LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270, 271¹ IR 277¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2502

2023-05-10  Nr. 107-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;

            kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjai Agnė Jakstienė, Simonas Mikšys, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, vyr. patarėja Toma Leonova.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	1			Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas) 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma sąvoką „pavojingos medžiagos“ pakeisti sąvoka „pavojingosios medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „pavojingos medžiagos“ yra vartojama ir kodekso 270 straipsnio pavadinime. Siekiant suderinti šiame kodekso straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnyje siūlytina atitinkamai tikslinti ir kodekso 270 straipsnio pavadinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte yra apibrėžta sąvoka „pavojingos medžiagos“, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pavojingoji medžiaga“. Pažymėtina, kad šiuose įstatymuose minėtų sąvokų turinys yra apibrėžtas skirtingai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip (kurio iš minėtų įstatymų pagrindu) kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste būtų suprantamas projekto nuostatose siūlomos nustatyti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinys. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinio arba nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta.	Pritarti
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15				Projektu keičiamo kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 271^1 straipsnio 1 dalyje bei 277^1 straipsnio 2 dalyje siūloma konkrečiai išvardinti aplinkos elementus, kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu kodekso nuostatos būtų suderintos su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte apibrėžtos sąvokos „aplinka“ bei 21 punkte apibrėžtos sąvokos „žala aplinkai“ turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai, tačiau šių sąrašų turinys yra skirtingas (pavyzdžiui, sąvokos „aplinka“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodytas dirvožemis, bet nėra nurodyti kiti gyvieji organizmai, o sąvokos „žala aplinkai“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodyti kiti gyvieji organizmai, bet nėra nurodytas dirvožemis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame aukščiau minėtų sąvokų turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai būtų suderinti tiek tarpusavyje, tiek ir su teikiamo projekto nuostatomis.	Pritarti
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	3			Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas 2003 m. spalio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 504 yra pakeistas. Šiame sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15	3			Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintą Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą (toliau - aprašas): 1). aprašo 13 punkte nurodyta „Įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų ES teisės aktų pavadinimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kodekso priedo 1 punkte yra nurodytas kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo reglamento pilnas pavadinimas, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 2 punkte pakanka nurodyti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, ar kodekso nuostatomis įgyvendinamas tik pirminis (pagrindinis) ES teisės aktas, ar ir jį keitę ES teisės aktai. Tokiu atveju, projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas ir pagal aprašo 10 ar 11 punktus. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 3 punktui; 2). atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta direktyva yra negaliojanti. Ją panaikino 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Teisingumo ministerija 2023-03-23				Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę[1]. Šiuo metu derybos dėl pasiūlymo nuostatų pasiekė paskutinę – trišalių derybų tarp Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamentu – stadiją, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu priėmus direktyvos pakeitimą bei siekiant tinkamai perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę, bus reikalinga sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriaus normų peržiūra bei kompleksiškas jų tikslinimas.	Pritarti
2	Teisingumo ministerija 2023-03-23	3			Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277^1 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72, nuostatas: 1). Aprašo 13 punkte nustatyta, kad įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimai. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277^1 straipsnio 1 dalies 2 punkto tekste tikslintinas minimo reglamento pavadinimas „Reglamento (EB) Nr. 338/97“. 2). Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl direktyvos turi būti perkeliamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277^1 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose pateikiamos nuorodos į direktyvas turėtų būti pakeistos aktualiomis nuorodomis į šias direktyvas perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus.	Pritarti
3	Teisingumo ministerija 2023-04-06				Įstatymo projektu siūloma BK 277^1 straipsnio 2 dalyje apibrėžti „didelės žalos [aplinkai]“ požymį, įtvirtinant nuostatą, jog „Šio kodekso 270 ir 271^1 straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme <...>“. Tai yra, didelės žalos aplinkai apibrėžimą siekiama susieti su nurodytais aplinkos elementais, tuo tarpu minėtus aplinkos elementus įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei įtvirtinti tik BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 271^1 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad požymiai „didelė žala“ (arba lygiavertės reikšmės požymiai) yra įtvirtinti ne tik minėtuose, bet ir kituose BK XXXVIII skyriaus straipsniuose (pavyzdžiui, BK 270^3 straipsnyje – „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“), kuriuose pastarieji požymiai įstatymo projekte nėra sistemiškai suvienodinami (tarpusavyje ir (ar) su BK 270 ir 271^1 straipsniuose siūlomais padariniais) bei kartu nėra siejami su įstatymo projekte pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime išvardintais aplinkos elementais. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad, BK 270 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji BK 270^3, 272 bei 274 straipsniuose įtvirtintų normų atžvilgiu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių tame pačiame BK XXXVIII skyriuje įtvirtintiems straipsniams diferencijuojamas požymio „didelė žala aplinkai“ nustatymo mechanizmas, t. y. vienoje situacijoje būtų būtina vadovautis BK 277^1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu apibrėžimu ir nustatyti žalą virš 250 MGL arba reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamam aplinkos elementui, tuo tarpu kitoje situacijoje (t. y. inkriminuojant BK 270^3 straipsnyje, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyse bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintas normas) didelei žalai konkrečiam aplinkos elementui prilyginami nusikalstami padariniai išlieka vertinamojo pobūdžio požymiais bei paliekamas tik teismų ad hoc vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant keičiamo teisinio reguliavimo aiškumo, suderinamumo ir sistemiškumo, siūlytina suvienodinti visame BK XXXVIII skyriuje (t. y. BK 270, 270^3, 271^1, 272 ir 274 straipsniuose) nurodytus nusikalstamus padarinius, susijusius su didele žala konkretiems aplinkos elementams, siekiant, kad įstatymo projektu siūlomas BK 277^1 straipsnio 2 dalyje didelės žalos [aplinkai] apibrėžimas būtų sistemiškai pritaikomas visų BK XXXVIII skyriaus susijusių normų atžvilgiu.	Pritarti
4	Teisingumo ministerija 2023-04-06				Įstatymo projektu teikiamais BK 271^1 straipsnio pakeitimais siūloma tikslinti akivaizdžias teisines spragas turinčios BK 271^1 straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Nekvestionuojant šios baudžiamojo įstatymo normos koregavimo poreikio, pažymėtina, kad įstatymo projekte naujai formuojami nusikaltimo sudėties padariniai apjungiami jungtuku „ir“, t. y. <...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų <...>“. Atitinkamai, siekiant kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tuo pačiu metu įvyktų statinio avarija ir būtų padaryta didelė žala atitinkamam aplinkos elementui. Dėl šių priežasčių, jeigu dėl BK 271^1 straipsnio nurodytos veikos būtų tiesiog padaroma didelė žala aplinkos elementui, bet tuo pačiu metu neįvyktų statinio avarija (ir priešingai), kaltininkas išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma įstatymo projektu, manytina, kad statinio avarija ir didelė žala aplinkos elementams yra alternatyvūs, savarankiški bei vienas nuo kito nepriklausantys pavojingi padariniai ir bet kurio iš jų padarymas turėtų užtraukti baudžiamąja atsakomybę (pavyzdžiui, taip kaip ir nurodoma galiojančioje BK 271^1 straipsnio redakcijoje) kaltininkui, todėl apibrėžiant BK 271^1 straipsnio 1 dalies pavojingus padarinius naudotinas jungtukas „arba“. Analogiška pastaba tiektina ir įstatymo projekto BK 271^1 straipsnio 2 dalies dispozicijai, kurios pavojingi padariniai – „<...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata <...>“ dėl analogiškų motyvų laikytini alternatyviais ir savarankiškais ir neturėtų būti apjungti jungtuku „ir“. Pritarus šioje pastaboje nurodytam požiūriui, nusikalstami padariniai, susiję su statinio avarija, šalintini iš įstatymo projekto BK 271^1 straipsnio 2 dalies dispozicijos kaip pertekliniai, kadangi už įvykusią statinio avariją, padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo kaltininkas būtų baudžiamas pagal įstatymo projekto BK 271^1 straipsnio 1 dalį, todėl dubliuoti analogiškų padarinių ir BK 271^1 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto BK 271^1 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir arba buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“	Pritarti
