PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS

ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1786(2)

2022-06-23

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	1, 2		Argumentai: Pasiūlymu siūloma patikslinti klientų tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kai operacijos suma lygi ar viršija 700 eurų. Pažymėtina, kad Europos Komisijos pasiūlyme Nr. 2021/0241 dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl informacijos, teikiamos vykdant lėšų ir kriptoturto pervedimus, planuojama numatyti dalykinių santykių ribą nuo 0 eurų sumos. Priėmus šį reglamentą, jo nuostatos būtų vieningai taikomos visoje Europos Sąjungoje ~ nuo 2025 m.  (planuojama).  Kadangi kriptovaliutų paslaugų teikėjų veikla neapsiriboja vienos valstybės ribomis, o yra tarpvalstybinė, tikslinga, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reikalavimai įsigaliotų vienu metu, taip nemažinant Lietuvos valstybės konkurencingumo. Be to, šiuo metu galiojančios Direktyvos Nr. 2015/849, reglamentuojančios finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevenciją, 11 straipsnyje  įtvirtinta ne mažesnė kaip 1 000 eurų riba kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui.  Esamu momentu,  700 eur ribos taikymas atitiktų galiojantį ES reguliavimą ir palaikytų proporcingą teisinę aplinką rinkos atžvilgiu. Taip pat, ribos taikymas nuo 0 eurų įmonėms užkrautų neproporcingą administracinę naštą, tačiau nesuteiktų apčiuopiamos naudos kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Esamu momentu, 700 eurų ribos taikymas veiksmingai apribotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas ir padėtų įmonėms taikyti rizika pagrįstą metodą, leidžiantį išteklius panaudoti ten, kur rizika yra didžiausia. Kartu pažymėtina, kad kriptoturto kaina yra nustatoma realiuoju laiku pasaulinėje biržoje, kainos yra absoliučiai atsekamos.   Pažymėtinas abejotinas priežiūros institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) – pasirengimas apdoroti išaugusius informacijos ir pranešimų srautus, tapatybės nustatymo ribą iš karto sumažinus nuo galiojančiame įstatyme nustatytos 1000 eurų ribos iki 0 eurų. Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų duomenimis, įprastai per metus bendrovės sulaukia vos kelių paklausimų iš FNTT pateikti duomenis, nors atliekama tūkstančiai operacijų. Nėra aiškių argumentų, kodėl priežiūrai yra reikalinga tokia didelė gausa duomenų, kurie galimai nebus tikrinami pilna apimtimi ar jais pasinaudojama pradėtų tyrimų tikslais (nors rinkos subjektams būtų sukuriama reikšminga administracinė našta prisitaikant prie naujų reikalavimų). Pabrėžtina, kad Įstatymo projekto tikslų padės pasiekti ir kitos projekto nuostatos, ypač susijusios su kapitalo didinimu, reikalavimų vadovaujantiems darbuotojams sustiprinimu, veiklos su Lietuva susiejimu, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimu ir kt. Šios nuostatos reikšmingai griežtins reikalavimus kriptoturto bendrovėms ir skaidrins šį sektorių, užtikrins priežiūros institucijų ir įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimą bei jų ryšį su Lietuva bei turėtų ženkliai sumažinti tų kriptovaliutų paslaugų teikėjų skaičių, kurių veiklos modeliai nėra tvarūs. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, slenksčio mažinimas nuo šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytos 1000 eurų ribos iki 700 eurų būtų nuoseklus žingsnis palaipsniui griežtinant reglamentavimą ir pasirengiant ateityje taikyti Europos Komisijos pasiūlyme dėl Reglamento nustatytą 0 eurų ribą bei nesukeltų šoko ir neatgrasytų investuotojų, išlaikytų Lietuvos kaip Fintech valstybės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir jas išdėstyti taip: 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.” „6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.“ „2. Pakeisti 9 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: 2. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 11 dalies 9 punktą. 9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta;“

Teikia

Seimo nariai                                                                                                                 Vytautas Mitalas

   Matas Maldeikis

Ingrida Šimonytė

Gintarė Skaistė

Andrius Bagdonas