AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS įstatymo NR. IX-705 13, 17 ir 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 17 d. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, kurios tikslas – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.[1]
Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis. Valstybės gynyba – ne vien gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai.
Vienas iš Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje numatytų uždavinių – siekti laipsniškai plėsti kitų piliečių, ypač nevyriausybinių organizacijų, taip pat ir veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose užsienio šalyse, verslo atstovų, dalyvavimą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis. Taip pat įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, karo padėties metu sudarysiančius kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, ir sudaryti jiems galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas.
Sėkminga simetrinė gynyba prieš simetrinį puolimą galima tuomet kuomet priešininkų santykinės kovinės galios santykis nėra didesnis nei 1 prie 3. Tačiau kuomet priešininko santykinės kovinės galios santykis yra gerokai didesnis, simetrinė gynyba yra pasmerkta pralaimėjimui. Norint apsiginti nuo santykinės kovinės galios santykiu žymiai stipresnio priešininko, vien gynybos neužtenka. Reikalinga proaktyvi asimetrinė kariavimo kryptis, o tai yra – rezistencija.
Rezistencija priklauso nuo visuomenės atsparumo ir pilietinės valios. Valia ir pajėgumai atsispirti išoriniam spaudimui, įtakai, priešintis okupacijai bei atsistatyti visų pirma yra visos tautos atsakomybė.
Tačiau iki šiol Krašto apsaugos ministerija neparengė Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą 2022 m. išklausė tik 3000 žmonių. Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži. 2022-ųjų pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai rodo, kad agresijos atveju 14 proc. Lietuvos gyventojų šalį gintų ginklu, 36 proc. priešintųsi neginkluotu būdu, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, 13 proc. pasitrauktų iš Lietuvos, bet didelė dalis žmonių (22 proc.) yra tie, kurie nežino, nes tiesiog neturi informacijos apie savo vietą valstybės gynybos sistemoje.[2] Taip pat yra Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS), Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP), Specialiųjų operacijų pajėgų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojami rezistencijos ir pilietinio pasipriešinimo kursai, tačiau jie vyksta krašto apsaugos sistemos viduje.
Visgi reikalingas toks pilietinio pasipriešinimo kursų modelis, kuris apimtų plačiąją visuomenę – t. y. kad kuo daugiau eilinių Lietuvos gyventojų žinotų įvairias pasipriešinimo galimybes bei rezistencijos būdus. Pirmasis to žingsnis galėtų būti pilietinio pasipriešinimo kursai asmenims, norintiems įsigyti ginklą medžioklei, sportui, savigynai profesinei veiklai ar mokymui. Pavyzdžiui, turimais duomenimis, leidimus laikyti (nešiotis) A ir B kategorijos (t. y. mirtinus) ginklus turi 56948 asmenys, o per 2022 metus leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A ir B kategorijos ginklus buvo išduoti 8061 fiziniam asmeniui (t. y. apie 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais). Tai yra tam kovinę galią turinti gyventojų dalis. Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje.
Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, parengtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įtvirtinti reikalavimą asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus ir jų šaudmenis medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ar mokymui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus.
Pagal to paties straipsnio 3 dalį, sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą.
To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Taip pat to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
Vadovaujantis įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą laikyti ginklus, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus.
Vadovaujantis įstatymo 13 straipsnio 12 dalimi, mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
Taip pat pagal įstatymo 13 straipsnio 14 dalį, sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms, ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus.
Visi šie asmenys, norėdami įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, neprivalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursų. Šiuo metu tik šauliai, profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, kurie gali įsigyti ir turėti tarnybai skirtus ginklus, jų šaudmenis, taip pat gali išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus. Tačiau tokie kursai yra krašto apsaugos sistemos rėmuose – t. y. orientuoti į LŠS, KASP ir Lietuvos kariuomenės bendruomenę.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 12 ir 14 dalyse numatytus tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo ir turėjimo reikalavimus, nustatant, kad medžioklei B kategorijos ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, jų šaudmenis, sportui B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius, savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius, profesinei veiklai B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B kategorijos ginklus, jų šaudmenis galėtų įsigyti ir turėti asmenys, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, vykdydami tarnybines pareigas, galėtų nešiotis Lietuvos banko įsigytus ir turimus automatinus šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą ir gavę leidimą nešiotis ginklus.
Ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms, ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, galėtų įsigyti ir turėti sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis, atitinkančius specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
Atitinkamai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo, nustatytais atvejais neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso, negalėtų įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B kategorijos ginklų, jų šaudmenų.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nes profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai tokį kursą jau dabar gali išklausyti, o specialiojo statuso subjektų pareigūnai, kurie karo padėties metu būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, minėtą kurstą galėtų išklausyti per bendras pratybas ar mokymus su kariais. Tuo metu specialiojo statuso subjektų pareigūnai, kurie karo padėties metu nebūtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, toliau vykdytų įstatymų jiems priskirtas funkcijas. Minėtas reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas ir šauliams, norintiems įsigyti ir turėti ginklus ne tik šaulio tarnybai ar savigynai, bet ir medžioklei, sportui, profesinei veiklai ar mokymui, ir kaip įrodymą pateikusiems šaulio pažymėjimą, nes visi šauliai tokį kursą gali išklausyti jau dabar.
Taip pat pagal tikslinamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį siūloma nustatyti, kad visi šie minėti asmenys, norėdami šio įstatymo nustatyta tvarka prasitęsti turimo leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminą, kuris yra 5 metai, kaskart privalės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Nes grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti.
Pažymėtina, kad vien per likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst. Tai iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą, sustiprins visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, nes kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgys pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinos savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais. O tai neabejotinai sustiprintų valstybės gynybinės galios potencialą.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai išduoti leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami bus nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką – t. y. šiuos prašymus pateikusiems asmenims nereikės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kurso. Jiems jį reikės išklausyti prieš prasitęsiant šių leidimų galiojimo terminą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, įtvirtinus reikalavimą asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus, išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, kurio metu būtų suteikiama pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, bus užtikrinamas veiksmingesnis piliečių įsitraukimas į šalies gynybą ir efektyvesnis atgrasymas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Ginklų įsigijimas ir turėjimas“, „ginklų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai“, „ginklų savininkai ir naudotojai“, „pilietinis pasipriešinimas“, „pilietinio pasipriešinimo kursai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
[1] Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“.
[2] Pilietinės visuomenės institutas „Pilietinės galios indeksas: 2022 m.“ Vilnius, 2022, p. 28–29 <http://www.civitas.lt/wp-content/uploads/2023/01/PGI_2022metai.pdf> [Žiūrėta 2023-04-12].