LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMO NR. VIII-1141 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–3919

2024-09-25 Nr. 108-P-55

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Rasa Petrauskienė, Laima Vyskupaitytė - Mogenienė.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, vyresnioji patarėja Eglė Sikorskaitė-Narkun, vyresnioji specialistė Gerda Vaikšnoraitė, Telekomunikacijų ir pašto atašė Kristina Semėnė; AB „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Rolandas Zukas, Finansų ir administravimo tarnybos direktorius Mindaugas Kvekšas, Teisės ir pirkimų departamento Projektų ir tarptautinės teisės grupės vadovė Anastasija Stankevič; Asociacijos "Nacionalinė spauda" pirmininkas Kęstutis Bulka, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė; Nacionalinės spaudos asociacijos direktorius Alvydas Balčiūnas; Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(1)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Pašto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad šis straipsnis nustato ne tik įstatymo paskirtį ir taikymą, tačiau ir tikslą. Vertinant tokį reguliavimą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Taigi, darytina išvada, kad nei vienoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio struktūrinėje dalyje nėra įvardijamas įstatymo tikslas. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatoma įstatymo paskirtis, antrojoje – jo taikymo sąlygos, o trečiojoje – įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo paskirtis ir taikymas“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, ir taikymasir tikslai 1. Šis įstatymas reglamentuoja pašto paslaugos teikimo veiklą, nustato pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą. 2. Šis įstatymasnereglamentuoja netaikomas diplomatinio pašto veiklos veiklai. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(1)	1, 2		2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „pašto srities“ siūlytina įrašyti žodį „nustato“, o 2 šio straipsnio dalyje vietoj žodžių „nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos“ - žodžius „netaikomas diplomatinio pašto veiklai“.	Pritarti	Žr. Pasiūlymas prie 1 TD pastabos
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	6		3. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, po žodžių „gali ją atsiimti“ įrašant žodį „tiesiogiai“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Paštomatas – pašto paslaugos teikimo įrenginys, per kurį pašto siuntos siuntėjas gali pateikti pašto siuntą išsiųsti ir (ar) pašto siuntos gavėjas gali ją atsiimti, tiesiogiai nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	10		4. Vertinant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvokos „pašto paslaugos teikėjas“ apibrėžtį, manytina, kad formuluotėje „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo“ esantys žodžiai „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas“ yra ne tik pertekliniai, tačiau ir klaidinantys. Šie žodžiai laikytini pertekliniais todėl, kad terminas „kitas fizinis asmuo“ apima visus be išimties fizinius asmenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę, o klaidinantys todėl siūloma formuluotė formaliai neapima užsieniečių, neturinčių jokios valstybės pilietybės. Dėl analogiškos priežasties (pertekliškumo) minimoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje brauktini ir žodžiai „Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas“, nes visi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos yra įsteigiami kažkurios valstybės teritorijoje.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitasfizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	15		5. Atsižvelgiant į tai, kad ant pašto siuntos nurodomi du asmenys - siuntos siuntėjas ir siuntos gavėjas, tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, po žodžių „asmuo, kuris“ įrašytini žodžiai „kaip siuntėjas“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Pašto siuntos siuntėjas (toliau – siuntėjas) – asmuo, kuris kaip siuntėjas nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu pašto siuntos siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti pašto siuntos gavėjui.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	18		6. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktos sąvokos „pašto siuntų surinkimas“ apibrėžtis, nes pagal pačią žodžio „surinkimas“ leksinę reikšmę pašto siuntų surinkimas implikuoja aktyvius pašto paslaugos teikėjo veiksmus, kuriais pašto siuntos ne patenka į pašto tinklą (siuntos į pašto tinklą paprastai patenka aktyviais pašto siuntų siuntėjų veiksmais), o yra paimamos iš pašto paslaugos teikimo vietų ir pristatomos rūšiavimui.	Nepritarti	Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis į nacionalinę teisę perkelia Pašto direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad „surinkimas: pašto paslaugų teikėjo vykdoma pašto siuntų surinkimo operacija“. Pažymėtina, kad šios sąvokos apibrėžtis yra aprobuota Terminų banke. Šios sąvokos apibrėžtis apima įvairaus pobūdžio pašto paslaugos teikėjo veiksmus, susijusius su pašto siuntų patekinu į pašto tinklą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	22, 23	-	7. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalyse žodžius reguliavimo tikslais“ siūlytina dėstyti prieš žodžius „universaliosios pašto paslaugos teikėjo“, nes projektu siūloma formuluotė suponuoja ne tai, kad apskaitą tvarko ir ataskaitas rengia pats universaliosios pašto paslaugos teikėjas, o tai, kad apskaita kažkieno tvarkoma ir ataskaitos kažkieno rengiamos universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalis išdėstyti taip: „22. Reguliavimo apskaita – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais tvarkoma vidaus apskaita, apimanti apskaitos atskyrimą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų paskirstymą. 23. Reguliavimo apskaitos ataskaitos – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais rengiamas ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai teikiamas detalus ataskaitų, dokumentų ir kitos informacijos rinkinys.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	24		8. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžio „sudaryti“ įrašytinas žodis „parengti“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Reguliavimo apskaitos sistema – universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo apskaitai tvarkyti, reguliavimo apskaitos ataskaitoms sudaryti parengti ir pateikti naudojamų principų, metodų, taisyklių, procesų ir įrankių visuma.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	26		9. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje vartojamos formuluotės „įsteigta kitos valstybės įgaliotojo pašto paslaugos teikėjo“ turinys, nes jis suponuoja, kad kitoje valstybėje įsisteigęs pašto paslaugos teikėjas įsteigti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje gali tik įgaliotas kompetentingos savo įsisteigimo vietos valstybės institucijos. Vertinant pašto paslaugų pobūdį bei jų valstybinio reguliavimo (valstybinės veiklos priežiūros) apimtis, svarstytinas tokio griežto reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti, kad asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Pritarus šiai pastabai, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatos.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Tarptautinių siuntų skirstymo vietų (ETOE) veiklą reglamentuoja Pasaulinės pašto sąjungos (UPU) teisės aktai. Vadovaujantis UPU Konvencijos 13 str. tik paskirtieji operatoriai naudojasi UPU formomis ir dokumentais skirtais pašto paslaugoms teikti ir pašto siuntų mainams atlikti. UPU Konvencijos 13 str. 6 d. tarptautinių siuntų skirstymo vietos veikla griežtai apibrėžiama kaip  komerciniais tikslais paskirtųjų pašto operatorių vykdoma veikla bei jų atsakomybė tinkamai vykdyti šią veiklą, šalies narės teritorijoje ar kitoje teritorijoje, išskyrus jų pačių teritoriją, siekiant pritraukti verslą už jų nacionalinės teritorijos ribų. Pažymėtina, kad ETOE nėra skirta užsienio valstybės pašto paslaugų teikėjui teikti pašto paslaugas šioje šalyje. Pasaulinės pašto konvencijos 1 str. 1.9 p. yra pateiktas sąvokos „paskirtasis operatorius“ apibrėžimas, t. y. „paskirtasis operatorius – vyriausybinis arba nevyriausybinis subjektas, šalies narės oficialiai paskirtas pašto paslaugoms teikti ir susijusiems įsipareigojimams, atsiradusiems pagal Pasaulinės Pašto Sąjungos aktus, jos teritorijoje vykdyti;“. Pagal Pasaulinės pašto konvencijos 2 str. šalys narės yra įpareigojamos paskirti ir atitinkamam Pasaulinės pašto sąjungos organui pranešti apie „operatoriaus ar operatorių, oficialiai paskirtų užtikrinti pašto paslaugų teikimą ir vykdyti pagal Sąjungos aktus prisiimtus įsipareigojimus savo teritorijoje pavadinimą ir adresą“. Atitinkamai tik pašto paslaugos teikėjai, esantys paskirtaisiais operatoriais Pasaulinės pašto konvencijos prasme įgyja Pasaulinėje pašto konvencijoje numatytas teises ir pareigas, įskaitant susijusias su tarptautinių siuntų skirstymo vietomis (ETOE). Siekiant sąvokų aiškumo ir išvengti abejonių dėl galimos Įstatymo projekto neatitikties Pasaulinei pašto konvencijai, nuostatose, susijusiose su ETOE, vietoj „kitos valstybės įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas“ pakeista į „kitos valstybės paskirtasis operatorius“. Taip pat 2 str. 31 d. patikslinta, kad Įstatyme vartojamos sąvokos, be kita ko, suprantamos taip, kaip apibrėžtos Pasaulinėje pašto konvencijoje. Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį išdėstyti taip: „26. Tarptautinių pašto siuntų skirstymo vieta (toliau – siuntų skirstymo vieta) – pagal Pasaulinės pašto sąjungos ir šio įstatymo nustatytas sąlygas veikianti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vieta, Lietuvos Respublikoje įsteigta kitos valstybės įgaliotojo pašto paslaugos teikėjo paskirtojo operatoriaus.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo visame 6 straipsnyje vietoje žodžių junginio „įgaliotojo pašto paslaugos teikėjo“ naudoti žodžių junginį „paskirtojo operatoriaus“.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(2)	31		10. Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 20 ir 21 punktus, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatoje Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 nurodytinas ne „su visais pakeitimais“, o su konkrečiais pakeitimais, kurie, be kito ko, nėra paskutiniai šio reglamento pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, aptariamą projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį išdėstyti taip: „31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2391visais pakeitimais, Pasaulinės pašto sąjungos Pašto siuntinių reglamente, Pašto korespondencijos reglamente, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme,  Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(3)	2	8, 9	11. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad reguliacinio pobūdžio teisės normos neturi būti dėstomos skliaustuose, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „(tuo atveju, jeigu jį tvirtina Vyriausybė)“ įrašytini žodžiai „o tuo atveju, kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus išdėstyti taip: „8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir šios paslaugos didžiausius tarifus, taip pat miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą, (tuo atveju, jeigu jį tvirtina Vyriausybė) o tuo atveju, kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia jį tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai;“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(4)	1		12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje brauktini žodžiai „mutatis mutandis“, nes ne Elektroninių ryšių įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti mutatis mutandis, o tik tam tikriems keičiamu įstatymu reglamentuojamiems santykiams mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo, nustatančiomis Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos aspektus, nuostatos. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje reikėtų patikslinti kieno sąlygos ir tvarka nustatyti Elektroninių ryšių įstatyme.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimas finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai mutatis mutandis nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(4), 1(21), 1(22), 1(25)	2 1 1 1	3, 18	13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje formuluotės „tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą“ ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkte vietoje formuluotės „tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų“ neturėtų būti nurodyti konkretūs tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, t.y. konkretūs reglamentai. Analogiška turinio pastaba taikytina atitinkamai ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai.  Jeigu į aukščiau esančią pastabą būtų atsižvelgta, pažymėtina, kad atsižvelgus į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatoje nurodžius konkretų (-čius) reglamentą (-us), nuorodą į šį (-iuos) konkretų (-čius) reglamentą (-us) dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“. Analogiška turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, Reglamento (ES) 2018/644 nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šių teisės aktų ar įstatymų nustatytą kompetenciją ją atlieka kitos institucijos;“. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą išdėstyti taip: „18) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, pažeidimus ir taiko sankcijas pažeidėjams;“. Pasiūlymas 3: Keičiamo įstatymo 21straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo ar tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, nuostatų laikymosi priežiūrą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su ūkio subjektų veiklos priežiūros teisiniu reguliavimu.“ Pasiūlymas 4: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pašto paslaugos teikėjas nesilaikė ar nesilaiko Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamų pašto paslaugos teikimo taisyklių, ar kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ar tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, reikalavimų, raštu praneša pašto paslaugos teikėjui  apie nustatytus pažeidimus <...>.“ Pasiūlymas 5: Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pašto paslaugos teikėjui, kuris nesilaikė ar nesilaiko Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamų pašto paslaugos teikimo taisyklių, ar kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ar tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria <...>.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(4)	2	13	14. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktas neturėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri ir kitų universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų (o ne tik universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų) laikymąsi.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus susisiekimo ministras nustato šio įstatymo įgyvendinamuoju (-aisiais) teisės aktu (-ais), o keičiamo įstatymo 4straipsnio 2 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta bendra nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) „prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų“, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktą, atsisakant dalinio nuostatų dubliavimosi. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) prižiūri informuoja Susisiekimo ministeriją apie tai, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų, ir apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją;“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)	1		15. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ir pateikti pranešimą“ įrašytini žodžiai „pateikdamas pranešimą“, nes siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja, kad asmuo turi atlikti du kumuliatyvius veiksmus – informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, o po to pateikti jai dar ir pranešimą.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau privalo informuoti apie tai Ryšių reguliavimo tarnybą, ir pateikti pateikdamas pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią (toliau – pranešimas).“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)	2	-	16. Siekiant teisės akto glaustumo, siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba nekartoti Viešojo administravimo įstatyme jau nurodytų kreipimosi į valstybės institucijas būdų, arba vietoj blanketinės nuorodos į minėtą įstatymą papildyti šioje dalyje išvardintus pranešimų pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai būdus ir nurodyti, kad pranešimas gali būti pateikiamas ir paštu.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pranešimas gali būti pateiktas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir kitais Viešojo administravimo įstatyme nurodytais būdais, taip pat per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą.“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)	4		17. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje po žodžiu „reikalaujama pateikti informacija“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (ar)“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. <...> Pranešimas laikomas tinkamu, jeigu yra pateikta visa pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pašto paslaugos teikimo taisykles reikalaujama pateikti informacija ir (ar) dokumentai arba asmuo per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą patikslino ir (ar) papildė pranešimą ir (ar) kartu su juo pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)			18. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatančia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neįrašyti asmens į ar išbraukti asmenį iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo teisines pasekmes. Manytina, kad tokia pašto paslaugą teikiančių (ar norinčių teikti) subjektų veiklos valstybinės priežiūros nuostata yra būtina, nes keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis lyg ir suponuoja, kad joks administracinis Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl asmenų vykdomos pašto paslaugos nėra būtinas.	Nepritarti	Argumentai: Vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Atsižvelgiant į tai, asmens įrašymas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ar išbraukimas iš jo nesukelia atitinkamam asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių, susijusių su teise teikti pašto paslaugą. Tačiau vykdydami šią veiklą, pašto paslaugos teikėjai privalo laikytis Pašto įstatymo nuostatų, įskaitant reikalavimo apie veiklos vykdymą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė už veiklos vykdymą nesilaikant Pašto įstatymo nuostatų yra reglamentuota keičiamo įstatymo VI skyriuje. Pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra sudaromas Ryšių reguliavo tarnybai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų, įskaitant priežiūros, vykdymo tikslais, taip pat yra skelbiamas visuomenės informavimo tikslu.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)	7	3	19. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, tačiau ir reorganizavimo būdu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punkte vietoj žodžių „yra likviduotas“ įrašytinas žodis „pasibaigia“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „7) pašto paslaugos teikėjas miršta arba yra likviduotas pasibaigia;“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(6)			20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašytinas jungtukas „ir“, nes norėdamas steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje kitos valstybės pašto paslaugos teikėjas negali kreiptis į Susisiekimo ministeriją tik dėl siuntų skirstymo vietos veiklos (tuo pačiu nesikreipdamas ir dėl pačios siuntų skirstymo vietos steigimo). Atitinkamai šioje dalyje po žodžio „steigimo“ įrašytini žodžiai „ir veiklos“, o po žodžių „leisti kitos valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje“ – žodžiai „ir vykdyti veiklą joje“ (pastaba dėl paskutiniojo patikslinimo taikoma ir šio straipsnio 3 daliai).	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnį išdėstyti taip „1. Kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, norėdamas steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl leidimo gauti Pasaulinės pašto sąjungos suteikiamą specialų kodą (-us) dėl siuntų skirstymo vietos steigimo ir (ar) veiklos. Susisiekimo ministras sprendimą dėl siuntų skirstymo vietos Lietuvos Respublikoje steigimo ir veiklos priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo, atsižvelgdamas į Pasaulinės pašto sąjungos nustatytus reikalavimus ir vadovaudamasis abipusiškumo principu, t. y. atsižvelgdamas į tai, ar valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas paskirtasis operatorius sudaro galimybę Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui paskirtajam operatoriui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje ir vykdyti veiklą joje. Valstybei, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs paskirtasis operatorius, nesudarius galimybės jos teritorijoje steigti siuntų skirstymo vietą ir vykdyti veiklą joje Lietuvos Respublikos paskirtajam operatoriui, siuntų skirstymo vietos steigimo ir veiklos vykdymo leidimas šios valstybės paskirtajam operatoriui taip pat nėra išduodamas. Susisiekimo ministras, priėmęs sprendimą leisti kitos valstybės paskirtajam operatoriui įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje, per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoja Pasaulinę pašto sąjungą. 2. Kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, įsteigęs siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas veiklą joje, privalo laikytis šių reikalavimų: <...>. 3. Jeigu kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, įsteigęs siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas veiklą joje, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Susisiekimo ministras turi teisę panaikinti sprendimą leisti atitinkamos valstybės paskirtajam operatoriui įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje ir per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti apie tai Pasaulinei pašto sąjungai. Panaikinus sprendimą leisti steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje, kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, dėl kurio šis sprendimas buvo priimtas, neturi teisės vykdyti atitinkamos veiklos Lietuvos Respublikoje.“
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(6)	1		21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad susisiekimo ministras sprendimą dėl siuntų skirstymo vietos Lietuvos Respublikoje steigimo priima,  be kita ko, vadovaudamasis abipusiškumo principu, t. y. atsižvelgdamas į tai, ar valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas sudaro galimybę Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar susisiekimo ministras galėtų suteikti leidimą siuntų skirstymo vietos steigimui ir (ar) veiklai tuo atveju, jei valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas nesudaro galimybės Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje, t. y. keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai atskleistas sąvokos „vadovaudamasis abipusiškumo principu“ turinys. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad kitai valstybei nesudarius galimybės jos teritorijoje steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui, siuntų skirstymo vietos steigimo ir (ar) veiklos vykdymo leidimas šios valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui taip pat nėra išduodamas, taip keičiamame įstatyme ir reikėtų nustatyti.	Pritarti	Žr. Pasiūlymas prie 20 TD pastabos.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(9)	1	5	22. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodis „bešeimininkio“ rašytinas iš didžiosios raidės, nes šiuo žodžiu prasideda Vyriausybės tvirtinamų taisyklių pavadinimas. Pažymėtina, kad turėtų būti revizuojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, jose minimų konkrečių viešojo administravimo subjektų tvirtinamų aprašų, taisyklių ar metodikų pavadinimus dėstant iš didžiosios raidės.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Keičiamo įstatymo nuostatose minimų viešojo administravimo subjektų tvirtinamų teisės aktų pavadinimai nurodytini kaip bendriniai, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 77 punktu, įtvirtinančiu, kad aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus, tačiau tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 1 mėnesį, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai teisės aktai nustato kitokį tokių pašto siuntų saugojimo terminą;. Tuo atveju, jeigu per šiame punkte nustatytą pašto siuntų saugojimo terminą siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto paslaugos teikėjas privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešti apie tokį turtą (išskyrus atvejus, kai jis yra nerealizuotinas), prie pranešimo pridėti pašto paslaugos teikėjo žymą, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto siuntą neatvyko arba pašto siuntos atsisakė, ir perduoti tokį turtą valstybės nuosavybėn;. tTuo atveju, jeigu tokiose pašto siuntose esantys daiktai yra nerealizuotini, pašto paslaugos teikėjas pripažįsta juos atliekomis ir šalina (sunaikina, utilizuoja) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu;. pPašto siuntose esantys daiktai pripažįstami nerealizuotinais vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamų  bBešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis;“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(9)	1	5	23. Siekiant įstatymo aiškumo bei reguliacinio pobūdžio nuostatų dėstymo nuoseklumo, skirtingas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas siūlome dėstyti atskirais sakiniais, o ne atskiriant jas kabliataškiais.	Pritarti	Žr. Pasiūlymas prie 22 TD pastabos.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(9)	2		24. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nereikėtų nurodyti bent minimalaus termino, per kurį pašto paslaugos teikėjas turi stengtis įteikti pašto siuntą gavėjui, t.y. terminą, kuris turi praeiti nuo pranešimo gavėjui apie pašto siuntą palikimo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba pateikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą.	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad, vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, pašto paslaugos teikėjai privalo patvirtinti ir viešai skelbti pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, įskaitant pašto paslaugos teikimo tvarką, sąlygas, pašto siuntų pristatymo trukmę ir pan. Praktikoje pašto siuntų pristatymo trukmė ir neįteiktų pašto siuntų saugojimo iki jų grąžinimo siuntėjui trukmė gali priklausyti nuo teikiamos pašto paslaugos pobūdžio ir (ar) šalis siejančių sutartinių teisinių santykių (pvz., jei siunčiami greitai gendantys produktai, gali kilti poreikis siuntėjui ir pašto paslaugos teikėjui sutartyje numatyti, kad neįteikta pašto siunta turi būti iš karto grąžinama siuntėjui ar pan.). Todėl, manytina, nėra tikslinga keičiamame įstatyme reglamentuoti minimalaus termino, kiek pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti neįteiktą pašto siuntą iki jos grąžinimo siuntėjui, tačiau siekiant teisinio aiškumo siuntų saugojimo terminų nustatymo tvarka, esant poreikiui, bus nustatyta šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(9)	9		25. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad „reklama paštu teikiama, jeigu gavėjas yra aiškiai išreiškęs sutikimą gauti reklamą paštu. Šios nuostatos laikymosi priežiūra vykdoma ir asmenys, pažeidę šią nuostatą, atsako Reklamos įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad Reklamos įstatymas nenustato draudimo teikti reklamos paštu tuo atveju, jei nėra „aiškiai išreikšto asmens sutikimo“. Priešingai, Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomų ar kitų reklamos naudojimo reikalavimų arba nustato kitą reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, taikomos tų įstatymų nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos, vietoje „aiškiai išreikšto asmens sutikimo“ nurodant „aiškiai išreikštą asmens nesutikimą“ gauti reklamą, arba keičiamame įstatyme reglamentuojant tokios reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad elektroninės formos nediskriminavimo principas turėtų būti suprantamas ne tik kaip draudžiantis nustatyti diskriminacines normas elektroniniams dokumentams ir (ar) teisiniams santykiams vien dėl jų formos, tačiau ir nustatyti tam tikras privilegijas materialiems dokumentams ar santykiams vien todėl, kad jie materialūs. Pažymėtina, kad praktikoje reklama paštu yra teikiama į gavėjams priklausančias pašto dėžutes. Gavėjas siekdamas išreikšti nesutikimą turi imtis aktyvių veiksmų, kaip pvz. įsigyti ir ant pašto dėžutės užklijuoti atitinkamą pranešimą, kad reklamos gauti nepageidauja. Patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad būtų aiškiai  reglamentuota tokios reklamos naudojimo priežiūros tvarka ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybė Reklamos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Reklama paštu gali būti teikiama, jeigu gavėjas yra aiškiai išreiškęs sutikimą gauti reklamą paštu. tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Šios nuostatos laikymosi priežiūra vykdoma ir  asmenys, pažeidę šią nuostatą, atsako Reklamos įstatymo nustatyta tvarka.”
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(9)	11		26. Tikslintina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalis, detalizuojant, kokiu atveju pašto paslaugos teikėjas privalo Ryšių reguliavimo tarnybai per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo siūlomos pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus – prieš pradėdamas vykdyti pašto paslaugų veiklą, prieš pradėdamas teikti naujas pašto paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu ar kitais atvejais.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Pašto paslaugos teikėjas privalo Ryšių reguliavimo tarnybai jos prašymu ir per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo siūlomos pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus, įtvirtinančius standartines, t. y. visiems tos pačios kategorijos naudotojams vienodas, jo siūlomos pašto paslaugos teikimo sąlygas (toliau kartu – pašto paslaugos teikimo dokumentai). <...>.“
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(10)	1		27. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „susirašinėjimas“ turinys bei jos santykis su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis „korespondencijos siuntos“ bei „pašto siuntos“ sąvokomis.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pašto paslaugos teikėjai privalo naudotojams garantuoti susirašinėjimo ir pašto siuntų turinio slaptumą, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(10)	2		28. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį reikėtų išplėsti, reglamentuojant ir tokius atvejus, kai pašto paslaugos teikėjo darbuotojas patikrina ir randa draudžiamų siųsti daiktų (prekių) jau į paštomatą ar kitą pašto paslaugos teikimo vietą, kurioje nebėra galimybės nepriimti siuntos iš siuntėjo, pristatytoje siuntoje.	Nepritarti	Argumentai: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje jau yra reglamentuota, kad „Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai (prekės) konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui ir nurodo konfiskuotus daiktus (prekes).“
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(11)	4	1	29. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti už kokią dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) pašto paslaugos teikėjas turi atlyginti. Ši nuostata suponuoja nelogišką ir nepagrįstą reguliavimą, pagal kurį dingus ar apgadinus daiktus (prekes), pašto paslaugos teikėjas atlygina tik už dalį visų dingusių ar apgadintų daiktų (prekių). Iš kitos pusės, nėra aišku, koks skirtumas tarp atlyginimo už visus sugadintus ar dingusius daiktus (prekes) ir atlyginimo tik už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių), kai abejais atvejais būtų atlyginama suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 3 punktui.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Praktikoje yra galimi įvairūs atvejai, susiję su registruotųjų pašto siuntų dingimu ar sugadinimu (pvz., registruotoji pašto siunta gali dingti ir būti visai nepristatyta; ji gali būti pristatyta pažeista ir dalis jos turinio gali būti sugadinta arba dingę; ji gali būti pristatyta nepažeista, tačiau atidarius paaiškėti, kad visas jos turinys yra sugadintas ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte tikslinga palikti numatytą reglamentavimą, aiškiai įtvirtinantį, kad visais atvejais, susijusiais su registruotųjų pašto siuntų ar jų turinio dingimu ar apgadinimu, bus taikomas vienodas žalos atlyginimo dydis. Tai leis pašto paslaugos naudotojams įsivertinti galimas rizikas ir pasirinkti jų poreikius atitinkančią pašto paslaugą (pvz., siųsti ne registruotąją, o įvertintąją pašto siuntą, kurios dingimo ar sugadinimo atveju yra galimas didesnis žalos atlyginimas). Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes), siųstus registruotoje pašto siuntoje – sumą, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;“
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(11)	4	2	30. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti koks subjektas, kokia tvarka ir remiantis kokiais dokumentais nustato pašto siuntos įvertinimo sumą.	Nepritarti	Argumentai: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies tikslas yra reglamentuoti atlygintinos žalos dydį, o ne nustatyti žalos atlyginimo tvarką. Su žalos atlyginimu susiję procedūriniai aspektai yra reglamentuoti kitose keičiamo įstatymo nuostatose, kurios turi būti vertinamos sistemiškai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus pašto siuntos siuntėjui atlyginama jo įrodyta, bet ne didesnė nei įvertinimo suma, pašto siuntos vertė.“ Taip pat keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad „<...> Patirtos žalos dydį turi įrodyti siuntėjas – pateikti pašto paslaugos teikėjui žalos dydį patvirtinančius įrodymus.“ Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus (prekes) turi teisę pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos“, o 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina pašto paslaugos teikėjų pareigą „patvirtinti pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodyti <...> skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūra <...>“. Be to, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, pašto paslaugos teikėjai sutartyse su siuntėjais gali nustatyti ir siuntėjams palankesnes, nei Pašto įstatyme įtvirtintos, žalos atlyginimo sąlygas. Papildomai žr. informaciją, nurodytą keičiamo įstatymo aiškinamojo rašto 3.2 punkte. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, nėra tikslinga keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą pildyti pastaboje nurodytais aspektais.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(11)	5		31. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, po žodžių „teikėjo kaltės“ įrašant žodžius „ir dėlto pašto siunta gavėjui nebuvo įteikta“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai gavėjas nesumoka išperkamosios pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės ir dėl to pašto siunta gavėjui nebuvo įteikta, pašto paslaugos teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išperkamosios pašto siuntos mokesčio sumą.“
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(13), 1(19)	6 6		32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „atitinkamos institucijos“ įrašytini žodžiai „atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. <...>. Šioje dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsti motyvuotu atitinkamos institucijos atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. <...>. Šioje dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsti motyvuotu atitinkamos institucijos atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(14)	1		33. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „savo nustatyta tvarka įpareigoja pašto paslaugos teikėją“ siūlytina įrašyti žodžius „pašto paslaugos teikėjo prašymu gali savo nustatyta tvarka įpareigoti jį“.	Nepritarti	Argumentas: Praktikoje gali susiklostyti ir tokia situacija, kad nei vienas pašto paslaugos teikėjas nepateiks prašymo arba pašto paslaugos teikėjai, pateikę prašymus neatitiks nustatytų reikalavimų, o UPP turi būti teikiama nenutrūkstamai, taip pat keičiamo įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausybė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą.
