Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 366
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradedame rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Dabar galime ir užsiregistruoti, kad būtų paskata pasiekti darbo vietas. Tai užsiregistruokime.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo kalba, prisimenant ilgametį Seimo narį, XIV Vyriausybės Ministrą Pirmininką, buvusį krašto apsaugos ministrą Gediminą Kirkilą
Gerbiami kolegos, posėdį pradėsime liūdna žinia. Mirė ilgametis Seimo narys, XIV Vyriausybės Ministras Pirmininkas G. Kirkilas. Eidamas 73-iuosius metus staiga mirė ilgametis Seimo narys, buvęs Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras G. Kirkilas.
G. Kirkilas gimė 1951 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje. 1978 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą.
VI–XI Seimo narys, ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetų pirmininkų pareigas. Priklausė Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai.
2006–2008 metais buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 2004–2006 metais – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
G. Kirkilas paskelbė per 2 tūkst. publikacijų įvairiomis politikos, visuomenės gyvenimo temomis Lietuvos ir užsienio periodinėje spaudoje.
G. Kirkilas apdovanotas daugeliu valstybės apdovanojimų. Pagerbkime G. Kirkilą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.03 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Liudviko Narcizo Rasimavičiaus 85-ųjų ir Juozo Karvelio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandien paminėsime du Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Tai gerbiamo L. N. Rasimavičiaus 85-ųjų ir J. Karvelio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimai. Kviečiu šiuos signatarus pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Pasidalinti prisiminimais apie signatarą kviečiu į tribūną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą P. Giniotą. Prašau.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Ginioto kalba
P. GINIOTAS. Ponas posėdžio pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai, ministrai, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, šio posėdžio dalyviai, paminėjime dalyvaujantys Nepriklausomybės Akto signatarų giminės ir artimieji.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras L. N. Rasimavičius gimė 1938 m. gruodžio 22 d. Alytuje. Kaip jis pats rašo, tarnautojos dzūkės ir mokytojo suvalkiečio šeimoje. Buvo antras vaikas, be metais už jį vyresnės sesers Jūratės, vėliau gimė brolis Antanas ir sesuo Rūta. Visas vasaras praleisdavo tėtės tėviškėje Sūsninkų kaime, mokėsi Kalvarijoje, Marijampolėje, 1956 metais Prienuose baigė vidurinę mokyklą, buvusią „Žiburio“ gimnaziją. Dėl to L. N. Rasimavičius manė, jog turi pakankamą pagrindą laikyti save suvalkiečiu.
Iš karto nepavykus įstoti į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, metus mokytojavo kaime, Klebiškio septynmetėje mokykloje, mokė vaikus muzikos ir lietuvių kalbos. 1957 metais įstojo į Teisės fakultetą ir išvyko į Vilnių. Mokydamasis dirbo Civilinės teisės katedroje, šoko universiteto liaudies ansamblyje. 1962 metais universitetą sėkmingai baigė. Sovietlaikiu baigus mokslus reikėjo atlikti vadinamąją darbo prievolę, todėl gavo siuntimą į Šakius dirbti rajono vykdomojo komiteto sekretoriumi. Ėmus stambinti rajonus, L. N. Rasimavičius tos prievolės atsikratė ir pradėjo stažuotis advokatūroje Klaipėdoje.
Nuo 1963 metų vidurio su nedidelėmis pertraukomis iki išrinkimo 1990 metų kovo mėnesį į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus dirbo advokatu Klaipėdoje, gyvendamas Palangoje. Į Sąjūdį įsijungė nuo pat jo kūrimosi pradžios. 1988–1989 metais buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos miesto tarybos, o 1989 metų vasarą – Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos pirmininku. 1990 m. kovo 4 d. L. N. Rasimavičius buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkimų apygardoje Nr. 39 Klaipėdos mieste. 1990 m. kovo 11 d. L. N. Rasimavičius balsavo už Lietuvos Respublikos aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Atkuriamajame Seime dirbo Teisinės sistemos komitete bei Konstitucinės saugos pakomitetyje, be to, buvo daugelio parlamentinių grupių, laikinųjų komisijų įvairioms problemoms spręsti nariu.
Nuo 1991 m. gruodžio 9 d. dirbo sudarytoje Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti. 1992 metų birželio viduryje, stringant rengiamam Konstitucijos projektui laikinojoje komisijoje, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje susidarė neformali tarpfrakciniu pagrindu veikianti deputatų grupė, siekianti ieškoti ir rasti bendrų susitarimų prielaidų. Taip pradėjo veikti Konstitucijos problemų derinimo grupė, ji stengėsi parengti suderintą Konstitucijos projektą. Šioje grupėje aktyviai dirbo ir L. N. Rasimavičius. Deputatų grupės veikla buvo konstruktyvi ir 1992 spalio 12 d. Aukščiausiosios Tarybos deputatams įteiktas suderintas Konstitucijos projektas ir pradėtas svarstyti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
Taip pat vienu iš svarbiausių darbų Atkuriamajame Seime L. N. Rasimavičius laikė kontaktų užmezgimą su B. Jelcinu, prisidėjimą rengiant dvišalę tarpvalstybinę sutartį su Rusijos Tarybų Federacine Socialistine Respublika ir 1991 m. liepos 29 d. dalyvavimą Lietuvos Respublikos oficialioje delegacijoje Maskvoje pasirašant sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Ši valstybinės delegacijos pasirašyta sutartis neabejotinai prisidėjo prie M. Gorbačiovo, nuolat grasinusio susigrąžinti Lietuvą į SSRS, griūties.
Po kadencijos Atkuriamajame Seime L. N. Rasimavičius tęsė savo profesinę veiklą ir iki 1997 metų dirbo privačiu advokatu Klaipėdoje. 1997–1998 metais buvo paskirtas laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcininkų tarybos pirmininku. Nuo 1990 metų kovo mėnesio, privatizavus Klaipėdos laivų krovos kompaniją „Klasco“, buvo pakviestas Kovo 11-osios Akto signataro B. Lubio padėti jo vadovaujamai įmonei ir iki 2006 metų vadovavo šios įmonės Juridiniam skyriui. Vėliau vertėsi jūrinių organizacijų teisiniu konsultavimu.
2010 metais su dalimi šeimos narių atkūrė originalią giminės pavardę ir iš Rasimavičiaus tapo Rasimu. Pastaruosius keletą metų Liudvikas Narcizas buvo 2003 metais kovo mėnesį Klaipėdos krašte rinktų ar gyvenančių Kovo 11-osios Akto signatarų bei Atkuriamojo Seimo narių, daugiausiai skatinamų B. Lubio, įkurto Kovo 11-osios Klaipėdos klubo prezidentas.
Žmona Loreta – medikė, šiuo metu pensijoje. Sūnus Mindaugas – farmacininkas, sūnus Algirdas – verslininkas.
L. N. Rasimas visą gyvenimą buvo susijęs su teisine, politine veikla. Jis ne tik aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, bet ir baigęs politiko karjerą Seime teikė savo siūlymus, publikavo straipsnius aktualiomis socialinėmis, ekonominėmis, politinės padėties vertinimo temomis, siūlė sprendimo būdus, kaip pagerinti padėtį, tuo prisidėdamas prie iniciatyvios demokratinės visuomenės formavimo ir Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, stiprinimo.
Laisvalaikiu L. N. Rasimas mėgo tapyti bei kurti poeziją, buvo išleidęs savo poezijos rinkinį „Mėlynos purienos“. Taip pat kūrė dainas, grojo gitara ir dainavo.
Liudvikas Narcizas 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2021 m. liepos 28 d. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
L. N. Rasimas mirė 2023 m. rugsėjo 13 d. eidamas 85-uosius metus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui P. Giniotui.
Dabar kviečiu į tribūną taip pat prisiminimais pasidalinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą V. P. Plečkaitį. Prašau į tribūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Petro Plečkaičio kalba
V. P. PLEČKAITIS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Seimo narės, gerbiami kolegos signatarai ir minimų žmonių artimieji! Savo biografijoje J. Karvelis rašė: „Gimiau ir augau kaime – Žemaičiuose, tarp miškų.“ O tiksliau – tai Tauragės rajono Eišiškių kaime. Būdamas dvejų metų neteko motinos – ji mirė nuo plaučių džiovos, o sulaukęs septynerių, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą ir įsiveržus į Lietuvą, 1941 metais neteko ir tėvo – karo pradžioje nacių pagalbininkų jis buvo sušaudytas.
Signataro tėvas V. Karvelis gimė Peterburge 1904 metais. Vokietijai pasirašius Bresto sutartį su Rusija, lietuviai, pasklidę po Rusiją, galėjo grįžti į Lietuvą. Karvelių šeima apsistojo Panevėžyje. J. Karvelio tėvas mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje. Ją baigęs įstojo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Po jos baigimo buvo paskirtas girininku iš pradžių į Jurbarko, o po to – į Eičių girininkiją. Čia dirbdamas susipažino su Sakalinės pradžios mokytoja E. Jucyte ir ją vedė. 1934 metais jiems gimė būsimas signataras J. Karvelis.
Juozukui tapus visiškai našlaičiu, juo pasirūpino jo dėdė – mirusios mamos brolis J. Jucius. Jis parsivežė našlaitį į savo sodybą ir jį augino. Tai buvo tolimas Švėkšnos valsčius, Jurgaičių kaimas. Iš čia vokiečių okupacijos metais jis lankė Inkaklių pradžios mokyklą, ją baigė 1944 metais, po to įstojo į Švėkšnos gimnaziją. Baigęs keturias gimnazijos klases, jaunuolis nusprendė, kad jam mokslo vidurinėje mokykloje užtenka ir jis savarankiškai pasirinko Klaipėdos jungų mokyklą, kur kursantai gaudavo maitinimą, nakvynę ir uniformą. Tačiau atvažiavęs į Klaipėdą apsižiūrėjo, jog ši mokykla priima jaunuolius tik nuo 18 metų, tad vėl metams teko grįžti į tą kaimą, iš kurio jis norėjo ištrūkti. Nenorėdamas likti kaime, jis kitais metais įstojo į Jūreivystės mokyklą. Atsidūręs Klaipėdos jūreivystės mokykloje, J. Karvelis greitai suprato patekęs į sovietišką, sukarintą ir svetima dvasia persunktą rusakalbę mokyklą. Iš 180 priimtų pirmakursių vos aštuoni buvo lietuviai. Beje, ir Klaipėdos gatvėse bei įstaigose tuomet vyravo ne lietuvių, o rusų kalba.
Nenorėdamas papulti į priverstinę trejų metų karinę tarnybą, J. Karvelis vis dėlto ryžosi likti Klaipėdos jūreivystės mokykloje ir tęsti jūrinius mokslus. Po dvejų metų Klaipėdoje J. Karvelis buvo komandiruotas į Murmansko jūreivystės mokyklą ir čia įgijo laivavedžio profesiją. 1954–1990 metais J. Karvelis dirbo įvairiose su jūra ir žvejyba susijusiose pozicijose: trejetą metų Murmansko žvejybos laivyne šturmanu, po to Klaipėdos jūrų prekybos uoste kapitono vyriausiuoju padėjėju ir kapitonu, šešerius metus Lietuvos žvejybos laivyne, dešimt metų Lietuvos jūrų laivininkystės vadovaujamose pozicijose ir galiausiai Klaipėdos jūrų prekybos uosto locmanu. Čia dirbdamas įsitraukė į Sąjūdį. Buvo Sąjūdžio grupės steigėjas Klaipėdos jūrų prekybos uoste. Po to buvo išrinktas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu. 1989 metais buvo išrinktas Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos pirmininku.
Tarnaudamas Murmansko žvejybos laivyne po keleto metų tarnybos per atostogas grįžo aplankyti Jurgaičių kaimą. 1957 metais susitiko su Ž. Penkauskaite, apsigyvenusia jų namuose. Ji kartu su visa šeima buvo neseniai grįžusi iš tremties Sibire. J. Karvelio atostogų metu be jokių iškilmių jie susituokė Priekulės civilinės metrikacijos biure. J. Karvelis pagal anksčiau sudarytą sutartį turėjo atidirbti Murmanske ir grįžti į Lietuvą. Iš karto to negalėjo padaryti, tik po metų jam pavyko nutraukti sutartį ir grįžti pas savo žmoną į Jurgaičius. Tuomet tais pačiais metais jie susituokė Švėkšnos bažnyčioje. Su Ž. Penkauskaite J. Karvelis susilaukė sūnaus Arvydo ir dviejų dukrų – Jūratės ir Nijolės.
1990 m. vasario 24 d. remiamas Sąjūdžio buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir joje Kovo 11-ąją balsavo už nepriklausomybės paskelbimą. Aukščiausiojoje Taryboje priklausė Ekonomikos komisijai, buvo Valstybės atkūrimo komisijos narys, Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pirmininkas, Lietuvos valstybinės delegacijos Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinei sutarčiai rengti narys 1991 metais. Nuo 1990 metų iki 1992 metų priklausė Nepriklausomybės partijai, o 1993 metais įstojo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partiją.
J. Karvelis, būdamas Aukščiausiojoje Taryboje, dalyvaudamas Sąjūdžio veikloje ir pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos, išliko aktyvus, pilietiškas ir visuomeniškas Lietuvos patriotas. Jis priklausė Klaipėdos signatarų klubui, aktyviai dalyvavo jo veikloje. Iš anglų kalbos į lietuvių kalbą išvertė pagrindinius jūrų teisės dokumentus. Už savo veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei yra apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 2021 metais, po mirties. Palaidotas Jurgaičių kapinėse, Šilutės rajone. Ten, kur savo našlaičio vaikystę praleido Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J. Karvelis. Ko gero, vienintelis Lietuvos jūrų kapitonas tarp signatarų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam V. P. Plečkaičiui. Minėjimo pabaigoje tradiciškai kviečiu į tribūną gerbiamą Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę. Prašom. Tradiciškai norėsite įteikti. Prašom.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, L. N. Rasimavičiaus, vėliau tapusio Rasimu, artimieji. Labai malonu, kad su mumis yra žmona Loreta, du nuostabūs vaikaičiai: vienas – pirmokas, kitas – ketvirtokas. Jiems šiandien labai įdomu, kad mes kalbame apie jų senelį. Taip pat sūnus Mindaugas. Šiandien klaipėdiečių diena. Geri draugai, labai daug nuveikę derybose su TSRS dėl Lietuvos nepriklausomybės. J. Karvelis, būdamas pažįstamas su B. Jelcinu, irgi atliko labai svarų asmeninį vaidmenį.
Reikia pasakyti, kad tikrai prie tokios Konstitucijos gimimo, kokią mes šiandien turime, šitie žmonės savo veikla labai daug prisidėjo. Be to, J. Karvelis ilgus metus buvo Jungtinės Sąjūdžio frakcijos seniūnas. Kai pagalvoju, kokie buvo veiklūs nariai ir kokia didelė frakcija, aš net neprisimenu, kad jis buvo vadovas. Vadinasi, sugebėjo kaip kapitonas taip tvarkingai surikiuoti visus darbus, kad niekas nepastebėjo, kad jis vadovauja, nors iš tikrųjų jis tą darbą atliko taip, kaip mokėjo geriausiai.
O Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas šiandieną nori pasakyti ačiū poniai Loretai už tikrai du gražius sūnus – Mindaugą ir Algirdą, gražių vaikaičių būrį, kad jūs jiems įskiepijote meilę Tėvynei ir didžiulį patriotizmo jausmą. Kadangi jie šiandien važiuoja į vyriausiosios Narcizo sesers laidotuves, noriu pasakyti Nijolės žodžius. Sako, aš jaučiu, šiandien mano nuotaika tokia, nes aš jaučiu, kaip mes išsibarstome. Signatarų klubas jums dovanoja „Laisvės vėją“, kurį Narcizas taip mylėjo. Mindaugai, įteikiame jums kaip šios dienos prisiminimų relikviją. Prašom, auginant savo gražias atžalas, visada prisiminti tėvo priesakus: pirmiausia ir svarbiausia yra šeima ir Lietuva. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Signatarų klubo prezidentei B. Valionytei. Dėkojame gerbiamiems signatarams, dėkojame signatarų artimiesiems, dalyvavusiems paminėjime. Geros likusios dienos. Gerbiami kolegos, minėjimą skelbiu baigtą.
10.23 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. balandžio 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pereisime prie mūsų darbinės posėdžio dalies. Reikėtų pirmiausia pasitvirtinti darbotvarkę. Galbūt galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Man sako, kol aš dar kitais klausimais, tai štai jau per šoninį mikrofoną gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paprašyti frakcijos vardu kolegų Seimo narių į rytinę posėdžio darbotvarkę perkelti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą arba bent jau perkelti į vakarinės kaip pirmuosius svarstomus klausimus, nes labai svarbus klausimas. Kaip žinome, šiandien vyksta ir buvusio premjero laidotuvės, tai būtų gerai, kad mes šitą klausimą apsvarstytume, jeigu būtų tokia galimybė.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Vienas prašymas išgirstas – perkelti Labdaros ir paramos įstatymą į rytinę darbotvarkę, o jeigu nepavyks, bent į vakarinio posėdžio pradžią. Išgirdome, matyt, dėl to apsispręsime. Dabar gerbiamas A. Čepononis per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti išbraukti šiandien iš darbotvarkės 1-8 klausimą, tai yra dėl kietojo kuro panaudojimo, nes dėl jo dar reikia surinkti daug daugiau informacijos, šiandieną dėl jo diskutuoti dar būtų negalima. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Kitas prašymas yra dėl 1-8 klausimų bloko, kaip suprantu, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymas, Aplinkos oro apsaugos ir Administracinių nusižengimų kodeksas, būtent šitas. Taip, nuskambėjo siūlymas išbraukti. Gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš, kaip Vyriausybės narys, prašyčiau neišbraukti 1-8 klausimo, nes Aplinkos apsaugos komitete projektas svarstytas tris kartus, jis Vyriausybės teiktas, Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu jam yra pritaręs, gautos STT išvados. Gerbiamas Antanai, jeigu norėjote dalyvauti, tai buvo bent keturios progos Aplinkos apsaugos komitete pasisakyti dėl Vyriausybės projekto. Laukta antikorupcinės išvados buvo keletą mėnesių, taigi laiko susipažinti su projektu buvo, todėl argumentuoju, kad neišbrauktume projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentus išgirdome, bet siūlymas buvo, tai, matyt, balsuosime dėl jo. Ar yra dar siūlymų dėl darbotvarkės? Šį kartą bandau tikrai įsitikinti, nes anąkart čia tylėjome, bendru sutarimu patvirtinome, o paskui jau pasipylė kaip iš gausybės rago. Jeigu daugiau siūlymų nėra, tai dabar pereikime nuosekliai, apsvarstykime tuos siūlymus.
