Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 2
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. Prašome užimti savo vietas. Pradėsime šių metų lapkričio 19 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 121 Seimo narys.
Gerbiami kolegos, šiandien sukanka lygiai tūkstantis dienų, kai Rusija pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto karą prieš Ukrainą. Nuo to laiko žuvo ir buvo sužeisti dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus. Tačiau tai nepalaužė ukrainiečių ryžto kovoti iki pergalės, prie kurios turime prisidėti ir kiekvienas iš mūsų. Kviečiu visus žuvusius už Ukrainos laisvę pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Slava Ukraini! (Atsakas iš salės: „Herojam slava!“)
10.02 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių prisaikdinimas
Mieli kolegos, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo šių metų lapkričio 14 dienos nutarimą Nr. XV-8 ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia pripažinti, kad, atsiradus laisvoms Lietuvos Respublikos Seimo narių vietoms, Seimo nariais tampa kandidatų sąrašų, pagal kuriuos buvo išrinkti nebesantys Seimo nariai, pirmieji Seimo narių mandatų negavę kandidatai. Tai yra Rimas Jonas Jankūnas, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltų kandidatų sąrašą, Vytautas Juozapaitis, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą, Rūta Miliūtė, išrinkta pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltų kandidatų sąrašą, ir Paulius Visockas, išrinktas pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą.
Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką G. Godą.
G. GODA. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2024 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-305 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Rimui Jonui Jankūnui, Vytautui Juozapaičiui, Rūtai Miliūtei ir Pauliui Visockui“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad, atsiradus laisvoms Lietuvos Respublikos Seimo narių vietoms, Seimo nariais tampa kandidatų sąrašų, pagal kuriuos buvo išrinkti nebesantys Seimo nariai, pirmieji Seimo narių mandatų negavę kandidatai Rimas Jonas Jankūnas, Vytautas Juozapaitis, Rūta Miliūtė ir Paulius Visockas. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2024 m. lapkričio 15 d., taigi jis įsigaliojo ir minėti Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narį Rimą Joną Jankūną.
R. J. JANKŪNAS. Aš, Rimas Jonas Jankūnas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys R. J. Jankūnas prisiekė 2024 m. lapkričio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį R. J. Jankūną. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narį Vytautą Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS. Priesaika
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys V. Juozapaitis prisiekė 2024 m. lapkričio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį V. Juozapaitį. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narę Rūtą Miliūtę.
R. MILIŪTĖ. Priesaika
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narė R. Miliūtė prisiekė 2024 m. lapkričio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusią Seimo narę R. Miliūtę. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narį Paulių Visocką.
P. VISOCKAS. Priesaika
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narys P. Visockas prisiekė 2024 m. lapkričio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusį Seimo narį P. Visocką. (Plojimai)
Priesaikos priėmimo ceremonija šiandien baigta. Linkiu sėkmės naujai prisiekusiems Seimo nariams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Konstitucinio Teismo pirmininkui.
10.13 val.
Informaciniai pranešimai
Turime dviejų Seimo narių pareiškimus. Lietuvos Respublikos Seimo narės R. Miliūtės pareiškimas Demokratų frakcijos seniūnui L. Kukuraičiui: „Prašau priimti mane į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ nuo šių metų lapkričio 19 dienos.“
Ir Seimo nario V. Juozapaičio pareiškimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui M. Lingei: „Prašau priimti mane į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją nuo šių metų lapkričio 19 dienos.“
10.14 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. lapkričio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mieli kolegos, dabar darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų norinčių pasisakyti? Prašau.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF*). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, matau darbotvarkėje keletą klausimų. Tai yra 1-6 klausimas – dėl Seimo komitetų narių skaičiaus, kitas – darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto, tai yra mūsų, Seimo, Konstitucijos (taip trumpai), 44 straipsnio 4 dalį: „Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 13 Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Konkretus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.“
5 dalyje sakoma: po to, tai yra po to, kai mes nustatome konkretų skaičių Seimo nutarimu, „Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikydamasi proporcinio jų atstovavimo principo“. Dabar mes turime taip, kad Seniūnų sueiga jau yra viską patvirtinusi, kad šiandien viename ir tame pačiame posėdyje yra siūloma balsuoti dėl Seimo narių skaičiaus komitetuose ir Seimo komitetų sudėties patvirtinimo. Tai, mano supratimu, mes turėtume vadovautis Seimo statutu ir visų pirma…
PIRMININKAS. Siūlymas dėl darbotvarkės.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Siūlymas yra 1-7 klausimo apskritai nesvarstyti dėl to, kad tam reikėtų iš naujo Seniūnų sueigos. Tokia yra logika viso Seimo statuto. Pradžioje skaičių apsibrėžiame, nebandydami padaryti turgaus, bet tokio skaičiaus…
PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Aš prašau frakcijos vardu, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galbūt pagelbėsiu pradedantiesiems valdantiesiems. Jeigu norėsite labai preciziškai reaguoti į pono I. Vėgėlės pastabą, tai po narių skaičiaus patvirtinimo galite padaryti posėdžio nedidelę pertrauką, sukviesti seniūnus ir tada patvirtinti tas proporcijas iš naujo. Jeigu norite apsidrausti. Bet darbotvarkės nebūtina keisti.
PIRMININKAS. Tai yra susiję klausimai. Buvo siūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Kas už tai, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo projektas? Balsuojame.
Už balsavo 22, prieš – 52, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta. Klausimas lieka plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
Ar daugiau būtų norinčių pasiūlyti? Ne. Gal galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta darbotvarkei bendru sutarimu.
Pirmininkavimą perduodu vicepirmininkui J. Olekui.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XVP-11 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“ projektas. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašom, Pirmininke.
S. SKVERNELIS. Teikiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“ projektą: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 24 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimą, nutaria (nutarimo projektas yra iš dviejų straipsnių): 1 straipsnis. Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoją J. Oleką Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 2 straipsnis. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.“
PIRMININKAS. Norinčių paklausti yra užsirašę devyni. Pirmas klausia S. Kairys. Prašom.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, iš tikrųjų neturiu turbūt nieko prieš dėl jūsų pasirinkimo J. Oleką skirti pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju, bet man kelia nerimą išgirsta jūsų pozicija savaitgalį vienoje iš TV laidų apie tai, kad jūs nematytumėte problemų, kad, susitvarkęs (cituoju) „teisines problemas“, ponas R. Žemaitaitis galėtų irgi tapti vienu iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Tuo labiau kad, na, nežinau, Konstitucinis Teismas pasisakė aiškiai, Vilniaus apygardos teismas irgi įpareigojo prokurorę kreiptis dėl gerbiamojo R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo. Tai ar šis momentas neatneš kažkokio chaoso į jūsų darbą su pavaduotojais pasikeitus jūsų pozicijai?
S. SKVERNELIS. Nutarimo projektas yra skirti J. Oleką pirmuoju pavaduotoju. Tikrai šitas sprendimas nepakeis jokių pozicijų, kas susiję su sėkmingu Seimo darbu.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Kitas klausia A. Anušauskas. Prašom. Atsiprašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, matyt, dabar jūs formuojate posėdžių darbotvarkes, po to J. Olekas tai darys. Bet aš bijau, kad toks turinys, kokias mes matome pirmas darbotvarkes, gali nuvilti ir visuomenę. Atrodo, kad mes čia susirinkome tik postų dalintis. Kodėl neįrašomi nebaigti svarstyti projektai iš anos kadencijos, kur, sakykime, frakcijos balsavo bendru sutarimu ir kur sprendžia tam tikrus žmonėms rūpimus klausimus? Pavyzdžiui, aš paminėsiu kad ir du K. Starkevičiaus projektus: vienas leidžia ūkininkams išsipirkti įsiterpusią valstybinę žemę, kitas leidžia tėvui ir sūnui ūkininkams, turintiems atskirus ūkius, nepriklausomai gauti paramą. Tokių projektų su realiu turiniu yra ne vienas. Ar jūs tada viską norite nubraukti, kas iš anos kadencijos eina, tuos projektus, kur, aš manau, tikrai ne vienas yra žmonėms svarbus, ar jie vis dėlto atsidurs darbotvarkėse?
S. SKVERNELIS. Vėlgi sunku suvesti su J. Oleko skyrimu vicepirmininku, bet aš atsakysiu į klausimą. Tikrai darbotvarkė šiandien yra tokia, kokia jinai būtina, kad galėtų Seimas pradėti dirbti, realiai pradėti dirbti komitetai. Turbūt irgi yra natūralus noras, kad komitetai galėtų peržiūrėti visus projektus, kurie jau pasiekę atitinkamas stadijas, ar tai yra pateikimo stadija, ar svarstymo stadija. Vėlgi natūralus noras yra tai, kad atitiktų šios koalicijos prioritetus. Ketvirtadienio darbotvarkė bus ir gausesnė, bus dar ir naujų pateikimų. Tikrai čia susiję turbūt su tuo kasdieniniu, tiksliau, tokiu iššūkiu kas ketverius metus, kad seimai keičiasi, ir tas valdžios perėmimas taip pat ir Seime turi būti sklandus. Ir tikrai čia nematau jokios grėsmės dėl tų projektų, kurie tikrai, kaip sakėte, reikalingi Lietuvos žmonėms – jie nekvestionuojami ir bus judama į priekį. O kur bus darbotvarkės kiti klausimai, tai Seimo komitetai apsispręs ir tuomet jau teiks mums į kitas stadijas Seime, svarstymo stadiją ar priėmimo stadiją, arba ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų norėjau užduoti klausimą ir pirmajam pavaduotojui, siūlomam pirmuoju pavaduotoju, bet, aš manau, klausimas bendras. Vis dėlto Audito komiteto pirmininko pozicija pagal ilgus metus susiklosčiusią tradiciją buvo siūloma mažumos atstovams arba opozicijos atstovams. Šiuo atveju nuostatos keičiamos, tai vis dėlto koks būtų jūsų atsakymas, kodėl?
S. SKVERNELIS. Noriu patikslinti, kad tradicijų buvo įvairių. Pirmas dalykas.
Antras argumentas, kuris buvo išsakytas praeitoje kadencijoje jūsų kolegų, buvo tikrai labai svarus, kad tam tikras laikotarpis, kur Audito komiteto veikla bus tiesiogiai susijusi su buvusios, dabartinės laikinosios, Vyriausybės ir buvusios daugumos atitinkamais sprendimais… neturėtų savęs audituoti. Yra siūloma praktika, kad būtų Statute numatyta pozicija arba opozicija, tai dėl Statuto nėra kokių nors prieštaravimų. Praeitoje kadencijoje taip pat nebuvo paskirta opozicijai – buvo paskirta mažumos arba ne daugumos atstovams. Ir, bent jau mano nuomone, tai buvo dalykai, susiję su kompromisų paieška, galbūt ir Juozas daugiau galėtų atsakyti, nes dėl daugybės komitetų sudėčių yra surasti kompromisai pagal kiekvieno Seimo nario, deja, ne visų, bet pagal daugumos Seimo narių pageidavimus, tai yra kompleksinis sprendimas. Ir aš laikausi tos pačios pozicijos – jeigu mes valdančiojoje koalicijoje nuspręsime ir taip nutarsime ir tai tenkins opoziciją, manyčiau, kad logiška po dvejų metų tą rotaciją padaryti ir atiduoti opozicijos atstovui vadovavimą šitam komitetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsižvelgdamas į tai, kad yra nemažai naujų Seimo narių tam tikrų politinių grupių, kurių pozicija užsienio politikos klausimais yra, švelniai tariant, kontroversiška, kaip jūs galvojate, ar jums pavyks užtikrinti užsienio politikos tęstinumą tais neramiais laikais, kai atsiranda naujų lyderių svarbiose pasaulio sostinėse, kai kitose sostinėse vyksta labai rimti rinkimai, ir ta tradicija, kurią mes pradėjome tarp kairės ir dešinės dar nuo Gotlando salos dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą, bus tęsiama?
S. SKVERNELIS. Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Turbūt net abejonių negali būti, kad bus tęsiama. Net ir požiūris į tęstinumą ir sutelktumą tiek pozicijos, tiek opozicijos užsienio politikos klausimais atsispindi ir Užsienio reikalų komiteto narių kvotose. Tai taip pat yra kompromiso paieška atsižvelgiant ir į ilgametį glaudų bendradarbiavimą užsienio politikos klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, džiaugiuosi jūsų pasirinkimu, tai iš tikrųjų išmintingas pasirinkimas, nes J. Olekas yra patyręs politikas. Mano klausimas būtų dėl pačių darbotvarkių formavimo, nes čia kolega J. Razma kalbėjo apie turinį. Manau, kad turinį tikrai užpildysime. Kaip jūs galvojate, kuo skirsis darbotvarkės formavimas nuo buvusių darbotvarkės formuotojų? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Jūs teisingai pasakėte. Taip, planuojame, kad patvirtinus vicepirmininką darbotvarkių formavimo atsakomybės klausimas daugiausia teks jam. Bet didelį skirtumą nuo buvusių turbūt būtų labai sunku surasti. Darbotvarkės turi atitikti Vyriausybės programą ir nustatytus prioritetus bei tinkamai reaguoti į iškylančias šalies aktualijas. Tikrai norėtųsi, kad darbotvarkėje rastų, atspindėtų savo siūlymus ir pageidavimus kuo platesnis Seimo narių spektras: tiek opozicija, tiek pozicija. Kai mes taip pat čia diskutuosime, ar įtraukti į darbotvarkę, ar išbraukti iš darbotvarkės klausimą, tai, kas skambėjo praeitoje kadencijoje, turbūt mes visi prisiminsime, kad leiskime diskutuoti, tai yra leiskime darbotvarkes pildyti tais klausimais, kurie yra svarbūs, ir diskutuoti čia, Seimo salėje, nes čia yra politinių diskusijų pati svarbiausia vieta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš norėčiau paklausti. Na, aišku, sunku pasakyti, kas bus, bet kaip jūs manote? Kai praeitoje kadencijoje jūs buvote opozicijoje, atsimenate, kaip elgėsi valdantieji konservatoriai: pažeidinėjo Seimo statutą, opozicijos teises, opozicijai net iš salės teko išeiti. Kaip jūs galvojate, ar neatsitiks ir dabar, kaip toje patarlėje: bėgome nuo vilko, papuolėme ant meškos. Kokia jūsų nuomonė?
S. SKVERNELIS. Aš nenorėčiau, kad taip atsitiktų, ir kiek nuo manęs priklauso, tikrai stengsiuosi, kad taip nebūtų. Kaip mes čia demonstruosime politinių diskusijų kultūrą, kokią čia įdiegsime, kaip mes elgsimės vienas kito atžvilgiu, tai toks bus ir Seimo vertinimas. Taip, tikrai, matyt, nebūkime naivūs, kad nebus emocijų, nebus aistrų, bet svarbu, kad jos neperžengtų elementarios etikos, padorumo ribų. O kiekvienas toks demaršas, opozicijos išėjimas iš Seimo posėdžių salės rodo, kad galbūt tų diskusijų vienu ar kitu rūpimu klausimu buvo per mažai. Nenorėčiau, kad būtų ta patarlė, kurią jūs pasakėte, bet čia priklauso ne vien nuo mano pastangų. Manau, kad ir pirmasis pavaduotojas taip pat tą darys, nes dabar komitetų skaičių, sudėtį formuojant tikrai buvo nelengvi sprendimai ir tame procese pirmu smuiku grojo kolega Juozas.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, klausimai baigti. Kviečiu jus toliau tęsti pirmininkavimą posėdžiui.
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Tęsiame posėdį. Nutarimo projekto svarstymo stadija. Užsirašiusių nėra. Tuomet Seimo nutarimo priėmimas. Nutarimą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis dėl J. Oleko paskyrimo pirmuoju pavaduotoju. 2 straipsnis dėl nutarimo įsigaliojimo. Ar galime pritarti pastraipsniui kiekvienam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ir dėl motyvų yra norinčių pasisakyti. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu įvertinti gerą pasirinkimą. Tikrai, gerbiamas Seimo Pirmininke, kaip ir minėjau, tai yra tikrai geras pasirinkimas, nes J. Olekas tikrai patyręs politikas, dirbęs ir atstovaujamojoje valdžioje, ir vykdomojoje, ir Europos Parlamente. Tai tikrai tas žmogus, kuris gali suvaldyti procesus, kuris tiksliai, aiškiai žino, ko reikėtų mūsų Seime, kokios darbotvarkės turi būti užpildytos turiniu. Taigi kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė – už.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Nuoširdžiai dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, išties daugelį metų pažinodama gerbiamą J. Oleką noriu labai atsakingai pareikšti, kad išreiškiame didelį pasitikėjimą ir tikėjimą. Manome, kad jūs ne tik užsiimsite Seimo valdybos veikloje nustatytomis veiklos sritimis, vykdydamas Seimo Pirmininko pavedimus, bet taip pat galvosite ir kartu kviesite mus visus prisidėti prie Seimo įvaizdžio formavimo. Jis labai svarbus mūsų parlamente, kad galiausiai iš buvusios kadencijos pasimokydami ir iš ankstesnių jūsų darbo veiklų pasimokydami galvosime ir pasieksime, kad Seimo įvaizdis didėtų. Ir jūs čia, tikimės, labai prie to prisidėsite taip pat.
Ačiū ir linkime sėkmės. Kviečiu balsuoti už J. Oleką.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Rima. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimo projektas priimtas. (Gongas) Nutarimas priimtas, atsiprašau.
Sveikiname gerbiamą J. Oleką tapus Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. (Plojimai)
Ir toliau pirmininkavimą perleidžiu Juozui.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiami kolegos, už pasitikėjimą. Tai yra didelė garbė ir atsakomybė. Stengsiuosi pateisinti jūsų lūkesčius.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XV-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-12 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XV-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-12. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašau, Pirmininke.
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, teikiamas nutarimo projektas, atsižvelgiant į prieš tai mūsų priimtą nutarimą dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo skyrimo. Šiame nutarimo projekte yra du straipsniai. Tai yra keičiamos pareigybės, J. Olekas įvardijamas kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Ir vėl 2 straipsnis tradicinis – nustatyti, kad nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausiančių nėra. Pereiname tada prie svarstymo stadijos. Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti taip pat nėra. Tada pereiname prie priėmimo stadijos. Du straipsniai: 1 ir 2 straipsniai. Ar galima pritarti pastraipsniui? Ačiū už pritarimą.
Tada balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: 119 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Ačiū, priimtas. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XV-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-13 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar kartą pakartosiu, kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. XVP-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-13. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašome, Pirmininke, žodis jums.
S. SKVERNELIS. Kolegos, teikiamas nutarimo projektas vėlgi susijęs su pareigybių pasikeitimu dėl Seniūnų sueigos sudėties patvirtinimo. Pakeitimo esmė – pakeisti kolegos J. Oleko pareigybę į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Tradiciškai 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausiančių nėra. Po pateikimo pritarta.
Pereiname prie svarstymo. Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti nėra.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Ar galime pastraipsniui priimti? Ačiū.
Tada priimdami visą nutarimą balsuojame. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr. XVP-14(2) (pateikimas)
Kitas nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr. XVP-14. Pranešėjas – S. Skvernelis. Pirmininke, žodis jums.
Matau stovintį kolegą E. Sabutį. Prašome.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Frakcijos vardu dėl šito klausimo prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti padaryti pertrauką? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Prašome balsuoti. Ačiū, kolegos.
Užsiregistravo 124 nariai, balsavo 123: už pertrauką – 85, prieš – 26, susilaikė 12. Pagal Statuto 109 straipsnį, reikia 1/3. Turime 1/3 narių. 30 minučių pertrauka.
10.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-16 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas. Reikia luktelėti turbūt. (Balsai salėje)
Prašome. Dar kartą – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėl šio klausimo LSDP frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, frakcijos vardu prašymas teisėtas. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Yra frakcijos prašymas. Mes išspręsime šitą, po to imsime kitą. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ir dėl šio klausimo darome pusės valandos pertrauką? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 87, prieš – 26, susilaikė 16. Pagal Statuto 109 straipsnį 1/3 yra. 30 minučių pertrauka.
Toliau, matau, klausti ar pasisakyti nori kolegė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, pirmiausia jums pastaba, nes reikėjo leisti visiems pasisakyti per šoninį mikrofoną, tai mes būtume išsprendę dabar tokį, sakykime, ne visai gerai pavykusį sprendimą, nes dėl visų – ir dėl sudėties, ir dėl komitetų narių skaičiaus – paimta vienodo ilgio pertrauka, o turi būti taip, kad dėl skaičiaus, nes jau pasiūlė E. Sabutis, nors tos pertraukos visiškai nereikėjo, mes nubalsuotume, tarkime, bet dėl sudėties tai turi įvykti prieš tai Seniūnų sueiga, nes taip yra nustatyta Statute. Tai aš dabar nežinau, kaip po tos pusvalandžio pertraukos vėl bus suderinti tie du mūsų nutarimų projektai. Aš noriu, kad jūs dabar paskelbtumėte, kaip atrodys mūsų sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Po pusės valandos pertraukos mes tikrai atsakysime. Dabar negaliu atsakyti.
Kitas norintis replikuoti – A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien yra tik rytinis posėdis, nėra vakarinio. Jeigu nesame jam pasiruošę, jūs išimate vieną klausimą po kito, tai gal apskritai šiandien posėdžio tada nebedarome ir sprendžiame klausimus ketvirtadienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų repliką. Mes esame pasiruošę ir toliau darbuojamės. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Kadangi šiandien 16 Seimo narių pasirašė dėl Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės įkūrimo, o dabar turime netikėtą, neplanuotą pertrauką, kviečiu Šiaulių krašto bičiulių grupės narius prie štai šio išėjimo ir baigsime procedūrinius dalykus. Kviečiu kolegas, kai tiktai posėdis dėl pertraukos baigsis, susirinkti ten.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, 30 minučių pertrauka. Prašau.
K. BILIUS (NAF). Noriu posėdžio pirmininkui ir Sekretoriatui pasakyti, kad nuo posėdžio pradžios kortelę buvau įdėjęs, bet man rodo, kad nė vieno balsavimo nebalsuota. Kažkoks yra mano, K. Biliaus, kortelės gedimas.
PIRMININKAS. Gerai, prašome darbuotojų patikrinti.
10.44 val.
Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Mes nesiskirstome. Pertrauka dėl klausimų, bet dar turime rezervinį klausimą. Rezervinis 1 klausimas – Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašom, Pirmininke, žodis jums.
S. SKVERNELIS. Mieli kolegos, noriu trumpai pristatyti ketvirtadienio posėdžių darbotvarkę.
Aš suprantu, kad per tą pauzę dabar prasidėjo dar galimybės ir dėl skaičių atrasti paskutinius kompromisus, kas labai stengėmės ir norėjome, kad tai būtų surasta, tai dabar ta galimybė yra. Ir dėl personalijų, prašytume pateikti personalijas į atitinkamus komitetus, kad galėtume patvirtinti sudėtį. Taip pat yra Seimo statuto nuostata, kad negali likti Seimo nariai be komitetų, tai šiandien ir bus padaryta.
Dabar dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Pirmasis klausimas yra betarpiškai susijęs su šios dienos kitu mūsų darbotvarkės klausimu. Respublikos Prezidentas turėtų šiandien pateikti kandidato į Ministrus Pirmininkus kandidatūrą. Šios dienos procedūra yra labai aiški. Bus kandidato pasisakymas ir klausimai-atsakymai. Tuomet turėsime 2 darbo dienas, kad kandidatas aplankytų frakcijas ir frakcijos suformuotų savo poziciją. Jeigu taip pavyks padaryti, ko aš prašau visų frakcijų, tai ketvirtadienį pradėsime nuo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ svarstymo ir priėmimo.
Taip pat, tikiuosi, trečiadienį komitetų posėdžiuose bus išrinkti komitetų pirmininkai ir pavaduotojai, ir tas personalines sudėtis galėsime taip pat pasitvirtinti ketvirtadienio posėdyje. Po to yra numatyta tradicinė Vyriausybės valanda. Matyt, Vyriausybei bus klausimų, laikinajai Vyriausybei.
Toliau popietinėje darbotvarkėje, popietiniame posėdyje yra ir labai svarbių įstatymų projektų. Seimo posėdis… Nesvarbu, kad prasidėjo ir mes turime naują kadenciją, tačiau Seimo statute yra įtvirtinti terminai, kada turi būti įvykdytas pirmasis valstybės biudžeto svarstymas ir su tuo susiję įstatymų projektai. Pagrindinis darbas bus skirtas būtent taip: 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pirmasis svarstymas. Taip pat su tuo susiję ir Biudžeto sandaros įstatymas, ir kiti teisės aktų projektai.
Taip pat numatyta galimybė pateikti tam tikrus įstatymų projektus ir dabartinės Vyriausybės (laikinosios Vyriausybės) nariams. Tai yra susiję ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritimi, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat Aplinkos ministerijos valdymo sritimis.
Ketvirtadienio darbotvarkę planuojame baigti apie 16 val. 10 min. arba 16 val. 20 min.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausti nori J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, tikrai sveikinu, jau ketvirtadienio vakariniame posėdyje yra nemažai Vyriausybės teikiamų projektų, biudžeto projektas. Tai tikrai dalykiškas požiūris. O klausimas būtų dėl kitos savaitės. Pasklido kažkokios žinios, kad kitą savaitę norite daryti be posėdžių, nors man atrodo, kad tai būtų per didelė prabanga, nes reikia formuoti kitas Seimo struktūras, yra, kaip minėjau, įvairių projektų. Tai ar tikrai kitą savaitę darysite be posėdžių?
S. SKVERNELIS. Yra toksai planas. Mes aptarėme Seniūnų sueigoje, bet Seimo valdyboje tada apsvarstysime ir priimsime sprendimus. Yra noras, kad tikrai komitetai pradėtų darbuotis, bus personalinės sudėtys, pažiūrėtų į tuos įstatymų projektus, kurie pasiekė kažkokią stadiją. Jeigu šita pertrauka bus, jinai bus vienintelė šitoje sesijoje, nes po to dirbsime iki galo, iki sesijos pabaigos be pertraukų.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Daugiau klausimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir dabar dar turime laiko. Taip pat turime Seimo narių pareiškimus. Ar yra kas nori pareikšti? J. Razma. Ne. Jeigu ne, atsiprašome. Posėdžio pertrauka iki 11 valandos. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Gerbiami kolegos, prašome užimti savo vietas, tęsiame plenarinį posėdį.
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XVP-15 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas. Pateikimas.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda. (Plojimai)
G. NAUSĖDA. Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdamas į trijų politinių partijų išreikštą valią sudaryti valdančiąją koaliciją, teikiu G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas.
Aktualiausias šių dienų klausimas – Lietuvos ir visos Europos saugumas. Privalome toliau remti Ukrainą, užtikrinti įsipareigojimus partneriams ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Būsimai Vyriausybei teks greitai, tiksliai ir kokybiškai įgyvendinti pasiektus susitarimus, taip pat tinkamai ir laiku aprūpinti mūsų karius. Gynybos finansavimo didinimas šiandien nebėra diskusijų klausimas. Tai konkreti užduotis būsimai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai.
Mūsų šalies taip pat laukia išskirtinė atsakomybė – pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos lyderystė gali lemti pasaulinės reikšmės strateginius sprendimus. Turime galimybę būti dar geriau girdimi visoje Europoje ir už jos ribų.
Lietuvos saugumas – tai ir stipri ekonomika, ir stiprūs žmonės. Nors laukiame tolesnio veržlaus augimo, ši prielaida gali ir nepasitvirtinti. Todėl būsimai Vyriausybei teks užduotis ryžtingai įgyvendinti teisingesnę mokesčių politiką, užtikrinti geresnę finansavimo prieigą verslui, plėsti eksporto rinkas, skatinti investicijas. Dar vienos „Teltonikos“ istorijos tiesiog neturi ir negali būti. Reikės išjudinti ir smarkiai atsiliekančias nuo grafiko Europos Sąjungos investicijas.
Toliau augant ekonomikai, augs ir valstybės finansai, didės žmonių pajamos. Tačiau vien to neužtenka. Privalome jau dabar reaguoti į demografinius pokyčius. Būsimai Vyriausybei teks kurti modernią šeimų stiprinimo politiką, gerinti senjorų padėtį, užtikrinti kontroliuojamą migraciją, o kovai su atskirtimi naudoti visą turimą priemonių arsenalą.
Daug rūpesčių kelia ir sveikatos paslaugos: didelės eilės ir atstumai iki sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų trūkumas, mažai prieinami inovatyvūs vaistai, silpna prevencija. Oficialios deklaracijos, kad Lietuvoje sveikatos apsauga nemokama, vis labiau prasilenkia su realybe. Būtini skubūs pokyčiai.
Nei mokytojų, nei mokinių, nei jų tėvų netenkina dabartinė švietimo būklė. Būsimai Vyriausybei teks uždavinys atkurti švietimo bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą. Bus reikalingi gerai parengti, pamatuoti, į švietimo kokybę ir regionų skirtumus orientuoti sprendimai.
Ypatingą dėmesį teks skirti ir prastėjančiai šalies infrastruktūros būklei. Būsima Vyriausybė turės ryžtingai spręsti Lietuvos kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros problemą. Ir toliau būtina išlaikyti strateginę energetikos nepriklausomumo kryptį. Žalumas ir tvarumas turi išlikti Lietuvos energetikos, susisiekimo, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos ašimi. Galiausiai kviečiu stiprinti mūsų regionus, siekiant tolygios jų plėtros, vienodo paslaugų ir gyvenimo lygio. Lietuvai reikalinga bendra koordinuota ir aiškia atsakomybe grįsta nacionalinė regioninė politika.
Gerbiamieji, Lietuvos saugumas priklauso nuo stiprių valdžios institucijų, mūsų valstybei reikia stiprios Vyriausybės. Nors iššūkių laukia išties nemažai, tikiu, kad G. Palucko motyvacija, jo patirtis ir ministrų komanda, kuri bus suformuota, leis su pagarba išgirsti visus Lietuvos žmones, o jų problemas pripažinti ir atliepti. Tikiu konstruktyviu ir dialogu grįstu darbu. To nuoširdžiai linkiu mums visiems. Ačiū už dėmesį.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiama 30 minučių pasisakyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus… 40 minučių. Kviečiame gerbiamą G. Palucką į tribūną. Prašau, žodis jums.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkoju šalies Prezidentui ir jums visiems už galimybę šiandien čia stovėti, pristatyti save ir šiek tiek pakalbėti apie būsimos Vyriausybės tam tikras programines nuostatas bei prioritetus. Na, tai, kas kalbama spaudoje, labai dažnai prasilenkia su realybe. Daugelį jūsų pažįstu ne vienerius metus, su kai kuriais tenka pradėti dirbti jau antrą kadenciją, su kai kuriais, matyt, dar teks susipažinti. Tačiau jeigu jau kažką apie mane žinote, tai aš visada siekiau dialogo, pagarbaus bendravimo ir konsensuso tose srityse, kurios yra svarbios mūsų šaliai, mūsų šalies strateginiams projektams ir kryptims. Šio principo nesiruošiu keisti ir ateityje.
Kalbant apie mūsų šalies prioritetus, tai, kaip šalies Prezidentas įvardino, užduočių turėsime daug: tiek geopolitinė situacija, tiek šalies finansai, tiek viešųjų paslaugų kokybė, prieinamumas ir pasitikėjimas institucijomis. Neseniai nuskambėję skandalai dėl perteklinės biurokratijos nėra absoliučiai nieko naujo tiems, kas apskritai yra mėginęs gyvenime kažką veikti privačia iniciatyva. Deja, perteklinis reguliavimas tampa mūsų ekonomikos stabdžiu. Tai bus vienas iš prioritetų būsimos Vyriausybės: prie Vyriausybės kanceliarijos bus įsteigta speciali komisija, kuri tą perteklinį reguliavimą ir biurokratiją yra pasiruošusi sutramdyti. Nemaišykime mūsų valstybės tarnautojų pastangų ir kompetencijų su ydingomis tvarkomis. Kaip aš dažnai sakau, geras biurokratas yra aukso vertės, nes tas, kuris žino taisykles, kuria taisykles, gali taip pat ir tas taisykles pakeisti, jeigu turi tinkamą motyvaciją ir supranta, kokių tikslų yra siekiama.
Kalbant apie valstybės finansus, jeigu pasižiūrėsime į tą mūsų negailestingą statistiką, pamatysime, jog mūsų šalies išlaidos pajamas viršija beveik 28 %. Kai tai paverti 3 % nuo BVP, atrodo, jog tai yra ne kažkoks dramatiškas skaičius, bet kai valstybės skola auga 5 mlrd. per metus, tai jau yra šis tas. Skolos limitas mums bus reikalingas finansuojant mums gyvybiškai svarbius klausimus trumpuoju laikotarpiu. Gynybos, šalies saugumo klausimai yra bendras sutarimas, jis atsispindi ir koalicinėje sutartyje, jis atsispindėjo šalies Prezidento kalboje.
Kalbant apie švietimo sistemą, panašu, kad praėjusią kadenciją padarėme tiek permainų ir pokyčių, kad švietimo sistemai dar reikia prie to prisitaikyti. Tuos pokyčius, kaip žmonės sako, dar reikia suvalgyti. Todėl čia vis dėlto reikėtų atsargių judesių, atsargaus judėjimo ir nebetrikdyti švietimo bendruomenės, kuri iš naujos valdžios tikisi daugiau dialogo, daugiau pasvertų sprendimų ir sutelktų išteklių tiems pokyčiams, jeigu jiems bus pritarta ir apsispręsta.
Kalbant apie ekonomiką, mūsų šalies ekonomika gyveno aukso amžių, tačiau šiandien susiduriame su mažėjančiu našumu, augančiais kaštais, mažėjančiu konkurencingumu. Todėl ekonomikos per ateinantį laikotarpį neišvengiamai laukia tam tikra transformacija: investicijos į inovacijas, investicijos į kompetencijas, naujų rinkų paieška, našumo didinimas. Tam, be jokios abejonės, reikės ir valstybės pagalbos. Lietuva nėra kažkokia absoliuti išimtis – šiandien dėl investicijų, tiek užsienio, tiek vietos, kaunasi visos šalys, ir kaunasi nuožmiai. Jeigu palyginsite investicijų sąlygas – ne teisinį reguliavimą, bet kitus papildomus instrumentus: pasidalintą riziką, subsidijas, dotacijas, – kitos šalys turi gerokai rimtesnį pasiūlymų portfelį nei Lietuva. Prarasti investicijas Lietuvai reikštų mažėjančias pajamas į biudžetą ir didelę socialinę įtampą. Dėl demografinių procesų, dėl besitraukiančios darbo rinkos per ateinančius penkerius ar dešimt metų mes turėsime labai rimtų uždavinių, kaip išlaikyti mūsų socialinės paramos sistemas, kaip išlaikyti pensijų pakeitimo normą ir panašius dalykus. Todėl šie uždaviniai krenta ant būsimos Vyriausybės pečių, tačiau ne tik – žiūrėdami į ateitį mes turime nutiesti labai rimtus bėgius mūsų ekonominiam augimui.
Keletą žodžių pasakysiu ir apie save, apie savo būdo bruožus, kurie, matyt, mums dirbant čia, Seime, ne visada ir atsiskleidžia. Kaip aš sakau, mane geriausiai pažįsta tie, kas su manimi yra žaidę krepšinį: mėgstu jėgos žaidimą, esu užsispyręs ir orientuotas į tikslą. Šiuos principus ruošiuosi perkelti ir į Vyriausybės veiklą, tačiau neatsisakydamas, kaip ir minėjau, dialogo ir ten, kur reikalingas platus sutarimas ir konsensusas.
Mačiau, kad yra užsirašiusių užduoti labai daug klausimų, ir norėčiau, kad visi ta galimybe galėtumėte pasinaudoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kandidate. Jūsų klausti nori užsirašę 38 nariai. Pirmoji klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, gerbiama Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, rinkimų kampanijos metu nesunku buvo pastebėti, kad Socialdemokratų partija turėjo pakankamai didelį Prezidento palankumą, prielankumą, ir, matyt, drauge su jumis Ekscelencija planavo kurti gerovės valstybę. Tačiau jums priėmus sprendimą sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“ retorika iš prezidentūros pasikeitė ir jau nuskambėjo tokios mintys, kad, susvyravus pasitikėjimui besikuriančia koalicija, Prezidentas norėtų prisiimti atsakomybę už Krašto apsaugos ministeriją ir Užsienio reikalų ministeriją. Jūs atsakydamas patarėte nelankstyti Konstitucijos. Tokius žodžius, matyt, būtų sunku įsivaizduoti išgirsti bent jau prieš mėnesį iš jūsų ar V. Blinkevičiūtės. Ar galime daryti išvadą, kad medaus mėnuo tarp jūsų ir Prezidento, užsitikrinus tokią didelę daugumą bet kuriam veto atmesti, jau eina į pabaigą?
G. PALUCKAS (LSDPF). Man sunku komentuoti visas prielaidas, kurias jūs taip dosniai pažėrėte, ypač iš rinkimų kampanijos periodo, bet, kalbant apie valdžios institucijų arba valdžios grandžių tam tikrą santykį, jis pirmiausia turi būti pagarbus, jis turi būti konstruktyvus. Tačiau mes visi turime ir tam tikrus konstitucinius, matyt, įgaliojimus ir įpareigojimus atlikti vieną ar kitą veiksmą, todėl taip, kaip pasakyta Konstitucijoje, kad Ministras Pirmininkas teikia kandidatūras Prezidentui, aš esu pasiryžęs tą konstitucinę pareigą atlikti tinkamai ir savarankiškai. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas frakcijos vardu klausia M. Lingė. Prašau, žodis jums.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pretendente, kadangi teks užimti, ko gero, tikėkimės, Seimo daugumos palaikymą turite, pamatysime, šias pareigas, egzistuoja ir galioja šiuo metu 2022 m. kovo 30 d. toks Vyriausybės nutarimas, kuris numato ir yra įtraukęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą tokias valstybes kaip Rusija, Kinija ir Baltarusija. Praeito Seimo metu, kadencijos metu, 35 kolegos bandė kvestionuoti Kinijos įtraukimą į nepatikimų programinę įrangą gaminančių tiekėjų ir prižiūrinčių šalių sąrašą. Tarp jų suskaičiuoju bent šešis jūsų dabartinės koalicijos narius, kurie kvestionavo tą sprendimą, tai ir ponas R. Žemaitaitis, ir A. Skardžius, ir A. Gedvilas. Aš noriu klausti, ar jūs galite garantuoti, kad tas sąrašas išliks toks, koks jis yra, ar jame nebus siūloma išbraukti tokios valstybės kaip Kinija, kur ir buvo jos įtraukimas kvestionuotas, ir ar jūs pats dėl to neturėsite problemų, nes viešojoje erdvėje buvo skelbta apie jūsų verslus su Kinija?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš tikrai neturiu jokių verslų su Kinija. Kaip ir minėjau, tai, kas yra kalbama viešumoje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, labai dažnai yra tolokai nuo realybės. Tačiau kalbant apskritai apie mūsų, matyt, santykį su Kinija, jis nebus lengvas ir nebus paprastas dėl elementarių priežasčių – todėl, kad ši politika keičiasi ir Europos Sąjungos lygiu, nes Europos Sąjunga gins savo rinką, gins savo gamintojus ir stengsis išsaugoti mūsų verslų konkurencingumą. Todėl tas santykis ateityje tikrai bus duobėtas ne tik dėl kokių nors vienos ar kitos šalies pasirinkimų, bet todėl, jog tam tikrą dinamiką užsako natūralūs ekonominiai procesai. Todėl, kalbant apie mūsų šalies poziciją, aš tikrai abejoju, ar ji gali šiuo klausimu keistis. Besikeičiant aplinkybėms protingi žmonės taip pat keičia savo nuomonę ir poziciją atsiradus naujų faktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Motuzas, taip pat frakcijos vardu. Prašau.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamas pretendente, mes šiandien išgirdome svarbiausius darbus, tačiau norėtume paklausti, kokie būtų jūsų veiklos prioritetai pirmąjį veiklos mėnesį ir ar kasdieniai iššūkiai, rutina neužgoš jūsų numatytų veiklos prioritetų ir programinių tikslų? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Su rutina dar reikės, matyt, susipažinti. Bet kalbant apie tą pirmąjį mėnesį nuo šios dienos, tai darbai yra labai aiškiai apibrėžti ir Konstitucijoje, beje. Tai yra komandos formavimas plačiąja prasme, Vyriausybės kabineto, po to užduotis yra Vyriausybės programos rengimas ir pateikimas Seimui. Taigi su šiais darbais pirmiausia reikia susitvarkyti, jie yra kritiškai svarbūs, nes apibrėš būsimos Vyriausybės veiklos metmenis visiems ketveriems metams. Lygiai taip pat iš dalies tai formuos ir Seimo darbotvarkę. Galų gale teisėkūros didžioji dalis ateina iš Vyriausybės institucijų.
O kalbant apie tas aktualijas ar tuos prioritetus, kuriems dėmesys turi būti nedelsiant, tai jau yra minėta biurokratijos našta, kuri, tiesą pasakius, slegia ne vieną verslo įmonę arba investicinį projektą. Tai, ką mes girdėjome pastarosiomis dienomis, aš bijau, jog šis viešumo užkratas gerąja prasme plėsis ir toliau, nes tie strategiškai svarbūs šaliai investiciniai projektai, jų nėra labai daug, bet visi jie susiduria su panašaus pobūdžio problemomis ir visi raštai yra rašyti ministerijoms ir savivaldybėms. Todėl tas viešumas iš tikrųjų duos ir tam tikrą postūmį, motyvaciją ir dinamiką galų gale sutelkti politinę valią ir tuos klausimus pradėti spręsti iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius, taip pat frakcijos vardu. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas pretendente Gintautai, jūs kalbėjote apie viešųjų finansų valdymą ir tam skyrėte, matau, didžiulį dėmesį, pabrėždamas tai, kad po tikriausiai daugelio metų pirmą kartą ateinančiais metais pajamoms ir išlaidoms subalansuoti skolinsimės virš 5 mlrd. eurų. Bet aš matau dar tam tikras paslėptas bombas. Niekada tikriausiai nebuvo taip, kad planuodama kitų metų asignavimus, ypač kalbant apie skolos aptarnavimo išlaidas kaip vieną akcentą norėčiau paliesti, Finansų ministerija nurodo, kad skolos aptarnavimo išlaidas sudarys 593 mln., Valstybės kontrolė pabrėžia, kad bus 732 mln. 2026 metams Finansų ministerija nurodo 803 mln., o Valstybės kontrolė beveik 1 mlrd. skaičiuoja ir taip toliau. Man tiesiog atrodo, ar neiname Graikijos keliu, kai Graikijos valdžia tiesiog klastojo tam tikrus viešųjų finansų duomenis ir privedė prie tam tikros krizės. Klausimas: ar jūs ruošiatės išsiaiškinti iki galo, ar nėra tam tikrų duomenų klastojimo dėl tokio Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos duomenų neatitikimo?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia yra labai konkretus klausimas. Tikrai su šia informacija reikės susipažinti išsamiau ir matysime, kokias galime iš to daryti išvadas. Tačiau aš gyvenime tikiu, jog žmonės elgiasi sąžiningai, ir pirmiausia stengiuosi parodyti pasitikėjimą. Labai retai gyvenime mane tie žmonės, kuriems rodau pasitikėjimą, nuvilia. Tačiau jeigu tokių, kaip jūs vadinate, bombų ar paslėptų kūrybinės, tam tikros finansinės apskaitos dalykų atsiras ir daugiau, tas pasitikėjimas tikrai gali imti svyruoti. Bet šį konkretų atvejį, aš net neabejoju, visi kartu išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia R. Puchovičius. Taip pat frakcijos vardu. Prašom.
R. PUCHOVIČ (NAF). Gerbiamas pretendente, ar elektros vartotojams bus sudaryta galimybė sugrįžti prie visuomeninio elektros tiekimo? Ar planuojate inicijuoti „Igničio“ veiklos auditą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kalbant apie visuomeninį tarifą, reikia, matyt, nepamiršti, jog keliems šimtams tūkstančių vartotojų iki 2026 m. sausio 1 d. dar priklauso pagal įstatymą būti tame, atleiskite už tą profesinį žargoną, visuomeniniame tarife. Tačiau žiūrint šiek tiek į ateitį iš tiesų reikėtų pagalvoti apie teisinio reguliavimo keitimą ta prasme, jog garantinis, šiandien garantinis elektros energijos tiekimas yra kaip baudžiamasis instrumentas tiems, kas nepasirenka arba neranda gero sprendimo rinkoje. Tai visuomeninis tarifas galėtų būti tranzitinis, tarpinis, vadinamasis būklės tarifas, kai rinka nesugeba pasiūlyti geresnio tarifo, o vadinamasis suvidurkintas 3 mėnesių plius reguliuojama pelno marža gali pateikti geresnį pasiūlymą.
Tai va, čia, aišku, reikia žiūrėti, ar tai dera su Europos Sąjungos direktyvomis, bet baudžiamasis tarifas, kuris šiandien egzistuoja, kuris varu suvaro vartotojus net jiems nepalankiomis sąlygomis į nepriklausomų tiekėjų, na, sąskaitas, tikrai nėra sąžiningas veikimas su žmonėmis, kurie per šiuos elektros energijos tiekimo liberalizavimo etapus turėjo tapti energetikais, turi sekti įvairiausius įkainius, turi, kaip sakyti, išmanyti energetikos sistemą iš esmės.
Šiandien VERT’o vadovai sako, kad daugiau kaip 400 tūkst. vartotojų realiai permoka už elektros energijos tiekimą. Tai ar valstybės institucijos turi kokį nors vaidmenį, ar turi ką nors su tuo daryti, ar palikti viską nevaldomai rinkos valiai ir vartotojo kažkokiam informuotumui? Tie dalykai turi būti sprendžiami ir valstybės pastangomis, nes žmonės dirba savo darbus, turi savo reikalus ir jiems tikrai neturėtų būti gėda, kad jie nepastebėjo, jog tas tarifas jiems yra nepalankus, ir jie permoka pirmą, antrą, trečią mėnesį. Taigi dėl visuomeninio tarifo, kaip tokios tranzitinės būklės, reikės tikrai pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausėjas – V. Fiodorovas. Prašom, Viktorai.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu užduoti klausimą tokį patį, kokį uždaviau tuometei kandidatei prieš ketverius metus, – apie asmeninę atsakomybę. Kadangi tiems prioritetams, kuriuos išvardinote, neužteks tiktai jūsų, dirbs ir komanda, ministrai (ministrų kandidatūras su Prezidentu, kaip suprantu, jūs esate, bent jau didžiąją dalį, aptaręs), mano klausimas: ar jūs, kaip premjeras, per tuos ketverius metus, jeigu dirbsite ketverius metus, prisiimsite asmeninę atsakomybę ir ne tik prisiimsite gerus ministrų darbus, bet ir tam tikras klaidas, ir už tas klaidas, nežinau, bus kažkokia atsakomybė jums asmeniškai arba tam pačiam ministrui? Nes per tuos praėjusius ketverius metus visko buvo: ir nepasitikėjimo tam tikro sektoriaus ministrais, ir visa kita, ir premjerės toks dingimas buvo. Tai ar jūs būsite tas ministras, kuris reikalaus atsakomybės, pats prisiims asmeninę atsakomybę, ar tas, kuris dengs ministrus, nepaisydamas, ar tai socialdemokratai, ar koalicijos partneriai?
G. PALUCKAS (LSDPF). Kalbant apie atsakomybę, aš jos tikrai nesibaidau ir nevengiu. Jeigu padarysiu klaidų, aš dėl jų nuoširdžiai atsiprašysiu. Jeigu bus klaidos tokios, dėl kurių atsiprašymo neužteks, teks priimti ir kitus sprendimus. Tačiau tikrai tikiuosi, jog suformuota komanda ir ministrų kabinetas taip pat jaus tą atsakomybę už priimtus sprendimus, už įgyvendinamus Vyriausybės programos prioritetus ir niekas už nieko nesislapstys todėl, kad to reikalauja pirmiausia politinė etika ir savigarba. Būti nuolat kieno nors dengiamam nėra mano kelias. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia Seimo nariai pagal užsirašymo eilę. Frakcijų klausimai baigėsi. Kita klausia A. Bilotaitė. Prašom, Agne.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Paluckai, kokius sprendimus ketina siūlyti jūsų vadovaujama Vyriausybė, kad ateityje būtų išvengta nihilistinio požiūrio į Konstitucinio Teismo sprendimus, kad Konstituciją pažeidę asmenys negalėtų dalyvauti valstybės valdyme?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Šie sprendimai arba šių sprendimų iniciatyvos teisę turi ir Seimas. Tiek Konstitucijos keitimą arba Statuto tam tikras pataisas. Todėl aš net neabejoju, jeigu kolegos Seimo nariai jaučia tokį poreikį, tą iniciatyvą tikrai ir parodys. Tam tikri teisiniai kazusai ir kiti dalykai nėra jokia naujiena ir praėjusioje kadencijoje mes tuos klausimus tikrai sprendėme ne vieną kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Gedvilienė. Prašom. Žodis jums.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate, po to, kai paskelbėte apie koaliciją su antisemito vadovaujama partija, pasipylė užsienio partnerių kritikos žinutės, nerimo žinutės. Jūs į tai sureagavote, apkaltindamas opoziciją antivalstybiniu veikimu. Bet ar jums neatrodo, kad būtent jūsų sprendimas sukėlė tokią užsienio partnerių reakciją, ir ar jums neatrodo, kad būtent jūsų sprendimas dėl koalicijos su, kaip sakiau, antisemito vadovaujama partija yra antivalstybinis?
Papildydama klausimą, noriu paklausti, ar vis dėlto išdrįsite išeiti ir susitikti su aktyvia piliečių visuomene, kuri priversta antrą kartą rinktis, kad jūs išgirstumėte jų nerimo ir pagalbos žinutes? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manau, kad demokratinėje valstybėje parlamentinių partijų teisė formuoti koalicijas turi būti gerbiama. Ir niekas, tiesą pasakius, nėra tos teisės ginčijęs, kalbant su diplomatinių atstovybių atstovais, ambasadoriais, mums giminingų partijų atstovais ir panašiai. Nerimas, be jokios abejonės, išlieka, kaip formuojant bet kokią, beje, koaliciją ar Vyriausybę, didesnis ar mažesnis, kalbant apie naujos Vyriausybės ir koalicijos nuostatas gynybos srityje, pagalbos Ukrainai srityje, fiskalinės drausmės srityje, Europos politikos srityje. Todėl bendravimas su užsienio partneriais nėra čia jokia naujiena ar koks naujas iššūkis man.
O kalbant apie tai, jog vienas ar kitas opozicijos žingsnis gali ir erzinti, manau, jūs tai labai gerai suprantate. Nes mes irgi ką tik buvome opozicijoje ir tas statusas keitėsi. Todėl kartais sakydamas, jog opozicijoje turiu savo ir geriausius draugus, ir geriausius priešus kartu, nė kiek nešaržuoju, nes tas pasikeitęs statusas mus įpareigoja elgtis šiek tiek kitaip. Šiandien mūsų pozicija yra teikti pasiūlymus, turint daugumą juos realizuoti. Matyt, opozicijos prievolė yra teikti alternatyvas, kritikuoti, ryškinti tam tikrus pateiktų siūlymų trūkumus. Vis dėlto galiu nuraminti tarptautinę bendruomenę, jog nei Vyriausybėje, nei koalicijoje jokio antisemitizmo nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas pretendente, jūsų pirmtakė I. Šimonytė savo ketverių metų kadencijos metu ištarė liūdnai nuskambėjusią frazę: tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 metais išsirinkti tuos, kurie patiks. Neabejotina, kad nepatenkintų jumis taip pat atsiras. Sakykite, kaip jūs atsakysite tokiais atvejais ir kaip žvelgsite į savo oponentus ir kritikus?
Ir palinkėjimas formuojant ministrų kabinetą. Pasirinkite kompetentingus žmones, kad pačiam jums nereikėtų už juos atsakinėti į klausimus. Nes buvo kartų, kada mes negalėjome gauti atsakymo. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Prie kritikos aš, tiesą pasakius, esu pratęs ir gal daugiau jos sulaukiu nei pagyrų. Tai vertinu kaip visiškai normalų ir natūralų politikos išraiškos tam tikrą procesą ar formą. Tikiuosi, jog po ketverių metų žmonės bus patenkinti ne valdžia ar Ministro Pirmininko nuveiktais darbais, nes toks yra pagrindinis tikslas. Savo populiarumo ar jo trūkumo aš visiškai nesureikšminu, nes apskritai populiarumą vertinu kaip tam tikrą šalutinį politinės veiklos efektą. Mane labiau domina sudėtingų problemų sprendimas, sudėtingų klausimų nagrinėjimas ir galų gale profesinį pasitenkinimą jaučiu tada, kai pavyksta tuos sudėtingus klausimus išspręsti, o ne tada, kai prie mano posto socialiniuose tinkluose kažkas prideda daugybę patiktukų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, kol nebuvote kandidatas į premjerus, daug prikalbėjote apie paramą Ukrainai. Šiuo atveju mano klausimas būtų pirmiausia, ar paramą Ukrainai išlaikysite to paties lygio, ar ją didinsite? Ir, atsiprašau, nežinau, ar jūs per trejus metus lankėtės Ukrainoje būdamas opozicijoje? Žinau, kad dalis žmonių tikrai važiavo remdami ukrainiečius. Ar jūsų vizitas į Ukrainą bus numatytas artimiausiu metu?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, reikėtų dėti tam tikrą brūkšnį dėl tų spekuliacijų ir, beje, mano kai kurių nesėkmingų pasisakymų. Pagalba, parama Ukrainai ir bendradarbiavimas tiek tiesiogiai gynybos srityje, tiek investicijų į gynybos pramonę srityje tikrai išlieka prioritetas.
O kalbant apie vizitus į Ukrainą, jų buvo, ir jūs su frakcijos kolegomis tikrai galėtumėte tas detales patikslinti ir pagilinti, tiek į Kijevą, tiek į Lvivą. Santykius su Rados deputatais ir atskirais komitetais mes tikrai puoselėjame, nes manome, jog tai yra mūsų, na, net ne strateginio bendradarbiavimo, o draugystės tam tikra išraiška, stengiantis padėti Ukrainos žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamasis pretendente į premjerus, vertinu jūsų asmeninį bruožą ir siekį orientuotis į tikslą, bet kartu neatsisakyti ir dialogo. Greitai, tiksliai, kokybiškai spręsti problemas – taip linkėjo Prezidentas jums ir suformuotai būsimai Vyriausybei. Taip pat kalbėjo apie demografinius pokyčius, šeimų stiprinimo politiką. Jūs taip pat tai paminėjote.
Gerbiamas būsimasis premjere, sakykite, ar galėtumėte užtikrinti tą poziciją, kad įgyvendinant reformas, galbūt tam tikrus pokyčius, kurie neišvengiami, visų pirma, orientuosite Vyriausybę, kad priimant kiekvieną įstatymą būtų atsižvelgta į tai, kaip jis palies šeimas, kaip jis palies mažas pajamas gaunančius žmones? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia, matyt, mes diskutuojame apie teisėkūros kokybę ir bendruosius principus. Labai dažnai, deja, atsitinka taip, kad mes sugalvojame idėją, ją paverčiame teisės akto projektu, bet praleidžiame tą tam tikrą etapą, kai reikėtų pamatuoti, o kaip jis bus taikomas praktikoje, ir po to dar yra svarbus etapas – atgalinis ryšys. Juk mes visi pilni nuostabių, gerų idėjų, na, bet kartais nutinka, kad tas idėjas įgyvendinant jos ar iškreipiamos, ar mūsų įsivaizdavimas buvo klaidingas. Tai štai čia tas visas ciklas: tiek idėja, tiek teisėkūros procesas, tiek pasekmių modeliavimas, tiek atgalinis ryšys, turės būti užtikrintas visose srityse, bet ypač tose, kurios yra jautriausios – šeimos politikos, socialinėje srityje, švietimo, medicinos. Be jokios abejonės, jūsų pastaba yra labai taikli.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia D. Ulbinaitė. Prašau, Daiva.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už galimybę. Gerbiamas kandidate į Ministrus Pirmininkus, kadangi šitame poste itin svarbu tvirtas politinis stuburas ir vertybinė laikysena, tai aš noriu jūsų pasiteirauti, kaip jūs suprantate Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo principą ir kaip jis dera su tuo, kad jūs, nepaisydamas nei Prezidento įvardintos klaidos, nei tautos mitingo už Seimo sienų, vis tiktai pasirinkote formuoti ir koaliciją, ir Vyriausybę su „Nemuno aušra“?
Kitas dalykas, į kurį norėčiau išgirsti jūsų atsakymą, tai yra taip pat koks bus jūsų priešnuodis tam politinės koalicijos partnerių šantažui, nes akivaizdu, kad jau prie starto linijos jūs jo neatlaikėte? Bet pradėkime nuo to, kaip jūs suprantate Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo principą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Savo klausime jūs jau ir pateikėte tam tikrą apibendrinimą ir įvertinimą dėl koalicijos partnerių santykių. Kol kas tiktai galėčiau pasidžiaugti – jokio šantažo jokiame etape niekas nėra patyręs, tiesą pasakius. Deja, turiu ir įvairių prisiminimų iš kitų laikų, kai santykis tarp koalicijos partnerių buvo gerokai emocingesnis ir blogąja prasme intensyvesnis.
Tačiau, kalbant apie Konstitucijos nuostatas, vis dėlto aš nesu Konstitucijoje perskaitęs tokio skirsnio ar straipsnio, kuris draustų politinėms partijoms, parlamentinėms partijoms sudaryti koaliciją vardan savo programų įgyvendinimo siekio. Todėl kalbant apie konstitucinį atsakingo valdymo principą, aš niekaip nematau tiesioginės sąsajos tarp teisės formuoti koalicijas ir tam tikrų vidinių koalicinių santykių dinamikos.
Visko būna gyvenime. Tikiu, jog galbūt reikės ir pasistumdyti tam tikrais klausimais, tačiau džiaugiuosi, jog dėl veiklos prioritetų nėra jokio nesutarimo. Pagrindiniai veiklos prioritetai, kurie atsispindi kol kas šiek tiek abstrakčiai koalicinėje sutartyje, yra palaikomi visų trijų frakcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A. Lydeka. Prašau, Arminai.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kandidate, noriu jūsų paklausti apie būsimą Lietuvos užsienio politiką. Koks jūsų, kaip būsimo Lietuvos premjero, požiūris į Palestinos nepriklausomybės pripažinimą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Subtilus klausimas, gerbiamas kolega. Jeigu tą atsakymą turėtų Europa, JAV ar kažkas pasaulyje, matyt, jis jau būtų išspręstas, tačiau aš asmeniškai tikrai palaikau dviejų valstybių principą. Šis principas yra sudėtingas dėl savo įgyvendinimo, ypač matant dabartines, na, pastarojo meto, jeigu leisite švelniai taip pavadinti, aktualijas. Todėl čia reikalingas visos tarptautinės bendruomenės sutarimas ir pastangos, jog ši dviejų valstybių koncepcija vis dėlto rastų kelią į įgyvendinimą. Kol kas, deja, mes matome judėjimą priešinga kryptimi ir tai tikrai nedžiugina.
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Klausia S. Kairys. Ruošiasi J. Razma.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamas pretendente į premjerus, kadangi mums teko krepšinio aikštelėje praleisti šiek tiek laiko, aš tikrai pritariu dėl tų vertybių ir asmens būdo savybių sporte, tačiau politikoje yra kiek kitaip. Aš kalbu apie tas vertybes, kurios yra apibrėžiamos kaip proceso depolitizavimas, sektoriaus savireguliacija, ištiestos rankos atstumo principas. Norėčiau paklausti dėl jūsų būsimojo ministrų kabineto. Vienas pretendentas į jį kalbėdamas apie prioritetinius savo darbus paminėjo, kad atliks Medijų rėmimo fondo auditą. Ar nemanote, kad tokia iniciatyva truputėlį prasilenkia su Visuomenės informavimo įstatymu, jame apibrėžtais principais ir kad tokiomis iniciatyvomis, kad tiesiog man kažkas netiko, mes labai artėjame prie Lenkijos praėjusią kadenciją ar prie Slovakijos, ar Vengrijos, kalbant apie žiniasklaidos politiką? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš tikrai tokių požymių, jog mes artėtume prie tokios radikalios situacijos, kuri vienu metu buvo susiklosčiusi mūsų kaimyninėje valstybėje Lenkijoje, aš tikrai tokių požymių nematau. Tuo tarpu vieno ar kito pretendento į ministrus mintys, idėjos ar samprotavimai vis dėlto turės praeiti ir koalicijos testą, ir galų gale ir Ministro Pirmininko testą, rengiant Vyriausybės programą. Šių bendrų jūsų išvardintų principų tikrai niekas nesirengia pažeisti ar, sakykime, iškraipyti, nes tuo pasižymi bet kuri demokratinė visuomenė.
Iš tikrųjų, kultūros srityje aš matyčiau netgi didesnį Kultūros rėmimo fondo savarankiškumą ir didesnę profesinę savivaldą. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Vyriausybės programą vis dėlto Seime taip pat reikės pristatyti ir mes apie tai diskutuosime. Pretendentai į ministrus savo dalį, kultūros dalį, taip pat pristatys. Bus galimybė užduoti tuos jau labai konkrečius klausimus, kilsiančius iš aiškių Vyriausybės programos nuostatų.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Rudelienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, turbūt sutiksite, kad politikams neretai iškyla problemų dėl tokių asmeninių ar verslo reikalų. Todėl tikiuosi, kad sutiksite pasidalinti detalesne informacija apie savo ir savo šeimos verslus. Kas yra kiti jūsų pagrindinės įmonės akcininkai? Kas lėmė tą jūsų akcijų vertės išaugimą kone dvigubai, atrodo, 2020–2021 metais? Ar įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose? Ar žmonos įmonės verslo partnerės laimėti viešieji pirkimai jums yra žinomi? Dabar rašo spauda. Ar kaip nors buvo analizuota, kas lėmė tokius laimėjimus? Ir dėl tų sklypų trečiosiose šalyse. Kaip manote, ar premjerui prie veido tinka būtent sklypai trečiosiose šalyse, ne Lietuvoje, ne Europos Sąjungoje, ne NATO šalyse?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš pamėginsiu kaip nors glaustai atsakyti į šiuos klausimus, nes kai kurie samprotavimai man tiesiog yra nežinomi. Viešuosiuose pirkimuose mano valdomos įmonės nedalyvauja, 99 % produkcijos yra eksportuojama. Tai yra aukštųjų technologijų įmonė, kurianti elektroniką ir programinę įrangą, naudojamą atsinaujinančios energetikos srityje. Įmonė įsteigta prieš 14 metų. Tos investicijos į tyrimus ir eksperimentinę plėtrą galų gale duoda rezultatus. Čia aš galiu tik pasidžiaugti, kad mes auginame Lietuvos ekonomiką eksportuodami didžiąją dalį savo produkcijos. Partneris yra privatus asmuo, nieko bendra neturintis nei su politika, nei su viešaisiais pirkimais, dešiniųjų pažiūrų. Mes dažnai diskutuojame apie tai. Kalbant apskritai apie kokį nors interesų konfliktą, na, aš jo šiandien tiesiog nematau. Savo verslų ar kokių nors savo interesų aš tikrai neslepiu, mėgindamas perrašyti savo įmonių akcijas žmonoms ar panašiems, sakykime, įtaką darantiems subjektams. Elgiuosi sąžiningai ir skaidriai. (Balsas salėje: „Kiek žmonų turi?“) Žmonoms – iš mažosios, apibendrinant, apibendrinant. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Dėl sklypų irgi tikrai galiu, kaip sakyti, savo poziciją pateikti, nors žiniasklaidoje jau buvo viskas išanalizuota. Matote, vis tik ta ūkinė ir ekonominė veikla yra ir tam tikras gyvenimo palydovas per visus mano 45 metus. Visiškai nenuostabu, kad tam tikrų investicijų aš esu padaręs įvairiose pasaulio šalyse ir akcijų įsigijęs. Taigi visi šie dalykai atsispindi mano interesų, turto, pajamų deklaracijose. Aš tikrai nežinau, dėl ko turėčiau teisintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi A. Skardžius.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs savo prisistatyme (gal neteisingai pacituosiu) paminėjote, kad reikia netrikdyti švietimo bendruomenės ir leisti sukramtyti tai, kas yra padaryta. Kitaip tariant, lyg būtų tai, ką mes, liberalai, savo rinkimų programoje sakėme, kad reikia tvarkos ir ramybės švietimo sistemoje. Bet jūsų koalicinėje sutartyje yra numatyta nemažai pokyčių. Tiesa, jie yra labai abstraktūs, jau šiandien kritikuojami švietimo bendruomenės ir sukelia tokį, sakyčiau, trikdymą. Tai vis dėlto bus ar nebus tų pokyčių? Čia toks vienas klausimas apie švietimą.
Ir dar, jeigu galite, labai trumpai. Prezidentas labai daug kalbėjo ir su jumis diskutavo apie Regionų ministeriją. Kol kas ji kaip ir nėra numatyta. Kokia yra jūsų nuomonė apie tai? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kalbant apie pokyčius švietimo srityje, kaip kas juos įsivaizduoja. Aš skaičiau tam tikrus pirmuosius atsiliepimus apie koalicinės sutarties nuostatas. Joje mes kalbame apie prioritetus. Vyriausybės programoje jie bus išskleisti ir tokių abstrakcijų tikrai neliks. Bet, aš manau, mes visi sutiksime, kad mokyklų, vaikų ir tėvų aprūpinimas mokomąja, ugdomąja medžiaga – vadovėliais – tikrai turėtų būti pagal atnaujintą programą ne iki 2029 metų. Kažkaip reikėtų pasistengti tą klausimą išspręsti greičiau. Tai yra reikalingas pokytis, reikalingi didesni finansai. Lygiai taip pat matyti, kad tam tikrais savo lūkesčiais ar nuostatomis dalinosi ne viena mokytojų profesinė bendruomenė, kalbėdama apie perteklinį biurokratizmą, apie popierizmą, apie nereikalingų ataskaitų rašymą ir panašiai. Čia irgi reikalingas tam tikras pokytis. Ar jį vadinti reforma? To aš nedrįsčiau, bet šiuos dalykus mes esame pasiruošę spręsti.
Dėl ministerijos. Taip, tokios ministerijos poreikį aš tikrai matau. Ir dėl regioninių klausimų koordinavimo mes galime lenkti pirštus: tiek dėl infrastruktūros vystymo, tiek švietimo įstaigų, sakykime, integravimo, bendradarbiavimo valdant sveikatos sistemą. Tikrai poreikis horizontaliojo regioninio koordinavimo yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius, ruošiasi M. Maldeikis.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, neseniai valstybinės energetikos reguliuotojas pranešė kalėdinę „džiugią“ žinią: vartotojams brangsta elektra, brangsta dujos. Visa Europa dujas perka vasarą ir talpina į saugyklas, UAB „Ignitis“, vienintelis dujų tiekėjas Lietuvoje, perka dujas visą sezoną, niekaip nesusitaria su Inčukalnu, kad ten būtų talpinamas tas nedidelis buitiniams vartotojams skirtas kiekis, apie 200 mln. kub. metrų, o pirkdamas sezono metu, tai yra žiemą, taiko išvestines finansines priemones ir dėl to mūsų dujos yra brangios. Tai galbūt, gerbiamas premjere, imsitės kažkokių priemonių, kad išnaudotume Inčukalno dujų saugyklą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Šiandien aš, čia stovėdamas, nesiimsiu improvizuoti spręsdamas, kokie ateities kainų sandoriai yra geresni, pigesni, lyginant su dujų įsigijimu ir saugojimu saugykloje. Tą informaciją tikrai įmonė turės pateikti, nes tai jau ne pirmas atvejis, kai prisiimamos tam tikros rizikos, kurios paskui perkeliamos ant vartotojų pečių. Aš kalbu apie visai neseną laikotarpį, kai šiek tiek apsirikus dėl modeliavimų, mėginant nuspėti tam tikrą kainą ateityje, buvo nusipirkta labai brangiai, o paskui atitinkamai kažkaip tą kainą turėjome suvalgyti visi mes, vartotojai. Tai tokių dalykų būti negali. O jeigu įvyksta, kažkas turi prisiimti labai aiškią atsakomybę. Šiandien, mano žiniomis, už visas tokias padarytas klaidas niekas neatsakingas, išskyrus vartotoją, kuris iš savo kišenės turi tas klaidas apmokėti. Tai prie šių klausimų, aš net neabejoju, grįš ir Seimas, ir Audito komitetas, vertindamas padėtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Maldeikis, ruošiasi B. Vėsaitė.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, kandidate į premjerus. Tai tikrai padarė įspūdį, kad jūs atėjote be popieriuko. Žinodamas, kad pusvalandį reikės kalbėti, matydamas, kad jūs einate be popieriuko, aš galvojau, wow, tai yra pirmas kartas, kai matau, kad žmogus tikrai turi ką pasakyti, sužinosime labai daug konkrečių dalykų iš einančio į Ministro Pirmininko postą, net ir nereikia tam ruoštis. Deja, tai, ką išgirdau, daugiau toks aptakesnis kalbėjimas. Dėl to norėčiau sužinoti apie mokesčių ne reformą, pavadinkime tai ne reforma, nes jūs bijote, aš supratau, žodžio „reforma“, Socialdemokratų partija. Pavadinkime tai mokesčių ne reforma. Rinkimų laikotarpiu aš girdėjau, kad planuojama apie 3 mlrd., pavadinkime taip, pritraukti į biudžetą papildomų sumų. Aš neperskaičiau to koalicijos susitarime, tai galbūt jūs sukonkretintumėte, kokia yra jūsų vizija dėl tos mokesčių ne reformos, dėl nedidelių pasikeitimų, pritraukiant tuos 3 mlrd.? Nes tai, ką aš girdžiu, yra ten dešimčių milijonų klausimas, tai, ką mes ten kalbame apie turtinguosius, neturtinguosius. Bet jeigu mes kalbame iš tikrųjų apie 3 mlrd., tai noriu sužinoti konkrečiai, kaip tai atrodys, apie ką mes šnekame ir kaip jūs įsivaizduojate, iš kur tai bus, apie ką tai bus ir kaip tai bus? Labai ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai neslėpsiu, jog mes mokomės ir iš jūsų padarytų klaidų. Kai apie mokesčius yra kalbama aiškiai dar nesuformulavus nei pagrindinės mokesčių, sakykime, tos architektūros, nei sumodeliavus poveikio, galų gale, kai nuomonės išsiskiria Vyriausybėje ar komitete ir prasideda diskusija, tai žmones varo į neviltį. Galų gale mokesčiai tai nėra mano – tai yra visų mokesčių mokėtojų kišenė, ir jeigu jau kiši ranką į tą kišenę, tai gerai būtų turėti labai aiškią poziciją ir argumentus, kodėl tai yra daroma ir kur tie pinigai bus naudojami. Bet čia galėčiau pasakyti keletą principų, kurie, beje, buvo ir aptarti koalicijos sutartyje, tai yra dėl perskirstymo didinimo kaip principo, kurio bus siekiama, ir dar vienas dalykas, kuris skambėjo ir rinkimų kampanijos metu, ir aš galiu pasakyti dabar – šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga. Tai yra mokesčių moralės klausimas. Yra tiesiog neteisinga, kai mažas ir vidutines pajamas uždirbantis asmuo gyventojų pajamų mokesčio proporcingai sumoka daugiau nei tas, kurio pajamos iš visų šaltinių yra virš 20 tūkst. per mėnesį. Tai taip, tokių asmenų galbūt yra iki 10 tūkst., bet tos atskiros asmenų grupės ir sudaro tą iškreiptą mokesčių sistemos vaizdą.
Dar daugiau. Turime įvairiausių, keisčiausių ūkinės veiklos vykdymo formų, kur apstu įvairiausių lengvatinio mokestinio režimo… ar sąmoningai paliktų spragų. Matyt, visiems akivaizdu, kodėl uždarųjų akcinių bendrovių yra steigiama 1,5 tūkst. per metus, o mažųjų bendrijų – 7–8 tūkst. Akivaizdu – nes ten taikoma mokesčių bazė yra susiaurinta. Jeigu kažkada buvo mintis įvesti į apyvartą tam tikrą lengvesnę ūkinės veiklos organizavimo formą – tvarka, bet ji tapo ganėtinai iškreipta ir mokesčių optimizavimo tikslais taikoma forma. Taigi 2025 metai bus dialogo, diskusijų ir pasiruošimo metai ir sprendimai dėl tam tikrų mokesčių korekcijų turės būti priimti per kitus metus.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi K. Mažeika.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas pretendente, Lietuvos pensininkai labai daug vilčių deda į šitą Vyriausybę, nes 40 % jų yra ties skurdo riba. Jūs man pasakykite, kada jie galėtų tikėtis didesnių pensijų, tai yra kuriais kadencijos metais mes jau galime prognozuoti, kad Lietuvos pensininkų pensijos pasieks būtent Europos Sąjungos pakeitimo normą?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, kolege. Tai yra labai aktualus klausimas, kurio sprendimas bus netrivialus ir neelementarus. Mes turime įvairių tendencijų, ir neigiamų taip pat, turint galvoje darbo rinkos tendencijas, turint galvoje senstančios visuomenės tendencijas, turint galvoje tam tikrus ekonominio augimo iššūkius, nes galų gale pensijos, kaip mes visi žinome, tai yra ir tam tikra ekonomikos išvestinė. Tai yra mūsų darbo rinka: kiek žmonių dirbs, kokie bus darbo užmokesčiai ir atitinkamai kokios bus pajamos mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl, žiūrint į ateitį, šituos iššūkius įveikti bus kritiškai svarbu tam, kad pirmiausia užtikrintume dabartinę, esamą pajamų pakeitimo normą, dabartinį pensijų lygį. Antras dalykas, užtikrintume, jog pensijos augtų pagal tam tikras indeksavimo taisykles, kurios yra nustatytos įstatymų. Trečias dalykas – koreguoti privačius pensijų fondus, keisti reguliavimą, suartinant žmones su jų sukauptais pinigais. Ir, matyt, ketvirtas dalykas – atkreipti dėmesį reikės į tuos asmenis, kuriems yra absoliučiai sunkiausia, tai yra vienišus asmenis, kurie net negali sudėti, paprastai tariant, dviejų pensijų ir pamėginti taip padengti savo gyvenimo išlaidas. Todėl, kalbant apie ateitį, kada mes jau galėsime ženkliau ir tvirčiau daryti tuos žingsnius pralenkdami indeksavimo tvarką didindami pensijas, tai priklausys ir nuo mūsų pastangų, ir rezultatų ekonomikos srityje. Šiandien krištolinio rutulio aš neturiu, norėčiau matyti ateitį, gal tai lemtų ir tam tikrų klaidų išvengimą arba didesnį efektyvumą, tačiau šis iššūkis bet kuriai civilizuotai bendruomenei yra vienas esminių. Tai yra kad silpniausios visuomenės grupės turėtų galimybę gauti, turėti orias pajamas, leidžiančias pragyventi, o ne rikiuotųsi prie „Maisto banko“, kur šiandien mes matome 450 tūkst. žmonių, periodiškai ateinančių pagalbos maisto produktais.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, pagal Statutą nustatytas 40 minučių laikas pasibaigė. Norinčių paklausti dar yra gerokai daugiau. Ar norėtumėte dar kurį laiką pratęsti galimybę paklausti? Jeigu kandidatui į Ministrus Pirmininkus jėgų dar yra…
G. PALUCKAS (LSDPF). Mes klausimus galime perkelti ir į susitikimus frakcijose.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kad tada perkeliame diskusijas ir klausimus į frakcijas? (Balsai salėje) Ačiū, bendru sutarimu. Ačiū gerbiamam G. Paluckui. (Plojimai) Jūs atsakėte į klausimus.
Aš tiesiog noriu dar priminti, gerbiami kolegos, grafiką, kurį jūs siūlote, susitikimų su kandidatu į Ministrus Pirmininkus: Liberalų sąjūdžio frakcija – lapkričio 19 dieną, antradienį, 13 valandą, III rūmai, 218B kabinetas; Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – lapkričio 19 dieną, antradienį, 14 valandą, III rūmai, 108 kabinetas; Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – lapkričio 19 dieną, antradienį, 15 valandą, I rūmai, 115 kabinetas; Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – lapkričio 21 dieną, ketvirtadienį, 9 valandą, I rūmai, Lietuvos Tarybos salėje. Tokios frakcijos išreiškė norą susitikti su kandidatu į Ministrus Pirmininkus.
11.56 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat dar norėčiau paskelbti poros Seimo narių prašymus, pareiškimus.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei A. Norkienei dedikuotas prašymas: „Prašau priimti mane į Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją. Seimo narys R. J. Jankūnas.“
Ir antras prašymas Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnui dėl priėmimo į frakciją: „Prašau priimti mane į Socialdemokratų partijos frakciją.“ Pasirašo P. Visockas.
Per šoninį mikrofoną – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėčiau paprašyti. Buvo toksai dalykas, kad mes rinkome parašus norinčių į Moterų grupę, ir dabar pasimetė šitie sąrašai. Tiesiog norėčiau paprašyti: kas galbūt turite, tiesiog paduokite Sekretoriatui. Labai ačiū.
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas Nr. XVP-14(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū kolegei Agnei. Tęsiame posėdį. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pateikimas. Pateikėjas – Seimo vicepirmininkas, pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“, kurį esame aptarę Seniūnų sueigoje. Jame numatyta, kad Aplinkos apsaugos komitete yra 9 nariai, Ateities komitete – 17, Audito – 7, Biudžeto ir finansų – 10, Ekonomikos – 13, Europos reikalų – 23, Kaimo reikalų – 8, Kultūros komitete – 7, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 13, Socialinių reikalų ir darbo – 13, Sveikatos reikalų – 9, Švietimo ir mokslo komitete – 12, Teisės ir teisėtvarkos – 7, Užsienio reikalų – 11, Valstybės valdymo ir savivaldybių – 13, Žmogaus teisių – 7. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Juozai. Norinčių paklausti yra. Jūsų užsirašė paklausti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pirmasis pavaduotojau, paskelbėte skaičius, bet man dėl vieno komiteto tikrai kyla klausimas – dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Visi prisistatydami, mūsų Seimo vadovybė ir pavaduotojai akcentavo teisėkūros proceso kokybę, teisės aktų, mūsų įstatymų kokybę, ir štai staiga Teisės ir teisėtvarkos komitete – 7 nariai, žinant, kad faktiškai visi teisės aktai, tai yra įstatymų projektai, pereina per šitą komitetą ir tikrai ten darbo krūvis yra labai didelis. Kodėl dabar toks sprendimas šioje kadencijoje turėti tokį neskaitlingą mūsų teisininkų (o jų Seime tikrai yra ne vienas) tą komitetą ir kodėl jis tampa toks susitraukęs?
J. OLEKAS (LSDPF). Svarbiausia, man atrodo, ne kiekis, o kokybė. Aš tikiu, kad kolegos, kurie dirbs, tą darbą atliks gerai. Toks mūsų buvo bendras pasidalinimas, kai mes žiūrėjome per visus komitetus, kokie yra darbo krūviai, kokie yra pageidavimai, kam reikia atstovauti. Pavyzdžiui, didžiausias Europos reikalų komitetas atrodo gal tikrai labai didelis, bet Europos reikalų komitete reikia aptarti visas Lietuvos pozicijas, reikės pirmininkauti, todėl jis turbūt išsiskiria iš kitų. Taip pat Ateities komitetas, kur mes matome mūsų viziją. O dėl darbinių reikalų toks yra Statutas, kuris numato skaičius, ir toks buvo mūsų bendras sutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Daugiau norinčių paklausti nėra.
Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti už yra. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Kadangi čia vis kyla to komiteto klausimas, tai, matyt, ir žiūrovams, ir dar kartą tą klausimą keliančiai frakcijai galiu tik pasakyti, kad jūs, matyt, išsidiskutuokite savo prioritetus visų pirma viduje, nes pačioje pradžioje Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija prašė ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto, bet prašė kaip prioritetinio Kaimo reikalų komiteto. Labai geranoriškai ir įvertinant pono B. Ropės indėlį būnant Europos Parlamento nariu ta kvota buvo suformuota. Paskui atsirado prašymas Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto kaip prioritetinio. Ten kvota buvo taip pat suformuota. Vis dėlto pačiai frakcijai reikėtų suprasti, kad jūs esate 11 žmonių ir visų komitetų nedengiate.
Yra neįmanoma suformuoti pagal visus pageidavimus kvotų. Aš nelabai suprantu, kodėl, tarkime, tikrai žinomas žmogaus teisių gynėjas ponas I. Vėgėlė negali dirbti Žmogaus teisių komitete? Tiesiog aš prašyčiau ir supratimo, ir suvokimo to, kad jūsų prioritetai buvo įvardinti ir pagal juos buvo suformuotos kvotos. Dabar jūs, kai vieni prašymai yra įgyvendinti, pradedate reikalauti kitų, patys būdami tikrai labai neskaitlinga frakcija ir, deja, neturėdami kvotų dėl kiekvieno komiteto. Labai norėtųsi ir to supratingumo, ir darnaus darbo, ir išties suvokimo, kad vis dėlto tikrai yra neįmanoma įgyvendinti visų 141 nario prašymų. Aš pati taip pat, suprasdama, kad neturime kvotų dėl TTK, išėjau dirbti į kitą komitetą, ir nieko neatsitiko.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei Agnei. Motyvai prieš – I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tiesiog reaguoju, nes išgirdau savo pavardę ir noriu sureaguoti ir paklausti: nuo kada ponia A. Širinskienė ar kas nors kitas gali Seimo nariui pasakyti, kokiame komitete jis turi būti? Pagal Seimo statutą labai aiškiai Seimo narys pateikia savo pageidavimą frakcijai, frakcija pateikia pageidavimą Seimo Pirmininkui ir viskas vyksta taip, kaip vyksta normaliu keliu.
O apskritai kalbant apie tą patį turinį, apie kurį mes dabar kalbame, iš tiesų tiek Audito komitetas, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mano supratimu, yra netinkama naujam Seimui neakcentuoti tų komitetų, kurie yra programiniai komitetai jūsų pačių sudarytoje koalicinėje sutartyje, tai yra tie komitetai, kurie yra prioritetiniai. Tai yra Seimo Pirmininkas kalbėjo apie teisės aktų skaidrumą, teisėkūros skaidrumą, apie būtinumą labai ryškiai tai daryti.
Toliau. Akivaizdu, kad kalbama apie skaidrumą ir audito reikalų, apie valstybės valdymą, todėl kiek keista, kad patys svarbiausi komitetai arba vieni svarbiausių komitetų turi tiktai tą minimalų 7 narių skaičių, ir akivaizdu, kad būtų protinga turėti jų ženkliai daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš tik norėjau paprašyti neklaidinti ir Lietuvos gyventojų, ir Seimo narių cituojant Seimo statutą ir būti korektiškiems. Taip, Seimo narys gali pageidauti būti paskirtas į tam tikrą komitetą, tačiau reikia paskaityti, ką Statutas rašo toliau. O jisai rašo tai, kad jeigu nėra tų kvotų, tada jisai skiriamas kitur. Realybė yra tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtume balsuoti po pateikimo. Pateikimo stadija. Nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Balsuojame už pritarimą arba ne po pateikimo. Prašau balsuoti.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 110, prieš – 3, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija.
Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų nėra. Ar galėtume abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Yra gautas Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas dėl nutarimo, dėl dviejų komitetų narių skaičiaus padidinimo: Audito komitetą – aštuoniais, Teisės ir teisėtvarkos taip pat aštuoniais, tačiau nėra siūlymo, ką sumažinti. Aš tikrai pritarčiau ir būčiau laimingas, jeigu būtų 143 Seimo nariai, bet, deja, yra 141. Šitas pasiūlymas tiesiog yra nesvarstomas. (Balsai salėje) Ar galėtume priėmimo stadijoje pritarti 1 straipsniui be pastabų? 2 straipsnis. Ar galėtume 2 straipsniui pritarti be pastabų? Pritarta.
Nėra užsirašiusių? (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 128 Seimo nariai: už – 112, prieš – 3, susilaikė 13. Nutarimo projektas, atsiprašau, nutarimas priimtas. (Gongas)
Mieli kolegos, Seimo posėdžio pirmininko teisėmis skelbiu 20 minučių techninę pertrauką, nes neužteko net ir pusvalandžio pertraukos tinkamai sudėlioti pavardes, narius į komitetus. Kad nebūtų padaryta klaidų, Sekretoriatas prašo ir aš, savo teise pasinaudodamas, skelbiu 20 minučių pertrauką.
Dabar dar yra kolegų, norinčių pasisakyti, turbūt paskelbti informacinį pranešimą.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolegos, kas užsirašėte į Kauno krašto laikinąją grupę, prieikite kelioms minutėms čia, po stogeliu, o kas norite užsirašyti, prašau ateiti ten pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega Vytautai Juozapaiti, prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie turi… Ar galima sekundę, 1 sekundę? Praėjusį posėdį buvo pasirašomi lapai į tarpparlamentines grupes, nė vieno to lapo nėra. Jie turėtų būti Sekretoriate, kad galėtų kiti Seimo nariai įsirašyti. Būkite malonūs, grąžinkite Sekretoriatui tuos visus lapus. (Šurmulys salėje) Jeigu jie nebus grąžinti, bus iš naujo formuojamos tos grupės.
PIRMININKAS. Kolegos, grąžinkite lapus, kurie dingę. Prašau, B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kas užsirašė į Reprodukcinės sveikatos laikinąją grupę, renkamės čia, prie tribūnos, dar bus galima įsirašyti ir išsirinkti pirmininką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. 12 val. 30 min. tęsime posėdį. 12 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tuoj tęsime plenarinį posėdį pagal darbotvarkę. Dar pora minučių, kol techniniai klausimai atsidurs bazėje.
Personalinė sudėtis. Yra daugybė siūlymų ir norų komitetų posėdžius organizuoti ir šiandien. Tai aš tiesiog norėčiau pakviesti ar nominuotus, ar galimus komitetų pirmininkus, kad prieitų prie šoninio mikrofono ir paskelbtų aktualią informaciją, jeigu turi, dėl galimų posėdžių šiandien arba rytoj laiko. Tai dar 5 minutes užgaišime, bet atlikime tai.
Prašom. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien renkasi 13 val. 30 min. Kvietimas. Jeigu patvirtins, rinksimės, jeigu nepatvirtins, bus kitaip. Kvietimas 13 val. 30 min. rinktis komiteto patalpose, tai yra III rūmuose, 613 kabinete.
PIRMININKAS. Ačiū. Kęstutis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kultūros komitetas irgi renkasi 13 val. 30 min. preliminariai III rūmuose, 218 salėje, bet dar dėl salės patikslinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Didysis žmonijos genijus A. Einšteinas buvo teisus sakydamas, kad laikas yra reliatyvus. 20 minučių pertrauka pavirto į 46 minučių pertrauką be jokio atsiprašymo. Noriu pasakyti, kad teisus buvo ir I. Vėgėlė sakydamas, kad po 1-6 klausimo reikalinga pertrauka. Į tą I. Vėgėlės repliką jūs neįsiklausėte ir darote pertraukas neinformuodami. Noriu pasakyti J. Oleko, kaip pirmojo pavaduotojo, gėdai: prie J. Razmos ir prie R. Baškienės taip nebuvo.
PIRMININKAS. Noriu atsakyti gerbiamam Eugenijui. Tikrai, tenka atsiprašyti, tačiau, gerbiamieji, personalinė sudėtis tvirtinama ir parenkama taip, kad tikrai būtų patenkinti Seimo nariai. Mes nedarome mechaninio sprendimo, ką galėjome padaryti, ir tada būtume sutaupę laiko. Šiandien jau būtumėte laisvi, bet turbūt būtų daug nelaimingų žmonių.
Dėl Statuto normų, ką paminėjo I. Vėgėlė, tai Statutas yra kaip visuma ir teisės normos aiškinamos sistemiškai. Jokių prieštaravimų Statutui nėra, visa tai, kas dabar vyksta, yra vykdoma griežtai laikantis Statuto.
O dėl patirčių, supraskime, mielas kolega, J. Olekas, man atrodo, pirmą kartą tampa pirmuoju vicepirmininku. Viskas yra išmokstama. Tiek aš, tiek jisai darysime pažangą, kalbant apie pačias procedūras.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Informuoju, kad Kaimo reikalų komiteto posėdis 14 val. 30 min. II rūmų 414 kabinete. Ačiū.
PIRMININKAS. Iš eilės – G. Jeglinskas.
G. JEGLINSKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susitiks rytoj 10 valandą ryto III rūmuose, 5 aukšte. Informaciją gausite e. mailu šiek tiek vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Eugenijau, prie J. Razmos dar ne taip būdavo. O Aplinkos komitetas renkasi šituose rūmuose, I rūmuose, 403 kabinete 13 val. 30 min.
PIRMININKAS. Visą laiką yra kur tobulėti, gerbiamas Jurgi. Manau, kad tai yra iššūkis. Paskui kadencija parodys, kaip kam sekėsi. Gerbiama Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkui, gerbiamas Seimo Pirmininke. Tiesiog norėjau informuoti, kad esame sutarę su kandidatu į premjerus G. Palucku susitikti 13 valandą, kaip ir buvo galima pasirinkti. Mes išeisime, jau nebedalyvausime kitoje dalyje, tiesiog negalime keisti laiko.
PIRMININKAS. Dar turime laiko. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Audito komitetas kviečiamas rinktis į ERK’o salę 14 val. 30 min.
PIRMININKAS. Aušra Budbergytė. Atsiprašau, Rasa. Matote, painioju.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Europos reikalų komitetas kviečiamas rinktis į ERK’o salę 14 valandą.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas renkasi rytoj 10 valandą III rūmuose, 8 aukšte. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Žmogaus teisių komitetas – rytoj 10 valandą Žmogaus teisių komiteto patalpose.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Švietimo ir mokslo komitetas – šiandien 13 val. 30 min. III rūmuose prie 413 kabineto.
A. SYSAS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas – rytoj 10 valandą biudžeto salėje.
PIRMININKAS. Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis šiandien 14 valandą komiteto salėje, atrodo, 457.
PIRMININKAS. R. Motuzas. Prašom, Remigijau.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū. Užsienio reikalų komitetui siūlytume rinktis šiandien 14 val. 30 min. tradicinėje salėje.
PIRMININKAS. Prašau, kolege.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Sveikatos reikalų komitetas renkasi rytoj 10 valandą komiteto salėje.
PIRMININKAS. V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSDPF). Ateities komitetas renkasi ateityje – rytoj, 15 valandą, ir turbūt Kazimiero Antanavičiaus salėje, todėl visus, neabejingus ateičiai, kviečiu žvelgti į ją atsakingai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pagarsinti mūsų Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pranešimą. Informuojame, kad mes, pagal Seimo statuto 41 straipsnį, skelbiamės opozicine frakcija.
PIRMININKAS. Ačiū Aušrinei. Dešinė pusė sustiprėjo.
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-16 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Tai tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės 1-7 klausimas yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“. Pranešėjas – Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Olekas. Kol jis eina į tribūną, S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, Pirmininke. Ekonomikos komitetas rytoj 10 valandą Antanavičiaus salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Organizuojant darbą, noriu pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“. Pastraipsniui. 1 straipsnis dėl šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto. Nariai. Aš nežinau, ar reikia skaityti, visi turbūt turime, ar ne? Tai, kolegos, visi turite, tai kviečiu pats pritarti.
PIRMININKAS. Norinčių pasisakyti nėra. Yra 17 straipsnių. Pateikimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti, dalyvauti diskusijose. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. 17-ka straipsnių. Ar galima pastraipsniui visiems pritarti iš karto bendru sutarimu? Ačiū. Motyvai už. Nėra. Prieš – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Negalėjau nekalbėti šiandieną, nes rytas tikrai nustebino. Tiesiog žmogiškai buvau labai nustebinta kita prasme. Buvo liūdna, kad ta valdžia taip svaigina ir užsimirštama, kad yra ir kažkokios kitos bendražmogiškosios vertybės.
Pasakoma, kad pagal Statutą frakcijai priklauso trys kvotos pavaduotojų, bet pareiškiama: jeigu jau jūsų tų narių nėra tuose komitetuose, tai ir gyvuokite be tų pavaduotojų. Vis dėlto noriu pasakyti, kad turbūt ne postai ir ne valdžia mūsų, visų čia atėjusių, tikslas. Ką jūs pademonstravote, tai yra jūsų sprendimai, jūsų galbūt nauja politinė kultūra.
Bet noriu pasakyti, kad mūsų frakcija vis dėlto nusiteikusi dirbti konstruktyviai, sąžiningai, aktyviai ir ne tik dėl tų žmonių, kurie už mus balsavo. Mes nusiteikę dirbti dėl visos Lietuvos žmonių lūkesčių, ir tokiam darbui postai nieko nereiškia.
Tad kviečiu ir visus kitus prisiminti priesaiką, dėl ko mes prisiekėme, ir kad dirbtume visi būtent dėl visų Lietuvos žmonių. O politinė kultūra… Jinai stebina, bet, matyt, pamatysime dar ne to. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra išsakyti motyvai prieš. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo stadijoje.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 118 Seimo narių… Atsiprašau, balsavo 118 Seimo narių: už – 92, prieš nėra, susilaikė 26. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ir tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Seimo posėdis baigtas. (Gongas)
Dar informaciniai pranešimai dėl komitetų veiklos. Juliau, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau kolegų. Pasirodo, kai kurie yra ir Europos reikalų komiteto nariai, ir tą pačią valandą vyks ERKʼo posėdis. Tai TTK posėdis šiandien 14 val. 30 min. I rūmų 455 salėje, komiteto salėje.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, yra inicijuojama Laikinoji miškų puoselėjimo grupė. Norinčius prisijungti kviečiu susirinkti po stogeliu toje pusėje. Miškų puoselėjimo grupė.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.