PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektui

NR. XIIIP-3623

2019-10-14

Vilnius

Eil. Nr.

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

 

1.

12

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 12 str. siūloma nustatyti kriterijus kada juridinis asmuo gali įgyti NVO statusą. Tačiau iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir iš svarstymo Valstybė valdymo ir savivaldybių komitete kilusios diskusijos yra akivaizdu, kad teisėkūrinės iniciatyvos tikslai yra kiti: t.y. nustatyti vienodą visoms NVO finansavimo tvarką („Įstatymas nenumato nevyriausybinių organizacijų, vykdančių veiklas įvairiose srityse, vienos objektyviais kriterijais pagrįstos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ir atsiskaitymo už jas tvarkos.“ (iš Aiškinamojo rašto) ir sudaryti sąlygas išsiaiškinti, kiek Lietuvoje yra NVO („Esamas teisinis reguliavimas nenumato nevyriausybinės organizacijos identifikavimo bei duomenų kaupimo Juridinių asmenų registre procedūros galimybės. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, yra Lietuvoje.“ (iš iškinamojo rašto)

 

Numatytiems tikslams įgyvendinti pasirinktas būdas yra netinkamas. Teisiškai ydinga NVO teisės į valstybės (savivaldybių) finansavimą įgijimą susieti su teisės į NVO statusą įgijimu. NVO statuso įgijimas nėra ir neturi būti susijęs su gebėjimu vykdyti valstybės (savivaldybės) remiamą veiklą ir išpildyti su tuo susijusius įsipareigojimus. Ši teisė kyla iš LR Konstitucijoje esančios piliečių asociacijos laisvės ("Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.")

 

Be to, organizacija gali norėti būti laikoma NVO ne tik todėl, kad gautų finansavimą, bet ir dėl kitų priežasčių: pvz. kad galėtų atstovauti tam tikros visuomenės grupės interesus viešojoje erdvėje. Tokiu teisiniu reguliavimu bus užkirsta galimybė įgyti NVO statusą toms organizacijoms, kurios nori veikti visuomenės labui, bet nesiekia gauti institucinės paramos.

 

Be to, siūlomu teisinu reguliavimu daliai NVO, kurios vykdo visuomenei naudingą veiklą savanoriškais pagrindais bus uždėta pernelyg didelė administracinė našta.

 

Įstatymo projektas taip pat numato, nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimas priklauso nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinto klasifikatoriaus. Iš esmės tai reiškia, kad juridinis statuso įgijimas yra nustatomas ne įstatymu, bet poįstatyminiais teisės aktais.

Toks teisinis reguliavimas neatitinka teisinio apibrėžtumo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Trapiai pilietinei visuomenei yra svarbus aiškus ir stabilus nevyriausybinių organizacijų veiklos teisinis reguliavimas, kuris negali kisti dėl dažnai keičiamų poįstatyminių teisės aktų.

Be to, kadangi sąlygų NVO veiklai nustatymas yra susijęs su  piliečių asociacijos laisvės ribojimu, tokie apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  12 straipsnį ir išdėstyti ją taip:

 

12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius norintis gauti nevyriausybinės organizacijos statusą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas atitinkamą prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

4. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota institucija, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Tuo atveju, kai nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo toks juridinis asmuo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams nuo statuso išregistravimo dienos.“

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                        Vilija Aleknaitė-Abramikienė