LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–3353

2024-03-20 Nr. 121-P-5

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulienė.

Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės patarėjas Rokas Navickas, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas Andžėj Čaikovski, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(3)	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų.	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo projektu nėra keičiamos šiuo metu galiojančios 3 straipsnio nuostatos. Kiti šioje dalyje nurodyti principai įtvirtinti kituose teisės aktuose, todėl jiems papildomi paaiškinimai nepateikti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	3 3	2	Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz., „kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikomųyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą prašymas teikiamas, kai:“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi priežiūros institucijos prašymą kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva, jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau ši Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	3		Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, priežiūros institucija teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą.	Pritarti	Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 1).
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	4		Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje po žodžių „didelę žalą visuomenei“ vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui,<...>.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	3	2	Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoje žodžio „ši“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos valstybė narė“.	Pritarti	Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 2).
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	5		Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kompetentinga“ įrašytinas žodis „priežiūros“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:  „5.<...>. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar kreiptasi į teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, kompetentinga priežiūros institucija nesikreipia į teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos, kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina pačios priežiūros institucijos priimtas priemones.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	7		Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje gali būti vadovaujamasi ar atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „tarptautinės sutartys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios informacinės visuomenės paslaugų teikimą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	8		Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.<...>“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(4)	8		Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį „pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“.	Pritarti	Žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies redakciją prie 8 TD pastabos.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(6)	1	2	Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimas nėra betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas - teikiamų paslaugų aspektu nėra ypatingai svarbus, asmens duomenų apsaugos požiūriu pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį - paslaugų teikėją, įteikti jam dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad nurodomas ne fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – jo korespondencijos adresas.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo gyvenamosios vietos korespondencijos adresą);“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(6)	1	4	Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje “paslaugų teikėjo valstybės registras“ brauktini žodžiai „paslaugų teikėjo“, nes paslaugų teikėjai jokių valstybės registrų nevaldo ir netvarko.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) informaciją apie tai, koks yra paslaugų teikėjo valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jeigu paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas valstybės registre;“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(6)	1	5	Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai –  informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją informaciją apie paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją: šios institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai;“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(7)	2		Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą motyvuotą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(7)	2 3		Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Žr. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakciją prie 13 TD pastabos. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsikūrusių įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę pateikti prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai gauti prieigą prie duomenų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.<...>“.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(7)	3		Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokslinių tyrimų organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas).	Pritarti iš dalies.	Argumentai: Sąvoka „mokslinių tyrimų organizacija“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje: „Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, todėl nėra tikslinga papildomai aiškinti ir apibrėžti sąvoką. Pasiūlymas: Žr. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies redakciją prie 14 TD pastabos
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05	8			Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės aktų“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 8 straipsnį išdėstyti taip: „8<...>Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-05	1(15)	1		Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi savo turiniu beveik identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą.	Nepritarti	Argumentai: Reglamentas (ES) 2022/2065 nenustato sąlygų, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį. Tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybę nustato nacionaliniai teisės aktai. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami du skirtingi atvejai, kada laikoma, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtą turinį. Pirmuoju atveju pabrėžiama, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo duomenų bazėse, serveriuose turi duomenų apie neteisėtą turinį, antruoju atveju apibrėžiamos situacijos, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi iniciatyvos analizuoti padėtį, atlieka tyrimą ir sužino apie perduodamą arba saugomą neteisėtą turinį.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(15)	1		Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys dėstytinas taip: „Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „<...> Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimamsus mutatis mutandis nustato taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(16)	1		Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento 35 straipsnį, nustatantį rizikos mažinimo priemones.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. <...> Siekdami sumažinti atsiradusias sistemines rizikas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 35 straipsnį, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(16) 1(29)	2 2		Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios „nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių – turimos mintyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų,<...>.“ Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, nacionalinių Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.“
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(18)	2		Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti vartojamos sąvokos „Europos Sąjungos institucijų nuorodos“ turinį.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. <...>turi atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires nuorodas bei rekomendacijas.“
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(18)	7		Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesineės ir vartotojų asociacijaos, atstovaujančiaos paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities. Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.“
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(19)	2 3		Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra vartojama „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalis neturėtų būti keičiama, nes Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnis taikomas tik interneto platformoms. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos bendros nuostatos dėl ne teismo tvarka nagrinėjamų ginčų, kurie yra susiję su visomis informacinės visuomenės paslaugomis. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „3. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys sprendžiantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus jų sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija. 4. Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos ir Ryšių reguliavimo tarnybaos sertifikavouoti, subjektai Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas dvejus metus parengia sertifikuotų ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos sertifikavo, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.“
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(21)	1		Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalis išdėstyti taip: „1. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi tų šiuose straipsniuoseų nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais.<...>“ <....> „4. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.“
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(2)	8	N	Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra vartojamas terminas „patikimas pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų  būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte).	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi ir ją taip: „8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, aptinkant ir nustatant neteisėtą turinį, yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.“
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(26)			Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Eekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos“
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(28)		5	Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimą“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas.“
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(29)	1		Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 daliai.	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tai reiškia, kad informavus tarpininkavimo paslaugų teikėją, kitus asmenis apie atliekamą tyrimą gali būti pakenkta tyrimo vykdymui, nuslėpti pažeidimai ir jų padariniai. Tokia pati formuluotė dėl konfidencialių tyrimų yra naudojama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(30)			Keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“. Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius „atlikimo termino“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 30 straipsnį išdėstyti taip:  „30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai „1. Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo gali turi būti atliktaekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, tyrimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. <...>“
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(31)	1		Nors keičiamo įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodyta, kad kompetentingos institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 31 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą: 1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta; 2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065  ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us). 2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose.“
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(31)	2		Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 24 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 31 straipsnį 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1-4 dalyse, 24 straipsnio 5 dalies 1-3 ir 6-7 punktuose ir 25 straipsnyjeuose. Kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.“
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(32 1(33))	1		Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nagrinėdama“ įrašytinas žodis „galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimui.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip: „1. Jei kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą pažeidimą, priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas,<...>“. Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:  „33 straipsnis. Paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teisės ir pareigos, nagrinėjant galimus pažeidimus“
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(32)	6		Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip: „6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kompetentingos institucijos skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.“
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(34)	1		Derinat keičiamą įstatymą su Reglamento 2022/2065 53 straipsniu, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip: „1. Paslaugos gavėjas ar kitas subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 53 straipsnyje, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų (toliau – skundas). Jei skundoas nagrinėjimas priskirtas patenka į kitos kompetentingos institucijos kompetencijai atsakomybės sritį,<...>.“
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(34)	1		Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius „Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai“.	Pritarti	Žr. 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 35 TD pastabos.
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(34)	1		Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos teisė „pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“. Atsižvelgiant  į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“.	Pritarti	Žr. 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 35 TD pastabos
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(34)	3	3 4	Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 34 straipsnį 3 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip: „3) paslaugos gavėjo vardas, pavardė (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys) ir kontaktiniai duomenys; 4) skundžiamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio – pavadinimas ir kodas arba tarpininkavimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;“
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(37)	2		Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir nurodo“ įrašytini žodžiai „skundo nagrinėjimo“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 37 straipsnį 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jei skundo nagrinėjimas pratęsiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja paslaugos gavėją ir nurodo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Kompetentingos institucijos turi išnagrinėti skundą per trumpiausią įmanomą laiką.“
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(39)	2		Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taikoma“ įrašytinas žodis „skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o ne taikomos.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 39 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip: “2. Bauda gali būti skiriama taikoma ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai padarytas trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui yra nagrinėjamas teisme, baudos skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(40)	1		Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė „3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pažeidimus“.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip:
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11				Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 32 straipsnį 6 dalį išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 daliesį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsniųus pažeidimus.“
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(41)	1		Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos keturios kompetentingos institucijos.	Pritarti	Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 41 straipsnį 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kompetentingos institucijos nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje, gali priimti sprendimą skirti tarpininkavimo paslaugos teikėjui periodinę iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais už kiekvieną šių Reglamento  (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną dydžio baudą.“
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(40)	1		Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis.	Nepritarti	Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad periodinių baudų reglamentavimas yra nustatomas Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatomos nuostatos dėl periodinių baudų apskaičiavimo yra aiškiai apibrėžtos, todėl nėra tikslinga įtraukti papildomų paaiškinimų. Nustatoma, kad periodinė bauda yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti baudą iki tos dienos, kai sprendimas panaikinamas. Bendrosios metinės pajamos būtų dalinamos iš 365 arba 366 dienų ir nuo šios sumos skiriama iki 5 proc. bauda per dieną. Kai paslaugų teikėjas pažeidimą panaikina, paskaičiuojama bendra bauda, priklausomai nuo to, kiek dienų buvo tęsiamas pažeidimas.
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(40) 1(42)	5 6 4		Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis už tam tikrus pažeidimus nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus.	Pritarti	Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 40 straipsnį 5 ir 6 dalis išdėstyti taip: „5. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:<...>“ „6. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 1 procento tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus: <...>” Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 42 straipsnį 4 dalį išdėstyti taip: „4. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1–6 4 dalyse ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudų dydžių ribas.<...>“
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-11	1(42)	2		Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis.	Pritarti	Pasiūlymas : Keičiamo įstatymo 42 straipsnį 2 dalį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „8) kitos šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos aplinkybės, kurias kompetentingos institucijos gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	„Google“, 2023-12-14				„GOOGLE“ RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-3353 „Google“ dėkoja už galimybę <...> pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3353 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas, toliau – SPA). „Google“ <...>, nors atnaujintą įstatymo projektą iš esmės vertiname palankiai ir dėkojame Ministerijai, kad buvo atsižvelgta į dalį pasiūlymų, tačiau pastebime keletą svarbių ir dar neišspręstų įstatymo projekto aspektų, kurių papildomas įvertinimas, mūsų manymu, yra esmingai svarbus siekiant veiksmingo SPA reglamento nuostatų įgyvendinimo pagal ES teisės aktų reikalavimus. Bendros pastabos Pirmiausiai dar kartą norėtume pažymėti, kad SPA yra ES reglamentas. Tai reiškia, kad jis tiesiogiai taikomas visoms ES valstybėms narėms ir nereikia rengti nacionalinių jo įgyvendinimo priemonių, nebent konkrečiose paties SPA nuostatose būtų numatyta kitaip. Europos Komisija patvirtino, kad net paprastas SPA nuostatų „nukopijavimas“ į nacionalinius teisės aktus yra problematiškas. Dėl to gali atsirasti nukrypimų (kad ir nedidelių, pavyzdžiui, dėl vertimo), kurie praktikoje gali lemti nenuoseklumą ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl prašome įstatymo projekte įgyvendinamąsias nuostatas numatyti tik tais atvejais, kai tai aiškiai leidžiama pagal SPA (t. y. visų pirma priežiūros ir vykdymo užtikrinimo klausimais). Nors šiuo aspektu buvo atlikti tam tikri pakeitimai, tačiau, manome, kad įstatymo projekte būtina dar aiškiau nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimai gali būti taikomi tik Lietuvoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu.	Spręsti pagrindiniam komitetui
2.	„Google“, 2023-12-14	1(4)			4 straipsnis – Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis Lietuvoje gali būti ribojama laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas. Norėtume pažymėti, kad kitoje ES šalyje įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę laisvai teikti savo paslaugas Lietuvoje. Ši teisė turėtų būti ribojama tik remiantis Elektroninės komercijos direktyvoje ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytomis išimtimis ir tvarka (jei informacinės visuomenės paslauga taip pat laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslauga arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga). ES valstybės narės, mūsų vertinimu, negali nustatyti savo išimčių ir tvarkos šiuo klausimu.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Ekspertų nuomonė: Valstybėse narėse neteisėto turinio reguliavimas ir apibrėžimas skiriasi, todėl gali būti taikomi kitokie reikalavimai paslaugų teikėjams nei valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas. Pagrindinė sąlyga apriboti galimybę teikti paslaugas yra tada, kai paslaugų teikėjas pažeidžia nacionalinius ir ES teisės aktus, pažeidimas kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte.
3.	„Google“, 2023-12-14	1(17)			7 straipsnis – Prieiga prie duomenų 2 ir 3 dalyse nustatytos procedūrinės patikrintų tyrėjų patvirtinimo taisyklės. Susirūpinimą kelia tai, kad tokias procedūrines taisykles įstatymo projektu siekiama nustatyti dar prieš Europos Komisijai priimant deleguotąjį aktą tais pačiais klausimais. Tai gali apsunkinti reguliavimą ir pareikalauti per trumpą laiką atlikti papildomus pakeitimus. Prašome nustatyti procedūrines taisykles remiantis suinteresuotųjų subjektų indėliu po to, kai bus priimtas Europos Komisijos deleguotasis aktas.	Spręsti pagrindiniam komitetui
4.	„Google“, 2023-12-14	1(15)			15 straipsnis – Neteisėtas turinys 15 straipsnyje, mūsų vertinimu, nėra poreikio nustatyti momento, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar turinį, nes šis standartas jau nustatytas SPA. Procedūros dėl paslaugų gavėjų informavimo ir kiti reikalavimai taip pat, mūsų vertinimu, nepagrįstai dubliuoja SPA įtvirtintas normas ir įneša neaiškumo. Rekomenduojame atsisakyti nebūtinų 15 straipsnio nuostatų. Be to, 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienos dienos terminas informuoti paslaugų gavėjus, mūsų vertinimu, yra per trumpas – rekomenduojame nenustatyti konkretaus termino ir remtis SPA jau numatytomis nuostatomis.	Spręsti pagrindiniam komitetui
5.	„Google“, 2023-12-14	1(16)			16 straipsnis – Interneto platformų ir interneto paieškos sistemų turinio moderavimas Įstatymo projekto 16 straipsnyje performuluojami SPA nustatyti įpareigojimai, kas kelia susirūpinimą dėl pirmiau skyriuje „Bendros pastabos“ nurodytų priežasčių, ir nustatomi papildomi įpareigojimai paslaugų teikėjams, kurie, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA. SPA 34 straipsnyje jau nustatytas reikalavimas atliekant sisteminės rizikos vertinimą atsižvelgti į regioninius ar kalbinius aspektus, įskaitant tuos, kurie yra būdingi ES valstybėms narėms. Įstatymo projekte, mūsų vertinimu, peržengiamos SPA nustatytos ribos, nes reikalaujama, kad paslaugų teikėjai atlikdami algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, įtrauktų darbuotojus ir (ar) ekspertus, gebančius įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną. Rekomenduojame nekartoti SPA jau nustatytų įpareigojimų bei į tekstą neįtraukti įpareigojimų, kurie potencialiai peržengia SPA – tam, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo.	Spręsti pagrindiniam komitetui
6.	„Google“, 2023-12-14	1(17)			17 straipsnis – Pranešimas apie įtariamą neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą Rekomenduojame pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį, nurodant kompetentingą instituciją, galinčią priimti 3 pranešimus pagal SPA 18 straipsnį, o likusios straipsnio dalies atsisakyti. Jei vis dėlto bus nuspręsta palikti dabartinę teksto redakciją, manome, jog reikėtų atsisakyti maksimalaus vienos dienos termino policijos informavimui, nes šio termino nustatymas, mūsų vertinimu, prieštarautų SPA, kadangi būtų numatomi griežtesni nei SPA įtvirtinti reikalavimai. Vienos dienos terminas taip pat būtų per trumpas ir tam tikrais atvejais galėtų būti sunkiai įgyvendinamas.	Spręsti pagrindiniam komitetui
7.	„Google“, 2023-12-14	1(19)			19 straipsnis – Ginčų sprendimas 19 straipsnyje nepateikiama pakankamai informacijos apie neteisminio ginčų sprendimo institucijas, įskaitant tai, ar turėtų būti nustatytos standartinės procedūrinės taisyklės. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, manome, turėtų būti įpareigota konsultuotis su visais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, vartotojais, interneto platformomis ir galimomis ginčų sprendimo įstaigomis, siekiant nustatyti, ar reikia patvirtinti standartus, kurių turėtų laikytis jos tikrinamos įstaigos. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba taip pat, manome, turėtų būti įpareigota laikytis visų ES mastu galiojančių standartų ar ES skaitmeninių paslaugų koordinatorių valdybos gairių dėl procedūrų tikrinamose įstaigose. Taikant nuoseklias procedūras (pageidautina visoje ES) būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir painiavos, kurią sukelia skirtingos sistemos, ir būtų pašalinta turinio reguliavimo nenuoseklumo	Spręsti pagrindiniam komitetui
8.	„Google“, 2023-12-14	1(23)			23 straipsnis – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos Siūlytina patikslinti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą pagal SPA gali suteikti tik Lietuvoje įsisteigusiems subjektams. Be to, kadangi labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų sisteminė rizika ir jos mažinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, siūloma 10 dalies formuluotė, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA, todėl jos, manome, reikėtų atsisakyti. Vertinant tai, kad Komitete artimiausiu metu bus svarstomas Įstatymo projektas, prašome Komiteto atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, kurie, mūsų vertinimu, užtikrintų nuoseklų ir veiksmingą SPA nuostatų įgyvendinimą.	Spręsti pagrindiniam komitetui
9.	Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15				<...>, nebuvo atsižvelgta į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), kuri atstovauja didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius Lietuvos naujienų portalus, siūlymą, kad atsakingos institucijos dėl neleistinų skaitytojų komentarų šalinimo nurodymus turėtų duoti ne naujienų portalams, jei tokie komentarai fiksuojami portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, bet socialinio tinklo valdytojams, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Youtube, TikTOK ir kitiems.<...> Šiuo atveju sprendimų priėmėjams svarbus suprasti tai, kad institucijos negali ir neturi jokios teisės priversti žiniasklaidos priemones skirti papildomų išlaidų tokioms funkcijoms įgyvendinti, o juo labiau priversti uždaryti paskyras socialiniuose tinkluose. Būtent todėl dar kartą teikiame siūlymus, kad būtų numatyta pareiga neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų (nepaisant to, kieno paskyros yra) šalinti socialinių tinklų valdytojams. Lietuvos socialinių tinklų naudotojai neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų be papildomo finansavimo ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijas, nes, kaip žinia, socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi rūpinasi švaria aplinka. Be to, patikslintame ministerijos projekte numatyta dar daugiau pareigų naujienų portalams – apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tokie reikalavimai nepriklausomai ir savarankiškai žiniasklaidai yra pertekliniai, neracionalūs ir ribojantys žodžio laisvę. Pritariame projekto rengėjos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – paaiškinimui, kad šis projektas išskirtinai yra orientuotas į pasaulinius socialinius tinklus, veiklą vykdančius Lietuvoje, o tradicinei žiniasklaidai – naujienų portalams – taikytinas tik dėl skaitytojų komentarų saugojimo portaluose. Visgi tai nėra aiškiai nurodyta, todėl siūlome žemiau išvardintus patikslinimus tobulinant teisės akto projektą. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaitytojai gali talpinti savo komentarus ne tik portaluose komentarų skiltyse, bet ir portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Instagram ir kitose platformose po portalų paskelbta informacija. Tik šiuo atveju kyla daug klausimų, kam turėtų būti duoti atsakingų institucijų nurodymai dėl netinkamų komentarų šalinimo – paskyros valdytojui, ar pačiam socialiniam tinklui. Pažymėtina, kad paskyros valdytojai paprastai nėra jokie paslaugų teikėjai, todėl jiems nurodymai negali būti duodami. Pvz., nuomonės formuotojai (angl. influenceriai) savo postais sukelia šimtus ir tūkstančius komentarų, tačiau jiems jokia atsakomybė už skaitytojų komentarus nėra taikoma. Kitas pavyzdys būtų politikai, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir jų veikla taip pat domina socialinio tinklo naudotojus, kurie rašo komentarus po politikų postais. Ar galima įsivaizduoti, kad politikas bus pripažintas paslaugos teikėju ir įpareigotas panaikinti prieigą prie komentarų po savo postais? Vertinimas nepasikeis, jei paskyrą socialiniame tinkle valdo valstybės institucija ar įmonė, įstaiga ar organizacija. Ir jos tik naudojasi socialinio tinklo paslaugomis, o ne jas teikia. Taigi ir visuomenės informavimo priemonės, turinčios paskyras socialiniame tinkle, yra socialinio tinklo paslaugos gavėjai, o ne teikėjai. Taigi konstatuotina, kad už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Siūlome tai įtvirtinti tiesiogiai ir vienareikšmiškai. Priešingu atveju pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl turi būti atitinkamai papildytas Projekto 16 straipsnis, nustatant, kad už galimybės pasiekti neteisėtą informaciją socialiniame tinkle panaikinimą atsako socialinio tinklo paslaugos teikėjas.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Komiteto nuomone, reikalinga patikslinti formuluotes taip, kad jos labiau atspindėtų teisinio aiškumo principą - nustatytas teisinis reguliavimas turi būti vienodai suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projekte nenumatoma pareiga naujienų portalams pašalinus komentarą savo socialinio tinklo paskyroje, informuoti asmenį, kurio komentarą pašalino. Ši pareiga taikoma tik socialiniam tinklui. Naujienų portalams numatomos pareigos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 tik dėl jų interneto svetainėse esančių komentarų skilties. Bendrai vertinant paskyrų valdytojų atsakomybę socialiniuose tinkluose pagal teisminę praktiką Visuomenės informavimo įstatymas yra aiškinamas plačiai, todėl pagal tam tikrus kriterijus: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti Visuomenės informavimo įstatyme, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo srities ir jam teisinė atsakomybė netaikoma. Remiantis informacijos viešumo, jos sklaidos ir prieinamumo kriterijais, pavyzdžiui, socialinio tinklo paskyra, turinti didelį skaičių sekėjų, gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone. Pagal dabar galiojančią praktiką, paskyrų valdytojai kai kuriais atvejais gali atsakyti už neteisėtų komentarų turinį, ypač tada, kai jie apie komentarus sužino, o sužinoję nesiima veiksmų.
10.	Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15	1(15)	1		Argumentai: Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“	Pritarti
11.	Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15	1(15)	2		Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas: 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.“	Spręsti pagrindiniam komitetui	Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Sąvoka prieglobos paslaugų teikėjai apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl netikslinga Įstatymo projekte įvesti naują sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama. Įstatymo projekte turi būti užtikrintas vienodas ir nuoseklus sąvokų naudojimas. Komitetas sutinka, kad  Paslaugos gavėjui turėtų būti suteikiama teisė pačiam įvertinti situaciją ir priimti geriausią sprendimą dėl savo teisių gynimo. Svarbu pažymėti, kad siūlymas numatyti privalomą reikalavimą paslaugos gavėjui kreiptis į ne teismo būdu ginčus sprendžiančią institucijų prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui, kuriame nurodyta, kad nuostatos dėl kreipimosi į ne teismo būdu ginčus sprendžiančią instituciją nedaro poveikio paslaugos gavėjo teisei kreiptis į teismą.  Komiteto nuomone, visgi reikalinga patikslinti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų teisinio aiškumo principą - nustatytas teisinis reguliavimas turi būti vienodai suprantamas, tikslus, aiškus. Siūloma aiškiai išskirti,  kad prieglobos paslaugų teikėjai gali teikti pretenziją socialinių tinklų valdytojui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą.
12.	Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15	1(15)	3		Argumentai: Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas: 3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “	Spręsti pagrindiniam komitetui	Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą dėl teisinio aiškumo.
13.	Interneto žiniasklaidos asociacijos, 2023-12-15	1(16)	3		Argumentai: Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas: 4. Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi: „3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“	Nepritarti	Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už neteisėto turinio šalinimą, prarastų teisę duoti privalomus nurodymus socialinio tinklo paskyros valdytojui, kuris platina neteisėtą turinį. Pagal galiojančią praktiką institucijos pirmiausia nurodymus teikia interneto platformai arba interneto paieškos sistemai, tačiau dažnai šie tarpininkavimo paslaugų teikėjai nereaguoja į institucijų nurodymus. Kadangi labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos (Facebook, Google, Youtube, Twitter, TikTok ir kt.) nėra įsisteigusios Lietuvos Respublikoje, institucijos negali taikyti vykdymo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, skirti baudas už nurodymų nevykdymą, todėl institucijos turi ribotas galimybes priversti vykdyti nurodymus. Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2022/2065 ir susidarius tokiai situacijai, kai labai didelės interneto platformos ar labai didelės paieškos sistemos nevykdo Lietuvos Respublikos institucijų nurodymų, bus kreipiamasi į Europos Komisiją ir kitoje valstybėje narėje įsisteigusį skaitmeninių paslaugų koordinatorių. Ši derinimo procedūra užtruks, todėl nustačius, kad už neteisėto turinio šalinimą atsako tik labai didelės interneto platformos ir labai didelės paieškos sistemos, neteisėto turinio šalinimo procesas ženkliai pailgėtų arba neteisėtas turinys būtų visai nepašalintas. Atsižvelgiant į tai, kad socialinių tinklų paskyrų valdytojai platina dezinformaciją, karo propagandą, kursto pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, kursto neapykantą, būtina užtikrinti institucijų teisę teikti nurodymus taip pat ir socialinių tinklų paskyrų valdytojams, kad būtų užtikrintas efektyvus neteisėto turinio pašalinimas.  Karo Ukrainoje kontekste Lietuva susiduria su itin didelėmis dezinformacijos ir neteisėto turinio kampanijomis, kuriomis siekiama paveikti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą valstybe, reaguoti į jas reikia greitai ir efektyviai, nes interneto platformose masiškai platinamas neteisėtas turinys kelia rimtą pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15	1(15)	1		Teikiu pasiūlymus, kuriuos parengė Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Dėl labai skubaus projekto svarstymo asociacija nespėjo šių pasiūlymų pateikti iki projekto svarstymo Ekonomikos komitete. Argumentai: Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“	Pritarti
2.	Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15	1(15)	2		Argumentai: Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme. Pasiūlymas: 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą.
3.	Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15	1(15)	3		Argumentai: Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją. Pasiūlymas: 3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “	Spręsti pagrindiniam komitetui	Žr. Interneto žiniasklaidos asociacijos 11 pastabą.
4.	Seimo narys Jurgis Razma, 2023-12-15	1(16)	3		Argumentai: Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui. Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Pasiūlymas: 4. Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi: „3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“	Nepritarti	Interneto žiniasklaidos asociacijos 13 pastabą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3353 ir komiteto išvadai.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                       Vytautas Juozapaitis

Komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė