LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ

 ĮSTATYMO NR. XI-2411 8 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3977

2017-05-10  Nr. 110-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus;  Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė ir Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeiseinė; Regina Mininienė - Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė, Vaidotas Kalinauskas – SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Jonas Sviderskis - LŽŪBA direktorius, Gediminas Vaičionis – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas, Sigitas Dimaitis – LR žemės ūkio rūmų direktorius, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidento patarėja, Irma Dubovičienė -            "Ūkininko patarėjas" atstovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-22)				Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žemės ūkio ministerija (2017-05-08; Nr.)				Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo stebėsenos 2016 metų duomenis ir juos palyginusi su ankstesnių metų Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos duomenimis (kai kurių duomenų pokyčiai per trejus metus kelia tam tikrą nerimą), pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. sausio 21 d. įregistruotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411  8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3977 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šiuos argumentus bei siūlymus dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio.      Žemės ūkio ministerija teigiamai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2013 metų vykdytą Įstatymo stebėseną.      Ministerija, remdamasi Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatais, kasmet parengia apibendrintą informaciją, kurią paskelbia savo svetainėje. Vykdant Įstatymo stebėseną informacija gaunama iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Vadovaujantis Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos duomenimis, galima stebėti tam tikrų rodiklių, susijusių su paslaugų teikiamu pagal kvitus, tiek teigiamas tiek neigiamas tendencijas: 2014–2016 metais žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų (toliau – paslaugų) gavėjų skaičius didėjo nežymiai (t. y. nuo 1428 iki 1473). Paslaugų teikėjų skaičius minėtu laikotarpiu didėjo sparčiau: 2014 metais paslaugas teikė 15799 asmenys, o 2016 metais – 19436 asmenys. Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos pažymų duomenys rodo, kad nepilnamečių asmenų, teikusių paslaugas pagal paslaugų kvitus, 2014 metais buvo 2504, 2015 metais – 2283, o 2016 metais, labai padidėjo – 4147. Per šį laikotarpį nepilnamečiai asmenys sudarė nuo 8 iki 21 proc. visų paslaugas teikusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, už paslaugų teikėjus sumokama privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų suma taip pat kasmet didėjo, pvz., 2016 metais į VSDF sąskaitą buvo pervesta 691560 Eur PSD įmokų.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet didėjo asmenų, pas paslaugų gavėją dirbusių pagal darbo sutartį ir 60 kalendorinių dienų laikotarpiu (prieš tai su jais nutraukus darbo sutartį) pradėjusių teikti paslaugas pagal paslaugų kvitą pas tą patį paslaugų gavėją (t. y. draudėją), skaičius: 2014 metais tokių asmenų buvo 268, 2015 metais – 604, o 2016 metais – jau net 835 (jie sudarė atitinkamai 1,6 proc., 3,34 ir 4,29 proc. visų asmenų, atitinkamais metais teikusių paslaugas pagal paslaugų kvitus). Vadovaujantis šiais duomenimis, galima daryti tam tikrą išvadą, kad atleidžiant šiuos darbuotojus, dirbusius pagal darbo sutartį, o po to juos pakvietus teikti paslaugas pagal paslaugų kvitus, buvo siekiama nemokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias paslaugų gavėjas (draudėjas) privalo mokėti, kai asmenys dirba pagal darbo sutartis.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas 2015 metų lapkričio 25 d. išvadoje Nr. NV-3764 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 3 straipsnio pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“ (Nr. 15-0560-01-1; Nr. 15-6288(3)) pažymėjo, kad Įstatymo 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pagrįstumas taip pat kelia abejonių, ypač dėl sąlygiškai trumpo Įstatymo galiojimo laikotarpio.      Pripažinus netekusiu galios Įstatymo 8 straipsnį, Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija neturės duomenų apie šios sistemos įdiegimo efektyvumą, jos naudingumą paslaugų teikėjams ir jų gavėjams bei negalės deramai reaguoti į galimus tam tikrus neigiamus pokyčius.      Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlytume šio Įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos vykdymą pratęsti bent iki 2020 metų.	Nepritarti.	Duomenis apie šios sistemos įdiegimo efektyvumą, poveikį galima rinkti, analizuoti ar kitaip apdoroti ir nesant tokio įpareigojimo įstatyme.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas   (2017- 04-13)	1			6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo priėmimo datą, įrašant ,,2017 m.“ (vietoj ,,2015 m.“).	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3977(3) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas, Kazys Starkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3977(3)  ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė