LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos komisija

 

 

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 8, 16 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo Nr. XIIIP-664 ES

 

2017-06-07  Nr. 117-P-16

Vilnius

 

 

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komisijos nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Paulius Saudargas, Andriejus Stančikas.

Komisijų sekretoriatas: patarėja Živilė Rožėnaitė.

Kviestieji asmenys: energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė, VKEKK pirmininkės pavaduotojas Jonas Makauskas, VKEKK narys Donatas Jasas, VKEKK Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius ir Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Muliarčikas, VKEKK Elektros skyriaus ​patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos komiteto atstovai Kęstutis Starkus ir Pijus Ralys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir narys Valdas Jurkevičius, Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas Algimantas Zaremba, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisės skyriaus l.e.p. vedėjas Ričard Džikovič, Seimo nario V. Poderio padėjėja-sekretorė Aleksandra Minajeva, UAB „Lietuvos energija“ Energetikos teisės departamento, Skirstymo teisės vadovė Jurgita Šoblinskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-10

2

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

   Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad prijungimo įkainiai nustatomi pagal Komisijos patvirtintą metodiką, kurioje turėtų būti nustatyta konkreti įkainių nustatymo tvarka, neaišku, kokios „šių įkainių apskaičiavimo sąlygos“ turimos mintyje, kur tos sąlygos turėtų būti nustatytos. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (patvirtinta 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235), nustato vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų įkainius, o operatoriai, vadovaudamiesi nurodyta metodika,  apskaičiuoja vartotojų, gamintojų ir elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų paslaugos kainas (prijungimo įmokas). Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą Komisijos nustatyta ir šiuo metu galiojanti įkainių nustatymo tvarka, įsigaliojus įstatymui, neturėtų būti keičiama.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2017-05-29

 

 

*

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo  projektą Nr. XIIIP-665, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666, informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad minėti Projektai yra parengti siekiant nutraukti Europos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl netinkamo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) įgyvendinimo. Projektuose siūlomi įstatymų pakeitimai, Europos teisės departamento nuomone, yra tinkami ir būtini.

Visos siūlomos priemonės tiek dėl nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, tiek dėl sankcijų dydžių apskaičiavimo, yra siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, pateiktas oficialiajame pranešime dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069. Be to, šie Projektai, rengimo stadijoje, jau buvo derinti su Europos teisės departamentu ir patikslinti pagal pateiktas pastabas.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2017-05-24

4

 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) atkreipia Jūsų dėmesį į Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-664) (toliau – Projektas) siūlymų poveikį verslo aplinkai Lietuvos energetikos sektoriuje.

Daugelis Lietuvos pramonės įmonių, optimizuodamos procesus ir didindamos energijos naudojimo efektyvumą, gamina ne tik produkciją, bet kartu ir gamina bei parduoda gamybos procesams reikalingą arba nuo jų atlikusią energiją (pvz., elektros ir/ar šilumos). Daugeliu atvejų energijos gamybos veikla yra šalutinė pramonės įmonių veikla, tačiau pagal Lietuvos teisės aktus jos taip pat laikomos energetikos įmonėmis.

Projektu siūloma suteikti teisę VKEKK skirti energetikos įmonėms baudas, siekiančias iki 10% metinių pajamų. Ne pajamų iš reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padaromas pažeidimas, bet visos įmonės veiklos.

Tai reiškia, kad didžiosios Lietuvos pramonės įmonės, kurių pajamos iš pagrindinės veiklos siekia kelis milijardus eurų, galėtų būti nubaustos kelis šimtus milijonų eurų siekiančiomis baudomis už pažeidimus, padarytus vykdant šalutinę ir mažos vertės veiklą.

Pažymėtina, kad Projektu siūlomi baudų dydžiai kelis kartus viršija net Energetikos įstatymo 36 str. 2 d. numatytus maksimalius baudų dydžius už REMIT reglamento pažeidimus.

LPK narės yra atsakingos verslo įmonės, kurios deda visas pastangas tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, tačiau sankcijos, net jei ir nebus pritaikytos praktiškai, privalo būti adekvačios.

Projekto lydimojoje medžiagoje nurodyta, kad minėti Energetikos įstatymo pakeitimai susiję su Europos Komisijos pradėtomis procedūromis dėl netinkamo direktyvos 2009/72 37 str. 4 d. reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę. Iš pirmo žvilgsnio pritartina Europos Komisijai, kad galiojančioje Energetikos įstatymo 36 str. 1 d. redakcijoje nėra užtikrinama VKEKK teisė skirti direktyvos reikalaujamo dydžio baudas sistemos operatoriui ar vertikalios integracijos įmonei. Tačiau minėtoje direktyvos nuostatoje nėra konkrečių reikalavimų dėl energetikos įmonėms skirtinų maksimalių baudų dydžių.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šioje Direktyvos nuostatoje yra aiškiai atskirti reikalavimai sankcijoms dėl:

(i)     energetikos įmonių (neskaitant perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės) – veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudos; ir

(ii)   perdavimo sistemos operatoriaus/vertikalios integracijos įmonės veiksmų - skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės apyvartos.

Direktyvos tekste nėra numatyta valstybių narių pareiga sulyginti galimų paskirti baudų dydžius energetikos įmonėms ir sistemos operatoriui/vertikalios integracijos įmonėms. Dar sunkiau patikėti tuo, kad toks reikalavimas galėtų egzistuoti jo nepapildant atitinkamais saugikliais, ribojančiais reguliavimo institucijos „nuožiūrą“.

LPK nuomone, Projekto siūlymais ženkliai viršijami Direktyvos 2009/72 37 str. 4 dalies d) punkto reikalavimai, todėl Projekto 4 str. yra koreguotinas:

-        vadovaujantis Direktyvos formuluotėmis, atskiriant sankcijų skyrimo tvarkas (i) energetikos įmonėms ir (ii) perdavimo sistemos operatoriams/vertikalios integracijos įmonėms;

-        papildant nuostata dėl VKEKK pareigos baudas skirti laikantis proporcingumo principo, nes šis Direktyvoje numatytas principas į Projektą nėra įtrauktas.

             Prašome Jūsų įvertinti aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę koreguoti Projektą, atsižvelgiant į LPK pasiūlymus.

Nepritarti

Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendime Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB perkėlimo (toliau – Sprendimas) akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, nacionalinėms reguliavimo institucijoms (VKEKK) turėtų būti priskirta kompetencija „<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“.

 

Sprendimu buvo pradėta pažeidimo procedūra  būtent todėl, kad nebuvo užtikrinama VKEKK kompetencija skirti energetikos įmonei iki 10 procentų metinės apyvartos dydžio sankciją savo nuožiūra.

Kitaip tariant, pagal minėtas direktyvų nuostatas privalu užtikrinti, kad 1) nacionalinei reguliavimo institucijai yra suteikta kompetencija nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, t. y. įstatymuose neturėtų būti sankcijų diferencijavimo, kuris varžytų minėtą reguliavimo institucijos diskreciją; 2) sankcijos turėtų būti apskaičiuojamos nuo energetikos įmonės pajamų, t. y. įstatymuose neturėtų būti mažinama energetikos įmonės apyvartos dalis, pagal kurią sankcija apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios reguliuojamos veiklos dalį.

Pažymėtina, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. NR-210 adresuotu Energetikos ministerijai pateikė aukščiau išdėstytą direktyvų aiškinimą.

2.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2017-05-31

 

 

 

            2017 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 324 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 8, 16 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 6, 9, 55 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI priėmė sprendimą pritarti LR energetikos ministerijos siūlomiems LR energetikos, LR elektros energetikos ir LR gamtinių dujų įstatymu pakeitimams ir siūlyti LR Seimui priimti šiuos pakeitimus.

            LR Vyriausybės sprendimas motyvuojamas tuo, kad nurodyti įstatymų projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), ir į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo.

            Dėl to prašoma LR Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka.

            LR energetikos ministerijos rengto LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad LR energetikos įstatymo 5,8 ir 36 straipsnių pakeitimas parengtas siekiant tinkami įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 (toliau- Pažeidimas) dėl direktyvų perkėlimo.

            Energetikos ministerijos aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, kad direktyva 2009/72/EB ir direktyva 2009/73/EB reikalauja, kad „įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“.

            Tai yra :

Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB numato įpareigojimus šalims atskirti elektros energetikos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorius ar kitomis direktyvose nurodytomis priemonėmis įgyvendinti trečios šalies prieigos prie perdavimo tinklo užtikrinimą. Būtent perdavimo sistemos operatoriams neužtikrinus nediskriminacinių trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo tinklo priemonių ar nesilaikant direktyvose nurodytų reikalavimų gali būti skiriamos baudos iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos.

            Tokiu būdu LR energetikos ministerija, siūlydama koreguoti LR energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4) papunktį, nustatydama, kad Komisija skiria baudas „už energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kai du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų“, pilnai įgyvendina Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB bei Pažeidime nurodytus reikalavimus.

            Tačiau Energetikos ministerija, prisidengdama aukščiau nurodytų direktyvų reikalavimais, inicijuoja ne tik LR energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4) papunkčio pakeitimus sietinus su aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimu, tačiau ir Energetikos įstatymo visos 36 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nustatydama maksimalios baudos dydį (iki 10 proc. metinių pajamų) ne tik elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams bet ir visoms energetikos veikla užsiimančioms įmonėms ir ne tik už direktyvose nustatytų reikalavimų nevykdymą, bet ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytų reikalavimų, visai nesiejamų su direktyvomis, nevykdymą, nepakankamą vykdymą, tame tarpe ir už informacijos Valstybinei kainų ir energetikos komisijai nepateikimą, Valstybinei kainų ir energetikos komisijos subjektyvia nuomone, nepakankamą pateikimą.

           LR energetikos įstatymas apibrėžia, kad energetikos įmonė yra asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla. Tame pačiame įstatyme energetikos veikla įvardijama kaip ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. Prie energetikos įrenginių eksploatavimo priskiriama energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai, energetikos objektais laikomi elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

           Taip pat LR energetikos įstatyme apibrėžta ir reguliuojamos energetikos veiklos sąvoka reiškianti, kad tai yra energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

            Pagal LR energetikos ministerijos siūlomą LR Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalį visoms energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą, Komisija skiriamų baudų dydį didina iki 10 proc. nuo įmonės visos veiklos (ne tik reguliuojamos ir ne tik energetikos veiklos) pajamų.

            Šie LR energetikos įstatymo nuostatų pakeitimai tiesiogiai įtakos ne tik elektros ar gamtinių dujų sistemos operatorius, ne tik įmones, kurių pagrindinė veikla siejama su elektros ar gamtinių dujų sektorių veikla, bet ir įmones, kurių pagrindinė veikla nėra siejama su energetikos veikla, nei tuo labiau ji siejama su elektros ar gamtinių dujų sektoriuose vykdomomis sistemų operatorių veiklomis.

            Bet kokiai pramonės ar žemės ūkio ar paslaugų įmonei, savo teritorijoje eksploatuojančiai LR energetikos įstatyme nurodytus energetikos įrenginius bei objektus, kuriems eksploatuoti išduodamas leidimas ar atestatas, susidurs su neadekvačia rizika gauti neproporcingą galimai žalai baudą, tame tarpe ir už nusižengimus, siejamus su informacijos Komisijai teikimu.

Priminsime, kad šiuo metu veikia LR energetikos įstatymo nuostata, kuomet už reguliuojamos energetikos veiklos pažeidimus gali būti taikoma bauda nuo 289 Eurų iki 0,5 procentų metinių pajamų. Tai yra maksimali bauda didinama 20 kartų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manome, kad LR energetikos ministerijos siūlymas keisti LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnius, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnius bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnį kiek tai liečia baudas kitoms energetikos įmonėms (ne perdavimo sistemos operatorius) yra neproporcingas galimai žalai dėl galimų energetikos įmonių pažeidimų, neatitinka Europos Komisijos pažeidime ir direktyvose nurodytų reikalavimų ir gali būti tiesiog pražūtingas įmonėms, kurios dėl tokių neadekvačių galimam nusižengimui baudų skyrimo negalėtų toliau vykdyti veiklos. Tai kartu žymiai sumažintų Lietuvos Respublikoje investicinį patrauklumą, ypač pramonės, žemės ūkio, paslaugų, kurioms vykdyti naudojami energetikos įrengimai ir objektai.

Nepritarti

Žr. aukščiau įvertintą LPK pastabą.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-664 ES, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komisija pritarė ir sujungti projektą su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4025 ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-375.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - 1, susilaikė - 2.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Poderys.

 

Komisijos pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Virgilijus Poderys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komisijų sekretoriato patarėja Živilė Rožėnaitė