|
45
|
4
|
|
Argumentai:
Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str. 4 d. g)
punktas nustato, kad:
„Perkančiosios
organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių
įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos
vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“
Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia
pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo
nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6
p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją
organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per
paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi,
pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei
tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos
įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos
alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p.,
visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį,
skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais.
Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji
organizacija turi teisę pasirinkti, ar bankrutuojantį ar likviduojamą
tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju
praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų –
perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų.
Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p.
nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes
perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo
pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie
tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs
įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų
tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis,
neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties
nutraukimui.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Perkančioji
organizacija gali pašalinti pašalina tiekėją iš pirkimo
procedūros, jeigu jis:.“
|
|
45
|
4
|
6
|
Argumentai:
Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas,
per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių
pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip
pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra
akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose
pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija
nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin
didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto,
ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo
veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų
eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos
sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug.
Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus
galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose
pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti
dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime
sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių
biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija
nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių
praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę
konkurenciją.
Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus
reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek
tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki
vienerių metų ribojimo.
Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo
projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl
tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba,
jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji
organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo
perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto
esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui
dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek
objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai
įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos,
tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio
padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios
organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio
santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir
kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo
sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati
perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus
įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą
(6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktiką.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai
subjektyvaus požiūrio „esminio“ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime,
tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri,
kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų
teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „esminio
sutarties pažeidimo“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad
Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį
su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties
vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį. Tokiu
būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio
sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217
straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir
dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo
neginčytų teisme.“
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„6) yra neįvykdęs viešojo
pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja
organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo
esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl
kurio per pastaruosius 3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo
sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs
teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai
pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir
atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama
nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto
gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.“
|
|
45
|
5
|
|
Argumentai:
Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama
galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo,
susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo,
atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų
įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos
apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę
būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste
taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina
užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo
formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje
pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat
nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms
socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus
atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai
visuomenės daliai.
Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti
prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai
Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl
ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra
tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo
pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3
dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina
užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir
aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina
užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą“.
|
|
45
|
8
|
2
|
Argumentai:
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina
tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą
perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra
paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu
tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu. Siekiant deramai
užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo
galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo
projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių,
siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta
perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį,
ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45
str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos,
kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių
subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis,
atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų
tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo
procedūrą.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„2) perkančioji organizacija įvertino
tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą
sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo
patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas
atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.
Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne
vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo
informacijos gavimo.
„2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4
dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą
nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio
viešojo pirkimo sutarties pažeidimo. Toks perkančiosios organizacijos
sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų
pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų
pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“
|
|
99
|
4
|
|
Argumentai:
Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų
ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės
į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo
procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais
atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją,
tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius
įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje
stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.),
tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti
susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią
situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų
terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas.
Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga
nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui
negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą. Per tokį laikotarpį
tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja
organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui
reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti
atitinkamus reikalavimus teismui.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai
nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę
pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų tris mėnesius nuo
pirkimo sutarties nutraukimo.“
|