Buvo R. Tamašunienės siūlymas perkelti Labdaros ir paramos įstatymo svarstymą į rytinį posėdį. Balsuojame. Kas už, tai pritaria tokiam siūlymui, kad perkeltume, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Bet kokiu atveju, aš manau, posėdžio pirmininkas galės atsižvelgti, vakarinėje dalyje perkelti į priekį kažkur labiau. Čia priklausys ir nuo to, kaip mes apskritai dirbsime šiandien, ar sutaupysime laiko, ar nesutaupysime. Paprastai nuo paskutinių mes ir svarstome, jeigu randame kur langą.
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 56, prieš – 10, susilaikė 28. Taigi yra perkeliama į rytinę darbotvarkę. Matyt, tada į jos pabaigą įrašome, teks, matyt… Jeigu išbrauksime 1-8 klausimą, tai galime į 1-8 klausimo vietą, tada nieko nebus, nesusigadins darbotvarkė. Gerai.
Dabar, kolegos, tada balsuojame dėl A. Čepononio siūlymo išbraukti 1-8 klausimų bloką, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymą ir du lydimuosius. Balsuojame dėl šio projekto išbraukimo. Kas už, už tai, kad išbrauktume, pritaria A. Čepononio nuomonei išbraukti, kas prieš ar susilaiko, tai kitaip balsuoja. Kas už išbraukimą, tai už balsuoja, taip.
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 73, prieš – 9, susilaikė 9. Taigi išbraukiamas 1-8 klausimų blokas ir, kaip jau minėjau, tada galime įrašyti tą perkeltąjį, pakylėtąjį įstatymą galime įrašyti tada į 1-8 klausimo tarpą, na, jis gali tapti tiesiog 1-8 klausimu.
Taigi dar, gerbiami kolegos, vienas aspektas, kad keturi projektai, kurie įrašyti į darbotvarkę, nėra įrašyti į pavasario darbų programą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad jie būtų įrašyti ir mes šiandien galėtume be trukdžių juos svarstyti? Aha, dėkoju, pritarta.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu dėl visos darbotvarkės su įvykusiais pakeitimais? Galime dabar jau. Dėkoju, pritarta. Darbotvarkė patvirtinta. Tada galime nuosekliai eiti pagal darbotvarkę.
10.29 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 155 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3596(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas ir lydimieji, tai Investicijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, taip pat Statybos įstatymo ir kito Statybos įstatymo blokas. Priėmimas.
Čia buvo… Pasiūlymų didelių nebuvo, tik Teisės departamento dėl 1 straipsnio, jam komitetas nepritarė. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui įveikta procedūra. Dėl motyvų keturi užsirašė už.
Gerbiama A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Manęs dažnai klausia: o koks bus Lietuvos indėlis į tokius projektus kaip „Rheinmetall“ ar kitų panašių investuotojų? Tai kartais labiau negu bet kokios subsidijos, valstybės paskolos ar garantijos, kiti finansiniai instrumentai investuotojams yra svarbūs greiti sprendimai, greitai besisukantis valstybės aparatas, mažai biurokratijos, skaitmenizuoti sprendimai ir visa kita. Tai mes darome būtent šiais įstatymų projektais – mes biurokratines procedūras iš esmės padarome trumpesnes, draugiškesnes ir Lietuvą padarome, ko gero, draugiškiausią Europoje stambioms investicijoms gynybos ir saugumo srityje. Tai yra ir gerai apmokamos darbo vietos, ir aukšta pridėtinė vertė, ir augantis Lietuvos eksportas bei ekonomika, ir, tiesą sakant, kas yra labai labai svarbu, didesnis Lietuvos saugumas ir savarankiškumas. Kviečiu palaikyti visą įstatymų paketą ir imtis šių svarbių pokyčių bei pritraukti didelių pasaulio vardų į Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat… Aha, atsirado norintis kalbėti prieš – gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu ministrė nebūtų pasisakiusi apie greitus sprendimus, tai nebūčiau prieš kalbėjęs.
Pavyzdys. Į Akmenę norėjo ateiti airių įmonė, kuri norėjo investuoti 200 mln. Ministrė tada buvo kaip vėžlys, paprašė jie 50 mln. ES lėšų – nedavė, davė 25 mln., sakė, daugiau neduosiu. Tai realiai ministrė savo veiksmais išginė tą įmonę iš Akmenės. O dabar atsirado vokiečių įmonė – jai tiesiami raudoni kilimai, nieko nebereikia daryti, mokestinis rojus, visa kita.
Mano techninis klausimas: kaip jaustis Lietuvos įmonėms, Lietuvos įmonėms, kurios gali gaminti ginkluotę, visa kita? Joms tuos trejus su puse metų niekas raudonų kilimų netiesė, niekas nieko nedarė. Tai kaip joms jaustis? Ir po to sakote: ne, ne, reikia balsuoti už. Tai dabar atsibudote po trejų su puse metų, kad kažką reikia daryti kadencijos pabaigoje? Įdomūs jūsų sprendimai. Na, išginkite daugiau įmonių iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama ministrė buvo paminėta. Replika per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Jeigu jau meluoja, reikia, matyt, pasisakyti.
Šitas įstatymų paketas yra skirtas ne tik užsienio įmonėms – jis nediskriminuoja įmonių pagal kapitalo kilmę ir Lietuvos įmonės lygiai taip pat, jeigu turės projektų, kurie bus pripažinti stambiais ir reikšmingais gynybos ir saugumo srityje valstybei, galės gauti šitą statusą. Dar daugiau. Žaliojo koridoriaus statusas Lietuvoje jau veikia, tik kitose srityse. Jau yra statoma 14 gamyklų, tenai yra mokamas vidutiniškai 2 tūkst. 400 eurų atlyginimas, yra kuriama šimtai naujų darbo vietų.
Dėl konkretaus projekto, apie kurį jūs kalbėjote, Akmenėje. Įmonė tiesiog priėmė kitus sprendimus dėl plėtros Europoje ir čia Lietuvos Vyriausybės sprendimai neturėjo su tuo nieko bendro. Tiesiog faktai turi būti pagarsinti taip pat, ne tik šita demagogija, kurią girdėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už pasisakys gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai noriu padėkoti ir Ekonomikos ministerijai, ir Vyriausybei, kuri operatyviai parengė šį įstatymo projektą, taip pat komitetui – mes dar ir šiandien ryte svarstėme paskutinius pasiūlymus ir jiems pritarėme.
Kur matome didžiausią pliusą mūsų Lietuvai, ekonomikai ir apskritai pasaulio saugumui? Iš tikrųjų pradeda kurtis karo pramonė ir čia yra tik pirmosios kregždės. „Rheinmetallo“ atėjimas į Lietuvą duoda aiškų ženklą, kad mes esame saugesnė, palanki investicijoms… Ne tik karo, bet ir visoms kitoms investicijoms, nes tokių įmonių atėjimas duoda aiškų signalą.
Dar vienas labai svarbus momentas, kad tai yra plyno lauko investicija. Jinai bus kuriama greičiausiai viduryje Lietuvos. Žinant tą regioną, ypač Radviliškį ir jo tradicijas, nes ten, Radviliškyje, buvo ir geležinkelių mazgas, kuris dabar savo esmę praranda, tie specialistai, kurie yra ir šiandien, jie dar dirba, tikrai laukia to etapo, kai bus kviečiami į darbus. Taip pat buvo istoriškai žemės ūkio mašinų gamykla, kuri taip pat dar iki šios dienos, galima sakyti, šiek tiek gyvuoja. Taigi šaknys, tos inžinerijos šaknys, šiame regione irgi yra.
Taigi tikrai džiaugiuosi, kad šis įstatymas jau šiandieną bus, tikiuosi, priimtas ir mes turėsime ne tik saugumo garantus, bet ateityje ir ekonominius garantus dėl mūsų tolesnių investicijų ne tik į karo pramonę.
O dėl karo pramonės įstatymo, jis taip pat jau yra pateiktas ir artimiausiu metu svarstysime čia. Kai kurie nariai dėl to nuogąstavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat kalbės gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad šio įstatymo reikšmė ir prasmė yra truputį platesnė. Mes turime kalbėti ne vien apie karo pramonę ar Radviliškio rajoną (tas man yra labai svarbu, aš ten esu gimęs ir užaugęs), bet reikia vertinti ir tai, kad investicijomis visa Europos Sąjunga labai atsilieka, lyginant ir su Indija, ir su JAV, ir su Kinija. Europos Sąjunga tiesiog paskendo biurokratizme. Jeigu jūs peržiūrėsite ir įvertinsite pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas pagal kontinentus, tai Europos Sąjunga dabar lygiuojasi su Afrikos šalimis. Tai yra paskutinė „European Business“ pateikta ataskaita praeitą mėnesį. Matome, kad mes tikrai esame paskendę didžiuliame biurokratizme. Leidimų išdavimo tam tikroms statyboms terminai yra patys ilgiausi, reikalavimai Europos Sąjungoje sukurti įvairioms investicijoms dokumentiškai… reikia parengti krūvą dokumentų. Aš manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir tam tikras pavyzdys ne tik Lietuvai, kad reikia skatinti ekonomiką, skatinti investicijų pritraukimą, bet ir parodyti tam tikrą gal lyderystę ir Europos Sąjungoje, priminti Europos Komisijai, kad nebūtų atsilikėlė, bet pradėtų tą tam tikrą lyderystę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis už kalbės gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite priminti, kad 2022 metais Vokietijos dvi gynybos pramonės milžinės, tai yra bendrovė „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“, Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“. Pagrindinė bendrovių veiklos kryptis yra regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų technikos priežiūra ir remontas. Taigi bendrovė „Rheinmetall“ jau yra Lietuvoje.
Mes, Lietuvos Respublikos Seimas, reaguodami į įtemptą geopolitinę padėtį valstybėje ir regione, priminsiu, priėmėme taip pat specialųjį įstatymą dėl Rūdninkų karinio poligono. Taigi tam tikrų sėkmės istorijų jau yra.
O šiandien mes kalbame apie artilerijos gamyklą ir investuotoją, kuris į Lietuvą atkeliauja su šimtamilijoninėmis investicijomis tuomet, kai rinkoje amunicijos paklausa yra labai didelė, o tiekimo terminai nepateisinamai ilgi. Aš tiesiog sveikinu šią investiciją ir šį įstatymų projektų paketą ir labai norėčiau palinkėti derybininkams su investuotoju, kad tos derybos virstų dar viena sėkmės istorija ir tiek regione, tiek valstybėje saugumo situacija ir užsitikrinimas artilerijos amunicija būtų išspręstas.
Derybininkams taip pat reikia palinkėti tikrai įžvalgų bent jau dešimtmetį į priekį, kad susitarime su investuotoju sudaryti išankstiniai sandoriai tiek dėl kiekių, tiek dėl amunicijos kainos būtų konkurencingi ir ilgainiui nevirstų našta krašto apsaugos sistemai, atlieptų nacionalinio saugumo interesus ir galėtų konkuruoti rinkoje tuomet, kai jau karas pasibaigs, tai yra po penkerių–septynerių metų.
O šiandien kviečiu pritarti. Kaip ir ministrė minėjo, ne tiktai užsienio investuotojams, bet ir visiems stambiems investuotojams šis įstatymo projektas bus tikrai tinkamas ir galios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar, kolegos, galėsime balsuoti. Taigi kviečiu grįžti… Atsiprašau, iš tikrųjų balsavimo langas 11 valandą. Aš jau taip įsivažiavau, kad galvojau, čia ir priimsime neatidėliodami, bet teks šiek tiek palaukti.
10.39 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3597(2) (priėmimas)
Dabar tada apsvarstykime lydimąjį – Teritorijų planavimo įstatymą. Čia taip pat buvo keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galėtume 1 straipsniui su šiuo pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso 1-3.2 klausimo niekas nenori kalbėti. Vadinasi, apsispręsime balsuodami.
10.40 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3598(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.3 klausimas – dar vienas lydimasis Žemės įstatymo projektas Nr. XIVP-3598. Čia nebuvo jokių pasiūlymų. Yra septyni straipsniai. Ar galime 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar ar yra norinčių kalbėti dėl Žemės įstatymo? Ne, nėra norinčių pasisakyti. Jau visi dėl pagrindinio, matyt, pasisakė, tai apsispręsime balsuodami.
10.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27, 28 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3599(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.4 klausimas – Statybos įstatymo projektas Nr. XIVP-3559. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Ir dėl 5 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui apsvarstėme. Dėl Statybos įstatymo taip pat nėra norinčių kalbėti.
10.41 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3600(2) (priėmimas)
Dabar paskutinis 1-3.5 klausimas – lydimasis Statybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3600(2). Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo dvi Teisės departamento pastabos. Vienai komitetas pritarė, o kitai Teisės departamento pastabai nepritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso šito Statybos įstatymo nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami per balsavimo intervalą. (Balsai salėje)
10.42 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391(2)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3391(2). Priėmimas. Trys straipsniai, dėl nė vieno jų nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1, 2, 3 straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, apsispręsime balsuodami.
10.42 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo, dėl 2 straipsnio nebuvo, dėl 3 straipsnio nebuvo, dėl 4, 5, 6 straipsnių nebuvo. Ar galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kolegos kalbėti neužsirašė. Balsuosime, kai ateis laikas.
10.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619. Čia buvo vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kalbėti nori… Atsisako. Tada kalbėtojų nebus, vadinasi, balsuosime tam numatytu metu.
10.44 val.
Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513(2). Svarstymas. Gal kas mums paskaitytų komiteto išvadą? Iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto parašytas gerbiamas A. Vyšniauskas. Jeigu rastų laiko ateiti iki tribūnos, tai mes išklausytume TTK išvadą. Pati pirmininkė gerbiama I. Haase mums pagarsins komiteto išvadą. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-3513. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam konstituciniam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymui bei išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Dabar galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys A. Petrošius. Bent jau taip yra numatyta, kad jūs galėtumėte išvadą pristatyti. Mes ją jums galime paskolinti, tik paskui grąžinkite. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3513 ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju už pagarsintą išvadą. Dabar dėl viso projekto nori pasisakyti R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, labai teisingai Teisės ir teisėtvarkos komitetas taiso įstatymo projektą ir pritaria iniciatorių pateiktoms pataisoms, nes yra keturi esminiai principai, galiojantys visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurios deleguoja savo parlamentarus į Europos Parlamentą. Tai yra slenkstis, ne didesnis negu 5 %, tai yra proporcingumo principas, kai pasiekiami tie 5 %, rinkimų data ir rezultatų paskelbimo valanda. Tai taisyklės, kurios galioja visoms Europos Sąjungos valstybėms. Taisydami šiuos du straipsnius, iš tiesų taisome du pagrindinius principus, kurie nebūtų išlaikomi, jeigu liktų tos nuostatos, kurios kažkokiu būdu atsirado naujame Rinkimų kodekse. Todėl tikrai siūlau įvertinti teisininkų spendimą, kad Rinkimų kodeksas yra taisytinas, ir pritarti iniciatorių pateiktiems pasiūlymams, atitaisantiems tas klaidas, kurių mes, kaip valstybė, demokratiška valstybė, tikrai nenorime. Norime, kad mūsų rinkimai, kurie bus netrukus, būtų organizuoti tinkamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti, tai labai džiugu. Tada balsuosime tam numatytu laiku netrukus.
10.47 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1129 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3562 (pateikimas)
Dabar atkeliavome prie darbotvarkės 1-8 klausimo. Labdaros ir paramos įstatymo projektas Nr. XIVP-3562. Pranešėjas pasiruošęs, galės mums pateikti? Gerbiamas A. Veryga pateiks Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1129 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Trumpai pristatysiu, ką siūlytume keisti, nes ne aš vienas teikiu šitą pataisą, kartu yra dar beveik 30 kolegų Seimo narių pasirašę šią įstatymo pataisą.
Priimto Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimu, kuris įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, yra nustatyta, kad parama, tai yra tas 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio… atitinkamais lėšų gavėjais galėtų būti laikomi tik tam tikri juridiniai asmenys, tai yra nevyriausybinės organizacijos, kaip jos yra apibrėžtos Organizacijų plėtros įstatyme. Tačiau, esant tokiai teisės akto nuostatai, didžioji dalis religinių bendruomenių ir bendrijų netenka galimybės būti paramos gavėjais, nes daugelis jų nevykdo kitos veiklos, išskyrus religinę.
Todėl siūlytume šitą klaidą ištaisyti, nes, mūsų manymu (ir tikrai noriu padėkoti daugeliui pasirašiusių kolegų, pasirašiusių šią įstatymo pataisą), visgi buvo padaryta klaida išbraukiant iš šio įstatymo religines bendruomenes kaip galimas šitų lėšų gavėjas. Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą.
Aš pasakysiu gal dar tokį argumentą, kuris, mano supratimu, yra ir tam tikra prasme moralinis argumentas. Mes daug kalbame apie Bažnyčios, religinių bendruomenių ir joms priklausančių asmenų vaidmenį, taip pat svarbą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, platinant „Katalikų Bažnyčios kroniką“. Visi atsimename, su kokiu užsidegimu ir entuziazmu žmonės prisidėdavo ir padėdavo atkurti, atstatyti bažnyčias. Ir dabar toks paradoksas: nugyvenę tris dešimtmečius nepriklausomybės, staiga nusprendėme, kad iš šitų bendruomenių reikėtų atimti pinigus ir galimybę piliečiams patiems laisvai nuspręsti, ką jie galėtų ar negalėtų remti. Tikrai dar kartą dėkoju visiems kolegoms, kurie pasirašė šią įstatymo pataisą, ir kviesčiau jai pritarti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Susikaupė jūsų paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas A. Bagdonas klausia pirmasis. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu tik priminti, kad būtent šioje kadencijoje buvo atkurtas teisingumas ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata, na, 1,2 % yra galimybė skirti tik nevyriausybiniam sektoriui, kuris nėra finansuojamas iš biudžeto. Religinėms bendruomenėms niekas netrukdo įsteigti nevyriausybinę organizaciją šalia parapijos ir tokią paramą gauti.
Klausimas jums yra toks. Iki tol buvęs reglamentavimas numatė, kad religinės bendruomenės savo finansinių ataskaitų apskritai neteikia, visi kiti teikia, religinės bendruomenės neteikia. Tai klausimas, ar jos būtų pasiruošusios, kaip ir visi kiti, tokias ataskaitas teikti viešai?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš nelabai galiu atsakyti už religines bendruomenes į šitą klausimą, nes jūs lyg ir joms jį adresuojate. Aš manau, kad jos turbūt nelabai ką turi slėpti. Žinau, kad tikrai yra tokių bendruomenių, kurios labai skaidriai teikia ataskaitas, iš esmės už kiekvieną eurą atsiskaito savo bendruomenės nariams ir tai viešai pristato, nes tai yra papildomas motyvas žmonėms aukoti, prisidėti. Kai tu žinai, kur keliauja tavo paaukoti pinigai, aš manau, kad bet kuriai bendruomenei tai yra sveikas dalykas.
O dabar dėl to, ką jūs sakote, kad yra atkurta tam tikra teisybė ir teisingumas, aš vis dėlto nesutikčiau, nes nevyriausybinė organizacija turbūt nėra vienintelė forma. Čia mes galėtume, ko gero, diskutuoti ir apie buvusią paramą švietimo įstaigoms, čia jas turbūt turite galvoje. Tiesą sakant, aš buvau gimnazijos tarybos pirmininku ir nežinau, kas dėl to buvo blogai. Suprantate, tai, kas yra skiriama iš biudžeto, turi tam tikrus apribojimus, kam gali būti naudojama. Bendruomenė, kuri yra ten susibūrusi, ji nėra visiškai laisva panaudoti tuos pinigus. Tai tikrai prisimenu, kad būdavo daug pageidavimų ir iš moksleivių, ir iš tėvelių, kurie sugalvodavo tikrai, kaip tas lėšas prasmingai panaudoti. Tai ne tik religinėms bendruomenės, aš manau, buvo padaryta tam tikra žala. Ko gero, be reikalo mes nusiaurinome iki nevyriausybinių organizacijų. Čia požiūrio reikalas, bet, sakau, kadangi turiu asmeninį patyrimą, tai drąsiai galiu sakyti, kad dalį sprendimų laisvės tos bendruomenės taip prarado.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama R. Tamašunienė užduos klausimą. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia aš noriu padėkoti kolegai, kuris vis dėlto, mano vertinimu, teikia įstatymo projektą, kuris kaip tik sprendžia diskriminacinį klausimą, nes ir religinės bendruomenės nėra biudžetinės įstaigos, nesinaudoja tam skirtomis biudžeto lėšomis. Iš tikrųjų, dėl to išgyventi yra labai sudėtinga renkant tik aukas, suaukotas tikinčiųjų per pamaldas. Aš noriu jūsų paklausti. Žinome, aišku, religinių bendruomenių, pačios Bažnyčios požiūrį į šitą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, bet ar jums žinomas ir žmonių, gyventojų poreikis būtent pasinaudoti šitokiomis šio įstatymo numatytomis ir jūsų siūlomomis pataisomis?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai pačiam yra ne sykį tekę sulaukti klausimų todėl, kad… Na, Bažnyčios yra ganėtinai aktyviai pristatoma ir paaiškinama. Dalis gyventojų, mes galime tą pajamų mokestį, gaunamą jo dalį, ne vienus metus paskirti tam tikram paramos subjektui, kuris šiuo metu gali gauti. Dabar žmonėms jau yra aiškinama, kad kitais metais įsigaliojus tiesiog tie jų paskirti pinigai, jeigu nepaskirs jų kam nors kitam, iš esmės nukeliaus į bendrą biudžetą. Tikrai yra tekę girdėti ne iš vieno piliečio, bendruomeniško žmogaus, dalyvaujančio religinių bendruomenių veikloje, ir prašymą, ir paraginimą visgi šią problemą išspręsti. Ne tik religinių bendruomenių vadovams, bet ir patiems piliečiams atrodo, kad tai yra diskriminacija, nes jie negalės skirti pinigų, kam buvo įpratę juos skirti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu, iš tikrųjų pati pasirašiau ir palaikau šią iniciatyvą. Tačiau mano klausimas. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu būtų papildyta? Mes žinome, kad biudžetinės įstaigos (mes kalbame apie vaikus, mes kalbame apie ugdymą), ikimokyklinės įstaigos, lygiai taip pat savivaldybės nėra šimtu procentų pajėgios skirti tiek lėšų, kiek galėtų, o tėvai vis dėlto yra vienaip ar kitaip suinteresuoti. Aš sutinku, kai kas pasakys, steikite asociacijas, steikite bendruomenę ar dar ką nors panašaus. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu mes įstatymą papildytume? Ačiū. Grįžtame prie senesnio varianto.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už šitą klausimą. Aš jau galbūt iš dalies į jį ir atsakiau. Atsakiau į kolegos Andriaus prieš tai buvusį klausimą. Aš tikrai būčiau už, jeigu mes jį pildytume, juo labiau kad ta galimybė dabar steigti nevyriausybinę organizaciją… Man yra tekę vadovauti ne vienai nevyriausybinei organizacijai. Tikrai su visa pagarba visiems, kurie sako, kad čia yra tokia kaip ir galimybė. Aš suprantu, kad tai yra ir tam tikras apribojimas, nes įsteigtai organizacijai pradeda galioti labai daug reikalavimų: ir savo finansus atskirai tvarkyti, ir visokius posėdžius atskirai daryti. Žodžiu, yra daug visokių biurokratinių dalykų, kurie, sakykime, apriboja žmones, ypač tuos, kurie gal nežino visų teisinių niuansų, jiems reikėtų į juos gilintis. O ugdymo įstaigų bendruomenės jau visa tai turi, nes tas procentas patekdavo į jų bendrą biudžetą, tik tiek, kad būdavo laisvė visiškai kitaip tuos pinigus naudoti. Vadinasi, nesukuriama papildoma našta tai bendruomenei ar tai tarybai, kur dalyvauja ir moksleiviai, ir tėvai, skirti pinigų. Biudžetas yra sutvarkomas, atsiskaitoma už jį skaidriai, bet tai nesukuria papildomos naštos, net kitąkart ir finansinės naštos, papildomai samdant buhalterį. Aš tikrai būčiau už, jeigu toks pasiūlymas atsirastų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, čia, matyt, net nėra ginčų, kad religinėms bendruomenėms trūksta lėšų, reikia išlaikyti bažnyčias, kitus pastatus, visuomet reikia resursų. Klausimas yra toks. Ar čia yra teisingas kelias – lyginti su nevyriausybinėmis organizacijomis, ar nebūtų teisingesnis kelias, kaip kitose valstybėse, numatyti tam tikrą pajamų mokesčio dalį religinėms bendrovėms, kurioms asmuo priklauso? Pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitose valstybėse tiesiog nuo parapijiečių, priklausančių tam tikrai parapijai, tam tikra gyventojų pajamų mokesčio dalis nuskaičiuojama. Taip religinės bendruomenės, bendrijos gali oriai gyventi ir tvarkyti savo ūkinius reikalus. Ar nemanytumėte, kad tas kitas kelias būtų gerokai racionalesnis, efektyvesnis ir užtikrintų geresnį religinių bendruomenių finansavimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Geras klausimas. Niekada mes per daug apie tokį sprendimo variantą nesame diskutavę. Aš nežinau, koks būtų pačių religinių bendruomenių požiūris ir jų narių požiūris, ar ne? Jeigu būtų tokia jų iniciatyva, aš manau, apie ją būtų galima diskutuoti Seime. Bet jei kalbame apskritai apie pasirinktą kelią, aš nemanau, kad jis neteisingas. Ta procento dalis iš esmės piliečio valia yra skiriama tam tikrai visuomeninei ar religinei veiklai. Tos pačios religinės bendruomenės juk vykdo tam tikrą visuomeninę veiklą, ar ne? Jos prisideda prie tam tikros savo bendruomenės narių priežiūros, pagalbos teikimo, vaikų priežiūros, galbūt kitų pagalbos priemonių ir panašiai. Manau, kad tai yra visgi plačiąja prasme irgi tam tikra nevyriausybinė veikla, tik tiek, kad jinai įstatymiškai šiuo metu nėra taip traktuojama. Kaip ir minėjau ankstesniuose atsakymuose, nepriverčiant žmonių papildomai apsikrauti biurokratiniais dalykais, manau, kad šiuo atveju, kol mes nesame sutarę dėl kokio nors kito finansavimo mechanizmo, tai yra geras sprendimas bent jau Lietuvai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt jau paskutinis pagal laiką norėtų paklausti gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia mes turbūt gyvename valstybėje, kurioje visiems galioja vienodi įstatymai. Jeigu mes visi norime būti vienodi, tai kodėl vis dėlto siūlome vieną grandį išbraukti ir leisti naudoti lėšas savaip, turėti kitokią atskaitomybę ir taip padaryti tarsi lygius tarp lygių? Juk ką tik pats paminėjote, kad čia yra finansai, čia reikės apsunkintai ir visa kita, bet daugybė nevyriausybinių organizacijų… Nežinau, kiek kartų jų nariu buvau, teko ir vadovauti joms, iš tiesų tai yra ūkinė veikla. Aš, pavyzdžiui, galvoju, kad kaip tik Labdaros ir paramos fondo turėjimas yra didelis palengvinimas bet kuriai bendruomenei, tai yra jinai užsiima savo veikla, užsiima savo, sakysime, jeigu tai yra tikėjimas, vertybių sklaida, o lėšomis ir ūkiniais reikalais užsiima fondas, tai yra jo darbas. Tada atskaitomybė yra vienoda visoms nevyriausybinėms organizacijoms, kas visiškai normalu. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Visi vienodi mes turbūt niekada nebūsime, ar ne? Nėra tokio tikslo visus absoliučiai visais klausimais suvienodinti. Man taip pat yra tekę ir būti nevyriausybinėse organizacijose, ir vadovauti, ir bendrauti su žmonėmis, kurie turi tam tikrų norų prisidėti prie visuomenės gyvenimo, būti pilietiški ar kitaip aktyvūs, tiems savo pilietiniams tikslams ar religiniams norams atstovauti, bet dažnu atveju jie nesiryžta to daryti būtent dėl to, kad tenka kurti sudėtingus biurokratinius mechanizmus. Deja, bet čia, Seime, mes matėme ne vieną iniciatyvą netgi ir subiurokratinti kai kuriuos nevyriausybinių organizacijų dalykus dėl veiklos tęstinumo, savanorių mokymų ir taip toliau. Netgi tas pats nevyriausybinis sektorius yra stumiamas tam tikra prasme tapti kuo toliau, tuo labiau formalus, užkraunant jam įvairiausius sudėtingiausius reikalavimus, kai pati visuomeninė veikla turėtų būti maksimaliai paprasta. Žmonės, kurie turi abejonių dėl to, ar jų lėšos yra skaidriai naudojamos, tai žmogus čia skiria savo dalį surinktų mokesčių, todėl manau, kad jisai kitą kartą jų tiesiog nebeskirs. Juk tai yra laisva valia žmogaus skiriamas pasirinkimas. Aš nematau čia dėl to kokios nors problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tiksliau, laikas pasibaigė.
Dabar motyvai už. Buvo, tikrai mačiau, nemažai kolegų, tik čia man dabar dingo. Pirmasis – gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, reikėtų mums pripažinti, kad padarėme tam tikrą klaidą, kai išbraukėme biudžetines organizacijas iš tų paramos gavėjų, galinčių gauti tą gyventojų procentą, o kartu išbraukėme ir religines bendrijas. Tai vis dėlto yra skirtingi subjektai. Čia kolegos sako, jog gali religinės bendrijos įkurti fondus ar asociacijos šalia savęs ir taip tą paramą gauti. Tai kam vis dėlto stumti juos į tokį nereikalingą formalizmą? Tie argumentai, kad kai kuriais atvejais religinės bendrijos gauna komercinių pajamų, vėlgi nėra stiprūs, nes tai vis dėlto sudaro nedidelę dalį tų lėšų, kurių reikia bažnyčioms išlaikyti. Vis dėlto bažnyčia šiuo metu gyvena iš žmonių aukų, todėl tikrai nėra logikos, kad uždraustume tikintiesiems tą procentą nuo savo pajamų mokesčio pervesti tai religinei bendruomenei, kuriai žmogus priklauso. Tuo labiau kad parama religinėms organizacijoms skiriama net iš valstybės biudžeto. Tai tikrai parodo, kad yra remtinos struktūros, ir tos rėmimo formos visos turi būti numatytos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat niekas nenori kalbėti prieš.
Gerai, kadangi jau yra balsavimo langas, tai, gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradėsime balsavimus. Čia tikrai jau esame padirbėję, tų balsavimų bus. Tradiciškai balsavimą siūlau pradėti nuo to klausimo, kurį ką tik apsvarstėme, tai yra Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3562, kurį ką tik pristatė gerbiamas A. Veryga. Pateikimas. Balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 119: už – 88, prieš – 3, susilaikė 28. Taigi po pateikimo yra pritarta. Dabar siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Matau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prie šoninio mikrofono. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Gerai, bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime bendru sutarimu? Ir siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau keliaujame į darbotvarkės pradžią ir iš eilės taip, kaip apsvarstėme, balsuosime. Taigi mūsų Investicijų įstatymo blokas ir po vieną balsuosime.
11.07 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 155 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3596(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Investicijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3596. Labai svarbus įstatymas. Balsuojame. Investicijų įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 118, prieš – 4, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3597(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.2 klausimas – lydimasis Teritorijų planavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3597.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 113, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dar vienas lydimasis, darbotvarkės 1-3.3 klausimas… E. Pupinis per šoninį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, kažkaip netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką. Praeitą balsavimą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. E. Pupinis balsavo už. Gerai.
11.08 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3598(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar tada darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Žemės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3598. Pasižiūrėkite, ar visi taip paspaudėte mygtukus. Balsuojame dėl Žemės įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27, 28 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3599(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Statybos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3599. Balsuojame dėl Statybos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 117, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3600(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3600. Balsuojame. Paskutinis lydimasis iš šio svarbaus paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas) Sveikinu įveikus šį etapą. Linkime gerų statybų.
11.10 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391. Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl Teisės gauti informaciją įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 118, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390(2). Kažkaip užstrigo mums ginklai. Atstrigo. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas) Tiksliau, nutarimas priimtas.
11.12 val.
Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas, čia jau svarstymas. Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Dabar, gerbiami kolegos, kadangi balsavimo langas yra iki 11 val. 50 min., mes ir svarstysime, ir balsuosime iš karto dėl tų projektų, bet jau šiek tiek labiau palengva.
11.12 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446. Čia yra svarstymas. Iš Užsienio reikalų komiteto galbūt A. Lydeka. Ar jis yra? Galėtų mums perskaityti komiteto išvadą, bet aš nematau. Iš Užsienio reikalų komiteto gal kas nors galėtų? Prašom. Gerbiama G. Burokienė. G. Surplys. Matau, dabar atsistojo G. Surplys. Duosime tą išvadą, jūs tik ją pagarsinkite mums, kad man nereikėtų. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė ir mūsų nuomonė yra pritarti abiem klausimais.
PIRMININKAS. Dėkoju, nebuvo sudėtinga išvada. Dabar gerbiama I. Haase galbūt Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Jeigu tokia pat trumpa, galėjome gal ir iš vietos įjungti, bet jeigu jau einate, pakeliui, tai tada iš tribūnos garbingai mums praneškite gerąją naujieną. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo projektui Nr. XIVP-3446. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kolegos, balsavimo langas vis dar atviras. Greitai apsvarstėme projektą ir balsuojame dėl įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-3446.
Užsiregistravo 114, balsavo 113, visi 113 balsavo už. Taigi pritarta po svarstymo.
11.15 val.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3461(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3461. Dabar čia svarstymas. Pirmiausia komitetų išvados. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą galėtų pagarsinti gerbiamas J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2024 m. balandžio 10, 17 ir 18 d. apsvarstė projektą ir priėmė pagrindinio komiteto išvadą. Komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3461(2) ir komiteto išvadoms. Ar čia man?..
PIRMININKAS. Taip.
J. JARUTIS (LVŽSF). Yra Seimo narių pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Tai kolegos V. Pranckiečio ir kitų Kaimo reikalų komiteto narių pasiūlymai dėl 1 straipsnio…
PIRMININKAS. Tai mes dar svarstysime, vėliau tada svarstysime atskirus pasiūlymus. Ačiū tada už išvadą.
Papildomas buvo Užsienio reikalų komitetas. A. Ažubalis gal galėtų išvadą mums paskaityti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo pakeitimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1. Ir išvada: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiami kolegos. Dabar diskusija. Pirmasis užsirašė gerbiamas V. Rakutis. Prašau į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, mūsų Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas tikrai daug dėmesio skyrė diskusijoms šiuo svarbiu klausimu. Išgirdome daug įvairių nuomonių. Čia norėčiau šiek tiek išsakyti savo nuomonę.
Yra kaip ir dvi tokios tendencijos. Viena tendencija yra mūsų saugumo struktūrų, kurios atsako už krašto saugumą ir mato labai didelį skaičių naujai atvykstančių žmonių, kurių patikimumo patikrinti fiziškai neįmanoma. Kalbama apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie tris kartus per savaitę važiuoja per sieną. Ką jie ten, kokias instrukcijas gauna, žinoma, kas vadovauja Baltarusijos pasienio tarnybai, ir sako, toks didelis skaičiaus didėjimas jokios tarnybos negali būti apžvelgiamas. Nėra tokių pajėgumų. Negali Saugumo departamentas padvigubėti ar patrigubėti.
A. Ažubalis savo pastabomis iš esmės ir reagavo į šią situaciją. Jau trejų metų ataskaitose yra kalbama apie tai, kad mūsų saugumo institucijos aliarmuoja dėl tokios situacijos. Kalbama iš tikrųjų ne tik apie Baltarusijos piliečius, bet šiaip daug žmonių atvyksta į Lietuvą ir tas jaučiasi Lietuvoje. Ir ne tik Vilniuje, bet taip pat ir Šiauliuose, Kaune ir kituose miestuose.
Kita problema, apie kurią kalba mūsų Ekonomikos ministerija, kalba mūsų verslininkai, yra ta, kad Lietuvoje trūksta gyventojų, trūksta darbuotojų. Yra kalbama apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurių šiandien reikia Lietuvos ekonomikai – tiek aukštos pridėtinės vertės sektoriui, bet taip pat ir paprastų darbuotojų, vairuotojų ir kitų. Taigi ekonominis Lietuvos interesas būtų už tai, kad tų darbuotojų būtų. Ir, žinoma, argumentas yra toks, kad geriau tegu jie atvažiuoja iš Baltarusijos, kur yra kraštas istoriškai su Lietuva susijęs, na, kur žmonės supranta tas kalbas, kuriems nesunku grįžti namo, jie nesijaučia tokie izoliuoti nuo savo tėvų, nuo savo krašto.
Tai tokie du dalykai. Mūsų užduotis buvo, kaip sutaikyti tuos du skirtingus interesus, kartu neužkertant kelio baltarusiams, nes iš tų apklausų, kokias mes gauname iš mūsų kolegų ir iš mūsų pačių žvalgybos institucijų, šis klausimas yra ypač svarbus baltarusiams. Ypač. Nes nuo to gebėjimo parvažiuoti namo priklauso jų gyvenimo kokybė. Tiesiogiai. Čia jiems yra prioritetas.
Taigi turime dar trečią failą. Todėl priimdami sprendimus mes ir stengiamės juos sutaikyti, rasti tam tikrą kompromisinį variantą. Ir tai, kur yra NSGK kompromisinis variantas, čia gerbiamas mūsų komiteto pirmininkas suformulavo šį pasiūlymą, kaip mes turėtume daryti, jis ir bando juos sutaikyti. Padauginti tų apribojančių priemonių, kad nebūtų tokių srautų judančių žmonių. Tam buvo uždaryti keli pasienio postai. Ir tam, kad galėtume taip sumažinti tą srautą, kuris juda, kad būtų galima jį bent kiek sužiūrėti, bet neuždaryti tiek, kad tie žmonės negalėtų egzistuoti. Nes toks, koks buvo Audroniaus pasiūlymas – tik vieną kartą per metus, buvo pasiūlymas ir iš viso neišleisti, tai yra socialinių santykių griovimas, kai tu nedalyvauji vestuvėse, kai tu nedalyvauji laidotuvėse. Tos išimtys buvo aprašytos, bet kaip tu jas patikrinsi, tas išimtis? Ar atneštas dokumentas, kad tu buvai laidotuvėse, negali būti sufabrikuotas KGB? Žinoma, gali, tiems žmonėms tikrai padės. Dėl to tas mechaninis skaičiavimas, ko gero, yra vienintelė priemonė, ir buvo rastas šitas sprendimas, kad per 3 mėnesius kartą žmogus kaip ir gali važiuoti, bet jeigu jis važinėja dažniau, tai yra negerai, tai yra kažkas negerai. Sunkia širdimi priėmėme šitą sprendimą. Aš asmeniškai pažįstu baltarusių, žinau, kaip jie čia gyvena, yra labai puikių žmonių, tikrai nesinori jų nuteikti prieš save ir pastumti meškai į glėbį, bet mes vis tiek ką nors turime daryti, negalime gyventi taip, kaip yra.
Turiu paminėti dar vieną interesą, į kurį atsižvelgėme, tai yra mūsų lietuviai, gimę Baltarusijos teritorijoje, yra lietuviškos salos, lietuviškos mokyklos dešimtmečius veikia, jiems reikia aplankyti ir kapus, ir gimines, jie taip pat čia darė įtaką, bandė kalbėti, kad atkreiptume dėmesį į jų problemas. Tai apie tai irgi galvojame, bet sunkia širdimi siūlome priimti tas ribojamąsias priemones, nes mes turime sužiūrėti, kas vyksta mūsų pasienyje. Priešingu atveju nebegalėsime suvaldyti saugumo situacijos Lietuvoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašęs gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš visada galvoju, ar toli galima eiti, kiek galima tyčiotis iš žmogaus dėl jo tautybės? Nesvarbu, ar tu rusas, ar tu baltarusis, apriboti galimybę grįžti į tėvynę, nesvarbu, ar tavo tėvai serga, ar kitos bėdos. Ir man kyla paprastas klausimas: ar baltarusiai taip pat elgiasi su lietuviais, gyvenančiais ten, – taip pat uždraudė jiems grįžti į Lietuvą? Ar rusai taip elgiasi su lietuviais, gyvenančiais Rusijoje, – uždraudė jiems grįžti į Lietuvą? Nes jeigu tu grįši daugiau nei X kartų, iš karto esi nusikaltėlis ir tave reikia išmesti. Aš galvoju, kada jūs sustosite, ar yra kokia riba? Gal greitai pasiūlysite rusams ir baltarusiams žvaigždę nešioti ar dar kokį skiriamąjį ženklą, nes tai bus kažkam saugiau, kažkam maloniau, tarnyboms dirbti nebereikės, tikrinti nebereikės?
Aš galiu pateikti Akmenės rajono pavyzdį. Atvyko šeima, žmona ukrainietė, vyras rusas, su vaikais, visa šeima. Įsidarbino, dirba Lietuvoje, gavo laikinus leidimus, vaikai ėjo į mokyklas – ir ateina žinia, kad už tai, jog vyras rusas nuvažiavo pas sergančius sunkia liga tėvus šiek tiek daugiau kartų, negu tai yra neįtartina, juos reikia išmesti iš čia. Tada prasidėjo grasinimai, kad bus deportuoti. Ir kokia baigtis? Visa šeima išmesta. Ukrainoje neturi kur grįžti, nes namų nebėra, netgi namų nebeliko, nebeliko kur grįžti Ukrainoje, tai visa šeima deportuota į Rusiją.
Jeigu mes tokius įstatymus priimame ir nurodome, kiek kartų galima grįžti į tėvynę, nes po X kartų tu jau esi nusikaltėlis, tai jau toks vaizdas, kad, mieli konservatoriai, tuojau jiems žvaigždes pradėsite kabinti. Gėda už tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Hm, dėkoju. Diskusija baigta, grįžtame prie projekto. Kviečiame pagrindinio komiteto atstovą grįžti į tribūną, nes svarstysime įvairius pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių V. Pranckiečio, K. Starkevičiaus, V. Kanopos ir kitų pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Dabar gal sudarykime galimybę kolegoms pristatyti patį pasiūlymą. Ar V. Pranckietis galėtų, ar kiti? Prašom. Gal jums tinka pritarti iš dalies?
V. PRANCKIETIS (LSF). Tinka, nes iš esmės yra perkelta ta įstatymo forma, kurią siūlė Kaimo reikalų komitetas, kad būtų uždraustas grūdų importas ir prekyba iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia forma jis perkeltas, ir komitetas pritarė iš dalies, pritardamas esmei. Ačiū.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti, pritariate iš dalies, jus tenkina. Gerai, tada galime judėti toliau. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių A. Ažubalio, V. Rakučio, K. Starkevičiaus ir A. Jakavonytės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Čia, matyt, reikės diskutuoti ir balsuoti. Gerbiamas A. Ažubalis gal pristatytų tą siūlymą? Prašau. Jums mikrofonas jau įjungtas, galite pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Na, buvo toks siūlymas, kad jeigu per paskutinius 12 mėnesių žmogus, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kerta valstybės sieną daugiau kaip kartą per 3 mėnesius, jis netenka laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Komitetas pasiūlė kompromisą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Galiu?
PIRMININKAS. Prašau, komiteto nuomonė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas pasiūlė kompromisinį variantą – prisiderinti prie Šengeno vizos galiojimo laikotarpio, tai yra vieną kartą per ketvirtį arba kas 30 dienų. Kaip kolega Audronius ir pripažino, jo siūlymui komitetas nepritarė, dėl vieno vykimo per sieną per metus. Komitetas pritarė patobulintam sprendimui, kad leidžiama kartą per 3 mėnesius vykti per sieną ir už tai nėra jokių sankcijų.
Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 2, prieš – 2. Lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Gerai. Bet čia vis tiek mes traktuojame kaip du siūlymus. Pirmiausia mums reikia apsispręsti dėl A. Ažubalio ir grupės parlamentarų siūlymo.
Dabar dėl pasiūlymo bus diskusija. D. Gaižauskas už pasiūlymą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kolegos, išties siūlyčiau palaikyti A. Ažubalio siūlymą. Kodėl? Todėl, kad jis atliepia į mūsų specialiųjų tarnybų, tai yra Valstybės saugumo departamento, pastabas dėl to, kad per šiuos metus… tai laikinąjį įstatymą… reikia imtis papildomų priemonių padedant Valstybės saugumo departamentui susitvarkyti su iškilusiomis grėsmėmis, bandant patikrinti, ar baltarusiai, kurie grįžta į Baltarusiją iš Lietuvos, nėra paveikti KGB tarnybų.
Mes puikiai žinome, kad labai daug pastangų dabar deda Baltarusijos specialiosios tarnybos prieš tuos, kurie sugrįžta iš Lietuvos, ir daro įvairiausias poveikio priemones. Valstybės saugumo departamentas kiekvieną išvykusį turi instruktuoti, ką daryti ir panašiai. Bet šiandien mastai yra tokie dideli, kad, įsivaizduokite, valstybės saugumo pareigūnai per vieną dieną turi patikrinti 600 asmenų, ar jie kelia grėsmę, ar ne. Tai neįmanoma. Dėl to prašė bent metams pabandyti apriboti ir sustabdyti jų vykimą į Baltarusiją, namo, nes jeigu jiems yra kilusi grėsmė, tegul jie būna Lietuvoje, bet ten negrįžta. Būtent šitas pasiūlymas padėtų susitvarkyti su kilusiomis grėsmėmis. Jis yra tikrai nepažeidžiantis žmogaus teisių, nes lietuvių saugumas yra pirmiausia.
Siūlyčiau palaikyti A. Ažubalio sprendimą, nes jeigu baltarusis nori grįžti su išlygomis, tai šis įstatymas nedraudžia, o papildomai netgi valstybės saugumo pareigūnai instruktuotų, kokius veiksmus daryti grįžus, jeigu prieš jį buvo daromos poveikio priemonės. Audroniau, jūsų pasiūlymas tikrai labai geras. Jisai atliepia grėsmes, kurios šiuo metu kyla dėl baltarusių grįžimo į Baltarusiją iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą nori kalbėti net septyni Seimo nariai, bet tik vienas gali. Gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Manau, niekas nebando paneigti, kad egzistuoja grėsmės, kad su jomis turime kovoti ir kad iš tiesų Valstybės saugumo departamentas turi visu pajėgumu dirbti tuo klausimu. Tačiau pasiūlytas sprendimo kelias tikrai yra neadekvatus ir iš tiesų apima tiktai labai siaurą keliautojų ratą. Nelabai yra aišku, kodėl apskritai tik baltarusiams reikia drausti grįžti į Baltarusiją, kodėl lietuviai gali važiuoti į Baltarusiją ir niekaip tai nėra apribojama, nes juos irgi gali verbuoti, nepriklausomai nuo pilietybės.
Man atrodo, kad tas verbavimas iš tiesų kelia grėsmę ne tik verbuojant, jeigu tu grįžti. Verbavimas vyksta nuolatos ir Lietuvoje. Lietuvoje yra beveik 3 mln. žmonių, kuriuos reikia tikrinti, ir reikia atitinkamų sistemingų priemonių, kaip mes galime užtikrinti saugumą Lietuvoje. Bet išsirinkti vieną pilietybę, vieną šalį ir pasakyti, kad čia mes dabar skaičiuosime, kiek kartų kas grįžo, tikrai nėra geras sprendimo būdas.
Siūlyčiau balsuoti ne tik prieš šitą A. Ažubalio siūlymą, bet iš tiesų labai daug abejonių kelia ir pats priimtas komiteto kompromisinis variantas. Aš tiesiog matau, kad nėra kito būdo, jeigu mes norime iki gegužės 1 dienos priimti patį įstatymą, tai turbūt reikia balsuoti per svarstymą už komiteto kompromisą ir po to skubiai jį taisyti iki priėmimo, bet šitokių siūlymų tikrai siūlau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuojame dėl A. Ažubalio ir grupės Seimo narių pasiūlymo. Įvyko diskusija ir mes balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 112: už – 20, prieš – 47, susilaikė 45. Akivaizdu, kad pasiūlymui nepritarta.
Dabar tada dirbame toliau taip. Yra komiteto pasiūlymas, kuris tampa atskiru, nes mes sprendėme dėl A. Ažubalio ir Seimo narių taip pat atskirai. Gal tada komiteto atstovas gerbiamas J. Jarutis pristatytų komiteto pasiūlymą? Dėl to taip pat reikės balsuoti. Jeigu nei to, nei to nepriimsime, tai liks, kaip anksčiau buvo. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas pasiūlė patobulinti kolegos A. Ažubalio pasiūlymą ir vietoj „vieno karto per metus vykimo per sieną“, įrašyti „kartą per ketvirtį“, kartą per 3 mėnesius. Kaip ir minėjau, dėl šio kompromisinio varianto už balsavo 4, prieš – 2, susilaikė 2. Lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių kalbėti tik prieš pasiūlymą. V. Mitalas kalba prieš pasiūlymą. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, tie argumentai, kurie buvo sakomi apskritai dėl šitos priemonės tikslingumo ir prisidėjimo, sprendžiant nacionalinio saugumo iššūkius, jau buvo išsakyti. Komitete mes taip pat diskutavome, ar apskritai Ribojamųjų priemonių įstatymas yra tas įstatymas, kuriame ir turi būti numatyti leidimų suteikimo, išdavimo ir atėmimo klausimai, nes Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuriame paprastai yra numatyti šie klausimai, mes svarstysime artimiausiu metu. Aš tiktai gal pridurčiau, kad apskritai uždarius du kontrolės punktus su Baltarusija (tai įvyko Vyriausybės sprendimu ne taip ir seniai), mes objektyviai jau turime apribotas keliavimo galimybes. O tos keliavimo galimybės į Baltarusiją per Latvijos Respublikos teritoriją, per Lenkijos Respublikos teritoriją lieka atviros. Kad ir kokį mes čia dėsime stabdį, ribojimą, tai iš esmės nacionalinio saugumo padėties nepakeis, mūsų specialiųjų tarnybų darbo nepalengvins ir būtent dėl to mes šaudysime iš patrankos tikrai ne į tuos taikinius, į kuriuos reikia šaudyti. Todėl aš kviečiu nepritarti šitam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą kalbės gerbiamas A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad čia yra pasiektas geras kompromisas. O kolegai V. Mitalui pasakyčiau dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo – visi jo pagrindai taikomi visiems užsieniečiams, kurie atitinka LLG panaikinimo sąlygas, todėl tame įstatyme įvardinti konkrečias valstybes, kad šitoms naikiname, šitoms – ne, negalima. Mes tai ir įtraukiame, visiškai logiška, į Ribojamųjų priemonių įstatymą. Dabar kalbate, kad dviejų punktų uždarymai ką nors padarė. Nejuokaukite. Matyt, nebuvote prie sienos niekada nuvažiavęs – tiesiog pailgino eiles. Todėl, kolegos, aš manau, kad tas kompromisas, kuriame atsižvelgiama ir į verslo interesą, ir į vairuotojų interesą, aš manau, kad jis yra protingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl komiteto pasiūlymo, kurį ką tik apsvarstėme. Paties komiteto surašytas siūlymas, dėl jo mes dabar balsuojame. Kas už, tai palaiko komiteto siūlymą.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 41, prieš – 37, susilaikė 39. Pasiūlymui taip pat nėra pritarta.
Dabar keliaujame prie 2 straipsnio, dėl kurio buvo Seimo narių V. Pranckiečio, K. Starkevičiaus ir keleto kitų pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Vėlgi klausčiau autorių, gerbiamo V. Pranckiečio, ar tenkina pritarimas iš dalies? Čia yra jūsų siūlymas dėl 2 straipsnio.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tenkina. Tik netenkina vienas dalykas: kodėl Vyriausybei reikia uždraudžiamų produktų sąrašą surašyti iki liepos 1 dienos? Aš manau, kad tokiam sąrašui sudaryti užtektų kokių 3 savaičių ar mėnesio, bet nenukelkime iki naujo derliaus, kai naujas derlius iš Rusijos vėl pradės keliauti į Lietuvą ir per Lietuvą.
PIRMININKAS. Vis dėlto reikia aiškumo. Ar jūs norite, kad mes balsuotume dėl jūsų pasiūlymo, ar tinka komiteto variantas – pritarti iš dalies?
V. PRANCKIETIS (LSF). Šiame etape tinka pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tuomet nereikia balsuoti. Ačiū. Toliau. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų.
Dėl 4 straipsnio buvo vėl tos pačios Seimo narių grupės, gerbiamo V. Pranckiečio, K. Starkevičiaus ir kitų, pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Gal ir dėl šito tinka?
V. PRANCKIETIS (LSF). Tinka.
PIRMININKAS. Tinka. Dėkui. Tuomet dėkoju gerbiamam komiteto atstovui J. Jaručiui. Visą pasiūlymų svarstymo procedūrą baigėme.
Dabar dėl viso projekto už – gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Priežastys, dėl kurių buvo priimtas įstatymas, nėra išnykusios. Nustatyta, kad šios priemonės baigs galioti 2024 m. gegužės 2 d., todėl projektu siūloma pratęsti iki 2025 m. gegužės 2 d., tai yra vieniems metams. Baltarusijos specialiosios tarnybos, kaip ir Rusijos, naudoja savo piliečius, esančius Lietuvoje, kaip priedangą savo veiklai. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Deja, tam tikri Seimo narių pasiūlymai svarstymo stadijos neperėjo, galbūt bus dar priėmimo stadijoje ir šis įstatymas dar bus sustiprintas.
Taip pat, siekiant, kad šis įstatymas įsigaliotų gegužės 2 dieną, matyt, Seimui reikėtų balsuoti dėl skubos. Taigi kviečiu pritarti. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Kaip minėjau, priežastys nėra išnykusios dėl būtinybės šiam įstatymui galioti dar bent vienerius metus. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Sudarykime galimybę T. Tomilinui kalbėti. Gerbiamas Vytautai Bakai! (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai svarbu, ką mes ką tik padarėme Seime – mes nubalsavome už tai, kad baltarusiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje, vis dėlto turės galimybę pamatyti savo artimuosius, kartais nuvažiuoti į Baltarusiją. Taigi svarbiausio sprendimo mes nepriėmėme, to pavojingiausio – visus baltarusius paskelbti grėsme, nes tikrai vaikščiojome labai plonu ledu. Įstatyme vis dar lieka keletas neaiškumų. Žinau, kad bus rengiamos pataisos. Po pateikimo aš iš principo esu balsavęs už projektą, nes tikrai tam tikrų ribojimų reikia. Priėmimo stadijoje, pateikę pasiūlymus, manau, mes balsuosime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, motyvai išsakyti. Galime balsuoti. Vis dar yra balsavimo langas. Balsuojame dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto Nr. XIVP-3461.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 82, prieš – 3, susilaikė 34. Taigi pritarta po svarstymo.
Tiesa, dar prašo skubos tvarkos. Galime pritarti bendru sutarimu dėl skubos? (Balsai salėje: „Ne.“) Ne? Balsuojame. Tuomet balsuojame dėl skubos. Kolegos, balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 115, balsavo 112: už – 73, prieš – 13, susilaikė 26. Taigi yra skubos tvarka.
Gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Na, kai skubos tvarka, be jokio aptarimo, skubos būdu balsuojama, jūs suprantate, ką tai reiškia. Kaip dabar įregistruoti pasiūlymus iki priėmimo stadijos? Kurią valandą numatysite pagal skubos tvarką balsavimą ketvirtadienį? Nedarykite nesąmonių! Pasiūlote skubą. Gerai, balsuojame, skuba! Jūs atimate iš Seimo narių teisę iki priėmimo stadijos įregistruoti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Kodėl? Jūs galite šiandien įregistruoti. (Balsai salėje) Ne, 24. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Dėl skubos nėra to 48 valandų reikalavimo. Taigi jūs šiandien galite įregistruoti, jokių problemų nebus. (Balsai salėje) J. Jarutis dar per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiaip lieka galioti senas variantas, kai nėra ribojamas joks judėjimas. Yra ribojamas, bet nėra už tai sankcijos. Skuba reikalinga tam, kad įstatymo galiojimas baigiasi, sakykime, gegužės 1 dieną, balandžio 30… Dėl to yra skuba. Jeigu mes to nepadarysime, tai nebegalios įstatymas ir nebegalėsime taikyti ribojimo priemonių Rusijos, Baltarusijos piliečiams. Tai skuba reikalinga.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju už pastabas. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma. (Balsas salėje: „Po balsavimo.“) Po kokio balsavimo? Tai gerai, prašau.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Taip, yra replikų po balsavimo. A. Ažubalis – pirmasis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik galiu pasakyti, kad šituo balsavimu jūs iš principo padarėte šį įstatymą niekinį, ners ten daugiau ribojimo priemonių ir nebeliko. Kam tas įstatymas, aš nelabai suprantu. Atsiminkite, kad per ne visą pirmąjį ketvirtį 422 tūkst. baltarusių, kurie gyvena čia, Lietuvoje, turi LLG, kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną. Padauginkite iš keturių ketvirčių ir ką jūs gausite? 170 tūkst. kirtimų… 1 mln. 700 tūkst., atsiprašau. Tai jūs toliau leidžiate šitam srautui važinėti. Ir ką sako saugumas, ką sako antrukai? Jau dvejus metus iš eilės sako, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Jūs gi sakote: ne, jūs ir prisiimate atsakomybę po to.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – repliką.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dėl skubos. Vis dėlto iš tiesų toks įstatymo pakeitimas neturi būti svarstomas skubiai.
O antras dalykas, tai yra taip pat mūsų baltarusių tautybės piliečiai, ir čia ne kirtimai yra, o čia nuvykimas pas savo gimines, pas savo seną motiną ir taip toliau. Jie vyksta nuolat, ir jeigu Saugumo departamentas stebi situaciją, tai jis turi visus instrumentus tuos piliečius patikrinti. Juo labiau kad apribotas yra autobusų važiavimas. Tai autobusuose galima informuoti gyventojus, kokios grėsmės jų laukia ir taip toliau. Nutraukti maršrutai ir išvis apribojamas patekimas. Juo labiau kad lietuvių bendruomenė Pelesoje taip pat signalizuoja, kad jie, norėdami atvykti ir išvykti, taip pat susiduria su tais apribojimais, nes tiesiog nebeliko net autobuso nuvykti į vieną ar į kitą pusę. Tai reikia vertinti, kad vis dėlto šeimų sujungimo principas – tai principas, kuris galioja net karo metu. Tai labai svarbi vertybė, kurią mūsų valstybė privalo išlaikyti.
PIRMININKAS. Ką gi, replikos baigtos. Svarstome toliau įrašytus projektus.
11.42 val.
Bausmių vykdymo kodekso 15, 20, 21, 31, 37, 64, 68, 83, 90 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3280(2), Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3281(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 14, 15, 16, 25, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3282(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3283(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – projektas Nr. XIVP-3280(2) ir trys lydimieji. Bausmių vykdymo kodekso pataisų projektas su lydimaisiais. Svarstymo stadija. Pranešėja I. Haase pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ruošiasi A. Navickas arba, jeigu jo nėra, kas nors iš Žmogaus teisių komiteto. Tai prašau dėl visų projektų, nes jūsų komitetas buvo pagrindinis dėl visų.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Bausmių vykdymo kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3280 ir lydimuosius, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3281, Probacijos įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3282 ir Suėmimo vykdymo įstatymo nurodyto straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3283. Komitetas pritarė visiems patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: komiteto narių 8 balsai už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt V. Bakas galėtų Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikti? Prašytume Žmogaus teisių komiteto išvados dėl šio paketo. Yra pirmininkas, dar geriau viską žino.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų kovo 27 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui: 5 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ar pristatyti dėl lydimojo?
PIRMININKAS. Taip, taip, dėl visų.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Baudžiamojo proceso kodekso 358, 360 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą komitetas taip pat svarstė tą pačią kovo 27 dieną. 5 balsais už įstatymo projektui komitete pritarta.
Ir analogiškai Probacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą komitetas svarstė kovo 27 dieną. 5 komiteto nariams balsavus už įstatymo projektui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių, dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Baigiame nagrinėti šį klausimą, bet kadangi dar yra balsavimo intervalas, balsuosime, ar pritariame šiam paketui po svarstymo.
Balsavo 109: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.49 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 441, 98, 101 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 443 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1288(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Teismų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1288(3). Išklausysime vėl komiteto išvadų, nes yra svarstymo stadija. I. Haase – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 441 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1288(3). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Teismų įstatymo 441 straipsnio ir 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą turėtų pateikti L. Kukuraitis, jeigu jis girdi mus.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išvadoms ir apskritai įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia dėl šio projekto buvo tokia Socialinių reikalų ir darbo komiteto kaip ir pastaba, bet tai nėra įforminta kaip pasiūlymas: būtent jie pritaria Vyriausybės pastaboms, Teisėjų tarybos pastaboms ir Teisės departamento pastaboms, bet patys pasiūlymų neformuluoja, tai mums balsuoti nėra kaip. Balsavimo intervalas pasibaigęs, tai balsuosime per kitą balsavimo intervalą, kuris prasidės, kaip numatyta, 12 val. 25 min. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Baigiame kol kas nagrinėti šį projektą.
11.51 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 341, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3454(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3454(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas būtų K. Starkevičius, jis pateiks Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateiks V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė kovo 27 dieną. Sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių, skirsnio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir L. Slušnys pateiks Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Turiu pranešti džiugią naujieną, kad siūloma Seimui įstatymo projektą Nr. XIVP-3454 atmesti, nes juo siekiama lengvinti alkoholio prekybos sąlygas, liberalizuoti alkoholio reklamos reglamentavimą ir kita. Jame nėra nuostatų, kaip teikiamas projektas prisidės prie gyventojų sveikatos gerinimo, mažins bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, mažins sergamumą priklausomybių ir kitomis su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Žinoma, būtų keista, jeigu dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto nebūtų diskutuojančių. Tikrai jų yra. Pirmasis – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt būtų keista, jeigu šitie klausimai nesukeltų diskusijų. Bet labai įdomu, kad niekam nekeista, kad turbūt nėra Seimo kadencijos, kai nebūtų visokiais būdais bandoma keisti šitą įstatymą. Kažkada mes esame analizavę, kuris įstatymas yra vienas iš populiariausių Seime, į kurį labiausiai niežti sukišti rankas. Jeigu gerai atsimenu, prieš tai buvo Civilinis kodeksas, dabar Administracinių nusižengimų kodeksas toks vienas iš dažniausiai keičiamų ir Alkoholio kontrolės įstatymas buvo antras pagal populiarumą. Nežinau, ar čia tiesiog tokia mūsų kultūrinė tradicijos iliustracija, kas mums galvoje ir kas mums yra labai svarbu.
Bet jeigu kalbėtume rimtai ir apie įstatymo turinį, aš manau, kad jau vien komitetų išvados labai aiškiai parodė, apie ką yra šis įstatymas, tiksliau, jo pakeitimas, ir tai, kad Ekonomikos komitetas jam pritarė vienbalsiai, vadinasi, jis pamatė kažkokią paskatą ekonomikai, kaip sakoma, didesnę konkurenciją ir taip toliau. Ką reiškia bendrąja prasme didesnė konkurencija? Dažniausiai reiškia geresnį prieinamumą vartotojui, mažesnę kainą ir taip toliau. Ar tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas? Nes ką reiškia padaryti patogiau, pigiau, tai reiškia skatinti vartojimą.
Aš uždaviau klausimą Sveikatos reikalų komitete viceministrei ministerijos, kuri teikia šį projektą, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrei. Jos paklausiau labai paprasto klausimo, paprašiau, kad jinai atsakytų be išvedžiojimų. Aš jos paklausiau: kaip šie įstatymo pakeitimai mažins alkoholinių gėrimų vartojimą? Nes toks yra įstatymo tikslas. Jeigu jūs jo neskaitėte, galite kad ir dabar atsiversti ir paskaityti 1 straipsnio pirmą sakinį, ten yra taip parašyta. Toliau: kaip jisai įgyvendins šio įstatymo 3 straipsnyje vieną iš išvardintų Valstybės alkoholio kontrolės įstatymo principų, tai yra skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą?
Turbūt nereikia čia būti nei visuomenės sveikatos specialistu, nei dar kokiu nors superspecialistu, jeigu mokame skaityti, suprantame, kad šios pataisos prieštarauja tiek įstatymo tikslui, tiek išvardintoms valstybės alkoholio kontrolės priemonėms ir tikslams. Paklausta viceministrė niekaip negalėjo atsakyti į mano klausimą. Pradėjo aiškinti, kad čia, suprask, nei didins, nei mažins, žodžiu, jinai iš tikrųjų neva nežino, bet aš manau, kad jinai puikiai viską žino.
Kadangi tos pataisos yra atneštos verslo, tai verslas niekada nėra teikęs jokių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios mažintų pardavimus, mažintų vartojimą, nes tai prieštarautų sveikam protui. Kur jūs rasite verslą, kuris atneštų siūlymus arba sprendimus, kurie mažintų jų pelną ir mažintų pardavimus? Logika čia yra labai paprasta. Šių įstatymo pataisų tikslas yra sukurti reklamos reglamentavimo spragas ir, užuot paaiškinus Lietuvos gyventojams, kuo yra pavojingas tų gėrimų vartojimas, kad jisai sukelia vėžinius susirgimus, būtų sukuriamos sąlygos girtis apie parodas, apie visokius ten kitokius dalykus ir panašiai.
Aš nesistebiu šia Vyriausybe. Ši Vyriausybė ne pirmą kartą ateina su tokiais projektais. Netgi sveikatos ministras, kuris įjungus mikrofonus pradeda aiškint, kad jo siekis yra ilginti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, mažinti sergamumą, balsuoja už tokius įstatymų projektus Vyriausybėje. Vadinasi, jis arba nesupranta, ką šneka, arba, tiesą sakant, yra veidmainis. Kviečiu nepalaikyti šių projektų.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisakys E. Gentvilas. Nematome šiuo metu jo salėje. Tada A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kažkaip mažokai diskutuojančių. Klausimas visiems suprantamas ir aiškus – alkoholis. Sprendžiu iš to, kaip ir sakė kolega, kad mes kiekvienoje kadencijoje ir kiekvienoje sesijoje šį klausimą kaip nors pavoliojame. Perfrazuojant tą garsią frazę, mes be alkoholio nenurimsime.
Tikrai norėčiau pasakyti, kad įstatyme yra spręstinų klausimų. Labai gaila, kad viską suplaka į viena ir tokiu būdu norima prastumti tai, kas, taip sakant, tautoje jau tapo normaliu dalyku. Niekas dėl to nesiskundžia, mirčių nepastebėta dėl to, kad negalima po 15 valandos sekmadienį nusipirkti. Reklamos užtektinai. Vis tiek kas nori, tas išgeria, randa ir būdų, ir vietą.
Aš supratau, kad šitas įstatymas, vien šita versija, gali pagerinti mūsų partnerystės ryšius, nes viename iš straipsnių jūs galite įskaityti, kad verslo partneriams bus galima dovanoti alkoholio, nes sunku užmegzti ryšius be alkoholio. Aš manau, todėl ir investicijos nukenčia. Kai tik atsiras šitas straipsnis, tai verslininkai ar partneriai vienas kitą geriau supras, ir procesas vyks greičiau. Dar man keisčiau, kad anksčiau, taip sakant, degustavimo salėse ir parodose buvo galima išgerti, o dabar bus galima nuvykti į gamyklą ir gamybos vietose nemokamai ragauti. Manau, kad tai ne tos priemonės, kurių reikia tautai.
Teisingą sprendimą padarė Sveikatos reikalų komitetas. Apskritai, koks buvo mūsų kovos su alkoholiu tikslas? Kad mažiau žmonių gertų, kad žmonės būtų sveikesni, kad sveikatos įstaigos turėtų mažiau darbo, kad ypač vyrai ilgiau gyventų, nes mirtingumas nuo šitos ligos yra didelis. Einame teisingu keliu, visi rodikliai gerėja. Prieinamumas šiandien yra, alkoholis nėra uždraustas. Kodėl būtinai reikia padidinti reklamą? Reikia padidinti laipsnius ir kitus dalykus? Aš manau, kad tai ne mirtini dalykai. Bent jau dauguma Lietuvos žmonių neprašo daryti tokių pataisų. Todėl paprasčiausiai yra nesuprantama, kokį tikslą mes išsikeliame – ar lengvinti alkoholio prekybos sąlygas, ar vis dėlto suteikti galimybę žmonėms gyventi ilgiau, gyventi sveikiau. Nes šitie pinigai, kuriuos mes per akcizus gauname į biudžetą, skausmo, nelaimių, nelaimingų atsitikimų ir visų kitų dalykų atneša žymiai daugiau negu naudos. Todėl kviečiu nepritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamas Algirdai, aš tiktai norėjau patikslinti, kad šitame įstatyme nėra kalbama nei apie amžių, nei apie prekybos laiką, nei apie kitus esminius dalykus, ką jūs šiek tiek paminėjote.
PIRMININKAS. Diskutuoti baigėme. Dabar dėl motyvų. Kadangi konkrečių pasiūlymų nei Seimo nariai, nei komitetai nepateikė, yra tik bendro pobūdžio Sveikatos reikalų komiteto ir Kaimo reikalų komiteto pastabos. Dėl jų balsuoti nereikia. Galime išsakyti poziciją dėl viso projekto. Pirmiausia A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, norėčiau šiek tiek pristatyti, kas yra keičiama būtent šiuo įstatymo projektu. Šiuo įstatymo projektu patikslinamos licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba rūšys, atsisakoma perteklinio skaičiaus vienkartinių licencijų rūšių, pasiūlant nustatyti naują bendrą vienkartinę licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 15 %, mugėse ir renginiuose.
Taip pat numatoma galimybė rengti degustacijas gamybinėse patalpose, suteikiama galimybė leisti prekybą ne tik parodose ar mugėse, bet ir renginiuose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 laipsnių. Manau, kad turime užtikrinti konkurenciją ir suteikti žmonėms pasirinkimo galimybę. Toks pakeitimas padėtų ir renginių organizatoriams, ieškant paramos renginiams, nes būtų išplečiamas ratas verslų, kurie galėtų suteikti tokią paramą.
Norėčiau sureaguoti į gerbiamojo A. Syso pasisakymus apie gerėjančius rodiklius. Tik noriu priminti, kad 100 gramų daugiau ar mažiau, vertinant statistinius duomenis nuo 2018 metų, alkoholio kiekis, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, nei padidėjo, nei sumažėjo. Ar tikrai mes visada draudimais pasiekiame norimą rezultatą? Čia buvo retorinis klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisakys prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos liberalai, nesupykite, bet išties situacija atrodo taip, kad nepavyko kita liberalios darbotvarkės dalis, nepavyko dėl partnerystės, Stambulo konvencijos, nepavyko praėjusią savaitę ir dėl tos vargšės Lukiškių aikštės, tai dabar norima padaryti kažką, kas parodytų, kad liberalai Seime veikia. Panašu, kad tas kažkas yra siūlymas tiesiog sukurti lengvesnes sąlygas tautą nugirdyti. Nes kokias problemas sprendžia valstybinės svarbos galimybė dovanoti alkoholio, apie kurią įstatymo projekte yra kalbama? Kokias valstybinės svarbos problemas sprendžia tai, kad mugėse ar kituose renginiuose bus prekiaujama keliais procentais stipresniu alkoholiu? Akivaizdu, kad jokių problemų nesprendžiama ir tų problemų niekas, išskyrus labai konkretų verslą, nekėlė.
Aš suprantu, kad konkrečiam verslui, kuris gamina stipresnį alkoholį negu 13 %, iki 15 %, tai yra problema, greičiausiai tik tam verslui, bet tikrai ne Lietuvos žmonėms. Siūlau vis dėlto įsiklausyti į Sveikatos reikalų komiteto nuomonę ir poziciją ir iš tikrųjų priimant sprendimus vadovautis ne verslo, kuris gamina šiek tiek stipresnį alkoholį, siekiamais rezultatais ar norais, bet Lietuvos žmonių sveikata.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto per nustatytą balsavimo intervalą.
12.07 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Turizmo įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2). Pranešėjas turėtų būti A. Bagdonas, jis pateiks Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą, jam pritarė. Balsavimo rezultatai: 10 Ekonomikos komiteto narių balsavo už ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. A. Vinkus pirmasis užsirašė. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai. Manau, rengiant Turizmo įstatymo keitimą buvo vadovautasi logišku požiūriu ir teisingu principu, kad dirbančiųjų gimininguose sektoriuose darbo santykių reglamentavimo sąlygos būtų identiškos arba bent panašios. Priešingu atveju yra pažeidžiama konkurencingumo harmonija, diskredituojama darbuotojų moralinė savijauta ir diskriminuojama jų finansinė padėtis.
Įstatymo projekto rengėjai įrodo, kad dabartiniu metu galiojantis muziejų ir kultūros centrų vadovų, o po 2 mėnesių įsigaliosiantis ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimas yra pažangesnis ir sukuria jiems palankesnes sąlygas, palyginti su turizmo sektoriaus vadovų santykių reglamentavimu. Ypač atkreiptinas dėmesys į nepalankią įstatyminę nuostatą dėl turizmo informacijos centrų vadovų, kurie ėjo šias pareigas ilgiau kaip dešimt metų ir nieko nepakeitus neteks darbo vietos nuo ateinančių metų gegužės 1 dienos.
Tobulindami darbo santykių turizmo sektoriuje reglamentavimą, mano galva, įstatymo keitimo iniciatoriai problemas sprendžia kompleksiškai. Iš vienos pusės, greičiau reglamentuoja jiems keliamus reikalavimus, siūlo įvesti kadencijas, nustatyti vadovo kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Iš kitos pusės, siūlo neriboti kadencijų skaičiaus, numatyti galimybę skirti vadovą antrai kadencijai be konkurso tais atvejais, kai pirmoje kadencijoje jis pademonstravo gerus ar labai gerus veiklos vertinimo rezultatus ir panašiai.
Matau pateiktame projekte pažangą, palyginti su dabartiniu reglamentavimu, todėl pasisakau už ir kviečiu kolegas balsuoti už. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Rakutis taip pat buvo užsirašęs, bet, atrodo, šiuo metu jo salėje nėra. Diskusiją baigiame. Žiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Taip, A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas yra esminis, siekiant užtikrinti sklandų vadovavimą turizmo informacijos centrų srityje, ypač atsižvelgiant į specifinius regionų poreikius. Dabar, palyginus su kitų sričių viešųjų įstaigų vadovais, bibliotekų ar muziejų, ar kitų, turizmo informacijos centrų vadovai susiduria su nevienodomis sąlygomis. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas užtikrintų skaidrumą ir atsakomybę, nes vadovams būtų suteikta galimybė dirbti antrą kadenciją, žinoma, atsižvelgiant į jų veiklos vertinimą. Numatoma, kad, pasibaigus turizmo informacijos centro vadovo penkerių metų kadencijai, jis galėtų būti skiriamas antrajai kadencijai (antrai penkerių metų kadencijai), jeigu jo veikla būtų vertinama gerai arba labai gerai. Šis projektas suteiks vadovams galimybę ilgiau eiti pareigas, kartu nesukeldamas kliūčių dalyvauti konkursuose į tą pačią pareigybę. Tai sudarys palankias sąlygas tolesnio vadovavimo tęstinumui toje pačioje įstaigoje ir sumažins nedarbą regionuose. Tad kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, ne prieš galbūt, bet aš susilaikysiu dėl šio klausimo. Manau, kad ne iki galo yra išdiskutuotas ir galbūt ne iki galo tinkamai yra parengtas. Nesiimsiu aš šiandien kvestionuoti, ar tos kadencijos vis dėlto yra reikalingos, ar nereikalingos. Jeigu einame prie to, kad vis dėlto yra daromas pokytis ir yra įvedamas neribotas kadencijų skaičius, tai bent jau norėtųsi, kad būtų išlaikytas principas toks, kad tie vadovai, kurie iki tol neturėjo terminuotų sutarčių, dalyvautų tuo pereinamuoju laiku konkursuose. Iš esmės, matyt, tai, ko gal yra baiminamasi, kad mažesnėse savivaldybėse nebus daugiau norinčių. Tai neturėtų užkirsti kelio tiems patiems vadovams dalyvauti konkurse. Tokiu atveju, taikant pirmos kadencijos tą skaičiavimą jau nuo to konkurso, šitai nuostatai lyg ir pritarčiau, jeigu yra tokio principo laikomasi. Kaip minėjau, man norėtųsi, kad bent jau formaliai būtų atliekamas konkursas, o ne taip, kad pagal neterminuotą sutartį 15–20 metų pareigas einantis vadovas automatiškai gauna dar 10 metų pareigų pratęsimą ir pirmasis konkursas įvyksta dar po 10 metų. Tai tik tokia smulkmena.
Aš nežinau, dar bandysiu paieškoti kokio nors koncepto ir galbūt iki priėmimo registruoti pasiūlymą. Tai šiandieną susilaikau, kaip sakiau, iš principo nekvestionuodamas visų kitų elementų, kurie yra šiame teisės akto projekte.
PIRMININKAS. V. Fiodorovas, kaip matau, piktai žiūri į A. Petrošių ir dėl vedimo tvarkos nori.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, būtent taip ir yra (Audriau, atsiprašau): tie, kurie dirba po 10, 15 ar daugiau metų, juos bet kokiu atveju lies konkurso klausimas, ar po metų, kaip dabar… po metų. Jūs pažiūrėkite, įstatymas yra visuotinis. Šitas įstatymo projektas neuždaro kelio tiems, kurie dirba ilgai, toliau tęsti darbą. Neklaidinkite Seimo, konkursai jiems bus po metų, kažkam – po penkerių, jeigu tiktai penkerius metus trunka kadencija, bet kokiu atveju tas dalykas bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl šio projekto per balsavimo intervalą, kuris bus už 11 minučių.
12.14 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3368(2), Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3369(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau, paketas iš dviejų projektų. Tai projektai: Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymų pataisų projektas Nr. XIVP-3368(2) ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3369(2). Svarstymo stadija. Pirmasis pranešėjas M. Lingė pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl pirmojo projekto.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas balandžio 17 dieną apsvarstė įstatymų projektą. Apsvarstė gautus pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui, jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Taip pat buvo vadovautasi Seimo statuto 137 straipsniu – šį projektą sujungė su kitu kolegės L. Nagienės inicijuotu projektu Nr. XIVP-1837 ir pateikė Seimui svarstyti šį bendrą projektą. Už tokią išvadą balsavo 5, prieš buvo 1, susilaikė 1. Dar komitetas pateikė papildomą išvadą dėl šio projekto, šiandieną apsvarstęs gautus keleto Seimo narių grupės pasiūlymus. Jiems nepritarė: už balsavo 2, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Seimo narių pasiūlymus svarstysime per balsavimą.
Dabar dar išklausome Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadų dėl abiejų projektų. J. Varkalys jas pateiks.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024 m. balandžio 10 d. apsvarstė šį įstatymo projektą. Nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Taip pat šį projektą sujungti su pateiktu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1837. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1, prieš balsuojančių nebuvo.
Lydimasis apsvarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete tą pačią balandžio 10 dieną. Komiteto sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas balsavo bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Joje L. Kukuraitis pasisakys frakcijos vardu.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dveji metai – tiek laiko laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms. Prieš dvejus metus Socialinių reikalų ir darbo komitetas kvietė ministeriją spręsti dėl finansinės paskatos įsigyjant būstą programos, teikti siūlymus, nes formuojasi eilės. Nors programai buvo skirta pinigų, dėkui Vyriausybei, tikrai buvo skirta daug – vienais metais siekė net 20 mln. eurų, eilės ir toliau formavosi, o mes toliau laukiame sprendimų skaitydami labai daug, bet labai panašių laiškų. 1 tūkst. 600 šeimų dvejus metus laukia paskatos būstui įsigyti. Tikrai jau seniai reikėjo pakeitimų. Pakeitimų jau reikėjo prieš dvejus metus, pakeitimų reikėjo prieš metus ir dabar reikia pakeitimų. Būsto vertės normatyvai niekaip neatitiko paskatos kurtis regionuose principo. Tikrai reikėjo nustatyti ir įsigyjamo turto vertės ribojimus, ir atlikti kitus per programos gyvavimą atsiradusius netobulumus.
Štai pagaliau praėjo dveji metai ir mes sulaukėme įstatymo projekto. Per dvejus metus jis turėjo būti maksimaliai taiklus ir konceptualus. Dėl to ragino ir Lietuvos bankas, ragino ir kiti, dėl to ragino ir Seimo nariai. Juk dvejus metas buvo rengtas. Deja, nei taiklumo, nei konceptualumo. Mano, kaip ministro, inicijavusio šią programą, vertinimu, neliko programos arba bent jos esmės. Paaiškinsiu, kodėl.
Pirmiausia apie teritoriją, apie regioniškumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas ir visi, kurie palaiko įstatymo pakeitimus, vienu balsu šaukia, kad šiuo metu daugiausia įsigyjamų būstų yra žiedinėse savivaldybėse, o tai neatitinka programos esmės – skatinti šeimas keltis į regionus. Sutinku, kad tai yra bėda ir tai reikia keisti. Tačiau kas iš tiesų daroma? Atsisakoma būstų normatyvinio vertinimo, jį paliekant tik žiedinėms savivaldybėms, o visoms kitoms draudimai nustatomi įstatymais. Paskata nebus teikiama trijuose didžiausiuose miestuose ir kurortinėse savivaldybėse.
Kas iš tiesų išeina, palyginti su dabartine situacija? Lyginant su dabar galiojančiais įstatymais, visuose kituose miestuose ir jų pakraščiuose paskata bus teikiama. Taigi, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ir Alytuje, ir Marijampolėje, ir visur kitur paskatą bus galima gauti be jokių apribojimų. Štai kaip ministerija supranta, kas yra regionai. Birštono savivaldybės pakraštyje nebus galima gauti paskatos, o Šiaulių centre – prašom. Ar tikrai sumažinta teritorinė kryptis? Manau, kad ne. O trimis skirtingais būdais, tai yra vienose neduoti paskatos, kitose vertinti turto vertę, o dar kitose duoti paskatą visais atvejais, tai šitaip trimis skirtingais būdais vertinamos mūsų savivaldybės tiesiog, man atrodo, neatitinka lygiateisiškumo principo. Ar parama tikrai taiklesnė teritoriniu pagrindu? Tikrai ne, galima surasti kur kas taiklesnių sprendimų.
2 punktas dėl paskatos dydžio. Mieli kolegos, ar 6,5 tūkst. eurų, maksimali paskatos suma, yra iš tiesų paskata kurtis regionuose? Pabrėžiu, kad tai yra maksimali suma, o ne vidutinė, nes vidutinė sieks greičiausiai 4 ar 5 tūkst. Už elektromobilį mes duodame daugiau! Už elektromobilį duosime daugiau negu už būstą! Seime, atsibuskite! Šeimoms būsto reikia. 6,5 tūkst. pasinaudos tos šeimos, kurios turi pinigų regione. Jos turi jų įsigyti būstą Šiauliuose, jos pirks būstą ir sakys: o, valstybė dar duoda 6,5 tūkst., paimsime. Visos šeimos, kurios pirks būstus Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, pasiims 6,5 tūkst. Ar tai yra paskata? Ar tai yra paskata?! Paskata yra tada, kai mes padedame šeimoms, kurioms būstas tikrai yra problema, kurios neturi pinigų keltis į regionus ir ten sutvirtinti regionus, kurdami savo šeimas, augindami vaikus ir vystydami vietinę ekonomiką.
Trečiasis klausimas – ar tai yra paskata šeimos? Tikrai šeimoms? Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą subsidija būstui įsigyti yra kur kas didesnė, tai aptarėme, ir diferencijuojama pagal šeimos sudėtį. Jaunoms šeimoms, kurios neturi vaikų, duodama 15 %, kurios turi vieną vaiką – 20 %, kurios turi du vaikus – 25 %, kurios tris ir daugiau – 30 % nuo sumos. Dabartiniame įstatyme atsisakoma šio principo, kitaip sakant, kai dviejų asmenų šeima, tai yra vyras su moterimi, perka būstą, jiems yra lengviau: jie neturi vaikų, jie neturi finansinių įsipareigojimų ir jie galės įsigyti, nes jie turi daugiau pinigų, jie pasinaudos šia paskata. O tos šeimos, kurios augina vaikus, kurios turi krūvą įsipareigojimų, kurioms reikia pagalbos iš valstybės, jos negalės pasinaudoti.
Ar tai yra šeimos politika? Palyginti su dabartiniu įstatymu, šeimoms, kurios neaugina vaikų, paramos intensyvumas krenta du kartus, o šeimoms, kurios augina tris vaikus, paramos intensyvumas krenta keturis kartus, daugiavaikėms šeimoms keturis kartus mažiau duosime, dviejų asmenų šeimai dviem kartais mažiau duosime. Ar čia yra šeimos politika? Ar čia yra būsto politika, ar čia yra regioninė politika? Apibendrinant, mano vertinimu, čia nėra nei būsto, nei regiono, nei regioninės, nei šeimos politikos. Dėl to siūlau balsuoti prieš ir imtis iš tiesų rimtų konceptualių sprendimų, stiprinant regionus ir šeimas, kurios nori ten keltis. Kviečiu pritarti visiems pasiūlymams, kurie yra teikiami Seimo narių, nes jie dar bent kiek gelbėja šios programos veidą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. G. Burokienė taip pat kalbės frakcijos vardu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norint sugadinti gerą idėją, galima labai lengvai, bet atnešti naują gerą idėją, deja, nėra lengva. Norėčiau savo pasisakymą pradėti skaičiais. Prognozuojama, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 – vos 2 mln. Bendrasis gimstamumo rodiklis, kuris 1 tūkst. gyventojų 1994 metais siekė 11,6, 2022 metais tesiekė 7,8, o 2023 metais – tik 7. Sparčiai artėjame prie gimstamumo rodiklio, fiksuoto Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Taip, tai ne tik Lietuvos, tai visos Europos Sąjungos problema. Siūlymų, kaip spręsti neigiamą populiacijos prieaugį, sparčiai senstančios visuomenės procesus, ne vienas, tačiau sprendimai turi ne stalčiuose gulėti – jie turi būti vykdomi. Į demografinius pokyčius turime žvelgti kompleksiškai.
Dar praėjusioje kadencijoje priėmėme sprendimą paskatinti jaunas šeimas gyventi regionuose. Tačiau jeigu nori jauną žmogų prisikviesti, reikia turėti ir ką jam pasiūlyti. O regionuose jaunimui pasiūlyti patrauklų paketą nėra taip paprasta. Taigi, prieš septynerius metus priėmėme įstatymą, suteikiantį jaunoms šeimoms subsidiją pirmam būstui regionuose įsigyti. Ši priemonė jaunimui atrodė patraukli: 2018 metais finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 metais – jau 820, 2020 metais – 1 tūkst. 202 jaunos šeimos, 2021 metais – 1 tūkst. 580, o 2022 metais – 1 tūkst. 600 šeimų. Ši finansinė parama ne tik paskatino jaunimą įsigyti būstą regione, bet ir paskatino susilaukti daugiau vaikų. Fiksuojamas ne tik paramos gavėjų augimas, bet ir ženkliai augantys papildomos subsidijos prašymai, kai jaunai šeimai gimsta vaikas. 2018 metais tokią subsidiją gavo 118 šeimų ir nebuvo nė vieno papildomos subsidijos prašymo, o 2021 metais pagrindinę paramą gavo 1 tūkst. 580 šeimų, o papildomos paramos gimus vaikui paprašė dar 420 šeimų.
Kad ir kaip būtų keista, 2019 metais buvo atlikta stebėsena ir apklaustos jaunos šeimos, pasinaudojusios finansine paskata. Beveik 70 % teigė, kad be šios finansinės paskatos nebūtų įsigijusios būsto. Dalis šeimų sakė, kad būtent ši parama paskatino susilaukti vaikų. Ši finansinė priemonė prisidėjo ir prie regionų gaivinimo: 27 % šeimų nurodė, kad atsikėlė gyventi į regioną iš kitos savivaldybės, 37 % dirba būtent toje savivaldybėje, kurioje ir įsigijo būstą, o 11 % apklaustųjų teigė, jog ši subsidija paskatino likti gyventi Lietuvoje.
Tai, kad jauni žmonės kuriasi regionuose ir įsilieja į darbo rinką, siunčia signalą verslininkams, jog verta didinti investicijas ir kurti darbo vietas regionuose. Ką matome šiandien? Drastiškai mažinama subsidijų jaunoms šeimoms būstui įsigyti skiriama suma. Nuo 2022 metais skirtų 25 mln. praėjusiais metais buvo sumažinta iki 8 mln. Kompensacija, įsigyjant pirmą būstą, mažinama daugiau nei perpus: šiuo metu subsidijos suma siekia 15 tūkst. eurų, o, kaip ir kolega Linas sakė, po šito įstatymo peržiūros kompensuojama suma sieks tik 6,5 tūkst. eurų. Ir jai gauti bus numatomos žiurkių lenktynės, nes naikinamos eilės šiai subsidijai gauti – kas pirmesnis, tas gudresnis. Subsidija mažinama neatsižvelgiant į šeimos narių skaičių, regionų geografinę padėtį. Ženklus subsidijos mažinimas pažeidžia lūkesčius jaunų šeimų, kurios jau buvo numačiusios ir dažnu atveju pasirinkusios konkretų būstą, jau net ir atlikusios kreditavimo procedūras. Toks ženklus subsidijavimo sumažinimas ir eilių naikinimas tikrai nepaskatins teigiamų demografinių pokyčių, nors ši Vyriausybė teigia ir ministrė ne per seniausiai sakė, kad daroma viskas, kad padėtų demografinei situacijai gerėti.
Ir pabaigai. Jeigu įstatymą reikia taisyti, tai taisykime, o ne keiskime jį iš esmės, nes tai niekaip negerina nei demografinės situacijos Lietuvoje, nei padėties regionuose. Todėl siūlau ne naikinti, kas tik pradėjo gerai veikti ir teikti realią naudą, o tikslingiau nukreipti paramą ir išlaikyti regionus gyvybingus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalbės V. Ąžuolas. Nematyti jo posėdžių salėje. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, reikia pripažinti – idėja buvo gera, bet ne iki galo apgalvota, o blogiausia, kad tvaraus finansavimo šitai programai nebuvo. Štai mes ir turime rezultatą. Prisiminkite, ką aš kalbėjau priimant šitą įstatymą, kalbėjau tą patį: kad bus problemų, kad ateis laikas, kai… Mes sukeliame žmonėms lūkesčių, susidaro didžiulės eilės pasinaudoti tais lūkesčiais, tuo ir baigiasi. Pinigėliai neapgalvoti, biudžetas per skystas, mokesčių reforma neįvyksta, viskam trūksta pinigų ir situacija dabar yra tokia.
Reikia pripažinti, kad aš esu šalininkas neremti, nes šis įstatymas pirmiausia rėmė turtingesnes jaunas šeimas. Tikrai ne daugiavaikes. Vieną kitą, taip, bet pirmiausia turtingesnes, nes ne kiekviena jauna šeima gali pasistatyti būstą. Būkime biedni, bet teisingi. Tiems, kurie gauna mažesnes pajamas, reikalingas būstas, taip, ir tas mūsų išsiblaškymas, kokius būstus remti ir subsidijuoti, duoda tokį rezultatą, nes kaip aguonos grūdų ant chalos pabarstome: vienoje vietoje pabarstome, kitoje vietoje pabarstome, trečioje…
Aš manau, kad šeimoms, kurios turi mažas pajamas, reikia būsto, bet joms reikia municipalinio būsto. O municipaliniam būstui Lietuvoje skiriama ypač mažai. Dar yra socialinis būstas, kuriam irgi mažai skiriame. Planuojame daug, neskiriame, kiek reikia. Dabar mes dar sugalvojome: finansinė paskata pirmam būstui, dar yra parama būstui išsinuomoti ir įsigyti. Tai tas išbarstymas rezultato neduoda arba duoda labai mažą.
Aš remiu šį įstatymą vien dėl to, kad jis šiek tiek sutvarko šitą reikalą. Galime toliau palikti didžiulius skaičius, sudaryti dar poros tūkstančių ar 10 tūkst. žmonių eilę, o kada jie išspręs šią problemą, neaišku. Aš manau, mes jau turėjome pasimokyti. Pas mus buvo po tris, keturias, šešias eiles, kur žmonės turėdavo laukti 10–15 metų.
Man atrodo, kad ne tuo keliu mes čia einame, nes toks būdas, neturint tvaraus finansavimo, yra šiek tiek pasityčiojimas. Todėl šiuo atveju, jeigu mūsų biudžetas leidžia, taip sakant, tiek, kiek skirta šiems metams, tai aš nesutinku, kad eilės nesutvarkytos… Eilės lieka. Mes, manau, komitete neblogai išsprendėme. Tai yra tie, kuriems buvo pažadėta išsvajotoji žemė, turės vieną eilę, tie, kurie dar tos išsvajotosios žemės norės, galės gauti, stovės kitoje eilėje. Bet blogiausia, kad neaišku, kada tos eilės galas ateis. Todėl, kolegos, pritariu šitam įstatymo projektui, kurį patobulino mūsų komitetas, bet apskritai tai, ką mes darome su būsto politika, tikrai nepriimtina.
PIRMININKAS. Dabar svarstysime pasiūlymus. (Balsas salėje) Nustatytu laiku nebuvote. Ir taip mes čia pagal darbotvarkę… Gerai, V. Ąžuolas vis dėlto labai nori diskusijoje pasisakyti. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, už galimybę. Iš tikrųjų turbūt yra prioritetų klausimas. Mane stebina kolega A. Sysas, kuris pasakė, kad jaunų šeimų nereikia remti, kam tos jaunos šeimos reikalingos ir taip toliau. (Balsas salėje) Aš norėčiau jūsų paklausti. Paimkite jūsų merus socialdemokratus ir pasižiūrėkite, kokią jie moka, pavyzdžiui, išmoką gimus. Viena savivaldybė moka, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, o kiti merai moka 100 eurų. Tada kiek jie prisidėjo prie pirmo būsto programos, nes yra tokia galimybė prisidėti. Kažkam atrodo, kad to nereikia. Bet, žinote, įdomiausia yra tai, kad šiandien eilėje laukia 1 tūkst. 500 šeimų. Paklausus ministerijos, kiek reikia lėšų, šiaip ne taip išgimdė – 30 mln. Tai šiandien skirkime 30 mln. ir jokio įstatymo keisti nereikės.
Kiekviena jauna šeima, įsikūrusi regione, yra didžiulė sėkmė regionui, nes ateina jauna šeima, gimsta vaikai, jie eina, dirba, mokosi. Tuo reikia džiaugtis. Bet, pasirodo, nereikia. Tada ministerijos atstovas sako: tai didžiulė našta biudžetui. Tai pakalbėkime apie biudžetinę naštą biudžetui.
Kai konservatoriai padovanojo žydams 40 mln., nebuvo jokios naštos. Paėmė, padovanojo, ištaškė, prapūtė. Žydai iš Kauno atėję sako: paprašykite Vyriausybės, kad nors tvarką nustatytų, nes jie sukiš Vilniaus žydams visus 40 mln. Nenustatė, kad geriau būtų ištaškyti. Ir tada jokios naštos biudžetui nebuvo, absoliučiai jokios naštos, jokių problemų. Bet kai jaunoms šeimoms reikia duoti 30 mln. – nepakeliama našta. Ką padarysi, kaip sakant, vienas ministras džiaugiasi, kad gimstamumas mažėja, kiti sako, koks skirtumas. Socialinių reikalų ir darbo ministerija pateikė vieną skaidrę komitete apie gimstamumo mažėjimą, o po to sako, kad reikia naikinti priemokas už gimusius vaikus, nes realiai dabar naikina, naikina, naikina priemokas. Jeigu toks valdančiųjų tikslas, kad jaunos šeimos negautų tų pinigų, tai taip ir darykite. Žydai yra svarbiau Lietuvoje su 40 mln. negu visos jaunos šeimos Lietuvoje. Tai valio, balsuokite už tai, nors, aišku, gerai, kad po 6 mėnesių visi tie dalykai bus pakeisti. Tik neveidmainiaukite, kad jums rūpi jaunimas ir jaunos šeimos, kai eisite su lankstinukais į rinkimus.
PIRMININKAS. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymo. Kviečiu į tribūną M. Lingę. Pirmiausia dėl 6 straipsnio yra Seimo narių G. Burokienės ir jos kolegų pasiūlymas. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taigi pasiūlymo esmė, kad įvertinus prašymą visi reikalavimai atitinka… Jaunos šeimos turėtų būti registruo… Čia yra, kad naikinamos eilės ir jaunos šeimos turėtų vis dėlto turėti tokį teisėtą lūkestį, kad jos gaus, na, ne šiais metais, kitais metais, kad jos galėtų planuoti. Tai mes siūlome palikti būtent eiles bent jau iki kitų metų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiandien apsvarstė ir nepritarė šiam pasiūlymui. Kaip tik Vyriausybė siūlo atsisakyti sąrašo sudarymo ir remiame Vyriausybės pateiktą pasiūlymą. O dėl eilių formavimosi, tai pačios šeimos patiria finansinių nuostolių, sumokami rankpinigiai, avansas ir paskui nėra galimybės atgauti. Ilgas buvimas eilėje nėra naudingas nei valstybės biudžetui, nei pačioms šeimoms. Todėl siūlome pritarti Vyriausybės pateiktam variantui.
PIRMININKAS. Nėra užsirašiusių dėl šio pasiūlymo išsakyti poziciją. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui. Manysime, kad 10 Seimo narių yra, aš čia netikrinsiu.
Balsavo 103: už – 53, prieš – 20, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta.
Toliau yra taip pat G. Burokienės ir jos kolegų pasiūlymas dėl 7 straipsnio. Prašysiu pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Čia yra grąžinama parama procentiškai, kas buvo prieš tai, nes dabar 7,5 %, nesvarbu, ar tu augini vaiką, ar neaugini ir koks vaikų skaičius. Tai tikrai neatspindi Lietuvos demografinės situacijos. Mes siūlome, kad jaunoms šeimoms, kurios neturi vaikų, būtų 15 % būsto kredito, jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką, – 20 %, auginančioms du vaikus, kurių vienas turi nuolatinę globą, – 25 %, auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 %.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes esama tvarka tik išilgina eiles ir sudaro ribotas galimybes kuo daugiau šeimų pasinaudoti šia sukurta finansine paskata, todėl remtinas Vyriausybės pateiktas variantas, kad sudarytų daugiau prielaidų prisidėti daugiau šeimų, didesniam šeimų skaičiui gauti šią subsidiją.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia, jeigu sukurtas finansinės paskatos mechanizmas ir mes kalbame, kad tai turėtų būti regionų gyvybiškumas, taip pat skatintų šeimas turėti daugiau vaikų ir tokiu būdu mažinti savo finansinius įsipareigojimus būtent būstui, tai aš palaikau didesnį intensyvumą ir tos priemonės tikslingumą, nes Vyriausybės pasiūlyta priemonė realiai šiek tiek visiems pakrapyti. Tai tikrai ne ta priemonė, ne tie pinigai, ne ta parama, kuri yra teikiama būstui. Kaip ir minėjo kolegos, kitoms priemonėms, kaip mašinoms ar kitiems dalykams įsigyti, mes teikiame didesnį intensyvumą, negu pagrindiniam žmogaus gyvenimo dalykui – pirmajam būstui. Būtinai palaikykime šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo, nes prieš niekas neužsirašė kalbėti.
Balsavo 110: už – 50, prieš – 13, susilaikė 47. Pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas yra R. Miliūtės pasiūlymas. Prašau pristatyti. Čia dėl 3 straipsnio.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Yra du susiję pasiūlymai. Ar suteiktumėte man galimybę juos iš karto pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, pristatykite visus susijusius. Mes už juos visus tada ir balsuosime vienu kartu.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Gerai. Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlau atsižvelgti į tai, kad pagal statistiką Lietuvoje būsto kainos augo kaip vienos iš sparčiausių. Tai, kas buvo prieš keletą metų vadinama prabangos klasės būstu, šiandien yra geriausiu atveju vidutinės klasės. Pastarųjų metų didžiuliai infliacijos tempai padidino ir žaliavų pirkimo bei statybų kainas. Dėl to siūlau atsižvelgti į šiuos faktus ir padidinti limitus, nuo kurių yra galimybė gauti jaunoms šeimoms paramą pirmajam būstui įsigyti. Vienas jų yra tai, kad kredito suma būtų ne didesnė negu 108 tūkst. eurų.
Ir kitas pasiūlymas, kad būsto kaina būtų ne 120, kaip siūloma ministerijos, o ne didesnė negu 150 tūkst. eurų. Dėkui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė dėl visų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiems pasiūlymams nepritarė, balsavo: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 5. Rėmėmės daugiausia tais argumentais, kad tai siaurintų galimybes ir dar labiau plėstų sąrašą žmonių, laukiančių tų subsidijų galimybių. Kaip rodo duomenys, už kokią kainą ten, kur subsidija galima pasinaudoti, ir kokios vertės būstus tuose regionuose galima įsigyti. Pagal Registrų centro duomenis matome, kad vidutiniškai už 80 tūkst. eurų galima įsigyti, o būsto vertė, neviršijanti 120 tūkst. eurų ribos, sudaro apie 90 % tų paskolų, kurioms taip pat naudojamos subsidijos.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė… T. Tomilinas kalbės už pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, nepasitikėjimą valstybės politikais, valstybės sistema visada lemia ta situacija, kai žmogus sako: nelogiškas sprendimas, nėra logikos. Paprastas žmogus mato, kad kai mes mokame subsidiją tokią, kokią mokėjome prieš dešimt ar prieš septynerius metus, ir visiškai nedidėja jos suma, jis labai paprasto pasako: jūs matėte, kokia buvo infliacija? Svarbiausias sprendimas, kurį mes priėmėme per praeitą ir dar užpraeitą kadencijas, tai yra pensijų susiejimas su vidutinės algos didėjimu, taip pat visų socialinių išmokų – vaiko pinigų, socialinės paramos susiejimas su minimaliu vartojimo krepšeliu. Vadinasi, jeigu gyvenimas brangsta, tai ir šiek tiek didėja išmokos. Tai yra visiškai normalus europietiškas civilizuotas sprendimas. Man labai keista, kad priimdami šį sprendimą mes negalime vadovautis tokiu pat principu, kai augant būsto kainoms, šiek tiek padidėja ir parama. Tai yra logiškas sprendimas. Akivaizdu, kad kai kurie sprendimų priėmėjai (aš pabrėžiu – kai kurie) nori, kad ši priemonė tiesiog numirtų, nes, viena vertus, mes lyg duodame, kita vertus, sakome, žmonės naudojasi, ir tai jau yra problema. Jūs apsispręskite, norite šitos priemonės ar ne. Mano galva, tai yra viena iš esminių priemonių, kaip galime paskatinti regionuose kurtis šeimas, ko mes visi norime. Norime, kad neišnyktų ligoninės, neišnyktų mokyklos, bet, kolegos, pirmiausia turi gimti žmonių tam, kad išlaikytų infrastruktūrą. Šita priemonė yra nukreipta būtent į tai.
PIRMININKAS. S. Jovaiša prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš gerbiamam kolegai norėčiau pasakyti: taip, infliacija auga, dabar jinai suvaldyta, kainos kažkiek pakilo, bet kyla ir atlyginimai. Įvertinkime ir tai. Kokiu dydžiu, lyginant procentais, infliacijos ir atlyginimo balansas paaugo ar sumažėjo, mes apie tai kažkodėl nenorime kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, prieš balsuojant aš gerbiamos Rūtos norėčiau dar kartą paklausti: ar absoliučiai dėl visų pasiūlymų balsuojame vienu kartu, ar dėl 5 straipsnio yra jūsų dar atskiras pasiūlymas? Įjunkite.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristačiau abu pasiūlymus. Manau, galime balsuoti ir vienu kartu.
PIRMININKAS. Balsuojame už visus jūsų pasiūlymus ir dėl 3 straipsnio, ir dėl 5 straipsnio vienu balsavimu. Gerai. Balsuojame dėl minėtų pasiūlymų.
Už – 40, prieš – 10, susilaikė 52. Pasiūlymams nepritarta.
Dėl 3 straipsnio dar yra L. Kukuraičio, T. Tomilino pasiūlymai. Prašom pristatyti. Jie taip pat susiję, du pasiūlymai.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. (Balsai salėje) Taip, iš tiesų yra susiję siūlymai, todėl iš karto abu pristatysiu. Mano vertinimu, su šituo įstatymu mes tiesiog einame ne tuo keliu, kuriuo turime eiti. Jeigu sakome, kad tai yra paskata jaunoms šeimoms kurtis regionuose, tai reikia siaurinti regioną. Dabar įsileisdami Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę ir visus kitus miestus mes ne siauriname, bet praplečiame teritoriją ir tai darome šeimų sąskaita, nes visoms šeimoms duodame nebe iki dvidešimt kelių tūkstančių, o 6,5 tūkst. daugiausia. Dar blogiau, kad mes duodame lėšas šeimoms jų nediferencijuodami pagal vaikų skaičių.
Dabartinis įstatymas, mano vertinimu, tikrai yra šeimą ir demografiją skatinantis, nes gimus vaikui dalį paskolos tau valstybė grąžina. Tai yra visiškai reali paskata auginti vaikus. Nes jeigu tu turi būsto paskolos naštą ir turi išlaikyti vaikus, tai net ir neauginsi vaikų. Gimsta vaikas – nuima dalį paskolos, gali tuos pinigus skirti vaiko išlaikymui. Taigi yra subalansuotas įstatymo projektas.
Mūsų siūlymas, skirtingai nuo Guodos pasiūlyto, yra nuo tų pajamų, nuo tos subsidijos sumos, kurią siūlo ministerija, tai dvigubai mažesnės sumos, nuo 6,5 tūkst., už kiekvieną gimusį vaiką pridėti po 1,5 %. Suprantame, kiek tai yra, apie 1 tūkst. eurų paskolos kompensuos. Ar tai yra paskata? Nežinia, nes labai mažos sumos, bet kad gali būti pagalba ir šeimos stiprinimas, tikrai taip.
Todėl siūlome pritarti šitam principui, kuris egzistuoja ir visuose paramos būstui įstatymuose, visuose. Visose programose egzistuoja šitas principas. Kodėl mes čia atsisakome, yra visiškai neaišku. Siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiems susijusiems pasiūlymams. Būsto dydis, vertė taip pat lemia ir paramos, subsidijos dydį. Paprastai didesnės šeimos įsigyja didesnės vertės būstą. Taip pat siūloma skatinti pagal Vyriausybės pateiktą sistemą ir savivaldybes teikti papildomą paramą. Galima nuspręsti didesnę finansinę paramą teikti ir atsižvelgiant į vaikų skaičių šeimoje. Vėlgi, kad galėtų pasinaudoti kuo daugiau šeimų ir nebūtų tokių pačių šeimų diskriminacijos pasinaudoti šia priemone, todėl siūlome pritarti Vyriausybės pateiktam modeliui.
PIRMININKAS. T. Tomilinas už pasiūlymą, tiksliau, už pasiūlymus, čia du susiję. Taip.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pratęsdamas Lino mintį tiesiog labai noriu jūsų paprašyti laikytis nuoseklumo. Mes socialinę politiką taip ir konstruojame, mes esame pasitvirtinę Demografijos strategiją, norime, kad Lietuvoje gimtų daugiau vaikų. Todėl mokėdami vaiko pinigus mes taikome vaikų skaičiaus kriterijų ir papildomai skatiname daugiavaikes šeimas. Skirstant socialines pašalpas, taip pat įvairiausios formulės suponuoja, kad didesnės šeimos turi daugiau galimybių apmokėti šildymo sąskaitas ir panašiai. Mes netgi Darbo kodekse, kurį Seimo Pirmininkė čia kaitaliojo, šeimoms su vaikais įtvirtiname papildomas privilegijas valstybės tarnyboje ir panašiai. Nebūkite nenuoseklūs.
Vienas esminių socialinės politikos įrankių yra finansinės paskatos jaunoms šeimoms (taip ir vadinasi – jaunos šeimos paminėtos įstatymo pavadinime). Neturėti esminio principo, kad paramos intensyvumas priklauso nuo šeimos dydžio, yra labai keista. Tai mes siunčiame signalą, kad naikinsime šį principą turbūt ir kitose srityse. O kas tada bus, kur tada ta mūsų garsioji ambicija gerinti demografinę padėtį? Tai būkime nuoseklūs. Mes siūlome kompromisinį variantą – tie skaičiai ir procentai nėra pakeisti ir parama nedidės drastiškai, nors mes pritarėme ir Guodos pasiūlymui. Tačiau bent jau šį pasiūlymą turėtume priimti ir negadinti įstatymo, kuris dabar galioja.
PIRMININKAS. M. Navickienė – prieš pasiūlymus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš nenoriu pasisakyti prieš pasiūlymus ar prieš vertybinę liniją, kas čia buvo išsakyta. (Balsai salėje) Kolega, jeigu galima. Bet norėčiau prieš tą tokį patosą apie svarbą, ką pasakė T. Tomilinas, įgarsinti pinigais, kaip atrodė per jūsų kadenciją skiriami pinigai paramai jaunoms šeimoms ir per mūsų kadenciją šiai priemonei. Tai jūs pradėjote nuo 1,4 mln. 2018 metais, tada 2019 metais buvo skirta 8,5 mln., 2020 metais buvo skirta 13,8 mln. Šios kadencijos metu būtų galima susumuoti taip: 2021 metais skirta virš 20 mln., 2022 metais skiriama beveik 24 mln. eurų, tada 2023 metais – 12 mln. Iš viso tai sudaro keturis arba penkis kartus didesnį priemonės finansavimą negu jūsų Vyriausybės laiku. Tai aš pasisakau prieš tą toną ir intonaciją, kuria teigiate, kad jūs čia vieni gelbėjote jaunas šeimas, o visiems kitiems jos nerūpi. Tai yra netiesa. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nesivelsime į diskusijas, kiek kada… Nesvarbu, kad paminėta. Paminėta buvusi Vyriausybė, bet ne L. Kukuraitis asmeniškai. Balsuosime dėl pasiūlymų. (Šurmulys salėje) Balsuosime dėl dviejų susijusių pasiūlymų.
Balsavo 103: už – 44, prieš – 6, susilaikė 53. Nepritarta.
Balsavimo intervalą pratęsiame, kol balsuosime dėl visų jau apsvarstytų projektų. Dėl replikų – turiu teisę nesuteikti žodžio, nes vėluojame. (Balsai salėje) Dabar motyvai. (Triukšmas salėje) Motyvai dėl viso projekto. Užsirašykite dėl motyvų ir galėsite pasisakyti. (Balsai salėje)
M. Lingė už projektą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, tikrai turime galimybę po kelerių metų laikotarpio įvertinti, kaip veikia ši sukurta priemonė. Jinai nebuvo taikli, tai yra akivaizdu. Nuo pat pradžios keltų tikslų pasiekti nepavyko. Matome, kad didžiausia parama keliaudavo į tas savivaldybes, kurios yra arčiausiai didmiesčių. Vien į Klaipėdos rajoną, į vieną savivaldybę, nuėjo faktiškai apie 20 % visos paramos. Demografinė situacija faktiškai nekinta, nors aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad viskas keisis tik į pliusą ir į gera.
Turimų didelių subsidijų nediferencijavimas pagal žmonių gaunamas pajamas padeda iškreipti ir pačią rinką, augti būsto kainoms. Matėme, kad 50 % žmonių, gavusių šią subsidiją, dirbo ne toje savivaldybėje, kurioje buvo įsigytas būstas. Tai taip pat šiek tiek prasilenkia su tais tikslais, kuriuos turėjo iniciatorė. Nėra visiškai teisinga ir tada, kai vieni gauna ganėtinai solidžią subsidiją, o kiti nieko negauna, tarsi nelaimėjo loterijoje, nors jų sąlygos ir teisės yra gana tolygios ir vienodos. Jeigu sudarydami eiles būtume išlaikę tokią dinamiką, kokią iniciatoriai numatė priemonę pirmaisiais metais, kai nesiekė nė 2 mln., tai turbūt būtume išpūtę eilę ir jau turėtume daugiau kaip dešimt metų paramos laukiančių žmonių, palaikydami tokį finansavimą. Tai jau turbūt taptų nebe jaunų šeimų, bet priešpensinio amžiaus šeimų rėmimo priemone būstui įsigyti. Išties galima sutikti su ta mintimi, kad yra ir daugiau įstatymų, padedančių taiklinti, kaip paramos būstui įsigyti…
PIRMININKAS. Laikas!
M. LINGĖ (TS-LKDF). …sistema, kai žmonės gauna paramą įvertinus jų pajamas. Tai yra tikslesnė priemonė. Todėl turime išlaikyti horizontalias visas sistemas, bet prioritetus ir valstybės pajamas orientuoti tikslingai.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre Monika, patosas yra tas, kad jūs po ketverių metų valdymo vis dar apeliuojate į praeitą Vyriausybę. Jūs nieko nepadarėte, kad pataisytumėte sistemą. Žinojote problemas, mes čia jums per kiekvieną biudžeto priėmimą teikėme siūlymus dėl finansavimo didinimo. Jūs to nepadarėte. Patosas yra 1 tūkst. 600 žmonių eilė. Štai čia yra patosas! Patosas, kad sugriovėte sistemą, kai daugiau paramos gauna didesnės šeimos. Patosas, kad šios sistemos finansavimo lygis sugrįžo į mūsų laikus – mes kovido metais panašiai finansavome. Kaip galima šnekėti tokius dalykus?! Negriaukite… arba iš viso panaikinkite šitą įstatymą. Nevaidinkite, kad jūs padedate šeimoms regionuose, ir viskas bus gerai. Bet ne, jūs kažkodėl bandote taisyti, lopyti, neaišku, kas išeina. Sistema tikrai galutinai sugrius.
PIRMININKAS. Kadangi du projektai, dar po vieną pasisakys už ir prieš. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, turbūt reikia būti sąžiningiems iki galo. Jei lyginame 2018–2019 metus su 2023–2024 metais, įvertinus infliaciją ir tą pasikeitusią situaciją, skirtumas tarp 26 tūkst. ir 6 tūkst. turbūt yra tikrai labai ženklus. Anksčiau buvo galima nusipirkti tikrai padorų namelį, o dabar galima tik prisidėti prie namelio ant ratų. Jeigu norima, na, žmones apgyvendinti nameliuose ant ratų, tai tikrai puikus projektas ir tie žmonės su tais ratais turbūt judės kažkur labiau į Vakarus. Vis dėlto tikrai, kolegos, reikėtų šiuo atveju sąžiningumo ir neskaičiuoti tokiomis sumomis, kurios nėra šiandien efektyvios ir neduoda to rezultato, kurio kažkada tikėjomės. Turbūt reikėtų grįžti prie pradžios, kad žmonėms būtų reali pagalba, o ne tik teorinė. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Giraitytė-Juškevičienė pasisako prieš.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Įstatymo pakeitimai buvo reikalingi, tačiau kai suplakti ir geri pasiūlymai, ir blogi pasiūlymai į viena, tai, matyt, dėl viso projekto teks susilaikyti. Tikrai, jeigu būtų galima pritarti prisideklaravimui tam tikrų teritorijų, kaip didžiųjų miestų ir aplink žiedinių savivaldybių išskyrimą iš šio įstatymo, viskam būtų galima pritarti, tačiau kai sumažinama subsidija, kai sumažinamas skirstymas grupių, kur yra šeimos su vaikais, be vaikų, tai jau apriboja galimybę jaunoms šeimoms pasinaudoti būtent šia finansine paskata. Mes galbūt su tokiais subsidijos dydžiais įstumiame tas šeimas į dar didesnes problemas, nes nekilnojamojo turto kainos auga, ypač regionuose, todėl mes tas jaunas šeimas priversime įsigyti tik nenaudingo energetinio naudingumo namus ir dar įvelsime į didesnes problemas. Siūlau nepalaikyti šio įstatymo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame dviejų projektų paketui po svarstymo.
Balsavo 97: už – 55, prieš – 19, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
Dabar dar keletas balsavimų dėl tų projektų, kuriuos mes spėjome aptarti.
13.02 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 441, 98, 101 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 443 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1288(3) (svarstymo tęsinys)
Eilės tvarka Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1288(3). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 100: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
13.03 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 341, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3454(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3454(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 100: už – 63, prieš – 20, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
13.03 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2) (svarstymo tęsinys)
Ir Turizmo įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3557(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 97: už – 86, prieš – 3, susilaikė 8.
Tai, kaip sakiau, dėl replikų žodžio nesuteiksiu, gerbiamas Andriau. Dėl vedimo tvarkos – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną, tai labai prašyčiau skubos. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
A. BAGDONAS (LSF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Ir komiteto. Gerai, balsuojame dėl skubos.
Balsavo 92: už – 69, prieš – 12, susilaikė 11. Skubai pritarta. Įrašysime projektą į ketvirtadienio darbotvarkę. Visus projektus, numatytus rytiniame posėdyje, apsvarstėme.
13.05 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar liko Seimo narių pareiškimai. Matau, jau eina J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Kolegos, kol neišsilakstėte, aš labai trumpą pareiškimą, nieko nepeiksiu, nieko nekaltinsiu. Tiesiog kviečiu dabar į Jungiamąją galeriją, į puikios fotografijų parodos apie Nacionalinio kraujo centro humanitarinę misiją Ukrainoje atidarymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, yra toks posakis, kuris gerai skamba dviem kalbomis: griauti – ne statyti, proto nereikia (lamat – nie stroit, uma nie nada). Kodėl? Ką tik svarstėme Paramos pirmajam būstui įsigyti įstatymą. Tai valdantiesiems sugriauti labai lengva, nes ne jie statė, ne jie kūrė pirmojo būsto programą. Ne jie rūpinosi, kaip tai veiks, kaip tai daryti ir finansuoti. Tada socialinių reikalų ministrė pasakė: matote, praeita Vyriausybė mažiau finansavo, mes daugiau. Praeita Vyriausybė finansavo tiek, kiek reikėjo – kiek buvo šeimų, tiek šeimų gavo paramą. Taškas. Viskas. Dabar ta programa įsivažiavo, daugiau šeimų pradėjo naudotis ta parama ir reikalingas finansavimas išaugo: 25 mln., 30 mln., trisdešimt keli milijonai, o valdantieji duoda, pavyzdžiui, 8 mln. arba pasikrapštę kokius 13 mln. dakrapšto ir sako: žinote, reikia sugriauti tą programą, nes per daug jaunų šeimų pasinaudojo ja. Žinoma, ją reikia griauti. Tada į rinkimus bėgs ir sakys: kaip mes jus visus mylime, kaip mes mylime jaunimą ir visa kita. Griauti tikrai yra lengviau.
Negana to, sugalvojo valdantieji sugriauti valstybines finansų institucijas. Buvo trys institucijos: Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, INVEGA ir VIPA. Jie sako: mes sujungsime į krūvą, padarysime kažkokį gėrį, grožį ir kažkokią labai labai galingą instituciją, bet finalas – ko ėmėsi konservatoriai, tas baigėsi sugriovimu.
Paimkime finansų instituciją VIPA. VIPA finansuodavo savivaldybių ir valstybinius projektus. Pavyzdys. Savivaldybė keičia visą gatvių apšvietimą, didina energetinį efektyvumą. Gauna 50 % paramos iš Europos Komisijos ir kitą dalį gauna paskolos forma iš VIPA’os. Ta paskola nesiskaičiuodavo į savivaldybių biudžetų skolos rodiklius. Vadinasi, visos savivaldybės laisvomis rankomis galėdavo paimti ir pasinaudoti. Jeigu įvykdydavo reikalavimus, iš tų 50 % savivaldybėms reikėdavo grąžinti tik 15 %, vadinasi, projektas realiai savivaldybei kainuodavo 15 %. Atėjo konservatoriai, VIPAʼą prijungė prie INVEGA’os ir sugriovė tą sistemą. Dabar, norint imti paskolą energetiniams projektams, tos sistemos nebeliko – visos paimtos paskolos turi prisidėti prie europinių pinigų ir yra įskaičiuojamos į savivaldybių skolos rodiklius. Komitete uždaviau klausimą: kodėl jūs sugriovėte veikiantį dalyką? Sako: jo, mes žinome šią problemą, savivaldybės kažkaip nebesiskolina, nebedaro. Kaip jos skolinsis ar darys, jeigu rankos surištos skolos rodiklių? Sugriauta sistema.
Tada imame Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Dėl ankstesnių visų paskolų, ar tai buvo kovidinės, nuo karo nukentėjusių, ekonominius sunkumus patiriančių, taip pat buvo galimybė paskolos mokėjimą atidėti. Tu susidūrei su sunkumais, tau atėjo mokėjimo terminas, parašei prašymą ir nukėlei mokėjimą. Atėjo konservatoriai, kurie tą Garantijų fondą įkišo į INVEGA’ą, pasirodo, atidėti nebegalima. Jeigu tavo mokėjimas yra kas 12 mėnesių, tai viskas – tu užrakintas.
Klausimas, kam jungti institucijas ir sakyti, kad bus geriau, jeigu jūsų tikslas bloginti institucijų darbą? INVEGA jau ir taip sunkiai dirbo. Tai dabar, sujungę į krūvą tris institucijas, vietoje dviejų gerai veikiančių institucijų ir vienos blogai veikiančios institucijos turime vieną blogai veikiančią instituciją, dvi geras sužlugdėme. Jeigu tokiu keliu eisime toliau, tai reikėtų tada daryti sąrašą, ką dar valdantieji gali paimti ir sugriauti iš to, kas veikia, kas buvo, kas gerai veikė, paimti ir sugriauti.
Tad, mieli žmonės, kai rinkimuose spręsite, už ką balsuoti, atsiminkite, kad už griovėjus nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ką gi, šiuo išraiškingu pareiškimu ir baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.