LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GĖLO POŽEMINIO VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-03-24 Nr. XIVP-144(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti.
2. Projekto 1 straipsnio nuostatose nėra pakankamai tiksli formuluotė „netaikant <...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatytas reglamentavimas ir apie įprasto mokesčio už požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti.
3. Projekto 2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostata ,,asmuo, kuriam priklauso gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti sąlygas, kada būtų netaikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
5. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostata ,,už paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas.
6. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą.
Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai.
8. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų.
9. Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas.
10. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
11. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko.
Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.
12. Nėra pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita.
13. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m3 per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m3 per parą– 1000 eur; 100 ir daugiau m3 per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m3 – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m3“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės „nuo 10 - 100 m3 per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų.
Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“.
14. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą.
16. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai.
17. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu.
18. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“.
19. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.
20. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
21. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]