisakymų. Būkite šiek tiek kantresni. Seimo nario yra panašus pasiūlymas, bet prašom, jeigu jūs matote, kad yra kažkas kitaip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jis yra kitaip suformuluotas, tai yra kaip darbdavių materialinės atsakomybės ribos. Jo dėstomoji tvarka skamba panašiai, kaip kolegos siūlė. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad detalus reglamentavimas, už ką gali būti atlyginama žala, už padarytą neblaivaus, padarius tam tikrus nusižengimus, viskas, kas buvo dabar surašyta, iš tikrųjų padidina santykių lankstumą. Aš specialiai ta pačia nuostata reglamentavau, nes tai yra taip pat reglamentuota pagal visus lanksčius – Estijos, Danijos, kitus modelius. Žmonės turi žinoti tiksliai, už ką jie atsakingi ir kokią žalą jie padarys. Dabar gi pagal šitą koncepciją niekas iš dalies niekur neatsižvelgia, nes straipsnyje kalbama tiktai taip, kad kiekviena darbo šalis privalo atlyginti darbo pareigų pažeidimo dėl jos kaltės kitos sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, nedetalizuojama ir viskas perkeliama į teismus. Tai darbo santykių lankstumo esmė – mes įvedame darbo ginčų komisijas, kita vertus, aiškumą, už ką tu atsakai. Tai ir yra lankstumo principas, kad visi mažiau ginčitųsi ir žinotų, kas ir už ką atsakingas. Tai čia yra lankstumo pagrindinis principas, o kitas yra kolektyvinės sutartys. Dabar viską į teismus, tai tada, aišku, teisininkai turės daug darbo, bet aš labai abejoju, ar nuo to žmonės bus laimingesni, bus geriau apgintos jų teisės ir žinos, už ką jie turi atlyginti. Todėl aš siūlau pervadinti šitą straipsnį ir už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašom, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas iš dalies pritarė R. J. Dagio siūlymui. Visa tai, kas išdėstyta jo pasiūlyme dėl 150 straipsnio, jūs rasite dabartinės redakcijos 149 straipsnyje. Iš tiesų, kaip ir M. Zasčiurinskas ne visai teisingai kalbėjo, ten siūloma riboti turtinę žalą iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, jeigu ta žala padaryta dėl didelio neatsargumo, iki šešių vidutinių darbo užmokesčių, lygiai taip pat visa tai, ką kolega R. J. Dagys išdėstė 151 straipsnyje, taip pat 150 straipsnyje yra įrašyti atvejai, kaip darbuotojai privalo atlyginti visą žalą.
Kolegos, dėl to komitetas pritarė ir aš siūlau pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Taip, aš dabar atidžiai pasižiūrėjau, yra čia balsuota papunkčiui, bet prieš tai yra vienas. Kur pasiūlymas dėl 150, tai mes nebalsavome. Taip, mes balsavome, kur yra, buvo labai aiškiai išdėstyta pirmas, antras, trečias. Čia sutampa ribos, bet dėl pradžios yra kitas siūlymas.
Dar kartą kviečiu balsuoti. Nuomonės: už – M. Zasčiurinskas, prieš – A. Kubilius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aišku, palaikau šitą kolegos R. J. Dagio siūlymą, nes iš tiesų prisiminkime, kokioje Lietuvoje mes gyvename. Lietuva yra viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Darbo užmokestis ir visi kiti socialiniai dalykai yra trečioje vietoje nuo galo. Europos Komisija mums ne kartą nurodė, net ir Europos reikalų komiteto išvadų rengėjas A. Kubilius pripažino, kad kiekvienais nurodymais štai dešimti metai Europos Sąjunga mums nurodo: skurdas didėja ir atskirtis didėja, turtingieji dar labiau lobsta, o tie žmonės, kurie gyvena neturtingai, vadinkime, 20 % gyvena žemiau skurdo ribos, dar 10 % arti skurdo ribos, ir toliau skursta. Jeigu mes tokioje štai šviesoje nuspręsime kaip Seimas, kaip Tautos atstovai, kad tie žmonės turės išmokėti, nepaisant jų kaltės laipsnio, išmokėti darbdaviui visą žalą, tai ar tai bus teisinga?
Šiuo atveju kolegė K. Miškinienė atkreipė dėmesį į 150 straipsnį ir pasakė, kad viskas yra gerai, nes yra nustatytos ribos, bet kolega R. J. Dagys siūlo ne tik ribas, jis siūlo ir kitas sąlygas, iš viso septynias sąlygas, kokiu atveju darbuotojas yra atsakingas už galimai padarytą žalą. Taigi, kolegos, mano siūlymas yra labai paprastas. Jeigu mes galvojame, kad darbdaviai šiandien savo gaunamais pelnais sąžiningai dalinasi su darbuotojais, palaikykite darbdavius, jie taps dar turtingesni.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, mane kolega M. Zasčiurinskas beveik įtikino, iš tikrųjų prastesnės valdžios nėra buvę Lietuvoje, nes Lietuva paskendusi skurde, ir tą akivaizdžiai ponas M. Zasčiurinskas įrodė pats būdamas tos valdžios atstovu. Bet, mano įsitikinimu, klausydamasis pono M. Zasčiurinsko, aš turiu pasakyti, kad didelė dalis skurdo yra dėl proto skurdo toje pačioje valdžioje, nes argumentai, išdėstyti pono M. Zasčiurinsko, neįtikina, nes išties paties įstatymo 147 straipsnyje yra aiškiai įvardyta, kokiomis aplinkybėmis privalo atlyginti žalą. Yra trys sąlygos: darbo pareigų pažeidimas, kaltė, be abejo, ir turtinės žalos apimtis, ir, jeigu nėra susitarimo, tą turės aiškintis teismuose. Tai yra natūrali Civilinio kodekso procedūra. O čia aš visiškai pritariu poniai K. Miškinienei, kad daugelis dalykų yra išdėstyta kituose straipsniuose. Tai ko čia ginčijamės?
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 18, prieš – 5, susilaikė 47. Nepritarta. Viską išsiaiškinome.
148 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašome pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar nenorėjome detaliai paaiškinti žmonėms, už ką jie turėjo būti atsakingi, jie liks nežinioje. Gerai, čia tikrai ne lankstumo principas.
Bet dabar dėl ko aš siūlau šitą pataisą, tai iš tikrųjų turėtų visi pritarti, nes ir komitete buvo ne vieną kartą diskutuota, ir tas balsavimas visą laiką buvo apylygis. Yra įrašyta nauja nuostata, už ką tu turi atlyginti žalą, įsiklausykite, už negautas pajamas. Negautų pajamų supratimas yra visiškai subjektyvus. Automatiškai pakliūva į teismų kompetenciją, net ne į darbo ginčų kompetenciją. Ir jeigu mes paliekame šitą nuostatą, tai mes tiesiog žmones sukišame į tokius ginčus, nes tai yra subjektyvus dalykas. Kas apskaičiuos tas negautas pajamas? Darbdavys manys, kad jis galėjo tiek gauti, kitas galvos, kad jis tiek gauti neturėjo. Subjektyvumas – advokatų įrodinėjimo dalykai. Šioje vietoje mes tikrai turėtume ginčytis, net ir palikdami ankstesnę formuluotę. Man atrodo, ir komitete, kai svarstėme, buvo nuomonės tikrai išsiskyrusios, todėl aš siūlau tikrai nerašyti abstrakčių formuluočių, kurias sunkiai galima įrodyti civiline ar kita tvarka.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės, taip pat Trišalės tarybos socialinių partnerių poziciją, dėl kurios buvo susitarta, dėl to, dėl šitos dalies, taip pat įvertinęs tai, kad sąvoka „žala“ turi būti suvienodinta Civiliniame ir Darbo kodeksuose, todėl gerbiamojo R. J. Dagio pasiūlymui komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš pataisą – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų tas apibrėžimas liečia ne darbininkus ir ne tuos, kurie ten prie staklių stovi, tai daugiausia liečia vadybininkus, kurie vienaip ar kitaip padarė, ir negavo pajamų įmonė. Gal tada reikėtų pažiūrėti į gyvenimą, o ne į teoriją. Tokiu būdu aš tikrai prieš R. J. Dagio pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerai, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas palaikote R. J. Dagio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 17, prieš – 6, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Dėl 4 dalies yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. 4 punkto.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes kalbame apie atlyginamos žalos dydį, koks jis galėtų būti, koks turėtų būti jo dydis. Mes kalbame apie darbuotojo kaltę, bet pats procesas yra organizuojamas darbdavio. Iš esmės jau tas reguliavimas darbo sąlygų ir kiti dalykai lemia galimą padarytą žalą. Mano nuostata yra aiški, kad atlyginamos žalos dydis kaip ir dabar, iki šiol negali būti didesnis nei trys vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Jeigu padaromas tyčinis, kiti nusikaltimai, taip, tada per teismus tu gali išsireikalauti ir didesnės kompensacijos, bet čia mes kalbame apie tą straipsnį, kur yra įprastiniai atvejai, o ne neįprastiniai atvejai. Užduoti žalą daug didesnę, tai tokiu atveju žmogų, pralošusį teisme ar kur nors kitur, iš esmės baus ir visada turės atlyginti žalą. Jis tokių didelių advokatų neturi, jeigu dar jis ne profsąjungos narys, iš principo niekas jo ir negins, tai mes tiesiog žmones padarome labai pažeidžiamus šiuo straipsniu. Juo labiau kad panašus principas yra mėginamas įtvirtinti kitose vietose, tai aš nemanau, kodėl mes turėtume šioje vietoje aiškiai nepasakyti apie atsilyginimą už žalą, kad nekiltų jokių abejonių nei darbo ginčuose, nei kur nors kitur.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi gal ir kolega Rimantas sutiks, kad apie atlygintinos žalos dydį kalbama 149 straipsnyje, kurį aš jau citavau, ir lygiai taip pat, kaip ir siūlo kolega Rimantas. Komitetas paprasčiausiai siūlo tą nuostatą 149 straipsnyje įrašyti ir ji yra įrašyta. (Balsai salėje) Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Atsisakoma prašymo balsuoti. Ačiū už supratimą.
149 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai aš atsiprašau, kad aš argumentus ne dėl to straipsnio susakiau, būtent dėl šio straipsnio reikėtų pasakyti. Aš ir siūlau nedaryti kokių nors išlygų, įtraukti formuluotę, kad jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, vadinasi, jam yra šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio ta žala, tas didelis ir mažas yra labai, kaip rodo praktika, labai sunkiai nurodomas dalykas. Šiaip, jeigu ta žala bus labai didelė, bus kokie nors patirti nuostoliai, tai jis civiline tvarka ir visa kita už tai atsakys, tuo labiau kad tai dažniausiai nurodoma ir darbo sutartyje. Aš nematau čia prasmės daryti dar kokią nors išlygą, kad galima daryti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio tais įprastiniais atvejais, nes labai didelis neatsargumas ar mažas neatsargumas yra subjektyvus traktavimas. Darbdavys traktuos vienaip, kitas – kitaip, o jeigu jau byla ateis į teismą, tai tada šis straipsnis apskritai neteks prasmės, čia yra darbo ginčų komisijos lygiu sprendžiama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia reikia 10 Seimo narių palaikymo, kad galėtume toliau svarstyti. Ar jie yra? Matau, yra. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dar sykį pakartosiu, kad komitetas pritarė diferenciacijai, apie kurią jau kalbėjau, kad būtų trijų vidutinių darbo užmokesčių, esant dideliam neatsargumui – šešių vidutinių darbo užmokesčių. Iš tikrųjų darbuotojų apsaugą taip pat užtikrina ir darbo ginčų komisijos, kurių kaip tik kompetencija yra mažinti atlyginimo žalos dydį, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, taip pat į darbuotojo turtinę padėtį. Todėl komitetas nepritarė. Siūlau pritarti komiteto formuluotei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš norinčių sakyti nėra. Balsuojame. Kas palaikote?.. Palaukite. Grįžtame. Noriu paprašyti Seimo narių neužsirašyti paskutinę minutę. Mes įjungiame balsavimą ir kartu suveikia užsirašymas. Prieš – V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Atsiprašau, per skubėjimą aš suklydau, aš buvau prieš komiteto nuomonę. Manau, ir komitetas kažin ar paaiškintų, kas yra mažas neatsargumas, kas yra vidutinis, o kas yra didelis. Čia iš tikrųjų totaliai subjektyvi sąvoka, ir visa tai paliekama kodekse. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė išsakyta. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 23, prieš – 2, susilaikė 50. Nepritarta.
Dėl 150 straipsnio pastabų nėra. 151 straipsnis. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūlau sugriežtinti darbuotojų naudai formuluotę ir vietoj frazės „jeigu darbdavys buvo apdraudęs“ parašyti kategoriškesnę formuluotę: „darbdavys privalo apdrausti“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl tokios formuluotės buvo susitarta Trišalėje taryboje, socialiniai partneriai yra susitarę. Tai Vyriausybės pateikta pozicija. Komitetas siūlo nepritarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 16, prieš – 4, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
152 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai kad mes dabar esame balsavę, apsisprendę dėl trijų vidutinių darbo užmokesčių. Tai čia būtų vienas prieš kitą balsavimas.
PIRMININKĖ. Nereikia. Ačiū, Seimas jau yra apsisprendęs. Ačiū už pagalbą. Dėl Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir K. Miškinienės taip pat irgi apsispręsta. Nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Tai reikia ar nereikia balsuoti? Nereikia? Ne. Teikėjai sako, kad nereikia.
153 straipsnis. Pastabų nėra. 154 straipsnis. Nėra. 155 straipsnis. Nėra. 156, 157, 158 straipsniai. Pastabų nėra.
159 straipsnis. Yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Kas pristatys? G. Steponavičius, K. Daukšys ar I. Šiaulienė? Gerbiamieji kolegos! Kęstuti Daukšy, prašom, aš jūsų klausiu. Kas pristatys? G. Steponavičius, K. Daukšys ar I. Šiaulienė? Prašom. K. Daukšys yra pirmas, bet gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom. Dėl 159 straipsnio 6 dalies.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šiek tiek greitai nušuoliavome per pataisas ir nespėjau susiorientuoti, objektyviai prisipažįstu. Tiesiog noriu pasitikslinti. Mes dabar kalbame apie 159 straipsnio 4 punkto išbraukimą?
PIRMININKĖ. Taip, 6 dalies 4 punkto išbraukimas. Taip.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerai. Iš tiesų čia yra straipsnis, reglamentuojantis socialinę partnerystę pagal tokį reguliavimą, kurį mes siūlome išbraukti, kad socialinė partnerystė gali būti vykdoma šiais lygmenimis. Siūlome išbraukti lygmenį „grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės įmonės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme“. Jeigu tokia grupė, holdingai, taptų kolektyvinių santykių dalimi, profesinės sąjungos gali reikalauti derėtis ne su įmone dėl kolektyvinės sutarties, o su įmonės akcininke. O holdingai dažnai valdo skirtingas įmones ir jų pobūdis, specifika yra įvairi (statybų, prekybos, gamybos), todėl įpareigoti su jais derėtis… su visų sričių profesinėm sąjungom yra neadekvatu. Todėl mes siūlytume šį punktą išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 10 Seimo narių palaikymo. Ar yra 10 rankų? Nematau. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni… Dabar jau yra. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas straipsnį „Socialinės partnerystės lygmenys“, nusprendė jį patobulinti, kad atsirastų grupės darbdavių lygmeniu partnerystė. Ir komitetas savo nuomonės nekeičia, siūlo nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas pasiūlė savo formuluotę, kiek aš suprantu, dėl 4 dalies. Aš noriu paklausti, ar pataisų teikėjai sutinka su nauja formuluote, ar ne? (Balsai salėje) Ne. Supratau. Nuomonė už pasiūlymą – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, man regis, kad tie, kurie klausė, turėjo įvertinti kolegos G. Steponavičiaus argumentų stiprumą. Šalia to norėčiau pridėti dar vieną, tai yra kad šitos nuostatos buvimas prieštarautų akcininkų ir įmonės atskyrimo principui. Akcininkai neturėtų sudarinėti sutarčių įmonių vardu, nes įmonės yra savarankiški subjektai. Todėl siūlau palaikyti šį grupės Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik komitete buvo nagrinėta ir surastas sprendimas būtent dėl tokios grupės, kad mes galėtume juos padaryti kolektyvinių susitarimų, sutarčių dalyviais, nes tai yra grupė, kuri dirba pagal tam tikras ekonominės bendrystės… interesų grupė. Jai galėtų būti atstovaujama kolektyvinio susitarimo, nes kolektyvinis susitarimas yra viena iš lankstinančių priemonių, kai galima toje grupėje susitarti dėl kitokių tarpusavio santykių. Kituose punktuose numatyta, galima pakoreguoti į teigiamą ir į neigiamą pusę. Todėl manome, kad tokia grupė, tokie susivienijimai, jeigu jie bus padaryti, tai jie kaip tik labiau atspindės gamybinius, ekonominius ir kitokius interesus, nes tai yra viena grupė, susijusi su tam tikrais ir piniginiais srautais, ir bizniu, ir t. t. Tai yra natūralu. Todėl buvo ieškota formuluotė, ir komitetas rado būtent tokią formuluotę, kad būtų leista sudaryti tokias kolektyvines sutartis ne kaip neigiamybę, o kaip teigiamybę. Aišku, jeigu kolektyvinė sutartis… kad tai yra neigiamybė, tada, aišku. Bet šiaip kolektyvinės sutartys kaip tik ir lankstina santykius, o ne viską transliuoja į Darbo kodeksą, visomis savo normomis. Čia yra lankstinanti formuluotė, ko siekė ir projekto rengėjai.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės už, prieš išklausytos. Balsuojame. Kas pritariate K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašome taip garsiai neagituoti. Kiekvienas Seimo narys turi spręsti pats.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 4, susilaikė 24. Pataisai pritarta.
Taigi yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa. Nereikia, bet turi teisę pristatyti. Taip, jums įjungtas mikrofonas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, kaltinti, kad jūs pasidavėte neskaitę, apie ką čia kalbama, būtų nemandagu iš mano pusės, todėl aš to ir nekalbėsiu. Patys mokslininkai pripažino, kad šitą darbdavių grupę jie praleido. Nepriklausomai nuo to, ar mes įkišime galvą į smėlį ir nematysime, kad tokios grupės nėra, nuo to juk niekas nepasikeis. Tokios darbdavių grupės yra ir jos turi būti įtrauktos į Darbo kodeksą ir turi būti aptarti įvairūs santykiai tarp jų, tarp darbdavių, tarp profesinių sąjungų, tarp darbuotojų ir panašiai. Tokių struktūrų Lietuvoje daugėja. Jie sąlygoja pokyčius reglamentuojant darbo santykius.
Praktikoje teismuose… Teismai taip pat atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekse ši grupė yra praleista. Mes visi suprantame, kad darbdaviai, dukterinės bendrovės yra saistomos jiems nustatytų taisyklių, ne jų pačių nustatytų, bet jiems nustatytų taisyklių, ir socialinė partnerystė dukterinės bendrovės lygmeniu ne visada gali būti efektyvi. Tokių ir kitų argumentų galima būtų pateikti ir daugiau. Ypač tai galėtų kalbėti ir pateikti tie žmonės, kurie dalyvauja praktiniuose veiksmuose su tokia grupe žmonių. Tai, gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus atsiriboti truputėlį nuo patriotinių pavardžių, kad jeigu tokie žmonės užregistravo pataisas arba jeigu tai yra sovietinis reliktas, tai yra jau blogai arba gerai. Pagalvokime ir palaikykime šitą siūlymą. Pabrėžiu – mokslininkai…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …pripažįsta, kad tai yra praleista. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas jūsų pataisai pristatyti baigėsi, mes jau dėl to balsavome, apsisprendėme, bet jūsų teisę pristatyti suteikėme.
Toliau yra 160 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 161 straipsnis. Dėl 3 dalies yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano iš dalies pritarta, todėl aš nesiūlau šiuo atveju balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate? Ačiū. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko. Prašom. Gana redakcinio pobūdžio pataisa, tik du žodeliai nedideli įrašyti. Prašom pristatyti. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia klausimas yra labai paprastas – kas atstovauja kolektyvo nariams ar kolektyvui, ar profesinės sąjungos ir kokiu atveju jie atstovauja, ar darbo kolektyvai atstovavimą gali pavesti ir profesinėms sąjungoms? Tie mano du žodeliai taip pat yra išryškinantys, kad nekiltų jokių abejonių, ir, kaip praeitą kartą pabrėžiau, kad kuo mažiau darbo turėtų advokatai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi ką tik kolega R. J. Dagys sutiko su šiuo straipsniu, tie žodeliai „taip pat“ pakeis pateikto straipsnio koncepciją. Taigi komitetas nepritarė, nes atskirtos informavimo ir konsultavimo funkcijos nuo profesinėms sąjungoms pavestų funkcijų. Dėl to ir siūlo komitetas nepritarti.
PIRMININKĖ. Supratome. Gerbiamoji ministre, jūs nesate Seimo narė, užimkite savo ministrės poziciją čia. Prašom čia. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų su malonumu pritarsiu Mečislovo pasiūlymui. Jeigu mes savo Konstitucijoje būtume įrašę, kad Lietuvos Respublikos Seimas atstovauja taip pat ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kanadai ir kitoms valstybėms, tai mes būtume labai šauniai išplėtę savo įtaką pasaulyje. Čia lygiai tas pats apie profsąjungos. Jos iš tikrųjų, kai atstovaus visiems kolektyvo nariams, kurie net nepriklauso profsąjungoms, bus gerokai įtakingesnės negu iki šiol.
PIRMININKĖ. Jūs pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui?
K. DAUKŠYS (DPF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad nelabai.
K. DAUKŠYS (DPF). Net balsuosiu už…
PIRMININKĖ. Prieš – A. Kubilius. Jeigu jūs pasielgsite ne taip, tai…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia tie žodeliai keičia visą esmę. Nes aš suprantu iš įstatymo svarstymo komitete, kad susiduria dvi koncepcijos: ar profsąjungos atstovauja savo nariams, ar profsąjungos gali atstovauti ir visiems darbuotojams? Dabar čia parašyta po M. Zasčiurinsko pataisos „taip pat“, kad profsąjungos galės atstovauti ir visiems darbuotojams, kas, mano manymu, nėra teisinga. Jeigu darbo kolektyvas pats neįgalioja profsąjungos atstovauti dėl vieno ar kito reikalo profsąjungai ir visam kolektyvui, tai kaip gali ta profesinė sąjunga sau prisiimti atstovavimą visam kolektyvui? O ką daryti tuo atveju, jeigu kokioje nors įmonėje yra bent trys profsąjungos? Tai kuri tada atstovaus pagal šitą straipsnį, kuri atstovaus tam kolektyvui? Todėl aš siūlau nepritarti šiai pataisai. Palikti taip, kaip komitetas yra nubalsavęs.
PIRMININKĖ. Dabar turime palikti taip, kaip priėmėme R. J. Dagio pasiūlymą. Seimas yra apsisprendęs, tai net nereikėtų balsuoti. Bet turėjote teisę išsakyti nuomones.
Yra pritarta R. J. Dagio pasiūlymui. Čia apie tą patį.
Dar yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas, vėliau registruotas, bet dabar jūsų pirmajam pritarėme, tai turbūt nebereikia jau? Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės dabar vienas iš pagrindinių įstatymo koncepcijos straipsnių, aš noriu atkreipti dėmesį. Du skirtingi požiūriai – kas kam atstovauja, ar profesinės sąjungos atstovauja tik sau, ar atstovauja dirbantiesiems? Šiaip profsąjungos kuriamos tam, kad atstovautų dirbantiesiems. Dabar įteisinta formulė, kad yra faktiškai krūvos profesinių sąjungų, jos sudaro… įpareigojimą sudaryti krūvą kolektyvinių sutarčių kiekvienoje mūsų darbo vietoje. Mano galva, tai yra negerai. Dabartinė nuostata, jeigu profsąjungos nesutaria, nėra jungtinės atstovybės ir jie įgalioja kurią nors profesinę sąjungą, kuria pasitiki, yra nusistovėjusi ir gera. Jeigu mes įrašome įgaliojimus tik savo profsąjungos nariams, tada kolektyvinių susitarimų derybinis procesas ir lankstumas tampa labai problemiškas, nes susiderėtos nuostatos, sakykim, bloginančios Darbo kodekso padėtį (o mes iš tiesų esame įrašę tokią galimybę), galios tik profsąjungos nariams, o negalios tiems darbuotojams, kurie nėra profsąjungos nariai. Niekas tada nenorės būti profesinėje sąjungoje. Šiaip pagrindinė profsąjungų funkcija – atstovauti darbdaviams. Jeigu jos yra, jos turi atstovauti. Jeigu jos nesutaria, tada balsuoja, nusprendžia visuotiniame susirinkime, kaip ir dabar, kas jiems atstovauja. Tuo atveju, jeigu nėra profesinių sąjungų, tada atsiranda darbo tarybos. Čia yra esminis dalykas, dėl kurio mes dabar turėtume ir apsispręsti. Daugelis profsąjungų kaip tik ir prašo šituos dalykus atkurti, nes kitaip tai yra profesinių sąjungų išeliminavimo iš arenos ir darbo santykių „nulankstinimo“ arba „sukietinimo“ pradžia, nes be profsąjungų lanksčių darbo santykių nebus.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą, bet iš tiesų jūs pirmajame savo pasiūlyme sutikote su komiteto nuomone, o paskutinėje pastraipoje ir kalbama apie tai, kad galės… (Balsai salėje) Kad galės… Kolektyvinės sutarties taikymo pareiga nustatoma darbdaviams, todėl jos taikymą jie galės išplėsti ir darbuotojams ne profsąjungos nariams. Iš tiesų čia 3 straipsnyje kalbama apie tą patį, todėl mes, Seimas, jau apsisprendėme ir balsuoti neteiksiu. (Balsai salėje) Yra apie tą patį – Seimas jau apsisprendė. Netriukšmaukite! (Balsai salėje) Nešaukite! Ko jūs dabar šaukiate? Ko jūs čia dabar šaukiate? (Balsai salėje) Jūs nešaukite! Tam yra komiteto pirmininkė, kuri pasakys. Man ji sako, kad nereikia balsuoti. Prašau, komiteto pirmininke. Prašau visus sėsti į darbo vietas ir nesinervinti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taip jau atsitiko, kad svarstant pirmąjį R. J. Dagio pasiūlymą kolega sutiko su komiteto nuomone dėl 3 dalies. Dabar…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atsiėmiau šitą pataisą, bet tai nereiškia, kad aš… Ką jūs čia šnekate!
PIRMININKĖ. Gerai. Nediskutuokite iš vietos! Dabar žodis suteiktas komiteto pirmininkei. Prašau. Komiteto pirmininkė sako… (Balsai salėje) Gerbiamas Seimo nary, prašau netrukdyti!
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, mes turėtume turbūt dar kartą prisiminti, kaip buvo. Aš pamenu, kad jūs sutikote su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Gerbiama pirmininke, pasakykite komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė vis dėlto…
PIRMININKĖ. Ir ar reikia dar balsuoti, ar čia apie tą patį, ar ne?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolega siūlo įrašyti, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams, ir kolektyvinės sutartys galioja… (Balsai salėje) Atsiprašau, visiems. Tiesiog…
PIRMININKĖ. O mūsų priimta pataisa?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mūsų priimta pataisa sako – tik savo nariams ir kolektyvinės sutartys galioja tik nariams.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti, ar reikia mums dar kartą balsuoti? (Balsai salėje) Aš klausiu komiteto pirmininkės. Prašau, komiteto pirmininke. (Triukšmas salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, dar sykį… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš klausiu, reikia ar nereikia? Ar čia apie tą… Ne jūsų klausiu, dabar pirmininkės.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl profesinių sąjungų yra atskiras R. J. Dagio pasiūlymas. Jeigu jis reikalauja balsuoti, tai balsuojame.
PIRMININKĖ. Pirmininkė sako, kad reikia balsuoti, nes ne apie tą patį. Reikia 10 Seimo narių palaikymo. (Balsai salėje) Yra palaikymas. Komitetas nepritarė.
Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Svarbiausia nesinervinkim! Netriukšmaukim!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Turim kažkaip…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Rimai Jonai Dagy, nesigirdi, ką M. Zasčiurinskas nori pasakyti. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, vis tiek kažkaip turime vienodai elgtis su visais Seimo narių siūlymais. Kai teikiami vienos grupės Seimo narių siūlymai, tada staiga pasakoma, kad jau nereikia už kitus balsuoti, nes jie jau yra pateikę. Šiuo atveju vyko ginčas, kur kolega R. J. Dagys pateikė visiškai atskirą siūlymą su atskira data ir kyla ginčas, ar reikia balsuoti, ar ne.
Dabar apie esmę. Čia komiteto argumentuose (mes diskutavome gana nuosekliai ir nuodugniai) parašyta: „Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos atstovauja visiems darbuotojams“. Čia yra atsakymas kolegai A. Kubiliui, kuris abejoja Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Tačiau esmė yra šiek tiek kita, kad atstovauja visiems tuo atveju, jeigu atskiruose įstatymuose yra padaryti tokie sprendimai. Kolega R. J. Dagys ir siūlo, kad tuo atveju, kad nebūtų jokių variantų, kad darbuotojams negalėtų būti atstovaujama, jis ir siūlo, kad tuo atveju bendru principu profesinės sąjungos gali atstovauti visiems darbuotojams taip, kaip toliau įstatyme bus apibrėžta, kad jeigu yra sudarytos tam tikros tarybos, jeigu yra tam tikras delegavimas profesinėms sąjungoms ar ne. Todėl aš siūlau ir kviečiu palaikyti šitą kolegos R. J. Dagio siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu jums taip norisi pakalbėti visiems tarpusavyje, tai pakalbėkite, nes neįmanoma girdėti, ką kalba diskutuojantys. (Balsai salėje) Reikės parengti statistinę lentelę, kuri frakcija yra tvarkingiausia posėdyje.
Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Visų pirma aš sveikinu jus su iniciatyva įvesti tvarką Seimo salėje. Bus palaikančių, nes norime girdėti, kas vyksta, ne vien šalia vykstančius šurmulius.
Dabar, gerbiami kolegos, apie tai, kam turėtų ir neturėtų atstovauti profsąjungų nariai. Gerbiami Seimo nariai, pabandyme įsivaizduoti. Mes – 141 Seimo narys – esame bendruomenė ir staiga 11 arba 19, arba 25 nusprendžia atstovauti mūsų interesams. Normali profsąjunga padarytų viską, kad 141 Seimo narys taptų profsąjungos organizacijos nariais. Jeigu tas penkioliktukas narių dirbs kolektyve taip, kad išsikariaus autoritetą, tai ir atstovaus visiems. Aš šitą pono R. J. Dagio pasiūlymą traktuoju kaip prieš profsąjungų stiprėjimą nukreiptą pasiūlymą. Aš niekaip kitaip jo negaliu suprasti. Jeigu profesinės sąjungos nori atstovauti kuo daugiau narių, tai jos ir turi atstovauti savo nariams plečiant jų ratą, o ne gauti garantijas įstatymu, kad jie staiga atstovaus visiems. Aš manau, kad tokia logika – vadovaujantis sveiku protu – ir galioja gyvenime. Aš linkėčiau profsąjungoms taip pat tokiomis nuostatomis vadovautis ir stiprėti. Todėl niekaip negaliu pritarti šitam siūlymui ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 26, prieš – 4, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Replika po balsavimo. Tuoj pažiūrėsiu, ar baigėme straipsnį. Taip, baigėme. Prašom. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar kaip tik atspindimas mūsų svarstymo rimtumas. Šituo klausimu jau yra pasisakęs ir mūsų Konstitucinis Teismas, kuris kaip tik pasakė priešingai, negu mes dabar nubalsavome, – profesinės sąjungos atstovauja visiems dirbantiesiems. Jau šitas klausimas išspręstas, kelis kartus buvo nagrinėtas ir išspręstas. Tarptautinė darbo teisė, kurios konvencijas mes ratifikavome, lygiai taip pat apibrėžia būtent tokius santykius. Tai, dėl ko mes dabar balsavome, tiesiog prieštarauja ir mūsų Konstitucijai, ir mūsų direktyviniams įsipareigojimams vien dėl to… Tam pritarė ir profsąjungos, tam pritarė ir darbdaviai, bet tam nepritarė tik vienas iš projekto grupės narių. Mes dabar sugriovėme tą konstrukciją, dėl kurios jau yra net ir mūsų Konstitucinis Teismas pasisakęs.
PIRMININKĖ. Profsąjungos darbuotojai irgi turi teisę turėti nuomonę. Prašom, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš nekartosiu, Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, bet aš noriu sureaguoti, tiesiog privalau sureaguoti į kolegos G. Steponavičiaus pasakytą idėją – šiurpinančią. Įsivaizduokite, jeigu iš 141, pavyzdžiui, 10 profesinės sąjungos narių pradės jums atstovauti. Esant tokiam dėstymui, aišku, čia yra nesąmonė. Bet įstatymuose yra parašyta, kad profsąjungos gali atstovauti tik tokiu atveju, jeigu darbuotojų kolektyvas taip nusprendžia. Šiuo savo sprendimu jūs eliminuojate galimybę kolektyvui nuspręsti ir pavesti jiems atstovauti profesinei sąjungai. Tai keičiasi, visiškai kita esmė.
Gerbiami kolegos, vis tiek mūsų sprendimai palies visus dirbančiuosius, kurių Lietuvoje yra 1 mln. 150 tūkst. Jeigu norite užsiimti manipuliacijomis, vis tiek į manipuliacijas įdėkite nors kiek sąžinės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiama B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš manyčiau, kad čia priėjome prie vienos iš esminių Darbo kodekso nuostatų. Na, tikrai nepriimkime antikonstitucinių nuostatų. Aš čia kalbu kaip Konstitucijos komisijos pirmininkė. Tai viena.
Antra. Mes, priešingai, čia stiprintume profsąjungų teisę, juo labiau kad R. J. Dagio pataisa yra visiškai logiška, nes R. J. Dagys sako, kad kolektyvinės sutartys galioja profsąjungų nariams, bet plius mes dar išplečiame profsąjungų teises, esant reikalui, jeigu pritarta, atstovauti ir visiems dirbantiems šitoje šakoje ar kur kitur. Tai kodėl yra prieštaravimas? Ar mes norime, kad mūsų socialiniai partneriai stiprėtų ar visiškai nukraujuotų?
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, mes diskutavome dėl pataisų, patys balsavote, priėmėte sprendimus. Svarstymo stadijoje diskutavote, jūs balsuodami apsisprendėte, tai tikrai čia nereikia kalbėti apie konstitucinius pažeidimus, nes jų iš tiesų čia nėra.
Prašom, gerbiamas P. Gylys.
P. GYLYS (TTF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Norėčiau reaguoti į G. Steponavičiaus pavyzdį. (Balsai salėje) Gerbiamo, labai gerbiamo G. Steponavičiaus, bet nelabai suprantančio demokratijos principų. Sakysime, yra 3 mln. gyventojų ir 141 žmogus ima jiems atstovauti. Tai kur jūs tai matėte? Pagal G. Steponavičių. Yra toks dalykas kaip atstovaujama demokratija, jeigu žmonės patys pasiskelbia, tai yra viena, jeigu jie išrinkti, tai yra kita. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, Seimo nariai yra renkami, o profsąjungos… Jau pradedame šiek tiek maišytis. Gerai, dar K. Daukšys, I. Šiaulienė ir baigiame.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš klausau ir tikrai esu net sumišęs šiuo atveju. Žmonės pasakoja apie tai, apie ką nekalbama šitoje vietoje. Seimo narius išrinko, neišrinko. Čia yra pagal įstatymą. Dabar kaip jūs įsivaizduojate, kad jiems kolektyve atstovauja tas, kas pasiskelbė, kad atstovaus? Aš apie tai šneku. Jeigu kolektyvo nariai yra profsąjungos nariai, tai jie ir išrenka profsąjungos pirmininką, kuris atstovauja ir sudaro sutartis. O kokiu kitu būdu… (Balsai salėje) Palaukite, jūs nors vienas vadovavote kolektyvui gyvenime? Kokiu būdu kitaip žinoti, ką tas kolektyvas išrinko jiems atstovauti ir kaip tuos rinkimus padaryti?.. Na, kam dabar jūs čia pasakas pasakojate atsistoję. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Rimantai Jonai Dagy, nešaukite iš vietos! Yra procedūros, numatytos Statuto, ir tikrai kiekvienas Seimo narys turi teisę į savo nuomonę ir laisvą mandatą. (Balsai salėje) I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, daug aistrų, bet skaitykime straipsnius ir sekime posėdį, mes daugiau burbuliuojame, paskui po balsavimo prasideda emocijos.
Taigi pati Konstitucija nesako, kad a priori arba per se, teisine formuluote kalbant, pati savaime iš karto atstovauja visiems darbuotojams. Šiame Darbo kodekse siūlomas naujas modelis ir taip, kaip rašome, jeigu profsąjunga tinkamai ir gerai atstovauja darbuotojams, tai kaip tik skatiname, kad to kolektyvo darbuotojai stotų į profesines sąjungas, kad tikrai jos stiprėtų ir gintų dirbantįjį, o ne taip, kaip dabar, dovanokite, kalba apie mus, Seimo narius, kad mes čia sėdime po 20 ir daugiau metų, lygiai taip pat galiu pasakyti, kad yra tokių pat profsąjungų vadovų, tik vadovų, bet ne profsąjungų. Tai gal po šito naujo modelio atsiras profsąjungų narių, naujų vadovų ir tinkamai atstovaus samdomiems darbuotojams.
PIRMININKĖ. Ačiū, aš noriu nutraukti diskusijas, bet opozicijos lyderis turi teisę be eilės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš tiesiog siūlau – dirbkime.
PIRMININKĖ. Ačiū už…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pagal visus kodeksus.
PIRMININKĖ. Ačiū už konstruktyvų pasiūlymą. Nutraukiu diskusijas, leidau šiek tiek išsilieti emocijoms.
162 straipsnis. Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. 1 dalis. Ar sutinkate? Sutinkate. Nereikia balsuoti.
Dėl 2 dalies yra I. Šiaulienės, K. Daukšio. Jam iš dalies pritarta. Ar sutinkate? Klausiu I. Šiaulienės ir K. Daukšio. Kur Kęstutis dingo? Irena, sutinkate? (Balsas salėje: „Sutinkam!“) Sutinkate, nereikia balsuoti. Tai 162 straipsnis baigtas.
163 straipsnis. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 1 dalies. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš sutinku su tuo, kad iš dalies pritarė mano siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų pasiūlymas dėl 3 dalies. Iš dalies pritarta. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Sutinkate, ačiū. Nereikia balsuoti.
164 straipsnis. Dėl 1 dalies yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Iš dalies pritarta. Ar sutinkate? Nesutinkate. Prašom pristatyti.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Taip, čia bus ir toliau, čia yra irgi konceptualus atvejis, kaip jau Seimas apsispręs, taip. Bet mes manome, kad darbo tarybų dirbtinai nereikia kurti darbo vietose, todėl toliau siūlome visą tą skyrių išbraukti. Jeigu vėliau tas skyrius būtų išbrauktas, tai ir kituose straipsniuose darbo tarybų niekur nereikia įrašyti, ir šiuo atveju čia, šitame straipsnyje, irgi siūlome išbraukti darbo tarybas.
PIRMININKĖ. Taip. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje) 164 straipsnio 1 dalis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė formuluotei, dėl kurios buvo susitarta Trišalėje taryboje, socialiniai partneriai susitarė ir tokia formuluotė yra pateikta. Ten įrašyta: „darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys“. Taigi, man atrodo, kurį laiką mes dėl to diskutuojame, dėl to komitetas iš dalies pritarė, bet dėl šių nuostatų siūlo laikytis taip, kaip buvo susitarta Trišalėje taryboje.
PIRMININKĖ. Seimo narė mano, kad pritarimas iš dalies netenkina jų pataisų ir jie turi teisę į balsavimą. Nuomonė, palaikanti pataisą, – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gyvenimas parodė, kad darbo tarybos vis dėlto neatlieka tos funkcijos ir faktiškai buvo tikrai negyvybingos, juo labiau kad darbo tarybose labiau buvo atstovaujama ne dirbančiųjų, o darbdavio nuomonė. Aš manyčiau, kad vis dėlto kolegų A. Syso ir G. Purvaneckienės siūlymas yra toks, kuriam reikėtų pritarti ir kuriuo iš tikrųjų profesines sąjungas mes stiprintume. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Na, jų netenkina komiteto siūlymas. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal šią naują darbo santykius reguliuojančią koncepciją yra numatytas daug rimtesnis darbo tarybų vaidmuo, tai yra atskiriant profesinių sąjungų funkcijas ir darbo tarybų funkcijas, darbo taryboms numatant informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo funkcijas. Išbraukę darbo tarybas mes tiesiog panaikinsime didesnes galimybes darbuotojams, darbdaviams bendrauti, tartis, derinti savo pozicijas, todėl aš siūlau iš tiesų nepritarti šiai pataisai, nes jai pritarus mes iš viso atsisakytume darbo tarybų, kaip dar vieno darbuotojų ir darbdavių interesus atitinkančio įrankio. Siūlau balsuoti prieš šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Taip, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad 161 straipsnyje, kurį mes jau turėjome, aiškiai sakoma, kas turi būti, ten yra darbo tarybos. Čia kažkodėl dėl vėlesnio įregistruota, bet balsuojame. Komitetas suredaguos, kai Seimas apsispręs. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 22, prieš – 5, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Seimo narys R. J. Dagys atsiėmė komitete. Seimo narys M. Zasčiurinskas… (Balsas salėje: „Jau apsisprendėme balsuodami dėl A. Syso.“) Aš suprantu, bet jis visada nori pristatyti ir tokią teisę turi.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Mes iš tiesų jau esame apsisprendę Seime. Dėl 2 dalies yra gerbiamojo A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas – iš dalies pritarti tenkina jus? Tenkina.
Dėl 3 dalies yra Seimo narių I. Šiaulienės ir K. Daukšio pasiūlymas – pritarti iš dalies. Ar jus tenkina? Tenkina. Nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Seimo nario A. Sysas ir G. Purvaneckienės pasiūlymas – pritarti iš dalies. Tenkina? Kaip matau, tenkina, balsuoti nereikia. Seimo nario M. Zasčiurinsko – iš dalies pritarta. Klausiu Seimo nario, tenkina, taip? Nereikia balsuoti. Ir vėl yra… Tai čia dėl to paties viskas, taip, čia nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Taip, aš viską matau. Yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Reikia balsuoti? Seimo narys turi teisę pristatyti, jeigu jis nori. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau vietoj „Darbo inspekcijos“ įrašyti „profesinė sąjunga“ ir noriu išdėstyti šį motyvą. Kodekso projekto rengėjai mano, kad valstybės tarnautojai atstovauja viešajam interesui. Mano didelė praktika darbo santykių srityje ir socialinės rūpybos srityje rodo priešingą dalyką. Pavyzdžiui, jeigu ateina į socialinės rūpybos įstaigą žmogus, tai dažniausiai socialinės rūpybos darbuotojas valstybės tarnautojas (ne tas, kuris vaikšto po namus, o tas, kuris priima sprendimus, suteikti paramą žmogui ar ne), ieško būdų nesuteikti paramos, t. y. nors misija – padėti, iš tikrųjų misija – sutrukdyti. Aš asmeniškai tiesiog netikiu, kad dabar Lietuvoje Darbo inspekcijos atstovai bus objektyvūs viešojo intereso gynėjai, netikiu, kad jie bus vienodai teisingai abiem pusėms ir spręs darbuotojo ar profsąjungų naudai. Mes matome premjero pareiškimą dėl to, kad penki didieji prekybos tinklai pakėlė maisto PVM 5 % per pastaruosius metus, o Konkurencijos taryba tyli. Tai aš drįstu spėti, kad Konkurencijos taryba elgiasi lygiai taip pat, kaip Darbo inspekcija. Jeigu jūs atiduosite teisėjo funkcijas valstybės tarnautojams, nukentės eiliniai darbuotojai, nes nebus objektyvi darbo inspekcija ir priims, kaip ir Konkurencijos taryba, atstovaus stipresniajam, t. y. itin turtingiems darbdaviams. Todėl aš siūlau vietoj „darbo inspekcijos“ įrašyti „profsąjungos“.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų pasiūlymas yra dėl 7 dalies ir ten yra kalbama apie suminę darbo laiko apskaitą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsiprašau, pasiūlymas dėl 3 dalies, ne dėl 7.
PIRMININKĖ. Aš neturiu to lapo.
N. PUTEIKIS (MSNG). 3 dalis.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, čia pas mane…
N. PUTEIKIS (MSNG). Turbūt Darbo inspekcija ką nors…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, mano lapai sumaišyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). O gal Konkurencijos taryba čia?..
PIRMININKĖ. Atsiprašau, atsiprašau. Kažkaip paketas susegtas ne tas. Būna, susimaišome ir mes.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tiesiog aš nepasitikiu valstybės tarnyba.
PIRMININKĖ. Viskas gerai. Taip, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties dėl 165 straipsnio 3 dalies buvo gauta daug pasiūlymų. Jau dabar, svarstydami minėtus pasiūlymus, teikėjai pritarė komiteto pozicijai. Aš manau, kad Seimas jau yra apsisprendęs ir pritaręs komiteto 163 straipsnio 3 daliai. Nežinau, ar reikia balsuoti dėl N. Puteikio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, nes Trišalėje taryboje nebuvo dėl jo susitarta ir socialiniai partneriai nepasisakė. Komitetas taip pat siūlo nepritarti N. Puteikio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Pirmininkė sako, kad Seimas dėl to jau yra apsisprendęs.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Nėra diskusijų? Balsuoti nereikia. Yra dar vienas Seimo nario…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau dėl kitos dalies.
PIRMININKĖ. Dėl kitos dalies.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl 4 dalies.
PIRMININKĖ. Dėl 4 dalies yra gerbiamojo A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas – iš dalies pritarti. Ar tenkina? Gerbiamasis Petrošiau, nematau teikėjos. Norite pristatyti? Taip, tuojau įjungsime.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Čia yra ginčijamasi dėl Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimų. Komitetas beveik su viskuo sutiko, išskyrus viena, kaip aš suprantu bent iš to, kaip parašyta, – nepritarė, kad darbuotojų atstovai taip pat galėtų skųsti. Aš nesuprantu, kodėl tam nepritarė. Mano nuomone, taip pat galėtų skųsti ir darbuotojų atstovai, nes visam kitam pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Gerai. Komiteto pirmininkė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi mes ką tik apsisprendėme, kad darbuotojų atstovai yra ir darbo tarybos, kurios neturi juridinio asmens galios, ir profesinės sąjungos, taip pat ir įgaliotiniai. Dėl to komitetas ir nepritarė minėtam jūsų pasiūlymui įrašyti darbuotojų atstovus čia, o kituose straipsniuose bus kalbama, kada gali ginčyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kiek suprantu, Seimas jau yra apsisprendęs, nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Yra apsisprendęs. Mes ką tik apsisprendėme.
Yra Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Prašome, taip pat turi teisę pristatyti. (Balsai salėje) Mes ne apie tai kalbame. (Balsai salėje) Sekite! (Balsai salėje) Nešaukite iš darbo vietos! Gerbiamojo N. Puteikio dabar įjungtas mikrofonas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Argumentacija tokia pati, aš siūlau vietoj „Darbo inspekcijos“ įrašyti „profesines sąjungas“, kaip ginčo sprendėjas, arba arbitrus. Atsakydamas į komiteto pirmininkės argumentą, kad pritarta Trišalėje taryboje, manau, kad Trišalėje taryboje esantys žmonės yra per daug naivūs ir jie nelabai susigaudo iš tikrųjų, kas vyksta Lietuvos valstybėje. Jie kuria idealų valstybės modelį, įsivaizduoja, kad Darbo inspekcija yra kokia nors Anglijos ar Prancūzijos darbo inspekcija. Bet jeigu jūs pažiūrėtumėte į realybę, jūs pamatytumėte, nesvarbu, kad įstatyme parašyta, kad Darbo inspekcija, matydama, jei įmonėje per metus žūsta daugiau negu vienas žmogus, ta įmonė netenka teisės dalyvauti Europos Sąjungos lėšų konkursuose. Bet Darbo inspekcija kol kas nėra atlikusi, mano žiniomis, nė vieno tokio veiksmo, o yra statybos kompanijų, kuriose žmonės žūsta periodiškai, kiekvienais metais po vieną ar po du statybų metu. Taigi aš pakartosiu, jeigu Trišalė taryba pasitiki Darbo inspekcija, tai asmeniškai aš nematau jokio pagrindo ir manau, kad arbitru turi būti ne Darbo inspekcija, o profsąjungos.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūsų argumentai yra panašūs kaip dėl 165 straipsnio 3 dalies, dėl kurios Seimas jau apsisprendė. Taigi komitetas nepritaria jūsų siūlymui taip pat ir dėl 4 dalies.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mes esame jau apsisprendę ir dėl to siūlymo nereikia balsuoti. M. Zasčiurinskas. Ką norėjote pasakyti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes dėl kolegės Giedrės teikiamo siūlymo dėl 4 papunkčio iš viso nebalsavome. O tai, ką kalbėjo komiteto pirmininkė, tai ji kalbėjo visiškai ne apie tuos dalykus. Ten yra konkretus siūlymas, kad atstovauja darbdaviai ir darbuotojai, ir ginčas yra, ar inspekcijoje turi teisę ginčyti ar neturi. Ir Seimas šiuo klausimu nėra apsisprendęs. O argumentų komiteto pirmininkė visiškai neišdėstė, nes komiteto svarstymo metu buvo konstatuota ir mes kalbėjome apie tai, kad praleistas terminas, kad turi teisę ir darbuotojai kreiptis į teismą. Čia yra praleista.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu paklausti iniciatorių, ar reikalaujate balsuoti? Taip, taip. Balsuojame, nes yra teisinga pastaba. Apie darbuotojų atstovus yra papildymas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl 4 dalies (Balsas salėje: „Motyvai neišsakyti.“) Jūs ką tik juos pasakėte per šoninį mikrofoną.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 28, prieš nėra, susilaikė 33. Nepritarta.
