LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 IR 3.269 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

    ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-356)

2017 m. liepos 5 d.  

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;  Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 

 

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)

1

 

 

1.        Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.151 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (toliau – tėvystės nuginčijimas) taip pat gali valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kartu pareiškiant ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pritarti

 

 

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

1

 

 

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog CK ir šiuo metu yra įtvirtintas pakankamai platus ratas asmenų, kurie gali reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Visi šie asmenys laikytini turinčiais tiesioginį suinteresuotumą dėl tėvystės nuginčijimo, nes visi šie asmenys galimai yra tiesiogiai susiję su tėvystės teisiniais santykiais. Manytina, jog toks reguliavimas atitinka Europos Tarybos šeimos teisės ekspertų komiteto parengtoje Baltojoje knygoje „Dėl tėvystės nustatymo ir jos teisinių padarinių“ 11 principo 3 dalies nuostatą, jog teisė ginčyti tėvystę turi būti suteikta tėvui ir vaikui arba jo atstovui. Šią teisę valstybės savo nuožiūra taip pat gali suteikti vaiko motinai ir kitiems asmenims, kurių reikalavimai pagrįsti specifiniais interesais, ypač asmenims, siekiantiems nustatyti savąjį tėvystės ryšį su vaiku.

Tuo tarpu papildžius subjektų, galinčių reikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ratą, ir tarp subjektų nurodžius valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, susidarytų paradoksali situacija, kai juridinis asmuo, neturintis jokių tiesioginių sąsajų su tėvystės teisiniu institutu galėtų įsiterpti į šeimos – tėvystės, motinystės teisinius santykius ir, remdamasis vien tik savo subjektyvia nuomone, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tikėtinai atitinka vaiko interesus, ginčyti tėvystę. Pastebėtina, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad: „Kiekvienas  turi teisę  į  tai,  kad  būtų  gerbiamas  jo asmeninis  ir jo šeimos gyvenimas,  buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.“ O šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad: „Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Tokiu būdu, galima išskirti tris kriterijus, kurių privaloma laikytis siekiant nepažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kai siekiama suteikti teisę tam tikrai valstybės institucijai įsiterpti į šeimos gyvenimą:

-          pirmasis: įsiterpimas į šeimos gyvenimą galimas tuo atveju, jei jis yra nustatytas įstatymu;

-          antrasis: įsiterpimas į šeimos gyvenimą galimas tik tuo atveju, jei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje;

-          trečiasis: įsiterpimas į šeimos gyvenimą galimas tik siekiant teisėtų tikslų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiamas reguliavimas atitinka tik pirmąjį iš kriterijų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, t.y. galimybė įsiterpti į šeimos gyvenimą siūloma nustatyti įstatymu. Tuo tarpu, kitų dviejų būtinų kriterijų teisinis reguliavimas neatitinka, nes nei iš reguliavimo turinio, nei iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teisė reikšti ieškinius dėl tėvystės nuginčijimo yra būtina demokratinėje visuomenėje ir kokių teisėtų tikslų siekiama teikiamu teisiniu reguliavimu.

Apibendrinant išdėstytas pastabas manytina, jog teikiamas reguliavimas galimai neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų.

Pritarti

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

1

 

 

Antra, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės analogiškos nuostatos toms, kurios įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Be to, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis nedviprasmiškai nustato, jog „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ Toks tiesioginis tėvystės ir motinystės teisių įtvirtinimas neabejotinai suponuoja ypatingą šių teisių apsaugą. Suprantama, jog kaip ir dauguma žmogaus teisių, taip ir tėvystė bei motinystė nėra absoliučios teisės. Šios teisės gali būti ribojamos, tačiau, kaip ne kartą nurodyta Konstitucinio Teismo doktrinoje: „<...> pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2011 m. liepos 7 d. nutarimas ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog deramai nepapildžius teikiamo reguliavimo, kad jis atitiktų Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodytus kriterijus, turėtų būti svarstoma aptariamos projekto nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms.

Pritarti

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

1

 

 

Trečia, jeigu nebūtų atsisakyta projekto nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės nuginčyti tėvystę (motinystę), keičiant CK 3.151 straipsnio 1 dalį, būtina pakeitime nurodyti pagrindą vaiko teisių apsaugos institucijai pareikšti ieškinį. Taip pat siūlytina nustatyti pasekmes vaiko teisių apsaugos institucijai tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad tėvystės (motinystės) ginčijimas neatitiko vaiko interesų, o vaiko interesus atitinka esama tėvystė (motinystė), t.y. ar vaiko teisių apsaugos institucija būtų įpareigota atlyginti padarytą neturtinę žalą vaikui ir jo tėvui (motinai) ar vienam iš jų.

 

Pritarti

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

1

 

 

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko kilmė iš motinos nustatoma pagal vaiko gimimo faktą, kurį patvirtina medicinos įstaigos pažymėjimas apie vaiko gimimą. Šis faktas nėra ginčo objektu. Motinystė nuginčijama retai, pavyzdžiui vaikų sukeitimo ar surogatinės motinystės atveju. Taigi motinystė ir nustatoma retai, tik išimtinais atvejais, išvardintais CK 3.139 straipsnio 4 dalyje.

 

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

1

 

 

Penkta, CK 3.151 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauja pastraipa. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis teisės normos pastraipomis nedėstomos. Aptariama teisės norma arba turėtų būti atskira straipsnio dalimi, arba dėstoma keičiamoje straipsnio dalyje, neišskiriant jos į atskirą pastraipą.

Pritarti

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

3

 

 

2.        Projekto 3 straipsnyje dėstomoje CK 3.163 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „galimų ad hoc globėjų sąrašą, taikomą visoje Lietuvos Respublikoje sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pritarti

 

2.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

3

 

 

Pirma, kelia abejonių, jog siūloma įtvirtinti nuostatą, kad ad hoc globėjų sąrašas turėtų būti tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, nes tai reikštų, kad kiekvieną kartą, kai į šį sąrašą būtų įtraukiamas naujas ad hoc globėjas, ar kuris nors iš globėjų būtų iš jo išbraukiamas, šis sąrašas kiekvieną kartą iš naujo turėtų būti patvirtintas, o senasis sąrašas - pripažintas negaliojančiu. Tokio reikalavimo proporcingumas kelia abejonių, be to, galimai tai sukeltų nereikalingos sumaišties ir gaišimo teismo proceso metu, nes teismas privalėtų kiekvienu atveju reikalauti įrodymų, jog sąrašas yra patvirtintas ir galiojantis.

