LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VIDAUS AUDITO TARNYBOS PASKYRIMO“ PROJEKTO

2022-12-20 Nr. XIVP-2338

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją).

Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta,  manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]