LIETUVOS RESPUBLIKOS Finansinių priemonių rinkų įstatymo NR. X-1024 67 straipsnio ir priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/2034), 64 straipsnio 5 punkto nuostatas, kurias valstybės narės pagal Direktyvą (ES) 2019/2034 turi taikyti nuo 2020 m. kovo 26 d.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Neringa Černiauskė, tel. (8 5) 239 0141, el. p. neringa.cerniauske@finmin.lt).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 67 straipsniu yra įtvirtintos nuostatos dėl prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamose rinkose. Juo į nacionalinę teisę perkeltos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 49 straipsnio nuostatos. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamose rinkose vyksta pagal taisykles, kurios turi užtikrinti, kad ši prekyba vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, bei nustatyti jos tvarką, atsiskaitymo sąlygas ir ginčų, kylančių dėl reguliuojamose rinkose sudaromų sandorių, sprendimo būdus. Taip pat vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis reguliuojamose rinkose turi būti nustatyta akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje prekiaujamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, taip pat kitų finansinių priemonių, kurių kainos kitimą reguliuoja Europos Sąjungos teisės aktai, kainos kitimo žingsnio taikymo tvarka. Galimybė reguliuojamose rinkose didelės apimties pavedimus derinti pagal siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kas yra didelės apimties pavedimas, išaiškinta 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/587, kuriuo 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant užtikrinti vienodas prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamose rinkose sąlygas ir skatinti Europos Sąjungos rinkos skaidrumą, buvo papildyta Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio nuostata – nurodyta, kad dėl kainos kitimo žingsnio dydžių taikymo reguliuojamose rinkose nedraudžiama didelės apimties pavedimų nustatyti pagal siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį. Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio nuostata įgyvendinta FPRĮ 67 straipsniu, todėl atitinkamai turi būti papildytas šis FPRĮ straipsnis. Ši nuostata užtikrins skaidrią ir tvarkingą prekybą finansinėmis priemonėmis bei veiksmingą kainų formavimą.

· Kiti pakeitimai

Įstatymo projekto priedo pakeitimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, nes jo nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų visišką suderinamumą.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekte siūlomas pakeitimas užtikrins prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamose rinkose Europos Sąjungos lygiu suderintą teisinį reglamentavimą, veiksmingą kainų formavimą.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Finansinės priemonės“, „kainos kitimo žingsnis“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.

________________________