Pritarti

 

2.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

3

 

 

Antra, pastebėtina, jog nėra aišku, ką norėta pasakyti nuostatoje nustatant, jog globėjų sąrašas yra taikomas visoje Lietuvos Respublikoje sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko. Nėra aišku kaip toks sąrašas turėtų ir galėtų būti taikomas bei kokia jo taikymo esmė. Galbūt, norėta nustatyti, jog nagrinėjantis bylą teismas gali skirti ad hoc globėju bet kurį įrašytą į šį sąrašą globėją. Tačiau ši prielaida yra tik viena iš galimų prielaidų apie nuostatos prasmę. Be to, neaišku, ar turima omenyje, kad sąrašas bus vienas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal atskirus administracinius vienetus, ar kad bus galimybė skirti vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji viena pvz., Vilniuje, globėją iš pvz., Klaipėdos. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu atskleistina normos prasmė, kad ją būtų įmanoma pritaikyti praktiškai.

Pritarti

 

2.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

3

 

 

Trečia, projekto 3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

4,5

 

 

3.         Svarstytina ar projekto 4 ir 5 straipsniais pakeitus CK 3.172 ir 3.176 straipsnius ir šiuo pakeitimu išplėtus giminaičių, turinčių teisę bendrauti su vaiku, ratą bei atsižvelgiant į tėvų asmeninių teisių apibrėžtį, nederėtų panaikinti vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, o galutinio sprendimo teisę suteikti išimtinai tik teismams.

Nepritarti

Pastaba neteko aktualumo priėmus 2017-03-30 pakeitimus. Siūloma atsisakyti CK 3.172 straipsnio ir 3.176. straipsnių pakeitimo

3.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

4,5

 

 

Pastebėtina ir tai, kad siūloma nustatyti, jog vaikams turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su tiesiosios linijos giminaičiais „ir (ar)“ šoninės linijos giminaičiais. Atsižvelgiant į nuostatos esmę nėra aišku, kokiu tikslu šioje nuostatoje vartojamas jungtukas „ar“. Manytina, jog šis jungtukas yra perteklinis.

Pritarti

Siūloma, atsižvelgiant į jau 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus, svarstomame projekte atsisakyti CK 3.172 straipsnio ir 3.176 straipsnių pakeitimo.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

6

 

 

4.        Svarstytina, ar aiškinamajame rašte pateiktas projekto 6 straipsniu keičiamo CK 3.182 straipsnio 3 dalies keitimo pagrindimas yra pakankamas. Vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras ir be CK pakeitimo gali priminti tėvams apie jų pareigas.

Pritarti

Projektu XIIIP-288 buvo siūlyta atitinkama nuostata, tačiau klausymu metu, nutarta tobulinant projektą, atsisakyti šių pataisų.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

7

 

 

  Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti CK 3.183 straipsnio 4 dalį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas.

Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui.

Nepritarti

Ši pastaba diskutuota svarstant projektą XIIP-322. Projektui buvo pritarta ir nustatyta, kad Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.“. Taigi, atsižvelgiant kad projektu siūloma nuostata jau buvo priimta, siūloma išbraukti 7 straipsnį.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

8

 

 

6.    Projekto 8 straipsniu siūloma nauja redakcija išdėstyti CK 3.209 straipsnį. Kai kurios straipsnio nuostatos diskutuotinos.

Pritarti

 

6.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Pirma, neaišku, kodėl reikia papildyti straipsnio 2 ir 5 dalis, akcentuojant vaiko gyvenimą su tėvu ar motina (įtėviu ar įmote), kurio sutuoktinis nori vaiką įvaikinti, taip įtvirtinant būtiną įvaikinimo sąlygą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojančios nuostatos ne visiškai užtikrina vaiko interesus, kad jį galėtų įvaikinti tik biologinės motinos (tėvo) sutuoktinis. Kodėl siūloma pakeisti 5 dalį, nėra paaiškinama. Pastebėtina, kad galiojanti teisės norma netrukdo biologinės motinos sutuoktiniui įvaikinti vaiką, be to, sprendimą priima teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Pritarus projekte pateiktai nurodytų dalių redakcijai, įstatymas tampa neaiškus, todėl gali būti skirtingai interpretuojamas ir sukelti daug teisės normos taikymo sunkumų.

Pritarti

 

6.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

8

 

 

Antra, taisytinos formuluotės „įrašyti į įvaikinamų galimų įvaikinti vaikų apskaitą“, „Įvaikintą įvaikinti vaiką“.

Pritarti

 

6.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

8

 

 

Trečia, neaišku, kokie ginčai turimi omenyje straipsnio 6 dalyje: ginčai iki pareiškimo dėl įvaikinimo padavimo teismui, padavus pareiškimą dėl įvaikinimo teismui ar teismui priėmus sprendimą dėl įvaikinimo. Pastebėtina, kad įvaikinimo bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, gali įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo ir dalyvauti byloje kaip pareiškėjai (Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 3 dalis). Jeigu šia nuostata norima įtvirtinti kriterijus, į kuriuos teismas, nuspręsdamas, kurio iš pareiškėjų prašymas įvaikinti tenkinamas, ar įvaikinimo institucija, teikdama teismui išvadą, turi atsižvelgti, tai nuostata atitinkamai redaguotina.

Pritarti

.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

9

 

 

7.   Projekto 9 straipsnyje dėstomos CK 3.210 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos.

Atsižvelgti

Atsižvelgti į LR Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus.

7.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Pirma, atsižvelgiant į CK 3.246 straipsnio 3 dalies ir 3.269 straipsnio 5 punkto nuostatas, siūlytina vietoj formuluotės „jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais“ įrašyti formuluotę „jeigu jų, kaip vaiko globėjų (rūpintojų) įgaliojimai nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais“.

Atsižvelgti

Atsižvelgti į LR Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus.

7.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Antra, vietoje formuluotės „asmenys nuo kurių buvo atskirtas vaikas“ siūlytume įrašyti formuluotę „asmenys nuo kurių yra atskirtas vaikas“, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams nesant jų kaltės (dėl ligos ir pan.). Tuo atveju, jeigu tėvai kalti, turi būti taikomas ne atskyrimas, bet tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgti

Atsižvelgti į LR Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus.

7.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.217 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą. Taigi asmuo, sergantis kuria nors liga, kuri įrašyta į nurodytą sąrašą, taip pat negali būti įvaikintojas.

Atsižvelgti

Atsižvelgti į LR Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

9

 

 

8.   Projekto 9 straipsniu keičiamoje kodekso 3.210 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamos sąlygos, kurioms esant, asmenys negali būti įvaikintojais. Pabrėžtina, kad šioje dalyje numatytos ribojančios sąlygos, susijusios su asmens teistumu už sąrašo principu nurodytas nusikalstamas veikas, turi būti patikslintos:

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Pirma, projekto 9 straipsniu keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įvaikintojais negali būti „<...> taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti teisiamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet, pavyzdžiui, neįrodžius jo kaltės, asmuo gali būti išteisintas. Atsižvelgiant į tai, cituojama formuluotė tikslintina, siejant ją ne su procesu (past. – faktu, kad buvo teisiamas), o su nuteisimo rezultatu – žodį „teisti“ keičiant žodžiu „nuteisti“. Atitinkamai pakoregavus terminą, būtų atsižvelgta ir į Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bei Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) terminiją. Neatsižvelgus į šią pastabą, kiltų pagrįstų abejonių dėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais

8.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Antra, nusikalstamų veikų sąrašui, pateiktam keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje („<...> nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais <...>“) trūksta pagrįstumo ir nuoseklumo. Sąrašo pradžioje nurodomi du BK specialiosios dalies skyriai, po jų vardinant atskirų nusikalstamų veikų požymius (past. – nėra nurodomi BK straipsniai, jų dalys, straipsnių pavadinimai ir pan.). Pažymėtina, kad dalis iš šiame sąraše vardinamų nusikalstamų veikų požymių patenka į minimus BK XXI ir XXIII skyrius (pavyzdžiui, „veikos, susijusios su vaiko seksualiniu išnaudojimu“), tačiau kita dalis nepatenka (pavyzdžiui, nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėtys yra įtvirtintos BK XVII skyriuje; nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys – BK XVIII skyriuje; kai kurios nusikalstamų veikų, „susijusių su vaikų pornografija, ar prostitucija“ sudėtys įtvirtintos BK XLIV skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ ir kt.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sąrašo principu vardinamos nusikalstamos veikos nėra apibrėžiamos, nurodant tikslius jų pavadinimus, ir atitinka tik dalį atskirų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Toks reguliavimas gali sukelti normos taikymo sunkumų, kai praktikoje nebus aišku, kuris BK straipsnis ar jo dalis patenka į CK 3.210 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įvaikinimą ribojantį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, rekomenduotina CK 3.210 straipsnio 4 dalyje pateiktą nusikalstamų veikų sąrašą tikslinti, nurodant konkrečius BK skyrių pavadinimus. Siekiant, kad įvaikintojais negalėtų būti asmenys, nuteisti ne už visas konkrečiame BK skyriuje įtvirtintas nusikalstamas veikas, rekomenduotina CK 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodyti tikslius BK specialiosios dalies straipsnius, jų pavadinimus, ir, jeigu reikia, konkrečias šių straipsnių dalis.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Trečia, keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė – „<...> neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes <...>“. „Teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybių“ terminas yra naujadaras, nevartojamas nei BK, nei BPK, dėl to gali būti nevienareikšmiai suprantamas. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar šia nuostata akcentuojamas teistumo išnykimo ar panaikinimo faktas, ar aplinkybės „kaip“ teistumas išnyko ar buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina formuluotę supaprastinti, atsisakant joje žodžio „aplinkybės“ – „neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko ar buvo panaikintas“.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Ketvirta, nėra aišku, ar formuluotė „<...> neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes <...>“ yra siejama tik su nusikalstamomis veikomis žmogaus gyvybei[1], ar ir su kitomis keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje išvardintomis nusikalstamomis veikomis.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Penkta, teisinio reguliavimo sistemiškumo prasme nėra pagrįsta, jog viena iš įvaikinimą ribojančių sąlygų yra absoliuti ir susieta su nuteisimo už nusikaltimą žmogaus gyvybei faktu (nesvarbu, ar teistumas išnykęs ar panaikintas), o nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai[2] padarymo sąlyga nėra absoliuti ir siejama ne su nusikaltimo padarymo faktu, o su neišnykusiu už šį nusikaltimą teistumu. Atsižvelgiant į tai, nuteistas už tyčinį nusikaltimą gyvybei asmuo įvaikintoju būti negalės, o nuteistas už nusikaltimą sveikatai, jeigu teistumas už šį nusikaltimą yra išnykęs, šios teisės nepraras.

 

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosiose bylose, kuriose inkriminuotas smurto naudojimas, kaltinamasis paprastai veikia tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl to atsako pagal realiai kilusius padarinius. Šiuos padarinius – nukentėjusiojo mirtį ar sveikatos sutrikdymą – paprastai lemia ne tik smurtautojo naudoto smurto intensyvumas, bet ir nukentėjusiojo bendra fizinė būklė, suduotų smūgių lokalizacija ar kitos aplinkybės. Dėl tos priežasties, kad kilusių padarinių pobūdį gali lemti ne asmens pavojingumas, o atsitiktinės aplinkybės, diferencijuoti nuteistuosius dėl nužudymo ir nuteistuosius dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal teisės tapti įvaikintoju kriterijų nėra pagrįsta.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais

8.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei atveju yra akcentuojamas „teistumo išnykimas ar panaikinimas“, o nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai atveju – tik „teistumo išnykimas“. Atsižvelgiant į tai, šios formuluotės turėtų būti suvienodintos, akcentuojant ne tik teistumo išnykimą, bet ir panaikinimą.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais

8.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Šešta, svarstytina, ar pagrįstai keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje nurodomi visi tyčiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai, kaip įvaikinimą ribojančios sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad BK XVII ir XVIII skyriuose taip pat yra įtvirtintos kelios tyčinės privilegijuotos nusikaltimų sudėtys – nužudymas labai susijaudinus (BK 130 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 straipsnis), padėjimas nusižudyti (BK 134 straipsnis). Visų šių tyčinių nusikaltimų tikslai ir motyvai yra atsakomybę privilegijuojantys – siekis apsaugoti artimą asmenį nuo neteisėto ar itin įžeidžiančio kito asmens poelgio arba artimojo kančių. Šių nusikalstamų veikų padarymas nėra susijęs su padidintu asmens polinkiu smurtauti prieš artimąjį ar kitus asmenis, be to, nerodo padidinto tokio asmens pavojingumo visuomenei. Priešingai, šių nusikaltimų padarymas didžiąja dalimi yra susijęs su artimų žmonių gynimu, pasirenkant neteisėtą būdą ir priemones. Dėl tos priežasties abejotina, ar keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje pagrįstai pasirinkti visi tyčiniai nusikaltimai gyvybei ir sveikatai.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

8.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Septinta, svarstytina, ar projektu keičiamoje CK 3.210 straipsnio 4 dalyje pasirinktas nusikalstamų veikų sąrašas yra išsamus. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl į jį nepatenka teistumas už pačius pavojingiausius BK nusikaltimus – nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (BK XV skyrius) ir pan.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

9.   Projekto 9 straipsnyje dėstomoje CK 3.210 straipsnio 5 dalyje skliaustuose siūloma išbraukti žodžius „ir giminaičius“. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.209 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išimtis, kai vaiką įvaikinti leidžiama neįrašius jo į įvaikinamų vaikų sąrašą – kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. CK nėra nuostatų, paaiškinančių šią išimtį. Tuo tarpu CK 3.209 straipsnio 2 dalies komentare rašoma, kad tai gali būti atvejai, kai tėvams mirus vaikus augina giminaičiai. Nurodytų straipsnių nuostatos turėtų derėti tarpusavyje. Be to, manytina, jog tokia situacija, kai vaikas būtų įvaikinamas giminaičių, atitiktų vaiko interesus, nes vaiką ir giminaičius sieja bendra kilmė, vaikas tikėtinai nepatirtų psichologinės žalos dėl to, jog jam tektų keisti galimai kokybišką ir vaiko interesus atitinkančią aplinką ir juo galimai besirūpinančius bei jam pažįstamus asmenis vien dėl formalaus reikalavimo, jog giminaičiai, siekiantys įvaikinti vaiką, neįrašyti į tam tikrą sąrašą.

Atsižvelgti

Siūloma projekto 9 straipsnį išbraukti, atsižvelgiant į Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus CK pakeitimus. Priimti pakeitimai jau yra suderinti su Teisės departamento šioje pastaboje iškeltais siūlymais.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

10

 

 

10.         Projekto 10 straipsnyje dėstomoje CK 3.211 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų ir ne didesnis kaip keturiasdešimt aštuoneri metai. Pastebėtina, kad pagal galiojantį CK 3.210 straipsnį, įvaikintojais gali būti asmenys iki penkiasdešimties metų. Taigi pagal galiojančius įstatymus įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko amžiaus skirtumas gali būti ir didesnis nei 48 metai. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių vidutinė gyvenimo trukmė didėja, siūlytina apsvarstyti galimybę nustatyti didesnį įstatymu leidžiamą įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko amžiaus skirtumą.

Pritarti iš dalies

Seimas 2017 m kovo 30 d. priėmė CK pakeitimus, kuriuose  nustatyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti 93,210 str. 1 d.). Siūloma palikti galiojančią nuostatą, vertinant tinkamumą įvaikinti visapusiškai, nenustatant amžiaus ribos.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

11

 

 

11.         Projekto 11 straipsnyje dėstomo CK 3.212 straipsnio nuostatos tobulintinos.

 

Atsižvelgti

Seimas 2017 m kovo 30 d. priėmė CK pakeitimus, kuriais tobulintas ir CK 3.212 straipsnis. Siūloma atsisakyti projekto 11 straipsniu siūlomų CK 3.212 straipsnio pataisų.

11.1

 

 

 

 

.Pirma, 2 dalyje, atsižvelgiant į to paties straipsnio 6 dalį, vietoj žodžių „bei tikslus“ įrašytini žodžiai „tikslus bei pasekmes“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškios neveiksnių tėvų nuomonės dėl jų vaiko įvaikinimo pareiškimo pasekmės: ar, ir jei taip, tai kokiais atvejais, teismas turi atsižvelgti į neveiksnių tėvų, nesutinkančių, kad jų vaikas būtų įvaikintas, nuomonę.

Atsižvelgti

Seimas 2017 m kovo 30 d. priėmė CK pakeitimus, kuriais tobulintas ir CK 3.212 straipsnis. Siūloma atsisakyti projekto 11 straipsniu siūlomų CK 3.212 straipsnio pataisų.

11.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Antra, 3 dalies nuostatos yra perteklinės, nes dalis jų atkartoja to paties straipsnio 2 dalies, kita dalis – 5 dalies nuostatas. Todėl siūlytume 3 dalies atsisakyti.

 

Atsižvelgti

Seimas 2017 m kovo 30 d. priėmė CK pakeitimus, kuriais tobulintas ir CK 3.212 straipsnis. Siūloma atsisakyti projekto 11 straipsniu siūlomų CK 3.212 straipsnio pataisų.

11.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad 4 dalyje minimas globėjų centras, tačiau nei iš projekto, nei iš galiojančio CK nuostatų neaišku, koks šio centro teisinis statusas.

 

Atsižvelgti

Seimas 2017 m kovo 30 d. priėmė CK pakeitimus, kuriais tobulintas ir CK 3.212 straipsnis. Siūloma atsisakyti projekto 11 straipsniu siūlomų CK 3.212 straipsnio pataisų.

11.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

Ketvirta, siūlytume atsisakyti 7 dalies, kaip perteklinės, analogiškos nuostatos įtvirtinamos projekto 14 straipsnyje dėstomoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje

 

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

14

 

 

12.    Projekto 14 straipsnio 1 dalyje dėstomoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog valstybinės įvaikinimo institucijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Pažymėtina, jog tokia nuostata nei sistemiškai, nei logiškai nedera su keičiamo straipsnio turiniu, be to, CK nėra tas teisės aktas, kuriame turėtų ir galėtų būti reguliuojama tam tikrų institucijų nuostatų, kaip institucijos steigimo dokumento, tvirtinimo tvarka. Siūlytina teikiamo pakeitimo atsisakyti ir jį įtvirtinti kitame teisės akte, nustatančiame valstybinės įvaikinimo institucijos teisinį statusą.

 Be to, vienintelė projekto 14 straipsnio dalis nenumeruotina.

Atsižvelgti

Projektas turėtų būti patobulintas atsisakant 3.217 straipsnio 1 dalies pataisų.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

13.     Abejotinos projekto 15 ir 17 straipsniais siūlomų CK 3.220 ir 3.224 straipsnių pakeitimų, susijusių su Lietuvos Respublikos piliečių skirstymu į tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, praktinio įgyvendinimo galimybės, kadangi bus sudėtinga nustatyti kur yra kai kurių asmenų gyvenamoji vieta.

CK 2.12 straipsnis numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

 Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nevartoja nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokos, bet įpareigoja deklaruoti gyvenamąją vietą. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įpareigoja taip pat deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus asmenis, išvykstančius iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams. Tačiau pastebėtina, kad išvykimas ilgiau kaip 6 mėn. savaime nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo.

Pagal CK 2.16 straipsnio 2 dalį, pagrindinė gyvenamoji vieta yra vienas nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Todėl siūlytume atsisakyti žodžio skliaustuose „(pagrindinė)“.

Atsižvelgti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

17

 

 

14.    Projekto 17 straipsnyje dėstomo CK 3.224 straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama asmens, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje sąvoka. Pastebėtina, jog ši sąvoka neatitinka projekto 15 straipsniu siūlomame CK 3.220 straipsnio pakeitime vartojamų sąvokų. Atsižvelgiant į tai, jog abu straipsniai reguliuoja tos pačios teisinės srities teisinius santykius ir į tai, jog siūlomas CK 3.224 straipsnio pakeitimas nustato, kokia tvarka turi būti įgyvendinamos CK3.220 straipsnio nuostatos, teigtina, jog aptariamos sąvokos turėtų būti atsisakyta kaip klaidinančios. CK 3.224 straipsnio pavadinime ir turinyje vartotinos su CK3.220 straipsniu suderintos sąvokos.

Atsižvelgti

Tikslinti keičiamo CK 3.224 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į jau priimtus CK pakeitimus 2017-03-30.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

15.     Projekto 20 straipsnyje dėstomame CK 3.254 straipsnio 3 punkte minimas leidimas vaiką paimti iš tėvų. Pastebėtina, kad tai yra naujas teisinis institutas. Manytume, kad tai yra dar vienas tėvų valdžios apribojimo būdas, todėl turėtų būti papildytas CK trečiosios knygos IV dalies  penktasis skirsnis, kuriame būtų nustatyti šio instituto taikymo pagrindai ir taisyklės.

Be to, vienintelė projekto 20 straipsnio dalis nenumeruotina.

Atsižvelgti

Tikslinti keičiamo CK 3.254 straipsnio 3 punktą, atsižvelgiman į jau priimtus CK pakeitimus 2017-03-30.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

16.     Projekto 22 straipsnyje dėstomos CK 3.259 straipsnio 5 dalies nuostatos dalis „įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. Be to, vienintelė projekto 22 straipsnio dalis nenumeruotina.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

17.    Projekto 20 straipsniu siūloma CK 3.254 straipsnio 3 punkte po žodžio “smurtą” įrašyti žodžius “prieš vaiką”. Toks papildymas abejotinas, kadangi žymiai susiaurintų normos taikymo galimybes. Priėmus šį pakeitimą, vaiko laikinoji globa (rūpyba) galėtų būti nustatoma tik jei tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų smurtautų prieš vaiką, tuo tarpu jeigu jie (vienas iš jų) smurtautų prieš kitus asmenis ir dėl to kiltų straipsnyje nurodytos neigiamos pasekmės vaikui, tokios galimybės nebūtų.

Pritarti

Pritartina taip pat vertinant ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje nuostatas dėl smurto prieš vaiką.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

24

 

 

18.    Projekto 24 straipsnyje dėstomoje CK 3.261 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog vaiko iki trejų metų globa globos institucijose gali būti nustatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Galiojančioje CK straipsnio redakcijoje numatyta, jog tokia globa gali būti nustatyta tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju reguliuojami teisinai santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, manytina, jog derėtų vadovautis Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su asmenų teisių reguliavimu, kurioje teigiama, jog visas reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, gali būti įtvirtintas tik įstatymuose. Svarstytina galimybė teikiamo pakeitimo atsisakyti. Be to, nuostata, pagal kurią Vyriausybė neturėtų teisės pati nustatyti globos tvarkos, o tik galėtų įgalioti kitą instituciją ją nustatyti, ydinga teisės technikos požiūriu.

Pritarti

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

25

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

19.     Projekto 25 straipsnyje dėstomame CK 3.262 straipsnyje siūloma sureguliuoti tvarką pagal kurią nustatoma laikinoji vaiko globa. Pažymėtina, jog šio straipsnio nuostatos turi būti suderintos su CK 3.254 straipsnio, nustatančio vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus, nuostatomis, nes laikinoji vaiko globa gali būti nustatoma tik esant CK 3.254 nustatytiems pagrindams. Tuo tarpu siūloma laikinosios vaiko globos tvarka neatitinka šių pagrindų ir net įtvirtina naujus tokios globos nustatymo atvejus, pavyzdžiui, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nežinomi. Pasiūlymas vertintinas kritiškai teisės sistemiškumo ir teisės aiškumo požiūriu. Siūlytina koreguoti reguliavimą, kad CK nuostatos derėtų tarpusavyje.

