LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PROJEKTO Nr. XIVP-419

2021-05-19  Nr. 109-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Agnė Gedraitytė, Greta Genelienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-19	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas), siekiama nustatyti, kad „darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą“, t. y. siekiama įtvirtinti imperatyvią taisyklę. Svarstytina, ar iš įstatymo projektu siūlomos taisyklės neturėtų būti numatyta ir išimtis, kad darbo sutarties šalys, esant tam tikroms svarbioms aplinkybėms, gali susitarti ir dėl kitokio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo būdo. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo teise, tokia išimtis galėtų nebūti taikoma asmenims, iš kurių vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo.	Nepritarti	Siekiant išvengti darbdavių galimo piktnaudžiavimo pasinaudojant tokia išimtimi, siūlytina Teisės departamento pastabai nepritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-19				2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekte ir jo lyginamajame variante reikėtų nurodyti įstatymą pasirašančio asmens pareigas.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-04-19				3. Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas turės įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba.	Pritarti	Projektas 2021 m. gegužės         11 d. buvo svarstytas Trišalėje taryboje
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-05-03				Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-419 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos  buhalterių ir auditorių asociacija 2021-04-25				Nepritariame darbo kodekso įstatymo projektui dėl šių priežasčių: 1. Verslas (įmonės ir individualią veiklą vykdantys asmenys) bus priverstas pirkti nepigias banko paslaugas dėl pinigų įnešimo, nors jam to anksčiau nereikėjo daryti. Bus dar viena našta skaidriam verslui. Bankomatų, kurie priimtų grynus pinigus nėra tiek daug, kad nesusidarytų reikšmingos darbo laiko sąnaudos grynų pinigų įnešimui. 2. Darbuotojai gavę bankiniu pavedimu darbo užmokesčio pajamas patirs papildomas sąnaudas dėl pinigų gryninimo. Ne visi atsiskaitymai Lietuvoje yra daromi per korteles ar per banką (kaimo vietovės, turgus, pinigai vaikams dėl maitinimo ir pan.) 3. Teisės aktas duoda naudą bankams ir orientuotas į bankų pajamų didinimą, o gyventojai ir skaidrią ekonominę veiklą vykdantys asmenys patirs didesnes sąnaudas. 4. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai neveikia kortelių terminalai ir maisto prekių parduotuvėje galimas atsiskaitymas tik grynais pinigais. 5. Algų mokėjimas grynais yra darbo imlesnis procesas nei algų mokėjimas per banką. Verslas jau senai didžiąją dalį algų moka per banką. Jis pasirenka algas mokėti grynais tik dėl veiklos specifikos arba jei didžioji įplaukų dalis yra grynais pinigais ir jam yra pigiau arba patogiau (pigiau) daryti mokėjimą grynais pinigais. Pavyzdžiui darbuotojas dirba su kasos aparatu ir mėnesio eigoje nuimtus pinigus nuo kasos negrąžino įmonei, toks negražinimas yra užskaitomas kaip algos išmokėjimas. Įvedus draudimą mokėti algą grynais, darbuotojas neturės jokių galimybių pasiimti algą anksčiau, nors įmonės vadovybė jam buvo davusi leidimą taip daryti. Algos išmokėjimas užtruks laike ir bus galimas tik po darbuotojo atsiskaitymo už kasos operacijas. 6. Kas moka šešėlines algas, jie senai oficialią algos dalį sumoka per banką. Toks pakeitimas niekaip nepakeis šešėlio, bet padidins bankų pajamas ir labiausiai apsunkins mažą verslą, kuriame visus darbus dirba tik keli darbuotojai.	Pritarti iš dalies	Siekiant užtikrinti gyventojams grynųjų pinigų prieinamumą, Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491. Priėmus įstatymą, gyventojams bus suteikta galimybė protingu atstumu visoje šalyje mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų. Šiuo metu į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį yra  įtrauktos būtiniausios paslaugos į kurias įeina ir grynųjų pinigų išmokėjimas bankomatuose. Pagal Lietuvos banko patvirtintą pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį, nustatyta, kad banko bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai turi būti galima išgryninti ne mažiau kaip 550 Eur. Atsižvelgiant į tai, klientams, kurie naudojasi pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijos bankomatuose neturėtų brangti, o susiklosčius kitais situacijai -  būtų siekiama, kad Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijoms bankomatuose nebūtų taikoma jokie papildomai mokesčiai.
2.	Anoniminis siūlymas gyventoju.puslapis@ gmail.com				Prašymas dėl įstatymo tobulinimo: 1) Reikėtų sudaryti išimtis Ūkininkams, kurie samdo vienadienius darbuotojus. 2) Reikėtų išspręsti situacijas, kai darbuotojas pradirbęs kelias dienas pradingsta ir neatsiima kortelės Darbdaviui neatsiskaičius laiku kyla teisinės pasekmės, o atsiskaityti nėra galimybės. Galėtų būti sukurta sistema tokiems atvejams. 3) Neišspręsti klausimai kai darbuotojas pradingsta ir negražina įmonės turto. Išmokėjus jam atlyginimą į sąskaitą turto gražinimas, ar žalos kompensavimas pasidarytų neįmanomas, ko pasėkoje netiesiogiai kentėtų likę dirbti įmonės darbuotojai dėl įmonėje patirtos žalos (mažėtų premija). 4) Reikalingas sukurti mechanizmas, kai darbdavio sąskaitos areštuotos, o darbdavys siekia sumokėti darbuotojams atlyginimą iš asmeninių lėšų, arba lėšų gautų grynais pinigais. Pavyzdžiui SODRA turi galimybė fiziniams asmenims nustatyti laisvai disponuojamą sumą, tai galėtų daryti ir juridiniams asmenims arba kai tokios darbdavio išmokėtos sumos visgi turėtų būti pripažįstamos kaip tinkamai išmokėtos. Priešingu atveju bus skatinamas šešėlis arba visiškas darbuotojų engimas, teisinantis įstatymais ir gręsiančiomis baudomis 5) Yra labai sudėtinga situacija su Antstolius turinčiais asmenimis, arba neteisėtais uždėtais ir ginčijamais sąskaitų apribojimais. Darbuotojas turintis analogiškų problemų neturės iš ko maitinti šeimos, nes Antstoliai dažnai piktnaudžiauja procesu be jokios atsakomybės, vilkina sprendimų priėmimą, neatlaisvina ir negrąžina lėšų. Teisminiai ginčai su antstoliu trunka ilgai, ko pasėkoje įmonė tikėtina neteks darbuotojo išėjusio dirbti į šešėlį. 6) Neišspręstas teisinis įstatymo apėjimas kai bus samdomas ne darbuotojas, o subtiekėjas. Tai yra darbuotojai virs individualią veiklą vykdančiais asmenimis ir tada jau darbo kodeksas nebegalios. Atkreipiame dėmesį, jog sąžiningam verslui (ypač smulkiam) nėra lengva uždirbti pelną. O toks griežtas įstatymo reikalavimas apsunkins galimybę darbdaviams rūpintis ir įmone, ir darbuotojais. Teks rinktis vieną. Pasilikus prie esamos formuluotės yra būtina sutvarkyti kitus teisės aktus apsaugant gerus ir sąžiningus darbuotojus ir darbdavius, nuo nesąžiningų valstybės atstovų veiklos. Nesąžiningas verslas visada ras kelią apeiti įstatymą, nes sąvoka su darbo santykiais susijusios išmokos yra ribota. Vekseliai, paskolos, avansai ūkio išlaidoms leis piktnaudžiauti. O sąžiningas darbdavys negalės duoti 20 eur darbuotojui, kad prekybos centre nupirktų visiems darbuotojams vandens. Kur bus priskiriami tokie mokėjimai?	Nepritarti	Esamas teisinis reglamentavimas įteisina praktiškai neribotus asmenų tarpusavio atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais, ko pasekoje asmenys, pasinaudodami šia teisine galimybe, turi palankias sąlygas vykdyti neskaidrią ūkinę-komercinę veiklą (dalyvauti „šešėlinėje ekonomikoje”), tokiu būdu slėpdami pajamas, išvengdami jų veiklos kontrolės ir atitinkamų mokestinių prievolių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siekiama stiprinti darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą, todėl išimtys neturėtų būti sudaromos.
3.	SMILTĖ RU, el. paštas: [email protected].				Viešojo maitinimo įmonė, kurios pajamos grynais yra apie 70 proc. ir miestelyje nebėra banko, turės vežti pinigus 30 km, kad juos įneštų į savo sąskaitą ir galėtų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Jau nekalbu, kad bankų mokesčiai LT yra nerealūs, o dar kur našta įmonei. Gi bet tokia finansinių išteklių reikalaujanti veikla didina pardavimų savikainą, o tai reiškia - didina pardavimo kainą. Norint išsilaikyti kainos turi būti konkurencingos ir "įkandamos". Vadinasi, iškyla klausimas, kiek ilgai išsilaikysi? Šiuo metu įmonė neturi automobilio. Vadinasi teks jį įsigyti ir naują darbuotoją samdyti, nes reikės pinigus vežti į banką. O kur aplinkos tarša be pagrindo! Dažnai pastebime, kad LT labai garsiai yra kalbama apie tvarius dalykus, jiems pasiekti norima "uždėti" didžiulius mokesčius, bet niekada nematomas platesnis vaizdas. Gi dauguma priimamų teisės aktų paliečia ir aplinkos taršą... Viliamės, kad mūsų išrinkti Seimo nariai TA priims atsakingai, matydami platų vaizdą.	Pritarti iš dalies	Siekiant užtikrinti gyventojams grynųjų pinigų prieinamumą, Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491. Priėmus įstatymą, gyventojams bus suteikta galimybė protingu atstumu visoje šalyje mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų. Šiuo metu į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį yra  įtrauktos būtiniausios paslaugos į kurias įeina ir grynųjų pinigų išmokėjimas bankomatuose. Pagal Lietuvos banko patvirtintą pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį, nustatyta, kad banko bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai turi būti galima išgryninti ne mažiau kaip 550 Eur. Atsižvelgiant į tai, klientams, kurie naudojasi pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijos bankomatuose neturėtų brangti, o susiklosčius kitais situacijai -  būtų siekiama, kad Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijoms bankomatuose nebūtų taikoma jokie papildomai mokesčiai.
4.	Lietuvos laivų savininkų  asociacija 2021-04-28				Lietuvos laivų savininkų asociacija (toliau – Asociacija) supranta Seimo narių susirūpinimą ir priežastis, paskatinusias siekti panaikinti grynųjų pinigų išmokėjimus darbuotojams. Dauguma laivybos kompanijų atsiskaito su darbuotojais ne grynaisiais, pervesdamos atlyginimą ar kitas išmokas, į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Tačiau tam tikrais atvejais, priklausomai nuo plaukiojimo regiono pvz. Afrikos ar Lotynų Amerikos uostuose, yra poreikis naudoti grynuosius dėl pačių jūrininkų patogumo. Šiuose regionuose ne visada jūrininkai gali išsiimti pinigus bankomatuose, taip pat atsiskaitymas už jūrininkams į laivus pristatomas prekes (pvz. asmeninės higienos priemonės) dažnai vykdomas ne vietine valiuta, o JAV doleriais ar Eurais. Pažymėtina, kad dėl COVID situacijos jūrininkų išėjimas į krantą yra ženkliai apribotas. Norime atkreipti dėmesį, kad mokėjimas grynaisiais yra numatytas tiek laivyboje naudojamose Tarptautinėje transporto federacijos (ang. ITF) standartinėse kolektyvinėse sutartyse, tiek ir Lietuvoje ratifikuotoje Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvencijoje dėl darbo jūroje (ang. MLC konvencija). Šios nuostatos yra įgyvendintos ir naujausiuose Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimuose: 89 straipsnis. Jūrininko darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimas kitiems asmenims 1. Laivo valdytojas turi užtikrinti, kad visas jūrininko darbo užmokestis ar jo dalis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galėtų būti pervedamos tiesiogiai kitiems asmenims banko pavedimu ar sumokamos kitomis priemonėmis. Darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, nustatomos konkrečios darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims sąlygos ir tvarka (darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų dalis arba dalys, jeigu pervedamas ne visas darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos; darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų, jų dalies arba dalių pervedimo periodiškumas, būdas ar priemonė) ir nurodomas konkretus asmuo ar asmenys, kuriems būtų pervedamas ar kitomis priemonėmis sumokamas jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys. 2. Jeigu jūrininkas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga reiso metu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims jūrininkas pateikia laivo kapitonui, o kapitonas šią informaciją raštu perduoda laivo valdytojui. 3. Jeigu jūrininkas yra laikomas nelaisvėje laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, laivo valdytojas užtikrina, kad jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nurodytam kitam asmeniui ar asmenims būtų pervedamos ar sumokamos kitomis priemonėmis visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jeigu jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Įgyvendinus Seimo narių siūlomą Darbo kodekso pakeitimą, kiltų klausimas, ar Prekybinės laivybos įstatymas turėtų pirmenybę Darbo Kodekso atžvilgiu, kaip specialusis įstatymas: Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnis. Teisės aktai, taikomi prekybinėje laivyboje 1. Lietuvos Respublikos ir kiti teisės aktai Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja teisės aktams valstybės, kurios teritorijoje yra minėti laivai, arba šis įstatymas nenumato kitaip. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos. Darbo Kodekso 3 straipsnis. Lietuvos darbo teisės šaltiniai 1. Darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. 2. Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nors atsiskaitymo grynaisiais poreikis Lietuvos laivybos kompanijose yra minimalus, grynųjų pinigų išmokėjimo būdas yra numatytas tarptautinėje teisėje ir praktikoje. Todėl manytume, kad reiktų išlaikyti grynųjų pinigų išmokėjimo galimybę, įvedant tam tikrus saugiklius, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume papildyti  projektą nuoroda, kad šio Darbo Kodekso straipsnio nuostatos netaikomos, jei kiti teisės aktai numato kitaip.	Siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete
5.	Lietuvos smulkiojo ir verslo taryba				Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-419 (dėl draudimo mokėti darbo užmokestį grynais pinigais). Nepritariame darbo kodekso įstatymo projektui dėl šių priežasčių: 1. Verslas (įmonės ir individualią veiklą vykdantys asmenys) bus priverstas pirkti nepigias banko paslaugas dėl pinigų įnešimo, nors jam to anksčiau nereikėjo daryti. Bus dar viena našta skaidriam verslui. Bankomatų, kurie priimtų grynus pinigus nėra tiek daug, kad nesusidarytų reikšmingos darbo laiko sąnaudos grynų pinigų įnešimui. 2. Darbuotojai gavę bankiniu pavedimu darbo užmokesčio pajamas patirs papildomas sąnaudas dėl pinigų gryninimo. Ne visi atsiskaitymai Lietuvoje yra daromi per korteles ar per banką (kaimo vietovės, turgus, pinigai vaikams dėl maitinimo ir pan.) 3. Teisės aktas duoda naudą bankams ir orientuotas į bankų pajamų didinimą, o gyventojai ir skaidrią ekonominę veiklą vykdantys asmenys patirs didesnes sąnaudas. 4. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai neveikia kortelių terminalai ir maisto prekių parduotuvėje galimas atsiskaitymas tik grynais pinigais. 5. Algų mokėjimas grynais yra darbo imlesnis procesas nei algų mokėjimas per banką. Verslas jau senai didžiąją dalį algų moka per banką. Jis pasirenka algas mokėti grynais tik dėl veiklos specifikos arba jei didžioji įplaukų dalis yra grynais pinigais ir jam yra pigiau arba patogiau (pigiau) daryti mokėjimą grynais pinigais. Pavyzdžiui darbuotojas dirba su kasos aparatu ir mėnesio eigoje nuimtus pinigus nuo kasos negrąžino įmonei, toks negražinimas yra užskaitomas kaip algos išmokėjimas. Įvedus draudimą mokėti algą grynais, darbuotojas neturės jokių galimybių pasiimti algą anksčiau, nors įmonės vadovybė jam buvo davusi leidimą taip daryti. Algos išmokėjimas užtruks laike ir bus galimas tik po darbuotojo atsiskaitymo už kasos operacijas.	Pritarti iš dalies	Siekiant užtikrinti gyventojams grynųjų pinigų prieinamumą, Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491. Priėmus įstatymą, gyventojams bus suteikta galimybė protingu atstumu visoje šalyje mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų. Šiuo metu į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį yra  įtrauktos būtiniausios paslaugos į kurias įeina ir grynųjų pinigų išmokėjimas bankomatuose. Pagal Lietuvos banko patvirtintą pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį, nustatyta, kad banko bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai turi būti galima išgryninti ne mažiau kaip 550 Eur. Atsižvelgiant į tai, klientams, kurie naudojasi pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijos bankomatuose neturėtų brangti, o susiklosčius kitais situacijai -  būtų siekiama, kad Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijoms bankomatuose nebūtų taikoma jokie papildomai mokesčiai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir  pasiūlymai:

6.1. Komiteto sprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, siūlyti pagrindiniam Komitetui Projektą sujungti su Projektu Nr. XIIIP-4528 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą patobulintą projektą Nr. XIVP-419(2), atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė.

6.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2021-05-19	1			Argumentai:         Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą projekto formuluotę „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos“ nepatenka dienpinigiai ir komandiruočių išlaidos, taip pat perkeliant projektu Nr. XIIIP-4528 nuostatas dėl dienpinigių mokėjimo pavedimu, siūlytina šią formuluotę atitinkamai papildyti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –1, susilaikė –1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Mitalas, L. Jonaitis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                     Mykolas Majauskas

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė