LIETUVOS RESPUBLIKOS

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nr. xiii-198 1, 5, 9, 10, 11, 12, 16 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 4 IR 5 priedų PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje pateiktas rekomendacijas dėl minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), kuri įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., didinimo (Trišalei tarybai nesutarus dėl MMA dydžio, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta 642 eurų MMA), taip pat atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projektą, kuriame numatoma Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – BD) 2021 metams didinti iki 177 eurų.

Įstatymo projekto tikslas – padidinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – Įstatymas) 1, 2, 3, 4 ir 5 prieduose numatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekiant sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstai minimalių ir maksimalių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sanklotai („persidengimui“), ir siekiant, kad 2021 m. sausio 1 d., nustačius 642 eurų MMA ir 177 eurų BD, minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį. MMA, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostata, – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.

Įstatymo projektu, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, siūloma atlikti ir kitus Įstatymo pakeitimus.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Iš valstybės biudžeto, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų finansuojamų įstaigų (toliau – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Įstatymas, kuriame biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, apskaičiuojami BD, yra didesni už šiuo metu nustatytą MMA (607 eurus). BD  (176 eurai) patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymu. Minėtų darbuotojų, nurodytų Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai šiuo metu nustatyti, nurodant minimalią ir maksimalią ribas. Švietimo sektoriaus darbuotojų, nurodytų Įstatymo 5 priede, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti nenurodant intervalo. Paminėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. buvo panaikinti mokytojų, nurodytų Įstatymo 5 priede, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai, paliekant maksimalius koeficientus, o nuo šių metų rugsėjo 1 d. dar kartą pakeisti Įstatymo 5 priede nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymas Nr. XIII‑2606). Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) (Įstatymo 5 priedo I skyrius), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidinti 7,7 procento.

Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas (Įstatymo 5 priedo II skyrius), bei mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą (Įstatymo 5 priedo III skyrius), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti tokio paties dydžio, kaip ir mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas.

Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tik D lygio pareigybėms, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma MMA dydžio.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte siūlomi šie pakeitimai:

- siekiant sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančioje nuo 2021 m. gegužės 26 d., nustatyta, kad atlygis už darbą Lietuvos bioetikos komiteto biomedicininių tyrimų ekspertų grupės nariams mokamas Įstatymo nustatyta tvarka, o Įstatyme nenurodyta ekspertų grupė, siūloma pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, nedetalizuojant, kokios grupės, finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, patenka į Įstatymo taikymo sritį;

- pakeisti Įstatymo 5 ir 10 straipsnius numatant, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, būtų mokamas ne padidintas darbo užmokestis, kaip buvo numatyta iki šiol, o priemoka, nes biudžetinės įstaigos darbuotojui, kuriam nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas, padidinti jį už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, jau nebūtų galima. Tą riboja ir Įstatymo 16 straipsnis, numatantis, kad darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad priemoka už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, siektų iki 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir nebūtų įskaitoma į priemokų kitais pagrindais ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą;

- siekiant teisinio aiškumo, patikslinti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į dažnus juridinių ir fizinių asmenų paklausimus, ir numatyti galimybę biudžetinės įstaigos darbuotojui pareiginės algos kintamąją dalį nustatyti po jo išbandymo laikotarpio;

- pakeisti Įstatymo 11 straipsnį, numatant konkrečius dydžius už darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius, nes dabar galiojanti nuostata dėl apmokėjimo šiais atvejais nukreipia į Darbo kodeksą, o Darbo kodekso 144 straipsnis reglamentuoja tik minimalias šių dydžių ribas ir leidžia darbdaviui ir darbuotojui dėl konkrečių dydžių susitarti tarpusavio susitarime. O Įstatyme nustatyta, kad konkretūs dydžiai ir mokėjimo tvarka turi būti reglamentuoti kolektyvinėje sutartyje, tačiau, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsniu, darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybinių fondų lėšų poreikiu. Be to, Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Įstatymo projekte siūloma tokių vadovaujančių darbuotojų darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius apmokėti taip pat, kaip ir ne vadovaujančių darbuotojų;

- papildyti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, nustatant galimybę darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyti kitokius atvejus, nei numatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kuriais skiriama premija, – taip būtų paskatintas socialinis dialogas ir suteikta galimybė biudžetinių įstaigų darbuotojams mokėti premijas kitais atvejais, kurie, pavyzdžiui, numatyti valstybės tarnautojams.

Be to, didinami Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatyti minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d., nustačius MMA ir BD, biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai (koeficientai) nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais. Tik tiems darbuotojams, kurių pareigybė yra D lygio, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma MMA dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslinti Įstatymo 3 priede nurodyti minimalūs valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, su kuriais sudarytos sutartys dėl mentorystės, ir specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, būtina patikslinti Įstatymo 5 priedo VI skyriuje nurodytų auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientus, kad jie nebūtų mažesni nei Įstatymo 3 priede nurodyti patikslinti minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Auklėtojų ekspertų, koncertmeisterių ekspertų, akompaniatorių ekspertų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkis nuo šių pareigybių metodininkų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų buvo didesnis nei nuo Įstatymo VI skyriuje nurodytų žemesnės kvalifikacinės kategorijos pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų. Todėl, tikslinant visų kvalifikacinių kategorijų auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, ekspertų koeficientų nesiūloma tikslinti.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus, todėl, nustatant maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, tikslinami Įstatymo 5 priedo VIII skyriuje nurodytų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei IX skyriuje nurodytų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai – nustatomi maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Be to, siekiant, kad mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nebūtų mažesni už mokytojų, jų koeficientai (dabartiniai maksimalūs) būtų didinami vidutiniškai 7,2 procento.

Įvykdžius Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytą įsipareigojimą panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos koeficientų intervalus, paliekant maksimalius koeficientus (paminėtina, kad mokytojams koeficientų intervalai panaikinti jau nuo 2020 m. sausio 1 d.), jų algos padidėtų vidutiniškai 19 procentų.

Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidėtų vidutiniškai 14 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktais duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 20 tūkstančių nekvalifikuotų darbuotojų, kuriems nustatyta MMA. Nustačius 642 eurų MMA, jų pareiginės algos padidės 5,8 proc. (arba 35 eurais). Kvalifikuotiems darbuotojams, specialistams, struktūrinių padalinių vadovams bei jų pavaduotojams ir įstaigų vadovams bei pavaduotojams, kuriems šiuo metu Įstatyme numatyti minimalūs koeficientai, pareiginės algos pastoviąją dalį siūloma padidinti vidutiniškai tiek pat procentų ir minimalius bei maksimalius koeficientus suapvalinti dešimtųjų tikslumu. Biudžetinėse įstaigose minėtų darbuotojų, išskyrus pedagoginius darbuotojus, dirba apie 25 tūkstančius.

Net ir nedaug padidinus MMA bei minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, padidės mažiausiai uždirbančių nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis, o kartu padidės ir jų perkamoji galia.

Taip pat bus labiau įvertinta kvalifikuotų darbuotojų, specialistų ir struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų kvalifikacija, darbo sudėtingumas, todėl valstybė, kaip darbdavė, galės konkuruoti darbo rinkoje, pasirinkdama geresnius darbuotojus; bus sukurtos prielaidos mažėti specialistų emigracijai; bus nustatytas konkurencingas atlyginimas tam tikrų profesijų darbuotojams, kurių trūksta darbo rinkoje.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Nedidelis darbo užmokesčio padidinimas turės nedidelį poveikį biudžetinių įstaigų darbuotojams, tačiau tam reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.

6. Kokią įtaką Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su premijų mokėjimu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta (antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama).

Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.

7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui nustatyti, todėl jo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos.

10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja.

11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia.

12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Įgyvendinant Įstatymą, 2019–2021 metais iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms kasmet numatyta po 16 mln. eurų Įstatymo 1, 2, 3, ir 4 prieduose numatytiems minimaliems pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiams padidinti. Mažiausiai 25 tūkstančiams biudžetinių įstaigų darbuotojų (neįskaitant pedagoginių darbuotojų) ir apie 20 tūkstančių nekvalifikuotų darbuotojų 2021 metais padidės darbo užmokestis.

Darbo užmokestis padidės ir pedagoginiams darbuotojams: auklėtojams, koncertmeisteriams, akompaniatoriams, vadovams ir jų pavaduotojams. Papildomas lėšų poreikis metams švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams, nurodytiems Įstatymo 5 priede, padidinti būtų 20,5 mln. eurų, iš jų:

1) auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientams, kad jie nebūtų mažesni už Įstatymo 3 priede nurodytus minimalius koeficientus, padidinti – 2,5 mln. eurų;

2) mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalams panaikinti, nustatant maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies maksimaliems koeficientams patikslinti – 18 mln. eurų.

13. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Įstatymo projektą, specialistų išvadų ir vertinimų negauta.

14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai yra „darbo apmokėjimas“, „biudžetinės įstaigos“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

_________________________