Be to, pastebėtina, kad CK 3.262 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomi terminai yra neaiškūs ir nedera tarpusavyje, todėl lieka neaišku nuo kada nustatoma laikinoji globa (rūpyba).

Pritarti

Tobulinant projekto 25 straipsnį, keičiantį CK 3.262 straipsnį, būtina atkreipti dėmesį į Seimo 2017 m kovo 30 d. priimtas šio straipsnio pataisas.

 

19.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

25

1

3

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog siūlomas CK 3.262 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, kadangi tiek galiojančioje CK 3.183 straipsnio 4 dalyje, tiek ir projekto 7 straipsniu siūlomoje CK 3.183 straipsnio 4 dalies redakcijose yra įtvirtintas imperatyvas teismui, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skirti vaikui globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą.

 

Pritarti

 

19.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

25

1

 

Kartu pažymėtina, jog aptariamame CK straipsnyje ir kituose keičiamuose kodekso straipsniuose siūloma vartoti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo sąvoką. Pastebėtina, jog šios sąvokos vartojimas galimai yra nepagrįstas ir apsunkinantis sprendžiant globos (rūpybos) klausimus, tais atvejais, kai savivaldybės administracijos direktorius dėl kokių nors priežasčių negali eiti savo pareigų. Vietoje aptariamos sąvokos siūlytina vartoti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo sąvoką, kad tais atvejais, kai savivaldybės administracijos direktorius dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali eiti savo pareigų, būtų operatyviai sprendžiami visi su globa (rūpyba) susiję klausimai.

Nepritarti

Atsižvelgti į TTK klausymų metu išdėstytą nuomonę, kad savivaldybės vykdomosios institucijos terminas pernelyg išplėstų subjektų, galinčių priimti atitinkamus sprendimus, ratą.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

28

 

 

20.    Projekto 28 straipsnyje dėstomos CK 3.267 straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kokius veiksmus turėtų apimti vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrėjimas, ir kokios būtų vaiko teisių apsaugos institucijos pareigos, atlikus peržiūrėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vertinamos dalies nuostatos siūlomos įrašyti į straipsnį, kurio pavadinimas „Vaiko globos (rūpybos) priežiūra“. Manytume, kad vertinamos nuostatos nėra CK 3.267 straipsnio objektas, todėl perkeltinos į kitą, laikinąją globą (rūpybą) reguliuojantį straipsnį.

Pritarti iš dalies

Iš esmės pastabai pritarti, atsisakyti 28 straipsnio, paliekant galioti 2017 m kovo 30 d. Seime priimtus CK 3.267 straipsnio pakeitimus.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

29

 

 

21.    Projekto 29 straipsnio 1 dalyje dėstomame CK 3.269 straipsnio 3 punkte išbrauktini žodžiai „ar buvo“, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams nesant jų kaltės (dėl ligos ir pan.). Manytume, kad asmuo, nuo kurio buvo atskirtas vaikas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, šioms aplinkybėms išnykus, galėtų būti globėju (rūpintoju).

Atsižvelgti

Seimas 2017 m. kovo 30 d. pritarė CK pakeitimams, kuriais, be kita ko, keičiami 3.269 straipsnio  3, 4 ir 6 punktas. Projektas tobulintinas atsižvelgiant į jau priimtus pakeitimus.

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

22.    Dėl projekto 29 straipsniu keičiamo CK 3.269 straipsnio 6 punkto teiktinos pastabos, jau išdėstytos šioje išvadoje dėl projekto 9 straipsniu keičiamos CK 3.210 straipsnio 4 dalies. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne visi baudžiamieji nusižengimai turėtų ir galėtų būti vertinami kaip kliūtis asmeniui tapti globėju (rūpintoju). Pastebėtina, jog tarp baudžiamųjų nusižengimų patenka ir tokie nusižengimai kaip: trukdymas atlikti religines apeigas (BK 171 straipsnis) arba trukdymas profesinių sąjungų veiklai (BK 177 straipsnis) ir pan. Svarstytina, ar tokie baudžiamieji nusižengimai galėtų būti vertinami kaip kliūtis tapti globėju (rūpintoju).

Atsižvelgti

Seimas 2017 m. kovo 30 d. pritarė CK pakeitimams, kuriais, be kita ko, keičiami 3.269 straipsnio  3, 4 ir 6 punktas. Projektas tobulintinas, atsisakant 6 punkto keitimo.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

 

 

 

23.    Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio CK 3.269 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o pagal galiojančio CK 3.217 straipsnio 1 dalį (keičiama projekto 12 straipsniu), Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, ligos, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais ar globėjais (rūpintojais), galėtų būti įrašytos į tą patį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume suderinti nurodytas CK nuostatas.

Atsižvelgti

 

24

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

30,31

 

 

24.    Projekto 30 ir 31 straipsniai turi tokį patį pavadinimą ir reguliuoja tos pačios srities klausimus, todėl šiuos straipsnius derėtų sujungti į vieną straipsnį.

Pritarti

 

24.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2017-02-13)

30,31

 

 

Be to, projekto 30 straipsnio 3 dalis derintina su projekto 31 straipsnio 2 dalimi, nes šios dalys skirtingai reguliuoja tą patį klausimą. Derėtų apsispręsti per kokį terminą turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai bei vienos iš paminėtų nuostatų atsisakyti.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo
Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

<...>

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-356 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-356), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas:

 

 

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

3.1. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  1 straipsniu teikiamo siūlymo, nes Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 aiškinamajame rašte nurodyta problema, susijusi su asmens galimybe pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, „kai vaiko tėvystė de jure pripažinta ne vaiko biologiniam tėvui, o vaiko motinos buvusiam sutuoktiniui, sugyventiniui ar kitam asmeniui, su kuriuo vaiko nesieja jokie emociniai ar faktiniai ryšiai“, gali būti sprendžiama vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalimi teisė pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo suteikta tiek asmeniui, vaiko gimimo akto įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, tiek asmeniui, vaiko gimimo akto įraše neįrašytam kaip tėvui, bet laikančiam save vaiko tėvu.