Dėl 5 dalies yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas, bet apie tai jau buvo kalbėta. Norite dar kartą kalbėti? Norite kalbėti. Turi teisę kalbėti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš noriu nusistebėti. A. Syso ir G. Purvaneckienės pataisos ir dėl jų balsuojate, man leidžiate tik kalbėti, bet nebalsuojate, beje, klaidingai teigdami, kad buvo apsispręsta jau anksčiau Seimo dėl Darbo inspekcijos, jų rašymo vietoj profsąjungų. Tokiu atveju aš prašau premjero įrašyti mane į socdemų rinkimų penketuką, nes skaičiau, kad R. Popovienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, ten buvo įrašyta dėl to, kad ji teikė labai daug pasiūlymų ir labai aktyviai viską veikė. Aš pažiūrėjau internete, nė vieno pasiūlymo ji neįregistravo, tai aš siūlau, tai yra prašau premjero – įrašykite mane vietoj R. Popovienės, aš daugiau pataisų pateikiau ir gal aš taip gausiu teisę dėl savo pataisų po pristatymo bent jau bandymą balsuoti dėl jų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, iš tiesų atsižvelgiant į išsakytą pastabą, dėl to, kad būtų pakeista profsąjungomis, mes tikrai nebalsavome, buvo apsispręsta, kad atstovauja. Jeigu Seimo narys reikalauja dėl principo balsuoti, tai balsuojame. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mano būtų vienas pasiūlymas – tai gal surimtėkime. Ar jūs girdėjote argumentus, kuriuos išsakė kolega N. Puteikis? Tiesiog jis nepasitiki Darbo inspekcija ir mano, kad ji nedirbs, o profsąjungos dirbs geriau. Tai, užuot vadovavęsi kolegos nuojautomis, jausmais, kažkokiomis sąmokslo teorijomis, padarykime taip, kad tos darbo inspekcijos būtų iš tiesų veiksmingos, jeigu matome problemų jų darbe. Bet dėl tokių, atsiprašau, argumentų griauti visą pasiūlytą mokslininkų sistemą, aš manau, yra nerimta, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Argumentai išsakyti. Balsuojame. Kas palaikote Seimo nario N. Puteikio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 14, prieš – 13, susilaikė 37. Nepritarta. Viską išsiaiškinome.
Dėl 5 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Keičiate vieną žodį.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, ne visai vieną žodį keičiu, čia irgi yra praleistas tas žodis, nes 6 papunktis kalba tik apie…
PIRMININKĖ. Penktas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …profesinę sąjunga. Turėjo būti įrašyta „veikiančios darbdavio lygmeniu“, nes čia yra terminas. Terminas praleistas, o į sąvokas šito nėra įrašyta. Ir ne valdymo, o atstovaujamųjų organų narių skaičiui, nes atstovavimas yra ne tik profesinių sąjungų, bet čia gali būti ir tarybos, gali būti darbuotojai, pavesta atstovauti atskirai darbuotojų grupei, todėl yra bendresnis pavadinimas. „Veikiančios darbdavio lygmeniu“ išbraukti „valdymo“ ir įrašyti „atstovaujamųjų organų“. Tai čia yra esminis siūlymas. Aš suprantu, kad tokius specifinius klausimus, kurie reikalauja gilaus supratimo ne tik Darbo kodekso teisinių dalykų, bet ir socialinės srities, yra tikrai labai sudėtinga šioje salėje priimti, nes keičiasi mūsų visų supratimas, mes turime skirtingą patirtį. Kai kurie žmonės pas mus iš viso su socialine sritimi nebuvo susidūrę, bet aš prašau atsižvelgti į tai, kad tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai buvo pritarę šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė kolegos M. Zasčiurinsko siūlymui dėl to, kad visame dokumente, visame kodekse būtų vienodai įvardinta – valdymo organų narių, o ne atstovaujamųjų, kaip kolega pasiūlė. (Balsas salėje: „Po kablelio…“)
PIRMININKĖ. Gerai, pataisa pristatyta, išsakytos nuomonės. Balsuojame. Kas palaikote Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 16, prieš – 4, susilaikė 44. Nepritarta.
Yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate. Ačiū. Reikalaujate? Taip. Norite pristatyti? Prašom.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šiose dalyse, kurios siūlomos įrašyti, kalbama apie garantijas darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamus arba valdymo organus. Čia komitetas sako, kad iš dalies pritarė, bet iš principo nepritarė, nes yra siūloma, kad šios garantijos galėtų būti nustatomos Profesinių sąjungų įstatyme. Bet aš labai bijau, kad priimant Profesinių sąjungų įstatymą bus sakoma, kad Darbo kodekse to nėra ir todėl tenai negalima, nes Darbo kodeksas yra aukščiau negu Profesinių sąjungų įstatymas. Todėl aš prašau, kad balsuotume, nes tokių garantijų reikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas iš dalies pritarė šiam siūlymui. O dėl Profesinių sąjungų įstatymo, kurį išvis buvo siūloma išbraukti, bet jau įvyko pateikimas, ir dėl to, kad nebūtų čia abejonių, mes siūlome įsitikinti ir registruoti pasiūlymus dėl minėto įstatymo, nes ne tik mūsų komitetas, bet ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasisakė, kad Profesinių sąjungų įstatymas turi išlikti. Kad nedubliuotume tų nuostatų, mes siūlome rašyti Profesinių sąjungų įstatyme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikanti nuomonė M. Zasčiurinsko.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia, gerbiamieji kolegos, išties yra tik vienas vienintelis niuansas – tai yra garantija, kad Profesinių sąjungų įstatymas bus. Jeigu mums pavyktų, pavyzdžiui, protokoliškai įrašyti, kad mes pritariame profesinių… tam įstatymui, tada čia jokių problemų nėra. Ir komitete mes taip pat kalbėjome, daug ginčijomės. Pritardamas komiteto nuomonei aš kartu pritariu ir Giedrės nuomonei, abejonei, kad šis įstatymas būtų parengtas ir priimtas. Protokoliškai gal galėtume įrašyti? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ne, protokoliškai mes niekur negalime. Turime apsispręsti dėl pataisos ir turime eiti pagal procedūras.
Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kai bus svarstomas lydimasis, profsąjungas liečiantis įstatymas, tada apie tai ir kalbėsime.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 15, prieš – 2, susilaikė 48. Nepritarta.
Noriu atsiklausti Seimo. Mes dirbame be pertraukėlės. Gal norite 5 min. pertraukos? Nori. Norite? Gal galime susitarti iki 13 valandos? Ačiū. Trumpa pertraukėlė iki 13 valandos.
Pertrauka
13.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 m. paskelbimo Tautinio kostiumo metais“ projektas Nr. XIIP-4329 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, truputį pailsėjome, bet kol dar daugiau surinks ir grįšime prie Darbo kodekso, aš siūlau apsvarstyti rezervinį trečią klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2017 m. paskelbimo Tautinio kostiumo metais“ projektą Nr. XIIP-4329, nes matau labai gražiai tautiniais kostiumais pasipuošusius mūsų svečius. Gerbdami juos, nes jie išreiškė pagarbą mums, siūlau pateikti šį rezervinį klausimą. Mes ilgai neužtruksime. Prašom. V. Bukauskas ir 49 Seimo narių parašai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų noriu pateikti Seimo nutarimą, kurį pasirašė 49 Seimo nariai, kad kiti metai būtų paskelbti Tautinio kostiumo metais. Kaip žinote, 2017 metai yra paskelbti Piliakalnio metais. Man kilo mintis, paraginus kolegoms Etninės kultūros globos tarybos ir Stulginskio universiteto, kad būtų harmonija, suderinama su Piliakalnio metais, kad tai būtų ir Tautinio kostiumo metai, kad mūsų visuomenė galėtų apsirengti mūsų istorinį rūbą. Kaip žinote, pas mus yra susiformavę penki etnografiniai regionai, t. y. Žemaitija, Dzūkija, Aukštaitija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas, arba Mažoji Lietuva, kur turime skirtingus rūbus ir visa kita. Yra parengtas nutarimas, kuris skamba: „Įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio, kultūrinio savitumo išsaugojimas, pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą… 1 straipsnis. Paskelbti 2017 metus Tautinio kostiumo metais. 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: pirma, sudaryti Tautinio kostiumo metų komisiją, kuri iki 2016 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Tautinio kostiumo metų programą ir pradėtų rengiamuosius darbus jai įgyvendinti.
Ir antra. 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų Tautinio kostiumo metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.“
Tai tiek trumpai, kolegos, pristatau šį nutarimą ir tikiuosi palaikymo. Iš tiesų labai gražu ir malonu, kada mes savo istorinę dalį galime matyti ir plenarinių posėdžių salėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pranešėjau, nėra šnekos, niekas negali ginčytis, visi mes pritarsime metų skelbimui. Juo labiau kad kryptis gera – globaliame pasaulyje šnekėti apie šituos dalykus beveik stebuklas mūsų parlamente. Bet mano klausimas toks. Jūs užsiminėte apie būsimą programą. Ar esate kaip iniciatorius jau svarstęs, kas ten bus? Ar vien tik per Piliakalnių metus bus demonstruojami mūsų rūbai, ar bus šnekamasi su dizaineriais dėl stilizuotų visokiausių variantų? Mano supratimu, Lietuvoje apskritai nėra mados moderninti ir perkurti, tos senosios tradicinės XIX amžiaus stilistikos perkelti į šių dienų audinius ir dėvėseną. Ką toje programoje jūs planuojate siūlyti?
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs skaitėte nutarimą, tai ir siūlau ne tik aš, bet ir 49 Seimo narių parašais, kad būtų sudaryta iki rugsėjo 1 dienos vyriausybinė programa. Kaip žinote, yra Etninės globos taryba prie Seimo, yra pirmininkas ir tą turėtų parengti. Nes, kaip ir minėjau, Piliakalnio metai yra paskelbti. Mes paskelbiame metus, bet nedeleguojame asignavimų. Mano galva ir kolegų supratimu, kad tai įvyktų, tie metai, kad galėtų visuomenė pasidžiaugti paskelbtais metais, tai turėtų būti skiriami ir finansai. Su 2017 metų biudžetu programai turėtų atsirasti finansavimas, kad tie parengę regionai galėtų gauti didesnį ar mažesnį finansavimą. Manau, Kultūros ministerijai padedant tai bus parengta.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš klausiausi jūsų įžanginio žodžio, dabar žiūriu į nutarimą, nutarime lyg ir nėra apie tai kalbama, bet jūs siejote etninį tapatumą su Etninės globos taryba, su jos veikla, su etniniais regionais ir įvardinote Žemaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Aukštaitiją ir Klaipėdos kraštą, bet, sakykite, tokiu atveju, man visą laiką tas klausimas iškyla, čia gal išeina iš jūsų nutarimo ribų, – Lietuvos kultūros paveldas. Ne lietuvių kultūros paveldas, o Lietuvos kultūros paveldas turėtų apimti ir totorius, karaimus, ir lenkus, vietinius autochtonus, ir baltarusius, ir žydus. Tuo tarpu iš šito nutarimo nėra aišku. Čia tai, ką iš jūsų girdėjau, supratau, kad jūs kalbate tik apie lietuvių etninį paveldą. Tai tuo tarpu, jeigu kalbėtume apie Lietuvos, tai reikėtų turėti omenyje šiek tiek plačiau ir parodyti ir lenkų bendruomenės tautinį kostiumą, ir litvakų tautinį kostiumą, ir karaimų. Tai kaip jūs matote perspektyvą šitų metų?
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs skaitote nutarimą, iš tiesų tai nėra pabrėžti tie penki mūsų regionai kaip etnografiniai. Bet jūs ir papildote, kad kai bus priimtas šis nutarimas, kad yra Tautinio kostiumo… tai gyvenantys mūsų valstybėje, turintys mūsų valstybės pilietybę, tai lenkai, arba mažumos, ir galės taip pat įsipinti į šį mūsų nutarimą. Aš neišdėstau to, ką jūs įvardijat. Nutarime ir yra, kada apie mūsų patį paminėjimą…
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų visomis keturiomis už. Tik sakykite, ar negalima būtų iš karto detalizuoti prašant Vyriausybės, sudarant komisiją, lėšų sumas ir kaip galėtų kreiptis bendrijos arba gana stiprios bendruomenės, kad galėtų įsigyti tų tautinių kostiumų?
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų geras jūsų matymas. Kiek man teko per atstovavimą parlamente ir kada būdavo paskelbti kokie nors metai, tai puikiai atsimenu, kad etnoregioniniais metais biudžete buvo numatyta (dar litais) pusė milijono tai programai įgyvendinti.
Kita vertus, dėl tautinių kostiumų įsigijimo anksčiau taip pat būdavo numatoma regionuose per kultūros centrus, per kas ketverius metus vykstančias Dainų šventes, kai dalį kostiumams įsigyti dengdavo valstybė, kitą dalį pridėdavo savivaldybės. Bet aš manau, kad ta sudaryta komisija turėtų ir įvertinti visumą, kaip mes tais 2017 metais turėtume atrodyti, nes jau gegužės mėnesį po truputėlį formuojamas biudžetas ir 2017 metais ta programa turėtų būti. Ne tik ta, bet taip pat ir kitos programos.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Noriu tik priminti ir dar patikslinti, kad Seimas patvirtina metus, o Vyriausybė nutarimu patvirtina programą, kurią turi teisę teikti visos institucijos ir organizacijos, kurios turi pasiūlymų dėl tų renginių, komisija apsisprendžia, o Vyriausybė tvirtina.
Nuomonė už – E. Šablinskas. Dar norite kalbėti? Visi viską pasakėme. Visi pritaria gražiai iniciatyvai.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. (Balsai salėje) Ar pritariate ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Noriu garbaus Seimo atsiklausti, ar neprieštarautumėte, jeigu mes nedarytume tų trijų valandų dėl priėmimo? (Balsai salėje) Ne. Jeigu ne, tai vis dėlto įtvirtinkime balsuodami, kad tikrai mes sutarėme nedaryti trijų valandų ir galėtume daryti priėmimą.
Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū už pritarimą, kad mes galime iš karto priimti.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas… Dar man sako – pastraipsniui. Yra keli straipsniai.
Pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių. Teisės departamentas pastabų neturi. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas už nutarimo projektą, kad 2017 metus paskelbtume Tautinio kostiumo metais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Gerbiami kolegos, Seimo nutarimas „Dėl 2017 metų paskelbimo Tautinio kostiumo metais“ (projektas Nr. XIIP-4329) priimtas. (Gongas) Tikiuosi, kad naujasis Seimas sutiks duoti priesaiką pasipuošęs tautiniais kostiumais.
E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano paprasčiausiai nesuveikė… Priimkite už. Aš už tautinius kostiumus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo – E. Zingeris už. Ačiū visiems.
13.14 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie Darbo kodekso antrojo skirsnio svarstymo. Ar dar leisite pateikti rezervinius, ar rezervinius paliksime? Svarstome Darbo kodeksą. Gerai. Svarstome Darbo kodeksą. Antrasis skirsnis – „Darbo taryba“. Mes dėl tarybų jau esame apsisprendę, todėl nereikia dėl siūlymų dėl 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179… 70, 71, 72 straipsnių mums nereikia jau svarstyti.
Pradedame darbą nuo 165 straipsnio. Ar jau visi suradote? Galime pradėti dirbti? Ačiū. Dėl 165 straipsnio yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas straipsnis nagrinėja, nuo kada turėtų būti sudaromos tarybos. Čia yra pasiūlytas kompromisas, kuris mane tenkina. Aš nesiūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo narys sutinka su komiteto nuomone. Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Gal jūs taip pat sutinkate su komiteto nuomone? 165 straipsnio 1 dalis. R. J. Dagys sutiko su komiteto nuomone pritarti iš dalies. 165 straipsnis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kažko nerandu, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate su pritarimu iš dalies? Suprantu, kad sutinkate. Ačiū. Dėl 165 straipsnio 3 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Jau čia reikėtų surasti, nes komitetas nepritarė. Konsoliduotame variante nežinau, ar atitinka jūsų lapai, bet…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dabar žiūriu, gal vėl konsoliduotas keitėsi, nes aš čia…
PIRMININKĖ. Niekas nesikeitė. Ne. 165 straipsnis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 165 straipsnis.
PIRMININKĖ. 3 dalis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, radau.
PIRMININKĖ. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, šitas straipsnis kalba, kaip jūs jau ir patys žinote, apie darbo tarybos sudarymo prielaidas ir kas turi rinkimų iniciatyvą. Ką daryti tokiu atveju, jeigu darbovietėje yra veikianti profsąjunga, o darbo tarybos sudarymą privalo organizuoti darbdavys savo įsakymu sudarydamas komisiją. Aš manau, kad norint labiau koncentruotis ir išryškinti darbuotojo atstovavimą kalbant apie santykį su darbdaviu reikia, kad darbo tarybos sudarymą galėtų organizuoti profesinė sąjunga, bet tiktai tokiu atveju, jeigu ji gautų tam tikros dalies darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Aišku, tai nebūtų absoliuti galimybė, nes 6 dalyje turėtų būti nurodomos išimtys. Tokiu atveju darbuotojams būtų geriau atstovaujama.
Koks tarp mūsų yra pagrindinis ginčas – ar mes visi pripažįstame, kad darbuotojas yra silpnoji santykių pusė? Jeigu mes manome, kad silpnoji santykių pusė yra darbdavys, tada mes balsuojame vienaip. Mano pozicija yra, kad darbuotojas yra silpnoji pusė ir jam turi būti tinkamai atstovaujama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi tuose kituose straipsniuose jau yra apsispręsta, kad darbo tarybos sudarymą inicijuoja darbdavys, išskyrus kai kuriuos atvejus, kuriuos mes vėliau nagrinėsime. Todėl komitetas ir nepritarė šiam M. Zasčiurinsko siūlymui, kurį jis ką tik pristatė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia kolega M. Zasčiurinskas, man atrodo, arba kažką supainiojo pateikdamas savo pasiūlymus, arba aiškinimo logika yra visiškai netinkama, nes aiškinant, kad reikia pasirūpinti silpnu darbuotoju, tai kaip tik Darbo kodeksas, toks, kokį dabar pateikė komitetas, ir siūlo pasirūpinti. O tai, ką siūlo ponas M. Zasčiurinskas, tai kaip tik siūlo sumažinti tą rūpestį, nes ponas M. Zasčiurinskas siūlo, kad darbo tarybų nebūtų galima steigti be profesinės sąjungos sutikimo ar dalyvavimo. Aš noriu pasakyti, kad suprantu logiką, kad siūloma darbuotojui tam tikra prasme alternatyva, na, vienas kitą papildantys dalykai, profesinė sąjunga ir darbo taryba. Jeigu kas nors nenori jungtis į profesinę sąjungą, gali jungtis į tarybą ir gaus iš jos tam tikras paslaugas. Tai kai pasiūloma, kad darbo taryba bus steigiama profsąjungai dalyvaujant, jai pritariant ir t. t., na, tai galima galvoti, kad profesinės sąjungos nelabai norės, kad atsirastų tokia alternatyva. Todėl darbuotojas tokiu atveju bus mažiau apsaugotas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne visai pritardamas tai formuluotei, kaip parašyta, aš norėjau atkreipti dėmesį, kad mes nepasimestume, kaip tik mano kolega komentavo. Darbo tarybos šiame įstatyme nėra alternatyva profsąjungoms, jos turi tik konsultavimo funkciją kaip tokią. O kolektyvinių derybų ir visa kita yra visiškai kitokia funkcija, tai šiuo atveju tarybos yra šiek tiek kitokios. Nereikėtų painioti, jų kitokia prigimtis.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė, kiek suprantu.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 12, prieš – 1, susilaikė 47. Nepritarta. Taip, gerbiamas Mečislovai, dėl to paties straipsnio 3 dalies yra jūsų keturi pasiūlymai. Tai kiek suprantu… (Balsas salėje: „Reikia pradėti nuo lapkričio 10 dienos. Čia iš esmės pritaria.“)
Tai dabar dėl pirmo nepritaria. Antras – jau nebereikia balsuoti. (Balsai salėje) Kur nepritarti? (Balsai salėje) Yra keturi siūlymai, dėl pirmo apsisprendėme. Taip, tuoj įjungsime. Gerai, tuoj išsiaiškinsime.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, pirmas mano siūlymas buvo, kad jeigu… Pirmas dalykas, visi gerai žinokime, kad profsąjungos ir darbo tarybos nėra tas pats. Tai nėra alternatyva, tai yra visiškai skirtingi struktūriniai dariniai.
Pirmu variantu aš siūliau: jeigu yra veikianti profesinė sąjunga, kaip tokiu atveju elgtis. Jūs nepritarėte. Tada aš siūlau, modeliuoju kitą situaciją. Yra darbovietė, joje dar nėra tarybos, bet veikia profesinė sąjunga, kurios sudėtyje yra daugiau kaip pusė visų dirbančiųjų. Tai viena. Ir dar darbuotojų kolektyvas savo sprendimu yra pavedęs tai profesinei sąjungai jiems atstovauti. Kaip tokiu atveju reikia elgtis?
Aš siūlau, kad tokiu atveju, sumodeliavus tokią situaciją, darbo taryba neturi būti sudaroma. O profesinė sąjunga, tokiu atveju gavusi visų darbuotojų įgaliojimą, šimtu procentų atstovauja jų interesams. Tai yra visai kitas siūlymas. Kitaip sakant, kad nebūtų tokios situacijos, kad tam tikrą laikotarpį visi darbuotojai nebūtų atstovaujami. Siekdamas šito išvengti, siūlau tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, svarstydamas lapkričio 10 dieną įregistruotą M. Zasčiurinsko pasiūlymą, komitetas iš esmės jam pritarė ir pasiūlė šį straipsnį papildyti 3 dalimi, kuri skamba taip: „Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.“ Taigi komitetas tam pritarė. (Balsai salėje) Ne, parašyta – iš esmės pritarti. (Balsas salėje: „Trečiam, trečiam. Kitam pasiūlymui.“)
PIRMININKĖ. Mes kalbame apie antrą pasiūlymą, bet reikia 10 Seimo narių, kad palaikytų…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Visi labai susiję.
PIRMININKĖ. …pirmiausia, nes jis vėliau įregistruotas. Ar yra 10 Seimo narių? Ne. Matau tik (vienas, du, trys) keturis, penkis. Vadinasi, antros pataisos mes svarstyti negalime.
Trečia pataisa. (Balsai salėje) Prašom, man atrodo, ir taip akivaizdu, tik kelios rankos. Mes antros M. Zasčiurinsko pataisos nesvarstome. Komiteto pirmininkė pasisakė dėl trečios, kur iš esmės pritarti. Mečislovas sutinka, taip? (Balsas salėje: „Taip.“)
Dėl ketvirtos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ir dėl ketvirtos. Gerbiami kolegos, principas yra tas pats: kad nebūtų tokių atvejų, kad dirbančiųjų kolektyvas neatstovaujamas. Vadinasi, dirbančiųjų kolektyvas gali būti neatstovaujamas esant tokiai situacijai, kai dar nesudaryta taryba. Darbdavys dėl vienokių ar kitokių priežasčių neparašė įsakymo, įsakymo rašymo procedūra užsitęsė ir dar daug visokiausių variantų. Aš siūlau, kad tokiu atveju iki darbo tarybos sudarymo visus tuos įgaliojimus turi ir jos funkcijas vykdo darbovietėje veikianti profesinė sąjunga, gavusi dirbančiųjų įgaliojimus ir panašiai, panašiai. Kitu atveju, jeigu Darbo kodekse nebus tokio sprendimo, gali susidaryti ir, aišku, susidarys tokia situacija, kai tam tikrą laikotarpį darbuotojų interesai išvis negalės būti atstovaujami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega Zasčiurinskai, jūs pasiūlėte papildyti šį straipsnį 7 dalimi, bet visai neįvertinote to, kad darbovietėje gali nebūti ir profesinės sąjungos. Tuomet visiškai neaktualus šis siūlymas, jis prieštarauja projekte siūlomam darbuotojų atstovavimo principui, modeliui, dėl kurio mes susitarėme. Dėl to komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys. Palaiko pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs pavartojote žodį „susitarė“. Na, prisiminkime balsavimus, lygiai – pirmininkės balsas nulėmė. Čia toks abejotinas susitarimas.
Gerbiami kolegos, įsiklausykime, ką kolega sako, o ne tai, kas teikia, kartais mes alergiškai balsuojame. Čia kalbama apie tą situaciją, apie funkciją, kurią tarybai esame priskyrę. Taryba vykdo tik dvi funkcijas: informavimo ir konsultavimo. Tai yra pateikia darbuotojams informaciją apie įmonės būklę, tą, kurią galima pateikti, kokios jos sąlygos, kad žmonės žinotų, kas vyksta, ir kad jie nebūtų stichiškai valdomi. Tai iš principo yra naudinga funkcija. Ir kalbama apie tai, kad kol taryba nesudaryta, vadinasi, reikia užpildyti bent vienos dalies vakuumą. Jeigu yra veikianti profesinė sąjunga, tol, kol įstatymo numatyta tvarka bus sudaryta taryba, jeigu ją reikės sudaryti, nes ne visais atvejais jinai sudaroma (iki 20 žmonių jinai nesudaroma), ta informavimo funkcija, ne derybų, o informavimo, informacijos pateikimo funkcija, atiduodama profesinei sąjungai, kad jinai informuotų žmones.
Tai štai visa esmė, tiesiog sutvarkomas mechanizmas. Nes dabar jokios informacijos, neaišku, kas tą įgaliotas daryti ir pateikti, tada vadovaujamasi gandais ir t. t. Tas tikrai nėra konstruktyvu darbo santykiuose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš galvoju, kad turėtume būti nuoseklūs. Tie, kurie dabar pasisako už darbo tarybas ir jų svarbą, tik prieš pusę valandos kalbėjo, kad darbo tarybų apskritai nereikia. Aš vis dėlto manyčiau, kad šiame Darbo kodekse labai aiškiai pasakyta, kokias funkcijas vykdo darbo tarybos, kokias – profsąjungos. Tokie pasiūlymai iš esmės supainioja situaciją ir sukuria neaiškumą ir darbdaviams, ir darbuotojams. Aš manau, kad vargu ar galime tikėtis, kad kas nors bus suinteresuotas vilkinti darbo tarybų atsiradimą su iš tiesų tokia svarbia funkcija, kaip darbuotojų informavimas ir konsultavimas. Aš siūlyčiau nepritarti šiai pataisai ir laikytis to modelio, kuris yra pasiūlytas mokslininkų, kuris yra subalansuotas ir atitinkantis visų poreikius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 20, prieš – 7, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.
166 straipsnis „Darbo tarybos sudėtis“. Dėl 5 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Gal jūs sutinkate? Sutinkate. Ačiū.
167 straipsnis „Darbo tarybos rinkimai“. Dėl 2 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom. Gal atsiimate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne. Gerbiamieji kolegos, žinoma, įdomu klausyti kai kurių Seimo narių argumentus, kai kalbama apie puodą, pasakojama apie juoda, kas jokio ryšio neturi su siūlymais. Kolegos, kalbama apie vieną vienintelį iš principo variantą, kaip reikia elgtis, jeigu taryba dar nesudaryta? Nesudaryta dėl vienokių ar kitokių priežasčių: gal direktoriaus nėra, gal darbdavys numirė, gal jisai labai rengia įsakymą, gal jisai nesusitaria su galimais tarybos nariais, gal jų neprikalbina, daugybė visokiausių variantų gali būti. Kaip tokiu atveju reikia elgtis? Ar tokiu atveju darbuotojai, tas milijonas 150 tūkst. darbuotojų, turi būti palikti be dėmesio, be informacijos, be jokios paslaugos jų labui? Čia yra pagrindinis klausimas, o ne dėl to, kad mes kažkokį modelį keičiame. Čia mistika yra tie visi žodžiai, mes turime apsispręsti. Jeigu mes galvojame, kad gali būti palikti tokie variantai, kai darbdaviai išvis lieka… šiuo atveju taryba atlieka informavimo funkciją, išvis be informavimo ar savaitę, ar mėnesį, ar pusę metų, o jeigu tarybos įsakymas dėl tarybos sudarymo yra apskundžiamas teismui, tai gali trukti ir dvejus metus, mes tokiu atveju paliekame darbuotoją be informacijos. Klausimas tik dėl to. Aš siūlau, kad tokių tarpų nebūtų. Šito nori tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos, tokia yra teismų praktika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš vis žiūriu į projektą, kuris buvo svarstomas, Trišalėje taryboje dėl to ginčo nebuvo. Buvo susitarta, kad tuo pirmuosius rinkimus organizuoja būtent darbdavys, o vėlesnius – pati taryba. Gerbiamasis kolega, mes jau kalbėjome apie tai, kad profesinės sąjungos ir darbo tarybos kompetencijos yra skirtingos, nesuprantama, kodėl tai turi daryti profsąjunga…
PIRMININKĖ. Pateikite komiteto nuomonę, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Nepritarė komitetas. Dėl tų argumentų komitetas nepritaria M. Zasčiurinsko siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 13, prieš – 1, susilaikė 43. Nepritarta.
Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Jam iš dalies pritarta. Klausiu J. Sabatauską. Jus tenkina? Gerbiamasis komiteto pirmininke Juliau Sabatauskai, ar kas nors girdite? Ar komitetą tenkina pritarimas iš dalies? Gerai. Ačiū. Balsuoti nereikia.
Dėl 4 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia irgi yra praleistas vienas galimas atvejis. Tuo atveju, kai darbuotojai yra paskiriami į Rinkimų komisiją, jūs nubalsavote, kad gali būti laikotarpis, kai išvis tarybų nebus ir tokių laikotarpių bus daug, bet galų gale darbdavys atrinks daugiau ar mažiau jam tinkamus žmones ir paskirs juos į tarybą. Kiek laiko darbdavio iniciatyva tie žmonės negali būti atleidžiami iš darbo? Įstatyme yra parašyta, kad jų negali atleisti Rinkimų komisijos įgaliojimų metu. Aš siūlau, kad negalėtų atleisti ir šešis mėnesius po to. Komiteto išvada, aišku, yra geležinė, kad tokia apsauga nėra reikalinga. Tačiau jeigu mes perskaitytume kitą straipsnį, 167 straipsnį, tai iš jo pasidarytų aišku, kad darbdavys turi teisę ir darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą ir užginčyti šitos tarybos sprendimus, tokiu atveju tarybos įgaliojimai jau būtų… tos komisijos įgaliojimai jau būtų nutrūkę ir darbdavys jam netinkamus komisijos narius, kurie priėmė sprendimą ne tokį, kokio jam reikia, galėtų atleisti iš darbo. Tai kalbama 167 straipsnyje, todėl aš ir siūlau, kad darbuotojas, kuris paskirtas į Rinkimų komisiją, negali būti atleistas ir praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jie baigė savo darbą. Taip mes užtikrintume darbuotojų ir tos komisijos apsaugą.
PIRMININKĖ. Gerai, supratome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, tikrai komitetas nepritarė ir nėra kitoje dalyje parašyta apie tai, kad darbdavys atleis Rinkimų komisijos narius iš darbo. Komitetas nepritarė jūsų siūlymui, nes mano, kad tokia apsauga Rinkimų komisijos nariams yra perteklinė ir nereikalinga.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 11, prieš – 1, susilaikė 56. Nepritarta. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 7 dalies. Prašome… Neprašėte, atsiimate, taip? Ačiū. (Balsai salėje)
Toliau, yra M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 14 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, dabar viską, ką komiteto pirmininkė paaiškino, šitas 14 straipsnis paneigia – kaip argumentą, kurį ji pateikė, o jūs balsavote palaikydami komiteto pirmininkės nuomonę. Žiūrėkite, kas čia parašyta: „Darbuotojas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į Rinkimų komisiją prašydamas to kodekso pažeidimų. Rinkimų komisija turi išnagrinėti per tris dienas ir Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Po to, kai yra skundžiamas tas sprendimas teisme, tai komisijos įgaliojimai jau bus pasibaigę, nes jie jau priėmė sprendimą. Ir tada darbdavys gali tos komisijos narius, kurie priėmė jam à la neteisingą, nepriimtiną spendimą, gali atleisti iš darbo, nes jūs apsaugos jau nesuteikiate, per tą laikotarpį paskirti kitus komisijos narius ir priimti jam reikalingą sprendimą ir po to teismui pateikti naujos komisijos sprendimą, kad nėra teisminio ginčo. Suprantate, kur yra problema? Ir tą problemą pripažįsta, nežinau, visi teisininkai, su kuriais kalbėjau, net ir du teisėjai, su kuriais tariausi dėl šito klausimo. Man tik labai gaila, kad kiti Seimo nariai, kurie daug geriau įsigilinę į visokius teisinius aspektus, nepritarė dėl dirbančiųjų didesnės apsaugos. Mes galime neigti, kad tokių variantų gali nebūti, bet, deja, gyvenime jų tokių yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega ir gerbiamieji Seimo nariai, komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pasiūlymui, nes ginčyti galima tik išrinktus tarybos narius. Iš tikrųjų teismas gali pasisakyti, bet kad darbdavys atleis tuos žmones, kurie rinko, čia 14 dalyje nėra taip parašyta. Todėl komitetas nepritarė, rinkimų tvarkoje gali būti padaryta esminių pažeidimų, todėl akivaizdu, kad darbdavys turi teisę reikalauti, kad subjektas tiesiog dirbtų teisėtai, ir, jeigu yra nesusipratimų, tai jie, aišku, ginčijami teisme. Bet tai…
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų aš norėjau paprašyti paprasto dalyko. Dabar pataisos teikėjas viską pasakoja apie prieš tai buvusią pataisą, už kurią mes jau nubalsavome. O apie tą pataisą, kurią dabar svarstome, praktiškai nepasakė nė žodžio. Tai aš dabar nežinau, kaip balsuoti reikėtų, ar už, ar prieš, ir apie ką mes iš viso kalbame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš galiu pasakyti, siūlo išbraukti sakinį: „Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą.“ Todėl komitetas nepritarė. Palaikanti už nuomonė – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes kartais argumentus ne visiškai tiksliai pasakome. Gerbiamasis K. Daukšys tikrai teisingai pastebėjo ir Pirmininkė teisingai papildė ta prasme, kad mes kalbame apie teismo sudarytą galimybę išspręsti šitą koliziją, kai jau nagrinėjimas užtruks, bus nauja taryba ir jis gali paprašyti šitos tarybos išvados ne iš tos, kuri tada priėmė sprendimą, o iš naujos, visiškai kitos. Todėl iš principo šita pataisa tikrai verta palaikymo, nes tai tiesiog sutvarko teisinę procedūrą. Mes, svarstydami komitete, nepakankamai įsigilinome, ne tai, ką komiteto pirmininkė pateikė. Tiesiog čia yra procedūrinis dalykas, su kuriuo taryba, teismas dabar turės reikalų, nes gali būti išrinkta nauja taryba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 18, prieš – 1, susilaikė 50. Pataisai nepritarta.
168 straipsnis. Nėra pataisų. 169 straipsnis. Nėra.
Dėl 170 straipsnio 6 dalies yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad argumentacija, kuri parašyta komiteto, iš tikrųjų ne tokia. Mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad praktiškai, jeigu yra kokių nors darbo santykių kolizijų, mes galime, kiekvienas žmogus gali įgalioti bet kokį asmenį, pažįstamą, nepažįstamą, advokatą, jam atstovauti. Tokia yra mūsų civilinė teisė. Dabar, kaip mes čia taip surašėme, tie, kurie bus tarybos nariai, neduok Dieve, juos išrinks į tarybą, jie jau niekam atstovauti negalės kaip personalija. Argumentai pasakyti, kad čia yra taryba kaip juridinis asmuo, bet mano pataisa ne apie tarybą kaip juridinį asmenį, bet kaip tarybos narį, kuris gali būti paprašytas atstovauti, įgalioti žmogų, jo teisėms ir panašiai. Tai yra konstitucinė teisė, įėjimas į tarybą neapriboja jo teisių atstovauti kitam nariui. Čia yra pasiūlymo esmė. Mes tiesiog, man atrodo, dirbtinai susiaurinome šitą teisę ir uždėjome tam tikrus apribojimus tarybos nariui, darbo tarybos nariui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė R. J. Dagio pasiūlymui. Aš vis dėlto manau, kad dėl jūsų 7 punkto gal kitais žodžiais, bet iš dalies parašyta 4 punkte. O dėl 8 punkto, kaip jau kalbėjome, darbo taryba – ne juridinis asmuo ir todėl negali tiesiog taip, kaip jūs rašote, ginčyti ir skųsti taip, kaip jūs siūlote. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė palaikanti už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kodėl aš palaikau? Čia, galima sakyti, parašyta visa esmė. Prieš tai mes ginčijomės dėl tarybų, buvo iškelta versija, kad taryba yra alternatyva profesinei sąjungai, kad nereikia, kad taryba kam nors atstovautų. Dabar pažiūrėkite, kas yra parašyta? Darbo taryba atstovauti ginče tikrai negali, nes nėra atskiras juridinis asmuo ir t. t., ir t. t. Taigi, galimi tokie variantai, kad darbuotojų interesams iš viso niekas neatstovaus. Čia visas cimusas ir yra tas, kad tam tikra grupė lobistų nori pasiekti, kad darbuotojams niekas neatstovautų, tada jie negalės kovoti už savo socialines garantijas, socialines teises ir panašiai. Šiuo atveju kolega R. J. Dagys sako, kad jeigu susidarys toks variantas, kad nebus profesinės sąjungos, kad bus toks atvejis, už kurį dauguma dabar nubalsavo, kad profesinės sąjungos prieštaraujant Konstitucijai negali atstovauti visiems darbuotojams, tokiu atveju darbuotojai iš viso lieka neapsaugoti, jiems niekas neatstovauja ir tada galimai darbdavio savivalei gali nebūti jokių ribų. Mes juk puikiai žinome, kad darbdavio vienintelis tikslas yra pelnas. O dėl pelno daromi įvairūs žingsniai. Todėl aš visiškai pritariu kolegos R. J. Dagio siūlymui, nes jis pašalina vadinamąją skylę Darbo kodekse, kaip darbuotojams turi būti atstovaujama, kai nėra profesinės sąjungos. Tokiu atveju jis ir siūlo…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …kad gali atstovauti tarybos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, straipsnis vadinasi „Darbo tarybos teisės ir pareigos“. Kolega R. J. Dagys kalbėjo apie tai, kad tarybos narys turėtų teisę kaip personalija atstovauti. Tai aš manau, kad arba bloga formuluotė, arba, sakykime, ne visai tikslu. Todėl, kad pati taryba, mes visi pripažįstame, neturi tokios galimybės. Tai galbūt dabar galime nepritarti, o ponas R. J. Dagys patikslintų savo formuluotę?
PIRMININKĖ. Gal jūs atsiimate, nereikia balsuoti? Nereikia balsuoti? Nereikia. Ačiū už supratimą. Visi išsakė nuomones, priėjome prie teisingo sprendimo.
171 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 172 straipsnis. Nėra. Dėl 173 straipsnio 1 dalies yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymai, bet juos atsiėmė komitete.
Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia yra elementarus klausimas, į kurį visi turime turėti atsakymą. Kas gali būti patikėtinis? Ar darbuotojų taryba gali būti patikėtinis, ar negali būti? Ar profesinė sąjunga gali būti patikėtinis, ar negali būti? Jeigu mes atsakysime sau į šį klausimą, tada suprasime, kad 174 straipsnis turi būti patikslintas, t. y. jei vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20 ir darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, teises darbuotojų gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame, pabrėžiu, darbuotojų susirinkime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas išnagrinėjo M. Zasčiurinsko pasiūlymą ir jam nepritarė, nes, kaip jau čia plenarinio posėdžio metu mes išsiaiškinome, kad profesinių sąjungų, darbo tarybų ir patikėtinio skirtingos kompetencijos, ir apsisprendėme, kad bus trys – ir tas, ir tas, ir tas. Todėl nepainiokime. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, na, žiūrėkime konkretų dalyką, o ne koncepciją. Bendromis frazėmis prisidengdami galime padaryti daug klaidų. Mes kalbame apie tuos mažuosius kolektyvus, kuriuose gali nebūti nei profesinės sąjungos, nei darbo tarybos renkamos. Tarybos sudaromos tik jeigu yra daugiau negu 20 žmonių. Mes jau už tai nubalsavome. Tiesiog nieko nėra.
O mūsų šitame Kodekse yra labai aiškiai apibrėžtos patikėtinio funkcijos, kas turi jas atlikti. Dabar mes paliekame tokį vakuumą, kad tokiame kolektyve, kai nieko nėra, ir galbūt aš įsivaizduoju, kad tokiame mažame trijų, keturių ar penkių žmonių kolektyve kurti profsąjungas būtinai ar tarybas ir panašiai nėra ir jokios prasmės, tai niekas nevykdys darbo patikėtinio funkcijų. Siūloma, kad tuo atveju jis yra išrenkamas, įgaliojamas kaip darbuotojų patikėtinis atlikti tą funkciją, nes niekas kitas to negalės atlikti. Tiesiog užpildoma tokia teisinė šiuo atveju pas mus palikta nereglamentuota vieta, nes nubalsavome, kad darbo tarybos atsiranda tik tose įmonėse, kur yra 20 žmonių, o mažesnėse niekas neaišku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, jau pasimetu tarp tų gausių pono M. Zasčiurinsko pasiūlymų, kartais tokių grynai teksto pataisų. Suprantu, kai tai siūlo opozicija, kuri neturi kitų galimybių, bet kodėl ponas M. Zasčiurinskas, būdamas Darbo partijos atstovas, tokių dalykų neišsiaiškina su Darbo partijai atstovaujančia ministre, tai man čia sukelia didelių, labai didelių keblumų.
PIRMININKĖ. Gal galime dėl esmės?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš imuosi eiti aiškintis santykius tarp pono M. Zasčiurinsko ir ministrės. Tai padės visam Seimui kur kas greičiau išspręsti visas problemas. Įgaliokite mane čia patikėtiniu ir aš išspręsiu.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad jūs tikrai sutiksite abu susitikti su žavia ministre ir aptarti bendrai klausimus. (Balsai salėje) Pageidautume kartu. Supratome.
Nuomonės išsakytos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 14, prieš – 2, susilaikė 54. Pataisai nepritarta.
174 straipsnis pataisų neturi. Ir Darbo kodekso šiandieninį svarstymą siūlau baigti ties ketvirtuoju skirsniu tam, kad ketvirtadienį naujai pažvelgtume į profesinių sąjungų skiltį, kurioje aptariami su jomis susiję klausimai.
O dabar dar noriu paprašyti apsvarstyti rezervinį klausimą, tai r-2a ir 2b. (Triukšmas salėje) Noriu paklausti, ar yra darbų programos papildymas užregistruotas? (Balsai salėje: „Yra!“) Yra? Gerai. Prašom.
13.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4350 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėl nutarimo projekto Nr. XIIP-4350, dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo prašom K. Miškinienę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai prašau leisti įrašyti į pavasario darbų programą labai svarbų projektą, dėl kurio kreipėsi savivaldybės, kurios susiduria su didelėmis problemomis dėl deklaravimo įstatymo pakeitimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori per pateikimą klausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Neprieštarauju jūsų pasiūlymui, tik vis dėlto ar jūs nemanote, kad mes padarėme klaidą dėl deklaravimo? Reikėtų iš principo pakeisti tvarką, nes niekas tų žmonių priregistruoti nenori, jie lieka tiesiog už socialinės rūpybos srities, ypač didžiuosiuose miestuose.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad dabartinis priimtas įstatymas, gal R. J. Dagys nesidomėjo… Per 100 tūkst. yra prideklaruota prie savivaldybės. Aš siūlyčiau, gal ir galima atidėti pusmečiui, bet jo atmesti tikrai nereikėtų.
PIRMININKĖ. Pirmininke, atsakykite į abu klausimus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties galima būtų pritarti siūlymui kaip nors pertvarkyti, bet Vidaus reikalų ministerija nespėjo šito darbo atlikti. Taigi atsitiko taip, kaip atsitiko. Jie žada toliau dirbti su savivaldybėmis, ieškoti sprendimo. Į keblią situaciją pateko per 100 tūkst. daugiausia socialiai remtinų žmonių.
PIRMININKĖ. Gerai, pirmininke. Seimo nariai suprato. Dabar dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbotvarkę. Gal po pateikimo galime bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo. Svarstymo stadija. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate, kad įtrauktume į darbų programą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nespėja kompiuterinė technika su mumis. Užstrigom. Tuoj. (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Įtraukta į darbų programą.
14.00 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4302(2) (pateikimas)
Taigi patį projektą dar turite kuo papildyti, pirmininke? Rezervinis 2b klausimas Nr. XIIP-4302.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš ir pradėjau pristatinėti, kad savivaldybės susiduria su didele problema. Per 100 tūkstančių žmonių šiuo metu buvo registruoti prie savivaldybių. Dauguma iš jų yra socialiai remtini asmenys, taip pat asmenys, laukiantys eilėje socialinio būsto, jie fiziškai neturi galimybės niekur prisiregistruoti, nes jie gyvena nuomojamuose butuose. Savininkai atsisako tai padaryti. Šie žmonės pateko į keblią padėtį. Aš pakviečiau trijų ministerijų atstovus į pasitarimą, taip pat Savivaldybių asociaciją, atskirų savivaldybių atstovus. Iš tikrųjų gal to sprendimo reikia ieškoti, bet ar socialinė sritis… dabar kalti tie žmonės dėl to, kad savininkai nesutinka deklaruoti jų gyvenamosios vietos ten, kur jie gyvena. Taigi labai prašau ne tik savo, bet ir tų žmonių, Savivaldybių asociacijos vardu pratęsti, suderinus su Vidaus reikalų ministerija, iki liepos 1 dienos laiką ir per tą laiką ministerija tikisi pateikti geresnių pasiūlymų, kad spręstume minėtą problemą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dar norite tikrai visi klausti? (Balsai salėje) A. Dumbrava. Ar tikrai norite klausti?
A. DUMBRAVA (TTF). Labai trumpai. Gerbiama pirmininke, koks bus skirtumas, kad jie dabar yra priregistruoti prie savivaldybės ir jie… 1 ir 2 dalyse nustatyta sąlyga pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kas nuo to pasikeis?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jie galės ir toliau būti registruoti prie savivaldybės, nes jie praras visas garantijas į socialinę paramą, į švietimo paslaugas, į sveikatos paslaugas ir panašiai. Kol kas pasilieka tiek, kiek… Nes jų yra 103 tūkstančiai.
PIRMININKĖ. Taip, yra siūloma pratęsti tiktai įsigaliojimo datą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama pirmininke, bet po 2017 m. liepos 1 d. situacija bus lygiai tokia pati – niekas jų neregistruos. Gal tada reikia ieškoti… Aš dabar visiškai pritariu, nes katastrofiška situacija, ir iš tikrųjų tie žmonės praranda viską, tačiau čia ne išeitis, bet gal kaip laikinas sprendimas gali būti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama kolege, visiškai jums pritariu ir apie tai buvo kalbėta, kad tai ne išeitis, reikia ieškoti sprendimo, bet šiame etape mes neturime kitos išeities, nes tie žmonės tiesiog praras teises į viską. Sakau, į paramą, į švietimo paslaugas, į sveikatos… Tiesiog tuo… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Nediskutuokime…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir rinkimuose negalės dalyvauti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiama pirmininke, norėjau paklausti tokio klausimo. Aš suprantu, kad šitas pakeitimas atsirado Vyriausybės teikimu. (Balsai salėje) Kaip? Mes priėmėme šitą pakeitimą – privalomą gyvenamosios vietos deklaravimą Vyriausybės teikimu. Mano klausimas, kodėl toks nevisiškai išanalizuotas įstatymas… Jis gal ir turėjo būti, nes iš tikro kažkaip turime sietis prie tos gyvenamosios vietos, tą deklaravimą tikrai kaip nors reikia išspręsti, bet kodėl buvo neįvertinta tai, kad kils tiek daug socialinių problemų? Ir kodėl dabar jūs… Aš jums tikrai labai dėkinga, kad jūs imatės tą spręsti, bet čia iš esmės mes nieko nesprendžiame. Mes tik atidedame vadinamąjį sprogimą, kuris dabar jau vyksta, nes žmonės susiduria su problemom – vaikai išbraukiami iš mokyklų nuo rugsėjo 1 dienos, jeigu nedeklaruoja gyvenamosios vietos, iš darželių ir t. t. Gerai, kad jūs siūlote atidėti, bet gal tada siūlykime atidėti dešimčiai metų? Nes akivaizdu, kad iš Vyriausybės pasiekė nekokybiškas įstatymo projektas. Jis buvo…
PIRMININKĖ. Laikas! Supratome.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama kolege, išties aš pritarčiau jums, kad… Bet mūsų komitetas nesvarstė. Taip jau atsitiko, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas minėto projekto nesvarstė. Mes pražiūrėjome ir mes jau tiesiog pradėjome aiškintis situaciją, kai buvo priimtas įstatymas ir mums praeitą rudenį pradėjo skambinti žmonės, ką jūs padarėte. Išties mes apie tai ir kalbėjome, kad reikia ieškoti rimtų sprendimų problemą spręsti, o ne… Dabar prašome pratęsti tik tam, kad gelbėtume tuos žmones…
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Supratome. Ačiū, pirmininke. Po pateikimo nuomonė už – J. Razma. Nėra. Nuomonė už – B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Pirmininke, tikrai už ir negaištame laiko. Balsuojame.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom balsuoti po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį – mes patys priėmėme įstatymą ir tai dar kartą rodo, kaip atidžiai turime analizuoti kiekvieną situaciją, nesvarbu, kuriame komitete tai yra svarstoma. Mes kiekvienas turime tai daryti. Norėtųsi, kad tokių klaidų būtų mažiau. (Balsai salėje) Nesvarbu, bet didžioji dauguma Seimo narių yra tie patys. (Balsai salėje)
Balsavo 51 Seimo narys: už – 49, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po pateikimo pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Gal galite pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Kadangi tai įstatymas, darome trijų valandų pertrauką ir po pietų galėsime priimti. Gerai. Labai ačiū.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero poilsio!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.