AIŠKNBAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

      Įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių referendumų privalomųjų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Antra, daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Trečia, šiuo metu galiojančiame referendumo įstatyme mūsų manymu nepakankamai pagrįstai yra įtvirtintos keturios normos dėl privalomojo referendumo sprendimo priėmimo.

Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja grupė Seimo narių.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Pagal dabar galiojantį įstatymą yra keturios skirtingos privalomojo referendumo sprendimo priėmimo normos: 1) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 2) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 3) sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 4) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.

Jeigu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo norma yra pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio nuostatomis, tai kitų atveju diferencijavimas neturi jokio konstitucinio pagrindo.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomojo referendumo sprendimų priėmimo diferencijavimo. Suvienodinti reikalavimus sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo, dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų ir dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.

Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo metu vidurinį variantą - sprendimas privalomajame referendume yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Šis įstatymas neturėtų neigiamos įtakos kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios

Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės.

12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta.

14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „referendumas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai 

Nėra.

Seimo nariai:

Gediminas Kirkilas

Ramūnas Karbauskis

Saulius Skvernelis