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(14) 1(15)	3 2	2 1, 3, 4, 12	34. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 15 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 bei 12 punktuose vietoj žodžių „Susisiekimo ministerijos“ įrašytini žodžiai „susisiekimo ministro“.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) valdyti pašto tinklą, atitinkantį Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus reikalavimus, arba objektyviais duomenimis pagrįsti, kad tokį pašto tinklą valdys iki įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą įsigaliojimo; Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, ir 12 punktus išdėstyti taip: „1) visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytų universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą atvejį;“ „3) pagal Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo reikalavimus įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugos teikimo vietų skaičių;“ „4) vykdyti Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus, kiekvienais metais organizuoti universaliosios pašto paslaugos kokybės patikrinimą, tokio patikrinimo rezultatus skelbti savo interneto svetainėje ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai;“ „12) taikyti Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus privalomai taikomus Lietuvos standartus ir kitus leidinius, tarptautines ir Europos specifikacijas ir (ar) rekomendacijas, susijusias su pašto paslaugos teikimu;“
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(15)	1		35. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neužkerta kelio“ įrašytini žodžiai „neapriboja teisės“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas neturi teisės perleisti universaliosios pašto paslaugos teikimo kitam pašto paslaugos teikėjui, tačiau tai neužkerta kelio neapriboja teisės universaliosios pašto paslaugos teikėjui pasitelkti trečiuosius asmenis universaliajai pašto paslaugai teikti. <...>.”
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(16)	2		36. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nurodytas terminas (ar bent maksimalus laikotarpis), kuriam Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu galėtų būti pratęstas reguliavimo laikotarpis.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pajamų viršutinė riba nustatoma universaliosios pašto paslaugos teikėjo 3 finansinių metų laikotarpiui (toliau – reguliavimo laikotarpis). Reguliavimo laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą motyvuotame Ryšių reguliavimo tarnybos sprendime nurodytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis nei reguliavimo laikotarpis.“
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(16)	3		37. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį siūlytina papildyti, aiškiai nurodant subjektą (ar subjektus), įpareigotą Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją, kurios pagrindu ir būtų nustatoma universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinė riba.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pajamų viršutinė riba nustatoma ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo visos universaliosios pašto paslaugos teikėjo pateiktos informacijos, reikalingos pajamų viršutinei ribai nustatyti, gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Informacijos pateikimo terminai ir apimtis nustatomi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje.“
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(16), 1(17)	4 9		38. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje skaičius ir žodis „1 dienos“ arba brauktini kaip pertekliniai, arba vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. <...>. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dienos.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: 9. <...>. Apskaičiuoti nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai gali būti pradėti taikyti ne anksčiau kaip nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dieną dienos.“
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(16)	5, 6		39. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „gauti didesnį pagrįstą pelną“ siūlytina įrašyti žodžius „viršyti nustatytą pajamų viršutinę ribą ir atitinkamai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis, nes nustatyti galima pelno dydį, viršutinę ribą ar pan., bet ne patį pelną.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip: „5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįstąo pelnąo dydį nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. <...> 6. <...>. Tuo atveju, kai universaliosios pašto paslaugos teikėjas, nepažeisdamas universaliosios pašto paslaugos teikimui taikomų reikalavimų, viršija nustatytą veiklos efektyvumo rodiklį, tam tikrą reguliavimo laikotarpį jis turi teisę pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka gauti didesnį pagrįstą pelną nei Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas pagrįsto pelno dydis.“
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(17)	8		40. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlome keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti universaliosios pašto paslaugos tarifai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą nepateikia nurodymų apie tai, kad nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo nebuvo tinkamai įgyvendinti. Nepritarus šiai pastabai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nustatyti, kad naujai apskaičiuoti tarifai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba praneša universaliosios pašto paslaugos teikėjui, kad ankstesni nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo buvo tinkamai įgyvendinti.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Ryšių reguliavimo tarnybai per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą nepateikus nurodymų dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo arba per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą neinformavus, kad nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo buvo netinkamai įgyvendinti, laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti universaliosios pašto paslaugos tarifai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra teisingai apskaičiuoti ir gali būti taikomi šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.“
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(20)	1, 2	4	41. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje po žodžių „taip pat kitų asmenų“ įrašytini žodžiai „kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti bei tvarkyti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui.	Nepritarti .	Argumentai: Vadovaujantis tiek galiojančio Pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, tiek keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba yra nacionalinė reguliavimo institucija pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su Pašto įstatymo reguliavimo dalyku. Atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos, be kita ko, kyla iš Pašto direktyvos 97/67/EB ir, kartu su kitomis jai priskirtomis funkcijomis, apima ne tik Pašto įstatymo ir tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, vykdymo priežiūrą, bet ir informacijos, būtinos Europos Komisijai jai pavestų funkcijų vykdymui, teikimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama Ryšių reguliavimo tarnybos teisė gauti ne bet kokią informaciją, o tik tą informaciją, kuri yra būtina jai ar Europos Komisijai  pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, tiriant galimą pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (nacionalinį ar ES mastu) ir siekiant išsiaiškinti visas tyrimui  reikšmingas faktines aplinkybes, Ryšių reguliavimo tarnybai ar Europos Komisijai gali reikėti gauti informaciją ne tik iš galimo pažeidėjo, bet ir iš kitų asmenų, kurie gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Iš esmės analogiškos teisės gauti visą funkcijų vykdymui būtiną informaciją yra numatytos ir kitų priežiūros funkcijas vykdančių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir kt. Bet kokiu atveju, vadovaujantis keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, informacijos reikalavimas negali būti savitikslis, t. y.  Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, visais atvejais privalo nurodyti ir tikslą, kuriam informacija bus naudojama. Taip pat visiems viešojo administravimo subjektams galioja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas. Įvertinus tai, kad neįmanoma įstatymuose detalizuoti visų subjektų ir visų galimų kategorijų informacijos kaupimo, tvarkymo ir (ar) teikimo, ir siekiant nepagrįstai neapribota Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, ir Europos Komisijos funkcijų vykdymo, nėra tikslinga keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį tikslinti pastaboje nurodomu aspektu. Manytina, kad keičiamame įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti saugikliai dėl reikalaujamos informacijos pagrįstumo yra pakankami.
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(22)	2		42. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ekonomines sankcijas ar įspėjimą“ įrašytini žodžiai „už šių reikalavimų nevykdymą“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis iš dalies patikslinta įvertinus tai, kad pažeidimai, už kuriuos gali būti skiriami ekonominė sankcija ar įspėjimas, yra įtvirtinti keičiamo įstatymo 25 straipsnyje. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas ar įspėjimą net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.“
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(25)	2, 3		43. Svarstytina, ar siekiant teisės akto aiškumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti patikslinta, ar pašto paslaugos teikėjas per vienerius metus turi padaryti tą patį pažeidimą, dėl kurio jam buvo paskirta ekonominė sankcija, ar vis dėlto bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Pašto paslaugos teikėjui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį tą patį šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 150 000 eurų. 3. <...>. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 1 dalyje numatytas tas pats pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.“
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	1(5)	7		44. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio priemonę, kuri Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu gali būti taikoma pašto paslaugos teikėjui, svarstytina, ar neturėtų atitinkamai būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis (nustatant dar vieną pagrindą, kuriam esant pašto paslaugos teikėjas išbraukiamas iš pašto paslaugos teikėjų sąrašų).	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį papildyti 7 punktu: „7) pašto paslaugos teikėjui paskirta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta ekonominė sankcija.“
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11	2	5, 6		45. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse brauktini žodžiai „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto“, vietoj šių žodžių projekto 2 straipsnio 5 dalyje įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikos Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto pašto įstatymo 14 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo terminas ir reikalavimai asmeniui (-ims), kuris (-ie) gali būti įpareigojamas (-i) teikti universaliąją pašto paslaugą, yra taikomi pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytam įpareigojimui teikti universaliąją pašto paslaugą ir nustatant naują įpareigojimą (-us) teikti universaliąją pašto paslaugą. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pašto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 8, 10, 11 punktai ir 18 straipsnis taikomi teikiant universaliąją pašto paslaugą ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugą 2026 metais ir vėlesniais universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansiniais metais. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pašto įstatymo 16 ir 17 straipsniai taikomi nustatant universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinę ribą ir universaliosios pašto paslaugos tarifus, taikytinus 2026 metais ir vėlesniais universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansiniais metais.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė, Asociacija „Nacionalinė spauda“ pirmininkas  Kęstutis Bulka, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas, 2024-02-15	1(19)			<...>. Periodinių spaudos leidinių leidėjams atstovaujančios organizacijos dėl LR Pašto   įstatymo Nr.VII-1141 pakeitimo  įstatymo redakcijos jau kreipėsi į įvairias valstybės institucijas. Atsakymas į raštą, kuris buvo išsiųstas 2024-01-10, nebuvo gautas. LR Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje Susisiekimo ministerijos įkeltoje Derinimo pažymoje (18 psl. Nr. 5) konstatuojama, kad į leidėjų pirmąjį raštą (2023-12-01) yra „atsižvelgta iš dalies“. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės: Susisiekimo ministerija koncentruojasi tik į naują periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, kuris turėtų pradėti veikti per Medijų rėmimo fondą nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Mes, leidėjai, akcentuojame, kad leidėjų keliama problema dėl LR Pašto įstatymo pakeitimo nuostatų yra susijusi ne su periodinių leidinių prenumeratos dalinio kompensavimu modelio keitimu, o su pačios paslaugos – prenumeratos pristatymo kaime ir mieste - teikimu. Toje pačioje Derinimo pažymoje Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad, „siekiant atsižvelgti į leidėjų nerimą, svarstytina, kad sąlygos dėl atsakomybės pristatyti periodinius leidinius akcinei bendrovei Lietuvos paštui bus numatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ar Susisiekimo ministerijos“. Tačiau leidėjai nėra supažindinti su numatoma tvarka, jokių poįstatyminių aktų nėra ir visiškai neaišku, kokios sąlygos bus numatytos Lietuvos paštui dėl atsakomybės pristatyti periodinius leidinius. Leidėjai pagrįstai nerimauja, kad Pašto įstatyme nelikus nuostatų, kurios įpareigotų Lietuvos paštą užtikrinti kokybišką periodinių leidinių prenumeratos pristatymą ir įkainių skaičiavimą remiantis savikaina, didelei daliai visuomenės bus apribota galimybė gauti užprenumeruotus laikraščius ir žurnalus. Lietuvos paštas turi visą reikalingą infrastruktūrą bei patirtį šiai paslaugai atlikti, tuo tarpu spaudos leidėjai neturi alternatyvų renkantis paslaugos teikėjus. Valstybės institucijų pareiga rūpintis žiniasklaidos įvairovės užtikrinimu, vienodomis galimybėmis ją gauti, nepriklausomai nuo gyventojų gyvenamosios vietos ar mobilumo (nuostata iš EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/6/EB 2008 m. vasario 20 d. iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB). Nacionalinių, regioninių ir kultūros periodinių leidinių leidėjai prieštarauja šiuo metu galiojančio LR Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų panaikinimui, nes jų išbraukimas iš įstatymo atleidžia  Lietuvos paštą nuo prievolės pristatyti prenumeratą ir suteikia prielaidą, kad prenumerata tam tikrose teritorijose iš viso gali būti nepristatoma skaitytojui (ypatingai kaimuose) arba pristatoma nekokybiškai. Toks sprendimas tik dar labiau didintų socialinę atskirtį tarp regionų gyventojų, teisingos, tikslios ir patikimos informacijos prieinamumą, o tai sudarytų dar didesnes sąlygas plisti dezinformacijai, propagandai ir kt. Jeigu LR Pašto įstatyme nebus garantuojama ir užtikrinama spaudos leidinių prenumeratos užsakymo ir pristatymo paslauga, tai būtų akivaizdus pasikėsinimas į žiniasklaidos įvairovės užtikrinimą demokratinėje valstybėje, taip pat būtų pažeistas žiniasklaidos politikos principas mažinti informacinę atskirtį tarp įvairių sluoksnių visuomenės narių ir didinti informacijos prieinamumą pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prašome atsižvelgti į šias pastabas ir: 1) palikti galioti esamo LR Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų nuostatas;	Pritarti	Šiuo metu galiojančio Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų nuostatos yra paliktos ir matomos Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje.
2.	Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė, Asociacija „Nacionalinė spauda“ pirmininkas  Kęstutis Bulka, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas  Gytis Norvilas, 2024-02-15				2) papildyti įstatymą nauja nuostata – įtraukiant į universaliųjų pašto paslaugų (UPP) sąrašą -  „prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimas, rūšiavimas, gabenimas ir pristatymas“ (kaip tai yra įtvirtinta Latvijos Pašto įstatyme).	Nepritarti (dalyvavo 7 Komiteto nariai: Už – 5, Prieš – 2)	Argumentai: Periodinių leidinių pristatymas nebuvo ir nėra pašto paslaugų dalis, taip pat nėra ir negali būti UPP dalis, kurios tikslas yra užtikrinti visuotinai prieinamą paslaugą visiems gyventojams už prieinamą kainą. Periodinių leidinių pristatymas yra specifinė paslauga, kurios tikslas – užtikrinti informacijos sklaidą per spaudą. Periodinių leidinių pristatymo įtraukimas į UPP sukeltų papildomą ekonominę naštą ir galėtų branginti UPP teikimą. Be to, UPP yra griežtai reguliuojama paslauga, reikalaujanti specifinių kokybės standartų, tarifų nustatymo principų laikymosi ir kt. Periodinių leidinių pristatymo sąlygos ir reikalavimai apsunkintų reguliavimo procesą ir padidintų administracinius kaštus, kurie taip pat didintų periodinių leidinių pristatymo sąnaudas. Papildomai pažymėtina, kad periodinių leidinių pristatymo įtraukimas į UPP gali iškreipti rinkos sąlygas, nes tokia paslauga gali būti konkurencinga ir ją gali teikti daugiau paslaugų teikėjų nei UPP teikėjas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10	1(3)	2	5	<...>. 1. Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. gruodžio 15 d. direktyva 2008/6/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Pašto direktyva) nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – UPP) kokybės rodiklius korespondencijos siuntoms, siunčiamoms tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, kurie skaičiuojami end-to-end principu, t. y. nuo korespondencijos siuntos (laiško) išsiuntimo vienoje valstybėje iki jo gavimo kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad Pašto direktyvoje nustatytas maksimalus korespondencijos siuntų pristatymo laikotarpis, per kurį bent 2 UPP teikėjai bendromis pastangomis turi pristatyti siuntą iš vienos ES valstybės į kitą ES valstybę. Dėl to siūlome Projekte numatyti, kad tvirtinant kokybės reikalavimus nacionaliniame lygmenyje, į šį aspektą būtų atsižvelgiama. Tai itin svarbu todėl, kad už kokybės reikalavimų nevykdymą Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) gali pritaikyti ekonomines sankcijas. Siūlome Projekto 3 str. 2 d. 5 p. išdėstyti taip: „5) nustato universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus, įskaitant universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus, kurių įgyvendinimas priklauso nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo;“.	Nepritarti	Argumentai: Pašto direktyva 97/67/EB nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – UPP) kokybės rodiklius korespondencijos siuntoms, siunčiamoms tarp ES valstybių narių. Tarptautinio pašto paslaugų kokybės rodikliai (standartai) yra nustatyti Pašto direktyvos 97/67/EB II priede:  D+3 - 85 % siuntų, D+5 - 97 % siuntų. Taip pat, Pašto direktyvos 97/67/EB II priede yra apibrėžta, kad  „tokius standartus privalu taikyti ne tik visoje Bendrijoje siunčiamam paštui, bet ir abipusiu dviejų valstybių narių susitarimu siunčiamam srautui“. Be to, Pašto direktyvos 97/67/EB 16 straipsnyje numatyta, kad „Valstybės narės garantuoja, kad būtų nustatyti ir paskelbti universaliosioms paslaugoms taikomi paslaugų kokybės standartai gerai pašto paslaugų kokybei užtikrinti.“ Pašto direktyvos 97/67/EB preambulės 32 dalyje įtvirtinta, kad „Bendrijoje teikiamų tarptautinių paslaugų, kurioms teikti yra reikalingos bendros mažiausiai dviejų skirtingų valstybių narių universaliųjų paslaugų teikėjų pastangos, kokybės standartai privalo būti nustatyti Bendrijos mastu“. Įvertinus pirmiau nurodytas Pašto direktyvos 97/67/EB nuostatas, konstatuotina kad valstybė narė negali pakeisti ar taikyti kitokių kokybės standartų, nei numatyti Pašto direktyvoje 97/67/EB arba taikyti kitokias išlygas iš kokybės reikalavimų, kurios nėra nenumatytos Pašto direktyvoje 97/67/EB. Atsižvelgiant į tai, pastaboje siūloma formuluotė prieštarauja Pašto direktyvoje 97/67/EB nustatytiems reikalavimams. Be to, siūloma formuluotė ne tik sukeltų ir teisinį neapibrėžtumą, nes nebūtų aišku, kokių kokybės reikalavimų  įgyvendinimas ir kokia apimtimi išimtinai priklauso tik nuo UPP teikėjo, bet ir prieštarautų standarto LST EN 13850:2020 „Pašto paslaugos. Paslaugų kokybė. Pavienių pirmenybinių ir pirmos klasės pašto siuntų siuntimo nuo pradžios iki galo trukmės nustatymas“ nuostatoms. Pagal šį standartą pašto siuntų siuntimo laikas yra matuojamas nuo pašto siuntos išsiuntimo iki jos pristatymo gavėjui, netaikant jokių išlygų, dėl aplinkybių, kurios priklauso ar nepriklauso nuo UPP teikėjo.
2.	Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10	1(16)	4		2. Projekte numatyta, kad kiekvienam naujam 3 metų laikotarpiui bus nustatoma UPP pajamų viršutinė riba, kurią RRT turės teisę koreguoti kartą per metus remiantis RRT tvirtinama metodika. Manome, kad Projekte būtina numatyti kriterijus, kuomet riba turi būti koreguojama. Siūlome pajamų viršutinės ribos koregavimą susieti su aplinkybių, kurios negalėjo būti įvertintos pajamų viršutinės ribos nustatymo metu ir kurios nepriklausė nuo UPP teikėjo, atsiradimu. Lietuvos pašto vertinimu, 3 metų prognozavimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl neįmanoma tiksliai numatyti visų galimų pokyčių (pvz., nebuvo įmanoma prognozuoti, kad infliacija 2022 m. viršys 21 proc.), todėl Projekte tikslinga numatyti tokius atvejus, kurie turi esminę įtaką bendrovei ir jos finansiniam tvarumui. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 16 str. 3 d. išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansinius metus pakoreguoti pajamų viršutinę ribą pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pajamų viršutinė riba turi būti koreguojama dėl aplinkybių, kurios negalėjo būti įvertintos pajamų viršutinės ribos nustatymo metu ar kurios nepriklauso nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 dienos.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įvertinus kituose reguliuojamuose sektoriuose taikomą praktiką, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje tikslinga konkretizuoti, kada pajamų viršutinė riba turi būti tikslinama. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansinius metus pakoreguoti pajamų viršutinę ribą pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pajamų viršutinė riba turi būti koreguojama, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatyta pajamų viršutinė riba, pokyčių, įskaitant infliacijos, mokesčių ir kitų objektyvių nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių pokytį. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dienos.“
3.	Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10	1(17)	1		3. Projekte numatyta, kad UPP tarifai grindžiami sąnaudomis, tačiau nenurodoma, kurio laikotarpio sąnaudos turi būti vertinamos. Pagal šiuo metu galiojančią praktiką RRT, tvirtindama UPP tarifus, vertina ankstesnio laikotarpio UPP sąnaudas, o tai praktikoje reiškia, kad taikomi tarifai yra grindžiami 2 metų senumo sąnaudomis. Tokia tarifų nustatymo logika užprogramuoja tarifų nuostolingumą ir neatitikimą realioms UPP teikimo sąnaudoms šių paslaugų teikimo laikotarpiu. Dvejų metų senumo ir einamojo laikotarpio UPP sąnaudų skirtumas dėl objektyvių aplinkybių sąlygotas pokyčių (pvz. minimalios mėnesinės algos pakeitimo), yra reikšmingas Lietuvos paštui, nes tai galiausiai didina UPP nuostolius, kurie kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant, kad UPP būtų teikiama finansiškai tvariai, Lietuvos paštas siūlo Projekte numatyti, kad UPP tarifai būti grindžiami UPP teikimo metu patiriamomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad Projekte yra numatyti kriterijai UPP tarifų prieinamumui (įperkamumui) įvertinti, o tai užtikrins, kad negalės būti nustatyti tokie UPP tarifai, kurie būtų neprieinami gyventojams. Taip pat Lietuvos paštas siūlo numatyti, kad UPP tarifų pagrįstumas sąnaudomis būtų vertinamas ne kiekvieno tarifo atskirai, o viso UPP krepšelio atžvilgiu. Pažymime, kad tai nepanaikintų UPP teikėjo pareigos apskaityti sąnaudas kiekvienos UPP lygyje, kaip numatyta Projekto 15 str. 2 d. 8 p., tačiau suteiktų Lietuvos paštui lankstumo nustatant konkrečius UPP tarifus, labiau atliepiančius gyventojų siuntimo įpročius (pvz., vieni tarifai galėtų būti žemiau sąnaudų, kiti jas viršyti, tačiau visais atvejais pagal įperkamumo testą būtų prieinami), kartu užtikrinant, kad galutinio bendro UPP krepšelio finansinis rezultatas nuo to nenukentėtų.   Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 17 str. 1 d. siūlome išdėstyti taip: „1. Universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti universaliosios pašto paslaugos šių tarifų taikymo laikotarpio sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Vertinant universaliosios pašto paslaugos tarifų pagrįstumą sąnaudomis lyginami visi kartu universaliosios pašto paslaugos tarifai su visomis universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, RRT patvirtins pajamų viršutinės ribos nustatymo metodiką ir reikalavimus UPP teikėjo tvirtinamai metodikai, kuriuose ir bus detaliai reglamentuota, kaip bus apskaičiuojama pajamų viršutinė riba, taip pat nustatyta, kokių reikalavimų privalo laikytis UPP teikėjas nustatydamas UPP tarifus. Numatoma, kad pirmiau nurodytuose RRT tvirtinamuose teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas užtikrins, kad nustatant UPP tarifus neviršijant RRT nustatytos pajamų viršutinės ribos, juose jau bus įvertintos ne tik ankstesnio laikotarpio, bet ir prognozuojamos UPP sąnaudos. Siūlymas numatyti galimybę tam tikrus UPP tarifus nustatyti didesnius nei atitinkamų paslaugų sąnaudos prieštarauja ne tik keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai, bet ir  Pašto direktyvos 97/67/EB 12 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyta, kad „Valstybės narės imasi priemonių, užtikrinančių, kad kiekvienos paslaugos, sudarančios dalį universaliųjų paslaugų, tarifai atitiktų šiuos principus: <...> kainos privalo būti orientuotos į sąnaudas ir skatinti veiksmingą universaliųjų paslaugų teikimą <...>.“ Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės vertinant UPP tarifų pagrįstumą sąnaudomis lyginti visų kartu UPP tarifų su visomis UPP sąnaudomis. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis, apskaičiuotomis pagal pajamų viršutinės ribos nustatymo metodiką, skaidrūs ir nediskriminaciniai.“
4.	Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10	1(16)	5		4. Informuojame, kad Lietuvos pašto darbuotojų, teikiančių UPP, atlyginimas dažnu atveju atitinka minimalųjį ir yra apie 30 proc. mažesnis nei rinkos vidurkis. Todėl Lietuvos paštui itin svarbu įgyvendinti nuoseklią ir ilgalaikę darbo sąlygų gerinimo strategiją, taip pat modernizuoti tinklą bei paslaugas, skatinti ir diegti inovacijas. Visiems šiems darbams vykdyti bendrovei ypatingai svarbu užtikrinti finansinį tvarumą, todėl pagrįsto pelno ir jo dydžio klausimas teikiant UPP yra itin aktualus. Dėl to, Lietuvos pašto vertinimu, leidžiamo pelno dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įvardinti įstatymo lygmenyje. Pažymėtina, kad tokie reguliavimo principai taikomi ir kituose sektoriuose (pvz., energetikos reguliavimo srityje). Atsižvelgdami į tai, manome, kad nustatant pagrįsto pelno dydį turi būti vertinama Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinė palūkanų norma, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinė palūkanų norma, valstybės kreditingumo rizika, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūra ir kt. Pažymime, kad bendrovės siūlomas pakeitimas nepanaikintų RRT teisės nustatyti pagrįsto pelno dydį, tačiau suteiktų daugiau aiškumo ir sudarytų geresnes sąlygas iš anksto prognozuoti konkretų galimo pelno dydį. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 16 str. 5 d. išdėstyti taip:  „5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįstą pelną nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. Nustatant pagrįsto pelno dydį atsižvelgiama į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką pagrįsto pelno dydžio nustatymui.“ <...>.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pastaboje siūlomi įtvirtinti pagrįsto pelno nustatymo veiksniai pagrinde yra sietini su vidutinės svertinės kapitalo kainos (toliau – WACC) naudojimu investicijų grąžai (pagrįstam pelnui) nustatyti. Tačiau tikslinga keičiamame įstatyme detalizuoti, kokie bendrai pagrįsto pelno nustatymo metodai gali (bet neprivalo) būti taikomi, neapribojant pelno dydžio skaičiavimo vien tik WACC metodu. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįstą pelną pagrįsto pelno dydį nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. Nustatydama pagrįsto pelno dydį Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsižvelgti į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką pagrįsto pelno dydžio nustatymui.“

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3919 (2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas, 2024-09-25	1(3)	2	9	Argumentai: Patikslinus Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatą bus užtikrinta, kad ir mobilizacijos atveju būtų teisinis pagrindas  nustatyti išskirtines UPP teikimo sąlygas. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punktą išdėstyti taip: „9) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nepaprastąją padėtį ar mobilizaciją, vertina poreikį nustatyti išskirtines universaliosios pašto paslaugos teikimo sąlygas ir, esant poreikiui, jas nustato;„	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 7 Komiteto nariai).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Skritulskas, Viktoras Fiodorovas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Skritulskas

Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė