LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. info@am.lt
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL DAUGIABUČIO NAMO BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRATORIŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
2022 m. d. Nr.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į turimą informaciją dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – administratoriai) veiklos srityje esančių korupcijos rizikos veiksnių, į šios srities aktualumą visuomenei, pakartotinai savo iniciatyva atliko antikorupcinį vertinimą dėl administratorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
1.1. Išlieka aktuali 2018-09-26 antikorupcinio vertinimo išvadoje[1] pateikta pastaba (išvados 1 punktas) dėl to, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Pavyzdinės pirkimų taisyklės) administratoriams yra neprivalomos.
Administratoriams suteikta teisė savo nuožiūra pasitvirtinti paslaugų ir darbų pirkimo taisykles sudaro sąlygas veikti neobjektyviai, neužtikrinant racionalaus ir skaidraus butų savininkų lėšų naudojimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti bendras visiems daugiabučių namų administratoriams privalomas darbų ir paslaugų pirkimo taisykles arba parinkti alternatyvias priemones, kurios leistų sumažinti su pernelyg didele administratoriams paliekama diskrecija.
1.2. Išlieka aktualus 2018-09-26 antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas siūlymas (išvados 5 punktas) svarstyti galimybę daugiabučių namų administratorių vykdomus pirkimus organizuoti per elektronines sistemas (pavyzdžiui, CPO LT sukurtą Elektroninių pirkimų centrą).
Pagal Pavydinių pirkimų taisyklių 9 punktą, kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 3 000 Eur organizuojamas konkursas. Pagal Pavydinių pirkimų taisyklių 2.5 papunktį, perkant konkurso būdu, pirkimo skelbimas yra publikuojamas nacionaliniame šalies dienraštyje arba regioninėje spaudoje ir administratoriaus interneto svetainėje (jeigu tokią turi). Pagal Pavydinių pirkimų taisyklių 16 punktą, konkursas laikomas įvykusiu, jei yra gautas bent vienas tiekėjo pasiūlymas, atitinkantis nustatytus minimalius reikalavimus. Paminėtina, kad pagal Pavyzdines pirkimų taisykles, kai pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio mažesnė nei 3 000 Eur, pirkimas gali būti vykdomas apklausos būdu, kurios reikalavimai mažesni – užtenka, kad administratorius apklaustų ne mažiau kaip 3 potencialius pasirinktus tiekėjus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie Pavydinėse pirkimų taisyklėse nustatyti pirkimo paskelbimo būdai (paskelbimas regioninėje spaudoje ir administratoriaus interneto svetainėje, jeigu tokią turi) neužtikrina vykdomo pirkimo pakankamo viešumo ir skaidrumo, nesiekiama, kad apie pirkimą sužinotų ir juo susidomėtų kuo didesnis skaičius potencialių tiekėjų, sudaro sąlygas administratoriams piktnaudžiauti (pavyzdžiui, atsižvelgiant, kad regionine spauda tiekėjai paprastai nesidomi, administratorius susisiekia ir neoficialiai derasi su „reikiamu“ tiekėju, kad jis pateiktų siūlymą, – šiame kontekste korupcijos riziką padidina tai, kad pagal Pavydines pirkimų taisykles konkursas laikomas įvykusiu, jei yra gautas bent vienas tiekėjo pasiūlymas).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo numatytą centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą ir viešosios įstaigos CPO LT pirkimų sistemą, kurios padeda užtikrinti vykdomo pirkimo viešumą ir skaidrumą, siūlome dėl administratorių vykdomų pirkimų nustatyti reikalavimą, kad administratorių pirkimai vykdomi per elektronines sistemas (pavyzdžiui, CPO LT sukurtą Elektroninių pirkimų centrą).
1.3. Išlieka aktuali 2018-09-26 antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 5 punktas) dėl to, kad teisės aktai nenustato administratoriams draudimo paslaugas ir darbus pirkti iš su administratoriais susijusių ūkio subjektų.
Pirkdami paslaugas ir darbus iš susijusių ūkio subjektų administratoriai galimai pažeidžia konkurencijos principus, neužtikrina konkurencingos kainos, administratorius atsiduria interesų konflikte, paprastai neužtikrinama ir neišreikalaujama iš paslaugų teikėjo (rangovo) tinkama paslaugų ar darbų kokybė. Be to, tokiais atvejais kyla rizika, jog norėdamas, kad pirkimus laimėtų su administratoriumi susijęs asmuo, administratorius gali jiems pritaikyti pirkimo sąlygas ar teikti informaciją apie kitų dalyvių pateiktus pasiūlymus, taip pat kitą informaciją apie pirkimo objektą ar sąlygas, kuria nedisponuoja kiti su administratoriumi nesusiję pirkimų dalyviai.
1.4. Išlieka aktuali 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje[2] pateikta pastaba dėl naujai pastatytų daugiabučių statytojų taikomos praktikos savarankiškai organizuoti administratorių parinkimo/paskyrimo procedūras.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 107 punktą, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.
Minėtas statybos techninio reglamentas ir kiti teisės aktai nereglamentuoja, per kokį terminą statytojas, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas, taip pat statytojui nėra nustatytos atsakomybės už šios pareigos nevykdymą, nėra nustatytos pareigos tam tikroms institucijoms (savivaldybėms) kontroliuoti, ar statytojai vykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimus.
Pastebėtina praktika, kad daugiabučių namų statytojai nevykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimo, į butų pirkimo ir pardavimo sutartis įtraukia nuostatas, kad daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius, o pats statytojas (jo įsteigta administravimo paslaugas teikianti įmonė) ar jo parinktas administratorius, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Pažymėtina, kad tokiam administratoriui:
– netaikomas savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, taip pat savivaldybė tokio administratoriaus veiklos nekontroliuoja ir neprižiūri pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, netaikomi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimai, administratoriui netaikomas Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatytas 5 metų veiklos terminas ir kiti reikalavimai, kurie taikytini administratoriams, paskirtiems Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka (t. y. paskirtiems savivaldybės vykdomosios institucijos), taip pat kurie nustatyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organams, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims;
– susidaro situacija, kad statybos darbų garantiniu laikotarpiu daugiabutį namą prižiūri tas subjektas, kuris daugiabutį pastatė arba su juo susijęs administratorius. Toks administratorius gali būti linkęs veikti statytojo interesais, yra suinteresuotas nuslėpti garantiniu laikotarpiu atsiradusius statinio trūkumus, vengti ginti butų savininkų interesus dėl šių trūkumų, traktuojant juos ne kaip statybos broką, o kaip defektus, atsiradusius dėl netinkamo statinio eksploatavimo ir pan. Tokiu būdu gali būti siekiama prievolę padengti statinio defektų šalinimo išlaidas perkelti daugiabučio namo butų savininkams.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės ir Nekilnojamojo turto registro gavus ir įvertinus duomenis apie 2018-2021 metais pastatytus daugiabučius namus Vilniaus ir Kauno miestuose, nustatyta, kad:
- 2018-2021 metais Vilniaus mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 308 daugiabučiai namai, iš jų dėl 141 daugiabučio namo neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie juos. Dėl šių namų bendro naudojimo objektų administravimo nėra užfiksuota duomenų ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje esančiame Vilniaus miesto daugiabučių namų interaktyviajame žemėlapyje[3]. Taip pat nėra įregistruota duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą ir Nekilnojamojo turto registre[4]).
- 2018-2021 metais Kauno mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 107 daugiabučiai namai, iš jų dėl 48 daugiabučių namų neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą (Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie juos. Dėl šių namų bendro naudojimo objektų administravimo nėra užfiksuota duomenų ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje esančioje daugiabučių namų informacinėje sistemoje[5]. Taip pat nėra įregistruota duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą ir Nekilnojamojo turto registre).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad didelė dalis pastaraisiais metais pastatytų daugiabučių namų statytojų nevykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimo, nesikreipia į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas (kai namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties). Šio statybos techninio reglamento 107 punkte nustatyto reikalavimo vykdymas nėra užtikrintas, nevykdoma kontrolė. Galimai didelę dalį šių daugiabučių namų apeinant teisės aktų nustatytus reikalavimus administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome spręsti išdėstytą problemą: teisės aktuose nustatyti terminą, per kurį naujai pastatytų daugiabučių statytojas turi raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas (kai namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties), nustatyti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, nustatyti šios pareigos vykdymo kontrolę, taip pat spręsti dėl daugiabučių namų, kurie šiuo metu administruojami ne pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus (administruoja statytojų paskirti administratoriai).
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalį, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, minėta Statybos įstatymo nuostata yra neaiški, dviprasmiška, praktikoje administratoriai ir jų veiklą prižiūrinčios savivaldybės minėtą nuostatą supranta ir taiko įvairiai, pavyzdžiui, kai kurie administratoriai pateikia būtų savininkams žymiai didesnes sąskaitas[6] už statinio techninės priežiūrą negu savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, motyvuodami tuo, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 7 dalies nuostatos aiškintinos taip, kad savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas taikomas tik tuo atveju, jei daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą tiesiogiai vykdo paskirtas administratorius. Jei daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo administratoriaus pasamdytas subjektas, tokiu atveju savivaldybės tarybos patvirtintas techninės priežiūros maksimalus tarifas, jų nuomone, yra netaikomas. Paminėtina, kad teisės akto nuostatos, kurios gali būti aiškinamos ir taikomos įvairiai, laikomos korupcijos rizikos veiksniu. Be to, minėta Statybos įstatymo nuostata taip pat sudaro savivaldybės paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams sąlygas piktnaudžiauti, – administratoriai gali vieni kitus samdyti atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą, o patys jų administruojamuose daugiabučiuose namuose techninės priežiūros nevykdyti, kad būtų išvengta savivaldybės tarybos patvirtinto statinio techninės priežiūros maksimalus tarifo taikymo.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome teisės aktuose aiškiai reglamentuoti, ar taikomas savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, jei daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius ne pats, o per jo (administratoriaus) pasamdytą subjektą. Taip pat spręsti dėl teisinio reguliavimo tikslinimo, kad būtų panaikintos sąlygos piktnaudžiauti, kai siekiama išvengti savivaldybės tarybos patvirtinto statinio techninės priežiūros maksimalus tarifo taikymo.
2.2. Išlieka aktuali 2017-12-27 antikorupcinio vertinimo išvadoje[7] pateikta pastaba (išvados 2.4 papunktis) dėl pernelyg plačios savivaldybės diskrecijos parinkti administratorių tuo atveju, jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo.
Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24 punkte numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, t. y. pretendentams į daugiabučio administratorius nesurinkus šio aprašo 19 punkte numatyto balsų skaičiaus, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija.
Nei minėtame apraše, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nėra detaliau reglamentuota aukščiau minėta administratoriaus skyrimo procedūra, t. y. kaip reikėtų vertinti (skirti balų ar pan.), siekiant atrinkti laimėtoją iš kelių pretendentų, neaišku, kaip konkrečiai turėtų būti vertinami pretendentų paslaugų įkainiai, patirtis ir pasirengimas teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Pernelyg plačios diskrecijos (veikimo laisvės) suteikimas savivaldybės vykdomajai institucijai išrinkti ir skirti administratorių, kai neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
2.3. Išlieka aktuali 2018-09-26 antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 3 punktas), kad pagal Pavyzdines pirkimų taisykles administratoriai, kai organizuojamas konkursas, neprivalo suderinti priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų sąlygų su bendrojo naudojimo objektų savininkų įgaliotais atstovais.
Nesant nustatytai prievolei konkurso sąlygų suderinti su bendrojo naudojimo objektų savininkų įgaliotais atstovais, administratoriams sudaromos galimybės nustatyti jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims naudingas sąlygas, butų ar kitų patalpų savininkų lėšas naudoti neracionaliai.
2.4. Išlieka aktuali 2018-09-26 antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas siūlymas (išvados 4 ir 7 punktai) nustatyti administratoriaus pareigą informuoti butų savininkus apie planuojamus vykdyti pirkimus, jų sąlygas.
2.5. Pavyzdinėse pirkimų taisyklėse nenumatyti reikalavimai, užtikrinantys administratorius paskirto pirkimų organizatoriaus ir administratorius sudarytos pirkimo komisijos veiklos objektyvumą ir nešališkumą, t. y. nenustatyti reikalavimai nusišalinti nuo dalyvavimo pirkimų vykdymo veikloje atvejais, kada nagrinėjami klausimai arba sprendimai susiję su pirkimų organizatoriaus ar pirkimo komisijos nario privačiais interesais.
2.6. Išlieka aktuali 2017-12-27 antikorupcinio vertinimo išvadoje (išvados 1.3 papunktis) ir 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikta pastaba, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiu periodiškumu ir terminais turėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašai, jų deklaracijoje pateikti, kiti aktualūs duomenys.
2.7. Išlieka aktuali 2017-12-27 antikorupcinio vertinimo išvadoje, 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje ir 2019-11-12 antikorupcinio vertinimo išvadoje[8] pateikta pastaba, dėl to, kad pretendentams teikti daugiabučių administravimo paslaugas nėra nustatyta jokių reikalavimų.
2.8. Išlieka aktuali 2017-12-27 antikorupcinio vertinimo išvadoje pateikta pastaba (išvados 2.2 papunktis), kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas[9] nėra nustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos ar administratoriaus pareiga informuoti administruojamo daugiabučio gyventojų apie besibaigiantį 5 metų terminą. Taip pat teisės aktuose nėra išsamiau reglamentuota pagrįstų nusiskundimų sąvoka. Todėl nėra aišku, dėl kokio pobūdžio nusiskundimų, pateiktų per kokį laikotarpį, kokio skaičiaus nusiskundimų ir pan. savivaldybės vykdomoji institucija privalo inicijuoti daugiabučio administratoriaus pakeitimo procedūrą.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnis už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą užtraukia administratoriaus (juridinio asmens) vadovui įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 300 Eur.
Manome, kad tokios nustatytos administracinės nuobaudos, jų dydis yra neatgrasančios, dėl to administratoriai piktnaudžiauja ir sąmoningai nevykdo jiems pavestų funkcijų, arba jas vykdo atstovaudami ne savininkų, o savo interesus, ar su valdytojais susijusių fizinių ir juridinių asmenų interesus, savininkams priklausančias kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį, neteikia informacijos apie valdytojo įvykdytus pirkimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, įvykusius savininkų susirinkimus ir priimtus sprendimus ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išlieka aktualūs 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje[10] pateikti siūlymai (išvados 3.1-3.3 papunkčiai) nustatyti papildomas poveikio priemones administratoriams už netinkamą jų veiklą (pavyzdžiui, kai paskirtas daugiabučio namo administratorius neatlieka teisės aktuose nustatytų pareigų ir ne mažiau kaip tris kartus taikomos administracinio poveikio priemonės, nesuėjus penkerių metų laikotarpiui inicijuojama daugiabučio namo administratoriaus skyrimo procedūras iš naujo; savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą išbraukti asmenį iš sąrašo, kai nustato, kad: administratorius butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį; administratorius, kuriam taikyta administracinė atsakomybė už priskirtų funkcijų ir pareigų nevykdymą, ir toliau nevykdo tų pačių funkcijų ir pareigų; administratorius neorganizuoja pastato techninės priežiūros, kyla grėsmė pastato naudojimo funkcionalumui ir saugumui ir pan.). Taip pat siūlome spręsti dėl administracinės atsakomybės, taikytinos administratorių (juridinių asmenų) vadovams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, sugriežtinimą, svarstyti dėl administracinės atsakomybės administratoriui kaip juridiniam asmeniui teisės aktuose nustatymą. Atskiras administratoriaus atsakomybės klausimas keltinas dėl jo įvykdytų pirkimų, kai pirkimai atlikti pažeidžiant teisės aktus, už nepagrįstai aukštą kainą. Siūlome tokiais atvejais svarstyti galimybę nustatyti, kad nupirktos prekės ir paslaugos turėtų būti dengiamos ne butų savininkų, o administratoriaus lėšomis ar pan.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad administratorių veiklos teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[11] ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Andrius Kalesnykas, tel. 8 659 35075, el. p. [email protected]