LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR.I-1452 PAKETIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-10-26 Nr. XIIIP-1210

Vilnius

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymas) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkte pateikta nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka tikslintina žodį „nutarimu“ išbraukiant kaip perteklinį. Vyriausybės priimamo teisės akto formą nustato Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis - Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.  

2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad Ministerija „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata, kad Nacionalinis metrologijos institutas „atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje <...>“ yra iš esmės tapačios, todėl, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti.

3. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai asmuo turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes asmens turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma gali būti itin maža, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas nustatant bent minimalią draudimo sumą.

Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

4. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „nepagrįsta našta“, 4 punkte – „griežčiausi profesinio sąžiningumo reikalavimai“ yra vertinamojo pobūdžio, jų turinys neaiškus. Atsižvelgiant į Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo teisėkūroje principą teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

5. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbos požiūriu redaguotina formuluotė „išlaikantį nacionalinius etalonus“, taip pat tikslintina šio straipsnio 2 dalies nuostata „turintys kvalifikuotų darbuotojų metrologijos srityje“: koks reikalingas šių darbuotojų skaičius (vienas, du ar pan.), ką reiškia sąlyga „metrologijos srityje“ (ar pareigos, ar išsilavinimas).

6. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje yra nesunumeruotų pastraipų: viena einanti po 1 dalies, antra – po 2 dalies. Taip pat 26 straipsnyje nesunumeruota pastraipos - einanti po 5 dalies ir po 6 dalies.

7. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atlikdami teisinę metrologinę priežiūrą, turi teisę „pateikę tarnybinį pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka patekti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ūkio subjektų teritoriją, pastatus, patalpas ir atlikti patikrinimus, gauti reikalingą informaciją ir dokumentus, pareikalauti pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą matavimo priemonių grupių sąrašą, taip pat naudoti fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, pastebėtina, jog tam tikros priežiūros formos nustatymas yra susijęs ne tik su Vyriausybės įgaliotos institucijos teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su asmenų, kurie pagal šią priežiūros tvarką būtų tikrinami, teisėmis ir pareigomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas ir neišbaigtas, nes nei analizuojamoje nuostatoje, nei kitur įstatymo projekto tekste nėra jokios informacijos, susijusios su nustatomos priežiūros vykdymo tvarka ir minėtų asmenų teisių bei pareigų apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, jog  Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams numatomos plačios teisės, įstatyme derėtų aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu turėtų būti inicijuojami numatomi patikrinimo veiksmai, koks teisės aktas nustato tokių veiksmų atlikimo tvarką. Be to, įstatyme turi būti aiškiai nurodytos tikrinamų asmenų teisės ir pareigos, susijusios su aptarimais patikrinimais, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus ir kt. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog „<...> asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Taigi, ta aplinkybė, jog projektu nesiūloma nustatyti tikrinamų asmenų teisių ir pareigų, susijusių su Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamais patikrinimais, turėtų būti vertinama, kai neatitinkanti Konstitucinio Teismo doktrinos. Svarstytina galimybė papildyti įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.

Antra, nekvestionuojant Vyriausybės įgaliotos institucijos teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas suteiktų teisę Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nekliudomai, bet kuriais atvejais, jų pasirinktu metu patekti į bet kurias ūkio subjektų naudojamas teritorijas, pastatus, patalpas ir teisę gauti informaciją, duomenis ar dokumentus. Toks reguliavimo pobūdis, t.y. siūlomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, kelia abejonių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Tuo tarpu šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija galėtų vadovautis tik jai vienai žinomais pagrindais, neįtvirtintais jokiame teisės akte, dėl ūkio subjektų patikrinimų ir galėtų naudotis visais jai suteiktais plačiais įgaliojimais net nesant pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjektas pažeidžia įstatymus. Šiame kontekste taip pat pastebėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad teikiamo reguliavimo apimtis atsižvelgiant į jo pobūdį yra nepakankamas ir neproporcingas. Be to, manytina, jog tais atvejais, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai neįleidžiami į tikrinamų asmenų patalpas ar teritoriją, jiems nepateikiami reikiami dokumentai, prievartos priemonės gali būti naudojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, gavus teismo leidimą.

8. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams nustatoma pareiga užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą tik atliekant teisinę metrologinę priežiūrą. Pažymėtina, jog tokia konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik patikrinimo metu, tačiau ir po jo ir net tais atvejais, jei Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai nebedirba šioje institucijoje.

9. Projekto septinto skirsnio pavadinimas yra perkrautas pertekline informacija ir neatitinka pavadinimui keliamų reikalavimų - trumpai atspindėti reguliavimo apimtį. Siūlytina šį pavadinimą sutrumpinti ir atsisakyti detalaus skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių išvardinimo.

10. Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5      dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš „Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Diskutuotina atskiru keičiamo įstatymo straipsniu reglamentuojama dviejų (iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje numatytų 7 subjektų) metrologinio laidavimo sistemos institucijų - Nacionalinio metrologijos instituto bei paskirtojo instituto – funkcijų finansavimo tvarka. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį  Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Tad kokių šio straipsnio nuostatoje numatytų „kitų“ lėšų skirstymo tvarką nustatys Vyriausybė – neaišku.

11. Diskutuotinas keičiamo įstatymo devintojo skirsnio „Baigiamosios nuostatos“ turinys.

 Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 40 punktą įstatymo paskutinįjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“ ir paprastai įstatymo pabaigoje nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Keičiamo įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyta vartotojų teisė gauti metrologinę informaciją. Ši norma turėtų būti įtvirtinta ankstesniuose keičiamo įstatymo straipsniuose.

12. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamas įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis fizinių ir juridinių asmenų teisę apskųsti teismui viešojo administravimo subjektų sprendimus, be kita ko, nustatant ir viešojo administravimo subjektų pareigą sprendimuose nurodyti šių sprendimo apskundimo teismui tvarką.

Departamento direktorius                                                                                   Andrius Kabišaitis

A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]

D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]