AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMo NR. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

2023 m. gegužės 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo siekiama Lietuvoje nustatyti laikinąjį solidarumo įnašą, kuris būtų taikomas tik daliai kredito įstaigų nelauktų grynųjų palūkanų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams ir kartu užtikrinant, kad įnašas neturės neigiamos įtakos konkurencingumui kredito įstaigų sektoriuje bei finansų sistemos stabilumui, o surinktos lėšos bus skirtos svarbiems visuomenės ir valstybės poreikiams, susijusiems su nacionalinio saugumo stiprinimu, – karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams – finansuoti, nes šis finansavimo poreikis padidėjo dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų geopolitinės situacijos, sukeltos Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje.

Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) iki šiol nemažina pagrindinių palūkanų normų, kurios 2022 metais pradėtos ženkliai didinti. Anot ECB, pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais ECB Valdančioji taryba žada užtikrinti, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Šiuo metu pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeičia ir atitinkamai yra 4,5, 4,75 ir 4 proc.[1] Pastebėtina, kad ir toliau kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas. Lietuvos banko neaudituotais duomenimis[2], 2023 m. bankai Lietuvoje, atskaičius solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbo 986 mln. eurų pelno, t.y. du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur. Taigi, dabartinė situacija ir prognozės rodo, kad netipinis likvidžių lėšų pertėklius euro zonos šalių bankų sistemoje ir toliau išliks.

Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą ir toliau jį taikyti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.

Solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikui leis gautomis lėšomis ne tik sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti, bet ir leis užtikrinti kitus krašto gynybos poreikius, pavyzdžiui, sparčiau įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą bei ateityje pritaikyti šalies gynybos pajėgumus prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Lukas Savickas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu galiojančiame Įstatyme yra numatytas Įstatymo galiojimo terminas, t.y. iki 2025 m. birželio 17 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo 6 str. 1 d. numatyta įnašo bazės apskaičiavimo tvarka:

· 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.

· 2024 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.

Įstatymo 7 str. įtvirtinta, kad apskaičiuojant įnašą, įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Projektu siekiama nustatyti neribotą laike solidarumo įnašo mokėjimo tvarką, Įstatymo formuluotes pritaikant laike neapibrėžtiems įnašo mokėjimo laikotarpiams.

Tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą ir jį pritaikyti prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Solidarumo įnašas nukreiptas tik į dalį kredito įstaigų nelauktų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Taigi, tik esant šioms aplinkybėms jis galės būti taikomas. Jeigu netipinio pajamų pertekliaus nėra, įnašas nebus taikomas.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Įstatymų projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.

11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. birželio 18 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Esant netipiniam kredito įstaigų pajamų pertekliui, į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių, kurių pagalba bus sudarytos gamimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą ir jį pritaikyti prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „laikinasis solidarumo įnašas“, „grynosios palūkanų pajamos“, „bankas“, „kredito įstaiga“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia

Seimo nariai:

Lukas Savickas

Saulius Skvernelis

Algirdas Stončaitis

Algirdas Butkevičius

Zigmantas Balčytis

Zenonas Streikus

Ieva Kačinskaitė – Urbonienė

Beata Pietkiewicz

Mindaugas Puidokas

Artūras Skardžius

Rasa Budbergytė

Rima Baškienė

Laima Mogenienė

Silva Lengvinienė

Valentinas Bukauskas

Vilija Targamadzė

Rūta Miliūtė

Domas Griškevičius

Linas Kukuraitis

Valdemaras Valkiūnas

Aidas Gedvilas

Tomas Tomilinas

Laima Nagienė

Vytautas Bakas

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

Dovilė Šakalienė

Agnė Širinskienė

Vidmantas Kanopa

Julius Sabatauskas

Algirdas Sysas

Rita Tamašūnienė

Česlav Olševski

Guoda Burokienė

Valius Ąžuolas

Juozas Varžgalys

Dainius Gaižauskas

Asta Kubilienė

Linas Jonauskas

Sergėjus Jovaiša

Ligita Girskienė

Antanas Vinkus

Deividas Labanavičius

Gintautas Kindurys

Algirdas Dumbrava

Stasys Tumėnas

Gintautas Paluckas

Aušrinė Norkienė

Dainius Kepenis