LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 12 PUNKTO PANAIKINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Rengti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino situacija Lietuvos vartojimo kreditų (pardavimo išsimokėtinai) rinkose.
Kaip Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1) ir 25(1) straipsniais, penktuoju skirsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, Lietuvos banko 2012 metais atlikto Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimo rezultatai atskleidė nepakankamus gyventojų gebėjimus racionaliai tvarkyti šeimos ir asmeninius finansus, ypač polinkį atidėlioti finansinių problemų sprendimą. 33 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų pripažino per paskutinius 12 mėnesių susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengė visų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tik 44 proc. gyventojų, patyrę finansinį nepriteklių, ieško būdų, kaip apriboti išlaidas, kad situacija nesikartotų, likusi dauguma – skolinasi, ne visada įvertindami realias skolų grąžinimo galimybes.
Tokius Lietuvos gyventojų įpročius dar labiau paskatino nereguliuojamas ir nekontroliuojamas prekių pardavimas išsimokėtinai vartotojams, nesivadovaujant Vartojimo kredito įstatymo nuostatų. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 12 punktu, įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas, suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis. Pažymėtina, kad skoliniai įsipareigojimai atsiranda ir tuomet, kai įsigyjamos prekės išsimokėtinai, net jei nėra pabrangimo (pvz., brangūs mobilieji telefonai, garso ar vaizdo aparatūra). Nekontroliuojamas naujų finansinių įsipareigojimų (net ir be pabrangimo) prisiėmimas, kai vartotojo pajamos yra nepakankamos, sukelia analogiškas neigiamas pasekmes vartotojui kaip ir neatsakingas vartojimo kredito ėmimas iš kredito įstaigų ar vartojimo kredito teikėjų. Vadovaujantis kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenimis, 2017 m. sausį-kovą palyginti su 2016 metais didėjo gyventojų skolinimasis per telekomunikacijos bendroves ir mažėjo skolinimasis per lizingo ir vartojimo kredito bendroves. Taigi akivaizdu, kad nereguliuojamų subjektų skolinimas vartotojams, nesivadovaujant atsakingo skolinimo taisyklėmis, didėja ir kelia realią grėsmę dėl per didelio ir nepagrįsto vartotojų persiskolinimo.
Kaip jau yra pažymėta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų ir 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 14-1, 21-1, 22-1, 22-2, 23-1, 25-1 straipsniais ir penktuoju-1 skirsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, didėjančiam bendram vartotojų įsiskolinimui įtakos turi ir nepakankamai išsamus vartotojų kreditingumo vertinimas. Taigi nereguliuojami subjektai parduodami prekes vartotojams išsimokėtinai nesivadovauja Vartojimo kredito įstatymo reikalavimais ir skolina vartotojams pagal savo pačių parengtas tvarkas. Tokie rinkos dalyviai dažnai tenkinasi mažesnės apimties surinkta informacija apie vartotojo finansinę būklę motyvuodami, kad tokios informacijos ir duomenų jiems pakanka prisiimti verslo riziką. Be to, galimybė greičiau gauti finansavimą, kuomet nereikia pristatyti dokumentų, laukti kol bus atliktos kreditingumo vertinimo procedūros, skatina vartotojus pirkti tas pačias prekes iš rinkos dalyvių, kurie naudojasi minėta Vartojimo kredito įstatymo išimti ir yra atleisti nuo bet kokių įstatyme numatytų reikalavimų laikymosi. Vartotojai, kurie dėl atlikto kreditingumo vertinimo, negali gauti vartojimo kredito dėl nustatytų reikalavimų, kreipiasi į tokius rinkos dalyvius ir prisiima įsipareigojimus. Taigi yra sudaromos sąlygos didėti neatsakingam skolinimui ir skolinimuisi.
Norint užtikrinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, net jei nėra jokio pabrangimo, svarbu užtikrinti, kad Vartojimo kredito įstatyme nustatyti reikalavimai, susiję su kreditingumo vertinimu, būtų taikomi visiems rinkos dalyviams vienodai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl nevienodų veiklos sąlygų taikymo susiformavo reguliuojama ir nereguliuojam pirkimo išsimokėtinai rinka. Taigi išimtinių teisių suteikimas daliai rinkos dalyvių iškreipia konkurenciją ir kuria diskriminacinę verslo aplinką prekybos įmonėms.
Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – reguliuoti vartojimo kredito ir pardavimo išsimokėtinai rinką taip, kad visi rinkos dalyviai teikdami vartojimo kreditus (įskaitant ir be pabrangimo) vartotojams elgtųsi atsakingai ir skolintų vartotojams atsakingai bei būtų sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos visiems rinkos dalyviams, teikiantiems analogiškus finansavimo produktus.
2. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu.
Nors kreditų be pabrangimo teikimas vartotojams įsigyti prekes, būtinas jų teikiamoms paslaugoms naudotis, savo esme atitinka vartojimo kreditų teikimo veiklą, tačiau ši pardavimo vartotojams išsimokėtinai veikla nėra reguliuojama Vartojimo kredito įstatymu.
3. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Įstatymo projektą
Įstatymo projektu siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią išimtį, kuri numato, jog įstatymo reikalavimai nėra taikomi kredito sutartims, pagal kurias kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas, suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis. Panaikinus šią išimtį, visi rinkos dalyviai, parduodantys prekes išsimokėtinai (su ir be pabrangimo), bus įpareigoti laikytis Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų, užtikrinančių atsakingą skolinimą, ir bus sukuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visiems rinkos dalyviams veikti.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma.
5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektu panaikinus šiuo metu galiojančią išimtį bus panaikinta diskriminacinė aplinka rinkoje, kuomet vieniems rinkos dalyviams buvo sukurtos išimtinai palankios sąlygos veikti, o kitiems tos pačios rinkos dalyviams taikomi griežti veiklos reikalavimai ir ribojimai.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą projektą
Priėmus Įstatymo projektą nereikės keisti kitų teisės aktų.
8. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka vartojamus galiojančiuose įstatymuose.
9. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
11. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas)
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
13. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Seimo nariai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Įstatymas būtų įtrauktas į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: vartojimo kredito sutartis, vartojimo kredito davėjas.
Teikia Petras Gražulis