K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO STATUTO Nr. I-399 206 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIIP-1246

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2017 m. lapkričio 8 d. Nr. 102-P-43

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Pranas Žukauskas, Seimo narys Petras Gražulis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. NNr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. NNr.	Pasiūlymo teikėjas, data	SStr.	SStr. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-10-30	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma nustatyti, kad Seimo reikalavimu už savo veiklą Seime privalėtų atsiskaityti bet kuris valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar bet kuris kitas asmuo. Pareigą atsiskaityti Seime turinčių asmenų ratas nesiejamas nei su jų pačių skyrimu, nei su institucijų ar įstaigų, kuriose jie vykdo funkcijas, steigimu ar formavimu. Tai reiškia, kad pareiga atsiskaityti niekaip nesiejama su Seimo dalyvavimu asmenų skyrimo ar institucijų bei įstaigų steigimo ir formavimo procese. Pažymėtina, kad Konstitucijos 5 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina valdžių padalijimo principą, o antroji dalis numato, kad „valdžios galias riboja Konstitucija“, Konstitucijos 67 straipsnyje įtvirtinti Seimo įgaliojimai, tačiau nei paminėtos, nei kitos Konstitucijos nuostatos Seimui nesuteikia ir nesuponuoja kontrolės funkcijų neapibrėžto asmenų rato atžvilgiu. Konstitucija įtvirtina parlamentinę demokratiją, tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali kontroliuoti bet kokius tokių institucijų (jų pareigūnų) sprendimus, inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims. <...> Kitoks Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo kontrolės funkciją, aiškinimas neišvengiamai paneigtų konstitucinius atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės, demokratijos principus, Konstitucijos preambulėje skelbiamą atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, sudarytų prielaidas nestabilumui valdant valstybę, tvarkant viešuosius reikalus, taip pat prielaidas pažeisti asmens teises ir laisves, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (2006 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad projekto 1 straipsnio nuostata, suteikianti Seimui teisę reikalauti atsiskaityti Seime neapibrėžtą ir neribotą asmenų ratą prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio pirmajai ir antrajai daliai, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-31	1			Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 206 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1246 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad pareiga Seime atsiskaityti už savo veiklą būtų taikoma ne tik kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, bet ir kitiems valstybės pareigūnams, tarnautojams ir reikalingiems asmenims, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad kyla abejonių dėl projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais [1], viena vertus, „Konstitucija įtvirtina parlamentinę demokratiją, tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali kontroliuoti bet kokius tokių institucijų (jų pareigūnų) sprendimus, inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintas parlamentinės demokratijos modelis yra racionalus ir nuosaikus; jis nėra grindžiamas vien parlamentine kontrole, vien tarpinstituciniais stabdžiais ir atsvaromis; ne menkesnis vaidmuo parlamentinėje demokratijoje tenka tarpfunkcinei partnerystei, grindžiamai inter alia pasitikėjimu.“ Kita vertus, „konstitucinis valstybės valdžių padalijimas ir sąveika, Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės ir biudžetinė funkcijos suponuoja įstatymų leidėjo galimybes reglamentuoti ne tik Vyriausybės ir kitų vykdomųjų institucijų, bet ir tų institucijų, kurios pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, vadovų Seimui, kaip Tautos atstovybei, susipažinti ir (ar) apsvarstyti atitinkamais būdais ir tvarka teikiamą informaciją, inter alia metinę institucijos veiklos ataskaitą.“ Be to, „informacijos gavimas negali priklausyti nuo to, ar atitinkamos institucijos, kiti asmenys yra atskaitingi Seimui, ar ne: kad gautų išsamią, objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti, Seimui, kaip Tautos atstovybei, reikia turėti galimybę gauti informaciją ne tik iš jam atskaitingų institucijų, kitų asmenų, bet ir iš jam neatskaitingų asmenų“. Tačiau pažymėtina ir tai, kad „tokie su informacijos, inter alia ataskaitų forma, teikimu ir gavimu susiję Seimo įgaliojimai ir įpareigojimai, taikomi pareigūnams, kurie pagal savo ar savo vadovaujamų institucijų vykdomas funkcijas ir dėl to turimas nepriklausomumo garantijas turi būti savarankiški, nustatytini ne tik Seimo statute, bet ir atitinkamos valstybės institucijos teisinę padėtį įtvirtinančiame įstatyme.“ Taigi tikėtina, jog Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui neprieštarautų įstatymo nuostata, kuria pareigą Seimui teikti ataskaitas turėtų ne tik institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, bet ir kitų institucijų vadovai, atitinkamai pildant ne tik Lietuvos Respublikos Seimo statutą, bet ir konkrečių valstybės institucijų teisinę padėtį reglamentuojančius įstatymus. Tačiau Projektu siekiama, kad ataskaitas teiktų ne institucijų ir įstaigų vadovai, bet kiti valstybės pareigūnai, tarnautojai ar reikalingi asmenys, tokiu būdu neapibrėžtai išplečiant atskaitingų asmenų sąrašą. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsniu šių įstaigų veiklą organizuoja, įstaigas santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja įstaigų vadovai, todėl manytina, kad Seime teikiant ataskaitas šias institucijas atstovauti taip pat turėtų įstaigų vadovai, o ne kiti valstybės pareigūnai, tarnautojai ar reikalingi asmenys.	Pritarti