5	Teisingumo ministerija 2023-04-06				Įstatymo projekto rengėjai, BK XXXVIII skyriuje apibrėžiant didelę žalą aplinkai (aplinkos elementams), kaip didelės žalos nustatymo alternatyvų kriterijų siūlo įvesti piniginę didelės žalos išraišką, t. y. padaryta žala būtų laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pritartina siūlymui BK 277^1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti didelės žalos aplinkos elementams piniginę išraišką, tačiau įstatymo projekto rengėjų siūlomas tokios žalos 250 MGL dydis kritikuotinas. Pirma, įstatymu projektu siūlomas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas ir neatitinkantis racionalumo bei proporcingumo principų bei valstybės ekonominės padėties ir negalintis būti tinkamu bei pagrįstu baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymo pagrindu. Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189^1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199^1, 199^2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224^1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267^1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253^2, 256^2, 260^1, 266^1, 267^2, 267^3, 276^4, 282^1 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą XIIIP-4856(3), baudžiamajame įstatyme 250 MGL dydžio iš esmės nebelieka ir jis sistemiškai negali būti naudojamas baudžiamosios atsakomybės pagrindams apibrėžti ateities teikiamuose įstatymų projektuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omeny, kad įstatymo projekto BK 270 ir 271^1 straipsniuose nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad įstatymo projekto BK 277^1 straipsnio 2 dalyje pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime turėtų būti įtvirtinama ne 250 MGL, o 400 MGL tokios žalos piniginė išraiška.	Pritarti
6	Vidaus reikalų ministerija 2023-04-06	2			Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti BK 271^1 straipsnio 1 dalį ir išbraukti sąlygą dėl didelės turtinės žalos asmeniui. Pažymėtina, kad BK 271^1 straipsnio nuostatomis siekiama sudaryti galimybę kvalifikuoti veikas, susijusias su savavališka statinių statyba ar kitais statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, bei individualizuoti bausmes ne tik tais atvejais, kada padaroma didelė žala aplinkai, tačiau ir kitų asmenų turtui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio specialiosios dalies, o išbraukus siūlomus pakeitimus tokios veikos būtų kvalifikuojamos pagal BK 187 ar BK 188 straipsnį. Manytina, kad priėmus Įstatymo projektą didelė dalis tokių veikų būtų kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnį, kuriame nustatyta daug mažesnė atsakomybė negu BK 271^1 straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti didelės turtinės žalos asmeniui požymio išbraukimo arba įvertinti galimybę peržiūrėti BK 188 straipsnio nuostatas.	Pritarti
7	Vidaus reikalų ministerija 2023-04-06	3			Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti BK 277^1 straipsnį 4 dalimi ir joje apibrėžti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, nustatyti, kad didele žala laikytina 250 MGL viršijanti žala. Pritariame dėl iniciatyvos įtvirtinti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189^1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199^1, 199^2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224^1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267^1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253^2, 256^2, 260^1, 266^1, 267^2, 267^3, 276^4, 282^1 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3), susijęs su baudžiamosios politikos švelninimu, juo yra kompleksiškai peržvelgiama didelės žalos sąvoka ir tam tikruose BK straipsniuose nustatoma, kad žalos vertė didinama iki 400 MGL. Sistemiškai vertinant BK nuostatas, siūlytina atsižvelgti į minėtą BK pakeitimo projektą ir spręsti klausimą dėl didelės žalos sąvokos BK 277¹ straipsnyje apibrėžimo. Paminėtina, kad didelės žalos požymis taip pat įtvirtintas BK 272 ir BK 274 straipsniuose, tačiau Įstatymo projekte nėra siūloma ir šiuose straipsniuose nustatytą didelės žalos požymį apibrėžti finansine išraiška. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę įtvirtinti didelės žalos sąvoką, pritaikomą ir kitų BK XXXVIII skyriaus straipsnių atžvilgiu. Paminėtina, kad dėl Įstatymo projekto 2023 m. kovo 27 d. buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Direktyva), siūloma atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo pritariame sisteminei BK XXXVIII skyriaus normų peržiūrai ir kompleksiškam jų tikslinimui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 271 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277^1 straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą. Siūlome įvertinti galimybę sujungti projektus ir juos svarstyti kartu.	Pritarti iš dalies	Antroje šio pasiūlymo pastraipoje VRM siūlo atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Direktyvos projekte numatytas 30 mėn. perkėlimo ir įgyvendinimo terminas nuo direktyvos priėmimo. Manytina, kad BK pakeitimus tikslinga atlikti jau dabar ir negalima palikti situacijos latentinėje stadijoje, todėl šiai pasiūlymo daliai pritarti netikslinga.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 270¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2502 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-10				Atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-09 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277^1 straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą, siūlome pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui sujungti projektus ir juos svarstyti kartu.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Biuro patarėjas Audrius Želvys

---

[1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021PC0851&from=LT

[2] Įstatymo projektui XIIIP-4856(3) pritarta po svarstymo 2023 balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.