LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 135
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
15.30 val.
Konstitucinio Teismo išvada dėl Seimo nario Kęstučio Pūko
Gerbiami kolegos, turiu paskelbti pranešimą dėl Seimo nario K. Pūko. „Seimo nario K. Pūko veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimų komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario K. Pūko veiksmai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų atžvilgiu, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Viena tokios kontrolės formų – konstitucinis apkaltos institutas. Pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu. Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Konstitucinio Teismo išvada – šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Pagrindiniai argumentai.
Specialiosios tyrimų komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog Seimo narys K. Pūkas žodžiais, neverbaline kūno kalba žemino padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir pretenduojančių užimti šias pareigas asmenų orumą, juos akivaizdžiai diskriminavo, nepagrįstai kišosi į jų privatų gyvenimą. Šiais savo veiksmais Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą. Atsižvelgiant į tai, Secialiosios tyrimų komisijos manymu, K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Konstitucinis Teismas šioje išvadoje konstatavo, kad iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą, lemia ir pareigą gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti. Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas.
Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo (kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Priekabiavimas dėl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (be kita ko, prisilietimais, gestais, žodžiu, raštu ar vaizdu) išreikštas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka. Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. Tokiu elgesiu neišvengiamai yra kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, suvaržoma jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės raiška, gali būti apsunkinami santykiai su kitais asmenimis.
Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą. Priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas, bet atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama. Be kita ko, nebūtina nustatyti asmens, kuris galbūt priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumą ar sukurti jam priešišką, jį bauginančią, žeminančią ar žeidžiančią aplinką. Priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo, bet privalu atsižvelgti į visas kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.
Įvertinus Seimo nario K. Pūko veiksmus, konstatuota, kad jo veiksmai iš esmės atitinka minėtus priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius, taigi gali būti laikomi priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu: Seimo nario K. Pūko veiksmai jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusiems ir šias pareigas užimti pretendavusiems asmenims buvo nemalonūs, nepageidautini ir nepriimtini. Tokiu būdu jis elgėsi išskirtinai su moterimis (merginomis). Kviesdamasis į pokalbį pretendentus užimti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas, K. Pūkas pirmenybę teikė netekėjusioms ir artimų asmeninių ryšių neturinčioms pretendentėms, kalbino su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiomis intymiomis, trikdančiomis, nemaloniomis, su lytiniais santykiais susijusiomis ir panašiomis seksualinio pobūdžio, kitomis itin asmeninėmis temomis, komentavo jų išvaizdą ir fizines savybes, teikė trikdančius, dviprasmiško pobūdžio pasiūlymus, kitaip nekorektiškai, nepagarbiai bendravo ir tokiu savo elgesiu sukūrė nemalonią, žeminančią, įžeidžiančią aplinką.
Dalis Seimo nario K. Pūko veiksmų buvo seksualinio pobūdžio. Seimo narys K. Pūkas taip elgėsi ne vieną kartą, priekabiavo ne prie vieno asmens. Minėti asmenys jautėsi pažeminti ir įžeisti, turėjo kęsti įtampą, stresą ir baimę, patyrė ilgalaikių nemalonių pasekmių. Toks Seimo nario K. Pūko elgesys ir objektyviai vertintinas kaip akivaizdžiai įžeidžiamas ir nepriimtinas.
Nors Seimo narys K. Pūkas teigia minėtų asmenų nežeminęs, nesielgęs su jais nepagarbiai ir prie jų nepriekabiavęs, ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus konstatuota, jog nėra pagrindo manyti, kad liudytojos būtų sakiusios netiesą ar nurodžiusios tikrovės neatitinkančias aplinkybes, būtų buvusios tarpusavyje susijusios, pažįstamos ir susitarusios ar pavieniui sąmoningai veiktų prieš Seimo narį K. Pūką.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti ne tik Konstituciją, bet ir įstatymus.
Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys K. Pūkas pažeidė Seimo statuto 16 straipsnio 2 dalį, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio nuostatas. Taip pat minėti Seimo nario K. Pūko veiksmai gali būti laikomi priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalį.
Dėl diskriminacinio ir žeminančio žmogaus orumą priekabiavimo pobūdžio ir jo sukeliamų pasekmių tokiu Seimo nario elgesiu neišvengiamai žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, diskredituojama valstybės valdžia nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla arba naudojimusi konstituciniu Seimo nario statusu. Seimo nario diskriminacinis ir žeminantis žmogaus orumą elgesys, kuris gali būti laikomas priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu, laikytinas šiurkščiu Konstitucijos, be kita ko, jos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 22 straipsnio 1, 4 dalių, 29 straipsnio nuostatų, pažeidimu, taip pat Seimo nario priesaikos sulaužymu.
Atsižvelgdamas į tai, kad Seimo nario K. Pūko elgesys buvo diskriminuojantis ir juo pažemintas jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų orumas, taip pat į tai, kad jo veiksmai laikytini priekabiavimu dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu elgesiu Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.“ Tiek.
15.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės. Seimo nutarimas „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“. Dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-1398 priėmimo buvo balsuojama slaptai.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 67, rasta biuletenių – 67, galiojančių – 64, negaliojančių – 3. Už balsavo – 52, prieš – 9, susilaikė 3. Pasirašo grupės pirmininkas Z. Jedinskis. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1398(2) priimtas. (Gongas)
E. KARALEVIČIENĖ. Aš tiesiog labai labai norėjau padėkoti tiems, kurie mane palaikėte, kurie už mane balsavote. O šiaip visiems jums noriu palinkėti labai gražių švenčių ir, svarbiausia, santarvės mums visiems. Dar kartą ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje)
15.42 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(3) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo. (Balsai salėje) Registruojamės, taip, savaime aišku.
Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, šio įstatymo priėmimo stadijoje yra likęs tik balsavimas. Priėmimo stadijoje. (Šurmulys salėje)
Likę neišsakyti motyvai. M. Majauskas. Prašau, motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Ačiū, gerbiamas Seime, Tautos atstovybe, jog grįžome prie tikrai svarbaus klausimo ir grįžome todėl, kad jo iki galo nesugebėjome išspręsti. Aš nuoširdžiai tikiu, jog gydytojai rezidentai nusipelnė mūsų dėmesio, nusipelnė reikšmingai didesnio atlyginimo, mokosi daug metų, dirba sudėtingą, labai atsakingą darbą ir didelė dalis jų jau planuoja emigruoti iš Lietuvos, nes mokosi papildomai užsienio kalbų. Mes turime padaryti pirmą reikšmingą žingsnį patvirtindami jiems didesnį atlyginimą. Jis vis dar keleriopai skirsis nuo kitų Vakarų valstybių, kai kur ir dešimt kartų, bet manau, kad tai labai svarbus ir teisingas žingsnis dar labai ilgame kelyje. Kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymo projektui ir parodyti, jog gydytojai rezidentai Lietuvai svarbūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Išsibraukė, kiek buvo Seimo narių. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 63, prieš – 8, susilaikė 57 Seimo nariai. Įstatymas nepriimtas.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Gerbiamas Pirmininke, aš sveikinu jus sėkmingai dalyvavus apgaunant vargšę opoziciją.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nes, kaip supratome iš jūsų žodžių, valdančioji frakcija pritarė prieš tai priimtai pataisai. Štai ką reiškia valdančiosios frakcijos pritarimas. Labai ačiū už eilinį apgavimą ne mūsų, o jaunų medikų. Sveikinu su dar viena apgavyste.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, iš jūsų mokausi. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už žodį. Siūlyčiau nesišvaistyti tokiais pasakymais, kad kažkas yra apgautas. Aš manau, yra labai neatsakinga priėmus biudžetą bandyti atidaryti ten skyles. Aš tiktai noriu akcentuoti tai, kad ir anksčiau šitas atlyginimų nustatymas nebuvo perkeltas į įstatymą, todėl Vyriausybė savo sprendimu priims sprendimą, kur ir paskirs rezidentų atlyginimams padidinti pinigus, tuos, kurie yra numatyti biudžete. Dėkui, kolegos, už atsakingą balsavimą.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai gaila, kad jūs taip pasielgėte, nes buvo galima žengti žingsnį link santarvės ir mažinti konfrontaciją, kuri čia visai nereikalinga. Dabar išėjo taip, kad jūs priversite mus jumis nepasitikėti. Tikrai nei valdžia, nei parlamentu pasitikėjimas dėl to nekils, o ir valdančiaisiais, jumis, irgi nekils.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes atsidūrėme labai sudėtingoje situacijoje, nes žinome, kad Seimo lyderystė buvo dar kartą paminta. Man atrodo, kad kolega ministras šiek tiek per lengvai pasakė, kad Vyriausybės nutarimais bus nuspręsta, nes įstatyme yra labai aiškiai įrašyta. Dabar jums nebalsavus už šį įstatymą, liko nuostata, kad trys ir trys su puse, tai yra mažiau negu minimalus atlyginimas. Iš tikrųjų aš manau, kad mes pamatėme labai prastą pavyzdį, kai Seimo Pirmininkas paskelbia visam Seimui, kad yra pritariama, ir po to valdantieji nubalsuoja priešingai. Čia pasityčiojimas ir iš Seimo Pirmininko, ir iš jaunų kolegų, kurie buvo patikėję jūsų žodžiais.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas sveikatos ministre, tikrai šį kartą aš esu jumis, švelniai pasakius, nusivylęs. Prieš tai dėl prokurorų atlyginimų neturėdami biudžeto kryžium gulė čia visi, o dabar jūs priėmėte sprendimus dar blogesnius, negu prieš tai jie turėjo. Tai čia pozicija sveikatos ministro, kuris rūpinasi savo?.. Tai jūs tiesiog nusileidote ir parodėte savo silpnumą. Tikrai nesitikėjau iš jūsų tokio žingsnio.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Nedarykime, gerbiamieji, tragedijos. Anksčiau tuos pinigus skirstė Vyriausybė ir norėjo, kad tai būtų numatyta įstatyme. Didelio skirtumo aš nematau. Liko sena tvarka, ir pinigai, numatyti rezidentams, bus paskirti Vyriausybės nutarimu. Jokios čia problemos nėra. Jeigu matys Vyriausybė, kad turi papildomai lėšų, tikrai skirs ir 20, ir 30, o galbūt ir 50 % didesnį jiems atlyginimą.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kolegos, tiesiog šita sesija ir šitas ruduo, biudžeto tvirtinimas yra grynas pasityčiojimas iš visų medikų, iš pacientų. Svarstant medikų atlyginimus iš esmės buvo finansinių galimybių, bet mes sugebėjome vienos sistemos sąskaita užkaišyti valstybės biudžetą, padaryti jį perteklinį padėdami Finansų ministerijai 168 mln. Dabar tas pasityčiojimas pasikartojo ir dėl jaunų medikų. Iš esmės kolega P. Gražulis, kuris irgi nebalsavo, o susilaikė… Tiesiog sunku pasakyti, kodėl taip neįsigilinę balsuojate. Juk ir rezidentams atlyginimai mokami iš specialaus Sveikatos apsaugos ministerijos fondo. Ministerijoje biudžetas auga virš 12 mln. Jeigu būtų priimta M. Majausko ir I. Šimonytės pataisa, papildomai reikėtų apie 1,5 mln., jeigu J. Oleko pataisa – 800 tūkst. Ar šitokių pinigų mes negalime surasti? Jokio papildomo biudžeto nėra.
Kolegos, kadangi tauta klauso ir turi žinoti, kas yra jos didvyriai… Taip niekada nėra buvę, kad Sveikatos reikalų komitete arba kitame šakiniame komitete tie žmonės, kurie ten atstovauja, negintų pacientų arba medikų interesų. Komitete labai efektingai visada prieš ir čia balsavo A. Kubilienė, D. Kaminskas, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Kirkutis – žmonės, kurie ne taip seniai dirbo medikais ir dejavo, kad neturi, kas dirba. O kas palaikė? Suprato I. Rozova, suprato J. Liesys, suprato N. Puteikis, jau nekalbu apie tuos medikus, kurie čia sėdi kelias kadencijas ir jau seniai dirbo medicinoje, bet vis dėlto suvokė, kad čia yra didžiulė problema, kad mes turime suteikti viltį jauniems žmonėms, sustabdyti juos. Ką mes dabar jiems pasakėme? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aišku, blogai išėjo, bet dar galima pasitaisyti. Ir tokį viltingą judesį šiandien atliko Seimo Pirmininkas, pateikdamas pirmoje dienos pusėje Seimo statuto pataisą, kurią mes įtvirtiname, – sutaupymą, sumažinimą kanceliarinių įtvirtiname, įtvirtiname reprezentacinių sumažinimą.
Aš galvočiau, kad jeigu Vyriausybė lygiai tokiu pačiu principu iššukuotų ministerijose prezentacines lėšas (pavyzdžiui, Bendrasis pagalbos centras savo svetainėje pristato virtualią ekskursiją 3D, nufilmuotą dronais), jeigu tokias lėšas sumažintų Vyriausybė, tuos pinigus galima būtų skirti rezidentams. Seimas galėtų grįžti prie šito klausimo, iš naujo patvirtinti padidintus koeficientus ir duoti tuos kelis milijonus rezidentams. Tai būtų, manau, puikus santarvės žingsnis. Aš raginu premjerą tikrai pašukuoti ministerijas, daug ten rezervų.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Žinote, gerbiamieji kolegos, čia neseniai L. Kasčiūnas registravo pataisą prieš propagandines laidas. Aš siūlyčiau prie pono R. J. Dagio, kai jis kalba, visada žymėti: „Gali būti paskleistos melagingos naujienos“. Tą ponas R. J. Dagys daro ir ponas A. Sysas prisideda, nes melaginga naujiena yra ta, kad prokurorams skiriamos papildomos biudžeto lėšos. Aš šiandien pasitikslinau pirmininkų – jos neskiriamos. Šitie du veikėjai, kurie dabar ateina, dar kartą skleis melagingas naujienas, kad būtų kiršinami žmonės vieni su kitais. Tai atitinka geriausią tradiciją. Aš prašyčiau labai kritiškai vertinti šių veikėjų pasisakymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas nepriimtas. Diskusija baigta. (Balsas salėje: „Jo pavardė buvo paminėta.“)
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsas salėje: „Pavardės paminėtos….“) Pavardės? Kieno pavardė paminėta? (Balsai salėje) A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi aš tyliai sėdėjau čia pusę dienos, o V. Bakui vis tiek atrodo, kad skleidžiu melagingas, tai aš norėčiau paskelbti kokią melagingą žinią: gal reikėtų kreiptis į medikus, kurių yra ir vienoje pusėje, ir kitoje, kad pakonsultuotų vieną mūsų Seimo narį.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priešingai nei kolega V. Bakas čia postringauja, mes turime konkrečius raštus ir skaičius, kuriuos pateikė ministerijos ir jų buhalterijos. O gerbiamam V. Bakui pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kodėl iš devynių e. sveikatos komisijos posėdžių dalyvavo tik dviejuose ir ar buvo pateisintas jūsų septynių posėdžių praleidimas, ir ar tai suderinama su Seimo nario pareiga. Prieš moralizuodamas kitus, pasižiūrėkite, kaip jūs elgiatės. Lygiai taip pat jūs elgėtės ir A. Skardžiaus komisijos metu.
PIRMININKAS. Baigta, ačiū.
15.53 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1a klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399. Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, kaip pamenate, praeitą ketvirtadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas jūsų valia buvo skirtas pagrindiniu komitetu pataisyti ir peržiūrėti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektą. Šiandien komitetas svarstė kartu su Vidaus reikalų ministerija ir komiteto biuru parengtą ir pataisytą projektą. Balsavimo rezultatai: už naują projektą – 10, prieš nebuvo, susilaikė 1 komiteto narys.
Komitetas pritarė faktiškai visoms Teisės departamento pastaboms, pagal kurias buvo pataisytas projektas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į keturias svarbias pozicijas, pirmiausia į 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur pasiūlymus pateikė nevyriausybinė organizacija Skurdo mažinimo asociacija. Numatoma, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kai jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami benamiai. Buvo numatyta per šešis mėnesius, tokį laikotarpį. Mes pritarėme, kad laikotarpis būtų pratęstas iki 12 mėnesių.
Taip pat 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte lygiai vienodai pratęstas Seimo narių J. Varkalio, A. Dumbravos siūlymu ir nevyriausybinių organizacijų toks terminas asmenims, kurie buvo globojami vaikų globos institucijose ar šeimynose. Taip pat to paties straipsnio tos pačios dalies 6 punkte pagal Seimo narių A. Dumbravos ir J. Varkalio pasiūlymus iš 6 mėnesių į 12 mėnesių terminas pratęstas tiems asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad komitetas pasiūlė ir apsvarstė 9 straipsnio papildymą 3 dalimi, t. y. kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpų ar pastato savininkui, bendraturčiui apie tai, kad šių patalpų ar pastato adresas yra nurodytas vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šį prašymą pateikęs asmuo.
Papildyta 13 straipsnio 2 dalis, kad esant ginčui tarp savininko ir asmens, kuris yra nurodęs adresą, kuriuo dažniausiai gyvena, skundus ir prašymus galėtų spręsti ne tik Lietuvos Respublikos administracinis teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet taip pat numatant ir ikiteisminių ginčų nagrinėjimo organus, t. y. Administracinių ginčų komisiją, taip pat nurodoma ir Respublikos viešojo administravimo įstatymu nustatyta tvarka.
Ir atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų, vėlgi Skurdo mažinimo asociacijos, pasiūlymą dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos, 2 straipsnio 4 dalies, yra pratęstas terminas nuo vieno iki trijų mėnesių asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Būtent jie per tris mėnesius privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba deklaravimo įstaigai pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Motyvai po svarstymo. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, naujai reglamentuoti gyvenamosios vietos deklaravimą paskatino susiklosčiusi situacija, kai vis dar nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, taip vadinamą prie savivaldybės, nors didžioji dauguma šių asmenų nėra benamiai, o gyvena būstuose, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos.
Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai asmenims, kurie nuosavybės teise neturi būsto ten, kur faktiškai gyvena, kyla problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, nes būsto savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą, nors yra galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą pateikiant nuomos sutartį. Vis dar daug tokių asmenų nuomojasi būstą be sutarčių. Taigi, jeigu nebus, kaip siūlo Vyriausybė, skubos tvarka priimtas Gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimo įstatymo projektas, tai nuo 2018 m. sausio 1 d. sueis anksčiau įstatymu nustatytas terminas, kai bus panaikinti gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenys. Kalbama apie didelį skaičių žmonių, beveik apie 70 tūkst., kurie nėra benamiai ar nurodyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia tai, kad dalis tokių asmenų, neturinčių galimybės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, gali likti niekur, ko iš esmės neturėtų būti valstybėje ir kas galėtų sukelti problemų tokiems asmenims, siekiant gauti įvairias išmokas, kai kurias viešąsias paslaugas, kurias teikia valstybė ar savivaldybė, pavyzdžiui, vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo ar švietimo įstaigas. Dėl to kviečiu būti atsakingiems ir palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad čia beveik nėra kur dingti su šiuo įstatymu, bet jisai nėra tobulas ir nėra toks, kokio reikėtų. Sunku apsispręsti balsuoti už, bet ir neišeina balsuoti prieš. Dabar kas įvyksta? Iš tikro tie žmonės, kurie neturi aiškios galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jie gyvena, ir toliau pakibs ore. Nieko naujo neįvyksta, nebus liberalizuota galimybė jiems deklaruoti aiškiai kažkokią gyvenamąją vietą, kuri jiems būtų priimtina, ir juos būtų galima rasti, pasiekti laišku, pranešti kažką.
O juk tai galėtų būti įvairiai šiuolaikinėje visuomenėje. Čia gali būti net ir elektroninis adresas nurodant darbovietę, nurodant darbo adresą, kad ten jis gali būti pasiekiamas. Vis tiek atsiras fiktyvi deklaracija gyvenamosios vietos, kur jis iš tikro negyvena, – prie savivaldybės ar dar kažkur. Mes neišsprendžiame problemos, o iš tikro reikėtų pasielgti taip, kad žmogus deklaruoja, kokiu būdu ir kur gali būti pasiekiamas. Po to turėtų būti jau teisinės pasekmės: jeigu tuo adresu jis nepasiekimas, laikoma, kad pranešta, kad gavo įteiktą baudą, pranešimą pas antstolį, į teismą ir panašiai. Teismas vyksta be jo, nes jis informuotas ir panašiai. Taip mes turėtume elgtis, o dabar nieko neįvyks, vis tiek mes vargsime, kaip vargome tuos vargus iki šiolei, nėra pažangos šitoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šito įstatymo projekto.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 26 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume neatidėti šio klausimo? Pasiūlymų svarstymo stadijoje nėra, galėtume priimti, jeigu pritartumėte ypatingai skubai. Prašau? (Balsai salėje) Pataisos užregistruotos. Tada atidedame.
16.03 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1451(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, šio projekto tikslas… Tai yra lydimasis teisės aktas. Projekto tikslas yra suderinti teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti vienodų sąvokų taikymą su nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojančiu įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neužsirašė. Motyvai už ir prieš. Taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlyčiau šiam projektui, kad pasivytų anksčiau svarstytą projektą, ypatingą skubą, kad ketvirtadienį galėtume priimti. Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikia papildomo komiteto? Nereikia. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, gruodžio 21 dieną. Dėkui.
R. Šalaševičiūtė per šoninį mikrofoną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pirmininke, gal būtų galima ypatingą skubą, kadangi tai yra lydimasis jau galiojančio, Valstybinių pensijų… Su tuo susiję pinigai.
PIRMININKAS. Ką tik pasiūliau ypatingą skubą ir visi tyliai pritarė. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai.
16.05 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1411(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Konkurencijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1411. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys. Svarstymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė minėtą projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pasiūlymų nebuvo gauta, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galime siūlyti ypatingą skubą? Ar registruos kas nors kokias pataisas? (Balsai salėje) Galime ypatingą skubą. Pritariame ypatingai skubai.
Pradedame priėmimą. 1 straipsnis – 3 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – 8 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis – 9 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis – 11 straipsnio pakeitimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1411) priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1379(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1379. Pranešėjas – Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį įstatymą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už – 11, prieš nėra, susilaikė 1. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neklausia. Nuomonių reikšti taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galime taikyti ypatingą skubą? Galime.
Priėmimas. 1 straipsnis – 12 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – 14 straipsnio pakeitimas. Taip pat nėra pasiūlymų, galime pritarti. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Motyvų sakyti už ir prieš visą įstatymą niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1379) priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-449(2), Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-450(2), Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-451(2), Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-452(2), Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-453(2), Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-454(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4a klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-449(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys D. Kreivys. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-450, Nr. XIIIP-451, Nr. XIIIP-452, Nr. XIIIP-453, Nr. XIIIP-454. Prašom pristatyti. Svarstymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu visiems šiems projektams po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Taip pat siūlau ypatingą skubą ir pabaigti priėmimo procedūrą. Visiems pritariate? Ačiū, pritarta.
16.12 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-449(2) (priėmimas)
Priėmimas po vieną pastraipsniui. Projektas Nr. XIIIP-449. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 2 straipsnis. Bendru sutarimu pritarti galime? Dėkoju. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju, pritarta. Ir 5 straipsnis – įsigaliojimas. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvų sakyti niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-449) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
16.13 val.
Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-450(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Tęsiame posėdį. Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas yra 2-4b – Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-450(2). Svarstymas. Jau priėmimai. Priėmimas tada. (Balsas salėje) Nereikia tada. Ar yra norinčių pasisakyti? Pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime? Ir 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime pritarti? Pritarta.
Nėra norinčių pasisakyti. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-450, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai, vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-450) priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-451(2) (priėmimas)
2-4c klausimas – Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-451(2). Pastraipsniui. Priėmimas.
1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui pritariame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-451. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-451) priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-452(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4d klausimas – Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-452(2). Pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-452(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 92 Seimo nariai. Vienbalsiai už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-452) priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-453(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4e klausimas – Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-453(2). Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 3 straipsniui pritariame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-453. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-453) priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-454(2) (priėmimas)
Ir dar vienas panašus klausimas yra 2-4f – Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-454(2). Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 3 straipsniui pritariame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-454. Priėmimas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 94 Seimo nariai. Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-454) priimtas. (Gongas)
16.19 val.
Įstatymo „Dėl 2004 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1361(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl 2004 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1361(2).
Kviečiu E. Gentvilą. Nematau. Gal E. Vareikis gali? Svarstymas ir priėmimas. Tarptautinė konvencija dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės. Prašau.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi! Svarstė Užsienio reikalų komitetas šį projektą ir buvo jam pritarta bendru sutarimu. Taigi siūlome svarstymo ir priėmimo metu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas galėtų iš Ekonomikos komiteto? Prašom. Kolega A. Baura. Prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė ir bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti po svarstymo. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1361. Priėmimas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1361.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, 83 Seimo nariai balsavo vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1361) priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1273(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1273. Kviečiu vėl E. Vareikį, Užsienio reikalų komitetas. Taip pat svarstymas ir priėmimas.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Pranešu, kad Užsienio reikalų komitetas šį klausimą svarstė, jam buvo pritarta bendru sutarimu, taigi siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas Ekonomikos komiteto vardu galėtų? Taip pat A. Baura. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį verdiktą – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir ypatingai skubai galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Tada pastraipsniui. Vienintelis 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIIP-1273, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, 85 Seimo nariai balsavo vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1273) priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XII-2542 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1258(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas.
Atsiprašau, mes dabar turime pakviesti Seimo Pirmininką į tribūną dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Gerai, vėliau.
Tada 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1258. Kviečiu V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Svarstymas. Prašom, pirmininke.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Komitetas gruodžio 6 dieną svarstė nutarimo projektą, bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nematau J. Bernatonio, Užsienio reikalų komiteto… Gal E. Vareikis galėtų dėl mūsų greitojo reagavimo pajėgų? Prašom. Kolega E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Taigi dėl greitojo reagavimo pajėgų vyko balsavimas. 5 balsavo už, niekas neprieštaravo, nesusilaikė. Siūlome pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū.
Reikalinga ypatinga skuba. Gerbiamas Pirmininke, ar prašote ypatingos skubos dėl 2-7 klausimo – dėl greitojo reagavimo? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Ačiū.
Gerbiami kolegos, yra du straipsniai. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui dėl įsigaliojimo? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1258. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, 82 Seimo nariai balsavo vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1258) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo“ priėmimas
Dabar kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Gerbiami kolegos, kol eina Seimo Pirmininkas, kaip žinote, Seimo Pirmininkas jau perskaitė Konstitucinio Teismo išvadą. Dabar yra 8 straipsnis, kuriame nurodyta… Perskaitau. (Balsai salėje) Čia priklauso, Petrai, po to, kai paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas.
V. PRANCKIETIS. Privaloma.
PIRMININKAS. Seimas… Taip, čia yra privaloma. „Seimas šio straipsnio 6 daly nurodytam posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimą.“ Yra net devyni variantai. Pirmininkas turi pasiūlyti. Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo“ projektas: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 240 straipsnio 8 dalimi, nutaria: svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimą.“ Teikia Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti šitam nutarimo projektui? Bendru sutarimu priimta.
16.29 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo datos“ priėmimas
Dabar, kolegos, yra dar 9 straipsnis.
V. PRANCKIETIS. Antrasis – dėl datos.
PIRMININKAS. Taip. Pirmininkas? Prašau, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Kitas protokolinis nutarimas dėl… Viskas tas pats. (…) Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalimi, nutaria: Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimą svarstyti 2018 m. sausio 12 d.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Dabar turiu perskaityti visiems dar 9 straipsnį… 9 punktą… 9 dalį: „Priėmęs šio straipsnio 8 daly nurodytą sprendimą, Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po septynių dienų nuo posėdžio, kuriame šita data nustatyta. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ar pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.“
Kolegos, dabar yra protokolinis sprendimas. Siūloma Seimo nario K. Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimą svarstyti 2018 m. sausio 12 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kolegos, vėl grįžtame prie darbotvarkės. Atlikome procedūrinius klausimus.
16.30 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 4, 6, 10, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1441(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-8a klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1441 ir lydimieji 2-8b, 2-8c, 2-8d. Kibernetinio saugumo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1441. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Prašau, svarstymas. Taikoma skubos tvarka. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, iš tiesų šie projektai susiję su kibernetinio saugumo konsolidavimu. Juos, taip pat lydimuosius dokumentus komitetas svarstė gruodžio 14 dieną. Bendru sutarimu jiems pritarta. Iš esmės Krašto apsaugos ministerija toliau tęsia lyderystę kibernetinio saugumo srityje. Labai svarbu, kad šitie įstatymai įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, todėl tikrai būtų naudinga, jeigu mes juos svarstytume ir priimtume ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Miliūtę, Ekonomikos komitetas. Prašom, kolege. Ekonomikos komiteto sprendimas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu priėmė išvadą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra norinčių… Ai, yra norinčių už. Gerbiamas Mindaugai, gal nereikia, prieš niekas nekalba. Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū.
Gerbiami kolegos, galime taikyti ypatingos skubos tvarką? Ar galime dėl to sutarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. 4 straipsniui? Ačiū, pritarta. 5 straipsniui? Pritarta. 6 straipsniui? Pritarta. 7 straipsniui? Pritarta. 8 straipsniui? Pritarta. 9 straipsniui? Pritarta. 10 straipsniui? Pritarta. 11 straipsniui – įsigaliojimas? Pritarta.
Už nori E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ką tik Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja po balsavimo pritarė šio klausimo, būtent šio klausimo, įtraukimui ne eilės tvarka į savo darbotvarkę. Už tai balsavo 47 šalių atstovai. Turint galvoje, kad tai buvo įvairių frakcijų pritarimas Strasbūre, vadinasi, šitas klausimas yra aukščiausio prioriteto. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad šis klausimas įrašytas ir į mūsų Seimo dienotvarkę. Man teko pristatyti aną klausimą Strasbūre. Taigi aš jums labai dėkingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1441. Kas pritaria šiam įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai. Vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1441(2) priimtas. (Gongas)
16.34 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 421 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1442(2) (svarstymas ir priėmimas)
Lydimasis Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1442. Kviečiu R. Miliūtę. Svarstymas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Sveiki dar kartą. Papildomų pasiūlymų nebuvo gauta. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, bendru sutarimu priėmė išvadą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Ar galėtume pritarti ypatingai skubai? Ačiū.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. 4 straipsniui? Pritarta. 5 straipsniui? Pritarta. 6 straipsniui – įsigaliojimas? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti. Balsuojam dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1442. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai, vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1442(2) priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1443(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1443. Kviečiu kolegę A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Prašom, kolege. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 13 dieną svarstė projektą Nr. XIIIP-1443, pastabų buvo gauta tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Projektui pritarėme balsuodami 10 balsų už, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galėtume pritarti ypatingos skubos tvarkai? Ačiū. Pereiname prie priėmimo.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Ačiū. 3 straipsniui? Pritarta. Ir 4 straipsniui – įsigaliojimas? Pritarta.
Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1443. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1443(2) priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1444(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas lydimasis 2-8d – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1444. Į tribūną kviečiu V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gruodžio 14 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Šalaševičiūtę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas gruodžio 13 dieną apsvarstė projektą ir pritarė pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo? Nėra norinčių kalbėti? Ačiū, pritarta. Ar galime taikyti ypatingos skubos tvarką? Ačiū, taikome.
Priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojam dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1444. Kas pritaria įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 79 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1444(2) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
16.40 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1439(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1439(2). Kviečiu taip pat pirmininką V. Baką. Svarstymas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Tarptautinės operacijos ir pratybos. Prašom, pirmininke.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Komitetas gruodžio 13 dieną svarstė įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento pastaboms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime taikyti ypatingą skubą? (Balsai salėje) Galime, ačiū.
Pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-1439. Kas pritaria šiam įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1439) pritarta vienbalsiai. (Gongas)
16.42 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1440(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1440(2). Taip pat kviečiu V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Karo prievolė. Prašau, pirmininke.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Primenu, kad šiuo projektu mes įgyvendiname Konstitucinio Teismo nutarimą, todėl tą padaryti mums labai svarbu šioje sesijoje. Komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galime taikyti ypatingą skubą? Ačiū.
Ir priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. Ir 4 straipsniui – įsigaliojimas? Pritarta, ačiū.
Kolegos, nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-1440. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1440(2) priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328(2), Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1329(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 441, 45, 57, 58, 60, 62, 621, 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1330(2), Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1331(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1332(2), Darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1333(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1334(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1335(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1336(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1337(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1338(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1339(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1340(2), Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1341(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1342, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1343(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1344(2), Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1345(2), Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1346(2), Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 114, 13, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1348(2) ir Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1349(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12a klausimas. Neminėsiu visų lydimųjų. Atsiprašau, nuo 2-11a iki 2-11v. Labai daug lydimųjų.
Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328 ir kiti. Užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 13 dieną apsvarstė patobulintą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo nario J. Razmos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Buvo pritarta projektui 6 balsuojant už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei. (Balsai salėje) Kolegos, po to papildomas. Dabar mes kviesime M. Puidoką dėl lydimojo 2-11c klausimo – užsieniečių teisinės padėties.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kolegos, komiteto sprendimas buvo pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir kartu pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.
Norėčiau trumpai informuoti, kad pritariama iš tikrųjų yra tik iniciatorių projektui, o gerbiamojo Seimo nario A. Dumbravos siūlymas, jo turinys neatitinka svarstomo įstatymo projekto tikslų, kurių siekiama. Atsižvelgiant į 2014 metų Valstybės saugumo departamento teiktus grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimus, pasirinktas toks modelis, kuris numatytų aiškius saugiklius atsirenkant ir leidžiant Lietuvoje gyventi ir verslą kurti tik patikimiems ir versliems, ekonominę naudą Lietuvai teikiantiems užsieniečiams. Šiuo atveju vienas vidutinis darbo užmokestis, kokį rodiklį yra siūloma įvesti, tikrai neatitiktų šių kriterijų.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iš Europos Sąjungos šalių užsieniečiams teisėtos veiklos pagrindu gauti leidimus gyventi yra nustatyti mažiausi reikalavimai verslui: mažiausias įstatinis kapitalas, nėra reikalavimo sumokėti tam tikrą mokesčių sumą, gauti nustatyto pajamų dydžio ekonominės naudos valstybėje įvertinimo, kaip kad nustatyta mūsų kaimyninėse šalyse Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje, jau neminint visų kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Taip pat pažymėtina, ką reikėtų žinoti, kad 2016 m. gruodžio 15 d. po pateikimo Seimas grąžino analogiško turinio Seimo nario A. Dumbravos įstatymo projektą tobulinti. Jis nebuvo patobulintas, tiesiog teikiamas analogiškas ir jam pritarti negalima.
PIRMININKAS. Aš dar norėjau kviesti Z. Streikų dėl projekto Nr. XIIIP-1328. (Balsai salėje) Taip, papildomus. Gerbiamoji kolege, dar bus keli. Prašom, prašom, kolega Zenonai Streikau. Prašau dėl projekto Nr. XIIIP-1328. Prašau. Dėl Užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų gruodžio 13 dieną kaip papildomas komitetas svarstė Užimtumo įstatymo išvardintus straipsnius. Komiteto sprendimas yra toks – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario J. Razmos pasiūlymą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ir mes du pasiūlymus pateikėme.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau kviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę dėl kelių projektų, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1341, Probacijos įstatymo projekto ir Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurie yra šito lydimieji.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė jūsų paminėtus įstatymų projektus ir jiems visiems pritarė. Dėl Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio projekto Nr. XIIIP-1349 už balsavome 10, visais balsais; dėl projekto Nr. XIIIP-1344 taip pat balsavome visais balsais; lygiai taip pat bendru sutarimu pritarėme projektui Nr. XIIIP-1341.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Kviečiu K. Masiulį. Dėl visų, pagrindinio ir lydimųjų, taip? Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, girdžiu iš valdančiosios daugumos, Vyriausybės daug idėjų apie tai, kad kiti metai bus reformų metai ir daug reformų įstatymų. Aš esu toks žmogus, kuris labai nori ir laukia reformų, ir būsiu tikrai sąjungininkas, jeigu tos reformos bus ir bus daromos tikros reformos. Aš tikėjausi, kad ir šiuo atveju kažkas bus, bent kažkokia reforma. Iš tikrųjų mes tik gaišiname vieni kitų laiką pagal tai, kas čia yra parašyta. Matau du pakeitimus. Pirmas pakeitimas. Siūloma pakeisti pavadinimą. Labai svarbu! Mes esame kažkokie nusiteikę į pavadinimų keitimus. Jeigu tik tokie ir bus pakeitimai, tai, žinote, iš viso judėjimo – tik garvežio švilpuko garsas, bet jis niekur nevažiuoja. Ir antras dalykas. Iš dešimties teritorinių padalinių lieka penki. Gerai, tvarka, lieka penki. Tai galima Vyriausybės nutarimu ir dabar padaryti – vienas, du ir padarėte. Kam reikia gaišinti mums vieniems kitų laiką? Mes turime rimtų darbų. Atsiprašau, su visa pagarba, jeigu tik tokios reformos ir bus, pirmyn! Gaila. Aš labai tikiuosi, kad nenuvilsite. Bet šiuo atveju tai visiškas nusivylimas. Nematau reformos, nieko nematau. Jūs pagrįskite, įrodykite, apginkite šį poreikį, reikiamybę kažką mums priimti. Tuščias Seimo gaišinimas, ne kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galbūt mano pasisakymas, sprendžiant šiandien pagal norą spręsti problemas, bus gana deklaratyvus, nes kai nenori girdėti, tai vargu ar ką nors išgirsi. Bet vis tiek tai turi būti, tikrai turiu pasakyti savo nuomonę, kad paskui nekiltų abejonių, nebūčiau apkaltintas salėje vėl kokiais nors nebūtais dalykais. Iš principo turbūt tam tikros reformos šioje srityje reikėjo. Klausimas – ką mes gavome? Iš esmės per visus straipsnius eina tai, kad dabar vietoje Darbo biržos bus Užimtumo tarnyba. Kas iš to? Ar turinys dėl to pasikeičia? Kokias mes girdėjome viešojoje erdvėje problemas, kurios yra susijusios su Darbo birža? Tyrimas pradėtas dėl duomenų nutekinimo, programų nesutvarkymo – pradėtas oficialus tyrimas. Tai buvo iš esmės centrinio aparato ir programinės įrangos problema ir visų kitų padarytų konkursų problema. Tas klausimas gali būti labai skausmingas, jeigu tie duomenys išaiškės, kad padarė konkrečią žalą įvairioms įmonėms ir žmonėms, kurie yra bedarbiai, buvo registruoti Darbo biržoje. Girdėjome 40 mln. programą „Atrask save“ (jau tapo priežodžiu). Į kai kuriuos atsakymų aš pats, kaip paklausęs daugelį klausimų, taip ir negavau, atsakymai buvo formalūs. Tiesiog už to stovi tam tikras visas mechanizmas, vėl pinigų įsisavinimo mechanizmas. Ir vėl ta programa eina centriniu lygmeniu. Ar buvo galima tai sutvarkyti nekeičiant įstatymo? Aišku, kad galima. Ne kartą buvo reorganizuotos… Kai darbo biržos buvo kiekviename rajone, buvo padaryta dešimt darbo biržų. Dėl to iš esmės nieko nereikėjo keisti. Sumažinti centrinį aparatą? Jokių problemų! Ministro nurodymu. Jokių problemų. Sutvarkyti tvarką viešųjų pirkimų, išsiaiškinti, kas nutekino duomenis? Jokių problemų nėra. Bet dialogas vyksta keistai – mes išgirstame iš spaudos, kad dalis žmonių net nekviečiami paaiškinti, kas bus vykdoma, kokios bus pertvarkos. Tai tikrai nepadeda didesniam darbui. O pavadinimų keitimas – slypi vienintelis dalykas šiuo atveju, kadangi iš esmės nėra daug kas pakeista. Pakeitus pavadinimą visiems išdalinami lapeliai, o tai suprantu. Tai vienintelis tikslas. Išdalinome lapelius ir tie, kurie mane kritikavo arba ką nors ne taip pasakė, dabar eisite pas mane ir aš rūpinsiuosi jumis.
Aš nemanau, kad tai yra reforma. Jeigu mes kalbėjome apie Užimtumo tarnybą, tai yra politikos pasikeitimą, formavimo pasikeitimą, taip, tada būtų galima kalbėti. Bet projekte atsirado, kad prie centrinės būstinės… Turi būti dialogas tik tarp biržos atstovų ir darbdavių, profsąjungų ten nebuvo, teko taisyti šiuos dalykus. Nežinau, kaip čia mes po svarstymo pritarsime, nes mūsų nuomonės dažnai keičiasi. Lyg ir profsąjungoms darbo vietos nerūpi. Bet iš principo pažiūrėjus darbdaviai nėra suinteresuoti dėl naujų darbo vietų kūrimo. Dėl savo darbo efektyvinimo? Taip, jie suinteresuoti. Ir jeigu galima dešimt žmonių atleisti ir sutaupyti pinigų, tai bus ir daroma. Bet mes turime būti suinteresuoti, kad kurtųsi naujos darbo vietos ir atlyginimai atitinkami būtų. To mes prie centrinės valdžios kaip ir nenorėjome padaryti. Tokių esminių proveržių aš tikrai nematau. Todėl nežiūrint to, kad mes sutvarkome techninius dalykus, kuriuos reikia tvarkyti, dėl užsieniečių ir kitų, bet ši reforma tikrai ne ta, kurios buvo galima laukti, tikrai ne ta. Dar tik sukelsite papildomą sumaištį ir žmonių nepasitenkinimą. Čia jūsų politinis sprendimas. Jeigu visai Lietuvai išdaliname lapelius, tai visai Lietuvai. Šiandien mes jau savo prioritetus parodėme, aš nenoriu kartotis, kas mums yra pirmoje vietoje, kurios grupės, o kurios yra antroje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dabar mes pamėginsime su šiais – labai daug lydinčių projektų – išsiaiškinti. Bet nėra tiek daug pataisų. Pirmiausia pataisa yra dėl projekto Nr. XIIIP-1328 pačios R. Šalaševičiūtės, taip pat A. Norkienės ir G. Vasiliausko. Kadangi pateikti per vėlai, tai komitetas juos svarstys po to, todėl aš nepristatau. Ar mes galėtume pritarti po svarstymo? Yra dėl motyvų. Už – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš dėl bendro, dėl viso.
PIRMININKAS. Ne! Norite dėl visko?
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl visko.
PIRMININKAS. Gerai, tada aš viską pristatau. Gerai? Šis bus svarstomas toliau. Dabar yra tai, apie ką kalbėjo M. Puidokas, dėl užsieniečių teisinės padėties. Yra kolegos A. Dumbravos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš suprantu kolegų nuogąstavimus. Matote, kiekvienas komitetas žiūri per savo prizmę. Vieni žiūri per nacionalinio saugumo prizmę, kiti gali žiūrėti per darbo rinkos organizavimą. Bet aš žiūriu dėl to, kad palengvintume tų žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą dėl vienų ar kitų priežasčių, dalią, kad jie čia galėtų lengviau įsidarbinti ir vystyti savo verslą. Mes truputį per skirtingas prizmes žiūrime. Bet kadangi tiek Užsienio reikalų komitetas nepritarė, tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė, tai aš atsiimsiu, ko gero. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet nereikia daugiau kalbėti. Kolegos, dar yra vienas… Tai yra projektas Nr. XIIIP-342, kurį komitetas siūlo atmesti. Gal Rimantė pasisakys šiuo klausimu? Įjungsiu. Rimante, nereikės. Prašom iš vietos. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Lyg ir nebuvo. Tuoj, minutėlę, aš dar pažiūriu.
PIRMININKAS. Yra pasiūlyta atmesti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas laikosi tokios nuomonės ir prašau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti dėl atmetimo? Pritariame. Bendru sutarimu. Gerai. Ačiū. Kolegos, mes dabar visas pataisas apsvarstėme, galimas ir būsimas, kurias dar apsvarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dabar dėl visų – šio įstatymo ir lydimųjų projektų. Prašom. Kas nori kalbėti už? Tuoj, minutėlę, atstatysime. Taip, Povilai. Prašom. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes ir dar kartą įsitikinome, kad visos reformos, kurios yra geros, gali kilti tik iš konservatorių pusės. Visos, kurios kyla ne iš konservatorių pusės, tai yra blogos. O jeigu kalbėtume rimtai, tai pirmą kartą tikrai pasiūlytas labai jautrus požiūris į regionus, nes išsaugoti būtent penki regioniniai departamentai, nė vienas skyrius nebus likviduotas. Darbo biržos vadovė ir viceministrė pateikė konkrečius skaičius komitetui, įrodančius būtent tuos teiginius, ir man atrodo, kad, šiaip ar taip, tai būtų pradžia, nes tikrai perspektyvoje reikia žiūrėti, kaip dalį funkcijų perduoti savivaldybėms. Šiame įstatymo projekte yra jau sustiprinta sąveika tarp savivaldybių, yra įtraukta Regionų plėtros taryba, kuriai suteikiama papildomų galių dėl derinimo visų užimtumo programų. Tai aš kviečiu Seimo narius pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, dėkingas komitetams, kad pritarė mano pataisai, bet ji negali to projekto esminio ydingumo pakeisti. Ji tik sprendžia Šiaulių ir Panevėžio galimo konflikto situaciją.
O jeigu pažiūrėsime į projektą, kokia čia reforma, jei turbūt 95 % projekto turinio sudaro pavadinimo keitimai? Gerai būtų, kad padarai, surandi gražesnį pavadinimą ir nuo to viskas stebuklingai pagerėja. Aš galiu sutikti, kad pavadinimas „Užimtumo tarnyba“ skamba geriau negu „Darbo birža“, bet turinyje tikrai nedaug ką mes rasim, ką siūloma pakeisti tos institucijos veikloje, bet bus sutrikdyti visi žmonės dėl pavadinimo keitimo. Visi gaus atleidimo lapelius, nors turbūt ne visiems padaliniams yra priekaištų dėl blogo darbo. Ir čia jau kolega minėjo –iškabų keitimai, blankų keitimai, visi perregistravimai ir t. t., ir suksis tuščiomis apsukomis kurį laiką. Užuot pertvarkę dabartinę sistemą nekeisdami pavadinimo, pamatę jos ydingus momentus, mes einame tokiu biurokratiniu keliu, kuris tikrai neduos greitų laukiamų pokyčių. Aš susilaikau dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi neturime bendros nuomonės, tai turėtume balsuoti, dabar pasakysiu už ką. Mes balsuojame po svarstymo už įstatymų projektus Nr. XIIIP-1328, Nr. XIIIP-1329, Nr. XIIIP-1330, Nr. XIIIP-1331, Nr. XIIIP-1332, Nr. XIIIP-1333, Nr. XIIIP-1334, Nr. XIIIP-1335, Nr. XIIIP-1336, Nr. XIIIP-1337, Nr. XIIIP-1338, Nr. XIIIP-1339, Nr. XIIIP-1340, Nr. XIIIP-1341. Nr. XIIIP-1342 jau atmetėme, už gyventojų pajamų mokesčio nebalsuojame. Toliau. Balsuojame už Nr. XIIIP-1343, Nr. XIIIP-1344, Nr. XIIIP-1345, Nr. XIIIP-1346, Nr. XIIIP-1348, Nr. XIIIP-1349. Taigi kas pritaria po svarstymo, prašom balsuoti, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po svarstymo.
Kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 57, prieš – 6, susilaikė 18. Pritarta. Primenu, tuoj, vieną minutę, Virginija. Primenu, kad negalime priimti šiandien, nes yra pagrindinio komiteto pačios pirmininkės pataisa. Priėmimas numatomas ketvirtadienį, 21 dieną.
V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paprašyti, kad įskaitytumėte mano balsą už.
PIRMININKAS. V. Vingrienė – už. Prašom įrašyti.
17.05 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437(2). Kviečiu kolegę A. Papirtienę. Prašom pristatyti. Svarstymas taip pat.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gruodžio 13 dieną svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1437(2) ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1437(2) pagal Teisės departamento pastabas ir komiteto siūlymus ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, galime. Tuojau balsuosime. Ar galime pritarti dėl ypatingos skubos, jeigu prašot? (Balsai salėj) Galime pritarti? Taip, pritariame.
Pastraipsniui, kolegos, priėmimas. Galime pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui? Galime. 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime.
Priėmimas. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1437(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 65, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo Nr. XIII-731 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434(2) (priėmimas)
Kolegos, grįžtame prie 1-9 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo keliais straipsniais pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434(2). Nėra pasiūlymų. Kolegos, ar galime pastraipsniui?
Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-1434. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1434) priimtas. (Gongas)
17.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603(2) (priėmimas)
1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-603(2). Po svarstymo pritarėme. Ypatingai skubai galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 3 straipsniui – įsigaliojimas – pritariame. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-603. Nėra norinčių kalbėti, sakiau jau. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Stabdau balsavimą. Kolegos, tada aš atsiprašau, komitetas prašo balsuoti ketvirtadienį. Nori sujungti su kitu ir balsuoti ketvirtadienį. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritariame, ačiū.
17.10 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1426(2) (priėmimas)
Kolegos, 1-11 klausimas – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1426. Po svarstymo jau pritarta. Taip? Galime sutarti dėl ypatingos skubos? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame? Ačiū. 2 straipsniui pritariame? Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1426. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1426) priimtas. (Gongas)
17.11 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1469. Po svarstymo buvo pritarta. Galime ypatingai skubai pritarti? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Galime, pritarta. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1469. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 78. Nespėjau, paėmėte. Atsiprašau, už balsavo 63, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas… Ne tas? Už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1469) priimtas. (Gongas)
1-13 klausimą – projektą Nr. XIIIP-1383 praleidžiame, nes čia yra pateikimo tęsinys.
17.13 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7, 9, 10, 11, 14, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 103 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351(2) (priėmimas)
1-14a klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1351. Po svarstymo pritarėme. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsniui? Ačiū. 3 straipsniui? Ačiū. 4 straipsniui? Taip pat. 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 7 straipsniui? Pritarta. 8 straipsniui? Pritarta. 9 straipsniui? Pritarta. 10 straipsniui? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti? Balsuojame dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo kelių straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1351. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1351) priimtas. (Gongas)
1-14b klausimas – projektas Nr. XIIIP-1353 atmestas.
17.15 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1354(2) (priėmimas)
Kitas yra 1-14c klausimas – projektas Nr. XIIIP-1354. Po svarstymo Valstybės tarnybos įstatymo 481 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta.
Ar galime pastraipsniui? Galime. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. Ypatingai skubai galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1354. Kas pritaria įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1354) priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14d klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1466. Po svarstymo pritarta.
Galime sutarti dėl ypatingos skubos? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui? Taip pat. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1466. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1466) priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14e klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1467. Po svarstymo pritarta.
Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui – įgyvendinimui – pritariame. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1467, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1467) priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14f klausimas – Vyriausybės įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1468. Po svarstymo pritarta.
Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame. Nėra norinčių kalbėti, kaip suprantu. Yra norinčių kalbėti? Prašau užsirašyti. Įjungta. Gerai. Užsirašykite. Prašom. Yra norinčių kalbėti. K. Masiulis – už. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, kad sureagavote ir leidote pasakyti porą sakinių. Kolegos, štai čia eina visas paketas įstatymų, kuriais bus centralizuotas buhalterijos, personalo valdymas valstybės institucijose. Akivaizdi reformistinė intencija, nuostatos. Gali būti įvairių nuomonių. Gali būti nepritariančių, bet yra akivaizdus bandymas pakeisti esamą situaciją. Aš pritariu ir manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Galbūt galėtume dar platesnių valstybės tarnybos reformų pageidauti, bet vis tiek šita reforma yra žingsnis į priekį, skirtingai negu prieš tai buvusiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate?.. (Balsai salėje) Yra prieš? J. Razma nesutinka. Prašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką gi, aš galiu „pasveikinti“ valdančiuosius, dar vieną vinį įkals į regioninės politikos karstą, nes iš tikrųjų šiais sprendimais panaikinami personalo, buhalterijos etatai tuose negausiuose vyriausybiniuose padaliniuose, kurie dar turi juridinio asmens statusą, kaip, sakykime, regioniniai parkai, nacionaliniai parkai, nedaug jų belikę. Ką reiškia vadovui būti be personalo tarnybos, be savo finansininkų? Ar tai yra visavertė struktūra? Aš suprantu, galėjome priimti dėl savivaldybių, kad būtų tokia galimybė, kad jeigu kuri savivaldybė nori, pageidauja, bet kam reikia Vyriausybei atrišti rankas viską centralizuoti ir atimti viską iš tų regionuose esančių struktūrų? Žinoma, jeigu kuriame policinę valstybę, tas tinka, ten viskas turi būti valdoma iš vieno centro.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1468?.. (Balsai salėje)
Ai, jau yra vėl norinčių. Atsiprašau, kolegos. Dar V. Rinkevičius nori už. Prašau, Viktorai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Verslas seniai naudoja centralizuotas buhalterijas, ypač įmonių grupės. Tai visiškai pasiteisino, tiktai man atrodo, kad mes jau vėluojame toje srityje. Technologijos taip sparčiai tobulėja, kad tai įgalina nuotoliniu būdu visiškai valdyti finansus ir viską matyti, viską žinoti. Tai, kad mes čia atimame kokią nors galimybę, netiesa. Turbūt kiekvienas Seimo narys turi savo internetu valdomą sąskaitą banke. Ar jūs lakstote šiandien į bankus? Visi valdome internetu. O tokiu būdu mes pasiekėme dar vieną tikslą, tai yra skaidrumą. Tokiu būdu kur kas skaidriau, aiškiau, ir atskiros žinybos galės valdyti ir naudoti savo finansus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai nėra asmeninis bankas ir asmeninė sąskaita, tai yra tam tikrų padalinių finansai. Daug kas bandė, po to vėl sugrįžo, kai tiek centralizuojame, kad iš tikrųjų, norint nusipirkti pieštuką, reikia pirkti per Vilnių, vadinasi, prašyti, jau po to paprasčiausiai, ko gero, visas tas dalykas tiek atsibosta, kad žmonės nesikreipia dėl papildomų lėšų ir pradeda leisti savo pinigus. Galbūt valstybė ir siekia apsunkinti taip situaciją, kad iš tikrųjų, jeigu nori dirbti kokioje nors vietoje, tai pieštukų ir popieriaus gali paprasčiausiai nusipirkti pats, negu per savo finansininką galėtum susitvarkyti sąskaitas. Tai yra tikrai ne supaprastinimas, tai yra apsunkinimas, tai yra perkėlimas centralizuotų darbo vietų į centrines buhalterijas. Paprastai po tokių reformų regionuose sumažėja darbo vietų, tačiau ten, kur administruojama, smarkiai padaugėja, ypač centruose, kur ir taip darbo vietų yra. O regionuose tų vietų trūksta. Tai dėl kelių centų jūs prarandate žmones, varote į neviltį, jie iš tikrųjų neturi pasirinkimo. Ačiū. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Už – G. Burokienė. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Man labai gaila, kolegos, kad neįsiskaitėte iki galo į įstatymo projektą, kuriame aiškiai pasakyta, kad savivaldybėms paliekama teisė rinktis, kaip jos nori ir kaip valdys savo buhalteriją ir personalą. Tiesiog tai yra pirmas žingsnis centralizuoti, sumažinti apkrautas buhalterines apskaitas, kurių dabar yra per 40 sistemų, ir personalo vadyba… Apie viešuosius pirkimus čia niekas nešneka, kolegos. Taigi aš labai kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal būčiau nekalbėjęs, išgirdęs V. Rinkevičiaus pasisakymą tiesiog neišlaikiau. Elektronine bankininkyste galės naudotis tas, kas tą sąskaitą tvarko, kuo čia dėtas prisijungimas iš šalies? Kuo čia dėti regionai? Tas buhalteris, kuris bus centre, ir tvarkys, o jūs nešite popieriukus dėl užsakymo jam ir lauksite, kol jis pavizuos, kad galima taip daryti. Na, taip bus. Užuot padarę… Galbūt ir reikia, kad kai kur būtų lanksti sistema, pasirinkimo, taip, kaip savivaldybėse, tai mes kitur įmonėse to nedarome. Tas centralizavimas toks ir yra. O šiaip praktika rodo, tokių centralizuotų pirkimų, ypač sveikatos apsaugos sistemoje, kurią taip gina elektroninės štai šitos… Tie visi šalininkai anksčiau gynė būtent centralizuotus pirkimus. Tai išeina priešingai: kuo stambesni pirkimai, patys jie buvo nustatę, tuo brangiau kainuoja, nes labiau paveikti įvairiausių įtakos grupių, negu jie patys vietoje susitvarko. Tai yra įvairiai.
Čia galbūt, sakykime, netipinis pavyzdys šiuo atveju, daugiau tokių pavyzdžių aš nelabai girdėjau, bet ir taip gali būti. Tai viską reikia turėti omeny, nes tai mes jau esame patyrę. Tai šiuo atveju to lankstumo ir pritrūksta, galėjo ta pati nuostata būti ir įmonėms. Vyriausybė pati nuspręs, kaip tuos dalykus toliau tvarkyti, o dabar mes viską padarome centralizuotai.
PIRMININKAS. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Šiuo atveju yra visiškai priešingai, ko gero, kalbant apie buhalteriją, viską lemia labai aiškiai skaičiai. Ko gero, buhalterija yra tvarkoma visur vienodai, ir dabartiniu metu yra priešingai, yra labai didelė problema, kai ta pati funkcija atliekama skirtingomis buhalterinėmis programinėmis įrangomis. Jos yra perkamos, diegiamos, tokiu būdu yra neefektyviai lėšos panaudojamos, atsiranda daug neskaidrumo apraiškų. Aš manau, kad šiuo atveju bus sutaupyta pinigų, buhalterinė apskaita bus vykdoma daug skaidriau ir daug atsakingiau. Tai kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš jums pasakysiu, kaip čia bus. Kaip kolegos ir sakė, tai tikrai bus vinis į regioninės politikos karstą, nes mažins būtent regionų darbuotojų skaičių, taip. Kita vertus, aš jums pasakysiu, kokia patirtis ten, tose savivaldybėse, pavyzdžiui, Alytuje, kur jau centralizuotai tvarko švietimo įstaigų buhalterija. Tai vadovo atsakomybė išlieka, be jo parašo pavedimas nebus daromas, bet jo krūvis padidėja, nes nebėra to atsakingo, nuolatinio finansininko, kuris kartu viską daro. Šį kartą bus dvigubas darbas, tai vienas momentas.
Kita vertus, mes čia kalbame ne vien apie savivaldybes, bet čia yra ir valstybės mastu, vadinasi, tose įstaigose nelieka žmonių, perkeliame į centrą. Valio! Vadinasi, ir toliau mes didiname žmonių, Vilniaus gyventojų, skaičių ir mažiname periferijos. Vadinasi, žmones skatiname: važiuokite iš Lietuvos, nes jūs čia darbo negausite, biudžetiniame sektoriuje tai tikrai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-1468. Kas palaiko šį įstatymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 66, prieš – 8, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1468(2) priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092(2). Priminsiu, jam po svarstymo pritarta.
Ar galime sutarti dėl ypatingos skubos? Ačiū.
Einame pastraipsniui. Du straipsniai. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1092. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1092) priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16a klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461. Po svarstymo pritarta. Kolegos S. Gentvilo pataisa atmesta, deja. Taikoma ypatinga skuba.
Priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui? Pritarta. 4 straipsniui? Pritarta. 5 straipsniui? Pritarta. 6 straipsnis. Atmesta S. Gentvilo pataisa. Pritariame. Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti?
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1461, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 74, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1461) pritarta. (Gongas)
17.32 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 341, 342, 344, 345, 347, 3412, 3415, 3416, 3418, 3419, 3422, 3423 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1462(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16b klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1462. Po svarstymo pritarta. Taikoma ypatinga skuba.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui? Galime. 4 straipsniui? Galime. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniams galime pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) S. Gentvilas dėl motyvų norėjo. Taip, Simonai? Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai apmaudu, kad opozicija buvo išėjusi, kai vyko svarstymas ir nebuvo galima normaliai pasišnekėti apie šito įstatymo prasmę. Bet, man atrodo, pats šio įstatymo priėmimas liudija apie blogąją praktiką, kuria prasideda mūsų bendradarbiavimas su Vyriausybe. 26 poįstatyminiai aktai jau yra priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo įstatymu pasakoma, kad įstatymas įsigalioja sausio 1 dieną, t. y. 25 tūkst. Lietuvos įmonių keičiamos verslo sąlygos tik dvi savaitės iki to. Pagal Teisėkūros įstatymą, Teisėkūros pagrindų įstatymą verslo sąlygos turi keistis bent du kartus per metus, bent pusmetis prieš turi būti įstatymai priimti. Poįstatyminiai aktai turi būti priimti bent trys mėnesiai iki jų įsigaliojimo. Gerbiamieji, čia šiuo atveju mes turime įstatymą, kuris palies 25 tūkst. Lietuvos įmonių ir jis įsigalioja po dviejų savaičių. Visa tai, ką jūs šnekėjote apie prognozuotumą, yra ištrinama.
Kitas dalykas, pats įstatymas įpareigoja 25 tūkst. Lietuvos įmonių naudotis nauja vienoda gaminių, pakuočių ir atliekų informacine sistema. Tai dabar jūs grįžkite pas bet ką, pas bet kokį prekybininką ir paklauskite buhalterio, ką jis turės nuo sausio 1 dienos daryti. Jis turės įvesti kiekvieną pakuotę, kiekvieną produktą, kiekvieno produkto svorį prieš išsiųsdamas šitą. Dabar paklauskite, ar sistema veiks? Vienas atsakymas yra – ne. Net kontroliuojančios institucijos, t. y. regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, nepradėjo naudotis šita sistema. Gerbiamieji, norėdami pasiekti atliekų tvarkymo skaidrumą, kurį iš tikrųjų reikia pasiekti, mes nediskredituokime jo neparengtomis sistemomis. Aplinkos ministerija stipriai susimovė su šita sistema. Ją reikėjo atidėti bent metams. Dabar turėsime stiprų, stiprų galvos skausmą nuo sausio 1 dienos. Tai nėra garbinga nei prieš verslą, nei prieš parlamentą taip, kaip elgiasi su mumis Aplinkos ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Už norėtų kalbėti K. Mažeika. Prašau, komiteto pirmininkas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų norėčiau suteikti šiek tiek aiškumo. Tie kaltinimai, manau, yra nepagrįsti, nes jeigu ministerija būtų nepasiruošusi, manau, jie patys ir siūlytų atidėti ar dar kažkaip. Taip pat matau aiškinamajame rašte pateikta, kad parengiamieji darbai vyksta jau nuo 2016 metų, visas nuoseklumas, tai, kas išaiškinta, tikrai mane įtikina, na, tikrai patvirtina, kad kuo greičiau reikia tos sistemos. Paskutiniame komiteto posėdyje vyko diskusija, taip, nuogąstavimų yra, bet mes tam ir įdėjome tą saugiklį, kad pusę metų nebus baudžiamos įmonės, turės galimybę dubliuoti tas sistemas, kuriomis dabar dirba, ir tikrai atsižvelgta į visus pasiūlymus. Pačių įmonių atstovai taip pat suinteresuoti, kad pradėtų veikti vienoda sistema, sąžininga, skaidri sistema, nes tai vėlgi šešėlis krenta ant tų pačių sąžiningai veikiančių įmonių. Tikrai, manau, nėra laiko trypčioti vietoje, reikia kuo greičiau startuoti ir leisti pradėti veikti būtent šiai sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės P. Saudargas.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų nebūsiu galbūt toks griežtas ir kritiškas kaip kolega Simonas, nes svarstant komitete iš tiesų buvo susirinkusios įvairių interesų grupės – ir verslas, ir valdžios atstovai, tačiau diskusija vyko galbūt net karštesnė koridoriuje. Kai jau jie susirinko į komitetą, sako, mes kaip ir priėjome kompromisą, kad gali būti daromas kompromisas, kad verslas pasiryžęs yra įdiegti šią sistemą per vargus, nors iš tiesų nebuvo pakankamai mokymų, iš įmonės tik po vieną žmogų galėjo dalyvauti mokymuose ir panašiai. Po įvairių nusiskundimų, bet dantis sukandęs verslas sako, na, gerai, jeigu jau taip sakote, tikrai galbūt sistema teoriškai reikalinga, tai mes praktiškai pasispausime ir šiaip ne taip, sakykim, įdiegsime. Tačiau sausio 1 diena yra netrukus, tai yra visiškai dienų klausimas. Kad mes pusę metų nebaustume, tai yra mažų mažiausia, ką galima padaryti. Aš tikrai nežinau, ar tas kompromisas neva, apie kurį mini pirmininkas, šiandien yra adekvatus kompromisas, apie kurį kalbėjome tada komiteto posėdyje. Man atrodo, kad ne visai, pusę metų nebaudimas tikrai nėra išeitis, nes įmonės neturėjo galimybės apmokyti savo darbuotojų naudotis šia sistema tiesiog praktiškai čia ir dabar. Jos susiduria, kad taip, nuo sausio 1 dienos viskas, jau pradės diegti. Tai aš manau, kad nėra adekvatus šis kompromisas. Nesakau, kad sistemos visiškai nereikia, tačiau manau, kad mes pereinamąjį laikotarpį padarėme per trumpą, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš kviečiu palaikyti, nes sistemos iš tikrųjų reikia, ir būtina jau pradėti nuo sausio 1 dienos. Kaip ir minėjo kolega, komitete nuspręsta dėl pereinamojo laikotarpio, pusmetis tikrai yra pakankamas. Mokymai jau vyksta ir dabar, gal pačioje pradžioje jie nebuvo sklandūs, bet palaipsniui pusmečio laikotarpiu visos įmonės pasirengs. Kam pritarė patys verslo subjektai, kad iš tiesų reikia konkrečios nustatytos datos, nes jeigu mes nukelsime datą dar vieniems metams, tai užsitęs ir vėl nebus to starto, nuo kada pradėsime registruoti, įvesti pakuočių atliekų tvarkymo duomenis, nes, kaip ir pasakė Valstybės kontrolė savo išvadoje, kad šiuo metu dar yra nepateiktų ataskaitų nuo 2013 metų. Taigi mes turime tikrai pradėti ir užtikrinti skaidrią, kokybišką atliekų tvarkymo sistemą, nes šiandien tikrai yra daug problemų. Kviečiu kolegas palaikyti. O pereinamasis laikotarpis, manau, tikrai pakankamas ir bus pakankamai pasirengta, nepaisant to, kad sistema iš tikrųjų netobula, nepakankamai tobula, bet ji tikrai tobulintina ir mes pasiruošę toliau tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto palieka daug abejonių toks skubotas šio įstatymo projekto priėmimas. Bent jau aš kviesčiau tuos, kurie turi abejonių, dar pamėginti išsiaiškinti, galbūt iki ketvirtadienio tai pavyktų padaryti. Tiesiog nesiregistruoti dabar balsuojant, tada nebus 71 balso. Nes aš pažiūrėjau, tikrai teikėjai šiek tiek šaiposi iš mūsų, kai rašo aiškinamąjį raštą, kaip įstatymas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Čia yra keletas sakinių: kadangi, kadangi, kadangi, ir parašyta, kad atliktos su Ūkio ministerija suderintos administracinės naštos pokyčio vertinimo ataskaitos, o kaip atsilieps verslui ir jo plėtrai, nė bum bum. Tai yra vis tiek netinkamas pateikimas, tik šitaip pasakant. Aš manau, kad nebus nieko blogo, jeigu dar pamąstysime iki ketvirtadienio. Kviečiu nesiregistruoti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man keista, kad opozicija nepalaiko šito įstatymo. Kaip jūs žinote, praeitoje kadencijoje buvo ne vienas skandalas, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad įmonės, kurios užsiima atliekų tvarkymu, tvarko ne atliekas, o popierius. Tik iš 15 ar 25 tūkst. įmonių surenka pinigus, pateikia sąskaitas, o pakuotės taip ir lieka tose įmonėse. Įmonės reikalas sutvarkyti tas pakuotes. Taigi jie neatlikę darbo gauna milžiniškas pajamas.
Ir aš manau, kad šitą tvarką tikrai reikia įvesti, reikia įvesti apskaitą, turi būti pateiktos ataskaitos. Man atrodo, kad šitas įstatymas vėluoja. Jis anksčiau turėjo būti priimtas, dar praeitoje kadencijoje, bet, deja, nebuvo politinės valios. Lobistai darė didelę įtaką, kad toks įstatymas nebūtų priimtas. Ir šiandien kai kurioms frakcijoms lobistai taip pat daro įtaką, kad nesiregistruotų ir šitas įstatymas nebūtų priimtas, ne atliekos būtų tvarkomos, o popieriai ir sąskaitos išrašinėjamos ir pinigai patektų kažkam į kišenę be atlikto darbo, be abejonės, ir jų advokatams.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 56, prieš nėra, susilaikė 4. Nėra reikiamo balsų skaičiaus priėmimui.
Seimo Pirmininkas. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Replika po balsavimo. Tokiom kalbom, kaip ką tik Seimo narys J. Razma pasakė, jis daro destruktyvų Seimo darbą. Jūs atvažiavote, jūs čia esate tam, kad balsuotumėte, o ne tam, kad nebalsuotumėte. Dėkui. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, tokių kalbų buvo, ir pažadu, tikrai bus. Jeigu taip skubotai, su tokiais aiškinamaisiais raštais bus pateikiami projektai, tikrai aš kviesiu stabdyti, kiek įmanoma. Mes turime ne tik balsuoti, kaip jūs sakėte, bet balsuoti tikrai įsitikinę, kad balsuojame teisingai. Jau geriau nebalsuoti, jeigu nesi tuo įsitikinęs.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties buvo labai keistas sprendimas. Manau, žmonės turėtų žinoti, kad šituo sprendimu yra tik nutolinamas problemų sprendimas. Kad ir Plungės gyventojai. Kaip rodo valstybės audito ataskaita, 30 % pakuočių patenka į komunalinį srautą ir gyventojai sumoka du kartus – pirkdami pakuotę ir dar už komunalinių atliekų sutvarkymą ir šalinimą. Kolegos, iš tikrųjų tas jūsų sprendimas… Mažų mažiausiai gyventojai turėtų įvertinti, ir tai tikrai atsilieps ir jūsų reitingams.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau kreiptis į gerbiamąjį Seimo Pirmininką ir paprašyti, gal jūs galėtumėte apginti Seimo garbę prieš Vyriausybę, nes šitame įstatymo projekte, paskutiniame jo straipsnyje, yra pasakoma, kad poįstatyminiai aktai turi būti patvirtinti iki gruodžio 31 dienos. Tačiau 25 poįstatyminiai aktai iš 26 jau yra patvirtinti. Ar įstatymas įsigalios, ar neįsigalios, bet sistema jau veiks, ir mes esame pastatomi prieš faktą. Man atrodo, labai negražu, kai įstatymas eina paskutinis, nes jo nuostatos turėtų būti perkeliamos į poįstatyminius aktus, o yra daroma visiškai atvirkščiai. Gerbiamasis Pirmininke, gal galėtumėte pasikalbėti, kad ta praktika nesitęstų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam Seimo Pirmininkui, anksčiau buvusiam profesoriui. Aš irgi buvau profesorius, tik dėsčiau kitus dalykus. Ilgą laiką dirbau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir mokiau studentus, kad politinis darbas gali būti labai įvairus – gali būti balsavimas, gali būti protestavimas, gali būti boikotavimas, gali būti labai įvairiom formom vykdoma. Ir visos tos formos mums yra leistinos ir yra teisėtos. Suvesti į vienas formas yra neteisinga. Jūsų supratimas mūsų kaip politikų darbo yra per daug siauras. Negali būti niekaip į tokias nykias darbo formas suvesta.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Su visa pagarba opozicijai, juolab konservatoriams, tikrai yra garbingų žmonių, ir atsiprašau už tai, ką dabar pasakysiu. Man lyg ir sukelia tam tikrų įtarimų. Pavyzdžiui, Alytaus miesto taryboje vienas tarybos narys konservatorius balsavo už kainų pakėlimą, nes jis dirba RATCʼe, atliekų tvarkymo dešinioji ranka yra direktoriaus. A. Reipas, asociacijos prezidentas, konservatorius yra visos Lietuvos. Palieka tokių prielaidų manyti, kad kažkas čia ne taip yra. Prašyčiau sąžinės.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš bandysiu pašalinti visas įtampas. Gerbiami valdantieji, devynioliktą kartą šitoje kadencijoje girdžiu kaltinimus opozicijai, kad valdantiesiems pritrūko balsų įstatymui priimti. Jeigu jūs – valdantieji, sėdėkite visi vietoje, balsuokite ir jums bus nei šilta, nei šalta, ką J. Razma čia organizuoja ar dezorganizuoja.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis įstatymas…
Atsiprašau, gerbiamasis T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti, jūs čia ką tik pamokslavote Seimo Pirmininkui. Aš jums kaip to paties instituto absolventas galiu atsakyti, kad jūs ką tik demonstravote, kad mes negerbiame opozicijos, nors politinis buldozeris yra jūsų išradimas. Todėl pamokslauti, ką turi kalbėti Seimo Pirmininkas, jūs negalite sau leisti. Jis jūsų paprašė tiesiog balsuoti ir visavertiškai dalyvauti Seimo posėdyje. Jis turi teisę į savo nuomonę dėl to. Todėl jūsų tie pamokslai niekur neveda, nes nei jūs kuo nors esate pranašesnis, nei aš esu pranašesnis prieš jus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nors šis įstatymas nėra priimtas, tačiau yra priimtas pagrindinis, t. y. Pakuočių ir pakuočių atliekų, todėl mes galime ir toliau nagrinėti ir bandyti priimti kitus įstatymus.
17.48 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-290 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1463(2) (priėmimas)
Šiuo atveju – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Yra vienas straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63, taigi vėl neužtenka.
17.50 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1464(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, dar yra vienas lydimasis Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai gal pastraipsniui priimti?
1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Bandome balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 61. Taigi priimti negalime. Dėl visų šių lydimųjų klausimų, dėl kurių pritrūko balsų, balsuosime ketvirtadienį.
17.52 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1290(2) (priėmimas)
O dabar siūlau grįžti prie rytinės darbotvarkės 1-6 klausimo – Farmacijos įstatymo 2, 57, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pirmiausia buvo pasiūlyta ypatinga skuba. Ar mes tam pritariame? Pritariame. Taigi priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis priimtas? Priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš.
A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal ir nebūčiau labai prieš, bet tokia skuba tikrai visiškai nereikalinga. Žiūrėkite, dabar kompensuojamieji vaistai į sąrašą įtraukiami pagal bazinę kainą. Kokią politiką iki šiol vykdė Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija? Tie vaistai, kurių kaina… Iš esmės pakeitė vieną dalyką. Tie vaistai, kurie brangesni kaip 10 %, – iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukė. Dabar yra siūloma, kad ir priemoką Vyriausybė nustatys. Tai Sveikatos reikalų komitete buvo klausiama, pagal ką dabar vaistai bus įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą? Ar pagal bazinę kainą, ar pagal priemoką? Tai ministerijos atstovai viceministrei nesugebėjo atsakyti. O rezultatas, matyt, išeis toks, kad bus… Dar Vyriausybė nustatys ir priemokos dydį ir tada dar daugiau vaistų neatitiks nustatytų kainos sąlygų, jie bus vėl išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Taip, pamenate, liepos mėnesį buvo išbraukta apie 316 vaistų, spalio mėnesį – apie 100 vaistų, dabar gali būti, kad bus išbraukta dar daugiau ir žmonės turės pirkti tuos vaistus mokėdami visą kainą. O Vyriausybė ir Sveikatos ministerija skaičiuoja, kiek žmogus sumoka priemokų tik už tuos pigiausius vaistus, kurie yra įtraukti. Aš manau, kad galbūt ir galima svarstyti. Bet tokią skubos tvarką taikyti nuo Naujųjų metų… Tuo labiau kad ir prieš tai kolega minėjo, jog Vyriausybė yra įpareigojama parengti poįstatyminius aktus iki Naujųjų metų. Manau, kad tokia skuba negali būti taikoma dėl to, kad vėl eilinį kartą nukentės žmonės.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 24. Farmacijos įstatymo 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
17.55 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1270(3) (priėmimas)
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta. Turime irgi apsispręsti dėl ypatingos skubos. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta dėl ypatingos skubos.
Priėmimas. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas.
Gerbiami kolegos, kadangi iš viso yra 68 straipsniai, todėl siūlau priimti skyriais, jeigu jūs sutinkate. Taigi penki straipsniai yra išvardyti I skyriuje. Visas I skyrius yra priimtas. Tai yra bendrosios nuostatos.
II skyrius. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas, uždaviniai, teisės ir pareigos. Ar galime priimti? Priimtas II skyrius.
III skyrius. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūra ir valdymas. Galime priimti? Priimta.
IV skyrius. Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas, materialinis aprūpinimas ir veiklos kontrolė. Galime priimti? Priimta.
V skyrius. Skyrimas į tarnybą (darbą) Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Galime priimti? Priimta.
VI skyrius. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybos sąlygos. Galime priimti? Priimta.
VII skyrius. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinė apsauga. Galime priimti? Priimta.
VIII skyrius. Pareigūno statusas ir karjera. Galime priimti? Priimta.
IX skyrius. Perkėlimas į kitas pareigas, nušalinimas nuo pareigų, atleidimas iš tarnybos. Galime priimti? Priimta.
X skyrius. Skatinimas ir atsakomybė. Priimta.
XI skyrius. Pareigūnų darbo užmokestis. Priimta.
XII skyrius. Socialinės garantijos. Priimta.
XIII skyrius. Šaunamųjų ginklų ir kitų prievartos priemonių naudojimas. Priimta.
Yra vadinamasis bazinis 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Galime priimti? Priimta.
Ir 3 straipsnis – teisės aktų pripažinimas netekusiais galios. Galime priimti? Priimta.
Dėl viso. V. Bakas – už.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tik… Mes daug kalbėjome apie Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą. Tikrai buvo netgi daug aistrų, priešinamos įvairios visuomenės grupės. Bet tie sprendimai, kuriuos priėmėme šiandien dėl prokuratūros, dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos, yra skirti tam, kad mes galėtume paimti iš tų, kurie naudojasi mūsų, visų visuomenės narių, sukuriamu bendru gėriu, ir turėti jau kitais metais didesnį biudžetą. Šis įstatymas – buvo parengta jau trečia jo redakcija, buvo išanalizuota įvairių pasaulio specialiųjų tarnybų patirtis. Tai ir JAV FTB, CŽV patirtis, Interpolo, Didžiosios Britanijos NCA bei žvalgybos tarnybų M15, M5, M6 patirtis. Mes įtvirtiname analitinę žvalgybą, o to nebuvo iki šiol.
Šiandien neužtenka vien pagauti nusikaltėlį, jį nuteisti, bet mes turime padėti teisėsaugai užtikrinti prevencinę veiklą, narplioti schemas, per kurias yra plaunami pinigai, kurios kuriamos, kaip ir sveikatos sistemos atveju, kuriamos taip, kad ilgus metus galima būtų naudotis valstybės ištekliais tokiems gudresniems arba prie valdžios prieinantiems žmonėms. Aš kviesčiau į šį įstatymą žiūrėti ne kaip į tam tikrų privilegijų kūrimą atskirai grupei, bet kaip į mūsų veiklos prieš korupciją stiprinimą. Ir taip pat atkreipiu dėmesį, kad parlamentas įgauna naujų svertų užtikrinti parlamentinę kontrolę. Taigi paremkime pareigūnus, kurie nebijo iššūkių, imasi sudėtingų bylų, kurie imasi svarbių mums bylų, ir geriau pagalvokime apie tai, kaip suformuluoti naujas, šį laikmetį atitinkančias užduotis mūsų tarnyboms.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien posėdžio pradžioje mano kolegos A. Gelūnas ir A. Kubilius paprašė švietimo įstatymus įkelti į pirmą eilę, nes, man atrodo, visuomenė, kurioje gyvename, visų pirma yra gyva pilietine iniciatyva. Bet šiandien visus mus užgožė ir šiek tiek supykdė, gal sukivirčijo iš tikrųjų neproporcingas galios institucijų, kontroliuojančių institucijų, operatyvinių tarnybų atstovų algų kėlimas.
Gerbiamas Vytautai Bakai, aš visiškai sutinku – korupcija turi būti kontroliuojama, bet neturi būti neproporcingai stipriai stiprinama Specialiųjų tyrimų tarnyba arba prokuratūros tarnyba. Pasižiūrėkite į jums pateiktą palyginamąją lentelę. Vyriausiojo specialisto Specialiųjų tyrimų tarnyboje maksimali alga po šito pakeitimo prilygs Seimo nario algai, tai yra 2 tūkst. 600 eurų ant popieriaus. Kai jūs sakote nepriešinkite, tai aš tikrai nepriešinu, bet aš manau, pridėtinę vertę visuomenėje vis dėlto kuria piliečiai.
Šiandien mes metus gyvename su šita Vyriausybe, kai masiškai buvo didinamos bausmės, didinama atsakomybė už įvairiausius dalykus nuo nelegalių statybų iki kanapioidų parūkymo, kas yra absurdas, kai žmogus kenkia savo kūnui ir turi už tai sėsti į kalėjimą, ir tada tuo užsiima operatyvininkai. Mano įsivaizdavimu, mums reikia padėti, puoselėti, medikų, pedagogų atlyginimus didinti. Šiandien valstybės tarnautojams mes pakėlėme bazinį atlyginimo dydį tiktai 2 % – mažiau negu yra infliacija. Emigracija vyksta iš tikrųjų ir dėl tų žmonių.
Kas liks iš Lietuvos? Liks gerai uždirbantys kontroliuojantys pareigūnai ir požiūris, kad jūs visi nusikaltę, bet mes dar jūsų nepaėmėme. Man atrodo, aš kitokį pasaulio žvilgsnį turiu, su visa pagarba šitiems žmonėms, kurie tikrai dirba Lietuvos naudai. Turi būti proporcingumo kriterijai. Negali medikai, pedagogai, valstybės tarnautojai gauti tiktai 2 % infliacijos nesiekiančius atlyginimų pakėlimus, tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros atstovai – 30 % atlyginimų padidėjimus. Aš manau, irgi reikia kalbėti apie socialinį teisingumą.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 14. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėkoju už balsavimą. Tikrai noriu pasakyti, kad jūs ir vėl net neskaitėte to projekto, nepaisant to, kad mes padarėme daug darbo, kad parodytume lenteles, kaip keisis. Nėra jokių 30 %, nėra jokių drastiškų kilimų, bent jau šio įstatymo atveju. Jūs visiškai klaidinate šiandien visuomenę, kad čia didinamos algos neproporcingai. Tai yra netiesa, bet vis tiek ačiū jums.
18.03 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1271(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIIP-1271. Irgi ypatinga skuba. Jau mes tam pritarėme, nes yra lydimasis.
Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso motyvų balsavimas. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame iš karto. Taip, čia lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 12. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1522 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 2-16a ir 2-16b klausimai. 2-16a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“, registracijos Nr. XIIIP-1522. Tai yra pateikimas šio nutarimo ir svarstymas. Jeigu priimsime, tada bus galima pristatyti Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taigi kviečiu gerbiamą Z. Streikų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš drįstu jus pertraukti. Jūs dabar turite pateikti Seimo nutarimą, kad mes galėtume įtraukti Miškų įstatymą. Jeigu mes tam Seimo nutarimui nepritarsime, jūs negalėsite pateikti įstatymo projekto. Paprasčiausiai paprašykite Seimo leisti įtraukti į darbų programą šį įstatymo projektą, ir viskas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Teisingai. Aš labai prašyčiau leisti įtraukti šį projektą, nes iš esmės susijęs su keturiomis savivaldybėmis, kurios iš savo biudžetų turi valstybei sumokėti dvigubai ar trigubai už tą mišką, kurį panaudos irgi viešajam interesui. Norėčiau paprašyti, nes savivaldybės nėra labai turtingos. Tai Rietavo, Varėnos, Švenčionių, Kazlų Rūdos, mažiausiai liečia, aišku, Druskininkus.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Niekas jūsų paklausti nenori. Gal galime, kolegos, bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ar prašote balsuoti, ar kaip čia?.. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta.
Svarstymas. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis ir visas Seimo nutarimas. Dėl to iš karto ir balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
18.09 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403 (pateikimas)
Dabar kviečiu Z. Streikų pateikti jau Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 %. Savivaldybėms šiuo metu leidžiama tą daryti ir yra penkios tokios savivaldybės: Rietavas, Varėna, Švenčionys, Kazlų Rūda ir Druskininkai. Bet šiuo metu numatyta, kad kompensacijos dydis gali būti dvigubas ar trigubas – priklauso nuo to, kokiai kategorijai, trečiai ar antrai miškų grupei, priskirti tie miškai. Savivaldybės turi atlyginti dvigubai ar trigubai, o ne tik dėl atkūrimo reikalingą sumą pervesti į valstybės biudžetą.
Mes projektu siūlome, kadangi neproporcingai didelės kompensacijos stabdo gyvenamųjų teritorijų plėtrą ir pačių savivaldybių viešųjų paslaugų teikimą, infrastruktūrą trukdo, nustatyti, kad, nepaisant miškų priskyrimo miškų grupėms, savivaldybės į valstybės biudžetą mokėtų nediferencijuotą kompensaciją, tai yra tik atkūrimui reikalingą sumą, kaip kad už ketvirtos grupės miškus. (Balsai salėje) Faktiškai savivaldybės mokėtų tiek, kiek reikia miškui atkurti, bet ne dvigubą ar trigubą sumą.
Tuo labiau kad yra toks precedentas. Mes nelabai seniai dėl krašto apsaugos poligonų išplėtimo panaudojamų miškų visai leidome nieko nekompensuoti biudžetui, atleidome.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai, dar nepalikite tribūnos. Pirmoji klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Ačiū, kolega, už pristatymą. Mane įtikina galbūt tai, kad vis dėlto kompensuojama atkūrimo kaštams prilygstančia suma, tai yra svarbu. Bet ar nereikėtų, tarkime, pagalvoti apie išimties panaikinimą trečios ir antros A grupių miškams, kurie yra apsauginiai arba ekosistemų miškai, kuriems paliktume tą kompensaciją, tarkime, dvigubai už apsauginius miškus ir už antros grupės ekosistemų miškus, taip pat trigubai, tiktai paliekant rekreacinius, t. y. miesto miškus. Tai suprantama, kadangi savivaldybėse, miestuose esantys miškai yra daugiausia antros grupės ir, be abejo, savivaldybėms, tokioms kaip Varėna, Visaginas, yra tikrai didžiulė finansinė našta keičiant miško paskirtį verslo plėtrai, taip pat gyvenamųjų kvartalų plėtrai. Ką jūs galvojate apie tai, ar nereikėtų vis dėlto tą išimtį panaikinti tiems miškams, kurie yra apsauginiai ir ekosistemų miškai?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Aš manau, kad šitas klausimas bus svarstomas, diskutuojamas ir surasime bendrą sprendimą. Nėra jokio užsispyrimo. Manau, kad pačios savivaldybės irgi neužsispyrusios, jos geriau negu mes žino poreikius ir labiau rūpinasi savo aplinka, ypač gamta. Kaip sako, čia yra tiktai vienas klausimas, kad pertekliaus į biudžetą nenorėtų mokėti, nes tos savivaldybės pačios gana sunkiai verčiasi, jos pačios gauna iš biudžeto ir dvigubai, trigubai sumokėti į biudžetą dėl viešųjų interesų tenkinimo yra perteklinės sumos.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties jautrus klausimas. Tik girdėjau argumentus prieš tai, kad poligonams buvo lyg ir be kompensacijos. Tai aš su visa pagarba buvusiam ministrui, kuriam, žinome, po auksinių šaukštų skandalo teko daug aiškintis, manau, jeigu nebūtų tų skandalų, tai ir Krašto apsaugos ministerija būtų galėjusi kompensuoti, bet įsipareigojimus reikėjo vykdyti. Tai, manau, pasekmės yra tos.
Bet aš noriu paklausti ne apie tai. Noriu paklausti jūsų. Jūs, kaip druskininkietis, skaičiavote, derinote su savivaldybėmis ir konkrečiai Druskininkų atveju kiek, kokios grupės miškų reikėtų iškirsti, kaip sakėte, miesto plėtrai ir viešųjų paslaugų teikimui. Kiek tai būtų hektarų? Kiek galbūt pinigų sutaupytų savivaldybė? Koks yra tikslas? Ačiū.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, dėl Druskininkų galiu pasakyti, kad apskritai poreikio nėra ir savivaldybė, kaip sakoma, tuo visiškai net nėra suinteresuota. Bet kadangi Druskininkuose yra didesnis kaip 50 % miškingumas… (Balsai salėje) Kaip? 80, bet yra pakankamai kitų rezervų, kaip spręsti šituos klausimus. Į mane, aš dažnai susitinku su vadovybe, nebuvo kreiptasi. Aš manyčiau, kad Druskininkai kaip niekas domisi aplinka, miškai yra vienas iš kurorto privalumų ir maksimaliai iki šiol nebuvo kertama. Manau, kad dvigubai, trigubai, nieko nelemtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamo pranešėjo. Vis dėlto kuo paremti skaičiavimai, kad reikia dvigubai, trigubai kompensuoti? Viena klausimo dalis.
Antra klausimo dalis būtų, o kodėl vis dėlto ignoruojamas savarankiškas sprendimas savivaldybės, tai yra tos teritorijos šeimininkų? Ačiū.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Atsakydamas noriu pasakyti, ką aš pradžioje sakiau. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymo Nr. I-67 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas tą leidžia daryti. Tą įstatymą priėmė ankstesnės… kaip sakoma, Aukščiausiasis Seimas priėmė ir aš šito negaliu komentuoti.
Tik yra pasiūlymas dvigubai, trigubai atsisakyti, nes tai yra biudžeto lėšos ir jos skurdintų savivaldybių savarankiškų ir kitų funkcijų vykdymą, viešųjų interesų tenkinimą trukdytų. (Balsai salėje) Tai jau yra leidžiama, tik kalbama apie kompensacijos dydį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šį kartą mano klausimas beveik visiškai sutampa su gerbiamojo A. Skardžiaus klausimu.
Tai vis dėlto tas dvigubai, trigubai. Kodėl ne pusantro karto ir panašiai? Vis dėlto tas kompensavimo dydis bent jau anksčiau buvo įvedamas tam, kad tiesiog nebūtų piktnaudžiaujama (…), nes vertinimas yra toks ganėtinai kuklus šiuo metu visų miškų. Dabar jūs manote, kad mes pasieksime kokį nors rezultatą imdami savivaldybes, kurios šiuo metu nenori kirsti, nepradės kirsti? Kuo remiantis tas skaičiavimas sumažintas, kodėl ne pusantro karto ir panašiai? Vis dėlto tai turėtų būti ekspertų koks nors pasisakymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Faktiškai ir Teisės departamentas konkrečių pastabų… kad dvigubas ar trigubas mokestis sulaikytų nuo sprendimų priėmimo. Aš nemanyčiau, kad pagrindinis motyvas savivaldybėms, kad didelė kaina, jeigu iš tikrųjų reikėtų tą interesą tenkinti, iškirsti kažkiek miško. Manau, kad kaina nėra saugiklis, yra pakankamai kitų saugiklių, draudžiančių tą daryti. Savivaldybės nėra… Aš dar nesutikau savivaldybės, kuri norėtų bloginti savo aplinką, kirsti miškus ir sudaryti blogesnę infrastruktūrą sau ir savo klientams. Aš manau, čia yra ypač kaimynystės – Varėnos savivaldybė, tai ten didžiulę problemą nuo seno turi, daugiausia, sako, kreipiasi jie, nes visiškai suspausti ir žmonės dabar turi tarnauti miškams arba mokėti didelius pinigus savivaldybė, o ne aplinka tarnauja žmogui. Tokių konkrečių skaičiavimų nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Praeitą kadenciją šitas klausimas buvo svarstomas, jis neperėjo. Aš jus asmeniškai palaikau, tik nesuprantu vieno dalyko. Jei mums reikia iškirsti mišką ir ką nors ten statyti, tai jūs sakote, kad mes tą kiekį hektarų… skirsime pinigų miškams atsodinti. Tai nėra logikos. Jūs statykite namus ten, kur dabar niekas neauga, ir bus išspręsta visa problema.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Dabar galiojantis įstatymas skirtas toms savivaldybėms, kurių miškingumas didesnis negu 50 % ir kurios susiduria su neturėjimu galimybės plėsti, užstatyti gyvenamuosius plotus, kaip yra Varėnoje. Jie neturi… Jeigu savivaldybė turi galimybę, kur statyti, tuomet nekalbame apie šitą, net negali naudoti kirtimo, jeigu yra galimybė nekertant miško tą daryti. Tai yra, kaip sako, galiojančiame įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą po pateikimo. Juo labiau kad iš tikrųjų išimtis jau šešioms savivaldybėms, kurių miškingumas didesnis nei 50 %, yra suteikta nuo 2013 metų. Problema yra tik ta, kad kol kas yra pertekliniai aplinkosauginiai reikalavimai, kurie trukdo tam tikroms savivaldybėms, tokioms kaip Varėna ar Visaginas, plėstis, nes reikalaujama kompensuoti dvigubai, trigubai už miesto miškus.
Jeigu baiminamasi dėl Druskininkų savivaldybės, tai tą ir minėjo kolega, 80 % miškingumas yra iš tikrųjų Druskininkų pasididžiavimas, mano gimtųjų Druskininkų, beje. Jeigu tai būtų plėtra miškų sąskaita ar kirtimas, aš tikrai pati protestuočiau gana rimtai šiuo klausimu. Tačiau Druskininkai kaip tik stengiasi išnaudoti tas erdves, kurios yra be miškų.
Tuo tarpu tokios savivaldybės kaip Varėna arba Visaginas sunkiai turi galimybę plėstis tiek gyvenamiesiems pastatams, tiek verslo objektams, tiek visuomeninės reikšmės objektams, todėl dviguba ar triguba kompensacija yra gana didelė našta. Aš pati įregistruosiu pataisą, kad šita išimtis nebūtų taikoma trečios grupės, t. y. apsauginiams, miškams, taip pat antros A grupės, t. y. ekosistemos, miškams. Miestų miškai, be abejo, juo labiau kad už juos bus kompensuojama atkūrimui prilygstančia suma. Kviečiu po pateikimo palaikyti projektą.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų mane įtikino gerbiamojo Zenono pasakymas, kad Druskininkams to nereikia. Kam tada teikti įstatymo pataisą, kurios nereikia? Iš tiesų manau, kad, paskaičius Teisės departamento išdavą, labai dviprasmiškai parašyta, kad reikėtų pasvarstyti, ar tai neturėtų neigiamos įtakos pačių miškų plotų plėtrai ir neprisidėtų prie miško nykimo tiesiogiai. Manau, kad yra tikrai nemažai vietų, kur galima plėtrą daryti ir be miestų kirtimo. Tas kompensacijų mechanizmas tik užtikrina, kad būtent tų miestų miškų, parkų, kurie yra labai svarbūs, ir priemiestinių apsauginė funkcija yra labai didžiulė. Manau, savivaldybės tikrai turi pamatuoti ir pasverti, kad nebūtų beatodairiškai kertama ir tie ištekliai būtų naudojami ne pagal paskirtį. Tikrai siūlau pagalvoti prieš balsuojant ir įsiskaityti į Teisės departamento išvadą, kuri tikrai kelia daug susirūpinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate po pateikimo Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 56, prieš – 5, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje)
Darbotvarkės… Atsiprašau, repliką po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, tikrai turiu paprašyti Vyriausybės išvados. Ir dar šiaip siūlyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes tikrai liečia būtent tas savivaldybes, kurios yra susijusios.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra du komiteto pirmininko siūlymai. Kad dar kaip papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Pritariate. Ir prašome Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Ir dar A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal būtų galima tada ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip papildomą?..
PIRMININKĖ. Ir dar kaip papildomą siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsai salėje) Kaimo reikalų komitetas yra. Ir dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritariate tam? Pritariame. Dar kartą akcentuoju. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Kaimo reikalų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Gerbiamieji kolegos, čia dėl protokolo. Noriu paprašyti Dokumentų departamento – kur yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ pakeitimo“ (tiksliau, papildymo), prašome sujungti (šiandien buvo jau ne vienas, jau čia nebesuskaičiuoju, bent keturi) į vieną projektą.
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“ projektas Nr. XIIIP-1262 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“ projektas Nr. XIIIP-1262. Buvo parašyta, kad pranešėjas – A. Palionis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, A. Palionis prašė, kad aš pristatyčiau, nes aš…
PIRMININKĖ. O jūs esate pasirašęs tarp tų 48?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, taip, pasirašęs.
PIRMININKĖ. Tuomet galite pristatyti. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, čia visiems yra gana gerai žinomas klausimas. 2009–2012 metais, kai krizės sąlygomis mūsų kaimynai latviai, estai ir kiti skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo po 2,5 % metinių palūkanų, mes skolinomės iš komercinių bankų, ir gana didelę sumą. Tai sudarė 7,5 mlrd. eurų. Galimai, kad tokia suma nebuvo reikalinga ir palūkanos yra daug didesnės. Tokiu atveju yra padaryta nemaža žala valstybei, pagal mūsų skaičiavimus, jeigu būtų skolintasi tokiomis palūkanomis, kokiomis skolinosi Latvija ir Estija, mes mokėtume mažiau, sutaupytume biudžete daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Tai yra tikrai didelė suma. Tuo labiau numatyta, kad šituos pinigus 2020–2022 metais jau reikės grąžinti – 5 mlrd. eurų. Kaip teigia Valstybės kontrolė atlikusi tikrinimą savo išvadoje, faktiškai nebuvo sudarytos skaidrios sąlygos ir neaišku, kodėl buvo skolintos tokios sumos. Manau, toks tyrimas tikrai būtų naudingas. Ne tik reikia atlikti tyrimą ir nustatyti, bet ir ką reikėtų daryti. Jeigu komitetui būtų pavestos tokios teisės, galbūt ieškotume galimybių, kaip tas sumas perskolinti mažomis palūkanomis, kurios dabar yra labai mažos, nulinės palūkanos, kad kuo mažesnė našta būtų valstybei. Aš manau, jūs pritarsite, kad sudarytume šią komisiją.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų turbūt labai simboliška, kad jūs stovite prieš mus su šiuo tyrimu ir nuolat akcentuojate, ir nuolat kaltinate viskuo gyvenime Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Turbūt jau vien tai liudija, kad šitas tyrimas yra politiškai angažuotas ir bandysite sukurti tam tikrą politinį įrankį. Gerbiamas Petrai, vis dėlto rimtai, kodėl idėja nuolat įregistruojama, ištraukiama, kišama kažkur tolyn? Nuo ko tai priklauso? Kodėl iš viso šito daroma tokia politika? Kam kuriamas tas politinis įrankis, kam jūs čia ruošiatės politiškai kerštauti ir kam viso to reikia? Gal užsiimkime rimtais darbais? Ponas V. Bakas kalbėjo apie rimtas schemas, kurias reikia tirti, aiškintis, nagrinėti, kurios dabar yra apraizgiusios mūsų valstybę, o dabar užsiimame nežinia kuo.
P. GRAŽULIS (TTF). Ar jums nerimtas dalykas, kai yra padaryta žala beveik 2 mlrd. eurų? Čia yra jums juokas? (Balsai salėje) Kada, vienu žodžiu, ponas A. Skardžius nepadarė jokios žalos, o jūs jį tyrinėjate?! Jokios finansinės žalos jo veikla nepadarė valstybei. Jūs jį tyrinėjate ir nematote čia jokio politinio susidorojimo! Aš manau, kad tikrai reikia ieškoti galimybių, kaip išspręsti šitą klausimą. Gal sudaryta komisija tikrai suras galimybes, kaip perskolinti likusią sumą mažesnėmis palūkanomis. Dabar yra sudarytos tokios sutartys, kad faktiškai labai palankios tik tiems bankams, kurie skolino, net negalima perskolinti. Gal bus sudaryta kažkokia speciali Seimo komisija ir turės įgaliojimus vesti derybas su tais bankais, kad jie sutiktų perrašyti tas sutartis ir kad nereikėtų mums papildomai mokėti 2 mlrd.? Tai yra dideli pinigai, Laurynai, 2 mlrd., tai ne šimtas eurų. Balsuok ir tu už.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Klausti minutė, atsakyti dvi minutės.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš neklausiu, nes man čia viskas aišku. Čia man daugiau diagnoze kvepia.
PIRMININKĖ. Aišku. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galima pasidžiaugti, kad iniciatoriai pagal klausimų pobūdį tinkamą parinko pranešėją. Aš buvau nustebęs, kai čia ponas A. Palionis pradžioje buvo paminėtas kaip pranešėjas.
Gerbiamasis pranešėjau, kam mes čia tais klausimais užsiimame, kažkokiom smulkmenom, gal iš karto įrašykime kokį vieną klausimą ir pavadinime rašykime dėl A. Kubiliaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
P. GRAŽULIS (TTF). Matysime, ką komisija nuspręs, gal ir patrauksime baudžiamojon atsakomybėn, nežinau, čia jau komisijos sprendimas. Komisija, jau vieną kartą sudaryta, visą Konservatorių partiją paskelbė teroristine, rekomendavo komisija. Aš manau, kad baimės jums yra tikrai nemažai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Petrai, turbūt suprantate, kad tai beviltiška jūsų iniciatyva. Net nežinau, ar tai A. Palionio, ar jūsų, kad ji, be abejo, politizuota, demonstruojanti, kad nelabai turite ką veikti įstatymų leidyboje, bet vis dėlto drįsiu užgauti jautrias konservatorių sielos stygas ir suformuluoti klausimą jums.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, laukiu.
E. GENTVILAS (LSF). Ar jūs nemanote, kad A. Kubilius ir I. Šimonytė išvogė dalį tų pinigų ir finansavo terorizmą? (Juokas salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Matote, kas yra, gal terorizmo… Matote, kadangi pati partija pripažinta teroristine organizacija, tai galimas toks dalykas. Ne aš pripažinau, Seimas pripažino savo sprendimu. Bet į šiuos klausimus, kur tie pinigai, kodėl tokiom aukštom palūkanom buvo skolintasi, kodėl tokiam laikotarpiui, tai atsakys komisija į šitą klausimą.
Aš dar noriu replikuoti į konservatorių replikas. Kad ir ką darytų konservatoriai, kokias komisijas rinks dėl V. Bako 37 narių parašu, dėl A. Skardžius dar, čia nėra jokios politikos, konservatoriai nekaltai pradėta partija, ką jie daro, viskas šventa. O čia pasirašė susitarimą…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau…
P. GRAŽULIS (TTF). …pasirodo, net 50 Seimo narių.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau jums truputį skaitytis su žodžiais ir atsakinėti į klausimus, ko jūsų paklausia, o ne jūsų interpretacija ir dar kaltinimai. Čia ne teismo salė, kai bus teismas, galėsite argumentuoti. Dabar klausia A. Skardžius. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamajam Eugenijui pastabą. Jūs labai mėgstate moralizuoti kitus. Bet terorizmo finansavimas yra tikrai nejuokingas dalykas ir labai skaudi šios dienos viso pasaulio žaizda. Manau, tais dalykais nereikėtų juokauti.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties galime šaipytis dėl politikos, bet čia gryna aritmetika. 2 mlrd. ir pati paskola, kuri pasiskolinta… tai palūkanų. O pati paskola turės būti grąžinama iki 2022 metų. Tai reiškia paskolos aptarnavimo kaštus, kurie yra virš 600 per metus, tai yra didžiulė suma. Bet aš noriu vis dėlto… 100 mln. Aš noriu paklausti gerbiamojo Petro. Kodėl, jūs manote, Valstybės kontrolei nepavyko išsiaiškinti, kodėl tuo metu buvo Finansų ministerijos derybos su bankais vedamos tiesiogiai, be jokių konkursų, buvo parenkamas asmuo. Šiuo atveju Valstybės kontrolė net negavo duomenų iš tuometinės Vyriausybės ir Finansų ministerijos. Ar tai yra normalu normalioje valstybėje, ar tik valdant konservatoriams tokie dalykai įmanomi, kai aukščiausia kontrolės institucija negauna duomenų iš oficialios Finansų ministerijos?!
P. GRAŽULIS (TTF). Aš pacituosiu, ką rašo Valstybės kontrolė. „Buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius.“ Štai, gerbiamieji, ir tai yra didelės sumos. Man atrodo, kad ne tik mes, bet ir visuomenė turi gauti atsakymus į šiuos klausimus, kodėl vis dėlto buvo taip neatsakingai elgiamasi krizės sąlygomis. Manau, kad sudaryta komisija tikrai į visus klausimus atsakys.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, man iš tikrųjų įdomu, ar jūs turite gerą intuiciją, ar jūs jau turite siūlo galą, už kurio būtų galima užsikabinti ir išaiškinti visus šiuos reikalus?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Vytautai, tokia iniciatyva tikrai buvo dar praeitoje kadencijoje sudaryti komisiją, siūliau buvusiam premjerui ponui A. Butkevičiui. Bet jie neturėjo politinės valios sudaryti šitą komisiją. Kas juos spaudė, kodėl jie bijojo sudaryti šitą komisiją ir aiškintis visas šitas skolinimosi aplinkybes, reikėtų klausti gal A. Butkevičiaus. Bet, deja. Aš manau, kaip sako, tik dabartiniai valstiečiai turi politinę valią, nori išsiaiškinti ir atsakyti į visus suformuluotus klausimus, kad visuomenė žinotų, kodėl buvo skolinamasi tokiom sąlygom, kodėl skolinamasi buvo uždarai? Kodėl nebuvo teikiama net Valstybės kontrolei ataskaitos ir taip pat informacija. Aš manau, tikrai labai svarbus klausimas, kur yra jau milijardinės sumos, gerbiamieji, milijardinės sumos, kur visiems mokesčių mokėtojams reikės sumokėti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Motyvai dėl viso. P. Gražulis jau negali kalbėti. Todėl žodis suteikiamas A. Skardžiui – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vis dėlto manau, kad čia yra ne tik politikavimas, ką bando dabar kaip žąsis nusipurtyti vandenį buvę valdantieji 2008–2012 metais, užskolinę dešimt metų į priekį ir užskolinę didelėmis sumomis. Mes nesukrapštome pinigučių policijai, nesukrapštome pensininkams šiek tiek pridėti, o lengva ranka iškeliauja kažkokiems komerciniams bankams. Ar jie yra pasidalinami, ar ne? Kas iš jų yra finansuojama? Ar politinė veikla, ar politinis terorizmas, ar tikras terorizmas, kaip klausė ponas E. Gentvilas, tai ponas Dievas žino, kadangi prasilenkia su bet kokia logika. Net kaimynai latviai, ne estai, o latviai sugebėjo pasiskolinti už 3,2, mūsų bendras procentas išeina dvigubai didesnis. Todėl vis dėlto čia yra tikrai politinės korupcijos aiški finansinė išraiška aiškiais skaičiais. Todėl čia nėra tuščias politikavimas, o vis dėlto turime aiškiai atsakyti į tą klausimą. Parlamentas yra aukščiausia institucija, tyrimo institucija, kuri tikrai, jeigu principingai imsis, galės ištirti ir pamatyti vis dėlto tuos didvyrius, kurie įstūmė Lietuvą į tokį didelį įsiskolinimą tokiomis aukštomis palūkanomis. 2 mlrd. eurų net ir Lietuvos tokiam turtingam biudžetui yra didelė našta.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas – prieš.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų diskutuoti apie tai, kokius buvo galima sprendimus tuo metu priimti, turbūt tikrai galima ir verta. Tą daro akademikai, straipsniuose analizuoja ekonomistai. Mielieji, dėl to organizuoti parlamentinius tyrimus – tai mažų mažiausiai juokinga. Štai, pavyzdžiui, garsus švedų ekonomistas A. Aslundas dar 2010 metais ir po to vėliau savo straipsniuose ir knygose ne kartą įvertino tuometines priimtas tikrai sunkias priemones sunkios ekonominės krizės laikotarpiu. Štai pacituosiu vieną jo teiginį. „Griežta Lietuvos Vyriausybės fiskalinė politika, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas išlaidų mažinimui, leido išvengti nemokumo ir ilgalaikės ekonominės krizės. Šalies tarptautinis konkurencingumas niekada nebuvo pakirstas, bet dabar jis dar labiau pagerėjo. Lietuva įrodė, kad ir vidaus devalvacija buvo įmanoma ir naudinga.“ Tai čia rimtoji mano pasisakymo dalis.
Bet dar aš kai ką noriu pasakyti. Mes tokiu būdu su tokiomis iniciatyvomis iš esmės devalvuojame mūsų parlamentinius tyrimus. Mes padarome iš jų visišką parodiją. Aš laukiu to momento, kai mes suformuluosime klausimus ir tirsime, kas nužudė JAV prezidentą Dž. Kenedį. Man atrodo, mes artėjame prie to. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 58, prieš – 10, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau paskirti P. Gražulį ir A. Skardžių tirti, kitiems gal nereikės čia vargti, nes jie jau žino, kokį rezultatą turi gauti.
Antras dalykas, aš noriu priminti kolegoms, ypač naujiems Seimo nariams, kad seimuose yra susiklosčiusi tokia tradicija: kai tik valdantieji pradeda tirti konservatorius, tai konservatoriai po to laimi rinkimus. Aš noriu iš anksto padėkoti jums už šitą jūsų pastangą. Aš laukiau, kada gi jūs pagaliau imsite mums taip padėti. Matau, kad stengiatės, labai ačiū.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką – į jūsų tekstą. Aš, tiesą sakant, esu sunerimęs, kad jūs mano pavardę paminėjote tik vieną kartą ir tik antru numeriu, o I. Šimonytės – tris kartus. Aš šiek tiek čia norėčiau jūsų paprašyti pagarbos mano asmeniui ir mane irgi paminėti galbūt panašų skaičių kartų, nes jaučiuosi nepelnytai užmirštas. Arba turiu daryti išvadą, kad, gerbiamieji, jūs labai stengiatės, kad I. Šimonytė laimėtų Prezidento rinkimus. Tai šituo klausimu mes su jumis galime sutarti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – replika po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš sutinku su gerbiamu A. Kubiliumi. Ko A. Skardžius imasi, tą ir padaro, dėl to jūs ir pykstate. Apgailestauju, kad nėra I. Šimonytės, ji kažkaip papustė padus, pasiėmė kortelę ir pabėgo. Galėjo turbūt daug ką pasakyti, galbūt nereikėtų ir tos komisijos.
O ponui L. Kasčiūnui vis dėlto, kalbant apie Dž. Kenedžio nužudymą, aš manyčiau, kad Seimas tikrai turėtų grįžti prie Bražuolės sprogdinimo, prie J. Abromavičiaus nužudymo, prie A. Petrusevičiaus ginklų gamybos ir prekybos. Štai tie klausimai liko nebaigti. Nežiūrint to, kad 2007 metais iš tikrųjų buvo pripažinta organizacija, turinti teroristinės organizacijos požymių, tai yra faktas, ir labai gėda mūsų dešiniesiems oponentams. Kai kurie liudininkai, kurie buvo pabėgę į užsienį, jau yra grįžę, aiškiai pasisakė spaudoje, televizijoje. Todėl tikrai, gerbiamas Kubiliau ir jaunieji konservatoriai, aš manau, tas tyrimas yra neišvengiamas.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik galvoju, kad Seimas, man atrodo, yra nebaigęs tirti A. Skardžiaus veiklos. Tai reikėtų tą padaryti.
PIRMININKĖ. Galime be pavardžių? K. Masiulis. Norėjai kalbėti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu, jeigu galima, pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, aš iš tikro, atvirai pasakius, dėl šios Vyriausybės ir šios daugumos turėjau tam tikrų iliuzijų, kad ką nors pozityvaus nuveiks, bet, matau, sugrįžome į A. Paulausko laikus ir dabar visa retorika ir viskas eis A. Paulausko dvasia. Jeigu norite, pasižiūrėkite seimų istoriją, pasižiūrėkite, kuo tai baigėsi A. Paulauskui ir kitiems. Pirmyn. Tiesiog gėdinga, man tai čia yra gėdinga. Neturite ką veikti, tai dabar užsiiminėsime kažkokia archeologija, kai ne mokslininkai, o Seimo nariai vienas kitą kaltins. Oi, kaip mes pakelsime Seimo prestižą!
PIRMININKĖ. P. Gražulis. Užtenka, Kęstuti!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs savo prestižą pakelsite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Žiūrėkite, kas dėl tikrai didelių pinigų, milijardinių sumų, ir tai nėra labai senas dalykas, tai yra archeologija. O A. Skardžiaus dalykai, istorijos, šeimos verslai prieš 20 metų – jau ne archeologija. Jau būtina tyrinėti, kas buvo A. Skardžiaus veikloje prieš 20 metų, kai aiškiai Antikorupcijos komisijos pirmininkas įvardijo – jokios finansinės žalos valstybei nėra padaryta.
Aš noriu tik padėkoti valstiečiams už šitą politinę valią, nes matote, kaip grasino konservatoriai: kurie prieš juos ėmėsi nors kokių tyrimų, visi buvo sunaikinti. Man atrodo, kad jūs kaip tik esate stiprūs, principingi, nors puolami, ypač R. Karbauskis, žiniasklaidos. Nes klanas, sistema tikrai suformuota per 27 metus konservatorių, kurie dar ilgai gyvuos, bet, aš manau, šitai giltinei valstiečiai tikrai galvą nusuks.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi man čia nėra nurodyta ir parašyta, kada numatomas svarstymas, tai yra vienas pasiūlymas – pavasario sesijoje. (Balsas salėje: „Ne, ne, ne!“) Tai gal ketvirtadienį jau norite? (Balsai salėje) Ne. Gerbiamieji kolegos, jūs rimtai siūlote ar juokaujate?
P. GRAŽULIS (TTF). Siūlau ketvirtadienį, nėra ko čia laukti!
PIRMININKĖ. Vadinasi, Kūčių vakarą beveik taip ir pradėsime.
P. GRAŽULIS (TTF). Na, taip jau ir pradėsime.
PIRMININKĖ. Kadangi yra du siūlymai, vienas siūlymas – svarstyti šį Seimo nutarimą pavasario sesijoje, tai balsuokite už, o jeigu taip, kaip siūlo P. Gražulis, Kūčių išvakarėse, tai balsuokite prieš.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 39, prieš – 36. Taigi svarstymas – pavasario sesijoje.
Prašom. Replika po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, jeigu jūs pažvelgtumėte į Statutą, Statute aiškiai parašyta, kad komisija, surinkus parašus, sudaroma artimiausiame posėdyje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galvojau, kad gal jau atmintinai nebeatsimenu, bet jūs mane norėjote suklaidinti, gerbiamas Artūrai, buvęs Seimo vicepirmininke. Ten parašyta, kad kai surinkti parašai, tai turi įtraukti pateikimui į artimiausią posėdį. Tas ir buvo padaryta, nes šiandien įtraukta kaip papildomas klausimas tam, kad būtų galima Seimo nutarimą pateikti. Bet nėra parašyta, kad būtina sudaryti artimiausiu metu komisiją. Taigi Statuto Seimas nepažeidė ir šį Seimo nutarimą… (Balsai salėje) Gerbiamasis Bernatoni, jūs galite nesinervinti, nes Seimas yra aukščiausia valia ir Seimas išreiškė tą valią balsuodamas, todėl šį Seimo nutarimą svarstysime pavasario sesijoje.
18.48 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1106 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1106. Pateikimas. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šią ankstyvą Lietuvai valandą norėčiau pristatyti 14-os skirtingoms Seimo frakcijoms priklausančių kolegų Seimo narių teikiamą Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūlantį įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų nediskriminacinį vienodą finansavimą tiek valstybinėms, tiek ir privačioms švietimo įstaigoms. Šiuo įstatymo pakeitimu mes siūlome, kad darželiai ir mokyklos, šiuo atveju nevalstybiniai, gautų ne tik mokinio krepšelį, bet taip pat jiems, kaip ir valstybiniams ar savivaldybių darželiams ir mokykloms, būtų skiriamos vadinamosios aplinkos arba ūkio lėšos. Teikdami šį siūlymą mes vadovavomės daugelio civilizuotų Europos valstybių patirtimi ir vyraujančia praktika.
Norėčiau neišsiplėsdamas pateikti keletą argumentų, kodėl reikėtų priimti tokį Švietimo įstatymo pakeitimą.
Pirma. Šalia valstybės, savivaldybių švietimo įstaigų veikiančios nevalstybinės švietimo organizacijos prisideda prie švietimo įvairovės. Per paskutinius 5–7 metus mes tai matėme Lietuvoje, kiek, išlaisvinus veiklos sąlygas, supaprastinus higienos normas, atsirado unikalių, savitų darželių, mokyklų, ir tai, be abejo, praturtino mūsų švietimo sistemą.
Galiu pridurti tiek, kad būtent ši įstatymo pataisa tiesiogiai siejasi ir su Vyriausybės programa, kurioje yra aiškiai kalbama apie savitų mokyklų stiprinimą, apie savarankiškų mokyklų galių plėtimą. Iš tiesų manau, kad tai svarbi nuostata, ką Vyriausybė teigia, ir mes savo siūlymu tai tikrai atliepiame.
Antras svarbus akcentas šalia įvairovės yra prieinamumas, nes iš tiesų daugelio individualius vaikų poreikius atliepiančių įstaigų durys yra užtrenktos, nes tėvų kišenė neleidžia jiems pasirinkti dažnai kokybiškų ir jų norimų ugdymo paslaugų. Jeigu pažvelgtumėte į situaciją už Baltijos jūros, Skandinavijos šalys, gerbdamos tėvus – mokesčių mokėtojus, skiria finansavimą toms įstaigoms, į kurias eina vaikai, ir iš tiesų nepriklausomai nuo piniginės storio gali tėvai rinktis bet kurią mokyklą ir žinoti, kad tai yra jiems įkandamas dalykas.
Trečias svarbus punktas yra susijęs su tėvų įmokų mažėjimu. Iš tiesų galiu labai atsakingai pasakyti, kad, priėmus mūsų įstatymo pakeitimą, įmokos mažėtų, nes jau turime precedentų, susijusių su katalikiškomis mokyklomis, kurios šiuo metu gauna visą finansavimą. Jeigu įvertintume tai, kad pagal susitarimą su Šventuoju Sostu katalikiškos mokyklos yra finansuojamos tokia pat apimtimi, kaip ir valstybinės, tai mes pamatytume, kad keliolikoje visoje Lietuvoje, pradedant Kretinga, baigiant Vilniumi, veikiančių katalikiškų mokyklų įmokų dydžiai yra simboliniai – nuo 30 eurų iki 50 ar 60. Tai yra geriausias patvirtinimas, kad jeigu mes priimtume šitą sprendimą, ta pat linkme būtų išspręsta situacija dėl prieinamumo ir kitose nevalstybinėse įstaigose.
Lėšų poreikis. Mano ketvirtas argumentas. Daugelis nuogąstavo, kad tai pareikalaus milžiniškų lėšų, bet paskaičiavus, kad didžioji dalis nevalstybines mokyklas lankančių vaikų eina į katalikiškas, iš tiesų lieka keli tūkstančiai vaikų. Lėšų poreikis svyruoja tarp 3–4 mln. eurų ir tai yra tikrai ne tokios didelės lėšos, kaip kartais mes girdime nuogąstavimus.
Penktas dalykas, ką noriu pristatydamas šią pataisą akcentuoti, kad iš tiesų mes diskutavome su švietimo bendruomenėmis ir puikiai suprantame, kad šis įstatymas gali po pateikimo pritarus jam būti tobulinamas. Mes kalbame apie saugiklius, susijusius su kainų lubomis, tėvų įmokų mažinimu, kaip tai yra, tarkime, Švedijoje. Tai, mano supratimu, yra visiškai įmanomas saugiklių įtvirtinimas įstatyme.
Taigi baigdamas, gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra palaikomas Tėvų forumo peticijos. Šią peticiją yra pasirašę šią minutę daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos piliečių. Paramą šiam įstatymo projektui yra išsakę dešimtys jaunimo organizacijų, tėvus vienijančių asociacijų. Trijų didžiųjų miestų merai, matydami trūkumą vietų darželiuose ir pradiniam ugdymui, irgi mano, kad tai būtų geras sprendimas greičiau ir lanksčiau spręsti šiuos iššūkius.
Taigi, kolegos, aš mielai atsakysiu į jūsų klausimus, bet aš kviečiu pritarti, nes turime gerbti ir daugelio palaikančių mūsų švietimo bendruomenę, neabejingų žmonių išsakytą palaikymą ir iniciatyvą. Tikiuosi, toliau projektas gali būti svarstomas, tobulinamas. Lygiai taip pat manau, kad ir Vyriausybės išvada yra būtina.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Pirmoji – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas prieštarauja pagrindiniams liberalizmo principams? Juk liberalizmas pasisako prieš valstybės įsikišimą į privatų sektorių, o čia jūs dabar tiesiog siūlote ir norima, kad privačios mokyklos pasinaudotų valstybės parama. Bet pats paminėjote, kad privatus sektorius teikia paslaugų įvairovę, geresnę kokybę. Aš pati, pavyzdžiui, savo vaikus leidau į privatų darželį, nes tai užtikrino mažesnes grupes, mažesnį sergamumą, ilgesnį laiką, kada vaiką galima pasiimti iš darželio, bet už tas komforto sąlygas aš susimokėjau pati ir net nebuvo minties, kad to galima prašyti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Gal iš tiesų mes geriau tobulinkime kokybę valstybinių mokyklų, kurių kokybišku mokymu galėtų pasinaudoti ir mažesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai, o tie, kurie iš tikrųjų nori išskirtinių sąlygų, galbūt patys galėtų susimokėti?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Iš tiesų, kaip ir sveikatos apsaugoje, einate pas šeimos gydytoją į privačią pirminio lygmens įstaigą, nemokamai gaunate paslaugą, taip ir čia – ta pati logika su švietimu.
Galiu jums pridurti kitų šalių patirtį, kad išties tai ir išplaukia iš pagarbos savo piliečiams, valstybės, priimdamos tokius sprendimus, gerbia savo piliečių pasirinkimo laisvę ir jų, kaip mokesčių mokėtojų, galimybes spręsti, kur jie leidžia savo vaikus. Jūs, mes – visi mokesčių mokėtojai susimoka už švietimą, už švietimo paslaugas ir jos turi keliauti ten, kur eina mūsų vaikai. Čia yra būtent ta logika, kuria vadovaujasi Skandinavijos šalys. Čia niekaip nėra ideologizuota sistema. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, kas Švedijoje įvedė tokią sistemą, kai į privačius darželius ir mokyklas nemokamai eina nepriklausomai nuo pajamų bet kuris vaikas, tai Švedijoje įvedė Socialdemokratų partija 1996 metais. Jūs pasižiūrėkite, nepriklausomai nuo ideologinių nuostatų, žmonės ieško geriausių sprendimų, kurie leidžia orientuotis į kokybę. Šalia valstybės egzistavimas ir nevalstybinių visiems padeda stiebtis.
PIRMININKĖ. Dar kartą primenu: klausti – minutė, atsakyti – dvi.
Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Man tai teko domėtis, gerbiamas kolega, Skandinavijos patirtimi ir ten ne viskas taip gražu, kaip jūs piešiate. Iš tikrųjų yra didžiulis supriešinimas ir Norvegijoje dėl panašios sistemos, dėl privačių darželių rėmimo. Ten yra didelis noras tą sistemą… grąžinti buvusią sistemą, kur nebuvo tokio tiesiog tiesioginio, nepridengto rėmimo privačių uabʼų iš viešųjų pinigų.
Bet mano klausimas ne apie tai. Aš noriu paklausti, kas šiandien draudžia toms gražioms demokratiškoms bendruomenėms mokyklų, kurios nori steigti mokyklą, nori mokyti pačios savo vaikus (aš puikiai žinau tokias bendruomenes), kas draudžia bendrauti su savivalda ir iš tikrųjų paversti tas valstybines mokyklas, kurios šiandien yra, būtent tomis bendruomeninėmis? Kam mums reikia konkurentų, kam mums reikia dalinti pinigus UABʼams, jeigu galime tobulinti dabartinių mokyklų ir mokymosi programas, ir valdymo struktūrą? Teikite pataisas, kad tėvai galėtų tapti iš dalies atsakingi už tas valdiškas mokyklas. Kam reikia tų konkurentų tiesiog rėmimo iš biudžeto, nes tai tikrai, mano požiūriu, yra pražūtinga?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiu jūsų nuomonę, bet aš tik dar kartą pakartosiu, kad Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija, Danija, Olandija – iš tiesų yra paslaugos užsakovas, švietimą supranta kaip tokį. Iš kitos pusės, paslaugos gavėjai, kurie nori gauti kokybišką išsilavinimą, vaikai, tėvai, turi teisę rinktis. Iš tiesų šiandien daugelio gerų mokyklų, darželių neįkanda daugelis nepasiturinčių šeimų. Reikia tobulinti valstybines mokyklas, bet kartu suteikti galimybę, jeigu tavo akiratyje yra puikių mokyklų, pavyzdžiui, vaikų su negalia integruotas ugdymas. Kodėl privati iniciatyva padaro tai geriau, puikia kokybės kartele ir kodėl mes neturime to remti? Pavyzdžių yra daugybė ne tik Europoje. Tikrai jūs esate dėl vieno dalyko neteisus, kad mes nieko nedarome Lietuvoje dėl valstybinių mokyklų tobulinimo. Pasižiūrėkite, ir vadovų kadencija, ir bendruomenių įtraukimas įvyko pavasario sesijoje, kada mes balsavome dėl šitų pataisų. Sistema judės gerai. Bet šalia to mes negalime diskriminuoti kitų, nes tai yra būtent laisvos šalies veikimo erdvė, kur visiems turi būti vietos po saule nediskriminuojant. Jūsų kalbėjimas apie UABʼų rėmimą yra tiesiog nepagarbus požiūris, nes tikrai, mano supratimu, galite atrasti vieną ar kitą pavyzdį, kur mokesčiai yra dideli, bet aš kalbu apie saugiklius, priėmus šitą įstatymą, kad nebūtų leidžiama valstybės mokesčių mokėtojų pinigų naudoti pelno tikslais.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Patirtis pasinaudoti kitomis šalimis parodė, kad mes šiandien turime švietimo sistemą, kuri merdi. Taip yra, mes patys apie tai kalbame, gal nepagrįstai. Bet diskutuotinas jūsų pateiktas klausimas ir kas mokės lėšas aplinkai finansuoti, jeigu savininkas bus privatus? Dabar, jeigu savivaldybės įstaiga, tai iš savivaldybės biudžeto, jeigu valstybės, tai iš valstybės biudžeto. Taigi jeigu bus privatus savininkas Jaroslavas, kas mokės už aplinkos išlaikymą?
Antras dalykas. Ar nebus papildomų lėšų skyrimo, papildomų lėšų atgavimo tiems savininkams? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 100 eurų, trūko vietų darželiuose, kiekvienam vaikui, tiems, kas leidžia į privatų darželį. Iš to išėjo kas? Kaina už darželių lankymą nesumažėjo, o savininkai tų privačių darželių turėjo didesnes pajamas. Taigi kaip jūs spręstumėte tas dvi mano išvardintas problemas? Ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Trumpai atsakysiu. Pirmas klausimas. Tikslinė dotacija Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip tai yra ir dabar privačioms katalikiškoms mokykloms, visa suma yra pervedama. Ir čia Teisės departamentas yra neteisus, kad nėra jokios metodikos. Išties pagal aiškią metodiką yra skiriamos lėšos nevalstybinėms katalikiškoms mokykloms. Pagaliau ir regioninėms mokykloms aplinkos lėšos per ministeriją yra skiriamos, jeigu vaikai yra specialiosios mokyklos, iš daugiau savivaldybių ir panašiai.
Dėl antro klausimo. Aš dar kartą pakartosiu. Su kitais teikėjais mes svarstome įstatymo lygmeniu įrašymą saugiklių, kurie neleistų, gaunant aplinkos lėšas, dar gauti didelių sumų per didelius tėvų mokesčius. Tuos dalykus, manome, reikėtų sureguliuoti.
PIRMININKĖ. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Šiuo metu labai daug kalbama apie kokybę, apie vaikų rengimo kokybę, ypač regionuose. Sakykite, kaip tas jūsų pasiūlymas padės pagerinti, sakysime, vaikų rengimo kokybę ir kiek tai papildomai kainuos valstybės iždui?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Kokybės klausimas yra spręstinas ne tik per nevalstybinį švietimą. Jis, kaip aš minėjau, suteikia daugiau įvairovės ir pasirinkimo galimybių atliepiant vaikų ir tėvų individualius poreikius.
Kalbant apie bendrojo lavinimo mokyklas, dalis sprendimų yra priimti, ir Vyriausybės programoje yra dalis nuostatų, su tuo susijusių. Bet iš tiesų aš galėčiau paminėti Panevėžio miestą, galėčiau paminėti Šiaulius, Mažeikius, Ukmergę, kur atsirado unikalūs darželiai-mokyklos, išties atnešantys gaivaus oro gūsį net į nedidelių savivaldybių švietimo bendruomenes. Pažiūrėkite, vieni iš kitų mokydamiesi savivaldybių mokyklų pedagogai gauna naujų impulsų ir idėjų. Aš manau, iš bendradarbiavimo ir sąveikos, o ne iš brutalios piešiamos konkurencijos atsiranda geresni rezultatai. Aš tikiu, kad šitas įstatymo projektas šia linkme yra nukreiptas ir padės kokybei.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Paskutinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau jūsų paklausti, ar yra konkretūs ekonominiai skaičiavimai dėl šio jūsų rengiamo?..
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, nežinau, ar buvote salėje, kai aš pristačiau. Aš minėjau konkrečius skaičius – 3–4 mln. eurų lėšų poreikis.
PIRMININKĖ. Klausti laikas baigėsi, jau 10 minučių praėjo. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš.
E. Jovaiša – už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mūsų Vyriausybės programoje yra numatytas ir švietimo individualizavimas, švietimo formų, būdų, metodų didesnis pasirinkimas. Šiandien teikiamas įstatymo projektas tam gali pasitarnauti. Juo labiau kad Lietuvoje jau yra privačių mokyklų rėmimo praktika. Verta būtų prisiminti, kad mes remiame religines konfesijas, kasmet joms sumokame 1,2 mln. eurų, ir jų mokestis yra nedidelis – 30–40 eurų. Tai gali pasiekti daug visuomenės narių.
Todėl mes galvojame, kad šitos naujos formos, pažangios formos gali plisti ir per valstybinę instituciją, gali plisti ir per privačią instituciją. Manyčiau, kad įrašius reikalingus saugiklius čia galėtų būti dar viena patraukli ir prieinama mūsų visuomenei mokymo forma. Todėl kviečiu palaikyti po pateikimo, juo labiau kad toliau numatomi gilūs svarstymai, reikės ir Vyriausybės išvados. Čia yra pateikimas. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes skirtingai su Ginu suprantame Vyriausybės programos nuostatas. Deja, šį kartą tenka pripažinti, kad, mano giliu įsitikinimu, mes einame priešinga linkme, negu planavome, šiuo atveju nepalaikau Gino pastangų.
Privataus kapitalo rėmimas viešais pinigais reiškia labai paprastus dalykus – mažesnes algas mokytojams. Jūs čia šiandien visą dieną mums bandėte visaip trikdyti biudžetą ir aiškinti, kad mes nemylime vienų ar kitų visuomenės grupių, bet šiuo balsavimu jūs aiškiai parodysite, kad mokytojams algų kelti jūs nenorite. Šaltas mokyklas kaimuose reiškia štai šitas jūsų balsavimas už privačius UABʼus. Nėra čia nieko įžeidžiančio, UABʼas yra normalus terminas, tai tiesiog viešųjų pinigų skyrimas UABʼams, ir tiek žinių. Taip, aš labai remiu šviesias bendruomenes, gražias, kurios kuria mokyklas-darželius, pats tokioje dalyvauju, bet neprašau viešųjų pinigų.
Yra liberalus projektas antroji pensijų kaupimo pakopa, studijų ir moksleivių krepšelis, šilumos ūkio privatizacija – visa tai liberalūs projektai G. Steponavičiaus ir ne tik, tai yra mūsų nesėkmės projektai, deja, atnešę tik vargo ir nuostolių Lietuvai. Jūsų pasirinkimo laisvė yra didelės dalies Lietuvos vargas ir skurdas. Deja, negaliu palaikyti šito smarkiai ideologizuoto projekto vienos konkrečios liberalios partijos. Kviečiu kolegas netgi atsiimti parašus dėl jo, nes tikrai jis prieštarauja visa kam, ką mūsų partija yra pasiryžusi veikti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 29, prieš – 14, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad projektas būtų tobulinamas, balsuojate už, kas už tai, kad būtų atmestas, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 40, prieš – 29. Projektas grąžintas tobulinti.
Repliką po balsavimo – gerbiamas J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai norėčiau pasidžiaugti, kad šios kadencijos Seime labai dažnai yra minimi žmonės su negalia ir vaikai su negalia. Gerbiamas Gintarai, turiu atverti jums akis ir pasakyti, kad būtent privačiose mokyklose vaikai su negalia nėra pageidaujami, nes didžioji dalis orientuojasi į prestižines mokyklas. Labai prašyčiau jūsų ateityje tiesiog nepainioti, neklaidinti Seimo narių. Deja, turime tikrai ne vieną pavyzdį, kai sistema prisidengia neįgaliais žmonėmis arba vaikais tam, kad prastumtų tam tikrą įstatymo projektą. Prašau ateityje to išvengti, nes būtent čia aš tam ir esu, kad tam užkardyčiau kelią. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Repliką po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia buvo pasakytas kaip pagrindinis argumentas paremti šitą idėją, kad reikia įvairių metodikų, dėstymo, mokymo, ugdymo metodikų, kad jų būtų gausiau ir skirtingų, kad neva privatus sektorius tik tą ir siūlo. Reikia padaryti taip, kad siūlytų viešasis sektorius skirtingų metodikų. Kur yra nepakankamai, tai darykite tą, kad jų būtų pakankamai.
Bet vienas argumentas, aš su vienu argumentu gal ir sutikčiau. Štai Balsiuose gyvenu, nėra valdiško darželio, yra privatus. Ten ne vien turtingi žmonės gyvena, soduose ir visur kitur, tai arba tu veši 7 kilometrus ir negausi darželio, arba vesi į valdišką. Tose vietose, kur nėra nieko kito, aš gal galvočiau, kad čia galima kaip nors daryti išimtis, nes ten yra katastrofa tiems žmonėms, tiems tėveliams, kurie negali gauti viešųjų paslaugų, o jos yra būtinos ir jie nori jų paslaugų. Tai ką tada tokiu atveju daryti? Čia yra vienintelė bėda, sutikčiau su tokiu, jeigu taip būtų traktuojama tose vietose, kur nėra prieinamos viešosios paslaugos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kęstuti, trumpink! S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš norėjau T. Tomilinui, kuris dažnai įsikvepia Švedijos pavyzdžiais, paminėti vieną (…) Švedijos kompaniją, kuri valdo 500 mokyklų ir turi 90 tūkst. mokinių. Tokios įstaigos yra Švedijoje ir būtent dėl to, kad ten yra visas aplinkos finansavimo krepšelis ir už mokymą negalima imti. Šita iniciatyva būtų realizuotas švediškas modelis. Gerbiamas Tomai, pasiskaitykite, tikrai jūsų Švedija yra adaptavusi tuos įstatymus, kuriuos ką tik atmetėte.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš siūlyčiau prisiminti 100 eurų krepšelio skyrimo Vilniaus miesto privatiems darželiams klausimą, kai buvo tikrai skirta iš mokesčių mokėtojų pinigų tiems tėvams, kurie nori leisti vaikus ir gauti komforto sąlygas. Tačiau tikrai tai neišsprendė darželių eilių problemų, nes buvo pakeltos kainos ir tie, kurie mažesnes pajamas turėjo, tikrai neturėjo galimybės leisti į privačius darželius, o valstybiniuose darželiuose eilės tikrai nesumažėjo. Taigi manau, kad jeigu mes dabar sudarysime sąlygas viešųjų pinigų sąskaita remti privatų sektorių, tai privatus sektorius, be abejo, turėtų teikti kokybiškas paslaugas ir turėtų visa tai vykti konkurencijos principu, bet tikrai ne remiantis valstybės parama. Dėkui.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, ačiū tiems, kas suprantate ir palaikėte šią idėją. Tai yra švietimo ateitis, tai yra perspektyva ir Lietuva vieną dieną turės tokią finansavimo sistemą, kuri bus orientuojama į kokybę. Gaila, J. Džiugelis išvažiavo, nes aš viešai visiems Seimo nariams noriu pasakyti tiesą. Mano dukra yra su negalia ir lanko integruoto ugdymo mokyklą, kuri yra privati. Šita mokykla Lietuvoje 20 metų užduoda integruoto ugdymo madas vaikams su negalia. Kolegos, toks kalbėjimas, o dar kai kurių čia bandymas paploti, kad čia labai aš prašoviau su savo pakalbėjimu, yra tiesiog neišmanymas reikalo. Jeigu kas nors mano, kad taip, yra sunku ir išgyvena kokią nors situaciją, nereiškia, kad kiti jos nesupranta ar nežino. Kolegos, kartais pasirinkime žodžius, lipdydami etiketes, atsakingiau.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Privačios mokyklos yra Vilniuje, Kaune, gal Klaipėdoje, nežinau. Nesu girdėjęs, kad būtų kur nors regionuose privačios mokyklos. Mes kalbame apie atskirtį, švietimo kokybę ir skirtumus, ir galimybę gauti regionuose, pavyzdžiui, ir centruose, sostinėje geras švietimo paslaugas. Tai mes tokiu būdu dar didintume tą atskirtį ir tas galimybes kaimo, regionų gyventojams gauti geros kokybės švietimo paslaugas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano vardas buvo paminėtas. Aš noriu taikos ir ramybės šį vakarą. Taip, aš pripažįstu, yra labai gerų, sėkmingų pavyzdžių ir privačiame sektoriuje, taip, yra kokybės šuolių, gerai, bet šiandien mes turime pasirūpinti pirmiausia viešuoju sektoriumi. Ne savimi, ne savos vaikais, ne savo pavyzdžiais, bet pasirūpinti tuo viešuoju sektoriumi, nes tas nuolatinis žeminimas, kad „Sodra“ yra blogai, valstybinis darželis yra blogai, mokykla yra nekokybiška, ir privedė prie to, kad didžioji dauguma žmonių gyvena blogai. Tai išspręskime pirmiausia viešojo sektoriaus problemas, taip pat remdamiesi jūsų privačiais pavyzdžiais, nedarykime tiesiog destrukcijos ir neskirkime tų viešųjų, tų ribotų pinigų tam, kas veikia sėkmingai. Ačiū tiems, kas veikiate, rodote pavyzdį, tvarkome viešąjį sektorių.
19.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 188 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1311 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Rezervinis 2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 188 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1311. Pranešėjas – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Bandysiu pateikti trumpai. Yra pasirašę visų opozicinių frakcijų vadovai ir atstovai šitą siūlymą. Kita proga jau minėjau, kad šitas Seimas yra pirmas Seimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje po 1990 metų, kuris pradėjo savo darbą nuo opozicijos teisių ribojimo. Pernai prisiekėme lapkričio 14 dieną ir jau lapkričio 15 dieną buvo priimta Seimo statuto pataisa, kuri skamba taip, kad opozicija turi vieną Seimo vicepirmininką. Iki tol buvo formuluotė Seimo statute tokia: „Opozicijai priklauso ne mažiau kaip du Seimo vicepirmininkai.“
Po visų peripetijų, kai ponas A. Butkevičius nebuvo paskirtas į Seimo vicepirmininkus nuo tuometinių valdančiųjų, po to ponas M. Bastys buvo paskirtas, bet atsistatydino, po to ponia I. Šiaulienė buvo skiriama balandžio 6 dieną, aš pasakiau: neskirkime (pacituosiu, ką aš pasakiau balandžio 6 dieną), „nes jūsų valdančioji koalicija, jūsų pačių lūpomis šnekant, gali labai greitai sugriūti“. Tada buvo P. Urbšio ir kitų kalbos, kad čia problemos. Na, sugriuvimas įvyko tik tarp socialdemokratų, tačiau šiandien aš nenoriu nukreipti į socialdemokratus kaip nors specifiškai to žvilgsnio.
Atsitiko taip, kad opozicijai šiandien priklauso bent penkios frakcijos, kurios visos kartu sudėjus turi vieną Seimo vicepirmininką. Tos penkios Seimo frakcijos, priskaičiuojant ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, turi faktiškai pusę Seimo narių. Ir štai kokia atsiranda disproporcija, ypač dabar jinai išryškėja. Seimo valdantieji, t. y. valstiečiai ir žalieji ir Socialdemokratinė darbo frakcija, turi Seimo Pirmininką ir keturis Seimo vicepirmininkus. Tuo tarpu visa štai šita plati Seimo opozicija, kuri aritmetiškai sudaro, na, nebežinau, 69 ar 70 Seimo narių, turi vieną šaunią Seimo vicepirmininkę I. Degutienę. Aš manau, kad šita situacija yra akivaizdžiai parodanti disproporcijas, kurias būtent jūs Seimo statuto pataisomis pernai lapkričio 15 dieną ir sukėlėte. Todėl mūsų visų opozicinių frakcijų vadovų siūlymu yra siūloma grįžti prie buvusios Seimo statuto formuluotės, kuri skambėtų, grąžinus senąją formuluotę, taip: „Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.“ Šiandieninėje situacijoje, dar kartą kartoju, yra numatyta teisė visai opozicijai turėti tik vieną Seimo vicepirmininką. Teoriškai gali būti tos proporcijos, gali būti kitos. Kada valdančiajai daugumai priklausytų kokie 120 ir menka opozicija – 20, tada tos proporcijos gal ir atrodytų teisingos. Šiuo atveju iš esmės per pusę yra pasidalinęs Seimas – į valdančiąją daugumą ir valdančiajai daugumai nepriklausančias frakcijas. Todėl, man atrodo, toks grįžimas prie tradicinės Statuto normos, kuria vadovavosi visi Lietuvos Respublikos seimai iki šiol, yra prasmingas. Esama situacija parodo jūsų valdančiųjų požiūrį į opoziciją, kad ir kokia ji būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Statuto nuostata, kurioje parašyta, kad opozicija turi du arba tris atstovus, išsilaikė penkias kadencijas. Prieš tai buvo truputį kitaip ir visada to buvo laikomasi, būdavo pagal proporcinį atstovavimo principą – arba du, arba trys, bet ši kadencija pakeitė kitaip. Jūs kalbate apie daugumos ir mažumos atstovavimą. Ir čia bus mano klausimas. Sakysime, mano galva, šiandien proporcijos yra tokios: 80, įskaitant P. Gražulį ir K. Pūką, yra valdančioji dauguma, 60 – opozicija. Ar nereikėtų keisti kitaip Statuto, tai yra pagal proporcinį atstovavimo principą kaip komitetai? Jūs teisus, kinta į tą ar į tą pusę ir gali kisti atstovavimas Seimo Pirmininko ar Seimo valdyboje. Aš nežinau, ką ten gali pakenkti opozicijos atstovas, bet šiandien 5 su 1 tikrai neatitinka jokių proporcijų. Tai mano klausimas pranešėjui toks. Ar nereikėtų pagal proporcinį atstovavimo principą – kaip komitetuose, taip ir Seime?
E. GENTVILAS (LSF). Skamba gal ir logiškai, tačiau šiaip iš principo manyčiau, kad Seimo vadovybė turi būti stabilesnė negu komitetų vadovybė, kur, tarkime, V. Sinkevičius tampa ministru ir reikia keisti. Seimo vadovybė galėtų būti stabilesnė ir nebūtinai aš siečiau su tokia analogija kaip komitetai. Tačiau pasakysiu taip: norint redaguoti, galima būtų taip redaguoti, bet reikia vienos sąlygos – pritarti šitam mano teikiamam projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasiteirauti tokio dalyko. Yra įvairių sistemų, yra sistemų parlamentuose, gal (…), aš labiau žinau Vokietiją. Kas turi didžiausią frakciją, tas automatiškai ir Seimo Pirmininką, nors nebūtinai dalyvauja valdančiojoje koalicijoje ir panašiai. Tačiau kaip, jūs įsivaizduojate, turėtų būti opozicijoje paskirstyti tie pavaduotojų postai? Aš pritariu, kad turi būti tikrai antrasis, ne mažiau kaip antrasis, bet…
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad bent tiek pritariate. Jeigu jūs galvojate, kad aš jau čia dalinu zuikius, kurių dar nenušovėme, kurių dar neatsiėmėme iš valdančiųjų, tai klystate. Aš nieko negalvoju, aš tiesiog kalbu šiuo atveju visos opozicijos vardu, kadangi, kaip sakau, pasirašė visų opozicinių frakcijų vadovai ir atstovai. Tikrai ne apie pavardes šiandien kalba, o apie požiūrį į opoziciją, kuris yra menkinantis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš maniau, kad jūs kitaip pasiūlysite. Jūs pažiūrėkite, kuo daugiau pirmininkų, tuo daugiau betvarkės. Aš maniau, kad jūs šiandien pasiūlysite sumažinti dviem valdančiosios koalicijos Pirmininko pavaduotojais, ir užtenka. Opozicijos gerbiamoji Irena, ir užtenka tų pavaduotojų. Dabar kalbame – nėra pinigų. Mes su pavaduotojais vis norime iškelti. Mano supratimu, pradėkime nuo savęs. Kuo mažiau viršininkų, tuo bus didesnė tvarka.
E. GENTVILAS (LSF). Bet vis tiek yra vienas geras dalykas. Jūsų frakcijos vadovas K. Bartkevičius yra pasirašęs ir aš jus apskųsiu K. Bartkevičiui, kad jis įvertintų jūsų pasisakymą. Jūsų pasisakymas neatitinka K. Bartkevičiaus nuomonės. Šiaip aš esu už tai, kad gali būti penki, gal ir šeši Seimo vicepirmininkai. Aš nesiūlau mažinti ten, toje pusėje. Galų gale tai yra jau valdančiųjų reikalas. Mano prašymas, kad valdantieji vertintų opoziciją kaip tokį organizmą, kuris šiandien yra labai gausus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs nesiūlote niekam mažinti, gal norite kuo daugiau balsų gauti ir iš valdančiųjų. Bet šiaip, jeigu nuoširdžiai, ar normalu, kai nedidelė Socialdemokratų darbo frakcija turi du atstovus? Man tai nedera su elementaria logika. Jeigu Valstiečių frakcija turėtų vienu daugiau, tai pagal jų dydį atrodytų pakenčiamai.
E. GENTVILAS (LSF). Geriamasi Jurgi, prašėte nuoširdžiai, tai aš nuoširdžiai pasakysiu. Man tai neatrodo normalu, ypač po tos didelės Socialdemokratų frakcijos suskilimo, bet tikrai šiandien ne tas momentas, galų gale aš negalėčiau nei Irenai, nei Gediminui ko nors asmeniškai prikišti. Man atrodo, kad tai yra akivaizdi disproporcija, kai, rodos, 12 narių dydžio frakcija turi du Seimo vicepirmininkus. Taip susiklostė, ne jie kalti, kadangi buvo didesnė frakcija. Bet šiandien, nuoširdžiai atsakant, aš manau, kad tai yra disproporcija.
Mane jaudina kitas dalykas – man klausimus pateikia tik opozicija. Valstiečiai nemato problemos dėl mano pateikimo, turbūt balsuos už.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prabėgo metai, opozicija pasirengusi dirbti konstruktyviai, tai jūs šiandien deklaravote iš tribūnos, tačiau nesutarėte, kas iš jūsų bus opozicijos lyderis. Opozicijos lyderis yra tas asmuo, kuris prilyginamas Seimo vicepirmininkui. Iš tikrųjų jis turi visas tokias pat galias, dalyvauja valdybos pasitarimuose, visas privilegijas, tačiau jūs jo neišsirenkate per metus laiko, galbūt ir per visą kadenciją neišsirinksite. Štai jūs gausite papildomai vieną vicepirmininko etatą, na, muštynės turbūt truks iki kadencijos pabaigos. Mes turbūt nenorėdami, sakykime, destrukcijos opozicijoje, kuri, jūsų nuomone, yra konstruktyvi, tiesiog turbūt nepritarsime, jeigu jūs nesupyksite.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Artūrai, jeigu pajusite mano trūkčiojantį balsą, žinokite, aš esu sužavėtas jūsų rūpinimusi opozicijos reikalais ir esu arti kūkčiojimo. Šiandien aš ne pirmą kartą atsakinėju į tą klausimą. Būkite geras, nesupainiokite opozicijos lyderio pareigybės (trūkčioja balsas), kur sprendžia pati opozicija, ir atleiskite, valdantieji, tai ne jūsų reikalas, ir proporcijos tarp Seimo vicepirmininkų, kur yra viso Seimo reikalas. Tačiau jūs, paėmę valdžią, nuspendėte – mažinsime opozicijos vicepirmininkų skaičių. O opozicijos lyderio klausimą palikite mums, tuo labiau kad matote, kaip ta opozicija sparčiai didėja.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. M. Adomėnas – už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolegos, aš neturiu daug pagrindo manyti, jog šiam įstatymo projektui bus pritarta, Statuto pakeitimo projektui bus pritarta, nepaisant to, kad jis bent jau bando grąžinti į padorumo ribas tai, kas turėtų būti parlamentinio proporcinio atstovavimo principas. Dabar viena mažiausių frakcijų turi du vicepirmininkus, opozicija, kuri sudaro beveik pusę, turi vieną. Tai yra tik paprastas naudojimasis turima balsų persvara. Priminsiu tik tiek, kad demokratijos krizė ir demokratijos mažėjimas visą laiką prasideda nuo opozicijos teisių ribojimo. Kolegos, jeigu turite kiek padorumo ir sąžinės, vis dėlto siūlyčiau pagalvoti apie tai, kaip jus prisimins istorija. Ar kaip tuos, kurie bandė Lietuvoje pamažu, pasinaudodami balsų persvara, įvesti iš pradžių tokiomis parlamentinėmis priemonėmis diktatūrą? Nes diktatūra prasideda būtent nuo to, kad turintys persvarą iš opozicijos atima jos teises.
Jeigu manote, kad vis dėlto Lietuva turi būti parlamentinė demokratija, tai savo priesaiką dabar iliustruokite balsuodami ir palaikydami šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už? Gal galime tikrai bendru sutarimu? Ne. (Balsai salėje) Balsuojame. Nesinervinti tik reikia vėlų vakarą.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 23, prieš – 24, susilaikė 23. Po pateikimo nepritarta. Dabar turime apsispręsti. Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 66: už – 30, prieš – 36. Projektas yra atmestas.
Aš dar naudodamasi posėdžio pirmininko teise, nežiūrint į tai, kad gerbiamas A. Šimas labai nepatenkintas… Tai aš nepiktnaudžiauju dėl pirmininkavimo. (Balsai salėje) Matote, aš gerą klausą turiu. (Balsai salėje) Girdėjau, kaip jūs sakėte, kad piktnaudžiauju ir įsijaučiau į situaciją. Tai į nieką neįsijaučiau. Turiu teisę paklausti, jeigu nėra prieš norinčių kalbėti, ar galime bendru sutarimu, tai ir paklausiau. Jūs išsakėte kitokią nuomonę, tada aš leidau balsuoti. Aš manau, kad viską padariau teisingai.
Gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik noriu konstatuoti faktą, kad jūs turite prastą klausą, nes, atsiprašau, aš ten truputį repliką pasakiau. Čia A. Šimas niekuo dėtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tada gerbiamo A. Šimo atsiprašau, nes mačiau, kad ten kalba, ir girdėjau. Vadinasi, taikia gaida ir baigsime posėdį. Registruojamės. Bet gerbiamas N. Puteikis sako, kad nori kažką pareikšti. Prašom.
19.33 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Norėjau apskųsti Mokesčių inspekciją. Atsimenate, aš jums vis pasakojau, kad mes sukūrėme… Mes, turiu omenyje, politikai, per 20 metų labai įdomią sistemą, kai žmogus, turintis 9 butus, pavyzdžiui, Klaipėdoje, dar pernai už 1 eurą galėjo visą nuomą dėti į kišenę, o valstybė už veiklos liudijimą gaudavo 1 eurą per metus. Aš prašiau… Sakykime taip. Su finansų ministru šnekėjau penkis kartus. Jis žadėjo, kad pašnekės su Mokesčių inspekcija. Kadangi aš žodžiais netikiu, aš parašiau Mokesčių inspekcijai siūlymą, kad išsiųstų visiems antrų, trečių ar ketvirtų ir t. t. butų savininkams VMI raštą, paprastą raštą: atsiprašome, ar neužmiršote sumokėti valstybei priklausančių mokesčių, jeigu kartais jūs gaunate nuomos pajamų. Finansų ministras sako, čia puiki tavo idėja, čia gerai, tvarka, tikrai visos šalys stengiasi surinkti mokesčius. Prancūzija, beje, su (…) platforma susipyko, nes Paryžiuje nuomojantis butus nenori mokėti Paryžiaus savivaldybei mokesčių. Ir ką jūs sau galvojate?
Jau esant naujai VMI vadovei aš gaunu atsakymą, kuriame parašyta: „Mes išnagrinėjome jūsų pasiūlymą ir jums atsakome, kad mes nesiųsime tokio laiško, nes mes prieš n metų jau bandėme išsiųsti, išsiuntėme tūkstantį laiškų ir biudžetas nepasipildė.“ Tūkstantį laiškų. Mokesčių inspekcija rimtu veidu man nori pasakyti, kad Lietuvoje daugiau negu vieną butą turi tūkstantis gyventojų. Tai Klaipėdoje turbūt turi 10 tūkst. gyventojų. Todėl norėjau pasakyti, jeigu finansų ministras mane girdi, noriu paprašyti jo pagalbos. Jeigu jis negirdi, noriu paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto narių artimiausia proga, kai pamatysite finansų ministrą ar Mokesčių inspekcijos vadovę, paklauskite, ar jiems ne gėda, ar jiems nereikia pinigų iš žmonių, kurie nuomoja butus? Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už informaciją. Gal registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
2017 m. gruodžio 19 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
Gerbiami Seimo nariai, rasta kažkokia kortelė. Nežinome, kas pametė. Parašyta prancūziškai. Radome prie durų.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.