Pritarti

 

1.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

3.2. Seimas 2017 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymą Nr. XIII-241 (toliau – Įstatymas). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, bus pasiekti tie Įstatymo projekto rengėjų tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  3, 4, 5, 7, 9, 10 ir 16 straipsniais, todėl siūloma atsisakyti nurodytų Įstatymo projekto
Nr. XIIIP-356 nuostatų.

Pritarti

 

1.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

6

 

 

3.3. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  6 straipsnio, nes Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 aiškinamajame rašte nurodyta, kad „vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, kuriems teismo tvarka buvo apribota tėvų valdžia, nesistengia vaiko susigrąžinti į šeimą, nes jų vaiku rūpinasi paskirtasis globėjas (rūpintojas), o vaiko išlaikymą užtikrina valstybės skiriama globos (rūpybos) išmoka.“ Nurodytu atveju, net ir suteikus galimybę pareikšti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai arba prokurorui, vis tiek turės būti išreikšta tėvų (tėvo ar motinos) valia vaiką susigrąžinti, t. y. turi būti tėvų noras ir siekis. Kita vertus, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 numačius aplinkybę – rašytinį tėvų (tėvo ar motinos) prašymą – prasmės netenka teisės kreiptis į teismą suteikimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai arba prokurorui, t. y. jeigu tėvai (tėvas ar motina) siekia susigrąžinti savo vaiką, neaišku, kokiu tikslu jų norus turėtų įgyvendinti valstybės institucijos. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 aiškinamajame rašte nurodyta problema – „tėvų nežinojimas, kaip pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą“ – praktikoje gali būti sprendžiama valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai aktyviai dirbant su šeima, papildomai (intensyviau) informuojant tėvus (tėvą ar motiną) apie jų teises, gynimo būdus.

Pritarti

 

1.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

8

2

 

3.4. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  8 straipsnio 2 dalies, nes Civilinio kodekso 3.209 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba įvaikinamas vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje, nereikalaujama jo įtraukti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą).

Pritarti

 

1.5

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

11

3

 

3.5. Siekiant spartinti įvaikinimo procedūras (kad vaikas kuo greičiau atsidurtų saugioje šeimos aplinkoje), siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  11 straipsniu siūlomų keitimų, tačiau tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis. Teismas turi teisę atsižvelgdamas į vaiko interesus priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.“

 

Pritarti

 

1.6

 

12

1

 

3.6. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  12 straipsnio 1 dalyje teikiamų siūlymų atsisakyti kaip neaktualių, nes Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje jau nustatyta, kokie asmenys negali būti įvaikintojais. Kartu siekiant Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 teikiamus siūlymus suderinti su Įstatymo nuostatomis, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su atestuotų asmenų išvada dėl jų pasirengimo įvaikinti, jie gali šią išvadą apskųsti teismui.“

 

Pritarti

 

1.7

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

13

 

 

3.7. Siekiant, kad galimam įvaikinti vaikui kuo greičiau būtų surasti įtėviai, o įvaikinimo procedūros vyktų greičiau, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 13 straipsniu teikiamo siūlymo.

 

Pritarti

 

1.8

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

14

 

 

3.8. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  14 straipsniu teikiamų siūlymų, kiek jie susiję su Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 1 ir 2 dalių keitimu, nes, pritarus pateiktiems siūlymams, Civiliniame kodekse neliktų nuostatos, tiesiogiai nustatančios subjektą, kuris tvarkytų asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitą (galiojanti Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 1 dalis nustato, kad toks subjektas yra valstybinė įvaikinimo institucija).

Pritarti

 

1.9

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

15

 

 

3.9. Kadangi Civilinio kodekso 3.220 straipsnyje reglamentuojamas bylų dėl įvaikinimo teismingumas ir nustatytos kitos procesinės normos, kurios reguliuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  15 straipsniu pripažinti Civilinio kodekso 3.220 straipsnį netekusiu galios.

 

Pritarti

 

1.10

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

17

1,2

 

3.10. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriomis keičiamas Civilinio kodekso 3.224 straipsnis, – nurodyti, kad, taikant nurodytas Civilinio kodekso 3.224 straipsnio nuostatas, taip pat yra taikomos ir Civilinio kodekso 3.222 straipsnyje nustatytos su įvaikinimu susijusios taisyklės. Kartu siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  17 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.224 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 11 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalies pakeitimus, nustatančius teismo teisę, atsižvelgiant į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.

Pritarti

 

1.11

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

17

 

 

3.11. Siekiant teisinio aiškumo dėl pirmenybės įvaikinant vaiką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  17 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.224 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą dienos nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku), išskyrus šios dalies 2 punkte nustatytą atvejį, kai teismas priima sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo;“.

 

Pritarti

 

1.12

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

18

 

 

3.12. Siekiant nesukurti teisės spragos, kuri susidarytų nenustačius, koks teismas nagrinėja vaikų – užsienio valstybės piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, – įvaikinimo bylas, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  18 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti.

 

Pritarti

 

1.13

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

3.13. Sistemiškai įvertinus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  25, 26 straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kartu su galiojančia Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalimi, siūloma atsisakyti Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 2 dalies keitimo ir ją pripažinti netekusia galios, nes Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  27 straipsniu siūloma keisti Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas dėl savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos centralizavimo, kartu siūloma pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo įvertinti šeimai teiktų paslaugų kokybę ir galimybę grąžinti vaiką į šeimą ir priima sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.“

Pritarti

 

1.14

 

20

 

 

3.14. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  20 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 3 punktą: po žodžio „naudoja“ išbraukti žodžius „fizinį ar psichinį“, po žodžių „smurtą prieš vaiką“ įrašyti žodžius „ar vaiko akivaizdoje“, nes neįtvirtinus pagrindo nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą), kai tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų naudoja smurtą prieš vaiką jo akivaizdoje, susiaurėtų šio pagrindo taikymo ribas ir tai suponuotų, kad nuolatinis smurtavimas prieš kitus asmenis šeimoje, vaikui esant šalia ir (ar) jam tai matant, nesudaro pagrindo spręsti dėl saugesnės aplinkos vaikui nustatymo ir tinkamo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo; po žodžių „saugumui ir“ įrašyti žodžius „teismas yra priėmęs nutartį paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą“; likusią punkto dalį išbraukti ir jį išdėstyti taip:

„3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką ar vaiko akivaizdoje arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir tuo pagrindu teismas yra priėmęs nutartį dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.“

Pritarti

 

1.15

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

21

2

 

3.15. Kadangi Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  21 straipsnio 2 dalimi siūloma nuostata, susijusi su laikinu ar neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, yra pakeista Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  21 straipsnio 2 dalies.

Kartu siūloma tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  21 straipsnio 1 dalį ir aiškiau apibrėžti siūlomos nuostatos „nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti“ turinį, nes siūlomas įtvirtinti kriterijus yra pernelyg vertinamojo pobūdžio laiko perspektyvoje, t. y. neaišku, ar kompetentingoms institucijoms pakanka konstatuoti, kad tokių duomenų negauta, ar turi būti imamasi pastangų patikrinti ir įsitikinti, kad padėtis nepasikeis.

Pritarti

 

1.16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

3.16. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  22 straipsniu siūlomo Civilinio kodekso 3.259 straipsnio 5 dalies keitimo, nes siūlymas „įvertinant galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka“ yra perteklinis – jis įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme.

Pritarti

 

1.17

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

24

 

 

3.17. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  24 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso 3.253 straipsnį ir Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 ir 3.261 straipsnius“, kuriuo Vyriausybė įgaliojo valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – atlikti funkcijas, nustatytas Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalyje ir 3.261 straipsnio 2 dalyje. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 2 dalimi, rūpyba nustatoma vaikams, sukakusiems 14 metų, todėl keičiamoje Civilinio kodekso nuostatoje nevartotina sąvoka „rūpyba“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 24 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip:

„2. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtinais atvejais ir gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustato, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje turi tęstis ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių:

1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje arba;

2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo geriausius interesus, arba;

3) kai globa nustatyta dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje.“

Pritarti

 

1.18

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

25

 

 

3.18. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  25 straipsnyje dėstomame Civilinio kodekso 3.262 straipsnyje siūloma tvarka, pagal kurią būtų nustatoma vaiko laikinoji globa, nedera su Civilinio kodekso 3.254 straipsnio, įtvirtinančio vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus, nuostatomis. Vaiko laikinoji globa gali būti nustatoma tik esant Civilinio kodekso 3.254 nustatytiems pagrindams, todėl darytina išvada, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 25 straipsnyje siūlomas Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalies 3 punkto keitimas yra perteklinis, nes tiek galiojančioje Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje, tiek ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  7 straipsniu siūlomoje keisti Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prievolė teismui, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikui globą (rūpybą) ir gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso 3.262 straipsnis, siūlomo teisinio reguliavimo.

Siūloma neatsisakyti nuostatos dėl vaiko, kuriam nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), globėjo (rūpintojo) ir jo tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo subsidiarumo, kadangi tokiu atveju, kol nebus apribota tėvų valdžia, išliks teisės spraga dėl tėvų, kurių vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), teisių ir pareigų turinio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma papildyti Civilinio kodekso 3.262 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 „3. Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu atveju, vaiko globėjas (rūpintojas) savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu įgyvendina subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisių ir pareigų neturi galimybės įgyvendinti vaiko tėvai, kurių valdžia nėra apribota, atsižvelgiant į vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tikslus.“

 

Pritarti

 

1.19

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

26

 

 

3.19. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  26 straipsnyje pateiktų siūlymų keisti Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes šios nuostatos pakeistos Įstatymo 21 straipsniu. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  26 straipsnio 1 dalyje išbraukus nuostatą „to rajono (miesto)“ lieka neaišku, kurios valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimas turimas omenyje.

 

Pritarti

 

1.20

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

28

 

 

3.20. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  28 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.267 straipsnyje nėra apibrėžta, kodėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūros institutas būtų taikomas tik tam tikrais atvejais, siūloma atsisakyti Civilinio kodekso 3.267 straipsnio keitimo.

 

Pritarti

 

1.21

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

29

1,2,3,4

 

3.21. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  29 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes teikiami siūlymai priimti Įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tačiau pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  29 straipsnio 3 dalimi keičiamą Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais;“.

Kartu siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  29 straipsnio 4 dalimi keičiamo Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 6 punkto, nes įtvirtinus apibendrintą reikalavimą nebūti teistam už baudžiamuosius nusižengimus, į asmenų, galinčių netekti teisės globoti vaiką (juo rūpintis), grupę patektų ir asmenys, nubausti už veiksmus (neveikimą) srityse, kurios nėra susijusios su vaiko, šeimos interesų gynimu (pvz., trukdymas profesinių sąjungų veiklai ir kiti panašūs nusižengimai). Toks apribojimas vertintinas kaip nepagrįstas ir, atsižvelgus į tai, kad aptariamoje normoje nenustatoma jokių išimčių, susijusių su teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybėmis, jis būtų vertinamas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio penktojoje dalyje įtvirtinto draudimo bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Pritarti

 

1.22

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 2017 m. birželio 21 d. Nr. 487

 

 

 

3.22. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  30 ir 31 straipsnių pavadinimai vienodi, todėl siūloma juos sujungti į vieną straipsnį, suderinti tarpusavyje ir atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  31 straipsnio, o Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  30 straipsnį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki įsigaliojant šiam įstatymui pradėti teismo procesai dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar įvaikinimo baigiami pagal iki įsigaliojant šiam įstatymui galiojusias nuostatas.

4. Šio įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus netaikomos iki įsigaliojant šiam įstatymui įsteigtoms šeimynoms ir šeimoms, kuriose globojami (rūpinami) vaikai, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl jų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, santuokos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki šiuo įstatymu nustatytos ribos.“

3.23. Siekiant išvengti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 siūlomų nuostatų taikymo problemų (neaiškumų), siūloma įtvirtinti pereinamąsias Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 nuostatas, kiek tai susiję su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-356  29 straipsniu teikiamais siūlymais, kuriais nustatomi nauji, palyginti su galiojančiais, reikalavimai ir apribojimai asmenims, siekiantiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais).

Pritarti

 

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

            6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui.

            6.2. Pasiūlymas Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas.

7. Balsavimo rezultatai: 3 - už; prieš-nėra; 1-susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Valerijus Simulik

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė