LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 2, 3, 5, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 40, 43, 44, 48, 50, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 70 1 , 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 651, 681 IR 702 STRAIPSNIAIS IR 6, 7, 8, 18, 26, 38, 39, 49, 50 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 2, 3, 9, 10, 23, 24, 28, 31, 33, 34, 37, 41, 42, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 511 IR 541 STRAIPSNIAIS IR 29, 30, 38, 39 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 121, 122, 251, 731 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 11 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. IX-1068 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Tarptautinė finansų krizė paskatino tarptautiniu mastu peržiūrėti finansų sektoriaus reguliavimą ir riziką ribojančią priežiūrą. Bazelio bankų priežiūros komitetas priėmė naujų kredito įstaigų ir investicinių įmonių riziką ribojančių reikalavimų paketą (Bazelis III), kuris įgyvendinamas Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu. Šiuo tikslu 2013 m. birželio 26 d. buvo priimti ES teisės aktai - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 648/2012 (toliau – Reglamentas 575/2013). Direktyva 2013/36/ES ir Reglamentu 575/2013 siekiama užtikrinti vieningą riziką ribojančių reikalavimų taikymą ES vidaus rinkoje, skatinti priežiūros praktikos konvergenciją bei sustiprinti ES finansų sektoriaus stabilumą ir atsparumą finansų krizėms.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 3, 5, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 48, 50, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 70 1 , 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 651, 681 , ir 702 straipsniais ir 6, 7, 8, 18, 26, 38, 39, 49, 50 straipsnių pripažinimo netekusias galios įstatymo projekto (toliau – Bankų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 9, 10, 23, 24, 28, 31, 33, 34, 37, 41, 42, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 511 ir 541 straipsniais ir 29, 30, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 straipsnių, VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121, 122 , 251 , 731 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 11 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 priedo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – į Lietuvos Respublikos teisę perkelti Direktyvos 2013/36/ES nuostatas ir šiuo tikslu peržiūrėti galiojančiame įstatyme nustatytus veiklos licencijų išdavimo kredito įstaigoms reikalavimus, atsisakyti riziką ribojančių normatyvų ir kai kurių reikalavimų kapitalui reglamentavimo įstatyme, kadangi šie reikalavimai nustatyti tiesioginio taikymo ES teisės akte - Reglamente 575/2013, nustatyti priemones, skirtas makrolygio ir sisteminės rizikos valdymui bei procikliškumo poveikio reguliavimui, sustiprinti priežiūros institucijos teises atliekant riziką ribojančią priežiūrą, patikslinti poveikio priemones už nustatytus pažeidimus ir peržiūrėti baudų dydžius, nustatyti reikalavimus keitimuisi informacija ir bendradarbiavimui su Europos priežiūros institucijomis, Europos Komisija, Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau - ESRV), su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis bei nustatyti kitas priemones, stiprinančias kredito įstaigų ir investicinių įmonių stabilumą ir jų atsparumą krizėms.
2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektų parengimą koordinavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387, el. paštas [email protected]) Finansinių paslaugų skyriaus (vedėja – Laima Šikšnelytė, tel. 219 9169, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalija Guseva, tel. 239 0282, el. paštas [email protected]. Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Priežiūros politikos skyriaus (vedėja – Renata Bagdonienė, tel. 268 0560, el. paštas [email protected]) vyriausiasis juriskonsultas Marius Palikša, tel. 268 0965, el. paštas [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti klausimai.
Dabartinis reguliavimas aptariamas 4 punkte aiškinant naujas nuostatas ir siūlomus pakeitimus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Veiklos riziką ribojančių reikalavimų peržiūra
Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžiai bei jų apskaičiavimo metodika nustatyta tiesiogiai taikomame Reglamente 575/2013, įstatymų projektais siūloma panaikinti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas atitinkamas nuostatas, jas pakeičiant nuorodomis į minėtą reglamentą. Riziką ribojančiais reikalavimais siekiama užtikrinti saugesnę kredito įstaigų ir investicinių įmonių veiklą, riboti perteklinės rizikos prisiėmimą, padidinti nuostolių absorbavimo galimybes kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuosavomis lėšomis, turima likvidaus turto atsarga ir sudarytais kapitalo rezervais ir tokiu būdu geriau pasirengti nepalankiems pokyčiams rinkoje. Reglamente nustatomi bendri ES vidaus rinkai rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti didesnius veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius - didesnius rizikos koeficientus nekilnojamojo turto pozicijoms, reikalauti sustiprinti nuosavų lėšų dydį, jų kokybę tokiu būdu, kad patirtus nuostolius būtų galima padengti nuosavomis lėšomis. Pagal Reglamentą 575/2013, kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms bus taikomi tokie rizikos ribojimo reikalavimai:
Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų rizikos ribojimo reikalavimai yra nustatyti ir turi būti taikomi visoms jų pozicijoms pagal Reglamentą 575/2013, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo įstatymais ribojant investicijų vertę į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, taip pat į juridinio asmens įstatinį kapitalą ir (arba) balsavimo teisių dalį. Atitinkamai Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiais galios atitinkamų galiojančių įstatymų 49 ir 50 straipsnius bei 38 ir 39 straipsnius.
Makrolygio ir sisteminės rizikos valdymo bei procikliškumo poveikio reguliavimo priemonės
Bankų įstatymo projektu, Centrinės kredito unijos įstatymo projektu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektu nustatomi makrolygio ir sisteminės rizikos ribojimo priemonės - reikalavimai bankams, Centrinei kredito unijai ir finansų maklerio įmonėms apskaičiuoti ir sudaryti šiuos kapitalo rezervus:
• anticiklinį kapitalo rezervą (rezervo dydis 0% – 2,5% nuo institucijos pagal riziką įvertinto turto);
• kapitalo apsaugos (rezervo dydis 2,5% nuo institucijos pagal riziką įvertinto turto);
• pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų rezervą (rezervo dydis 1% – 3,5% nuo institucijos pagal riziką įvertinto turto);
• kitų sisteminės svarbos institucijų rezervą (iki 2% nuo institucijos pagal riziką įvertinto turto). Rezervas gali būti taikomas vietinės svarbos institucijoms;
• sisteminės rizikos rezervą (iki 3% nuo pagal riziką įvertinto turto), skirtas sumažinti viso bankų sektoriaus ar atskirų jo dalių sisteminę riziką;
Kapitalo rezervų paskirtis – reguliuoti ekonomikos ciklą, apsaugoti finansų sistemą nuo sutrikimo rizikos, galinčios turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir ekonomikai. Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika būtų nustatomi vadovaujantis Reglamentu 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.
Valdymo ir kontrolės sistemos stiprinimas, informavimo apie pažeidimus sistemos nustatymas
Kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių valdymo patikimumui stiprinti bei pažeidimų prevencijai įtvirtinti, kredito įstaigoms (bankams ir Centrinei kredito unijai) ir finansų maklerio įmonėms nustatomi reikalavimai turėti atlygio komitetą, o dideliems bankams ir Centrinei kredito unijai, priežiūros institucijai nurodžius - turėti skyrimo į pareigas komitetą. Taip pat siūloma kredito įstaigas ir finansų maklerio įmones įpareigoti įdiegti priemones, kurios leistų banko darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu banko viduje pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektuose numatoma, kad priežiūros institucija nustatys priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą taip sustiprinant priežiūros efektyvumą. Siekiant užtikrinti veiksmingą kredito įstaigos prisiimamos rizikos valdymą ir kontrolę stebėtojų tarybai pavedama nustatyti skolinimo kredito įstaigos vadovams ir su vadovais susijusiems asmenims dydžius, sąlygas ir tvarką.
Priežiūros institucijos bendradarbiavimas
Bankų įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas dėl glaudesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo priimant bendrą sprendimą dėl filialo pripažinimo svarbiu ir atliekant svarbių filialų priežiūrą ir priimant bendrą sprendimą likvidumo priežiūros srityje.
Taip pat nustatomi reikalavimai bendradarbiauti bei keistis informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, kai vykdoma Lietuvoje licencijuotų bankų, teikiančių paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįsteigus filialo ar per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą, priežiūra. Reikalaujama tinkamai atsižvelgti į gautą informaciją rengiant priežiūros programą, o kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms aktualią informaciją teikti nedelsiant, kai tik praktiškai tą įmanoma padaryti. Finansinių priemonių rinkų įstatymo projekte reglamentuojama, kad šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir finansų maklerio įmonėms (analogiška nuostata dėl konsoliduotos priežiūros reikalavimų taikymo mutatis mutandis jau yra Centrinės kredito unijos įstatyme).
Siekiant stiprinti bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygiu, Bankų įstatymo projektu siūloma nustatyti sąlygas, kuriomis finansų sistemos stabilumo užtikrinimo tikslais priežiūros institucijai leidžiama keistis informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, kitomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis ir Europos Sąjungos institucijomis.
Priežiūros institucijos galių stiprinimas
Bankų įstatymo, Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektais siūloma stiprinti priežiūros institucijų galias, peržiūrint priežiūros institucijos teises, poveikio priemones, privalomus nurodymus bei baudų reglamentavimą. Siūloma nustatyti naujas priežiūros institucijos teises, tokias kaip nuolatinio priežiūros institucijos atstovo banko ar Centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti skyrimas, teisė reikalauti teikti informaciją net jei tokia informacija sudaro komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių, teisė vykdant tyrimus reikalauti pateikti dokumentus, tikrinti buhalterinės apskaitos registrus, gauti tikrinamų asmenų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus, apklausti kitus (sutinkančius būti apklaustais) susijusius asmenis.
Papildomas priežiūros institucijos privalomų nurodymų bankams, Centrinei kredito unijai, finansų maklerio įmonėms sąrašas: dėl kapitalo ir tinkamų kapitalo rezervų sudarymo; vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesų pagerinimo; kintamos atlygio dalies, mokamos banko, Centrinės kredito unijos ar finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, sumažinimo, jei tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu; grynojo pelno naudojimo nuosavam kapitalui stiprinti; dividendų mokėjimo akcininkams apribojimo ar nutraukimo; specialiųjų likvidumo reikalavimų vykdymo.
Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūloma tikslinti nuostatas dėl priežiūros institucijų galimų taikyti nuobaudų ir jų taikymo tvarkos: priimant sprendimus dėl poveikio priemonių turėtų būti įvertintas pažeidėjo finansinis pajėgumas ir atsižvelgiama į dėl pažeidimo gautų pajamų dydį, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Siekiant įgyvendinti proporcingumo principą itin rimtų pažeidimų atveju, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios kredito įstaigos, siūloma nustatyti naujas skiriamų baudų „lubas“. Galiojančiuose Bankų įstatyme ir Centrinės kredito unijos įstatyme baudų dydžiai už pažeidimus yra nustatyti nuo 0,1 procento iki 2 procentų nuo metinių įstaigos pajamų. Bankų įstatymo projektu ir Centrinės kredito unijos įstatymo projektu siūlomos naujos baudų ribos: 1) juridiniams asmenims ir užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtiems filialams iki 10 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims - iki 5 mln. eurų baudą. Bauda juridiniam asmeniui ar užsienio banko filialui, priklausančiam globojančiai grupės įstaigai, nustatoma nuo pagrindinės globojančios grupės įstaigos pajamų, nurodytų praėjusių metų grupės konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje. Naujomis nuobaudų taisyklėmis siekiama įgyvendinti Direktyvos 2013/36/ES reikalavimus administracinio sankcionavimo režimams, kuriais turi būti užtikrinama, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės, jų veiklą kontroliuojantys subjektai ir tų įstaigų valdymo organų nariai laikytųsi Reglamentu 575/2013 nustatytų riziką ribojančių reikalavimų.
Administracinės naštos mažinimas.
Bankų įstatymo projektu, be kita ko, siūloma sumažinti administracinę naštą bankams supaprastinant licencijavimo procedūrą ir reikalavimus informacijos atskleidimui.
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bankų įstatymą bankas gali būti registruojamas tik po to, kai yra gavęs priežiūros institucijos leidimą jį įsteigti, o teikti finansines paslaugas - tik po įsisteigimo gavęs licenciją. Bankų įstatymo projektu, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti tokio dvipakopio licencijavimo, suteikti teisę jau veikiantiems juridiniams asmenims, nusprendusiems vykdyti kredito įstaigų veiklą, kreiptis dėl licencijos išdavimo nesteigiant kito juridinio asmens, o naujai steigiamiems juridiniams asmenims suteikti teisę gauti veiklos licenciją vienu etapu. Pagal siūlomas nuostatas steigiamas bankas galės būti registruojamas juridinių asmenų registre, o jei licencija išduodama veikiančiam juridiniam asmeniui - atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi - priežiūros institucijai išdavus licenciją.
Kartu mažinama atvejų, kai reikalaujama gauti priežiūros institucijos leidimą banko įstatų pakeitimų įregistravimui juridinių asmenų registre. Tokį leidimą reikės gauti tik tais atvejais, kai keičiamos įstatų nuostatos, susijusios su įstatinio (akcinio) kapitalo dydžiu (šiuo metu – ir kai keičiamos įstatų nuostatos dėl banko pavadinimo, banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos ir kt.).
Be to, siūloma atsisakyti įpareigojimo bankams teikti priežiūros institucijai perteklinę informaciją apie įsteigtus filialus ar atstovybes.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo pakeitimai
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2013/36/ES panaikina anksčiau tam tikrus rizikos ribojimo reikalavimus nustačiusias direktyvas 2006/48/EB ir 2006/49/EB bei konsoliduoja juos vienoje vietoje, būtina atitinkamai pakeisti šias direktyvas perkėlusių kitų teisės aktų, t.y. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo, priedus, kuriuose nuorodos į panaikintas direktyvas pakeičiamos nuoroda į Direktyvą 2013/36/ES. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme siūlomas dar vienas pakeitimas: vietoje pareigos valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, laikytis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų riziką ribojančių reikalavimų numatoma platesnė pareiga laikytis Reglamente Nr. 575/2013 ir kituose (t.y. tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, kurios buvo perkeltos į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Finansų įstaigų įstatymą arba nesikeitė priėmus Direktyvą 2013/36/ES, arba buvo perkeltos įdedant nuorodas į kitus teisės aktus (keičiamus šiuo įstatymo projektų paketu), kiti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo pakeitimai nėra reikalingi.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai sumažins administracinę naštą verslui, siekiančiam pradėti vykdyti bankinę veiklą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų nereikės pakeisti ar panaikinti.
9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis LR valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. Taip pat šiuo metu jau yra priimti ar dar yra rengiami Europos Komisijos įgyvendinamieji teisės aktai.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus.
13. Įstatymų projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
—
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
„riziką ribojantys reikalavimai“
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
________