Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 315
STENOGRAMA
2023 m. spalio 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį, nors gal dar nelabai vakaras, bet pradedame. (Gongas)
Registruojamės. Galime registruotis, kad apšiltume, patikrinsime, ar veikia technika.
Jau gerbiamas ministras D. Kreivys ruošiasi, pradėsime nuo atsakymų į klausimus. Taigi, turėsime tokį įelektrintą pusvalanduką. Šiek tiek pabendrausime su elektra.
Užsiregistravo 41 Seimo narys.
14.00 val.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Kviečiu gerbiamą energetikos ministrą D. Kreivį į tribūną, jis pateiks atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jums 15 minučių, paskui dar 15 minučių kolegoms iš salės paklausti. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerą dieną visiems. Pabandysiu atsakyti į gerbiamos L. Nagienės klausimus dėl gamybos įmokos.
1-as klausimas yra toksai, kad Seimo narė prašo paaiškinti, kaip Energetikos ministerija galėjo informuoti Europos Komisiją apie gamybos įmokos taikymą tik asmenims, leidimus gavusiems po 2023 m. liepos 1 d., tai yra anksčiau, nei toks pakeitimas buvo pasiūlytas Seime.
Atsakymas. Energetikos ministerija, siekdama išsiaiškinti, ar gamybos įmoką reglamentuojant būtų įžvelgiama valstybės pagalbos požymių, parengus įstatymo pakeitimus, kreipėsi į Europos Komisiją, pateikdama bendro pobūdžio informaciją apie gamybos įmoką. Tai yra įprasta konsultacijų su Komisija praktika. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar būtų įžvelgiama valstybės pagalbos požymių, jeigu būtų nustatyta, kad gamybos įmoką mokės tik tie gamintojai, kurie leidimus gaus po 2023 m. liepos 1 d. Europos Komisija konsultavimosi metu nėra išsakiusi neigiamos pozicijos šiuo klausimu – dėl gamybos įmokų nuostatų taikymo tiktai elektros gamintojams, kurie gavo leidimus gaminti energiją po 2023 m. liepos 1 d. Konsultavimasis su Europos Komisija, prieš priimant teisės aktus, yra įprasta tvarka, siekiant užtikrinti, kad Europos Komisija pritars priimtam reglamentavimui. Priėmus įstatymą, Europos Komisijai buvo pateikta visa informacija apie Seime priimtą reglamentavimą ir konkrečios nuostatos dėl gamybos įmokos taikymo.
2-as klausimas. Rašte prašoma paaiškinti, kodėl Energetikos ministerija pakartotinai nesikreipė į Konkurencijos tarnybą, kai Seime buvo pritarta siūlymui, kad gamybos įmoka taikoma tik tiems gamintojams, kurie gaus leidimus gaminti po 2023 m. liepos 1 d.
Atsakymas. Vyriausybės Seimui pateikti įstatymų projektai po pateikimo Seimo posėdyje procedūros paskiriami svarstyti Seimo komisijoms, komitetams. Seime, svarstant įstatymų projektus, sprendimus dėl poreikio kreiptis į kitas institucijas išvadai gauti ar vertinimo pateikimo, šiuo atveju į Konkurencijos tarybą, turi priimti Seimas. Negalite…
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, iš tikrųjų jūs turėsite galimybę paskui pati pirma pagal Statutą paklausti, bet dabar gal leiskime ministrui atsakyti į klausimus. (Balsai salėje) Jūs paskui galėsite patikslinti ir taip suformuluoti, jeigu jums taip atrodo, bet leiskime ministrui 15 minučių atsakyti taip, kaip jis pasirengė atsakyti į klausimą. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Rašte prašoma pagrįsti paramos bendruomenėms pagal sutartis, pagal kurias paramą mokėdavo tik proveržio paketo priėmimo projektus vystę gamintojai, ir gamybos įmokos, kurias mokės nauji gamintojai, lygiavertiškumą.
Atsakymas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, kuri atliko savo narių apklausą, duomenimis, parkui skiriama parama savivaldybei ir (ar) bendruomenėms per metus siekia nuo 10 iki 65 tūkst. eurų, priklausomai nuo elektrinių galingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad elektrinių leidimus gavusių iki 2023 m. liepos 1 d. vidutinė įrengta galia siekė tiktai 3,35 megavatus. Atitinkamai vertinant, kiek gamybos įmokos galėtų sumokėti tuometiniai parkai, kai elektrinės galia 250 kilovatų, būtų sumokėta 625 eurai per metus. Vertinant, kad kiekvienas kilovatas pagamina 250 kilovatvalandžių elektros energijos, tokiu atveju 100 megavatų vėjo jėgainių parko, į tinklą tiekiančio 250 tūkst. megavatų per metus, gamybos įmoka vietos bendruomenei ir šalia gyvenantiems asmenims sudarytų 250 tūkst. eurų. Neteisinga būtų pagal sutartis vertinti savivaldybėms ir bendruomenėms mokamos paramos lygiavertiškumą su gamybos įmoka iki proveržio paketo, nes iki šiol Lietuvoje veikiantys parkai buvo mažo galingumo. Taip pat iki šiol nebuvo viešai prieinamų tikslių duomenų, kiek atsinaujinančių energijos projektų vystytojai prisidėjo prie vietos bendruomenių gerovės.
Rašte prašoma patikslinti, kokie notifikavimo darbai buvo atlikti. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. buvo kontaktuojama su Europos Komisija dėl valstybės pagalbos požymių, kontaktuojama su Komisija pagal darbo tvarką bei nuotolinių susitikimų metu. Nors Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekse nustatoma, kad prenotifikacijos procedūra paprastai neturėtų viršyti 6 mėnesių, tačiau tai tik preliminarios gairės. Konkretūs terminai priklauso nuo Europos Komisijos sprendimų bei pateikiamų klausimų sudėtingumo ir apimties.
Gamybos įmonės įmokos notifikavimo aktualumas. Atsakymas. Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus Seime buvo pateikti siūlymai dėl gamybos įmokos reglamentavimo tobulinimo, kuriuo panaikinami valstybės pagalbos požymiai. Nustatoma, kad gamybos įmoką turi mokėti visi nauji komerciniais tikslais veikiantys parkai, tarp jų ir saulės parkai. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas nustatyti, kad Komisijos pritarimas dėl gamybos reglamentavimo nėra reikalingas. Minėtas projektas 2023 m. spalio 24 d. registruotas Seime, todėl, įvertinus, ar pateikti pasiūlymai panaikina valstybės pagalbos požymius, nustatyta, kad nelieka pagrindo oficialiai derinti gamybos rinkos schemą su Europos Komisija. Ačiū. Dabar galima manęs klausti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bus daugiau laiko kolegoms paklausti. Kaip ir minėjau, pirmoji pagal Statutą gali klausti gerbiama L. Nagienė, nes yra užsirašiusi.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ironiškai pasityčiojote iš viso pateikto rašto. Jeigu būtumėte perskaitęs viską, kas buvo išdėstyta jūsų klausimuose, tai manau, kad ir šiandien Seimo nariams, sėdintiems salėje, būtų buvę labai aišku, apie ką kalbama. Jūs suformulavote ir pasakėte, atsakėte į klausimus apie tai, kas jums naudinga.
Jau visus metus šitą klausimą nagrinėju. Norėčiau pastebėti, kad apskritai visame notifikavimo procese – klaida po klaidos. Jūs pateikėte Europos Komisijai visiškai ne tą projektą, kurį teikėte salėje. Panašu, kad jūs kaip burtininkas jau žinojote, kokį projektą reikia pateikti. Tai panašu į dėsningumą, kuris, beje, akivaizdžiai naudingas tik vienai grupei, tikrai kažkuriems lobistams. Mano vertinimu, iš pačios ministerijos pateiktos medžiagos akivaizdu, kad ministerija dezinformuoja Europos Komisiją, pristatydama dabartinę vėjininkų paramą bendruomenėms. Ir šiandien jūs net neatsakėte, neatsakėte į klausimą, kokiais šaltiniais remiantis ir kaip yra bendruomenėms suteikta parama. Jūs sakėte, iki 10 tūkst., iki 65 tūkst. Tai leiskite susipažinti su tuo šaltiniu, kur galėčiau aš gauti tą visą informaciją. Ir ar rinktumėtės pinigus, kurie skiriami šiandien yra pagal pagamintą elektros energiją bendruomenėms – ar tūkstantis, ar pusantro tūkstančio šiandien yra skiriama bendruomenėms. Mes padarėme apklausą ir žinome, kiek yra skiriama pinigų būtent bendruomenėms, kurios pateikė paraiškas. Tai atsakykite, kur galėčiau surasti tą šaltinį, jūsų pateiktą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, gerbiama Seimo nare, noriu pasakyti, kad šita iniciatyva, kad žmonės, bendruomenės apskritai gautų pinigų iš vystomos vėjo energetikos, gimė Energetikos ministerijoje ir atėjo pirmą kartą gyvenime į Seimą. Tai yra tikrai didžiulis proveržis nuo to, kas buvo iki to.
Dabar jūs, gerbiama Seimo nare, norite, kad įstatymo nuostatos turėtų atgalinio veikimo galią. Jos negali turėti atgalinio veikimo galios, nes yra teisėti lūkesčiai. Jau jeigu gerbiama Seimo narė mano, kad galima priimti tokias įstatymo nuostatas, tai visą laiką Seimo narė turi Seimo įstatymų leidybos iniciatyvą ir gali tą registruoti. Dėl to, kiek anksčiau mokėdavo. Aš irgi nesu stebukladarys, negaliu pasakyti, kiek tiksliai mokėjo, nes dažniausiai tie susitarimai buvo nevieši, dėl to skaidrumo visą laiką trūko. Koks buvo mūsų noras įvedant gamybos įmoką? Kad visi žinotume, kad būtų labai aišku. Dabar ką mes darome dabartiniu paketu? Mes norime, kad ne tik bendruomenėms, bet iš dalies dalis paramos atitektų gyventojams, gyvenantiems šitame areale.
Tai aš nesuprantu, kur yra bėda? Kad mes padedame žmonėms, kad mes padedame bendruomenėms? Dar kartą pakartosiu, negali įstatymas turėti atgalinio veikimo galios, jisai negali galioti paprasčiausiai, kad ir kaip mes to norėtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau. (Balsas salėje) Ai, labai atsiprašau. Ne, ne, čia yra tvarka statutinė, aš pažiūrėjau į kompiuterį, bet reikia kitaip. Tai gerbiamas D. Kepenis pagal frakcijas. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, žmonės klausia, 160 mln. „uždirbo“, o iš tikrųjų kaip sukčiai surinko iš žmonių kompanija ESO. Akcininkai išsidalino per 200 mln. Tai reiškia, kad būtų tekę jiems gal 40–50 mln. Ar buvo koks nors susirinkimas tų akcininkų, kurie suprato, kas įvyko, ir žada kaip nors kompensuoti, va tie patys, kurie gavo? O jeigu jie nežada, tai kodėl dabar visi žmonės vėl turi tuos pinigus mokėti atgal?
Kita vertus, sakykite, yra dar kita kompanija – „Ignitis“, kiek ten buvo dividendų išdalinta? Gal žinote, kiek tų akcininkų turi tiesioginių giminių Seime, arba ar yra deklaravę Seimo nariai savo gimines tose kompanijose? Tai gal apie tai verta pakalbėti, nes dabar tas klausimas tvyro ore neatsakytas. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo nary, pirmiausia noriu pasakyti, kad sumą, kurią jūs minite, 160 mln., sakykime, ESO investavo ne į tą infrastruktūrą, į kurią, reguliuotojo manymu, turėjo būti investuota, buvo atlikta praėjusios Seimo kadencijos metu praėjusiai Vyriausybei… (Balsas salėje: „Ne, ne.“) Taip, nuo 2016 metų… (Balsai salėje) Nuo 2016 iki 2021 metų didžioji dalis. Tai vieneri metai. (Balsas salėje: „Negalima šitaip sakyti.“) Palaukite, kaip negalima sakyti? Taip yra. Dar kartą noriu pakartoti.
PIRMININKAS. Kolegos, nepereikime prie kažkokios bendros diskusijos. Atsako į klausimą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Reguliavimo periodas yra 2016–2021 metai. (Balsai salėje) Dar kartą sakau, 2016–2021 metai.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Toliau. Aš toliau. Toliau pratęsiu. Ką nustatė reguliuotojas? Reguliuotojas nustatė, kad šita suma nebuvo investuota. Tuo metu ESO, tinklo operatorius, sako: mes investavome į naujų prijungimą, naujų vartotojų, 800 mln. per tą periodą. Tada kilo ginčas dėl metodikos, buvo teismai ir surado sutarimą. ESO pažadėjo, kad juos grąžins. Iš karto ji negali grąžinti, nes tokių pinigų įmonė neturi. Jeigu visą sumą grąžintų, automatiškai įmonė turėtų bankrutuoti. Tai tokia yra dabar situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš neduosiu replikos per šoninį mikrofoną pasakyti, nes yra užsirašymo eilė, nespės paklausti kolegos, kurie tvarkingai užsirašė. Gerbiamas Algirdai Butkevičiau, jūs esate užsirašęs ir savo klausimo metu galėsite patikslinti, taigi jums į klausimą atsakys. Aš matau.
O dabar gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau. Juliau, jūsų klausimas. Jūs klausimą galėtumėte užduoti pagal eilę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas šiek tiek ne apie tai, kas buvo, bet dėl susidariusios permokos ESO, arba tam pagrindiniam mūsų operatoriui. Man vienas dalykas nesuprantamas, kai paaiškina, kad per 15 metų gali sugrąžinti vartotojams tuos pinigus. Aš nesakau, kiek tų milijonų, nes, vienais vertinimais, 160, kiti sako, šiek tiek mažiau, bet vien tai, kad dividendų išmokėta per praeitus metus 250 mln., ar jūs nemanote, kad 15 metų yra jau ne tik prabanga, bet yra pasityčiojimas iš žmonių? Kad tai galėtų būti per kur kas trumpesnį, 15–16 kartų trumpesnį laikotarpį, negu dabar kalbama? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia reguliuotojas kartu su įmone susidėliojo grafiką, pagal kurį gali įmonė atsiskaityti. Kodėl toks terminas? Todėl, kad įmonės finansiniai rodikliai leidžia greičiausiai tokiu grafiku atsiskaityti. Aš nesu reguliuotojas. Dar kartą pakartosiu: ESO įmonė nėra Energetikos ministerijos įmonė. Taip pat dar kartą pakartosiu: periodas, kuriuo įvyko šis dalykas, yra gerokai ankstesnis negu mano kadencija. Tačiau dividendus, kurie priklauso pagal įstatymą, įmonė mokėjo į biudžetą. 97 % įmonės akcijų su viršum tuo metu priklausė valstybei ir visi šie jūsų minimi pinigai papuolė į valstybės biudžetą. Tai yra toks dalykas.
Kitas aspektas. Dar kartą noriu pasakyti, kad įmonė vakar buvo Energetikos komisijoje. Buvo labai geras posėdis, jame dalyvavo Valstybės kontrolė, jame dalyvavo ESO ir jame dalyvavo reguliuotojas. ESO ir reguliuotojas. Bendra išvada – kriminalo tikrai nėra. Yra paprasčiausias dalykas, kad jeigu įmonė investuoja į tinklus arba į naujų vartotojų prijungimą, jie kartu rekonstruoja tam tikrus pastotes. Vėlgi atsiranda klausimas: kur tai priskirti ir panašiai? Tai reguliavimo nesutarimai pagimdė šį skirtumą ir įmonė vakar sutarė kartu posėdyje su reguliuotoju, kad jie atsisės ir peržiūrės, kaip būtų galima tą periodą sutrumpinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas jums buvo, pacituosiu, 2021 m. rugsėjo 30 d. čia, Seime, Vyriausybės valandoje. Aš būtent klausiau: kaip jūs šiuos pinigus grąžinsite vartotojams, kodėl Finansų ministerija daro spaudimą VERTʼui? Tuokart premjerė teigė, kad už energetiką atsako ne finansų ministrė, o jūs. Tai pasiklausykite, ką premjerė ne kartą kalbėjo. Kokį užduosi klausimą, atsako gerbiamas ministras.
Štai kapitalizacija, paskelbus VERTʼui, 2021 metais iš karto sumažėjo 175 mln., Londono biržoje akcijos krito 18 %. Be abejo, visi akcininkai, tarp jų turbūt ir jūs, ir G. Norkūnas, visi puolė gelbėti akcijų vertę. Ar nematote čia tam tikros prekybos poveikiu šiuose veiksmuose, nes buvo parašyti laiškai būtent VERTʼui? Gal tuos laiškus jūs prisimintumėte? Rašė ESO, rašė „Ignitis“, rašė Finansų ir Energetikos ministerijos. Ko reikalavote iš VERTʼo? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra visiškos fantazijos, kad Energetikos ministerija kažkokius raštus rašė ir dar kažką. Yra Seimo nario fantazijos. (Balsas salėje) Tai paneigiau? Aišku, ne. (Balsas salėje) Kas spaudė VERTʼą? Apie ką jūs šnekate, gerbiamas Seimo nary? (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Žiūrėkite, vienas dalykas, užsirašė žmonės ir klausia, ministras atsako į jų klausimus, o ne tai, kad salėje prasideda choras ir iš salės kiekvienas turi galimybę klausti.
Dabar gerbiamas V. Valkiūnas klausia. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pauliau. Ministre, neteisėtai įgytos lėšos dividendais ESO. Dabar akcininkas „Ignitis“. Tai „Ignitis“ turi grąžinti tuos dividendus ir kiti tie akcininkai, nes jos neteisėtai įgytos. Jums klausimas. Jeigu Valstybės kontrolė nebūtų patikrinusi, tai ir toliau ši galima afiora būtų klestėjusi ir tauta, mūsų Lietuvos piliečiai, būtų dar labiau apvogti, ar kaip čia pasakyti, nes neteisėtai įgytos lėšos? Jūs dabar dengiate šias struktūras, užuot išaiškinęs Seimo nariams ir tautai tas klaidas, turinčias ar neturinčias kriminalo. Sugrąžinkite per „Ignitis“, per kitur lėšas ir neklaidinkite tautos.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą noriu pasakyti, sakote – išsiaiškinti, ar yra kriminalas, ar nėra. Noriu dar kartą pakartoti, kad vakar Energetikos komisija, taip pat pozicija, opozicija – visi, kurie dalyvavo posėdyje, nustatė, kad kriminalo nėra, nėra kriminalo. (Balsas salėje: „Nėra tyrimo.“) Prokuratūra padarys tyrimą. Prokuratūra jau daro tyrimą ir padarys tyrimą. (Balsai salėje) Žiūrėkite, aš sakau, kas vakar buvo konstatuota Energetikos komisijoje, tiktai tiek. (Balsas salėje: „Bet prokuratūra dar nepaskelbė.“)
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Na, ne po dešimt klausimų, pereiname į diskusiją salėje. Taip tikrai netinka (Balsas salėje) Čia ne toks žanras. Pagal Statutą užsirašote ir klausimą užduodate, jums atsako. Dabar klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų klausimas pakrypo visai į kitą pusę, ne į L. Nagienės pusę. Jau pradėjo jus kalbinti apie tas problemas, kurios susidarė 2016 metais. Vadinasi, čia galbūt turėtų stovėti buvę premjerai, buvę ministrai, galbūt VERTʼo arba „Igničio“ vadovai. Ir tikrųjų ar verta jums čia atsakinėti, galbūt turi būti pateikta išsami informacija iš tų institucijų, kodėl nesužiūrėjo tos tvarkos, kodėl lėšos buvo investuojamos ne pagal tą eilutę, o ne jūs čia atsakinėtumėte. Aišku, suprantu, čia politiškai galima kaltinti paskutinį ministrą, bet iki to laiko visos problemos nuo 2016 metų buvo vyniojamos ir iš tikrųjų sistema nuo tada pradėjo merdėti. Šiuo atveju, manau, jums geriau būtų eiti nuo šitos scenos ir pakviesti tuos, kurie turėtų tiesiogiai atsakyti. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Čia retorinis klausimas.
PIRMININKAS. Čia buvo komentaras. Nenorite reaguoti, gerai. Toliau klausia gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, klausimas būtų labai paprastas. Jūs priesaiką priėmėte, uždėjote ranką ant Konstitucijos. Bet iš nekilnojamojo turto savininkų atėmėte konstitucines teises atnešdamas Atsinaujinančios energetikos plėtros įstatymą. Buvo viltis, kad dabar tai sutvarkys ministerija ir tas teises sugrąžins. Dabar žmonės, kurie turi nekilnojamojo turto, gauna pranešimą, kad per 20 dienų turi pradėti procedūras, nes kitaip 50 metų, kol stovės šalia jų jėgainė, jie savo nekilnojamuoju turtu naudotis negalės. Jūs iš jų netgi atėmėte galimybę gauti kompensaciją už suvaržymą. Ką dabar žadate daryti, kada konstitucines teises sugrąžinsite žemės savininkams gauti kompensaciją arba naudotis savo turtu, nes jūs taip pakeitėte? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Įstatymą priima parlamentas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bet jūs atnešėte. (Balsas salėje: „Pakišo, pakiša.“)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Įstatymą priima parlamentas. Seimo narys savo argumentais tuo metu galėjo įtikinti Seimą, kad yra pažeistos teisės, kiti dalykai ir taip Seimas būtų balsavęs kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nėra gerbiamo K. Mažeikos, tada vietoj jo gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tiesiog pradėjau abejoti ar jūsų kompetencija, tam tikru jos trūkumu, ar jūs tiesiog neskaitėte nei VERTʼo, nei Valstybės kontrolės raštų? Gerbiamam E. Pupiniui norėčiau perskaityti. VERT’as, pirmininko teigimu, taip pat ir Valstybės kontrolės… Noriu pasakyti, kad 2016 metais buvo numatyta 800 mln. eurų investicijoms. Sutinkate su tuo, taip? Iš viso, jeigu vertintume nuo 2016 metų, turėtų būti grąžinta 213 mln. eurų. Bet kadangi už 2016–2017 metus buvo grąžinta 53 mln., taip, padedame tašką ir Valstybės kontrolė rašo, kad už 2018–2021 metus reikia grąžinti 160 mln.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Visiškai teisingai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ar jums ir daugeliui konservatorių, aš pastebėjau, šiandien pasakysiu, būdinga meluoti visuomenei jautriais klausimais? Antras dalykas. Ministre, tikriausiai jūs su finansine apskaita truputį prasilenkiate? Sakote, kriminalo nėra, bet jeigu tie 160 mln. būtų tikslinei investicijai panaudoti, ta kapitalo grąža ir per nusidėvėjimą būtų davusi eiliniams vartotojams mažiau mokėti už elektros energiją galbūt. Ką jūs galėtumėte pakomentuoti? Ar yra ministerijos skaičiavimai? Ar jūs, kaip ministras, sudarėte kokią nors komisiją, kad galėtų išsiaiškinti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, pirmiausia dar kartą, skirstymo (…) tarifas ir metodika yra nepriklausomo reguliuotojo kompetencija. Kalbant apie periodą, reguliavimo periodą, visiškai teisingai, reguliavimo periodas, dar kartą pakartosiu, yra 2016–2021 metai. VERT’as reguliavimo periodo metu darė tarpinį vertinimą. Kadangi tuo metu rado, kad buvo nepakankamai investuota, ESO pradėjo dengti tą skolą. Per kelerius metus susidarė dar daugiau skolos, štai ir viskas. Taip, gerbiamas Seimo nary, aš realiai kalbuosi ir su reguliuotoju, kai teko kalbėtis šia tema, yra būtent šitaip, kad reguliavimo periodas, dar kartą pakartosiu, investicijų periodas yra 2016–2021 metai.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). ESO ir toliau grąžina kiekvienais metais.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimą dabar užduoda A. Gedvilas, jo laikas eina. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. Socialiniuose tinkluose žmonės jau spėjo pastebėti ir piktinasi, kad jūsų pasisakymai prasilenkia su elementaria logika. Paaiškinsiu kodėl. Jūs neseniai labai džiaugsmingai pranešėte visai Lietuvai, kad 2050 metais mūsų šalis galėtų pasiekti 50 teravatvalandžių elektros gamybą, tačiau vis tiek liktume elektros importuotojais.
Prašom paaiškinti, kokiais matematikos dėsniais jūs vadovaujatės, jeigu dabar per metus mūsų šalis suvartoja 11–12 teravatvalandžių, iki 2050 metų jūs planuojate padidinti elektros suvartojimą beveik 447 %. Puikiai žinote, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką elektrą perkame biržoje, ir tam, kad taip drastiškai padidėtų jos suvartojimas, jos kaina turi būti gerokai mažesnė, palyginus su tuo, ką mes mokame dabar. Dar daugiau, pagal šiuo metu galiojančią tvarką „Nord Pool“ biržoje eksportuojama pigesnė elektra…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …o brangesnė lieka šalies viduje. Jeigu elektros pasiūla yra didesnė nei suvartojama, nepriklausomai nuo to, kad importuota elektra būtų pigesnė, „Nord Pool“ neleidžia importuoti pigesnės elektros (…).
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). Aš truputį vėliau pradėjau. Ir prašom pakomentuoti.
Ir dar pastebėjimas dėl ESO sprendimo. Sprendimas vartotojams pinigus grąžinti per 15 metų ar jums neprimena 90-ųjų, kai jeigu per klaidą žmogus banditui paskolindavo pinigų, tai viskas kaip į balą?
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Lietuva šiuo metu naudoja apie 80 teravatvalandžių energijos, energijos, ne elektros energijos. 2050 metais, kaip žinote, visa energija turi būti žalia. Ką tai reiškia žalia? Tai mes turėsime tik dvi rūšis energijos. Turėsime elektrą, dar šiek tiek turėsime biodujų. Tai kad galėtume visiškai dekarbonizuoti mūsų transportą, pramonę, mums reikės apie 70 teravatvalandžių elektros energijos, vien elektros energijos, ne 50. Ir yra vienas iš scenarijų, kaip mes pasieksime 70 teravatvalandžių elektros energijos gamybą Lietuvoje.
Reikia pasakyti, kad, pavyzdžiui, mūsų pramonė, kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“, naudoja didžiulius kiekius dujų tam, kad gamintų vandenilį, iš to „Achema“ gamina amonį ir toliau gamina trąšas. Tam, kad tas procesas galėtų toliau tęstis, kad mūsų gamyklos toliau galėtų gaminti, reikės didžiulio kiekio elektros energijos. Transportas taip pat, šildymas. Skaičiuojama, kad 2050 metais daugiau kaip 50 % mūsų namų bus šildoma šilumos siurbliais, elektra. Tai viskam tam reikės elektros. Todėl yra didžiulis atsinaujinančios energetikos poreikis. Turime sudaryti visas sąlygas, kad atsinaujinanti energetika galėtų sėkmingai vystytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Urbanavičiaus nematau, gerbiamo J. Jaručio nematau. Paskutinį klausimą užduos gerbiamas R. Šarknickas. Ir kaip tik baigiasi laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandien salėje per rytinį posėdį girdėjome nemažai tam tikrų strėlių, manau, kad neteisingų strėlių, prezidentūrai. Net ir tyrimo komisiją sugalvota sudaryti, kad pakenktų rinkimams jam kandidatuojant į Prezidentus, ir panašiai. Bet vakar aš išgirdau, ir turbūt visi girdėjome, prezidentūros pasisakymą dėl susidariusios permokos ESO dešimtimis milijonų ir panašiai. Prezidentūros atstovas pasakė, na, vis dėlto būtų adekvatu ir teisinga grąžinti pinigus vartotojams ne per 15 metų, bet per vienerius ar kitus. Kokia jūsų būtų nuomonė apie tai? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mano manymu, aš tai jau viešai sakiau, kad šiuo atveju turėtų susėsti reguliuotojas su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti. Mano noras taip pat yra, kad tie pinigai būtų kuo anksčiau grąžinti, tačiau nereikia pamiršti, kad įmonė toliau turi investuoti tiek į infrastruktūrą, tiek taip pat turėtų investuoti ir naujų vartotojų prijungimą. Mes dažnai sakome, kad dabar investavo ten, o ten galbūt nereikėjo. Nauji vartotojai – kas tai yra? Tai naujos gamyklos, tai yra nauji namai, nauji nuosavi namai, saulės elektrinės – visiems taip pat reikalingas prijungimas.
Šiandien reikia suprasti, kad pati transformacija, kuri vyksta energetikos srityje, reikalauja daugybės investicijų. Šiandien Europoje, pasaulyje vien neprijungtų saulės energijos parkų yra 3,5 teravatų, tai yra didžiuliai kiekiai, iš jų daugiausia Europoje. Kodėl? Tinklai nespėja iš paskos vystytis. Didžiulės investicijos, nes keičiasi iš principo visa sistema. Visa energetika tampa elektros energetika ir tų mūsų investicijų į tinklą reikės vis daugiau ir daugiau, ir daugiau. Energetikos ministerija, vien iš RRF pinigų mes skiriame 83 mln. eurų tinklų plėtrai, kad galėtų prijungti naujus gaminančius vartotojus, kad tas vartotojų prijungimas ir tinklų modernizacija vyktų kuo sparčiau.
Dar kartą noriu pakartoti, kad yra vienas niuansas – pastotės rekonstrukcija. Kitą kartą ją rekonstruoja ir jinai tinkama dviem būdais: tinkama tiek naujiems vartotojams prijungti (atsiranda daugiau vietos), tiek rekonstruojama į senus įrenginius. Tai tas nėra vienareikšmiška. Aš suprantu ir matau, kaip tai atrodo. Ir suprantu, kad tai piktina visuomenę, tačiau, iš kitos pusės, transformacija, reikalingi pasikeitimai, investicijos, kurios reikalingos tinklui, yra milžiniškos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nepereikime į diskusiją.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, jie grąžins… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Be to, laikas baigiasi, nepereikime į diskusiją. Aš dėkoju ministrui, atsakiusiam į jūsų klausimus. Dėkoju klausėjams ir pusvalandis baigiasi.
14.32 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5, 6, 10, 13, 22, 29, 30, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2467 (pateikimo tęsinys)
Dabar pereiname prie rytinės darbotvarkės vieno klausimo, kuris buvo neapsvarstytas, 1-18 klausimo – Pensijų kaupimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2467. Tai gerbiama L. Nagienė galėtų mums jį pateikti ir tada žiūrėtume, kas toliau bus. Prašau. Yra pateikimo tęsinys.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne tęsinys, visai kitas. Kalbu apie kitus straipsnius, kitų straipsnių pakeitimą. Kalbama irgi apie II pensijų pakopos įstatymą. Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siekiama dviejų svarbių II pakopos pensijų kaupimo sisteminio tobulinimo tikslų: užtikrinti, kad kaupimas būtų logiškai susietas su visa senatvės pensijų, mokamų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto, sistema, ir suteikti asmeniui daugiau teisių, valdant savo dalyvavimą pensijų kaupime. Šiems tikslams pasiekti siūlau penkis įstatymo pakeitimus.
Esamas II pakopos pensijų kaupimo teisinis reguliavimas sukuria pernelyg didelius apsunkinimus asmenims, nenorintiems dalyvauti pensijų kaupime. Vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, asmeniui gali tekti išreikšti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime net aštuonis kartus, todėl nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti vienkartinį asmens įtraukimą dalyvauti pensijų kaupime. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad dabartiniame reguliavime asmeniui nėra numatyta galimybė pasitraukti iš dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime, nauju reguliavimu siūloma nustatyti teisę kas trejus metus (praėjo, atsidarė langas, jisai turi teisę) neterminuotą laikotarpį sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme numatytos ir skirtingos pensijų išmokų rūšys (nežinau, kodėl tai buvo padaryta), išskirtos atsižvelgiant į asmens sukauptų pensijų lėšų dydį fonde. Jos neturi aiškių sąsajų su II pakopos pensijų kaupimo sistemos, kaip visos senatvės pensijų sistemos dalies, tikslais ir konkretaus pensijų fondo dalyvių situacija. Be to, asmeniui išmokant sukauptą pensijų turtą periodinėmis išmokomis mokama išmoka nuolat kinta, o dažniausiai į blogąją pusę. Tai yra gali atitinkamai didėti ir mažėti, priklauso vėl nuo investavimo rezultatų, o anuiteto atveju gaunama išmoka yra garantuojama ir asmeniui mažėti negali, tai įsipareigoja „Sodra“, priklausomai nuo investicinių rezultatų, anuitetas gali būti ir didesnis, jeigu uždirbs anuiteto investavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalyviams, gaunantiems pensijų anuitetų išmoką, pensijų anuitetų mokėtojų patiriamos administravimo išlaidos per visą išmokėjimo laikotarpį sudaro iki 3 % viso dalyvio sukaupto pensijų turto, o pensijų išmokas gaunant periodinėmis išmokomis, kurias jiems moka privatūs pensijų fondai, pensijų kaupimo bendrovės veiklos išlaidoms atskaito tokią dalyvio sukauptą pensijų turto dalį, kuri per visą išmokų mokėjimo laikotarpį gali sudaryti vidutiniškai apie 15 % viso dalyvio sukaupto pensijų turto.
Manytina, kad taip sukuriamos prielaidos galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams, todėl siūlome panaikinti periodinių išmokų rūšį. Taip pat siūlome panaikinti ir atidėtojo anuiteto alternatyvą, nes, pasirinkus atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis pensijų fonde sukaupto turto yra mokama periodinėmis išmokomis, iki asmeniui sukaks 85 metai. Jeigu mes žinome, kad kaip atidėtojo anuiteto alternatyva nustatytas amžius yra 85 metai, tik nuo 85 metų pradedama apmokėti, nuo kurio mokamas atidėtasis anuitetas. Jis nėra pagrįstas jokia logika, turint omenyje vidutinę moterų, o ypač vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad ši atidėtoji turto dalis nėra paveldima.
Dar vienas siūlymas – tobulinti fondų valdytojams skirtingų atskaitymų nuo dalyvių turto reglamentavimą. Nors pensijų fondų valdytojai dažnai pabrėžia, kad Lietuvos fondų atskaitymai yra vieni mažiausių, pažymėtina, kad teisiniame reguliavime yra reglamentuota ir apribota tik dalis pensijų fondų patiriamų išlaidų, kasmet Lietuvos banko skelbiamas bendrasis išlaidų koeficientas parodo, kiek pensijų fondų dalyviams iš tiesų kainuoja investuoti pensijų kaupimo fonde, nes šios išlaidos sumažina investuotojui investicinę grąžą. Taigi, nors vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu pensijų fondas negali atlikti didesnių atskaitymų nei 0,5 % pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės arba 0,2 %, jeigu fondas skirtas turto išsaugojimui, tačiau pensijų fondui investuojant dalyvių kaupiamą pensijų turtą į kitus kolektyvinio investavimo subjektus susidaro papildomos netiesioginės išlaidos, kurios įstatyme net nėra apibrėžtos, net nėra reglamentuotas, nėra apribotos.
Todėl siūlome apriboti netiesiogines išlaidas, atskaitomas iš pensijų turto. Naujame teisiniame reguliavime siūloma numatyti, kad netiesioginės išlaidos, atskaitomos iš pensijų turto, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 % pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde būtų 0,1 %.
Taip pat siūlome susieti gautinas II pakopos pensijų išmokas su asmens socialinio draudimo pensijos dydžiu arba šalpos pensijos dydžiu. II pakopos pensijų išmokų rūšys yra susiejamos su konkretaus asmens socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžiu, taip gaunama išmoka individualizuojant. Kuriant II pensijų kaupimo pakopą siekis buvo, kad sukaupto pensijų turto išmokos suma būtų svari parama prie socialinio draudimo pensijos, tačiau dabartinis reglamentavimas, reguliavimas nepadeda pasiekti šio tikslo. Tai yra labai maža suma faktiškai yra mokama prie senatvės ar kitos pensijos rūšies. Todėl II pakopos pensijų fonde lėšos nesudaro ženklios asmeniui skirtos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dalies, kad pasiimtų lėšas – vienkartinę išmoką ir taip sukurtų sąlygas oriai pasitikti pereinamąjį laikotarpį, pasikeitus asmens socialiniam statusui. Mes siūlome, jeigu anuitetas siekia mažiau negu 10 %… 10 % arba mažiau prie senatvės pensijos, tokiu atveju yra siūlymas leisti išmokėti visą sukauptą sumą iš karto. Tarkime, jeigu aš gaunu senatvės pensiją 600 eurų ir jeigu mano anuitetas yra suskaičiuotas 60 ir mažiau eurų, tarkime, 50 eurų, tai visa sukaupta suma turėtų būti išmokėta iš karto. Tai nėra ženkli suma ir tai yra priemoka prie mano gaunamos senatvės pensijos. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Iš tiesų labai daug pakeitimų pateikėte. Gana sudėtinga visus iš karto ir įvertinti, bet kai kurie atrodo kaip ir logiški, pavyzdžiui, atsisakant tų tikslių skaičių, eurų, kaip dabar yra įstatyme 5 tūkst. ar ten 60 tūkst., ar 10 tūkst., bet susiejant su tam tikra kita pensijos dalimi, kurią gauname iš biudžeto. Jūs taip pat siūlote pervadinti išmokamus anuitetus, jų pavadinimus pakeisti. Aš ne iki galo supratau, kodėl to reikia? Ar jums teko bendrauti su „Sodros“ anuitetų fondo atstovais? Aš nelabai suprantu, kodėl jūs siūlote pakeisti tuos pavadinimus ir ką tai duoda? Aš manau, netgi reikėtų išplėsti anuitetų formas ir galimybes. Pavyzdžiui, kitose šalyse, Jungtinėje Karalystėje anuitetai gali būti susieti su infliacija. Aišku, tai keičia jų dydį, bet jie gali būti susieti su infliacija, jie gali būti mokami šeimai. Jeigu vienas, tarkime, lieka našlys ar našlė, tai vis tiek gauna tą patį bendrą šeimos anuitetą. Tų formų turėtų daugėti.
PIRMININKAS. Laikas!
K. ADOMAITIS (LF). Mano toks siūlymas ir klausimas.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų mes nesiūlome anuitetų naikinti. Mes siūlome panaikinti periodines išmokas, kurias moka privatūs pensijų fondai. Šiandien yra skirtingos išmokų rūšys. Jeigu sukaupėme iki 10 tūkst. 800 eurų, daugiau negu 5 tūkst. 400, yra išmokama vienkartinė. Dabar mes nesiūlome iš viso, visą šitą išmokėjimo dalį, jeigu anuitetas, apskaičiuojame ir turi mokėti per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Aš nesiūlau palikti, kad tai nebūtų palikta privatiems fondams. Mano siūlymas yra: anuitetą apskaičiuoja ir visiškai išmoka „Sodra“. Tai yra viena rūšis. Dydis priklausys nuo to, kokio dydžio ir kiek jisai sukaupė. Jeigu ta suma maža, kad nebūtų didžiulių administravimo kaštų, tai jam reikėtų išmokėti vienkartinę išmoką, kaip aš sakau, jeigu yra susieta su senatvės pensijos dydžiu. Reikšminga suma ar nereikšminga suma, tai mes įvertinkime. Šiandien mes turime anuiteto dydį, net 6 eurus moka. Pasakykite, kokie tai yra administravimo kaštai ir kiek kainuoja tas apskaičiavimas?
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, jūs turbūt suprantate, kad taip, kaip ir praeitas jūsų projektas, ir šis konservatorių bus atmestas atidirbinėjant pensijų fondui už Landsbergio investicijas? Bet ar jūsų nestebina pačios taisyklės, kurias jūs dabar siūlote keisti, kad jos yra orientuotos ne į tą pensijos gavėją, kuris tikisi gauti solidžią išmoką ir būti saugesnis, sulaukęs senatvės pensijos, bet daugiau suniveliuota taip, kad naudinga pensijų fondams?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš nesutiksiu su… Kaip tik mūsų įstatymo pataisa būtent yra ženkliai geresnė ir naudingesnė pačiam išmokų gavėjui, tai yra dalyviui. Ženkliai geresnė. Pirmiausia tai yra galimybė sustabdyti ne 12 mėnesių, kai buvo galimybė nedalyvauti pensijų kas treji metai – tik vieną kartą įtraukimas, ir išmokėjimas yra susietas su socialinio draudimo pensijos dydžiu. Jeigu yra mažiau negu 10 %, tai aš dar kartą pakartosiu, reikėtų įvertinti administravimo kaštus. Aš nemanau, kad mes bloginame. Mes kaip tik šiuo įstatymu geriname tą situaciją, kad būtų reikšminga suma prisidėta. Mes to lyg ir siekiame, kad žmogui būtų daug lengviau ir oriau gyventi suėjus senatvės amžiui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų turbūt oriai gyventi visi nori, tačiau, savaime suprantama, turbūt tas kaupimas turi būti didesnis, jeigu norime daugiau sukaupti lėšų. Aišku, jūs teisi, turbūt ir tie, kurie valdo tuos fondus, turėtų atsakingiau, bet čia jau kitas klausimas.
Noriu paklausti, ar vis dėlto nemanote, kad šitas įstatymų teikimas yra toks ankstyvas, nes nežinome Konstitucinio Teismo sprendimo? Galbūt čia mes veltui visi diskutuojame, dirbame, galbūt išvis bus priimti kardinalūs sprendimai, kurie dar didesnį smūgį duos pensijų fondams? Šiuo atveju, ko gero, bus dar daugiau problemų, nes nuolatinis to įstatymo kilnojimas nedidina pasitikėjimo, o tiktai mažina, nes žmonės nepakankamai gal supranta. Tai yra sudėtinga suprasti, tačiau kai kas turi prisiimti atsakomybę, kad vis dėlto atsakingiau elgtųsi su tuo, ką vieną kartą priimame. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad tai yra ankstyva. Realiai ten ir kiti klausimai yra nagrinėjami. Gaila, kad jūs praėjusį projektą atmetėte. Konstitucinis Teismas per metus geriausiu atveju pasisakys. Aš laukiu, vasario mėnesį bus lygiai metai, kai yra pateiktas skundas Konstituciniam Teismui.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime tam numatytu laiku, tai bus 15 val., rodos, 25 min.
14.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1624 (svarstymas)
Dabar toliau pagal darbotvarkę 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1624. Matau, komiteto pirmininkas gerbiamas A. Žukauskas mums pasiruošęs svarstymo stadijoje pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, darbotvarkės 2-2 klausimą, tai yra Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siūloma atmesti, nes vėliau akademija pateikė naują projektą. Šitas buvo pateiktas pavasarį, rudenį buvo pateiktas naujas ir Seimo komitetas nusprendė, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus naują akademijos statuto… naujos redakcijos patobulintą projekto variantą, komitetas siūlo atmesti tą senesnį nutarimo projektą. Tai čia toks techninis dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Situaciją supratome. Niekas nenori dėl motyvų nieko pasakyti. Tada galbūt jūs iš karto… Balsuosime numatytu metu dėl darbotvarkės 2-2 klausimo ir apsispręsime.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954(2) (svarstymas)
Tai iš karto einame prie darbotvarkės 2-3.1 klausimo, jau to naujojo. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Darbotvarkės 2-3.1 klausimas kaip tik yra apie naują statutą, jis buvo pateiktas rudenį. Jame jau atsižvelgta į Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Yra, taip sakant, apsvarstytas tas naujas projektas ir komiteto išvada yra teikti jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai apsispręsime balsuodami, nes vėlgi niekas nenori nei diskutuoti, nei motyvų išsakyti.
14.49 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206 (pateikimas)
Tada galbūt jūs galite darbotvarkės 2-3.2 klausimą? Čia kita stadija, pateikimas būtų. Mokslo ir studijų įstatymas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Darbotvarkės 2-3.2 klausimas yra Mokslo ir studijų įstatymas. Būtent svarstant naują projektą dėl LMTA statuto išryškėjo viena spraga, kad nebeliko galimybės prašyti valstybės finansavimo vadinamiesiems praktikos dėstytojams, kurie atsirado MSĮ neseniai. Buvo komiteto inicijuota Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuri leidžia ne tik kviestiniams dėstytojams, bet ir praktikos dėstytojams prašyti valstybės paramos. Noriu pabrėžti, kad čia papildomų pinigų nereikia, nes anksčiau tie praktikos dėstytojai vadinosi kviestiniais ir už tuos pačius pinigus galima tą problemą išspręsti tiesiog techniškai. Taip pat siūlyčiau neprašyti Vyriausybės išvados, nes čia jokių naujų pinigų nereikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom. Kolegos nėra darbo vietoje. Nežinau, negirdi. Tada dėl motyvų. Niekas nėra užsirašęs dėl motyvų. Dėkoju pirmininkui. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203 (pateikimas)
Dabar dėl kito projekto nematau abiejų komitetų pranešėjų. Tai gal mes galime įterpti darbotvarkės 2-10 klausimą, matau, yra ministras. Gal greitai, nes jau pradedame pasivyti šiek tiek darbotvarkę. Gal tada šitą pateikite, nes dėl lygių galimybių nėra. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projekto pateikimas. Kardinaliai pasikeitusi saugumo situacija, išaugęs gynybos biudžetas ir naujai priimti sprendimai taip pat ir dėl sąjungininkų atėjimo yra šio pakeitimo rengimo priežastys.
Šiuo nutarimu siūloma politiškai įtvirtinti konkrečias ilgalaikes sistemos stiprinimo kryptis, daugiausia dėmesio skiriant kovinės galios, kariuomenės kovinės galios didinimui, tai yra prioritetinių pajėgumų vystymui, komplektavimui, infrastruktūros ir karinio mobilumo gerinimui. Užtikrinamas ankstesnės programos tęstinumas, tačiau naujoje programoje pakoreguoti ilgalaikiai kariuomenės pajėgumų plėtros planai, kurie pagrįsti, aišku, padidėjusiu finansavimu, planuojami nauji kokybiniai kariuomenės pokyčiai, kuriuos lėmė ir šiemet atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija. Daug dėmesio skiriama karinės infrastruktūros plėtrai prioritetą skiriant su priimančios šalies parama susijusiems projektams, taip pat NATO brigadai dislokuoti Lietuvoje ir sąjungininkams atvykti.
Pati programa nėra per daug detali dėl politinio pobūdžio ir informacijos jautrumo, tačiau detalumas užtikrinamas lydimaisiais teisės aktais, kurie taip pat yra peržiūrimi ir tvirtinami Seime, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, taip pat personalo komplektavimo planu ir, be abejonės, kitais riboto naudojimo dokumentais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiamo V. Semeškos nematau. Tai gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom. Dabar jau girdi, kad aš jį kviečiu. Prašome.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas ministre, ambicijos geros. Kai perskaitai šį dokumentą, atrodo, kad įgyvendinę šį dokumentą mes būtume viena moderniausių kariuomenių bent šitame mūsų regione. Mano klausimas būtų dėl lėšų, kadangi jūs suponuojate tai, kad reikėtų daugiau lėšų. Bet dabar yra patvirtintas Pilietinio pasipriešinimo strategijos veiksmų planas. Ten jūs kai kurias priemones pažymite. Aš norėčiau paklausti, ar būtent pagal šitą planą irgi būtų finansuojamos kai kurios jūsų pateikto plano priemonės? Kiek supratau, ten yra 39 mln. eurų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsparumo stiprinimo sritį, teisingai paminėjote, reglamentuoja Seimo jau patvirtintos Nacionalinės darbotvarkės „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo planas. Be abejo, lėšos yra iš krašto apsaugos biudžeto, to paties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, ačiū už tokią ambicingą programą. Ačiū už 15 punktą, kuriame atkreipėte labai teisingai dėmesį į susisiekimą ir karinę infrastruktūrą. Labai tikiuosi, kad vienas ganėtinai rūpimas klausimas, kaip Jonavos aplinkkelis, irgi bus numatytas ir sprendžiamas laiku. Tačiau yra stebėsenos rodikliai ir jų siektinos reikšmės. Klausimas yra apie 10.33, 10.34 punktus, kur yra Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis, Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį… Ar neatrodo, kad septynerių metų siekiami rezultatai, tarkime, nuo 33 iki 40, nuo 57 iki 61, na, taip, ne tokie jau ambicingi, galbūt reikėtų ambicingiau į juos pasižiūrėti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pradėsiu galbūt nuo to kelio su Jonava. Projektavimas yra baigtas, kitais metais bus ten, jeigu kalbame apie sankryžą. Aplinkkelis yra kitas dalykas.
Dėl skaičių. Na, iš tikrųjų visa plėtros programa yra gana ilgam laikotarpiui ir visgi tai yra suderinta su kariuomenės galimybėmis įgyvendinti ir plėstis. Aš tiesiog primenu, kad vis dėlto pastaruosius dvejus metus yra atsiradę papildomi poreikiai mūsų karių instruktorių, kurie labai svarbūs kariuomenėje rengiant, na, kad didėtų, pavyzdžiui, skaičius parengtų karių. Iki 200 instruktorių rotuojasi Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vadovaujamose ukrainiečių mokymosi programose, tai yra visą laiką mes ten turime labai didelį skaičių instruktorių, kurie Lietuvoje irgi galėtų tūkstančius, matyt, parengti karių.
Kitas dalykas, Lietuvoje taip pat mes vykdome ukrainiečių rengimą. Taip, tam resursų yra keletas milijonų, atrodo, gal skaičiai neįspūdingi, tačiau mes naudojame irgi instruktorių potencialą. Kol kas tokia yra situacija, kad mes tai turime daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš neįžiūriu čia ambicingų jūsų programos planų, kaip žiūrėdamas. Nėra koordinacijos ir su Latvija, su kitomis NATO valstybėmis, ir pirkimai, kiekvienas perka savo techniką, aptarnavimas, kuris tarnaus ir reikės, taip sakant, remontuoti, nėra unifikacijos.
Mano klausimas toks. Jūs sakote: NATO brigada. Ar NATO brigados vadas, ar kiti gali atsakyti ir ar jie pasiruošę bus žūti už Lietuvą? Kam jie bus priesaiką davę, kad Lietuvai… kad jie, kurie Lietuvoje, taip, pasiruošę čia žūti už Lietuvą, už Lietuvos piliečius, už mus?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jau buvau išsigandęs, kad klausite apie švediškas patrankas. Bet, kalbant apie sąveiką su sąjungininkais, vis dėlto priminsiu: daugybę metų, daug metų, tai yra daugiau kaip dešimtmetį, mūsų pajėgos kartu su sąjungininkais buvo Afganistane. Veikė kartu, vykdė bendras operacijas. Buvo žūčių, buvo sužeistų. Bet kokiu atveju vykdė tas užduotis, kurios buvo patikėtos. NATO yra įsipareigojusi, NATO valstybės, kaip ir Lietuva, įsipareigojusios dėl kolektyvinės gynybos. Pagrindų tuo abejoti mes tikrai dabar nematome.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už. Gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai tikrai stipri ir ambicinga Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa 2023–2030 metams, ateinantiems septyneriems metams. Reikia pažymėti, kad per šią kadenciją finansavimas krašto apsaugai padvigubėjo – iš mažiau negu 1 mlrd. iki beveik 2 mlrd. eurų. Faktas, kad mes turime labai ambicingus planus, jie ir matomi šioje programoje. Reikės atnaujinti taip pat ir mūsų karines jūrų pajėgas, tai yra laivus, kurie jau yra gana nusidėvėję. Reikės gana nemažai investuoti į infrastruktūrą ir poligonus.
Džiaugiuosi, kad šioje kadencijoje pavyko įteisinti Rūdninkų poligoną, jis ženkliai prisidės prie mūsų kariuomenės, Lietuvos kariuomenės, ir sąjungininkų pajėgų treniravimosi galimybių ir stiprėjimo visos krašto apsaugos. Taip pat stiprėja mūsų karinės aviacijos infrastruktūra Šiaulių bazėje.
Be jokios abejonės, bus nepaprastai didelių iššūkių dėl priimančiosios šalies paramos ir visam tam reikės finansų. Žinoma, kad projektuojami 2,5–2 % nuo BVP yra gerai, bet nepakanka. Ir čia manau, kad mes turėsime progą visi padiskutuoti galbūt iš karto po Naujųjų metų, kaip galime labiau sustiprinti mūsų krašto apsaugą, kaip galime finansuoti ambicingesnius projektus, o tokių, be jokios abejonės, yra. Tai turime ir įtvirtinti, ir tiesiog įgalinti mūsų diviziją, kurią planuojame, turime priimti ir vokiečių brigadą, ir tam, be jokios abejonės, reikės didesnių finansinių resursų, čia reikės mums visiems kartu surasti sprendimus, kaip papildomai finansuoti mūsų saugumą, mūsų kraštą, tai yra Lietuvą. Kitaip nesaugi Lietuva nebus įdomi nei investuotojams iš užsienio, nebus įdomi ir nebus patraukli gyventi čia, Lietuvoje, ir Lietuvos gyventojams.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
15.00 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2973(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame prie savo darbotvarkės pagal eilę. Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamas T. V. Raskevičius, komiteto pirmininkas. Prašome į tribūną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų rugsėjo 27 dieną. Įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komitetas priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir šiam komiteto sprendimui buvo pritarta bendru komiteto narių sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar darbotvarkės 2-4.2 klausimas, lydimasis – Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas Nr. XIVP-2973. Gerbiama I. Haase, Teisės teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Prašau į tribūną, komiteto išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2973 ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į diskusiją gerbiamą A. Gedvilą. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, projekto autorius siūlo panaikinti teisinę galimybę apskųsti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, argumentas – šios institucijos sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, jis neprivalomas, tad neva jo nebūtina ir skųsti. Sunku paaiškinti, kodėl ši institucija turėtų būti virš įstatymo, turbūt, manau, todėl, kad šis pasiūlymas yra tylus elgėbėtukų galios didinimas ir ne kas kita. Ne paslaptis, kad viena iš pagrindinių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijų – ginti LGBT atstovų interesus. Su teisės apskųsti jų sprendimą panaikinimu, akivaizdu, stiprėja šios institucijos sprendimo svoris, net jeigu jis ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tas rekomendacinis pobūdis pasaulyje veikia kaip soft law – švelnioji teisė, teisė ne per įstatymą, bet per vertybinį kontekstą. Pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijos, nors irgi tik rekomendacinio pobūdžio, bet jos prasiskverbia į politinės valios vertybių lauką ir taip daro įtaką teismų praktikai, tai yra naudojamos kaip spaudimas stumti vienus ar kitus interesus. Kad apskundimo galimybė veikia, iš esmės rodo tai, kad 2022 metais iš 15 teisminių procesų, kuriuose dalyvavo lygių galimybių kontrolierius, aštuoni buvo apskųsti. Vadinasi, reikia išlaikyti apskundimo galimybę, nes šia galimybe visuomenė aktyviai naudojasi. Nereikėtų pamiršti, kad pats įstatymo iniciatorius yra buvęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojas ir, manau, jis apskritai turėtų nusišalinti nuo bet kokių klausimų, susijusių su jo buvusia darboviete. Mano asmenine nuomone, atsižvelgiant į kontroversišką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, reikėtų svarstyti jos funkcijų peržiūrėjimą, o galbūt ir panaikinimą, nes ji tapo ne kovos su diskriminacija institucija, o labai mažos visuomenės grupės intereso propagavimo mašina. Todėl, remdamasis išvardintais argumentais, kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Prieš vėl užsirašė A. Gedvilas. Atsiprašau, jūs nenorite, išsakėte motyvus iš tribūnos, turbūt logiška. Balsuosime numatytu laiku.
15.05 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 9, 16, 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107(2) (svarstymas)
Dabar 2-5 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas būtų A. Vyšniauskas. Jeigu jo nėra, gal gerbiama komiteto pirmininkė I. Haase tada perskaitytų išvadą? A. Gedvilienės irgi nematau. Kažkas iš Aplinkos komiteto gal galėtų pasiruošti, jeigu galima paprašyti. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2107. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėtume išklausyti Aplinkos komiteto išvadą. Nematau numatytos pranešėjos gerbiamos A. Gedvilienės. Jeigu neatsirado nieko, kas norėtų, kadangi išvada labai trumpa, galbūt aš galėsiu perskaityti, jeigu kolegos sutiktų, nes čia tiesiog pritarta bendru sutarimu: pritarti Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas gautas pastabas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Fiksuojame, kad Aplinkos apsaugos komiteto išvada perskaityta.
Dabar motyvai. Yra tik prieš – gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Tikrai suprantu fejerverkų keliamą triukšmą, taršą ir jų neigiamą poveikį aplinkai, gyvūnams, žmonėms, tačiau šiandien sprendimą naudoti ar drausti profesionalius fejerverkus priima pačios savivaldybės vietos savivaldos lygmeniu. Kodėl mes tiek kalbame apie savivaldybių įgalinimą ir nepriklausomumą, tačiau norime tokius klausimus spręsti už jas? Neatimkime iš savivaldos galimybės pačiai nuspręsti, ar galima naudoti fejerverkus masinių švenčių metu, ar ne.
Neringos savivaldybė yra jau uždraudusi fejerverkus, Klaipėdos savivaldybė uždraudė naudoti fejerverkus tam tikrų švenčių metu, Vilniaus savivaldybė taip pat svarsto galimybę uždrausti fejerverkus. Leiskime pačioms savivaldybėms priimti šiuos sprendimus. Manau, kad šis įstatymo projektas yra perteklinis. Kviečiu nepritarti šiam pertekliniam nacionaliniam reguliavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti už. Gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Priėmus šį įstatymą pirotechnika Lietuvoje bus diskredituota ir devalvuota. Mums, biržiečiams ir kitiems iš šiaurės rytų… saliutų važiuoja į Rygą, kur niekas neuždrausta. Todėl Rygai, Latvijai bus preferencijos, kavinių ir restoranų užimtumas, nes čia daug tokių kartu einančių reikalų. Jeigu norime, kad Lietuva, ypač Vilnius būtų nepatrauklus, tai balsuojame už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime numatytu metu.
15.09 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3090(2) (svarstymas)
Dabar 2-6 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3090(2). Nematau komiteto nurodyto pranešėjo, tai gal gerbiamas J. Urbanavičius galėtų Aplinkos komiteto išvadą perskaityti? Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki gyvi. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu metu.
15.09 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857(2), Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858(2) (svarstymas)
Dabar 2-7.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857. Gerbiama L. Girskienė, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėja. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai trumpai pristatysiu. Komiteto nuomonė yra pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir visoms komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl lydimojo darbotvarkės 2-7.2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2858. Gerbiama I. Haase eina į tribūną, pristatys mums komiteto išvadą. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė išsakyti motyvų. Taigi balsuosime per balsuoti numatytą laiką, 15 val. 25 min.
15.11 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 204 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2828(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5 ir 15 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2829(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2831(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 4, 16, 17, 201, 211, 22, 31, 39 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2833(2) (svarstymas)
Dabar visas blokas darbotvarkės 2-8 klausimų. Čia, atrodo, tie patys pranešėjai. Tai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas ir lydimieji. Kviečiu gerbiamą K. Starkevičių. Jeigu jį mums galėtumėte paleisti kelioms minutėms, tai galėtų gerbiamas komiteto pirmininkas pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Išvada labai paprasta – komitetas, ilgai diskutavęs, išklausęs visas puses ir visus argumentus, priėmė bendru sutarimu. Dar ir šiandien ryte diskutavome, taip pat radome kompromisų, ir, galvoju, projektas iš tikrųjų yra išgrynintas.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Taip pat norėčiau pakviesti gerbiamą A. Gedvilienę, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę, pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto darbo rezultatus. Prašom. Darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4, 2-8.5, 2-8.6 klausimai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aplinkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą ir visą paketą rugsėjo 27 dieną. Ir minutėlę… Papildomų pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Čia truputėlį pasiklydau. Taip, mes pateikėme savo galutinę išvadą, už kurią balsavo 6, susilaikė 2, prieš nebuvo. Paprašėme, kad pagrindinis komitetas įvertintų mūsų siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamąjį J. Urbanavičių pristatyti Energetikos ir darnios plėtros komisijos išvadą. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė šį įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, visos išvados pristatytos. Dabar diskusija. Nemažai kolegų užsirašė. Pirmasis gerbiamas A. Skardžius. Ar jis yra? Ne, salėje mes nematome. Tada V. Valkiūnas eis diskutuoti. Gerbiamas Valdemarai, ar jūs girdite mane? Diskutuoti prašome į tribūną, jūs turite galimybę. (Balsai salėje) Gerai, atsisako. Tai tada gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, vėl yra teikiamas iš tikrųjų labai reikšmingas įstatymo projektas, dėl kurio vyko didžiulė diskusija. Tai yra grynasis atsiskaitymas. Aišku, iš dalies ir yra atsižvelgta į tuos siūlymus, projekte yra labai daug pataisų, tačiau į vieną siūlymą iš tikrųjų neatsižvelgta. Ministerijos siūlymu yra pasirinkta informuoti asmenis, kurie yra atstumu nuo vieno iki keturių vėjo elektrinės stiebų aukščio, pranešant apie vėjo elektrinių vystymą pranešimu nacionaliniame laikraštyje ir savivaldybės interneto puslapyje. Leiskite paklausti paprasto gyventojo, kuris šiandien galbūt turi nacionalinį laikraštį, nuolat atsiverčia savivaldybės internetinį puslapį ir seka, ar yra paskelbta kokia nors informacija. Informacija raštu jam nebus pateikta. Todėl manau, kad šiuo atveju pasirinktas informavimo būdas yra tik formalus, paukščiukui užsidėti, kad taip, mes informavome, o jeigu kažkas būtų nesuderinta, sakytų, taip, suderinta, yra visos galimybės, jisai galėjo perskaityti šią informaciją. Realiai šita informacija adresato visiškai nepasieks.
Todėl mano siūlymas ir buvo… pateikimas, jam nepritarta, siūliau informuoti kiekvieną asmenį, jeigu jisai patenka nuo vieno iki keturių stiebų, tarp jų yra jo sodyba, jis turėtų teisę gauti pranešimą registruotu laišku ir turėtų galimybę pateikti prieštaravimą. Tačiau tie du siūlymai yra atmesti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad išskirtinai buitiniams gaminantiems vartotojams, kurie valdo vėjo elektrinę ar jos dalį, nustatomas privalomas grynasis atsiskaitymas. Konkurencijos tarybos vertinimu, įstatymo projekte siūlomas reguliavimas dėl privalomo grynojo atsiskaitymo metodo taikymo tik daliai ūkio subjektų sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas – gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių energijos išteklių skirtingoms technologijoms. Todėl siūlau, kad vis dėlto visais atvejais (turėjome ir teikėme siūlymą) visiems būtų vienodos sąlygos, kad visi buitiniai vartotojai turėtų vienodas sąlygas. Manau, kad yra dar taisytinų dalykų, taisytinų straipsnių, siūlau dar tikrai jį taisyti. Aš kol kas dar turėsiu susilaikyti balsuodama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamą energetikos ministrą D. Kreivį į diskusiją. Prašom į tribūną bendrai diskutuoti dėl projekto.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, pirmiausia noriu pasidžiaugti sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra mūsų šalyje. Skaičiai kalba patys už save. Saulės ir vėjo energetikos gamyba Lietuvoje per trejus metus išaugo trigubai. Per artimiausius metus, planuojama, augs dar pusketvirto karto. Noriu priminti ir padėkoti Seimo nariams, kad vienu iš atsinaujinančios energetikos augimo katalizatorių tapo pernai birželio mėnesį Seime šioje salėje priimtas proveržio paketas. Šiandien svarstomo paketo tąsa, sakyčiau taip, yra nepaprastai reikalinga, kad užtikrintume tolesnę sparčią atsinaujinančios energetikos, ypač vėjo energetikos, plėtrą. Planuojama, tai bus pati atsinaujinančios energetikos ir mūsų elektros energijos generacijos ašis. Mes kartais vis dar išgirstame, kad projektų vystymas gali užstrigti vystytojui ieškant pritarimo iš artimiausių kaimynų, kuriems vėjo jėgainė horizonte dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatinka. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį į vieną iš siūlomų pataisų, ja mes tikimės tokias individualias situacijas išspręsti. Kalbu apie naujų – po šių metų liepos 1 dienos gamybą gavusių komercinių saulės, vėjo energijos parkų vystytojų mokamą gamybos įmoką 5 kilometrų atstumu nuo elektrinių parko gyvenantiems gyventojams ir bendruomenėms. 15 % gamybos įmokos vystytojas pagal šias įstatymo pataisas sumokėtų tiesiai gyventojams, gyvenantiems minėto spindulio teritorijoje. Likusius 85 % gamybos įmokos gautų vietinė bendruomenė, kuri šias lėšas galėtų panaudoti savo projektams. Tai praktikoje atrodytų taip: jeigu paimtume 100 megavatų vėjo jėgainių parką, į tinklą toks vėjo energijos parkas patiektų 250 tūkst. megavatų elektros energijos. Taigi įmoka gyvenantiems asmenims toje teritorijoje sudarytų apie 250 tūkst. eurų per metus ir taip kasmet. Tai reiškia, kad 5 kilometrų spinduliu gyvenantiems gyventojams tiesiogiai atitektų beveik 40 tūkst. eurų, o bendruomenėms vystyti jų projektams tektų 210 tūkst. eurų kasmet. Tikiu, kad tiesiogiai iš gamybos įmokos gautos pajamos didintų gyventojų palankumą ir pritarimą naujiems vėjo energetikos parkams.
Taip pat sudarytume galimybę apčiuopiamą ir konkrečią naudą iš atnaujinančios energijos plėtros pajusti kiekvienam netoli elektrinės gyvenančiam gyventojui. Be to, kviečiu palaikyti nuosaikią, nuoseklią Energetikos ministerijos poziciją privačių gaminančių vartotojų atžvilgiu, išlaikant galiojantį atsiskaitymą elektros kiekiu. Tai yra tą, ką mes šiandien turime pagal vadinamąją dažnai gaminančio vartotojo schemą, kuomet atsiskaitoma elektros kiekiu, tai yra (…), jam ir toliau ministerijoje užtikrinsime Europos Sąjungos fondų paramą.
Mes esame užsibrėžę, kad nuo 2030 metų kas trečias namų ūkis būtų energetiškai nepriklausomas ir energija apsirūpintų pats. Taigi šis projektas aiškiai išskiria verslo klientus ir gyventojus. Gyventojai galės ir toliau naudotis schema ir tai mes aiškiai šiandien sakome, šituo įstatymu aiškiai sakome, kad ši schema ir toliau galios. Tuo tarpu verslui planuojame, kad verslas pereis prie naujos schemos, bet per tam tikrą laikotarpį. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusijos laikas senka. Tai dar paskutinis – gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gėda net žiūrėti į ministrą, kuris be raštelio net kalbos pasakyti nemoka. Deja, tokį ir ministrą turime. Bet aš džiaugiuosi, kad išgirstame tiesą, kodėl yra pažeidžiamos konstitucinės teisės. Ir pacituosiu žemės savininkus, ką jie galvoja apie ministrą, apie konservatorius. Jie pasako tiesiai šviesiai: šie politikai yra padugnės, nes jie pažeidė žmonių konstitucines teises į jų nekilnojamąjį turtą, prisidengdami, kad tai žalioji energetika, milijonai, turtai. Bet ministras labai gerai pasakė, kai atsakė į mano klausimą. Situacija labai paprasta: kaip jūs visi vertintumėte, jeigu jūs gyvenate, turite savo nekilnojamąjį turtą, sklypą, namą, ką kitą, ir jeigu kaimynas pirmas kažką pasistato, o jums 50 metų negalima nieko statyti? Iš jūsų atima konstitucinę teisę. Ir tai padaro energetikos ministras, atnešdamas įstatymą, pagal kurį iš jūsų atimama ta teisė. Ministras pasako: aš niekuo dėtas, įstatymas antikonstitucinis, jis pažeidžia Konstituciją, bet Seimas nubalsavo ir kalti Seimo nariai. Aišku, liberalai, konservatoriai, laisviečiai ir visi kiti, nes tai kažkoks žaliasis įstatymas. Prezidentas taip pat aklas ir kurčias, tokio įstatymo nevetuoja, jį pasirašo, jis irgi džiaugiasi, kad iš žmonių konstitucinė teisė atimta. Ir dabar kaip tai atrodo? Ankstesnė tvarka buvo tokia: nori milijonierius statyti vėjo jėgainę šalia jūsų sklypo, jis turi gauti sutikimą iš žemės savininko. Tai du variantai – žemės savininkas duoda sutikimą, na, ir dažniausiai jam yra pasiūloma kompensacija už tą patirtą žalą, kad jis nieko negalės taisyti. Tada ši tvarka buvo panaikinta. Tada liberalai su konservatoriais buvo atnešę vieną projektą, kad tą žalos dydį nustatytų kažkokia mistinė Vyriausybės tvarka. Tai, aišku, būtų buvęs simbolinis mokestis ten 10 eurų ir viso gero. Neperėjo įstatymas Seime, nepavyko Seimo narių išdurti. Tada ministras atnešė, kad jeigu per 20 dienų po gauto pranešimo tu nepradedi statybų procedūrų, tai, vadinasi, 50 metų tu ten nieko ir negalėsi daryti. Iš tavęs teisės yra atimtos, nepaisant to, kad tavo sklypas nuvertės ir kiti dalykai – niekam neįdomu. Ir ministras pasakė: konservatoriai kalti, jie už tai pabalsavo.
Šis paketas daro lygiai tą patį – šios problemos nesprendžia. Svarstymo stadiją perėjo, komitete pravarė buldozeriu, Energetikos ministerija makaronų prikabino apie tas konstitucines teises, kad čia viskas gerai, ir tada kas atsitinka? Tie žemės savininkai, nežinau, sutrypiamos visos jų teisės. Dabar žiūrėkite, kaip ministras, konservatoriai puikiai dirba tiems milijonieriams. Savininkai kompensacijų nebegauna ir nebeturi teisės gauti, jie praranda teisę 50 metų savo sklype kažką statyti ir daryti, taip pat atimamos teisės. Negana to, toliau atneša mokesčių reformą, Nekilnojamojo turto įstatymą, vėjo jėgainininkams mokestis sumažinamas nuo 3 % iki 0,5 %, kad tik milijonieriams daugiau mažėtų. Tai man klausimas, valdantieji, gal jūs visų žmonių konstitucines teises ištrinkite iš Konstitucijos ir pasakykite – kas turi daugiau pinigų, to ir teisė būti aukščiau, nes dabar jūs nubalsuosite už šitą projektą ir tie savininkai vėl liks be teisių?
Dabar belieka tik partizaninis pasipriešinimas. Širvintų pavyzdys. Žemės savininkai iš paskutinių pinigų renka pinigus teisininkams, kad surastų galimybių, kaip jiems pasipriešinti. Ir vėjo savininkai sako: oi, kaip baisu, savininkai pasisamdė teisininkus, jie kažkokių teisinių dalykų pradėjo ieškoti, kaip sustabdyti tą jų teisių atėmimą. Taip išeina, jūs dabar varote visos Lietuvos nekilnojamojo turto savininkus į partizaninę kovą prieš jūsų pateiktus įstatymus. Bet, žinoma, jūs nubalsuosite. Apgynėte pensijų fondų teises, dabar apginsite vėjo jėgainininkų teises. Puiku, varykite toliau. Šaunuoliai!
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusijos laikas išseko. Dabar atėjo balsavimo langas, metas. Turbūt pradėsime nuo šio projekto, kuris ir buvo ką tik aptartas, nes čia yra pasiūlymų, mes juos iš karto galėsime apsvarstyti ir balsuoti. Kviesčiau, matyt, pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamą K. Starkevičių į tribūną ir eisime iš eilės.
Buvo Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 8 straipsnio. Ar yra R. Žemaitaitis? Ne, aš nematau salėje R. Žemaitaičio. Tai gal paprašysiu komiteto pirmininko pristatyti pasiūlymą ir mes tada spręsime, ką daryti. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas šiam R. Žemaitaičio pasiūlymui nepritarė. Kadangi minimos problemos yra išspręstos Ekonomikos komiteto pasiūlyme, tai jam nėra pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas neužsirašė… Dėl motyvų yra užsirašiusių. Už pasiūlymą – gerbiamas V. Ąžuolas. Tai, matyt, teks svarstyti ir balsuoti. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų manęs jau nebestebina, kad jokių problemų nėra. Bet kai atimamos konstitucinės teisės iš žmonių, tai turbūt irgi ne problema. Na, deja, tokioje eigoje gyvename.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų nežinau, nebuvo atsakymo… Gerbiamas Ąžuolai, ką jūs pasakėte čia iš šitos tribūnos, tai, na, kokių 10 % tiesos, 10 % tiesos.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bet čia ne tas žanras, kur…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, tikrai atsiprašau, nėra tokios procedūros, labai atsiprašau. Aš suprantu, kad jūs norite reaguoti, bet tiek to. Dabar tada balsuojame dėl šio aptarto pasiūlymo. Prašom balsuoti. Kas pritaria R. Žemaitaičio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 42, prieš – 45, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui, taip, kaip ir siūlė komitetas, yra nepritarta.
Toliau dėl 9 straipsnio Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas. Ar yra gerbiamas V. Gapšys? Nematau. Ar jūs norėsite iš frakcijos kažkas, ar komiteto pirmininkas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes ir su gerbiamu Vytautu šnekėjome. Čia jisai siūlo metų atsiskaitymo laikotarpį, o kaip žinote, pas mus, kadangi neliko grynojo atsiskaitymo, tokiu atveju yra dveji metai, kada kilovatai kaupiami, ir po to, kiek suvartoja, tiek ir yra įskaitoma vartotojui. O jo siūlymas buvo metai. Mes pasiliekame, kadangi įstatyme yra dveji metai tas atsiskaitymo laikotarpis, tai ir čia tegul lieka dveji metai, nes bus vienodai, nes taip metai, dveji, čia… Su Vytautu diskutavome. Taigi tikrai drąsiai galite…
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Dėkoju.
Toliau. Kitas siūlymas yra gerbiamo Seimo nario K. Adomaičio. Čia aš iš karto atsiklausiu. Pritarta iš dalies. Galbūt jus tenkina ir nereikia svarstyti pasiūlymo? Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, aš nekeliu. Tiesą sakant, aš tiesiog atsiimu savo siūlymą ir manau…
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiima pasiūlymą. Seimo narių L. Nagienės ir T. Tomilino pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Nematau gerbiamos L. Nagienės. (Triukšmas salėje) Palauksime gerbiamos Laimos. Gerai. Jūs tada pasakykite nuomonę, ar jums tinka komiteto pritarimas iš dalies. Toks klausimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Netinka.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu netinka, tada pristatykite pasiūlymą ir mes jį svarstysime. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Yra siūlymas informuoti visus asmenis, kurie patenka nuo vieno iki keturių stiebų… ne tik per respublikinę spaudą ir savivaldybės interneto puslapyje, bet informaciją pateikti ir registruotu laišku, kad žmogus būtų informuotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Ne tą, ne tą. Čia lieka…
PIRMININKAS. Dabar iš naujo atsukime laiką atgal. Seimas viską gali. Atsukime laiką atgal. Gerbiama L. Nagienė tada dėl to pasiūlymo: ar užtenka pritarti iš dalies, ar irgi norite balsuoti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, nesutinku, nes neturėtų būti išimtis…
PIRMININKAS. Gerai. Tada pristatykite būtent šitą pasiūlymą, prie kurio mes dabar esame. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mes siūlome, kad nebūtų išskirtos ir išbrauktos vėjo jėgainės, kurios valdo dalį. Mes siūlome, kad jis turėtų teisę lygiai taip pat būti kaip buitiniai vartotojai. Dabar jiems yra privalomas grynasis atsiskaitymas, todėl mes ir išbraukėme, kad nebūtų… Dabar tegalės tie, kurie valdo dalį vėjo elektrinės, turės būtinai parduoti ir po to pirkti. Jiems būtų taikomas grynasis atsiskaitymas. Todėl nepritariu, nes čia yra pritarti iš dalies, tikrai nesutinku šiuo atveju.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dabar paaiškinu. Vėjo jėgainėms, kaip jūs puikiai žinote, jūs irgi įsigilinusi, nes jūsų krašte yra daug vėjo jėgainių, tai yra pastovumas gaminant elektros energiją, kas yra skirtingai negu saulė. Mes dabar pasižiūrėkime, kas turite, galite savo mobiliuosius atsiversti, kiek šiandien pagamino saulė. O vėjo šiandien bus pagaminta. Todėl mes norime ir išskirti. Saulei paliekame atsiskaitymą, nėra grynojo atsiskaitymo buitiniams vartotojams, o čia, kadangi vėjas, yra ta kreivė pastovi, užtai ir lieka atsiskaitymas ir atsiranda ir grynasis atsiskaitymas. Čia, kaip sakoma, yra skirtingos žaidimo lygos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, nėra taip jau skirtingos žaidimo lygos, vienas grafikas dengia kitą, saulė nuo kovo iki spalio, vėjas nuo spalio iki kovo, tai yra tiesiog susidengia tie grafikai. Mes matome vasarą, kai sparnai nesisuka. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs taip pat matote, kad kartais štilis, stovi, vėjo nėra, ar ne? Tai tie grafikai susidengę. Čia tiesiog visi rinkos dalyviai svarstymo metu pasisakė ir ekspertai pasisakė, kad palikime ir vėjui tas pačias sąlygas. Nežinau, kodėl politiškai jūs ignoravote šį, na, sakykime, techniškai pagrįstą ir praktika pagrįstą sprendimą. Aš palaikau kolegę, nes jokių argumentų, be politinių, na, čia neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet prieš nori kalbėti gerbiamas D. Kepenis, jeigu jisai mane girdi. Oi, atsiprašau, D. Kreivys. Ne taip perskaičiau. Matyt, kažkuo panašūs, gal vardu. (Šurmulys salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad apskritai atsiranda galimybė gaminantiems vartotojams įsirengti vėjo arba dalyvauti įsigyjant dalį vėjo elektrinės. Tai didelis žingsnis į priekį. Daugelis iš mūsų ir gyventojai galės turėti kartu ir saulę, ir vėją viename krepšelyje ir taip turėti tą elektros kiekį, kuris jiems reikalingas.
Iš kitos pusės, visi žinome, kad vėjo energetika turi visai kitą ekonomiką, palyginus su saulės energetika. Vėjo energetikai reikia kur kas mažiau ir paramos įvairių mechanizmų, ir netgi kapitalo atsiperkamumui subsidijų. Todėl būtent tokia schema yra ir pasiūlyta.
PIRMININKAS. Dėkoju, balsuosime dėl pasiūlymo, kuris buvo ką tik apsvarstytas. Prašom. Balsuojame dėl L. Nagienės ir T. Tomilino pasiūlymo. Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, iš tribūnos neagituojame, atstovaujame komiteto pozicijai ir tiek. Taigi, kas balsuoja už, balsuoja už L. Nagienės ir T. Tomilino pasiūlymą, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip. Čia visa apimtimi dėl pasiūlymo, nes dėl jo reikalauja balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 47, prieš – 29, susilaikė 40. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Taigi lieka komiteto versija.
Toliau yra gerbiamo Seimo nario R. Vaitkaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai norėčiau atsiklausti autoriaus: ar tenkina jus? Tuoj įjungsime. Dabar.
R. VAITKUS (LSF). Tenkina. Ačiū.
PIRMININKAS. Tenkina. Gerai, tai nereikia balsuoti. Pritariame iš dalies, kaip komitetas pasiūlė. Toliau yra gerbiamo Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Nėra Seimo nario, tai komiteto pirmininkas pristatys galbūt. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia irgi jisai susijęs su prieš tai buvusiu, tai čia ne mes…
PIRMININKAS. Jeigu susijęs su prieš tai buvusiu, balsuoti nereikia. Mes jau esame apsisprendę. (Balsai salėje) Tai lieka, kaip komitetas pasiūlė, pritarti iš dalies, taip?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pagal redakciją. Gerai, dėkoju. (Šurmulys salėje)
Toliau yra dėl 12 straipsnio…
E. GENTVILAS (LSF). Išjunkite tą mikrofoną vieną kartą, pasikalbėti negalima. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taip, dėl 12 straipsnio yra pasiūlymų, dėl jų turbūt nereikia balsuoti, gerbiamas komiteto pirmininke?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai sakau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Jie į kitą vietą keliauja.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tada gerai. Toliau tada buvo gerbiamos Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai vėlgi atsiklausiu autorės: ar jus tenkina, ar ne?
L. NAGIENĖ (DFVL). Netenkina.
PIRMININKAS. Pristatykite pasiūlymą. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mano siūlymas buvo informuoti asmenis ne tik nacionaliniame laikraštyje ir savivaldybės interneto puslapyje, bet kad būtų informacija pateikta ir registruotu laišku. Jūs leiskite šiandien paklausti, kuris gyventojas šiandien sėdės prie interneto ir seks, kada kokia informacija bus pakliuvusi. Taigi mes iš tikrųjų vėl pasmerkėme gyventojus. Jie tikrai informacijos neturės. Todėl kviečiu palaikyti. Net ir prieštaravimo jie negali pateikti. Mes siūlėme, kad ir prieštaravimą galėtų pateikti. Šiandien nuo vieno iki keturių stiebų, šitas tarpas, gyventojai yra pasmerkti. Šiandien energetikos ministras sako, vėjo jėgainės prieš 10 metų, prieš 5 metus buvo ne tokios galingos, o šiandien, mes žinome, kokio galingumo vėjo jėgainės yra statomos. Jeigu stovi šalia atstumu dviejų stiebų, tai triukšmas yra didžiausias. Aš tikrai siūlyčiau, kad vienaip ar kitaip informacija pasiektų bet kurį gyventoją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė, kaip ir buvo pasiūlyta, iš tikrųjų pritarti iš dalies. Bet pagal mane, išlieka informavimas raštu.
PIRMININKAS. Tai apsispręsime, man atrodo, balsuodami, tada bus aišku. Gerbiamas A. Skardžius už pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, čia kolegos sako, kad mažiau kalbėtume, greičiau namie būtume. Bet aš manau, kad čia labai svarbus ir esminis dalykas. Aš nesuprantu, kodėl konservatoriai arba valdantieji elgiasi kaip bolševikai, neinformavę asmens, sudaro prielaidas apriboti disponavimą žmogaus šventa nuosavybe. Pasistatys vėjo jėgainę, ir dabar žmogus, patenkantis į tą teritoriją, negalės tinkamai disponuoti savo turtu, statytis ir taip toliau. Ir ilgą laiką bus apribota. Aš įžvelgiu grynai bolševikišką sprendimo būdą ir vardan ko? Tai aš palaikau šią pataisą ir tikrai ne vardan Lietuvos tokie sprendimai ir ne dėl jos žmonių. Tai yra elementarus Konstitucijoje įtvirtintos neliečiamos nuosavybės atėmimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Jovaiša.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš patikslinu, kad būtų aiškiau. Laima, mes šiek tiek nesusikalbėjome. Yra informavimas raštu, ką aš ir sakiau. Yra. Taigi galime būti ramūs.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, o kur parašyta? Paskaitykite.
PIRMININKAS. Kolegos, per šoninį mikrofoną L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš ačiū sakau Ekonomikos komitetui, Aplinkos komitetas visiškai nepritarė, net nediskutavo su manimi, nenorėjo diskutuoti. Ačiū Ekonomikos komitetui.
PIRMININKAS. Gerai, padėkos padėkomis, bet vis dėlto mes svarstome toliau pasiūlymą? Svarstome. Tai dabar prieš. (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Sako, viskas gerai.
PIRMININKAS. Atsiima. Tai gerai tada, aš to ir klausiu. Dėkoju. Tada motyvų nebereikia sakyti, kolegos, lieka kaip komiteto.
Toliau 13 straipsnis. Čia vėl yra Seimo narių L. Nagienės ir T. Tomilino. Atsiprašau, 14 straipsnis jau čia atsivertė. 14 straipsnis, L. Nagienės ir T. Tomilino. Komitetas nepritarė, tai jūs, matyt, reikalausite svarstyti ir balsuoti, ar ne? Prašom. Gerbiama Nagiene, pristatykite pasiūlymą. Čia dėl įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo. Jūsų pasiūlymas čia yra, kur ne buitiniais gaminančiais vartotojais siekiantiems tapti asmenims, išskyrus nepelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojus. Šitas, prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, kad šiek tiek yra atsižvelgta, nes ne buitiniams vartotojams nuo 2031 metų bus pradėta taikyti. Tie, kurie šiandien gamina, o naujiems jau dabar bus (…) taikomas. Taigi aš atsiimu, nes aš jau matau, kad yra įrašyta įstatymo pataisa.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes komitete tai pastebėjome ir ištaisėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi ištaisėte taip, kaip jūs norėjote. Toliau yra Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos analogiški pasiūlymai. Svarstome turbūt kaip vieną ir jiems abiem komitetas pritarė iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, ir mes, Ekonomikos komitetas, patikslinome, suderinome su visais kitais straipsniais, nes čia buvo minėta, jau girdėjome tų priešpriešų, bet dabar jis yra tikrai suderintas.
PIRMININKAS. Tenkina kitus komitetus? Taip? Suderintas komiteto projektas. Gerai, dėkoju. Tada pagal komiteto redakciją – pritarti iš dalies.
Toliau Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Vis dar nėra gerbiamo R. Žemaitaičio, salėje nematau, tai tada galbūt pirmininkas pristatytų. Prašom. Gal jau grįžo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra susiję su terminais, o mes jau visus tuos terminus iš tikrųjų patikslinome. Ir dar šiandien gerbiamas A. Bagdonas pristatys savo pasiūlymą. Jie yra patikslinti ir suderinti. Taigi šitas buvo registruotas iki tol, kol dar terminai nebuvo suderinti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Dėkoju.
Dabar, kolegos, yra pasiūlymų dėl 2-8.5 klausimo – lydimojo Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-2832. Aš siūlau apsvarstyti šitą, o paskui balsuosime dėl viso paketo. Dėl šio įstatymo 3 straipsnio buvo A. Bagdono pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas Andriau, ar tenkina?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju komitetui, buvo atsižvelgta iš dalies, tai ačiū, tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal komiteto redakciją tada.
Toliau per šoninį mikrofoną – R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Mūsų langas užsidarė. Jūs pratęsite jį ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Taip, pratęsiame langą, kol apsvarstysime jau aptartus ir apsvarstytus projektus, paskui svarstysime naujus. Balsavimo langas, kol nubalsuosime dėl visų, ką jau esame nudirbę.
Štai, radau, dėl 11 straipsnio yra vėlgi Seimo nario A. Bagdono siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tai vėl klausiu gerbiamo A. Bagdono, ar tenkina?
A. BAGDONAS (LSF). Tikrai tenkina, ačiū.
PIRMININKAS. Tenkina, dėkoju. Vadinasi, pagal komiteto redakciją. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Dėkoju komiteto pirmininkui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar motyvai dėl viso bloko. Tuoj įjungsime, kolegos, kas yra užsirašę dėl motyvų išsakyti nuomonę. Už – gerbiamas A. Bagdonas, prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl vienodo saulės ir vėjo jėgainių reglamentavimo, tačiau šis atsinaujinančių išteklių energetikos paketas faktiškai pagerina investicijų vystytojų aplinką Lietuvoje ir skatina gyventojus investuoti į atsinaujinančią energetiką. Suteikiama buitiniams vartotojams ne tik atsiskaitymo kiekiu galimybė, bet ir suteikiama galimybė pasirinkti grynojo atsiskaitymo modelį. Pereinant nuo atsiskaitymo kiekiu prie grynojo atsiskaitymo modelio numatomas ir pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis keičiant atsiskaitymo modelį. Šis atsinaujinančių išteklių energetikos paketas paskatins gyventojus investuoti į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Tad kviečiu palaikyti šį subalansuotą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tikrai nenoriu kalbėti vien prieš. Šiame įstatymų pakete po svarstymo, po ilgų diskusijų tikrai buvo rasta gerų sprendimų. Tačiau man kelia nerimą tai, kad Atsinaujinančių išteklių įstatymas yra kaip ta guma: kur nori, patempia už vieno galo, nori – patempia už kito, pagal poreikius. 2016 metais laužėme ietis ir daug kas nuo to nukentėjo, kad negalima skelbti konkursų dėl jūrinio vėjo, nes valstybė turi išžvalgyti ir tik dėl išžvalgytų plotų galima skelbti vėjo jėgainių konkursus. Po to staiga pakeista, nes „Ignitis“ užsimanė pasiimti vėjo, ten 120 kv. kilometrų jūros ir, atsivedęs savo „Ocean Winds“ partnerį, su juo prasisukti. Dabar įstatyme toliau pataikaujama šiai kompanijai, įvedami prioritetai vėjo jėgainių pajungimo sausumoje servitutams.
Suprantate, kaip mes elgiamės su įstatymais! Blokavome vos ne visą dešimtmetį pradėti eksploatuoti jūrinį vėją. Turėjo prasidėti nuo 2013 metų, bet Vyriausybė neparengė tvarkų, po to įjungė stabdį, po to sako: jau viskas, nebereikia. O kaip su hibridais? Kad išnaudotų tinklus hibridinėms jėgainėms, tai prikūrė visokiausių dalykų: kaip jau suteiktas galias antrą kartą išdalinti kitiems, kurie užsimanė. Kaip apskritai tie du gigavatai buvo išdalinti? Absurdas, kaip buvo išdalinti! Kuris pirmesnis – tas greitesnis. Išdalinta tiems, kurie kovo mėnesį pateikė pataisas, atsirado ribojimai tiktai kada, liepos mėnesį? Tai štai, kurie gudresni – tie pirmi. Taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Gal, kadangi paketas didelis, po du. Kadangi du užsirašė prieš, tai du – prieš, du – už. Gerai, gerbiamas K. Starkevičius už tada.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū kolegoms, iš tikrųjų, už išsakytą kritiką ir geras diskusijas visuose komitetuose ir klausymuose. Tai aš dabar noriu tiktai pasakyti apie teisėtus lūkesčius, kurių mes daug kartų kartais neįgyvendinome ar nepavyksta jų įgyvendinti. Tai šiuo atveju visi investuotojai, kurie dabar iki įstatymo pradžios bus pradėję projektus, iki 2031 metų galės juos tęsti. Tai čia yra labai svarbu ir gera žinia investuotojams.
Antras dalykas, kuris svarbus, dėl kurio daug iečių laužėme, tai dėl grynojo atsiskaitymo. Grynasis atsiskaitymas. Buitiniams vartotojams nėra numatyta jokių terminų, nebus taikomas buitiniams vartotojams, kas taip pat labai svarbu – ir po 2031 metų nebus. Tai čia mes dabar, šiandieną, turime beveik 85 tūkst., iki metų pabaigos turbūt bus 100 tūkst. Jie yra investavę jau virš 800 mln. Tikrai sąlygos ir žaidimo taisyklės nesibaigs.
Dabar aš noriu dėl V. Ąžuolo tokių pamąstymų, kurių jisai čia daug išsakė. Tai žiūrėkite, kas bus ir kaip veiks sistema. Dabar jau išsiaiškinome, kad bus informuoti registruotais laiškais, – tai vienas mitas jau paneigtas.
Kitas dalykas, visos bendruomenės, kurios yra 15 kilometrų spinduliu, gaus kompensacijas, numatytas už pagamintą elektrą, megavatus, ir dar tie gyventojai, kurie gyvena 5 kilometrų spinduliu, nuo šios sumos taip pat gaus kompensaciją jau tiesiogiai. Tai čia yra iš tikrųjų tos gerosios naujienos, kurios bus įgyvendinus.
Dar vieną dalyką pabrėšiu, tai, kad galima bus dalyvauti ir vėjo energetikos projektuose, kaip nutolusiuose projektuose, saulės. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas. Ir V. Ąžuolas – prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis įstatymas turėjo ištaisyti prieštaravimą Konstitucijai. Energetikos ministras labai gerai pasakė: aš atnešiau antikonstitucinį įstatymą, bet, jeigu Seimas priėmė, jis pats kaltas, ministras nekaltas. Ką komiteto pirmininkas pasakė, informavimas yra ir bus. Bet reikia ne informavimo, o gauti sutikimą iš sklypo savininko, kad bus pažeistos jo, kaip savininko, teisės į savo turtą arba turėtų būti išmokėta kompensacija. Tai gerai, kad dabar yra svarstymo stadija, tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos tas bus ištaisyta ir Konstitucijos mes Lietuvoje laikysimės. Jeigu mes to neištaisysime, tai ir toliau visi gretimų sklypų savininkai liks be savo konstitucinių teisių. Tai šiuo atveju balsuoti už tikrai negalima, nes tai nėra ištaisyta.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio įstatymo projektų paketo: 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4, 2-8.5, 2-8.6 – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir visų lydimųjų projektų paketo. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 77, prieš – 2, susilaikė 35. Taigi, yra pritarta po svarstymo. Atsakau, Jurgi, į repliką: taip, balsavimas yra pratęstas, balsavimo langas. Jūs gal neišgirdote.
15.55 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5, 6, 10, 13, 22, 29, 30, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2467 (pateikimo tęsinys)
Dabar tada grįžtame prie rytinės darbotvarkės vienintelio likusio klausimo, jį apsvarstėme, tai gerbiamos L. Nagienės. Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2467.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 52, prieš – 15, susilaikė 45. Taigi nėra pritarta.
Reikia apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas balsuoja už, tai grąžinti tobulinti, kas balsuoja prieš, tai atmesti. Jeigu kolegos neprieštarautų, paleistume trumpąjį balsavimą. Beveik visi susėdę savo darbo vietose, niekas po salę nevaikšto, galėtume šiek tiek greičiau priimti įvairius projektus, kurių čia nemažai apsvarstėme.
Už – 65, prieš – 44. Yra grąžinama tobulinti.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1624 (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1624. Čia komitetas siūlo atmesti. Balsuojame už komiteto siūlymą atmesti.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 107, prieš – 2, susilaikė 1.
15.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-3.1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2954. Po svarstymo balsuojame. Čia jau tas naujasis projektas, jam komitetas siūlo pritarti.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 108, prieš – 1, susilaikė 0. Taigi po svarstymo pritarta.
15.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206 (pateikimo tęsinys)
Toliau lydimasis 2-3.2 klausimas. Čia balsuosime po pateikimo. Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 108, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.58 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2973(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972 ir lydimasis Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 71, prieš – 14, susilaikė 25. Po svarstymo yra pritarta.
15.58 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 9, 16, 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-5 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 90, prieš – 3, susilaikė 18. Taigi po svarstymo yra pritarta.
15.59 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3090(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3090.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 75, prieš – 1, susilaikė 27. Taigi po svarstymo yra pritarta.
15.59 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857(2), Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858 (svarstymo tęsinys)
Dabar 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 103, balsavo 100: už – 85, prieš nėra, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta.
Toliau jau mes esame apsisprendę dėl darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4, 2-8.5, 2-8.6 klausimų.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203 (pateikimo tęsinys)
Tada paskutinis iš balsavimo lango darbotvarkės 2-10 klausimas, kurį esame apsvarstę. Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 107, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4. Taigi, po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.01 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3 ir 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3193, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3194, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3195, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 181, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3196, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 341 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199 (pateikimas)
Dabar, gerbiami kolegos, balsavimo lango laikas pasibaigė ir kviečiu į tribūną ministrę M. Navickienę. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3193 ir lydimieji projektai.
Toliau posėdžiui pirmininkaus vicepirmininkas J. Sabatauskas. (Šurmulys salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Čia, tikiuosi, mane taip sutinkate su džiugesio šūksniais? Noriu pristatyti, žinau, kad jau esate pavargę, labai svarbų projektą, siekiantį ištaisyti tam tikrą socialinį neteisingumą. Jis iki šiol lydėjo senyvo amžiaus žmones, kuriuos sunki negalia ištikdavo jau sukakus pensinį amžių, kai vien tiktai tas amžius, kada žmogų ištinka sunki negalia, nulemdavo tai, kad jo pajamos visą likusį gyvenimą būdavo mažesnės. Todėl šiandieną teikiu Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus ir lydimuosius įstatymų projektus tam, kad ištaisytumėme šį netolygumą.
Trumpai noriu iliustruoti gerbiamiems kolegoms, kaip atrodo esama situacija ir kokia būtų siūloma situacija jau po šių įstatymų projektų priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus asmenims yra nustatomas darbingumo lygis, pavyzdžiui, 15 %, 20 % darbingumo lygis, ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, o jos dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo pensijos draudimo stažo. Asmuo taip pat turi teisę gauti tikslines kompensacijas, jam yra taikomos lengvatos, garantijos, gali gauti paslaugas ir pagalbą. Asmeniui su negalia, sukakus pensinį amžių, jo turimas darbingumo lygis prilyginamas vienam iš specialiųjų poreikių lygių, tai yra didelių arba vidutinių, ir šis asmuo, atsižvelgdamas į išmokos dydį, turi teisę pasirinkti, kurią išmoką jis norėtų gauti, ar netekto darbingumo pensiją, ar senatvės pensiją. Atitinkamai asmeniui išlieka visos lengvatos, garantijos ir jis gali naudotis visomis paslaugomis ir pagalba.
O jeigu vertinama jau pensinio amžiaus asmens negalia, tai yra jis ateina nusistatyti negalios jau būdamas pensinio amžiaus, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių, tai yra didelių arba vidutinių, ir asmeniui gali būti mokamos tikslinės kompensacijos, jis gali naudotis visomis lengvatomis ir garantijomis, paslaugomis ir pagalba, kurios yra skiriamos asmeniui su negalia. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti, ar netekto darbingumo pensiją, ar senatvės pensiją. Taigi galima sakyti, kad negalios vertinimas ir pensijos apskaičiavimas pensinio amžiaus asmenims yra nevienodas, lyginant su darbingo amžiaus asmenimis, kurie, sukakę pensinį amžių, gali rinktis, kurią pensiją gauti, o išlaidos, ar asmuo yra darbingo amžiaus, ar pensinio amžiaus, mes visi puikiai suprantame, turint negalią, yra tokios pat.
Čia turiu labai sudėtingą lentelę, kuri rodo labai sudėtingą apskaičiavimo principą, kaip daroma įtaka netekto darbingumo procentui. Yra tam tikras netekto darbingumo daugiklis, kuris lemia galutinę finansinę žmogaus situaciją. Taigi netekto darbingumo pensijos, kaip ir visos socialinio draudimo pensijos, skirtos pakeisti iki draudiminio įvykio buvusias pajamas ar jų dalį. Pagal netekto darbingumo procentus diferencijuojamos skirtingos asmenų galimybės dirbti ir gauti pajamų. Šiose lentelėse matyti, kaip netekto darbingumo procentai daro įtaką pensijos dydžiui. Prie šios skaidrės neapsistosiu. Prie šios taip pat.
Apsistosiu prie konkretaus pavyzdžio, kaip gali atrodyti vieno žmogaus situacija. Mes paėmėme, kad iliustruotume šią situaciją. Pavyzdžiui, pagal dabartinį siūlymą asmuo, kuriam sukanka 64 metai ir 2 mėnesiai, gauna 600 eurų dydžio senatvės pensiją. Nustačius tokiam žmogui didelių specialiųjų poreikių dydį, lygį, pensijos dydis nesikeičia ir lieka 600 eurų visam likusiam gyvenimui. Tačiau jeigu tam pačiam žmogui sunki negalia būtų nustatyta 63 metų ir 11 mėnesių, tarkime, kelių mėnesių skirtumu iki pensinio amžiaus būtų nustatytas 90 % netektas darbingumas, tas žmogus iki senatvės pensijos amžiaus sukakties gautų 814 eurų netekto dydžio nedarbingumo pensiją. Po senatvės pensijos amžiaus sukakties jis gautų tokio pat dydžio, tai yra 814 eurų, senatvės pensiją neįgaliajam. Pritarus siūlymui, nepriklausomai nuo to momento, kada yra nustatoma sunki negalia, žmogus dėl savo būklės galėtų rinktis ir gauti didesnę pensiją, didesnes bendrąsias pajamas.
Kaip mes prognozuojame gavėjų skaičius ir lėšas? Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra apie 33 tūkst. darbingo amžiaus asmenų, kurie pripažinti netekusiais 70 % arba 100 % darbingumo, tai yra apie 2,4 % nuo visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu. Šiuo metu yra apie 1,4 mln. apdraustųjų. Pensinio amžiaus asmenų, kuriems šiuo metu yra nustatyti specialieji poreikiai, dabar yra apie 60 tūkst., tai yra apie 10 % visų senatvės pensijų gavėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 metais senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, kuriems buvo nustatyta sunki negalia, buvo beveik 24 tūkst. NDNT duomenimis, sunki negalia, tai yra specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kasmet nustatomas apie 5 tūkst. pensinio amžiaus asmenų. Vertinant galimus gavėjus yra daroma prielaida, kad, pasikeitus negalios nustatymo tvarkai ir atsiradus galimybei dėl negalios gauti didesnę pensiją, dėl dalyvumo lygio nustatymo papildomai kreipsis ir tie senatvės pensinį amžių sukakę asmenys, kuriems šiuo metu nėra nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Asmenys dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipsis skirtingu laiku, tikėtina, per kelerius metus, ir ilgainiui tas skaičius turėtų stabilizuotis.
Darome prielaidą, kad pirmaisiais metais, 2024-aisiais, apie 7 % senatvės amžių sukakusių asmenų, tai yra apie 43 tūkst. gavėjų, bus pripažinti netekusiais 70 % ir daugiau dalyvumo lygmens. Antraisiais reformos metais prognozuojame apie 10 %, trečiaisiais – apie 12 %. Prognozuojamas lėšų poreikis 2024 metais tokių žmonių pajamoms didinti iš viso būtų 58 mln. eurų, įvertinus planuojamą indeksavimą: 35 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 23 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto.
Ačiū už dėmesį. Kažkaip labai greitai, galvojau, kad bus dar viena skaidrė. Gerbiami kolegos, esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ar šita permaina, kaip jūs vadinate, reforma, neapkraus per daug sistemos ir nebus perkrovos, kitaip tariant, ar jį nenulūš? Ir toliau dėl vertintojų kompetencijos, nes vis dėlto turės vertintojai būti, kaip jie pasirengs? Mes gi žinome iš praktikos, kaip būna. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro klausimo. Man atrodo, kad dėl kompetencijos vertinimo procese yra labai svarbus klausimas. Mes su tuo gyvename jau ir dabar, jau ir šiandien, rengdamiesi įgyvendinti negalios reformą, kuomet nuo sausio 1 dienos turėsime vieną agentūrą, kurioje turėtume tiek paslaugas, tiek vertinimą suteikti vieno langelio principu. Į profesionalumą, kompetencijas ir skaidrumą tikrai kreipiame labai didelį dėmesį ir viliamės, kad ta reforma ir pasitikėjimo daugiau suteiks gyventojams pačia vertinimo sistema, ir mes taip pat pereisime vien tik nuo medicininių kriterijų vertinimo, tai yra nuo diagnozių, prie socialinių kriterijų vertinimo, tai yra kokių socialinių aplinkų reikia žmogui, kad jisai galėtų turėti aukštesnį dalyvumo lygį, ar pritaikytų patalpų, ar pritaikytų aplinkų. Tai yra ir įtraukiojo švietimo, šiaip jau ir ugdymo klausimas, ir panašiai. Dedame dideles viltis, kad pavyks tiek kokybės, tiek prieinamumo klausimus stiprinti būtent negalios reforma.
O dėl sistemos iškreipimo, tai sistema jau dabar yra veikianti. Tarkime, taip, kaip yra nustatoma sunki negalia žmonėms iki pensinio amžiaus, tokiu pačiu principu tas galiotų ir tiems žmonėms, kuriems sukanka pensinis amžiaus. Aš čia neįžvelgiu sistemos išbalansavimo, nes ir dabar pensijos yra tos pačios, ar ne, negalios mokamos ir iš valstybės biudžeto, ir iš „Sodros“ biudžeto. Aš matau tiesiog aprėpties išplėtimą ir ištaisymą tam tikro socialinio neteisingumo, kuris iki šiol buvo tų žmonių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Labas vakaras. Jeigu teisingai suprantu, šiuo metu pensinio amžiaus asmuo gauna ir nustatyto dydžio pensiją, ir neįgalumo išmoką, kuri nustatoma pagal dalyvumo laipsnį, ar ne? Tai jūs siūlote savo įstatymo pakeitimais nustatyti, kad asmuo pasirinktų vieną kažkurią išmoką, ar ne?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dabar gali pasirinkti vieną iš ir pasirenka didesnę su netekto darbingumo dalimi. Mes siūlome, kad tas pats principas galiotų (atsiprašau, jeigu pertraukiau klausimą) ir tiems žmonėms, kuriems sunki negalia nustatyta jau po pensinio amžiaus sukakties datos. Nes dabar tiems žmonėms tiesiog yra skirtingas principas – jiems ta papildoma dalis nėra nustatoma ir jie visą laiką gauna tik senatvės pensiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aišku, skaidrėse viskas atrodo gražiai, teisingai, tvarkingai, gražių pavyzdžių pateikėte, bet mus, Seimo narius, pasiekė skundai tų, kurie turės vertinti ir vertina jau dabar neįgalumą, ar ne, tą dalyvumą. Žmonės išeina iš darbo. Tiems, kurie lieka, didėja krūvis. Tai aš noriu paklausti, kas įgyvendins jūsų visas šitas gražias svajones? Ypač turint galvoje, kad net ir tos metodikos, kurios yra naudojamos dabar nustatyti, buvusios pilotuotos, nepasiteisino, jas reikėjo tvarkyti. Naujos jau dabar net nebebandomos pilotuoti, jau tiesiog atiduodamos įgyvendinti. Čia kalbu apie tą vertinimą. Tai kaip čia viskas vyksta? Ar jūs negalvojate, kad pirmiausia reikėtų paruošti žmones, kurie vertins, turėti išpilotuotas metodikas, tada ateiti su tokiais siūlymais? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Na, iš tiesų mes labai stengiamės, kad šiame procese ne tik atsirastų naujos tvarkos, nauji principai, bet ir žmonės, kurie tą darbą turės daryti, kad jie jaustųsi dalininkais viso to pokyčio ir viso to proceso. Aš puikiai suprantu, kad be to mes gero rezultato nepasieksime. Tikrai labai stengiamės ir su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojais palaikyti nuolatinį ryšį, klausti jų nuomonės. Bet visada, kai laukia tam tikras pokytis, ypač reorganizacinis pokytis, kai bus sujungta daugiau įstaigų į vieną grupę, kai bus tas vieno langelio principas, žmonėms yra tam tikro nerimo.
Tai dabar čia ir dabar aš visiems negaliu pasakyti, kad staiga visiems padidės atlyginimas ir taip toliau, ir panašiai. Mes tikrai stengsimės užtikrinti tas pačias galimybes žmonėms ir pagal jų darbo krūvį, kuris susiformuos, ir atlygio politiką dabar kaip tik dėliojame, kad tie žmonės jaustų ir atlyginimo tam tikrą teigiamą įtaką savo darbe. Bet ar viskas iš karto veiks ten labai sklandžiai? Aš tikrai neturiu iliuzijos, kad pasakyčiau, kad taip, 100 % nuo sausio 1 dienos visi čia ateis ir viską teisingai padarysime. Bet dedame tikrai maksimalias pastangas, kad tas procesas būtų sklandus. Girdėjau skundus žmonių, skaičiau laiškus lygiai taip pat. Su tais žmonėmis jau buvome ne sykį susitikę kalbėtis apie tai, koks pokytis visų mūsų laukia.
Kad neveikia aprašai ar klausimynai, nenorėčiau sutikti. Pilotavimas, taip, jisai tam ir yra pilotavimas, kad mes pasiimtume tai, kas gero, kas pasitvirtino iš pilotavimo, ir neimtumėme to, kas, manome, nepasiteisino. Bet dabar jau daugiau negu metus laiko mes dirbame ir prie klausimynų, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio praktiką naudojame, ir ekspertų turime visą sąrašą, jis padeda tą procesą koordinuoti, tai kokybei skiriame labai didelį fokusą ir dėmesį.
Labai stengsimės, kad ir žmonės jaustųsi dar labiau įtraukti ir motyvuoti. Tikrai suprantu, kad pokytis visada yra sunkus, bet irgi palaikymo prašau, kad iš karto nenurašytume kaip nesėkmės, bet suprastume, kad tai tikrai yra mums visiems galimybė, jeigu rasime bendrus sprendimus. Tai stengiamės, kas blogai, taisome, bet labai viliuosi, kad nuo sausio 1 dienos kokybiškai galėsime įgyvendinti reformą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ministre. Na, šaunu, kad atsiranda žmonėms daugiau pinigų, bet, kaip matau, iš tikrųjų atsiras nemaža paskata pensiniam amžiui siekti to neįgalumo. Čia atsiranda, kaip A. Veryga sakė, papildomų turbūt, na, ir reikalavimų teisingai įvertinti. Savaime suprantama, kad visi nori gauti didesnių pinigų. Tai va čia svarbu suvaldyti tą situaciją, nes iš esmės padidės biudžeto išlaidos. Na, jeigu jos padidės vertai, tai viskas aišku, bet, kita vertus, visko būna.
Bet mano klausimas kitas. Peticijų komisijoje mes nagrinėjome tokį klausimą, kai išėjęs į pensiją žmogus, tiksliau, imantis tą paramos išmoką kaip neįgalumo, dar dirba ir po to ta neįgalumo išmoka tampa mažesnė, negu uždirbta pagal stažą. Ar bus variantas pereiti, vadinasi, pasirinkti geresnį variantą, nes ten, kiek žinau, buvo įstatyme įteisintas tas dalykas, kad vis dėlto žmogui, su neįgalumu dirbančiam, kai jis pasiekia didesnį… galimybę gauti didesnę išmoką per socialinį draudimą, tada jis gali pereiti. Tai šiuo atveju galės ar negalės?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Gal pradėsiu nuo antrosios dalies, kad kuo daugiau žmonių norės nusistatyti negalią. Aš noriu tik akcentuoti, kad šis pakeitimas lies sunkią negalią. Sunki negalia, kuri jau yra turbūt nustatoma tais atvejais, kai 70– 100 % netekto darbingumo, na, turbūt yra jau tos aplinkybės, kai tikrai yra, na, žmogui reikalingas tas pokytis ir papildomos išlaidos yra tikrai didelės. Tiesiog iki šiol buvo tam tikras netolygumas.
Bet kokybės klausimu tą patį, ką ir gerbiamam Aurelijui atsakiau, tą patį ir jums noriu atsakyti: nustatymo požiūriu mes kelsime aukštą kartelę. Ir pati reforma yra labiausiai nukreipta į tai, kad mes, taip, turime šiandieną tokią susiformavusią praktiką, kad kartais tas neįgalumas žmogui yra kaip tam tikra siekiamybė pasididinti savo pajamas, nes tos pajamos žmonių, ypač tų, kurie turi negalią, atrodo ir būna labai mažos. Bet mes stengiamės keisti ir pačią koncepciją tuo, kad kai tu vertini ne tiktai medicininius kriterijus, bet kai gali iš karto gauti vieno langelio principu ir daugybę socialinių papildomų kriterijų, kuriuos išpildžius tavo dalyvumo lygmuo gali būti aukštesnis, tu gali būti savarankiškesnis, laisviau dalyvauti darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir panašiai. Tai turbūt pats principas negalios vertinimo irgi duos tam tikrą pokytį.
O dėl Peticijos komisijoje nagrinėto klausimo negaliu dabar taip atsakyti, nes iki galo formuluotės yra neaiškios. Tai aš jums, jeigu galima, atsakysiu į šį klausimą atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar, ministre, vienas buvo užsirašęs, tiesa, dėl lydimojo projekto, todėl jo nesimato bendroje eilėje. L. Kukuraitis, paskutinis klausėjas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke, dėkui, ministre. Tikrai labai toks konceptualus siūlymas ir, man atrodo, didžiulį poveikį darys žmonėms, kurie yra pensinio amžiaus. Suprantame, kaip sudėtingai tas mūsų dalyvumas ar iki šiol negalia, o paskui dalyvumas yra nustatomas, kiek daug tenkančios yra tame procese, ar nebus taip, kad mes didelę grupę žmonių, senjorų, kurie vos juda, kurie tikrai kenčia, įvesime į tą vertinimo būklę su visomis nuoskaudomis, neteisingumo jausmu ir taip toliau, kurių mes turime žmonių su negalia bendruomenėje? Tai čia ta rizika, norisi ją įvardinti, kaip jūs ją vertinate?
O antras dalykas, tai iš kur pinigai, nes šimtamilijoniniai siūlymai, didžiausios sumos kitai kadencijai. Iš kur pinigai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Iš biudžeto prioritetų. Jeigu mes manome, kad žmonės su negalia yra prioritetas, mes skiriame jiems lėšų. Šito įstatymo projekto aš nenešiau anksčiau todėl, kad nebuvo pasibaigusios biudžeto derybos. Mes nematėme bendro biudžeto paveikslo, mes nematėme, kiek lėšų galima būtų atsakingai suplanuoti šiai problemai spręsti. Tiktai tada, kai mes pamatėme, kad šis pasiūlymas gali būti tvariai užtikrintas biudžeto pajamomis, tiktai tada šitas įstatymas ir pasiekė šitą salę. Tai yra prioriteto klausimas. Man atrodo, jeigu mes kalbame, kad žmonės su negalia mums yra prioritetas, mes turime tai įrodyti ir prioritetizuodami savo biudžeto projekcijas, bet negalime tiesiog mesti įstatymo projekto, kuris neturėtų finansavimo. Būtent todėl jis šiandien yra čia.
Dabar dėl pirmojo jūsų klausimo. Manau, kad yra labai svarbus. Tikrai apie tai patys daug kalbame ir sieksime, kad pats procesas ir terminai būtų kuo mažiau… Kad terminuotai būtų kuo mažiau nustatoma negalios tiems, kuriems tikrai jau matyti, kad nereikės arba nėra galimybės, kad ta būklė pasikeis, kad nereikėtų žmonių varinėti ir iš naujo prašyti jų įvertinti tą negalią, bet stengsimės mažinti ir administracinę naštą, kad kuo daugiau informacijos būtų e. sveikatoje, nevaikyti žmonių. Lygiai taip pat tai bus žmogaus pasirinkimas. Tarkime, jeigu į šitą sistemą jis norės patekti, iš naujo įvertinti tą negalią vien tiktai dėl pajamų dalyko, kad jam priklausytų daugiau pajamų, tai jau bus žmogaus pasirinkimas tai padaryti, bet tiesiog tokią opciją mes ir jau esantiems, turintiems sunkią negalią suteiksime.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų. L. Kukuraitis – už.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju ministrei už pristatymą. Tikrai konceptualus ir tokį socialinį teisingumą didinantis projektas. Iš principo jam reikėtų pritarti.
Atsakant ministrei dėl prioritetų, deja, kai kurie mūsų įstatymų projektai, pateikti dar 2021 metų pavasario sesijoje, nesulaukė po 6 mln., po 10 mln. žmonėms su negalia, jie tikrai būtų sprendę socialinio teisingumo klausimus. Ministerija pritarė, kad tai yra geri projektai, bet tų prioritetų ir nerandame. Jeigu mes 6 mln. ar 10 mln. nerandame, kad žmonių, negaunančių šalpos, klausimus spręstume, trejus metus jūsų Vyriausybė neatranda prioriteto, tai 100 mln. užkrauti kitai Vyriausybei nėra visai korektiška.
Iš esmės sakant taip, reikia pritarti, nes tikrai konceptualus ir svarbus įstatymo projektas. Dėl finansų kiekio, kuris pateikiamas kitoms valdžioms, yra mažai politiškai korektiškas, nes tokiais įstatymais labai baisu nuvilti lūkesčius, panašiai, kaip kad šitai Vyriausybei teko nuvilti vienišus pensininkus, kur 11 % nesudaro jų vienišo pensininko pensija ir sudaro tik 6 %. Taigi Vyriausybės programos negalite įgyvendinti dėl lėšų trūkumo. O dabar mes labai jautrią grupę įvedame į tokią tikrai sudėtingą situaciją. Bet iš esmės principams reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų norinčių kalbėti nėra. Mes balsuosime per balsavimo langą, kuris turėtų būti 17 valandą.
16.23 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(2) (pateikimas)
Kitas popietinio posėdžio darbotvarkės 2-12 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(2). Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tikiuosi, bent šito projekto gal neišmes. (Balsas salėje) Negarantuojate? Ką padarysi. Vis dėlto reikėtų ištaisyti šitą esamą klaidą šiuo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektu. Jau antrą kartą aš jį teikiu, kad būtų ištaisyta klaida, dėl kurios išankstinės pensijos apskaičiavimas tam tikrais atvejais tampa nelogiškas ir socialiai neteisingas. Išankstinė pensija dažnu atveju yra vienintelė išgyvenimo galimybė žmonėms, kurie atsiduria kritinėje situacijoje ir iškrenta iš darbo rinkos. Pagal įstatymą teisė į išankstinę pensiją įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus. Jeigu asmuo yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų, išankstinė pensija yra mažinama iki 19,2 %. Šis dydis priklausys nuo mėnesių, likusių iki senatvės pensijos, skaičiaus.
Praktikoje būna atvejų, kai išankstinės pensijos gavėjas nusprendžia sustabdyti išankstinę pensiją, nes, pavyzdžiui, gauna darbo pasiūlymą ir galimybę įgyti draudžiamųjų pajamų, o vėliau, baigęs darbo santykius, atnaujina išankstinę pensiją, tačiau jos dydis nėra perskaičiuojamas, neatsižvelgiama į tą laikotarpį, kai jisai dirbo, jis apskritai išankstinės pensijos tuo laikotarpiu negalėjo gauti ir negavo. Tokias aplinkybes nulemia tai, kad asmuo, atnaujinęs pensijos mokėjimą, gauna per daug sumažintą pensiją.
Labai paprastas pavyzdys. Išankstinė pensija paskirta nuo 2020 iki 2025 metų, tai yra 60 mėnesių laikotarpis. Apskaičiuojant išankstinę pensiją, už kiekvieną mėnesį ji buvo sumažinta 0,32 %, tai išeina, kaip aš jau ir minėjau, 19,2 % iš viso per 60 mėnesių iš karto sumažinama pensija. Jei asmuo nuo 2022 iki 2023 metų sustabdė išankstinės pensijos mokėjimą ir nusprendė dirbti, tai 2024 metais nustojus dirbti ir atnaujinus išankstinę pensiją jos dydis nebus perskaičiuotas, o bus pensija sumažinta lygiai taip pat 60 mėnesių, nors jisai vienus metus dirbo ir negavo išankstinės pensijos. Čia tiesiog yra nelogiškas sprendimas ir nėra skaičiuojama proporcingai.
Nors esamas teisinis reguliavimas numato, kad atnaujinant ir perskaičiuojant paskirtos išankstinės pensijos dydį yra įvertinamas asmens įgytas stažas ir apskaitos vienetų skaičius, tačiau nėra atsižvelgiama į išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpį. Taigi, ar jau paskirta senatvės išankstinė pensija, ar po to, kai sueina senatvės amžius, jam yra iš tikrųjų labai neteisingai sumažinama šita pensija ir neteisingai skaičiuojama. Praėjusį kartą šitam pasiūlymui nepritarė dauguma. Aš manau, ministrė šiandien galbūt užduos klausimą ir gal pritars. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kažką panašaus mes nagrinėjome Peticijų komisijoje, bet iš tikrųjų turbūt pati sistema neturėtų skatinti įtraukti pensijų ir imtis tokių priemonių. Ypač šiuo metu ar jinai per daug aktuali? Anksčiau buvo galima pasakyti, kad darbo rinkoje nėra darbo vietų, tam tikros sąlygos, o čia, jeigu žmogus, pavyzdžiui, nutraukia savo darbinę veiklą ir kur nors išvažiuoja, tarkime, metams, kitiems, paskui vėl sugalvoja grįžti, tokiu atveju, na, tam tikros pasekmės yra. Jeigu žmogus žino, kad išėjęs į išankstinę pensiją turi tam tikrą netekimą, vadinasi, klausimas lieka, aišku, kokie skaičiai, šiuo atveju turbūt, kiek mažėja ta pensija. Bet ar tikrai jinai neturi mažėti, neturi būti pasekmių, tai čia klausimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą, bet tikriausiai esmės ir nesupratote. Šituo laikotarpiu mes kaip tik skatiname. Žmogus, galbūt esant kokiai nors kritinei situacijai, išėjo į išankstinę pensiją, po to jisai susirado darbą ir tuo laikotarpiu nesinaudojo ir negavo išankstinės pensijos, o mes jam vis tiek skaičiuojame, ar jisai ketveriais metais išėjo anksčiau į pensiją, ar penkeriais metais, ar trejais metais, mes jam ir skaičiuojame 60 ar 48 mėnesius. Tai yra neteisinga. Žmogus pasinaudojo, tarkime, tiktai trejus metus jisai gauna išankstinę pensiją, tai trejus metus ir mažinkime proporcingai, dvejus metus jisai dirbo. Kodėl mes jį turime bausti dar dvejus metus, jeigu jisai išmokos negavo, iš viso negavo išmokos? Tikriausiai nesate įsigilinęs užduodamas tokį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėčiau pratęsti gerbiamos Laimos pasisakymą. Tikrai noriu paraginti balsuoti už, nes būtent šis pasiūlymas kaip tik ir skatina žmones nebepraleisti viso priešpensinio amžiaus išankstinėje pensijoje ir, tik atsiradus bet kokiai galimybei, pradėti dirbti, uždirbti pinigus, nutraukti išankstinės pensijos mokėjimą ir nepatirti tos diskriminacijos, kuri atsiranda, trumpam pasinaudojus išankstinės pensijos teise. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui. Jis tobulina sistemą ir skatina žmones dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo langą.
16.30 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3037 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3037. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Pateikimo stadija. Matau, L. Kukuraitis per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašymas teisėtas. Kolegos, bendru sutarimu? Bendru sutarimu daroma pertrauka iki kito posėdžio.
16.31 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3156, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3157, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3158, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3159 (pateikimas)
Taigi, kitas klausimas. Čia jau kompleksinis – įstatymų projektų paketas iš keturių projektų: Žemės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas, Žemės įstatymo 2 straipsnio, Investicijų įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras K. Žemaitis. Prašom.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau keletą siūlomo įstatymo pakeitimų ir juos labai trumpai norėčiau jums pristatyti su prezentacija. Iš esmės šiuo metu sprendžiame labai konkrečią problemą, su kuria mes susiduriame, kalbėdami apie investicijų pritraukimą, ypač regionuose. Šiuo metu trūksta sklypų, kurie būtų paruošti investicijoms ateiti čia ir dabar, ypač kas liečia stambias investicijas. Čia dažnai mes girdime tokį, žinote, vištos ir kiaušinio principą, tai yra ar ateis investuotojas? Ar investuotojas pirma, ar sklypas pirma? Dabar matome situaciją, kad dažnu atveju, ypač regionuose, mes turime pasiūlyti sklypą, kuris būtų patrauklus investuotojams. Bet, deja, dabartinis teisinis reguliavimas šiuo metu neleidžia rezervuoti ir vystyti valstybinių žemės sklypų tokiam poreikiui.
Todėl mes siūlome sukurti ir patvirtinti valstybės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinant išvystytų, didelių valstybinės žemės sklypų pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti, ir palengvinti bei pagreitinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą, gavus konkretaus investuotojo užklausą. Matome, kad iki 2030 metų tikėtinas poreikis yra apie 1 tūkst. 300 hektarų. Šiuo metu nei dabartinės pramoninės teritorijos, nei laisvosios ekonominės zonos tokio poreikio negali pasiūlyti, juolab savivaldybės, kurios neturi tokių teritorijų, sunkiai konkuruoja dėl investuotojų. Siūlymas yra žengti žingsnį į priekį ir užsirezervuoti bent keletą valstybinės žemės sklypų, ir kartu numatyti galimybę juose pritraukti stambius investuotojus.
Apskritai pats procesas yra iš kelių etapų. Pirmiausia, tai yra sklypo rezervavimas, vėliau – vystymas ir galų gale – sklypo nuoma. Tam yra įtraukta ir Nacionalinė žemės tarnyba, kaip pagrindinė institucija, kuri atlieka šitą funkciją; taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su savo agentūromis gali vėliau vystyti, identifikuoti, koks yra investuotojų poreikis, ir kartu su savivaldybėmis tada nustatyti ir išvystyti tuos sklypus, kurie būtų patrauklūs investuotojui, ir galų gale pritraukti reikalingas investicijas.
Tai iš esmės Lietuvos teritorijoje, tikėtina, tokių sklypų tikrai nebus daug. Mes kalbame apie tris, keturis sklypus, bet tai irgi yra reikšmingai daug, turint omenyje, kad mūsų konkurencinė aplinka su kitomis šalimis regione yra pakankamai sudėtinga. Tai būtų mums dar vienas būdas aktyviau konkuruoti dėl užsienio ir vietos investuotojų pritraukimo.
Įstatymo projektu bus sukurtas teigiamas bendras poveikis valstybės finansams, nes valstybė rezervuoja investicinius valstybės žemės sklypus stambiems projektams. Praktika rodo, kad minėtų projektų ilgalaikio materialiojo turto vertė, tenkanti vienam hektarui naudojamos teritorijos, siekia nuo 3 iki 4,5 mln. eurų už hektarą. Tai yra kapitalui imlios investicijos. Siekiame, kad tokių investicijų Lietuvoje būtų kuo daugiau. Esant poreikiui, mielai atsakysiu į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui už pristatymą. Jūsų klausti norėtų R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas būtų sukonkretinti, koks dydis tų investicinių sklypų, sakykime, koks galbūt mažiausias tas dydis? Taip pat mano klausimas susijęs su labai teisinga Teisės departamento pastaba dėl jūsų teikiamo įstatymo projekto, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip priimto įstatymo nuostatos būtų taikomos tų piliečių atžvilgiu, kurių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (priskiriama rezervuotiems investiciniams valstybės žemės sklypams) procedūros yra jau pradėtos. Siekiant to teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių, kaip šia apimtimi būtent tokiems piliečiams bus reglamentuotas šio įstatymo nuostatų taikymas?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl sklypų teritorijos. Mes kalbame apie didesnius nei 20 hektarų sklypus. Iš esmės tai yra stambūs ir dideli sklypai.
Jei kalbėtume dėl žemės grąžinimo, čia turbūt porą momentų. Vienas – ši nuostata būtų taikoma toms teritorijoms, kurios yra ne miestų ir miestelių teritorijose. Tai reiškia, kad tas žemės grąžinimas, nuosavybės grąžinimas, kuris yra miestuose ir miesteliuose, negaliotų. Mano žiniomis, šiuo metu ne miestų ir miestelių teritorijose didžioji dalis grąžinimų jau yra įvykusių. Nepaisant to, tikrai nėra tikslo kaip nors konkuruoti su žmonių teisėtais lūkesčiais atgauti žemę, jeigu tokių pavienių atvejų dar yra. Tikrai, manau, vėliau ir komitetų svarstymuose sukalibruosime tas nuostatas taip, kad atitiktų ir piliečių visus įmanomus lūkesčius atgauti savo teisėtas žemes. Bet, mano žiniomis, tokiu atveju iš esmės galima tik pavieniui, plius miestų teritorijų mes nejudiname, čia kalbame tik apie užmiestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia. Labas vakaras, viceministre. Tikriausiai šios iniciatyvos gimė po ką tik įvykusio „Investuotojų forumo 2023“. Tikriausiai buvo kalbėta ta tema.
Mano klausimas būtų iš kelių dalių. Pirmas. Ar Lietuva, jūsų manymu, jau yra subrendusi, tai yra pasiekusi tą stadiją, kai gali atsakingai rinktis, kas gali investuoti, tai yra pasirinkti investuotojus, o ne priimti bet ką, kas nori atvykti pas mus įsikurti?
Kitas klausimas. Ar investuotojai yra išsakę kokius nors reikalavimus dėl techninių sklypų savybių?
Trečias klausimas. Ar tose zonose, tuose sklypuose bus numatytos kokios nors ekonominės lengvatos, pavyzdžiui, kaip yra laisvosiose ekonominėse zonose?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Paeiliui. Dėl investuotojų investicijų pritraukimo. Jau dabar Lietuva labai atsakingai renkasi savo investuotojus, ypač jeigu tai yra investicijos į strateginės reikšmės sektorius. Bet kuris investuotojas turi pereiti nacionalinio saugumo patikrą, turi būti patvirtintas. Mes žinome, kad ir anksčiau yra buvę aibė įvairių interesantų iš visokių šalių, tarp jų ir mums nedraugiškų, kurių galutinis sprendimas buvo toliau netęsti investicinių diskusijų. Tikrai atranka vyksta gana kruopščiai, kalbant tiek apie nacionalinio saugumo aspektą, tiek ir apie mums aktualius sektorius. Ne veltui mes turime tam tikrus, ar tai būtų automobilių pramonės sektorius, ar biotechnologijų sektorius, tai irgi yra tam tikro sąmoningo darbo su investicijų pritraukimu rezultatas.
Dėl techninių sklypų savybių ir dėl lengvatų. Pirmiausia mes norime sukurti bent jau teisinį pagrindą apskritai svarstyti, turėti tokį sklypą savo omenyje, tada jau sukurti prielaidas jame vystyti infrastruktūrą, pasitelkti savivaldybę. Yra atskiros kitos priemonės, finansinės eilutės, kuriomis galima finansuoti, tarkime, pramoninės infrastruktūros vystymą. Tikrai tokios galimybės yra. Jeigu mes turime investuotoją, tai jau ir dabar savivaldybės gana aktyviai dirba, kad būtų patrauklios, nes net ir Lietuvoje savivaldybės tarpusavyje konkuruoja, kur pritraukti vieną ar kitą investuotoją, taip pat ir valstybė prisideda savo finansais.
O dėl lengvatų, tai va kaip tik kitas klausimas irgi bus susijęs būtent su tuo, tai yra kaip paskatinti kapitalui mažiau imlias, bet aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Bet čia šiek tiek atskiri klausimai. Dabar mes kalbame tiktai apie tai, kad apskritai būtų ką tiems investuotojams pasiūlyti, nes yra buvęs ne vienas atvejis, kai atvažiuoja milžiniškos įmonės ar kompanijos, sako: mes mielai… parodykite, kur jūsų sklypas. Sako: na, galbūt po penkerių, po dešimties metų mes turėsime. Sako: tai tada po dešimties metų ir paskambinkite, kai jūs tą sklypą turėsite. Taigi mes norime jau būti pasiruošę, kad tie procesai vyktų greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamas viceministre, išties reikalingas įstatymo pakeitimo projektas. Manau, kad jis skatins tiek konkurencinę aplinką, tiek suteiks tam tikro lankstumo, kurio labai reikia pritraukiant tiesiogines ar kitas investicijas. Mano klausimas kaip tik ir turėjo būti apie laisvąsias ekonomines zonas, ar jas kažkaip paveiks, bet jūs kaip ir atsakėte, tai dėkoju.
K. ŽEMAITIS. Tai aš tik gal trumpai sureaguosiu, kad iš tiesų laisvosios ekonominės zonos veikia taip, kaip veikusios. Čia turime omeny papildomų teritorijų identifikavimą dėl potencialių investicijų.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, kiek suprantu, čia bus ir gali būti privatus subjektas, iš kurio nuomos valstybė tą sklypą, ir kas nors mokės už tą nuomotą sklypą lėšas, iš tikrųjų rezervuotą sklypą? Iš tikrųjų, kas galės atsakyti už tas pasekmes, jeigu, pavyzdžiui, sandoris neįvyks? Įsivaizduokite, nežinau, ar tai tas atvejis, ar ne, bet atsiranda investuotojas, tarkime, sako: aš investuosiu į tą sklypą, man reikia rezervuoti. To sklypo savininkas yra tas, kuris nori gauti pinigų, tai tada tas investuotojas… Toks panašus buvo atsiradęs Utenoje, jo įstatinis kapitalas – keli šimtai eurų, o norėjo investuoti 16 mln. Tai įsivaizduokite, yra tas rezervuotas sklypas, vadinasi, kas nors rezervuoja, gauna pinigus, o po kokių penkerių metų pasako: ačiū, aš šiek tiek apsigalvojau. Tai nebus tokių atvejų prevenciškai?
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū. Tai pirmiausia mes kalbame tik apie valstybinės žemės sklypus, ne apie privačius, tai yra apie tą žemę, kuri yra valstybės, kurią valdo valstybė. O dėl saugiklių, taip, yra numatyti saugikliai, jeigu investuotojas neatitinka parametrų, neatitinka to investicinio intensyvumo, dėl kurio yra susitarta, taip, valstybė turi teisę nutraukti tokią sutartį ir nebevystyti susitarimo. Tai irgi yra vienas iš tų svarbių momentų, kad yra ne bet kam, ne bet kokiai investicijai, bet tai investicijai, kuri atitinka mūsų strateginius tikslus, tai yra kuriamas darbo vietas mūsų prioritetiniuose sektoriuose. Lygiai taip pat, jeigu investuotojas neatitinka tų lūkesčių, natūralu, kad valstybė turi teisę nutraukti nuomos sutartį ir vėliau to sklypo nenuomoti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo langą.
16.43 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3160, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3161 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra dviejų įstatymų projektų paketas – Investicijų įstatymo keleto straipsnių bei Pelno mokesčio įstatymų 58 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Pateikimo stadija. Pristato taip pat ekonomikos ir inovacijų viceministras K. Žemaitis.
K. ŽEMAITIS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Tai čia būtent atliepiama į gerbiamos Seimo narės L. Girskienės komentarą ir klausimą apie papildomas priemones prisitraukti investuotojus. Šiuo metu Lietuva jau turi mechanizmą, kuris veikia siekiant pritraukti stambias investicijas, ypač į regionus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu įmonė, gamybos įmonė, už Vilniaus ribų investuoja 20 mln. eurų kapitalo investicijų, sukuria ne mažiau nei 150 darbo vietų ir išlaiko tas darbo vietas bent penkerius metus, ji gali pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą iki dvidešimties metų ir į papildomas greitesnes procedūras. Tai jau yra galiojantis, veikiantis mechanizmas.
Mes siūlome jį tikslinti, kadangi matome dabar realiai, kad daugeliu atvejų aukštos kvalifikacijos stambioms investicijoms tiek darbo vietų nereikia. Jeigu mes kalbame apie robotizaciją, kalbame apie aukštą pridėtinę vertę, tai daugeliu atvejų, esant aukštoms kapitalo investicijoms, galbūt nereikia 200 žmonių, užtenka 20 labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie gali atlikti iš esmės tą patį darbą. Tai yra gana aiški tendencija, kuri yra visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Todėl mes siūlome papildyti jau egzistuojantį formatą, kad į tokią lengvatą taip pat galėtų pretenduoti ir investicijos, kurios investuoja ne mažiau negu 20 mln. eurų už Vilniaus ribų ir 30 mln. eurų Vilniaus ribose ir sukuria bent 20 darbo vietų, kurių atlyginimas yra ketvirtadaliu aukštesnis negu tos savivaldybės vidurkis. Visos tos 20 darbo vietų turi būti bent ketvirčiu aukštesnio atlyginimo negu tos savivaldybės vidurkis, vadinasi, aukštesnės kvalifikacijos. Tokiu atveju taip pat ta įmonė gali pretenduoti į tokią lengvatą, kad mes galėtume juos prisitraukti.
Apskritai žiūrint, tokių įmonių, kurios būtų investavusios daugiau negu 20 mln. eurų kapitalo investicijų ir turėtų labai nedaug darbo vietų, mes šiuo metu Lietuvoje turime labai nedaug. Jauniausia iš tokių įmonių yra 20 metų senumo. Iš principo tai yra ta vieta, kur mes norime taip pat būti patrauklūs Lietuvoje ir ypač regionuose pritraukti aukštos kvalifikacijos, daug kapitalo reikalaujančias investicijas, bet galbūt mažiau darbo vietų. Mes esame kalbėję ne su vienu savivaldybės meru, jie yra pasakę: mes galime pritraukti 20–30 labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir galime turėti gamyklą, bet mes 200 darbuotojų savo savivaldybėje tiesiog nerasime. Šiuo atveju tai yra natūrali matoma tendencija, kad gamybos apimtis auga, darbuotojų skaičius mažėja dėl to, kad darbuotojų kvalifikacija auga.
Mūsų siūlymas yra Lietuvai irgi būti konkurencingai ir prisitraukti tokias investicijas taip pat. Kaip ir minėjau, tai yra aktualiausia mažesnėms savivaldybėms, toms savivaldybėms, kurios gali pasiūlyti geras sąlygas mažesniam kiekiui žmonių, kurie būtų labai aukštos kvalifikacijos ir galėtų čia veikti. Turime susidomėjimą ir iš užsienio investicijų, ir vietinių investicijų, tikimės, kad šis papildymas taip pat padės mums būti konkurencingiems ir pritraukti tas investicijas į Lietuvą ir į Lietuvos regionus. Tiek. Mielai atsakysiu į klausimus. Čia gal paliksiu skaidrę, čia yra pagrindinės jau dabar pasirašytos stambių projektų sutartys. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pasinaudosiu proga, viceministre, kad jūs stovite tribūnoje. Galbūt ne visai susijęs su pristatytu projektu klausimas, bet taip pat viena iš priemonių, galinti paskatinti investicijas. Man atrodo, jeigu gerai prisimenu, lyg Laisvės partijos rinkimų programoje buvo nurodyta tokia priemonė kaip nulinis PVM tarifas reinvestuojamam pelnui. Kokios stadijos yra šitie pasiūlymai ir ar iš viso buvo svarstomi? Ar planuojami kažkokie pakeitimai?
K. ŽEMAITIS. Reinvestuojamo pelno klausimas buvo diskutuojamas bendrai visos mokesčių reformos kontekste. Ne paslaptis, kad taip, buvo nemažai diskusijų. Turime ir regioninių pavyzdžių šalia, kitose šalyse, kurios jau daug metų turi reinvestuojamą pelną. Šiuo metu vis dar yra diskutuojama ir tai apskritai yra visos mokesčių reformos klausimas. Šiuo metu yra diskutuojama ir dėl turto nusidėvėjimo kaip galbūt alternatyvios priemonės, kurią būtų galima naudoti, bet taip, bet kokiu atveju, tiek ministerijos, tiek mano asmenine nuomone, reinvestuojamas pelnas yra viena iš tų priemonių, kuri turi būti svarstoma lygiai taip pat šalia infrastruktūrinių ir teisės aktų, siekiant mūsų investicinio patrauklumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas daugiau nenori jūsų klausti. Ačiū, gerbiamas viceministre.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo langą.
16.49 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3167, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3168, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3169, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3170, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3171 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3167. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taigi mes kartu su S. Gentvilu parengėme tris įstatymų projektus: Miškų, Piliečių nuosavybės teisių ir Žemės įstatymų. Juose yra trys pagrindiniai dalykai, kuriuos norėčiau akcentuoti pateikdama šį projektą ir vėliau prašydama jūsų pritarimo.
Pirmas dalykas, ką mes pamatėme, tiksliau, ką savivaldybės identifikuoja, kad dabar tikslinant miestų ribas dalis privačių miškų patenka į miestų ribas, o pagal galiojančius teisės aktus privačių miškų miestuose būti negali. Vadinasi, savivaldybės bus priverstos išpirkti miškus, kurie iš tikrųjų toms savivaldybėms nėra reikalingi, jos nenori jų administruoti, jos nenori jų prižiūrėti ir toliau rūpintis kaip miškais.
Vakar mes buvome susitikę su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, jie sakė, kad yra identifikavę, kokie tai miškai. Daugiausia tai antros kategorijos miškai, kurie ir taip nėra kirstini miškai, nėra skirti ūkininkauti. Taigi tai yra tie miškai, dėl kurių mes, kaip valstybė, turbūt nenorėtume nei kokio nors pokyčio įvesti, nei savivaldybėms sudaryti prievolę juos išpirkti iš tikrųjų savininkų.
Antras dalykas, ką darome šiuo įstatymo projektu. Buvo jau aptarta priimant žemės reformą, buvo išdiskutuota ir buvo kalbėta apie tai, kad tie žmonės, kurie neatgavo nuosavybės teisių, neatkūrė nuosavybės teisių į žemės sklypus, galėtų pretenduoti į kitus žemės sklypus, esančius toje pačioje savivaldybėje, bet kitame miestelyje. Šitas klausimas buvo išdiskutuotas. Nežinau, kokiu techniniu būdu mes jį sugebėjome pamesti iš viso paketo ir nepriimti, nors visi tikrai tikėjome, kad bendras sutarimas yra, ir dėl to buvome lyg ir susitarę.
Ir trečias dalykas, kas yra daroma, tai nuo sausio 1 dienos Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50-ties teritorinių skyrių, atsiranda penki ir atsiranda penki vadovaujantys asmenys, kuriems vis dėlto tenka didelė administracinė našta pasirašyti tam tikrus administracinius aktus. Tai mes norime, kad tie žmonės turėtų galimybę įgalioti valstybės tarnautojus, atitinkamus specialistus, tam tikroms funkcijoms atlikti ir tvirtinti dokumentus. Taip mes tikrai išvengtume didžiulės apkrovos vadovams dėl nuolatinio darbo dirbant su dokumentais ir tvirtinant tuos administracinius aktus. Tokia yra mūsų teikiamų įstatymų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori paklausti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu posėdžio pirmininko paklausti. Kadangi šitas įstatymų paketas labai keistas, ten daug skirtingų dalykų sujungta į vieną paketą, ar mes klausdami galėsime paklausti dėl kiekvieno įstatymo pateikimo atskirai, nes tai visi nesusiję klausimai, ar vis dėlto reikia taip formuluoti klausimą, kad tu nori paklausti iš esmės penkių skirtingų dalykų? Per 1 minutę bus labai sudėtinga tokį klausimą suformuluoti.
PIRMININKAS. Kadangi yra penki įstatymų projektai pakete ir jūs, aš taip supratau, norite klausti dėl kiekvieno projekto po klausimą, tokią galimybę aš jums suteiksiu. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. (Balsas salėje: „Išvis nebus galima dabar paklausti.“) Minutėlę! Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dabar visus klausimus galiu paklausti, ar po kiekvieno įstatymo?
PIRMININKAS. Ne, dabar.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Nes jeigu dėl pirmojo, kodėl vis dėlto buvo toks reguliavimas, pareiga savivaldybėms tuos privačius miškus išpirkti, jūsų manymu, nes aš galvoju, kad vis dėlto tai rekreacinio pobūdžio miškai ir pats savininkas ar gebės juos tvarkyti, kaip tai atrodys?
Antras mano klausimas jau dėl Piliečių nuosavybės įstatymo dalies.
PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę! Aš pranešėjos noriu paklausti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal patogiau po vieną, gerai?
PIRMININKAS. Jūs pristatysite po to kitus projektus iš eilės, taip? (Balsas salėje: „Pristatė visus.“)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš pristačiau visus.
PIRMININKAS. Ar jūs norite po vieną išgirsti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš po vieną klausimą gal, bus patogiau.
PIRMININKAS. Gerai, jūs pasakykite vieną klausimą, po to, kaip sakyti, bus antras.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dabar kaip tik vyksta, bent jau kiek aš žinau, Vyriausybė tvirtina miestų ribas, atnaujina miestų ribas, ir miestai jungia vis daugiau kaimiškų teritorijų. Dabar naujai prisijungia prie miestų kaimeliai. Ir taip nėra iškarpomi kažkaip atskirai miškai, jie automatiškai ateina į miesto teritoriją.
Lietuvoje nėra taip, kad ūkiniai miškai priklauso tiktai privatininkams, o valstybei priklauso rekreaciniai miškai. Tai ir rekreacinių miškų turi privatūs savininkai, ir viskas yra gerai. Kiekvienas miško plotas turi savo režimą, pagal kurį jis gali būti naudojamas. Tai tiesiog savininko status quo niekaip nesikeistų, nes niekas, bent jau aš negirdėjau, kad keistų kažkokią situaciją paties miško, kuris ateina į savivaldybės, miesto teritorijos ribas. Miškas kaip buvo rekreacinės paskirties iki šiol, taip jis ir bus toliau rekreacinės paskirties.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar tokioje keblioje situacijoje, buvau užsirašęs irgi klausti. Tiesiog ar nebus pažeisti teisėti lūkesčiai asmenų, kurių miško nuosavybės sklypai pakliūna į miesto teritoriją ir dabar jau nebebus išpirkti? Kiek tokių yra iš viso? Kokio masto problema? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš domėjausi šia informacija. Pavyzdžiui, Vilniuje yra apie 107 tokie potencialūs privatūs miškai, jų bendras plotas yra apie 140 hektarų. Tai toks plotas galėtų ateiti į tas naująsias ribas. Bet, kaip ir minėjau, man atrodo, svarbu yra tai, kad žemės paskirtis, miško naudojimo paskirtis niekaip nesikeičia. Žmogus kaip turėjo rekreacinį mišką, taip ir turi rekreacinį mišką.
PIRMININKAS. Dabar dėl kito projekto jūsų norėtų klausti E. Rudelienė. (Balsai salėje) Dėl motyvų galbūt bendras irgi bus.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal tada… Atsiprašau, ne.
PIRMININKAS. Minutėlę. Atsiprašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tai dabar mano klausimas susijęs su piliečių nuosavybės grąžinimu. Pirmas mano klausimas, tą pastabą taip pat išreiškė ir Teisės departamentas savo išvadoje, nes ir jiems kyla abejonių, ar savivaldybės merui pagrįstai siūloma suteikti teisę, disponuojant valstybine žeme, priimti galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo arba neperdavimo Nacionalinei žemės tarnybai.
Mes štai susiduriame su situacija, kai Vilniaus meras, šiuo metu net neturėdamas tokios teisės, nes dabar ji suteikta administracijos direktoriui, nenori perduoti, jau suformuoti mokesčių mokėtojai, suformuoti du sklypus, pažadėtus piliečiams pateikti į grąžinimo fondo Nacionalinei žemės tarnybai. Jie yra prilaikomi, neaišku, kokiems tikslams, neaišku, kokiems subjektams, iš tikrųjų pažeidžiant teisėtus lūkesčius pretendentų, nes tie žemės sklypai buvo Vilniaus miesto savivaldybės pateikti kaip grąžinami. Tai mes štai merui perduodame dar tokią teisę. Ne tarybai, bet kažkodėl iš vieno politiko atimame, kitam perduodame. Kas čia pagerės, visiškai neaišku. Tai aš noriu tokį klausimą.
Antras dalykas, kad ministerija parengė nekokybišką įstatymą, bet sukėlė labai didelių lūkesčių. Ir įstatyme, kuris turi įsigalioti sausio 1 dieną, buvo už negautą grąžintiną žemę galima pasirinkti kitos paskirties žemę. Tai dabar ministerija sugalvojo vėl taisyti, įstatymo projektui skyrė daugiau kaip metus laiko ir nustato žmonėms terminą – 3 mėnesius. Ar jūs galvojate, kad čia pakaks apsispręsti, pasirinkti, nustatyti viską per 3 mėnesius visiems tiems virš 2 tūkst., apie 3 tūkst. pretendentų? Tai aš dėl terminų pasirinkimo ir, aišku, to viso valdininkų darbo šioje srityje. Dabar du mėnesiai nuo lapkričio 1 dienos išvis iškrenta žmonėms kaip galimybė pasisakyti dėl miško, pavyzdžiui, paskirties žemės, ir juo labiau kad įstatyme nebelieka nuostatos nuo sausio 1 dienos. Dabar ji galioja, bet nuo sausio nebeliks, kad tie, kuriems jau nustatyta menka grąžinimo forma pinigais, negalės tos formos pakeisti į grąžinimą mišku, o dabar gali. Tai vėl kažkokia kebeknė, kur nei žmonės, nei pati ministerija, mano įsitikinimu, nesupranta, kas čia.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, klausti skirta minutė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Na, turbūt šiomis pataisomis mes nesprendžiame visų problemų, kurias jūs suvardinote. Aš suprantu, kad lūkestis yra visų bendras – pabaigti grąžinimo procedūrą ir neištęsti jos. Šiuo atveju pagrindinis turbūt tikslas buvo įtraukti į įstatymą tai, dėl ko mes buvome Seime susitarę, dėl perkėlimo galimybės, slankioti, kaip čia, atkurti nuosavybės teises toje pačioje savivaldybėje, tik kitame miestelyje. Tai čia buvo tikslas. O tai, kad yra kažkokių kitokių požiūrių, kitokie sklypų suformavimai… Man atrodo, pats svarbiausias dalykas, kad vis dėlto yra suformuota pakankamai sklypų, kuriuos savivaldybė pasiruošusi atiduoti tiems, kuriems ir priklauso gauti. Mes kartu vakar dalyvavome pasitarime ministerijoje, išgirdau, kad yra daugiau sklypų, negu yra savininkų poreikis. Tai man atrodo, kad savivaldybė turi galimybes, tikrai turi ir teisininkus, ir specialistus, kur turbūt teisėtai, kaip čia pasakyti, kur gali keisti savo sprendimus tiek, kiek įstatymai jiems leidžia. Na, tai jie turbūt tuo ir naudojasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl paketo trečio ir ketvirto projektų klausimų čia nėra. Dėl paskutinio klausia R. Tamašunienė. Dėl paskutinio Žemės įstatymo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Žinokite, pasistengiau jau paklausti dėl mero, įgaliojimai suteikiami merui. Man atsakykite į tą klausimą: ką keičia toks įgaliojimų perkėlimas merui, kad jis nuspręstų, ar jau pabaigta su sklypais, ir nuspręstų dėl tų sklypų, ar juos perduoti NŽT, ar neperduoti NŽT. Va ims ir nuspręs meras. Ką gerina šitokia įstatymo nuostata?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes pakeitėme Savivaldos įstatymą, kur labai daug funkcijų atidavėme merui. Tai šiuo atveju turbūt nuosekliai yra žiūrima ir nuosekliai einama ta pačia kryptimi. Aš būčiau linkusi pasitikėti merais ir turbūt neabejoti, kad jie šitoje procedūroje dalyvaus tikrai pozityviai ir nepadarys kažko blogiau negu kad geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų E. Rudelienė – už.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, nors įstatymų paketas apima skirtingas sritis, bet tikrai kviečiu balsuoti, ypač dėl miškų, kurie patenka prijungiant teritorijas prie miesto teritorijos, nes savivaldybės labai laukia šito įstatymo projekto. Kad nereikėtų papildomai išpirkti miškų, kviečiu balsuoti už. Na, o tai, kad savivaldybėse, kur dar neatkurta žemės nuosavybė, būtų galima perkelti toje pačioje savivaldybėje sklypus, sukuriant žmonėms galimybę gauti, atkurti savo nuosavybę, Seimas jau buvo apsisprendęs ir nežinau, dėl kokių priežasčių šiandien mes vėl iš naujo turime svarstyti. Todėl tikrai kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymų paketą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas – už. Ar norėtų kalbėti, nes prieš daugiau nėra? Nenorite.
17.04 val.
Seimo savaitės (2023-11-06 – 2023-11-10) – 2023 m. lapkričio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, paskutinis darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 6 dieną, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po ilgoko laiko tarpo pagaliau turėsime normalią darbo savaitę, kai bus po du posėdžius ir antradienį, ir ketvirtadienį. Pateiktuose darbotvarkių projektuose – daugeliu atvejų mūsų jau matyti įstatymų projektai, pasiekiantys tolimesnę stadiją. Per tas dvi dienas apsispręsime dėl Prezidento rinkimų datos, taip pat priimsime du Rinkimų kodekso keitimo projektus. Taip pat galbūt teks apsispręsti ir dėl imuniteto klausimų, jeigu atitinkama komisija nustatytu laiku pateiks išvadą, galbūt ir dėl apkaltos. Kol kas tie projektai į darbotvarkę nėra įrašyti, nes neturime dar atitinkamų komisijų išvadų. Neretai atsitinka taip, kad komisijos prašo pratęsti jų veiklos terminą. Per Vyriausybės pusvalandį numatėme švietimo, mokslo ir sporto ministro atsakymus į klausimus. Man atrodo, kol kas būtent toje srityje dar yra iš pedagogų bendruomenės kylančių klausimų, tai bus proga mums pasiaiškinti.
Ketvirtadienį, atkreipsiu dėmesį, kad pusę dienos užims, tiksliau, vakarinį posėdį užims opozicinė darbotvarkė. Tai taip panagrinėsime Vietos savivaldos įstatymų projektus. Visų gal nevardinsiu, čia daug projektų, ką nors ypatingo išskirti sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori viena kolegė – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vicepirmininke, noriu paprašyti, gal galėtumėte įtraukti į darbotvarkę Akcizų įstatymą? Šiandien surinkau 40, 50 parašų, kad būtų priverstinai įtraukta į darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tas jums išdalintame darbotvarkės projekte galbūt dar nėra įrašytas, bet čia jau nėra galimybės mums svarstyti – surinkus virš 47 parašų projektas automatiškai įtraukiamas į darbotvarkę. Tikrai jis darbotvarkės projekte yra. (Triukšmas salėje) A. Vyšniauskas sutrukdė klausėjai ir ji neišgirdo patvirtinimo, kad jos projektas yra darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
17.08 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3 ir 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3193, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3194, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3195, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 181, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3196, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 341 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, pradedame balsuoti. Pirmiausia balsuojame dėl įstatymų projektų paketo, kurį pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė: Socialinio draudimo pensijų, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų paketo. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 71, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.09 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(2) (pateikimo tęsinys)
Balsuosime dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIVP-2536(2). Pagreitintas balsavimas, kolegos. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 78, balsavo 75: už – 32, prieš – 7, susilaikė 36. Po pateikimo projektui nepritarta.
Alternatyvus balsavimas: už – balsuoja už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 79, balsavo 76: už – 45, prieš – 31. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Prie šoninio mikrofono pirmas stovėjo R. Šarknickas. Prašome.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad buvau už M. Navickienės prieš tai buvusį projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prieš tai, dėl 2-11 paketo, R. Šarknickas dėl protokolo – už. Prašome per šoninį mikrofoną L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Replika gerbiamai ministrei. Pakartosiu balandžio 27 dienos jūsų žodžius ir lygiai taip pat ir J. Džiugelio – ragino nepritarti projektui tikindamas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rudenį pateiks įstatymų projektus. Labai gaila, kad ten yra tiktai galbūt 100… nebus, 10 tūkst. daugiausiai per metus, gal ir tiek nebūtų buvę visais atvejais dėl išankstinės pensijos to perskaičiavimo ir klaidos atitaisymo. Labai gaila, kad jūs nesuvokiate, už ką balsuojate. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
Darbotvarkės 2-13 klausimas. Atsiprašau, pertrauka.
17.12 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3156, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3157, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3158, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3159 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 paketas – keturių projektų: du – Žemės įstatymo, Investicijų įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo paketas, kurį pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministras K. Žemaitis. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 70, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-3156 pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną.
Dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-31… Ar gal atskirai galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-3157 – Ekonomikos pagrindinis, taip pat Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetas – papildomi. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl Investicijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3158 siūlomas pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nesiūloma. Svarstymo data – gruodžio 14 diena. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto pagrindinis – Ekonomikos, Kaimo reikalų komitetas – papildomas, ir svarstymas – gruodžio 14 dieną. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
17.14 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3160, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3161 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl Investicijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3160 bei Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-3161 po pateikimo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.15 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3167, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3168, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3169, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3170, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3171 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis balsavimas dėl penkių projektų paketo. Pirmasis yra Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3167, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, du Žemės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 58, prieš – 2, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
Dėl komitetų – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau paprašyti išbraukti Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą, nes čia susiję su miestams perduodama žeme, su miestuose grąžinamais sklypais, tai nesusiję su regionais, kaimu ar žemės ūkio paskirties žeme.
PIRMININKAS. Rajonų centrai irgi miestai. R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia dėl komiteto. Piliečių nuosavybės grąžinimo klausimai yra priskirti Kaimo reikalų komiteto kompetencijai, dėl to kaip papildomas komitetas jis tikrai reikalingas. (Balsai salėje) Antras dalykas, aš norėčiau paprašyti antikorupcinio vertinimo dėl šio įstatymų paketo.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl Kaimo reikalų komiteto. Jeigu Statute įrašyta tokia jo funkcija, aš manau, balsuoti nereikia. Tokia yra jo funkcija. (Balsas salėje: „Antikorupcinis vertinimas.“)
A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, balsuojame, o jeigu nebalsuojame, tai prašyčiau pacituoti Statuto nuostatą, kur nurodyta, kad grąžinimas piliečiams yra. (Balsai salėje) Žemės grąžinimas piliečiams…
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę, pasižiūrėsime, patikrinsime. (Šurmulys salėje) Minutėlę, kolegos, kantrybės, tuoj patikrinsime. Aš pasitikėjau kolegės teiginiu, tuoj patikrinsime, ar taip yra. Taip, atsiprašau, tokia funkcija nėra įrašyta Kaimo reikalų komitetui. Balsuojame dėl siūlymo. (Balsai salėje) Balsuojame dėl S. Gentvilo siūlymo, ar Kaimo reikalų… (Šurmulys salėje)
R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu pasakyti ir pažiūrėti į istoriją. Visada Piliečių nuosavybės teisių grąžinimo įstatymas buvo Kaimo reikalų komitete. (Šurmulys salėje) Kuomet perėmė Nacionalinę žemės tarnybą Aplinkos ministerija, aš suprantu, kad Aplinkos komitetas yra kaip pagrindinis, bet nebus per daug, jei ir Kaimo reikalų komitetas pasvarstys ir pasakys, kad viskas ten gerai. Labai, kolegos, prašau. Juo labiau kad pirmininkas taip pozityviai nusiteikęs. Pasvarstys.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tuoj balsuosime dėl S. Gentvilo pasiūlymo, kad nebūtų paskirtas Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas komitetas. Nesvarbu, koks bus balsavimo rezultatas, visi komitetai savo nuožiūra gali svarstyti visus projektus. Kaip sakiau, balsuojame dėl S. Gentvilo pasiūlymo, kad Kaimo reikalų komitetas nebūtų paskirtas papildomu komitetu.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 49, prieš – 27, susilaikė 2. Pritarta, kad būtų tik vienas pagrindinis komitetas, tai yra…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš prašiau antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKAS. …Aplinkos apsaugos komitetas. Ir buvo siūlyta dėl antikorupcinio vertinimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Svarstymo data, kaip minėjau, gruodžio 12 diena. Galime pritarti? Aišku, jei iki to laiko bus gauta antikorupcinio vertinimo išvada.
Kolegos, čia buvo paskutinis balsavimas. (Balsai salėje) Gero visiems vakaro ir taip pat artėjančio savaitgalio! Viso geriausio! Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.