AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų (toliau – transporto lengvatos) taikymo studentams, nustatė, kad esamas teisinis reguliavimas transporto lengvatų taikymo srityje nėra aiškus, ir rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti teisinio reguliavimo transporto lengvatų taikymo srityje problemas.

Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime bylose C-349/18, C-350/18 ir C-351/18 (Nacionalinės geležinkelių bendrovės veiksmai išieškant Bendrosiose keleivių vežimo sąlygose numatytą papildomą mokestį, kai važiuojama neturint bilieto – Bilieto neįsigijusio keleivio ir vežėjo teisinių santykių pobūdis – Keleivio teisė į apsaugą nuo nesąžiningų sąlygų – Draudimas teismui sušvelninti nesąžininga laikomos sąlygos poveikį arba taikyti bendrąsias atsakomybę reglamentuojančias teisės nuostatas) (toliau – ETT sprendimas) išaiškino traukinio keleivio statuso turinį.

Teikiamų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai – išspręsti teisinio reglamentavimo keleivių vežimo geležinkelių transportu ir lengvatų taikymo srityse neišbaigtumo problemas ir:

- Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme Nr. VIII-1605 (toliau – TLĮ)  nustatyti reikalavimą asmenims, kurie ketina pasinaudoti transporto lengvata, pateikti minėtų asmenų socialinį statusą ar atitinkamas aplinkybes, nurodytus TLĮ 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1–8 dalyse, patvirtinančius dokumentus (pažymėjimus) (toliau – statusą patvirtinantys dokumentai), nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų užsienio valstybių išduotų statusą patvirtinančių dokumentų pripažinimo principą, užtikrinti informacijos apie statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžius atsekamumą, taip pat patikslinti TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų, turinčių teisę į transporto lengvatą, kategorijos apibrėžtį;

- Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – GTK) apibrėžti sąvoką ,,traukinio keleivis“ ir atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija).

Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

3.1. Dėl reikalavimo pateikti statusą patvirtinančius dokumentus

TLĮ reglamentuotos asmenų, kuriems teikiamos transporto lengvatos, kategorijos, transporto lengvatų rūšys ir susiję klausimai, tačiau teisės į transporto lengvatą įgyvendinimo tvarka šiame transporto lengvatų teikimą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta.

3.2. Dėl asmenų, kuriems teikiamos transporto lengvatos, kategorijų

TLĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad teisę į transporto lengvatą turi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis). Minėtas ligų sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 236 „Dėl ligų, kuriomis sergantiems asmenims gydyti reikalinga hemodializė, sąrašo patvirtinimo“.

3.3. Dėl asmens, vykstančio traukiniu, statuso

GTK reglamentuojami santykiai, atsirandantys iš keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu, tačiau šiame įstatyme ar kituose keleivių vežimo sąlygas reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose plačiai vartojama ir visuotinai suprantama sąvoka ,,traukinio keleivis“ neapibrėžta.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisės aktuose sąvoka ,,traukinio keleivis“ taip pat neapibrėžta. Nors traukinio keleivių teises ir pareigas nustatančiame 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007) tiesiogiai ir nenurodyta, kad asmuo, kuris važiuoja traukiniu, neatsižvelgiant į tai, ar šis asmuo turi bilietą, ar ne, ir geležinkelio įmonė (vežėjas) laikomi vežimo sutartį sudariusiomis šalimis ir šiuos subjektus sieja sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tokia išvada darytina įvertinus Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 I priedo II antraštinės dalies 2 punktą, kuriame pažymėta, kad Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles. Taigi, remiantis minėta Reglamento (EB)            Nr. 1371/2007 nuostata, aplinkybė, kad keleivis dėl tam tikrų priežasčių neturi bilieto, savaime nereiškia, kad sutartis tarp keleivio ir geležinkelio įmonės (vežėjo) nėra laikoma sudaryta.

Vertinant momentą, nuo kurio laikoma, kad keleivis su geležinkelio įmone (vežėju) sudarė vežimo sutartį ir sutiko naudotis geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamomis paslaugomis, nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pati aplinkybė, jog keleivis įlipo į traukinį ir minėta transporto priemone važiavo, nors ir neturėdamas bilieto, jau vertintina kaip keleivio sutikimas naudotis geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamomis vežimo paslaugomis. Todėl atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 nuostatas, darytina išvada, kad ir be bilieto važiuojantis keleivis turi būti laikomas su geležinkelio įmone (vežėjo) vežimo sutartį sudariusia šalimi (tokiu atveju keleivį ir geležinkelio įmonę (vežėją) sieja sutartiniai teisiniai santykiai) ir atitinkamai toks keleivis turi teisę naudotis Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 įtvirtintomis teisėmis ir pareigomis.

3.4. Dėl kitų GTK pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų

GTK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiausi keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir  kontrolės komisija.

GTK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

4.1. Dėl reikalavimo pateikti statusą patvirtinančius dokumentus

Pagal TLĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1–8 dalį teisė į transporto lengvatą siejama su atitinkamo teisinio socialinio statuso ar aplinkybių buvimu, t. y. teisė į transporto lengvatą suteikiama asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, atitinkamas darbingumo lygis, atitinkamo amžiaus sulaukusiems asmenims ir pan.

TLĮ pakeitimo įstatymo projektu, siekiant nustatyti pareigą asmenims, ketinantiems pasinaudoti transporto lengvata, su savimi turėti statusą patvirtinančius dokumentus įsigyjant bilietą ir važiavimo transporto priemone metu, siūloma TLĮ papildyti nauju 5¹ straipsniu ir jame reglamentuoti važiavimo keleiviniu transportu lengvatų teikimo tvarką, t. y. nustatyti, kad asmenys teisę naudotis transporto lengvata turi pateikę keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams, vežėjui ar vežėjo įgaliotiems asmenims jų turimą statusą patvirtinančius dokumentus.

Be to, siekiant užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimo proporcingumą ir nesukurti papildomos naštos keleiviams, TLĮ pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimo pateikti statusą patvirtinančius dokumentus išimtį, t. y. nereikalauti pateikti statusą patvirtinančių dokumentų, kai nėra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 7 metų.

Siekiant užtikrinti informacijos apie atitinkamų kompetentingųjų institucijų nustatytus statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžius pateikimą suinteresuotiesiems asmenims, t. y. keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir vežėjams, atsekamumą, TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti įpareigojimą Vyriausybei nustatyti statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžių pateikimo keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir vežėjams tvarką.

Be to, įvertinus tai, kad pagal TLĮ 1 straipsnį teisę į transporto lengvatą turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, turintys Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę,  taip pat užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir užsienio valstybėse išduotų statusą patvirtinančių dokumentų pripažinimą Lietuvos Respublikoje kai transporto lengvata ketina pasinaudoti minėtų valstybių piliečiai ar jų šeimos nariai, TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenimis Lietuvos Respublikoje naudojantis važiavimo keleiviniu transportu lengvata galioja kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių, taip pat kitų užsienio valstybių išduoti statusą patvirtinantys dokumentai.

4.2. Dėl asmenų, kuriems teikiamos transporto lengvatos, kategorijų

Įvertinus tai, kad gydymą hemodializėmis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-661 „Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, taip pat tai, kad netikslinga Sveikatos apsaugos ministrui atskirame ligų sąraše nustatyti visas galimas inkstų ligų diagnozes, kada gali prireikti gydymo dializėmis, nes ne ligos kodas apsprendžia dializės poreikį, o pačios dializės kodas, TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę į transporto lengvatą turi asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis).

4.3. Dėl asmens, vykstančio traukiniu, statuso apibrėžimo

ETT sprendime konstatavo, kad Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 3 straipsnio 8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „vežimo sutartis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima situaciją, kai siekdamas keliauti keleivis įlipa į laisvai prieinamą traukinį neįsigijęs bilieto, t. y. laikoma, kad asmuo, kuris važiavo traukiniu be bilieto, ir geležinkelio įmonė (vežėjas) yra sudarę keleivio vežimo sutartį.

Nors keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – UAB „LG Keleiviams“ savo veikloje aiškindama keleivio sąvoką laikosi iš esmės analogiškos praktikos, kaip ir nurodyta ETT sprendime, t. y. jeigu nustatoma, kad keleivis traukiniu važiuoja neįsigijęs bilieto,  laikoma, kad su tokiu keleiviu sudaryta vežimo sutartis, todėl geležinkelio įmonę (vežėją) ir keleivį sieja sutartiniai teisiniai santykiai ir toks keleivis turi teisę naudotis visomis keleivio teisėmis ir pareigomis, išskyrus tas, kurios neatsiejamai susijusios su bilieto įsigijimu ar turėjimu (pvz., teisė grąžinti bilietą ir pan.), vis dėlto, siekiant išvengti galimo klaidingo sąvokos ,,keleivis“ interpretavimo keleivių teisių ir pareigų įgyvendinimo ir jų užtikrinimo kontekste, Įstatymo projektu siūloma GTK papildyti nauja sąvoka ,,traukinio keleivis“ ir nustatyti, kad traukinio keleiviu yra laikomas pagal keleivių vežimo sutartį arba kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo, išskyrus traukinio mašinistą ir kitus darbuotojus, kurie aptarnauja asmenis traukinyje.

4.4. Dėl kitų GTK pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų

Konsolidavus energetikos sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prijungus Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti institucijos, su kuria turi būti derinami didžiausi leistini nustatyti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifai, pavadinimą ir nustatyti, kad šie tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, o ne Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Be to, siekiant užtikrinti TLĮ ir GTK vartojamų sąvokų transporto lengvatų taikymo srityje sistemiškumą, siūloma patikslinti GTK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad keleivių važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatas ir geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensavimo tvarką nustato Transporto lengvatų įstatymas, taip pat GTK 3 straipsnio 52 dalyje nustatyti, kad GTK vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Transporto lengvatų įstatyme.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Poveikis ekonomikai, viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui), aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Pritarus Įstatymams bus užtikrintas teisinio reguliavimo transporto lengvatų taikymo srityje aiškumas, išvengta galimo klaidingo sąvokos ,,traukinio keleivis“ interpretavimo keleivių teisių ir pareigų įgyvendinimo ir jų užtikrinimo kontekste.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.            

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

 GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti naują sąvoką ,,traukinio keleivis“. Atitinkamai  ši sąvoka ir ją įvardijantis terminas vertinamas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. GTK pakeitimo įstatymo projektu užtikrinamas tinkamas ETT sprendimo įgyvendinimas.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Pritarus Įstatymams:

1) Vyriausybė iki 2020 m. spalio 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“.

2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. spalio 31 d. netekusiu galios turės pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 236 „Dėl ligų, kuriomis sergantiems asmenims gydyti reikalinga hemodializė, sąrašo patvirtinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „traukinio keleivis“, ,,transporto lengvatos“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

_____________