LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 369
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. posėdį. (Gongas)
Gerbiami kolegos, skautai atnešė Betliejaus ugnį. Suteikime jiems galimybę kalbėti ir įteikti.
SKAUTŲ ATSTOVAS. Išdrįskime siekti taikos. Būkime patys taikos nešėjai, tiesos nešėjai.
SKAUTŲ ATSTOVAS. Šviesos nešėjai. Būkime vilties nešėjai, nebijokime tamsos.
SKAUTŲ ATSTOVĖ. Nes šviesa išsklaido tamsią naktį, išsklaido nežinią, ir mes šiandien tai atnešėme jums.
Tai ne šiaip sau ugnelė, tai yra Betliejaus taikos ugnis. Tai yra trys žodžiai, kurie yra labai svarbūs – Betliejus mums asocijuojasi su gyvenimo pradžia, su viltimi, taika bando mums suteikti ramybę, o ugnis jaukumą.
Naktis yra ir paslaptinga, ir baugi, ir paprastai naktį ne tik romantiškai šviečia žvaigždės, bet naktį įvyksta ir negeri, juodi darbai. Ir ta Betliejaus žvaigždė, sužibusi prieš kelis tūkstančius metų, atrodo tik žvaigždė, bet ji pakeitė visą pasaulį, žmonėms suteikė viltį ir ryžtą gyventi prasmingai.
Šiandien mes, atnešdami jums ugnelę, norime palinkėti visiems, kad kiekviename jūsų būtų taika, noras nešti ramybę, šviesti ir niekada neprarasti vilties, vilties daryti gera ir siekti gėrio.
Na, o dabar, aišku, norėtume, sakyčiau, šių rūmų ir visos mūsų Lietuvos vadui Seimo asmenyje įteikti ugnelę. Seimo Pirmininkas yra mūsų visų ir jūsų visų atstovas.
Taip, aš sakau, ugnis yra labai trapi, ją reikia saugoti. Ir ne šiaip sau ugnis atkeliauja, bet atkeliauja su angelu. Tegul tas angelas savo sparnais apgaubia jus ir lydi, ir saugo. (Plojimai)
Dar norėtume įteikti mažą dovanėlę, kuri galbūt irgi yra prasminga. Mūsų mažieji skautai taip įsivaizduoja Betliejaus ugnį, taip jie neša taiką ir tą gerąją žinią. Tai yra septynerių metų mokinukės piešinys. Dovanojame taip pat jums. Galbūt čia kokioje galerijoje pakabinsite. (Plojimai)
O visi kiti žvakeles galėsite rasti ten, prie salės durų, bus žibintas.
Gražių švenčių! Ramių, šviesių Kalėdų, sėkmingų ir prasmingų, ir darbingų, ir protingų Naujų metų. Visiems visiems jums šviesos, taikos ir ramybės! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, matyt, dirbsime, kol žvakė degs. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gruodžio 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos. Vakar Etikos ir procedūrų komisija įpareigojo mane šiandien pasveikinti jus visus su artėjančiomis Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais, palinkėti geros sveikatos, ištvermės ir prašė pasakyti, kad mes kadencijos pradžioje buvome įsipareigoję lyg ir pakelti parlamento prestižą, bet, deja, mums to padaryti nepavyko dėl įvairių priežasčių. Tikriausiai labiausiai dėl nekorektiško, neetiško mūsų pačių elgesio, pasisakymų, įvairių trypimų, švilpimų, palangių tepliojimo įvairiais kūno ekskrementais, nekorektiško posėdžių vedimo. Vakar Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad vienas pavaduotojas, savavališkai pakeitęs posėdžių eiliškumą, pažeidė Seimo narių teisę aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią.
Dar kartą noriu palinkėti kitais metais darnesnio, korektiškesnio darbo Tautos labui, linkiu jums geros sveikatos ir gražių artėjančių švenčių. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma dėl darbotvarkės. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl darbotvarkės. Frakcijos vardu siūlyčiau išbraukti du projektus. Pirmiausia 1-8 klausimą – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nes kol kas yra nereaguojama į tą kritiką dėl per didelio rezervo.
Taip pat siūlyčiau išbraukti 2-7 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Tikrai nereikėtų prieš Kalėdas erzinti ir trikdyti medikų, kurie ir taip yra gerokai trikdomi dabartinio sveikatos apsaugos ministro įvairių iniciatyvų.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl darbotvarkės. Aš siūlau tikrai neišbraukti minimų klausimų, ypač „Sodros“ biudžeto, tai yra privalomojo sveikatos draudimo. Konservatoriai pernai nuolat šaukė, kad nėra kaupiamas biudžeto rezervas, trūksta pinigų, išlaidaujame, nesubalansuotas. Kai jau kaupiamas rezervas, dar labiau jie šaukia. Pasakykite, ko jūs norite? Kada jums bus gerai, ponai konservatoriai? Gal tik tada, kai jūs būsite valdžioje ir praskolinsite visą Lietuvą.
PIRMININKAS. Tęsiame darniai, o darniai, vadinasi, balsuojame dėl pasiūlymų. J. Razma frakcijos vardu siūlė (daugiau pasiūlymų nematau) darbotvarkės 1-8 klausimą, tai yra 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4043, išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 48, prieš – 58, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu – išbraukti darbotvarkės 2-7 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 47, prieš – 54, susilaikė 17 Seimo narių. Taip pat pasiūlymui nepritarta. Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 78, prieš – 7, susilaikė 32 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, situacija yra tokia, kad šiandien per pietų pertrauką posėdžiaus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gali būti, kad mes visų klausimų nespėsime baigti svarstyti, tad labai noriu paprašyti leisti Seimą mums į popietinį posėdį, jeigu nespėjame, ateiti šiek tiek pavėlavus, nes tą leidimą iš jūsų visų turime gauti. Tiesiog padėtumėte ir mums, aš tikiuosi, kad mes grįšime laiku, bet nereikės daryti rytoj ryte posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, kad komitetas darbą turėtų pabaigti? (Balsai salėje) Balsuojame… Ar tikrai reikia balsuoti? Pritariame. (Balsai salėje) Pritariame. Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Vis tiek balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame už tai, kad komitetas galėtų baigti darbą posėdžio metu, plenarinio posėdžio metu.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 86, prieš – 7, susilaikė 23 Seimo nariai. Komitetas galės dirbti, tęsti darbą plenarinio posėdžio metu.
Ir kol dar turbūt šviežios galvos, primenu, kad valdyba priėmė sprendimą, ir jau buvo tokia informacija, kad rytoj 8 val. 30 min. nenumatytas plenarinis posėdis, kurio darbotvarkę taip pat patvirtino valdyba.
10.15 val.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4002. Pranešėjas – V. Poderys. Tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nebūtina eiti. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai geros pasiūlytos prezidentūros pataisos, kurios sustiprina mūsų visus įsipareigojimus ir teisinę bazę neleisti paversti savęs nesaugių atominių elektrinių rinka. Projekte nėra įvedama naujų prekybos elektra ribojimų, tačiau yra sukonkretinamos ir detalizuojamos jau galiojančios nuostatos. Tam tikrų landų dar yra buvę, bet šiomis pataisomis jos yra užkamšomos. Tikrai dabar mes jau turėsime tokią teisinę bazę, kuri leis mums iš esmės blokuoti savo rinką nuo nesaugių atominių elektrinių, iš jų ateinančios elektros energijos.
Dar labai atkreipčiau dėmesį į tai, kad griežtinamas licencijų išdavimas. Tai yra tiems tarpininkams, kurie norėtų prekiauti ta nesaugia elektra, licencijų atėmimas, panaikinimas stipriau yra reglamentuojamas. Tai irgi labai geras dalykas, nes turėkime galvoje, kad tie tarpininkai po to gali tapti tais neskaidriais lobistais, kurie bandys stumti ir kaip nors versti mus peržiūrėti savo politiką, kurią mes dabar taikome. Tai aš visus raginu vienbalsiai paremti, nes iš tikrųjų geri pasiūlymai. Ačiū prezidentūrai, Prezidentui už šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi pritariu šiam įstatymo projektui. Tačiau noriu atkreipti ir užsienio reikalų ministro dėmesį, ir kitų, kad Seime sutarėme iki metų pabaigos paruošti bendrą komunikacijos planą ir veiksmų planą, kaip kitas Europos Sąjungos šalis įtikinti, kad tos elektros nepirktų. Laikas bėga, reaktorius bus paleistas, tai būtų gerai tų bendrai prisiimtų įsipareigojimų neužmiršti. Bet, be abejonės, už šį įstatymą siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Visi suprantame, kad Prezidento, prezidentūros pasiūlytos priemonės yra iš esmės apribojančios galimybę tiesiogiai prekiauti Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. Kartu turime suprasti, kad vis dėlto teoriškai Astravo atominėje elektrinėje pagamintos nesaugios elektros elektronai gali pasiekti Šiaurės elektros rinką „Nord Pool“ ar per Suomiją, ar kitais būdais. Tačiau šiuo projektu vis dėlto Lietuva padaro tai, ką gali, nuo teorinio patekimo mes apsisaugoti, deja, negalime. Fizika yra fizika, todėl lieka tik įstatyminiai dalykai, kuriuos siūlo Prezidentas. Siūlau jiems pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes priimame įstatymą, kad nepirksime tiesiogiai iš Astravo atominės elektrinės energijos. Bet pirks Latvija, pirks Estija, jos taip yra NATO šalys, ir mes pirksime per juos brangiau. Kas bus tas tarpininkas? Kam tai bus naudinga? Pamąstykime. Aš manau, užuot siekus, kad nepirktų, kai pastatyta, konservatoriams reikėjo rūpintis, kad ji nebūtų pastatyta, kol nebuvo pradėta statyti. O A. Kubilius važinėjo dviratuku ir laimino Astravo atominės elektrinės statybą. Aš manau, kad šis įstatymas reikalingas ne Lietuvai, o lobistams, tarpininkams, kurie pardavinės elektros energiją. Mes tą patį turime su suskystintųjų dujų terminalu, vadinamąja „Nepriklausomybe“, kai maitiname įvairiausias lengvatinio apmokestinimo kompanijas ir dar norime pasirašyti sutartį iki 2044 metų, kad jie lobtų iš to. Tai mes ir čia einame vėl tuo pačiu keliu. Nepritariu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, mes turime daryti tai, ką galima, kad Astravo atominė elektrinė neveiktų, o pirmiausia turime padaryti savoje rinkoje.
Antras dalykas, teisingai buvo pasakyta, turime kalbėtis, vis labiau ir labiau bandyti įtikinti savo partnerius. Ne P. Gražulio šnekos ar jo snargliai yra argumentai. P. Gražulis galėtų patylėti, rusai daugiau nemokės, negu sumokėjo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4002 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4002) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas Masiuli ir gerbiami konservatoriai, jūs jau per savo valdymą visą Lietuvą apsnargliojote. Jūs apraizgėte įvairiausiais mokestiniais raizgalais, pradedant suskystintųjų dujų terminalu, „Mažeikių naftos“ uždarymu ir rusams pardavimu su įvairiomis sudėtingomis schemomis. Dabar naujas variantas – pastatėte Astravo atominę elektrinę, o norite, kad elektrą Lietuva pirktų iš jos per tarpininkus. Štai jūsų dar eilinė raizgalynė ir snarglynė.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Petrai, kaip tik atvirkščiai, šis įstatymas, kurį mes ką tik priėmėme, naikina tuos tarpininkus, kurie galimai galėtų tą elektrą bandyti realizuoti čia, mūsų rinkoje. Bet dabar aš Seimo Pirmininko norėčiau paprašyti – kai baigsis sesija, turėsime tarpsesijinį laikotarpį, o puikiai žinome, kad Latvija yra ta, sakykime taip, silpnoji grandis bandant sukurti gynybinę liniją nuo Astravo elektros, ką ir Ž. Pavilionis kalbėjo, mums reikėtų pagalvoti, kaip parlamentiniu lygmeniu mes galėtume bandyti važiuoti pas savo kolegas į Latvijos parlamentą, ar per šakinius komitetus, ar atskiras delegacijas organizuoti ir jas siųsti, jiems pasakoti apie šią situaciją. Jie ne iki galo žino ir tikrai tai galėtų būti mūsų parlamentinės diplomatijos esmė. Aš siūlau Seimo Pirmininkui galbūt sausio, vasario mėnesį tuo ir užsiimti. Labai ačiū.
10.23 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4003(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4003(2). Priėmimas. Taip pat V. Poderys. Ir taip pat nėra pasiūlymų. Nekviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Ir 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4003) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4004(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Energetikos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4004(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Pritariame. Ir dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra? Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4004(2) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4005(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4005(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją V. Poderį į tribūną. Yra du pasiūlymai, juos turėsime apsvarstyti.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turi techninių teisinių pastabų ir komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritariame.
Dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Pritariame.
5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas: 2020 m. sausio 1 d. ir kitos datos. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4005(2) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156(2). Priėmimas. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio, kuriame išdėstyti keli straipsniai, dėl 4 jo straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau. Komiteto nuomonė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti, nes tai yra daugiau techniniai Teisės departamento pasiūlymai. (Balsas salėje: „Antras – ne techninis.“) Ir antram Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4156(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: vienbalsiai 108 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4156) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vienbalsiai pritarėme šiam nutarimui. Tai yra savotiškas Lietuvos indėlis į bendrą veikimą su sąjungininkais. Mes puikiai suprantame, kai sąjungininkams reikia mūsų, mes turime būti šalia, nes kai mums reikės, neduok Dieve, X valandą, tada galėsime tikėtis, kad ir sąjungininkai bus su mumis. Džiaugiuosi, kad turime konsensusą šiuo klausimu, turime tikrai aukšto lygio politiką šiuo klausimu, turime sutarimą. Todėl irgi visiems siūlau vienbalsiai pritarti šiam nutarimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Užsirašė P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Kadangi lieka nepaminėtas dar vienas labai svarbus mūsų karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose aspektas, tai ne tik politine prasme mes turime rodyti sąjungą su savo partneriais NATO, bet ir dėl paties karių rengimo. Grįžusių iš misijų karių patirtis tikrai yra neįkainojama. Ja dalinasi su kitais kariais, galų gale ir šauliais. Ta patirtis ateina ir iki Šaulių sąjungos. Tai mes tikrai matome, jaučiame. Būtent dalyvavimas ten, kur vyksta net realūs karo veiksmai, bet kuriam kariui turbūt yra ta praktika ir ta patirtis, kurios skaitydamas knygas neišmoksi. Todėl manau, kad šis mūsų sprendimas yra labai svarbus ir šiuo aspektu. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė.
Balsuojame dėl projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: vienbalsiai 115 balsavo už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4176) būtų priimtas. Jis yra priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102. Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priimame vieną straipsnį bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, daug neagituosiu, bet tą konvenciją mes seniai turėjome pasirašyti, nes išnaudojimo XXI amžiuje neturėtų būti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: vienbalsiai 116 patvirtino įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4102). Jis priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4178(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4178(2). Priėmimas. Yra vienas straipsnis, jam galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl ratifikavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai ir vienbalsiai 109 priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4178(2). (Gongas)
10.36 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 91, 92 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 5, 91, 92 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141. Pranešėjas – G. Vaičekauskas. Priėmimas.
Kviečiu į tribūną, turime pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pasakyti komiteto nuomonę.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke, ačiū, malonusis Seime. Dėl pasiūlymo. Po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pateikė pastabą, tačiau vakar Audito komitetas pastabą apsvarstė ir jai nepritarė, nes bendrovės net ir iki šio projekto atsiradimo prieš skirdamos paramą privalėjo ir šiuo metu privalo įvertinti teikiamos paramos atitiktį valstybės pagalbos kriterijams ir esant reikalui taikyti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. Tiesiog čia buvo perteklinis dalykas, sviestas sviestuotas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turime pritarti 2 straipsniui be šio pasiūlymo, kaip komitetas ir siūlo. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pritariame bendru sutarimu. Motyvai prieš – Seimo narė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš suprantu, gerbiami kolegos, kad šiuo projektu yra siekiama įdiegti daugiau viešumo, daugiau skaidrumo šioje labdaros, paramos teikimo srityje, bet iš principo aš negaliu pritarti tam, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių įmonės užsiimtų labdaros ir paramos teikimu. Reikia pripažinti, kad tai nėra jų funkcija ir neturėtų būti jų funkcija, juolab pasižiūrėjus į šių įmonių efektyvumą. Jos turėtų galvoti apie tai, kaip efektyviai teikti paslaugas, kaip pigiau teikti paslaugas, o neužsiimti labdara ir parama, iš to atsiranda labai daug įvairiausių ir interesų konfliktų, ir blogų dalykų. Tiesiog manau, kad ne tuo keliu nuėjo Seimas.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 20 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4141) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043. Kolegos, paprašysiu tylos! Priėmimas. Yra atidėtas balsavimas. Balsavimas buvo pradėtas gruodžio 17 dieną. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 71, prieš – 11, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4043) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 35, 53 ir 74 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4125(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33, 35, 53 ir 74 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4125. Priėmimas.
Kviečiu A. Širinskienę į tribūną, yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. Į tribūną kviečiu A. Širinskienę. Balsuosime dėl kiekvieno straipsnio ir dėl kiekvieno straipsnio turi būti 71 Seimo narys, balsuojantis už.
1 straipsnis. Dėl motyvų dėl 1 straipsnio Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 16. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 92, prieš – 2, susilaikė 16 Seimo narių. 3 straipsniui pritarta.
4 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra du Teisės departamento pasiūlymai, abiems jiems pritarėme, kai formulavome komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kitas – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarėme, kai formulavome komiteto pasiūlymą, atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas – Seimo nario P. Urbšio. Prašom pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mano siūlymas yra susijęs su tuo, kad komisijų posėdžiai yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, išskyrus uždarus posėdžius. Nes dabartinėje siūlomoje formuluotėje norima padaryti tam tikras išskirtines išlygas Etikos ir procedūrų komisijai ir Peticijų komisijai. Mano siūlymas yra tam, kad neklaidintume visuomenės, kad Seimas tarsi nori paslėpti labai svarbias komisijas, kurios susijusios su komisijos etika, tiek susijusios su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos klausimais, ką sprendžia Peticijų komisija, kad tai nebūtų slepiama po paslapties skraiste. Tuo labiau kad komitetuose irgi yra bendra nuostata – nėra išskiriamas, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl uždarų posėdžių. Jis paprasčiausiai pats nusprendžia, kada tuos uždarus posėdžius organizuoti. Tuo labiau kad kiekviena komisija gali nustatyti tokį reglamentą, kad apsaugotų asmens duomenis ir apsaugotų kitą informaciją nuo viešinimo, jeigu įstatymas numato kitaip. Aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas P. Urbšio pasiūlymas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę dar pasakysime vėliau. Posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Yra, deja, tik 12 Seimo narių, pritariančių, kad būtų svarstoma. P. Urbšys – replika dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos, nes komitetas, aš kiek suprantu, pritaria iš dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritaria iš dalies, bet tokiam pasiūlymui, kaip yra suformuluota, nepritaria.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, bet jūs turėjote formuluoti, kad šiam siūlymui pritarė iš dalies, o ne tai, kad nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiama komiteto pirmininke, jūs redagavote pasiūlymą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes suredagavome Seimo nario pasiūlymą, jam pritarėme iš dalies, tokiam, kaip jis yra pateiktas, nepritarėme. Pritarėme tik dėl apimties, kad Etikos ir procedūrų komisija tampa vieša ir uždarus posėdžius gali rengti tada, kai yra tam pagrindai. O dėl Peticijų komisijos posėdžių viešinimo nepritarėme, nes tiesiog tam reikėtų keisti ir Peticijų įstatymą, kuris taip pat numato, kad duomenys iki svarstymo peticijos, to rezultato pateikimo negali būti viešinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, todėl daugiau šio pasiūlymo nesvarstome. Galime pritarti komiteto argumentams? Galime. 4 straipsnį… (Balsai salėje) Mes nesvarstome P. Urbšio pasiūlymo. Buvo tik 12 Seimo narių, ir komiteto pirmininkė paaiškino. Viskas. Gerbiami kolegos, buvo tik 12 Seimo narių, kurie pritarė, kad toliau tęstume P. Urbšio teikto pasiūlymo svarstymą, todėl dėl jo procedūrų, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, gerbiamasis, nebesakomi motyvai ir jokie argumentai neteikiami. Viskas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik pasitikslinu, lieka komiteto pasiūlymas? Taip?
PIRMININKĖ. Dabar, jeigu jūs reikalaujate, kolegos, dėl komiteto argumentų, kuriuos išsakė, taip, tada prašom. Dėl komiteto argumentų – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų būna įvairių klausimų svarstoma. Ten taip pat asmeniniai, individualūs klausimai, susiję su Seimo narių ne tik bendraisiais viešaisiais dalykais, bet ir asmeniniais, individualiais. Tad nemanau, kad turėtų būti kuriamas dar kažkoks vienas filmas ar precedentas, kur žmonės, iš esmės nežinodami tos situacijos, kuri čia vyksta, žiūrėtų ir darytų išvadas. Manyčiau, kad turėtų ne tik Peticijos komisijos likti toks statusas, bet ir Etikos ir procedūrų komisijos, nes kiek gi galima tas komedijas… Aš suprantu, kad P. Urbšiui komedijos labai patinka, bet nemanau, kad iš to čia reikėtų daryti komediją. Kai kada kai kurie Seimo nariai tikrai Seime padaro tokių komedijų, kad paskui nežinai, ką ir daryti. Nereikėtų viešinti tokių dalykų, kurie yra asmeniniai, individualūs, susiję su asmeniniais tam tikrais reikalais, nes manau, kad atsibos daryti slaptus posėdžius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis kalbėjo prieš komiteto pasiūlymą. Už – P. Urbšys. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Na, tikrai visi klausimai, kurie svarstomi Etikos ir procedūrų komisijoje, atsiranda viešojoje erdvėje – ar Seimo posėdžių salėje, ar kai mes esame už parlamento sienų. Tie klausimai yra paviešinami, tai yra sudaroma maksimali galimybė žmonėms įsitikinti, kaip iš tikrųjų mes vertiname tai, kas sukelia tam tikrų klausimų dėl etikos ir procedūrų, dar daugiau, Etikos ir procedūrų komisija dažnai pradeda funkcionuoti pagal politinį interesą, o ne pagal etikos reikalavimus. Tai irgi suteikiama tam pačiam Seimo nariui, kuris vienaip ar kitaip yra teisus savo pozicija… suteikia galimybę jo rinkėjams susipažinti, ar jo atžvilgiu yra priimamas sprendimas grynai politiškai motyvuotas, ar vis dėlto motyvuotas pagal etikos reikalavimus. Todėl aš nesuprantu, ko jūs bijote?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl komiteto pasiūlymo… Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikriausiai ir Etikos ir procedūrų komisijos vardu, vakar mes apie tai šnekėjome, siūlau nepritarti šiam siūlymui, nes ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bet čia ne dėl vedimo tvarkos.
A. MATULAS (TS-LKDF). …rekomendavo netransliuoti posėdžių. Faktiškai mes kiekviename posėdyje nagrinėjame, susiduriame su situacija, kada…
PIRMININKĖ. Pone Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …galime atskleisti asmens duomenis. Ir…
PIRMININKĖ. Ačiū Antanui Matului.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kaip sakiau, tarnyba rekomenduoja netransliuoti. Žiniasklaida dalyvauja, bet ji atsirenka ir prisiima atsakomybę pati, ką galima paviešinti iš posėdžių. Mes netgi turime kreipimusis visuomenės, nekalbame apie Seimo narius, kalbame apie visuomenę…
PIRMININKĖ. Jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos, o dėl argumentų, todėl nutraukiu.
A. MATULAS (TS-LKDF). …todėl prašyčiau nepritarti šiam…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Asmens duomenis… visą laiką galima daryti uždarą posėdį ir dabar esantis reguliavimas tai leidžia, mes vakar komitete formuluodami šį pasiūlymą apie tai diskutavome. Tai būtų smagu neklaidinti Seimo narių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl komiteto pasiūlymo. Prašau visų taikos ir ramybės, štai ugnelė šitaip gražiai dega. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra komiteto pasiūlymas, kolegos.
PIRMININKĖ. Balsavo 112 Seimo narių: už pasiūlymą – 57, prieš – 14, susilaikė 41. Pasiūlymui pritarta.
Dabar balsuosime, gerbiami kolegos, dėl viso 4 straipsnio. Argumentai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl 4 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Pradedame balsuoti dėl 4 straipsnio priėmimo. (Šurmulys salėje) Labai audringi. Tiesiog truputį ramybės ir balsuokime, procedūra vyksta.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 60, prieš – 16, susilaikė 27. Nepriimamas 4 straipsnis.
Teisės departamento pasiūlymas dėl įsigaliojimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam taip pat buvo pritarta, įvertinus tai, kad reikia duoti tam tikro laiko pasirengti įsigaliojimui – kameras pastatyti, suderinti ir taip toliau. Tai nukeltas įsigaliojimas iki vasario 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Čia įsigaliojimo data – nuo vasario 1 dienos. Tad šį 4 straipsnį, kuris būtų buvęs 5, jeigu būtume prieš tai priėmę, galime priimti?
Balsuojame. Dabar prašau jūsų balsuoti. Balsuojame dėl įsigaliojimo datos – vasario 1-osios ir su tuo kartu dėl 4 straipsnio, nes anksčiau 4 straipsnio mes nepriėmėme. Šitas straipsnis tampa 4.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 80, prieš – 9, susilaikė 22. Straipsnis priimtas.
Dėl viso Lietuvos Respublikos Seimo statuto priėmimo. Už – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu žiniasklaidos atstovai nerimauja dėl neva slepiamų duomenų, kad Seimas nenori leisti viešinti tam tikros informacijos. Man iš esmės labai keista matyti, kai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, kuris kaip tik turėtų būti už šitą projektą, kad viskas būtų Seime skaidru, vieša, atvira, pasisako prieš.
Gerbiami kolegos, aš manau, kad šitas komitetų ir komisijų posėdžių transliavimas pasiteisino. Žiniasklaidos atstovai yra labai patenkinti. Aš manau, kad šitą projektą taip pat reikėtų palaikyti, ir visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys. (Šurmulys salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Ne, atsisakau žodžio. Gerbiama pirmininke, aš atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, jūs atsisakote. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš iš tikrųjų palaikau šitą įstatymo projektą. Manau, kad daugiau viešumo ir atvirumo niekada nepakenks politiniam procesui. Nesibaiminčiau ir dėl Etikos ir procedūrų komisijos atvirumo. Gal tik galiu apgailestauti, kad Peticijų komisijos posėdžiai liko uždari. Man atrodo, kad ten taip pat nėra jokių paslapčių, ir piliečių pateikiamų peticijų svarstymas tikrai galėtų ir turėtų būti atviras visiems piliečiams. Aš noriu pakviesti ir Vyriausybę sekti Seimo atvirumo pavyzdžiu, taip pat ir Registrų centrą ir pagaliau leisti žiniasklaidai ir galbūt visuomenei, ypač žiniasklaidai, kuri informuoja visuomenę, prieiti prie duomenų, prie kurių jie anksčiau turėdavo prieigą. O už šitą įstatymo projektą tikrai pasisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis. Atsisako.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Statuto straipsnių, kuriuos ką tik aptarėme ir dėl kurių balsavome atskirai. Dabar dėl viso Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4125(2).
Šio statuto priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 77, prieš – 5, susilaikė 28. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
A. Nekrošius – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėčiau nusistebėti, nes kai pačioje pradžioje buvo kilusi mintis transliuoti visų komitetų ir komisijų posėdžius, kiek pamenu, konservatorių frakcijos pirmininkas G. Landsbergis atvirai deklaravo, kad palaiko tą idėją, o šiandien, deja, susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norite replikuoti? Diena ilga, replikuojame.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš tikrai nežinau, kodėl…
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …nevieši frakcijos posėdžiai? Reikėtų tikrai pastatyti kameras į valstiečių frakciją, nes ten sprendžiami kai kurie klausimai, susiję su valstybės reikalais, ir tiesiogiai transliuoti, nes ten tikrai neturėtų būti kokių nors asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, Peticijų komisijoje daug asmeninių duomenų ir mes faktiškai kiekvienu klausimu turėtume išimti ir priimti sprendimą, nekomentuoti, nes ten yra asmeniniai žmonių iš kalėjimų, iš kitur kreipimaisi su visais nurodytais faktais ir taip toliau. Iš tikrųjų aš žinau, kad visi čia nori būti super vieši, bet pasiskaitykite įstatymus, kurie taip pat reglamentuoja, kad asmens duomenys neturi būti transliuojami ir viešinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlyčiau neįvardyti frakcijų, nes tada visų frakcijų seniūnai stos prie mikrofonų. Mišrios grupės atstovas jau stovi. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis Edmundai Pupini, jūs esate Seimo narys, kas jums trukdė registruoti tokį siūlymą dėl frakcijų, ar kas nors jums rankas surišo? Visada toks lyg iš medžio iškritęs.
O jeigu kalbėtume apie viešumą, aš noriu priminti, koks iš viso yra peticijų principas. Tikslas – užtikrinti viešumą ir skaidrumą priimant viešus sprendimus. Kodėl priimtas toks įstatymas, kuriuo žmogui yra suteikta galimybė tiesiogiai kreiptis dėl savo laisvių, dėl savo teisių, ir tas įstatymas yra su geležine uždanga. Net žmogaus neatsiklausiate. Jūs atsiklauskite, nagrinėjate jo klausimą, paklauskite, ar nori, kad būtų viešinama. Aš manau, kad 90 % išreikš norą, kad būtų viešinama, nes dabar Peticijų komisijoje 99 % kreipimųsi žmonių yra nepatenkinti. Tai normalu?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos ar… J. Imbrasas, prašau.
J. IMBRASAS (LGF). Gerbiama pirmininke, rytoj mes svarstysime Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, bet šiandien yra gauta nauja Teisės departamento išvada. Mes norėtume leidimo pietų pertraukos metu apsvarstyti komitete tą Teisės departamento išvadą.
PIRMININKĖ. Jūs tai ir padarykite. Kvieskite komiteto posėdį, organizuokite veiklą. Tai nesusiję su šios dienos darbotvarke. Prašom.
11.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4103(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67, 136, 141, 158 ir 18025 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4103(2). Pasiūlymų nebuvo gauta.
1 straipsnis – pakeisti Statuto 67 straipsnio 4 punktą. P. Gražulis dėl viso? Nematau jo salėje. Balsuojame dėl 1 straipsnio, keičiančio 67 straipsnį. Taip pat primenu, kad reikia 71 balso už, jeigu jūs pritariate.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 14. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, keičiantis 136 straipsnį. Motyvų niekas nenori sakyti. Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 20. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis, keičiantis 141 straipsnio 2 dalį. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 12. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis, keičiantis Statuto 158 straipsnio 6 dalį. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 13. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis, keičiantis 18025 straipsnio 6 dalį. Argumentų niekas nenori išsakyti, balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 9. 5 straipsnis priimtas.
Priėmėme visus penkis straipsnius. Motyvai dėl viso Seimo nutarimo, keičiančio šiuos Statuto straipsnius. P. Gražulis. Jo nematau salėje. Prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų atrodo toks techninis pakeitimas, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, jog paprastai mes leidžiame labai daug įstatymų, keičiame tam tikras nuostatas, kartais visiškai kosmetiškai, bet kai buvo padaryta gana rimta reforma, aktuali mūsų šalies teisėkūrai, tai yra kai Europos teisės departamentas buvo inkorporuotas į Teisingumo ministeriją, Seimas neturėjo galimybės tarti savo žodžio. Taip, aš tikiu, kad Teisingumo ministerijoje yra daug kompetentingų žmonių, tačiau turėti nepriklausomą agentūrą, kuri pagal Europos Sąjungos jurisprudenciją įvertintų mūsų teisėkūrą, tai yra Europos teisės departamentą, iš tikrųjų buvo labai prasminga.
Mes galime tarti savo žodį tik dėl šio techninio pakeitimo, ir aš siūlau parodyti tą valią – tiems, kurie mano, kad Europos teisės departamentas buvo reikalingas Lietuvoje, nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Širinskienė. Atsiprašau, gerbiamieji, norėčiau matyti A. Širinskienę ir leisti jai…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai įvyko reforma, tačiau visi darbuotojai dirba. Aš abejoju, ar išvadas ten rašė departamento Personalo skyriaus vadovai, rašė buhalteriai, rašė specialistai, kurie dirba. Neliko tik to personalo, kurį tikrai optimizuojant… galima puikiai išsiversti ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Aš manau, kai mes kalbame apie viešąjį sektorių, tai tikrai yra tas pavyzdys, kuriuo galėtų sekti ir kitos Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijų. Tikrai kviečiu susitvarkyti Statutą ir tiesiog pakeisti pavadinimus taip, kad jie atitiktų faktinę padėtį dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komiteto posėdyje aš irgi išsakiau tokią poziciją, kad kai naikino Teisės departamentą, Europos teisės departamentą, ir padarė kaip eilinį padalinį ministerijos viduje, mūsų nuomonės neklausė. Bet iš tikrųjų ši institucija buvo labai svarbi teikdama ekspertinę nuomonę dėl priimamų įstatymų. Mes gaudavome tą nuomonę svarstydami įstatymų projektus, ar jie atitinka Europos Sąjunga teisę, ar ne. O dabar balsuodami prieš ar susilaikydami, aš sakyčiau, mes simboliškai išsakytume savo nepritarimą to padalinio panaikinimui ir tokiu būdu mes galėtume bent šitaip pasakyti, kad Europos teisės departamentas, kaip ekspertinė įstaiga, būtina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Nežinau, iš kur yra tas mūsų nepilnavertiškumo kompleksas? Vis tiek kažkas turi mus globoti iš šalies, vertinti. Dabar ką aš išgirdau, atseit, kad mes išsiilgę tos globos. Logiška, praėjo pereinamasis laikotarpis ir mes jau dabar patys gebame priimti tokius teisės aktus, kurie neprieštarautų Europos teisei. Bet kai kurios Europos teisės departamento išvados buvo išeinančios iš jų kompetencijos. Jis neapsiribodavo vien tik Europos teisės atitikmenimis, bet jau pradėdavo kvestionuoti mūsų teisę, kur nėra jo kompetencija. Tai aiškiai parodė, kad šis departamentas tarsi degraduoja profesine prasme, kvalifikacijos prasme. Man atrodo, logiška yra užbaigti tai, kas yra išbaigta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Ažubalis – motyvai prieš.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tai manau, kad buvo pasielgta, nueita paprasčiausiu keliu: nenorėta girdėti nepriklausomos nuomonės. Nuomonės, kuri vertindavo ne tik mūsų teisės aktų atitiktį Europos teisei, bet ir teikdavo ekspertizę ir nepriklausomą nuomonę dėl Europos Sąjungos aktų siūlymų, kurie ateina Lietuvai kaip valstybei narei dėl tų projektų, dėl projektų atitiktį tai pačiai Europos bendrijų sutarčiai. Formalus pretekstas naikinti šitą departamentą buvo labai keistas, atseit nėra kitų galimybių, kaip pakelti atlyginimus šitiems ekspertams. Tai mes išgirdome Europos reikalų komitete, kai teisingumo ministras pristatė šitą projektą. Kitaip žmonėms padėti negalima. Žinote, keistas argumentas.
O apie kompetenciją nieko nebuvo kalbama. Taigi, aš manau, šiuo atveju mes tikrai kasame patys sau duobę, mums visiems, nes netenkame nepriklausomo balso, o turime eilinį ministerijos departamentą su valdžios vertikale ir dabar teiks tokias išvadas, kokių reikės vadovybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Bernatonis – motyvai už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos Seimo nariai, šiek tiek buvo pasakyta tokių abejotinų argumentų, nes aš nežinau, kuo skiriasi eksperto darbas, ar jis dirba prie ministerijos, ar ministerijoje, kiek jis nepriklausomas, ar tas departamentas yra prie ministerijos. Jeigu jis būtų savarankiškas, kaip sako mano kolega A. Ažubalis, tai taip, galbūt. Galbūt galėtų nepriklausomai nuo bendros ministerijos pozicijos priimti sprendimus. Niekada savarankiškas jis nebuvo. Aš, kaip teisingumo ministras, galiu pasakyti, nebuvo jokių problemų su tuo departamentu, kai jis buvo ir prie ministerijos. Tiesiog čia yra tam tikri struktūriniai pakeitimai sudarant geresnes sąlygas tiems žmonėms dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Pastraipsniui mes jau straipsnius priėmėme. Dabar viso Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4103(2) priėmimas.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 77, prieš – 4, susilaikė 24. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Seimo statutas Seimo nutarimu priimtas.
P. Urbšys – replika. Matote, kažkas pyko, kad nesuteikiame žodžio replikoms. Suteikiame.
P. URBŠYS (MSNG). Labai trumpa replika gerbiamam Seimo nariui A. Ažubaliui. Man keista girdėti jūsų apgailestavimą dėl šito departamento panaikinimo, nes pastaruoju metu būtent šis departamentas, kai teikdavo išvadas dėl įstatymų, kurie susiję su mūsų valstybės tapatybe, tautos tapatybe, mūsų tradicinėmis vertybėmis, būtent jis bandė įskiepyti, kad yra prieštaravimų tam tikrai europinei teisei. Keista girdėti tuos apgailestavimus iš jūsų lūpų, nes jūs tas žmogus, kuris nuosekliai tas tapatybes ginate.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – replika po balsavimo dėl Seimo statuto priėmimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto Europos teisės departamentas, rašydamas išvadą dėl vieno ar kito įstatymo projekto ar kito teisės akto, tą išvadą rašydavo savarankiškai, su teisingumo ministru nederino, vadinasi, jie tą savo funkciją atlikdavo savarankiškai. Dabar, kai yra vidinis ministerijos padalinys, mes nežinome, ar mes gauname išvadą, ar kitos ministerijos gauna išvadą būtent tokią, kokią parašė pirminę to departamento specialistai, ar ministras pakeitė tą išvadą. Štai kur esmė. Ačiū.
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258(2). Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, noriu prašyti jūsų pritarimo patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Leiskite perskaityti balsų skaičiavimo grupę: K. Bartkevičius, J. Baublys, V. Bukauskas, Z. Jedinskis, A. Kupčinskas, A. S. Nausėda, R. Popovienė ir A. Skardžius. Ir sutariame, kad slapto balsavimo procedūrą pradėsime 13 val. ir ją baigsime 13 val. 20 min. Galime tam pritarti? Balsų skaičiavimo grupei taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerės pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerės pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343. Svarstymas.
Gerbiami kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame. Po svarstymo prašoma balsuoti, tad suteikiu tokią galimybę. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 81, prieš – 4, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-4353 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mes šiek tiek lenkiame laiką ir norėčiau jūsų paprašyti. Seimo Pirmininkas prašytų jūsų leisti pateikti 2-18 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ projektą Nr. XIIIP-4353. Galime pritarti? Galime pritarti ir leidžiame Seimo Pirmininkui pateikti.
Prašau, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Ačiū, kolegos. Gerbiami kolegos, siūlome pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesiją iki 2020 m. sausio 14 d. ir eilinį posėdį rengti sausio 14 dieną.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių paklausti? A. Sysas. Maloniai suteikiame galimybę klausti. Minutę, tuoj įjungsime.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, ar yra būtinybė kiekvienais metais tęsti sesiją iki sausio 14 dienos? Jeigu viską nuveikėte, visus biudžetus priėmėte, tautai padovanojote daug gerų dalykų, kam dar reikia tos pratęstos sesijos?
V. PRANCKIETIS. Tam, kad tautai padovanotume dar vieną posėdį, kuris yra reikalingas. Yra likę klausimų, kuriuos reikėtų baigti spręsti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Įjungtas mikrofonas. Dėkui. Gerbiamas Pirmininke, iš tiesų biudžetas… tačiau yra keletas įstatymų, kurie įsigalios jau nuo kitų metų, ir Vyriausybė yra pateikusi pataisas. Aš turiu omenyje konkrečiai lauko kavines, paplūdimius ir visa kita, kur bus uždrausta prekyba silpnais alkoholiniais gėrimais. Ar nederėtų vis dėlto įtraukti į darbotvarkę? Nežinau, ar yra galimybės rytoj – kito posėdžio iki Naujųjų metų nebus? Aš tik atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė siūlo keisti, jie yra užregistravę patys projektą, tačiau darbotvarkėje to nėra. Aš nesu tikra, ar sausį jau nebus per vėlu tai padaryti? Jeigu ne, tada siūlau įtraukti sausio 14 dieną.
V. PRANCKIETIS. Taip, pasiūlymas svarstytinas ir jis buvo svarstomas. Tik tiek, kad nei lauko kavinės, nei paplūdimiai sausio mėnesį neveikia, bet įstatymas galioja tam, ko nėra. Visiškai nėra problemos žiemos metu, bet iki pavasario tikrai turėtume išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, daugiau norinčių paklausti nėra.
Motyvai po pateikimo. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, tauta tikrai norėtų pailsėti nuo mūsų posėdžių. Leiskite jiems pasidžiaugti nors ir saulyte, nes sniego nėra, bet kas gali žinoti, gal jau sausio pirmomis dienomis iškris sniegas ir jie galės ramiai gyventi. Netrukdykime tautai gyventi gražiai. Todėl aš prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nuomonė prieš, bet nuomonę už išsakys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš papildysiu savo kolegą A. Sysą Merfio dėsniu, kurį jūs visi puikiai žinote, kad kol posėdžiauja parlamentas, tol nė vienas šalies pilietis negali jaustis dėl savo gyvybės, sveikatos ir pinigų… Jeigu nebūtų to posėdžio, Lietuvos piliečiai būtų ramesni, sveikesni ir, be abejo, turtingesni. Ačiū. Todėl…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame po pateikimo, kad pratęstume šią sesiją iki 2020 m. sausio 14 d.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 61, prieš – 8, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Diskutuoti niekas neužsirašė, motyvų niekas nenori išsakyti.
Balsuojame? Balsuojame. Svarstymas.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 67, prieš – 10, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Vienas straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso Seimo nutarimo norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 70, prieš – 9, susilaikė 23. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes… Kaip žinote, skaidrumas iš tikro yra labai svarbus dalykas, bet subrendo lyg ir geras pasiūlymas, kad mes per televiziją transliuojame „Seimas tiesiogiai“, bet galėtų būti ir antra laida, mokama, už pinigus, aišku, – „Seimas reality show“. Ką tai reikštų? Kiekviename bendrabučio numeryje, visuose kambariuose būtų pastatytos videokameros, kurios gali transliuoti tiesiogiai vaizdą į jutubą, tada iš tikrųjų mes būtume visi laimingi. Todėl Kalėdų proga tą ir linkiu pasidaryti visiems asmeniškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų humoro jausmas išvystytas aukščiausiu lygiu. Daugiau replikų? P. Urbšys nori išsakyti repliką. (Balsas salėje) Po to R. Žemaitaitis. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš labai pasipiktinęs esu. Kodėl tiktai bendrabučio gyventojams? Aš norėčiau ir nuosavuose namuose, ir nuosavuose butuose. Tam, kad atsiskleistų.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes pradedame labai labai nuoširdžiai ir linksmai juokauti. Ir juokus replika baigs R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš gerbiamam K. Glaveckui turiu atsakyti, savo bičiuliui. Jūs nepergyvenkite, žinokite, šiaip ar taip, mus filmuoja, tik jūs nematote tų kamerų, tiek Seimo viešbutyje, tiek mūsų kabinetuose. (Juokas, plojimai)
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIIP-4218(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIIP-4218(2). Priėmimas. Kviečiu R. Sinkevičių, Ekonomikos komiteto pirmininką, nes yra gauta pasiūlymų.
Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Ar yra pritariantys 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Yra, sutariame, kad yra. Gerai, E. Gentvilas pateikia pasiūlymą. Dėmesio! Klausome!
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šiame nutarimo projekte yra siūloma, kad antroji paskolos dalis išpirkti 2024 metais… numatoma, kad Seimas turi suteikti 160 mln. eurų garantiją. Aš noriu pasakyti, kad „Klaipėdos nafta“ buvo užsakiusi verslo planą. Konsultantai parengė verslo planą. Verslo planas pristatytas spalio 31 dieną ir numato, kad „Klaipėdos naftai“ reikia skolintis tik 140 mln. šiam išpirkimo procesui, kuris bus reikalingas po penkerių metų. Taigi aš nekvestionuoju ir niekada nekvestionavau paties išpirkimo reikalo ar „Independence“, ar kito rinkoje tuo metu būsiančio laivo. Kalbama tik apie sumą. „Klaipėdos nafta“, gavusi verslo konsultantų pasiūlymą, kad užtenka 140 mln. eurų, nepaisant to, toliau vedė derybas su Šiaurės investicijų banku ir užsisakė 160 mln. eurų paskolą. Šitaip, pritarus Finansų ministerijai, Energetikos ministerijai ir Vyriausybei, atsiranda Seimui siūloma suma leisti skolintis iki 160 mln. eurų.
Todėl aš siūlau grįžti iki 140 mln. eurų. Taip pat išreikšti nusistebėjimą, kad šio verslo plano neatitikimo ir Seimui siūlomos sumos nepastebėjo nei Energetikos ministerija, nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė. Aklai Seimui yra siūloma balsuoti už tą sumą, kurios užsiprašo „Klaipėdos nafta“, nors jų užsakytas verslo planas sako – užtenka iki 140.
PIRMININKĖ. Supratome. Komiteto argumentai.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs komiteto nario E. Gentvilo pasiūlymą, įvertinęs iniciatorių, Energetikos ministerijos, nuomonę, mano, kad tos sumos, kurią pasiūlė Seimo narys, SGD terminalui išpirkti užteks, ir todėl pritarė Seimo nario pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties reikėtų Seimo nariams nueiti ir pasiskaityti sutartį, kurią pasirašė „Klaipėdos naftos“ vadovas R. Masiulis su Bermuduose registruota kompanija „Höegh LNG Limited“. Ten aiškiai yra parašyta suma, už kurią mums suteikiama pirmumo teise, aukciono teise įsigyti tą laivą. O bandymas pasipinigauti, dar 20 mln. pasiskolinti, už kuriuos mūsų vaikai, dar negimę šiandien, turėtų mokėti, dengti ir palūkanas, ir pačią sumą grąžinti iki 2045 metų, tai yra specialaus prokuratūros tyrimo objektas ir tą reikia Seimo vardu paprašyti atlikti, nes buvo bandoma pavogti 20 mln. iš mūsų. Suma aiški. Ir dar vienas svarstymo metu neaiškus dalykas, susijęs su tuo, yra tas, kad dabar naujasis Klaipėdos naftos terminalo vadovas teigia, kad jis kitais metais skelbs konkursą, ir neva per tą konkursą privalo skelbti konkursą dėl laivo įsigijimo. Ar pirks šitą laivą, už kurį mes jau per 10 metų būsime sumokėję du kartus, ar kitą, ar tas išplauks, tai, tiesiog atskleidžiant pinigų sumą, yra bandymas pavogti viešuosius finansus, už kuriuos mes mokėsime, ne kas kitas, ne „Klaipėdos nafta“ iš savo pelno mokės, nors ir tai būtų blogai, ir po to, greičiausiai pasidalinti tarp pirkėjo ir pardavėjo tas dešimtis milijonų eurų. Štai kur yra bėda. Čia prasilenkiame su visais viešųjų pirkimų įstatymais, su viskuo. Mes įvardijame sumą, užsirašome daugiau, o sutartyje yra aiškiai parašyta suma, kokia reikalinga.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš iš esmės nelabai prieštarausiu, bet mane dar ir dar kartą sudomino kolegos A. Skardžiaus pasakojimai. Aš jau septinti metai girdžiu apie Bermudų trikampius, apie kažkokias mortas, apie SGD kažkokias aferas. Gerbiamas kolega, atneškite kokius nors įrodymus ir mes tada žinosime, kas ten tokie nusikalto. Dabar kažką kalbėti iš oro, ištisai gąsdinti, kad čia visus apvaginėja, tikrai nesolidu.
PIRMININKĖ. (Balsai salėje) Ramiai, šiandien ypač rami diena, nes dega ypatinga šviesa – taikos šviesa. Pirmiausia balsuosime dėl gerbiamojo Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymo, dėl kurio motyvus ką tik išgirdome. Balsuojame, po to replika.
Balsavo 104 Seimo nariai: už E. Gentvilo pasiūlymą 99, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Replika po balsavimo – A. Skardžius. Prašome.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man tiesiog, sakykime, miela girdėti kolegos S. Jovaišos nuolat tas pačias, aš neįvardinsiu, kokias, replikas. Gerbiamas Sergejau, aš manau, kad ir krepšininkai moka skaityti. Tai prašom nueiti į specialiąją raštinę ir pasiskaityti, kas parašyta R. Masiulio sutartyje, tada nereikės jums abejoti ar kažką. Aš jus kviečiu jau bemaž antrą kadenciją tą padaryti.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, tokių kvietimų, aišku, nebuvo, o man nereikia į kažkokias raštines. Jūs ištraukite į dienos šviesą tuos piliečius, kurie apvaginėja valstybę. Aš tik to noriu, nes ištisai girdžiu vienodus kaltinimus. Bet kol kas kažkodėl niekas nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir neatsako už neva valstybės lėšų grobstymą. Aš tiktai to noriu, daugiau nieko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. 1 straipsnį su E. Gentvilo pasiūlymu, dėl kurio jau balsavome ir kuriam pritarėme, galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso Seimo nutarimo. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, maždaug prieš metus mes priėmėme Energetikos įstatymo pataisas, kur kaip tik ir buvo suformuluoti pavedimai Vyriausybei spręsti SGD terminalo perspektyvos klausimus. Aš manau, kad Vyriausybė, teikdama šį nutarimo projektą dėl garantijų, viską pakankamai gerai išsprendė, nes iš tikrųjų nėra paprasta susitarti dėl tokios apimties ir tokios trukmės paskolų, kurios reikalingos šiuo atveju Klaipėdos naftai. Kaip ir buvome informuoti komitete, nė vienas komercinis bankas tokių paskolų iš esmės neteikia. Tai rasta galimybė gauti Šiaurės investicijų banko paskolą ir gauti už geras palūkanas, rodos, 1 %.
Viskas, man atrodo, yra neblogai išspręsta, yra aiški ateitis, yra kaštų saugumo dedamosios išdėstymas per daugiau metų ir logiška, kad visi vartotojai, kurie naudosis tuo laikotarpiu jo teikiamais pranašumais ir tuo saugumu, prisidės prie išlaikymo. Nesukeliama ypač didelė našta dabartiniu trumpuoju laikotarpiu. Tai leis atpiginti gamtines dujas jau kitais metais. Tai ypač svarbu verslo vartotojams, pramonei, šiluminėms jėgainėms, kurios naudoja dujas, ir taip toliau.
Visapusiškai geras sprendimas ir aš kviečiu pritarti, nepasiduoti kokioms nors sąmokslo teorijoms ar gąsdinimams, kurie gali būti grįsti ir kitais energetikos verslo interesais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ar reikalingas Seimas, ar jis jau yra post factum tvirtintojas to, kas jau yra priimta? Prieš gerą mėnesį Kainų ir energetikos kontrolės komisija jau išplatino garsią žinią, kad nuo sausio 1 dienos dujos pigs net 8 % pramoniniams vartotojams, nesulaukusi Seimo sprendimo pasakė, kad mes iškastinius išteklius dirbtinai atpiginame ateities kartų sąskaita. Nuo naujų metų mes naudosime pigesnes dujas dėl to, kad mano vaikai, kurie kada nors, po 15–20 metų, sulauks amžiaus, apmokės už mano vartojimą nuo kitų metų. Tai yra visiškai neteisinga ir tai yra, gerbiamieji, iškastinio kuro subsidijavimas.
Mes kalbame apie racionalumą išperkant terminalą ir dėl jo galimai net nesiginčijame, bet tą galima padaryti ateityje. Visiškai neaišku, kodėl žaliųjų Vyriausybė ir dauguma prieš rinkimus imasi subsidijuoti iškastinį kurą kitų energetinių resursų atžvilgiu. Ir tai yra neteisinga ateities kartų atžvilgiu, nes mūsų suvartojimo per ateinančius penkerius metus apmokėjimas nukeliamas iki 2045 metų, tai yra 25 metus į priekį. Naujųjų metų naktį gimęs vaikas mokės už ateinančių penkerių metų suvartojimą. Gal tas laivas jau išplauks kitur, nebebus Lietuvoje vartojimo, gal inovacijos nulems tai, bet vis tiek Lietuvos gyventojai po 25 metų mokės už šiandienos vartojimą. Tai yra prieš Europos Komisijos politiką, prie žaliąją politiką iš esmės. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš pradžioje atsakysiu gerbiamam kolegai S. Gentvilui, kad VERT’as paskelbė sąlyginę nuomonę sakydamas, kad tokia pozicija, kad pigs gamtinės dujos, priklauso nuo Seimo sprendimo. Antras dalykas. Ji privalo paskelbti mėnesį iki to, kai keisis kainos, todėl ji viską padarė, kaip numato įstatymas, ir ji niekaip nenulėmė Seimo pozicijos, kad Seimas privalo priimti.
Įdomu tai, kad ganėtinai reikšmingai skiriasi liberalų ir konservatorių pozicija dėl šio strateginio Lietuvai objekto. Mes manome, kad tai yra ilgalaikis projektas, kuris užtikrina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, pradėtas prieš dešimt metų, pradėtas A. Kubiliaus Vyriausybės, tęstas A. Butkevičiaus Vyriausybės ir dabar toliau tęsiamas S. Skvernelio Vyriausybės.
Labai svarbu, kad ateinanti Vyriausybė taip pat tęstų šį projektą ir kad numatytas jau priimtas Seimo sprendimas dėl terminalo išpirkimo būtų įgyvendintas, nes, nenumačius tam lėšų, terminalas tiesiog 2025 metais kartu su visa Lietuvos energetine nepriklausomybe ims ir išplauks.
Aš suprantu galbūt tokias liberalų fantazijas ir utopines idėjas, kad čia mes visi labai gražiai gyvensime su atsinaujinančia energetika jau rytoj, tačiau taip neįvyks. Gyvenimas ir gyvenimo realybė yra tokia, kad mes vis dar priklausomi nuo iškastinio kuro, ir būtų gerai, kad turėtume priklausomybės nuo „Gazpromo“ alternatyvą. Šis terminalas mums tai užtikrina, ir labai svarbu, kad mes jį tokį ir išlaikytume. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replikuodamas kolegai Mykolui, noriu pasakyti, tai ne liberalų fantazijos, tai Europos Komisijos fantazija iki 2050 metų paversti Europą CO2 atžvilgiu neutraliu kontinentu.
Taigi aš siūlyčiau pagalvoti apie fantazijas, kurias kuriame mes, kaip SGD rinkos naujokai. Pavyzdžiui, tose fantazijose arba planuose buvo įsipareigojimas, kad filipiniečių įgulą „Independence“ laive pakeis, labai greitai pakeis Klaipėdos aukštosiose mokyklose parengti specialistai. Kiek jų parengta? Nė vieno. Štai ir „Klaipėdos naftos“ įsipareigojimai. Pasiėmiau 2015 m. gruodžio 2 d. tuometinio „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus M. Bartuškos planus, kaip autovežiais SGD rinką Europoje užkariausime, bent jau iki pusės Lenkijos. Kur šiandien SG dujos iš Klaipėdos važiuoja autovežiais? Iki Druskininkų.
Dabar mums yra sakoma, kad SG dujos per GIPL dujotiekį bus eksportuojamos į Lenkiją. O lenkai planuoja, kad Svinouiscio terminalo dujos bus eksportuojamos į Lietuvą. Šioje rinkoje mes esame naujokai, tačiau įsikalame kuoliukus 25 metams į ateitį, lyg žinotume, kaip keisis dujų poreikis Lietuvoje, kas vyks su „Achema“, kas vyks su buitiniais vartotojais, kaip iš mūsų pirks ar nepirks latviai, estai, kaip mums pavyks prekyba gamtinėmis suskystintomis dujomis su Lenkija. Šie dalykai yra neišanalizuoti.
O grįždamas prie tariamų liberalų fantazijų, aš noriu pasakyti, kad dvi svarbiausios Europoje tarptautinės finansinės institucijos IBRD ir EIB atsisako finansuoti iškastinio kuro projektus. Tai randame NIB…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
E. GENTVILAS (LSF). …ir siūlome valstybės garantiją. Aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Motyvai už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, terminalas šiandien leidžia mūsų dujų vartotojams, šeimoms gauti ir vartoti dujas 30 % pigiau. Šis sprendimas padės užtikrinti mums, kad tas nuolaidas ir toliau mūsų šeimos ir pramonė turės. Nepadarius šio sprendimo ir neatsakius įmonei, kuri turi terminalą, iki 2022 metų pabaigos, terminalas paprasčiausiai 2022 metais išplauks. Taigi darome tą sprendimą, kurį turime padaryti, laiku, savalaikį.
Kitas aspektas, kad vystant atsinaujinančius energetikos išteklius jų gamyba nėra stabili. Kad būtų stabilizuotas, išlygintas tiekimas, elektros tiekimas, reikalingos rezervavimo ir balansavimo paslaugos. Dujos yra geriausias rezervavimo ir balansavimo energetinis šaltinis ir išliks dar ilgus dešimtmečius į ateitį.
Taigi statydami Lietuvos energetikos sistemą ant atsinaujinančių energetikos išteklių pamato, kombinuodami su dujomis, turėsime tvarią energetikos sistemą. Šis mūsų sprendimas tikrai yra geras. Šis sprendimas, kaip minėjau, tęsia prieš tai buvusių dviejų Vyriausybių darbus. Kaip kolega ir minėjo, aš tikrai manau, kad kita Vyriausybė pabaigs šį projektą, mes turėsime savo terminalą ir naudosimės jo privalumais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Poderys – motyvai prieš.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Aš dėl sprendimo susilaikysiu dėl kelių priežasčių. Visų pirma turiu pasakyti, kad šalis privalo ir po 2025 metų turėti SGD kaip alternatyvų dujų tiekimą, ir čia, man atrodo, visi su tuo sutinka. Kodėl susilaikysiu? Visų pirma, kad toks sprendimas, didelis sprendimas, priimamas skubos tvarka, nors nebūtinai formaliai, bet neformaliai skubos tvarka ir be pagrindimo, kodėl reikalinga viena paskola, kodėl kita, kokios yra rizikos ir kokia nauda. Mes su E. Gentvilu, kaip išvadų teikėjai, Ekonomikos komitete negavome to pagrindimo. Čia procedūrinis dalykas. Paaiškinimas buvo, kad bankas Lietuvos valstybei davė tik keturias ar penkias savaites apsispręsti, o dar pridėti dvi ar tris savaites gilesniam pasvarstymui nėra laiko. Tai, be abejo, turint galvoje, kad sesija baigiasi ir kai yra tokie argumentai, kelia įtarimą arba nerimą.
Antra priežastis yra iš esmės. Visų pirma, mūsų niekas neverčia dabar užsirakinti šito termino išpirkimo procese. Mes turime teisę tai padaryti 2022 metų pabaigoje. Čia pagrindinis mano priekaištas autoriams, kodėl skubame? Mes dabar užsirakiname iš karto procese sakydami, kad iki 2044 metų turėsime, kad nuosavybės teisę turėsime, kad subsidijuosime ir pelną taip pat subsidijuosime. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad… Dar mes, be to, paskelbėme, kokia mūsų viršutinė kaina – 160 mln. Vadinasi, išeidami į rinką pirkti, mes neturime derybinės galios. Čia jau pralošiame. Kadangi pažadame subsidijuoti, jokie regioniniai partneriai niekada neprisidės. Įmonei sakome: mes jus subsidijuosime, dirbkite, kaip norite. Niekada įmonė nedirbs efektyviau.
Kitaip sakant, taip, kaip sustatytas procesas ir tie sprendimai, kurie įkalti įstatyme, pagal mane efektyvumo prasme yra absoliučiai neoptimalūs. Mes tikrai galime 2022 metų pabaigoje tai nutarti. Aišku, dėl tarifo… Pirmininke, paskutinė mintis.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. PODERYS (LVŽSF). Šitie sprendimai 4 % mažintų verslui tarifą, o po 2025 metų tas sumažinimas būtų atstatytas didinimo prasme, kad būtų visiškai aišku. Dėkui.
PIRMININKĖ. Laikas! Tiktai noriu atkreipti dėmesį – išties Seimo nutarimams skuba nėra taikoma ir jos jau nebėra. Dirbame laikydamiesi visų Statute numatytų procedūrų.
Motyvai už – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sprendimas yra suteikti valstybės garantiją (pabrėšiu – valstybės garantiją) Šiaurės investicijų bankui dėl „Klaipėdos naftos“ paskolos, nes iki šiol išgirdome apie verkiančius būsimus negimusius kūdikius, kurie mokės paskolą, tai paskolą mokės „Klaipėdos nafta“. Čia suteikiama valstybės garantija.
Ar yra rizikos? Be abejonės, rizika visada egzistuoja. Pavyzdžiui, jei į Europos Sąjungą ir į mūsų rinką toliau plūs dempinguojantys „Achemos“ produktus analogai iš Rytų ir pagrindinė dujų vartotoja nutrauktų gamtinių dujų vartojimą, žinoma, tokiu atveju rizika padidėtų, bet be terminalo Suomija jau dabar moka perpus didesnę kainą negu mūsų vartotojai. Su terminalu sutaupoma šimtai milijonų eurų tų pačių verkiančių kūdikių, apie kuriuos taip gražiai šnekama, ir kiekvienais metais jau dabar. Paskola reikalinga terminalui išpirkti. Kita – dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai subalansuoti per artimiausius kelerius metus, kad kaina vartotojams atpigtų. Tačiau esmė – Seime, kaip ir valstybėje, toliau vyksta kova su Rusijos interesais iškastinio kuro tiekimo srityje. Lietuvos nepriklausomumas šioje srityje tam labiausiai trukdo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties, kokiu reikia būti demagogu, nepaskaičius sutarties ir nepaskaičius Seimo priimtų įstatymų, kad visi „Klaipėdos naftos“ kaštai yra socializuoti, tai yra mokami iš mūsų pinigų. Bet kas yra blogiausia, kad dar sugebėjo viena partija ir vienas premjeras po rinkimų 2012 metų spalio mėnesį priimti dar ir dujų pirkimo aprašą, pagal kurį mes pririšti prie „Statoilo“ iki 2024 metų. Dabar įmonė vadinasi „Aqua Nor“. Pakeitė pavadinimą, pakeitė „kailiuką“. Bet mes po 30 mln. eurų kiekvienais metais turime atseikėti už būtinąjį kiekį, kuris, kaip ministras teigė, nėra reikalingas, nes terminalas turi užsitikrinęs srautus. Jokio būtinojo kiekio nereikia, o mes šeriame „Statoilą“ po 30 mln. Priimdami biudžetą mes čia verkėme, kad gaisrininkams neduosime po 1 mln. ar po 0,5 mln., dabar mes 30 mln. – už nieką, vėjais.
Tai štai į kokias sutartis mes esame įkinkyti. Ir ministras pažadėjo Naujųjų metų proga, kad tą sutartį nutrauks. Tegul jie bylinėjasi, bet vis tiek daugiau nereikės sumokėti, negu kad priklauso. Įsivaizduokime, dar 150 mln. mes grubiai turime sumokėti „Statoilui“. Ir nereikia čia klaidinti žmonių. Visi kaštai socializuoti, ir nori išlaikytiniais likti jie ir po 2024 metų, kada būsime išpirkę laivą, nebeturėsime sutarties su „Statoilu“, ir misti iš visų mūsų mokesčių mokėtojų. Čia ir energijos vartotojai, dujų vartotojai, šilumos ir pramonė… būtent ta įmonė, komercinė įmonė, privatus juridinis asmuo, kaštai socializuoti. Čia yra didžiausia bėda – pririšti nori mus 25 metams. Kolegos, atsipeikėkite truputį!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, susikaupiame ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projekto. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 71, prieš – 11, susilaikė 19. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai apmaudu, stebint balsavimo rezultatus, kad vos 11 žmonių iš mūsų šioje salėje balsavo prieš, 19 susilaikė, o per 70 žmonių palaikė šį projektą, kuris yra akivaizdžiai žalingas ir pririša Lietuvą dar 25 metams prie tokių sprendimų. Nei ekonominė logika, kurią išdėstė kolegos Gentvilai, nei tie faktai, kurios pateikė ponas A. Skardžius ir kiti Seimo nariai, jūsų neįtikino, tai aš tikrai nežinau, kokia analitine logika vadovaujantis priimami Lietuvoje tokie svarbūs mūsų valstybei sprendimai.
Aš suprantu, kad yra labai lengva pavadinti projektą skambiu pavadinimu „Independence“ – „Nepriklausomybė“. Bet jeigu tas projektas akivaizdžiai yra žalingas valstybei, jeigu tas laivas akivaizdžiai yra kelis kartus didesnis, negu yra mūsų valstybės poreikiai, ir kad mes jį nuomojame, ne lizinguojame, ne perkame, bet nuomojame, tai prieštarauja bet kokiems ekonominiams dėsniams. Tikrai yra labai apmaudu tą matyti. Manau, kad žmonės tai tinkamai įvertins.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, prieš trejus metus buvo toks projektas, labai panašus pagal savo esmę, tai Utenos kelio statyba. Tenai buvo 168 mln. Baigėsi tuo, kuo baigėsi, mes dar nežinome, kuo baigėsi ta byla, bet baigėsi iš tikrųjų byla. Dabar, kai kalbama apie valstybines garantijas ir tik investicinis fondas gali jas duoti, tai žinokite, su valstybės garantija, tai valstybės skola… Žinodami Lietuvos reitingą, mes galime faktiškai bet kur pasiskolinti bet kada tuos pinigus, nes mūsų iš tikrųjų ir biudžeto deficitas mažas, ir visa kita.
Tai, ką mes darome, derybose nesuprantamas dalykas – iš anksto pasakome, kiek mes pinigų mokame tam ir tam. Tai ką reiškia? Kas, tai tarpininkas tarp to, kaip realiai, ir kas yra gaunama, gula į kišenę? Aš manau, kad čia vienas iš labiausiai nevykusių dabartinės Vyriausybės ir Seimo daugumos sprendimų (…). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, energetinis priklausomumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Bet sutikite, kad tie, kurie susiję su tuo projektu, ypač užsienio partneriai, sprendžia ne mūsų nepriklausomybės klausimus, o daugiau savo komercinius interesus. 56 mln. kasmet mes mokame už nuomą.
Kodėl buvo pasirinktas būtent šitas kelias, jeigu dabar kalbame apie išpirkimą? Kas prisiims atsakomybę už tai, kad mes pradžioje priėmėme tokį sprendimą, kurį norime keisti? Galų gale mes valstybės garantiją norime suteikti imant paskolą iš Šiaurės investicijų banko. Kas yra steigėjai šito banko? Švedija, Suomija, Danija, Norvegija, Islandija. Iš ko mes nuomojamės laivą? Iš Norvegijos. Iš ko mes nuomojamės laivą? Iš Norvegijos. Iš ko mes ėmėme paskolą nuomai? Iš skandinaviškų bankų. Iš ko dabar imsime paskolas? Vėl iš skandinaviškų bankų. Aš tikiu, kad toks mūsų energetinio nepriklausomumo siekis komerciškai labai naudingas skandinavų verslininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis repliką išsako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Energetinio saugumo projektas, diversifikacija, yra labai svarbu. Išgalvotomis priežastimis buvo sužlugdytas projektas didžiausio vartotojo, kuris vartoja daugiau negu pusę Lietuvoje importuojamų dujų, tai būtent „Achemos“ ir Ūkio ministerijos, išgalvotais pagrindais. Aukščiausiasis Teismas po ketverių metų pareigūnų persekiojimo konstatavo, kad buvo padaryta didžiulė žala valstybei dėl to, kad laiku nebuvo spėta įgyvendinti SGD projekto. Po to buvo nepaimta europinė parama, nepasitelkti mūsų regioniniai parneriai, galbūt niekas ir nebūtų ėję prie mūsų tokio sandorio, matydami tokį nešvarų dalyką. Ir dabar regioniniai partneriai sako: mes su jumis niekada nedalyvausime bendrame projekte, tai yra Energetikos ministerijos oficialus pranešimas, kad niekaip nepavyks susitarti. Štai yra didžiausia problema.
Europinių pinigų nebuvo paimta dėl to, kad europiniai pinigai kontroliuojami, o sutartis – ne išperkamosios nuomos būdu. Mes jau po penkerių metų būtume išsipirkę pagal tuos mokėjimus. Mes sumokėjome vien už švarią nuomą 250 mln., o komanda, apie kurią kolega kalbėjo, komanda kainuoja 9 tūkst. eurų per dieną, per dešimt metų – 32 mln., kur greičiausiai nedirba nė vienas europietis toje komandoje, kuri eksploatuoja šį laivą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Štai tokios ten problemos. Pirmininke, ten svarbiausias dalykas… Seimas buvo įpareigojęs atlikti auditą. Nė viena Vyriausybė nepadarė nepriklausomo audito. Todėl Seimas, 2014 metais priimdamas nutarimą, įpareigojo Vyriausybę atlikti nepriklausomą auditą. Pirko laivą, o nupirko nuomą ir ne išperkamąją nuomą, ir dar visi papildomi sandoriai. Bet nė vienas premjeras ir nė viena Vyriausybė neleido. Kainų ir energetikos komisija buvo rezervavusi tam lėšas, bet kažkodėl iš Simono Daukanto aikštės buvo pasakyta stop.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gal aš labai trumpai.
PIRMININKĖ. Trumpai, nes laikas.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Žinote, kodėl netapo šis terminalas regioniniu projektu? Dėl to, kad Estija jau buvo parengusi projektą terminalo statybai, ir tuo metu Lietuva, kai Europos Komisija derėjosi dėl regioninio statuso suteikimo terminalui… Vis dėlto trys Baltijos šalys nerado bendro sutarimo. Nerado bendro sutarimo, ir Lietuvoje buvo galutinai priimtas vienas teisingiausių sprendimų, kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma, pačiai statyti šį terminalą. Estija, kuri buvo pasiruošusi projektą daug anksčiau už Lietuvą, šiandien to projekto net nepraėjusi įgyvendinti. Ir šiandien Estija dalį dujų kaip tik ir perka iš Lietuvos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.
Antras dalykas, kuris labai nemaloniai rėžė ausį, mielieji, tokie bankai kaip Šiaurės investicijų bankas, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas… Jeigu specialistai klausosi mūsų politikų kalbos, tai gal pyktis tikrai sukyla. Ir mes tarptautinėje aplinkoje siunčiame tokį reitingą, kad Lietuvai tikriausiai bus vis sunkiau skolintis mažomis palūkanomis. Tarptautiniai bankai jokių pavedimų nedaro nei „Klaipėdos naftai“, nei Energetikos ministerijai. Jie tiesiogiai perveda lėšas tiems ūkio subjektams, kuriems reikia tiesiogiai sumokėti. Turėkime truputį didesnį finansinį raštingumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Simonai, jūs daug kalbėjote, jeigu vieną sakinį… Sutariame, vieną ilgą sakinį leidžiame pasakyti. S. Gentvilas – replika po balsavimo.
S. GENTVILAS (LSF). Čia daug kalbėta apie susisiekimo ministro kompetencijos klausimus, bet aš noriu paklausti, kur yra aplinkos ministras, kai subsidijuojame iškastinį kurą, rytoj sąvartynų mokestį sumažinsime. Ir dar priimame visiškai su tarša nesusijusius automobilių taršos mokesčius.
PIRMININKĖ. Dėkui. Seimo posėdžiai yra stebimi ir internetu. Ačiū.
12.00 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3932(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta, todėl ir pranešėjo nekviečiu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ketinau kalbėti, bet atsisakau, nes iš esmės viskas ten gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad tai yra vienas iš pačių ydingiausių įstatymų, už kurį jūs šiandien balsuosite. Aš tikrai už jį nebalsuosiu. Norėčiau priminti, kad ne vienas Seimas buvo priėmęs ne vieną nutarimą ir rezoliuciją dėl valstybinių pensijų neplėtimo ir stabdymo. Šiuo įstatymu koalicijos partneriai ištraukė tokį naftalininį įstatymą, kurį kiekvienoje sesijoje po porą kartų bandoma priimti.
Ką gi siūlo dabar šis įstatymas? Dar susiprotėjote parašyti – „dalinis“. Ir visą laiką kalbame apie kažkokią skolą. Aš manau, jeigu aš kam nors duodu pinigų vieną kartą, tai nereiškia, kad aš galiu duoti visą laiką. Apie tai pasisakė Konstitucinis Teismas. Valstybės biudžete yra tiek lėšų, kiek yra, ne daugiau. Jeigu jūs negalite patenkinti mokytojų, policininkų, gaisrininkų, medikų, čia, Seime, dirbančių darbuotojų atlyginimų normalaus didinimo, o sugalvojate, kad yra 10 mln. kažkur užkritusių stalčiuje valstybinėms pensijoms grąžinti, tai aš manau, kad yra kur kas geriau didinti tas valstybines pensijas, nors tuo Lietuva išsiskiria iš kitų valstybių, tai yra būtent išplėtota valstybinių pensijų sistema. Nė vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje tokių nėra. Reikėtų, kad geriau visi gautų didesnes socialinio draudimo išmokas, negu vienas gauna mažą socialinio draudimo, o kitas gauna net kelias pensijas.
Taigi, gerbiami kolegos, ta menama skola, apie kurią kolegos čia vis kalba, yra nepamatuotai didesnė. Dabar gi siūloma 10 mln. Kai tie žmonės gaus kelis eurus į kišenę, tai tikrai nuo to jūsų populiarumas nepadidės. Todėl siūlau sustoti ir nepriimti šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
A. Dumbrava – motyvai už.
A. DUMBRAVA (LGF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, kad šis įstatymas nėra priimamas tam, kad būtume populiarūs ar nepopuliarūs. Savo laiku, kai tikrai buvo sunki finansinė padėtis šaliai, kreipėsi valstybė į tuos žmones ir galbūt neatsiklaususi jų nuomonės nusavino jų pajamas. Manyčiau, kad tai yra labai graži pradžia, teisingas sprendimas, logiškas sprendimas, labai labai gražu, kad prieš šv. Kalėdas priimamas tas sprendimas nors iš dalies kompensuoti tuos praradimus, kurie buvo padaryti 2008–2010 metais. Tai ne tik valstybinės pensijos, tai ir kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, ir sportininkų rentos, ypač slaugos pinigai – tie žmonės, kurie slaugė savo artimuosius, taip pat gaudavo išmokas, kurios buvo sumažintos. Tai dabar tas dalinis kompensavimas, nors ir iš dalies, bus labai tikslingas ir reikalingas. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius – motyvai už.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš nesuprantu gerbiamo A. Syso kalbos. Faktiškai čia yra socialinio teisingumo klausimas. Jeigu vieną kartą iš žmonių atimti pinigai, tai mūsų garbės reikalas juos grąžinti vėliau ar anksčiau. Labai gerai, kad pirmą kartą ryžomės tai padaryti. Gera pradžia – pusė darbo. Kiekvienam žmogui, kuriam buvo atimti pinigai, kiekvienas euras yra brangus. Nesvarbu, kiek mes duosime šiandien, – 10, kitąmet gal daugiau ir išlyginsime tuos reikalus nuskriaustiems žmonėms. Ačiū. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mane šiek tiek nustebino kolegos, kalbėjusio prieš, pasisakymas. Kodėl akcentuojamos tik rentos ar valstybinės pensijos? Didžioji dalis žmonių, kurių pensijos buvo nusavintos, dirbo chemijos pramonėje, dirbo „Mažeikių naftoje“, dirbo Kėdainiuose, dirbo „Achemoje“. Kodėl jiems negalėtume kompensuoti kaip visiems kitiems, kuriems pensijos taip pat dėl sunkmečio buvo nusavintos? Aš manau, kad pradžia yra gerai. Kiek valstybė turi šiandien finansinių galimybių, tiek ji pasako, kad kompensuosime, kad tą procesą tęsime. Kodėl prieš? Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3932(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3932(2) priimtas. (Gongas)
A. Sysas – replika.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kurie kalbėjote už, jūs bent pasiskaitytumėte, kiek tokių žmonių yra kiekvienoje grupėje, ir tada nereikėtų tokių aistringų kalbų kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas ir maloniai kviečiu ministrę R. Tamašunienę.
12.07 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 4, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4281, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 5, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4282, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4283, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4284, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X- 1212 19, 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4285, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4286 (pateikimas)
1-15 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4280. Gerbiamoji ministre, jūs kartu pateiksite ir lydimuosius, taip? Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Teisės gauti informaciją, Teisėkūros, Viešojo sektoriaus, Valstybės ir savivaldybių turto – septyni lydimieji teisės aktai. Prašome. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, labai džiaugiuosi, kad pažadas dar šioje sesijoje, šiais metais pateikti naująjį Regioninės plėtros įstatymą įgyvendintas, ir šiandien jums teikiu įstatymo projektą ir susijusius įstatymų projektus. Jais nustatoma iš esmės nauja regioniniu savarankiškumu pagrįsta regioninė politika ir tikimės, kad tai padės pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu.
Kalbant apie Regioninės plėtros įstatymo keitimo kontekstą, daug jums kalbėti nereikia, nes visi žinome, kad tai sisteminės problemos, kai savivaldybės konkuruoja tarpusavyje, nėra suinteresuotos tartis dėl bendrų investicijų ir iš esmės dalyvauja visose programose, kurios yra teikiamos iš viršaus, nes kitaip negali spręsti savo problemų ir ieškoti bendrų sprendimų. Taip pat yra ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kad labai ryškūs regioniniai netolygumai. Iš esmės penktasis politikos tikslas „Europa arčiau piliečių“ nustato griežtą planavimo principą iš apačios. Lietuva, kaip žinome, netgi prarado balso teisę Europos Tarybos Regionų valdžių rūmuose, kadangi neturime regionų ir negalime pasigirti, kad tą regioninę politiką įgyvendiname, nors tai buvo daryta per ministerijas ir sektorinės ministerijos programas. Be abejo, pagrindinis tikslas yra įgyvendinti šios Vyriausybės regioninės politikos keliamą tikslą – sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę jose.
Dabar kalbėsiu iš esmės apie pokyčius. Tas toks (…) šiuolaikiniame gyvenime, tai pokytis yra tas žodis ir mes matome, kad būtent tas įstatymas ir įgalins kitokią kokybę kalbant apie regionų politiką. Regionų plėtros taryboms suteikiamas juridinio asmens statusas ir savarankiški įgaliojimai. Naikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai ir juos perduodame savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms.
Regionų plėtros planai inkorporuojami į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą. Tai yra, be abejo, labai svarbu. Mes siekiame sumažinti procedūrų dubliavimą ir sudaryti sąlygas regionų plėtros planų įgyvendinimą finansuoti tiesiogiai, ne per atskirų ministerijų programas. Regionai kurs (mes labai tikimės) strategijas, o ne įsisavinimo planus.
Naujas mechanizmas suteikia galimybę siekti bendrų tikslų. Tai yra sudaromos sąlygos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas. Tai turėtų būti labai efektyvu kalbant apie viešąjį transportą, atliekų tvarkymą, švietimo, sveikatos apsaugos problemas, kurios yra bendros regionui, o ne vienai savivaldybei atskirai.
Taip pat nustatomas naujas regioninės politikos įgyvendinimo teritorinis tipas – funkcinė zona, nepaisanti administracinių ribų nei savivaldybių, nei regionų. Šios zonos nustatymas taip pat yra regionų ar kelių regionų tarybų sprendimas, priskiriamas būtent tų tarybų kompetencijai.
Išnaudojame mūsų analitinį, ekspertinį potencialą – nustatomas kompetencijų centras, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai Vyriausybės įgaliotos įstaigos, teikiančios ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms, kitiems regioninės politikos subjektams.
Kalbant apie finansavimą, be abejo, reikia vertinti kontekstą naujo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio. Jis mažėja Lietuvai 27 %. Siekiame padaryti daugiau už mažiau.
Kaip tai atliks regionų tarybos? Perėmusios mūsų Vidaus reikalų ministerijos departamento funkcijas, spręs dėl finansavimo ir papildomų galimybių ne tik Europos Sąjungos fondų, bet galės kreiptis į kitus fondus reikalingų paskolų ar pritraukti investicijų, taip pat spręs dėl savo prisidėjimo, kuris nėra privalomas, bet tokia galimybė taip pat sudaroma.
Kuriama regioninio planavimo sistema. Kaip tai atrodys? Pirmiausia Vyriausybė nustato, ko siekti. Mes turime Nacionalinį pažangos planą, kuris taip pat netrukus bus pateiktas Seimui. Jame nustatytos sąlygos ir siektini rezultato rodikliai. Nustato tuos uždavinius, suderina žaidimo taisykles ir regionų plėtros tarybos pagal išankstines sąlygas siekia bendrų rodiklių. Suteikia galimybę nustatyti priemones, kaip jos tuos rodiklius pasieks.
Kiekviena savivaldybė yra unikali ir gali pasirinkti visai kitokį kelią kalbant, kaip organizuos, pavyzdžiui, socialines arba transporto paslaugas. Regionų plėtros tarybos, kurias sudaro savivaldybės, pačios nustato projektų atrankos kriterijus, atrenka projektus ir savivaldybių tarybos priima finansinius ir reguliavimo sprendimus priemonėms ir projektams įgyvendinti.
Tiek būtų trumpai. Tikiuosi, bus jūsų klausimų, bet planuojame, kad laikotarpis tarp sesijų bus tas laikas, kai mes galėsime ateiti su komanda į frakcijas, į komitetus pristatyti naują projektą. Jį palaiko Lietuvos savivaldybių asociacija, tai yra tie žmonės, kurie realizuos tai ateityje. Sudarant regionų plėtros tarybas, taip pat įtraukiami socialiniai partneriai, kurie sudarys dalį regionų plėtros tarybos, turės savo balsą ir priims bendrus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Vasiliauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nežinau, nebuvo girdėti, kad kažką kažkur Savivaldybių asociacija palaikytų. Čia lygiai taip pat burbulus leido, kai sakė, kad Savivaldybių asociacija palaiko, kad dalį kompensuojamų lėšų nurašys Vyriausybė už savo priimtus sprendimus, ir savivaldybės tuo džiaugiasi. Nesidžiaugia tos savivaldybės, Vyriausybėje, kiek teko girdėti, jų asociacijos vadas prieštaravo, bet premjeras sakė: ir taip daug pinigų gauna. Iš tikrųjų čia turbūt vėl tas pats išeis. Iš esmės gi niekas nesikeičia. Jeigu mes einame prie esminių dalykų, galbūt kurkime iš tikrųjų dar vieno lygio tam tikrą savivaldą, kur rimtai deleguojami žmonės, kur bus administracija. Jūs dabar rašote, nuo 2021 metų atsiras kažkokios administracijos. Tai ir norėčiau paklausti, kokios ten admininistracijos atsiras, kiek finansų bus skiriama, ar bus vėl pasakyta: savivaldybės, būkite geros, susimeskite. Tas yra parašyta įstatyme. Susimeskite kaip dalyviai, susidėkite pinigus ir žaiskite tą žaidimą. Tai…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto kiek administracijų bus, kiek finansų bus skiriama. Gaila, kodėl net taip vėlai, o ne… tik nuo 2021 metų.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Čia mes nekalbame apie džiaugsmą, mes kalbame apie dialogą, ir su Savivaldybių asociacija – taip pat. Tai, be abejo, naujas dalykas, jis nėra džiuginantis, bet visada suteikiantis vilties, kad pradės veikti. Savivaldybės nori didesnio savarankiškumo, taip pat ir teisės spręsti, šiuo metu jos tos teisės neturi.
Kalbant apie tai, kaip veiks regionų tarybos, jos veiks pagal dabartinių apskričių principą. Jungs taip savivaldybes, kad jos nepersidengtų ir nekiltų kitokių sunkumų, kalbant jau apie projektų ir strategijų įgyvendinimą. Antras dalykas. Įstatyme numatyta, kad bus administracijų centrai. Jie kuriami mažiausiais valstybės resursais, tai yra dabartinio Vidaus reikalų ministerijos Regioninių plėtros departamento pagrindu. Tie žmonės, tie etatai pereis regionų taryboms. Vidutiniškai 4–6 etatai.
Reikia papildomai pinigų. Be abejo, kiekvienam naujam dalykui įgyvendinti, kad ir kaip ten būtų, visada reikia papildomų lėšų. Bandome mažiausiomis sąnaudomis. Vidutiniškai per metus gali reikėti 600–800 tūkst., nes mes numatome, kad tose administracijose žmonės, kurie darys realų darbą ir įgyvendins projektus, rašys strategiją, derins su tarybos, turi gauti dabartinėse agentūrose vertintojo atlyginimą. Tas yra numatyta, bet pačios tarybos spręs, kiek tokių žmonių reikia, ar daug po pusę etato, o galbūt vienas ir brangus. Paliekame tą teisę spręsti pačių savivaldybių deleguotiems atstovams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Vasiliauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taigi siekiamybė įstatymo projektu gerinti regionų plėtrą ir mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo tikrai yra sveikintina. Tačiau ar galėtumėte konkrečiai apibrėžti ir plačiau pakomentuoti regiono, kaip funkcinės zonos, teritorines dalis ir jų sandarą?
Ir antroji klausimo dalis. Gal truputėlį ir palietėte, ar galėtumėte pakomentuoti Regionų plėtros tarybos administracijos direktoriaus ir administracijos darbuotojų algos nustatymo kriterijus, nes įstatyme nėra reglamentuotos nei darbo užmokesčio dydžio, nei jo nustatymo sąlygos. Dėkoju.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Atsakant į pirmąją jūsų klausimo dalį apie funkcines zonas, kaip minėjau, tai yra teritorija, kuri priima sprendimus dėl bendrų priemonių įgyvendinimo. Kaip ir minėjau, pavyzdžiui, dėl viešojo transporto – ne tik savivaldybės teritorijoje, kaip yra dabar, kai mes organizuojame gyventojų, mokinių pavėžėjimą tik tos savivaldybės ribose, bet žinome, kad savivaldybės turi tarpusavio ryšius, žmonės keliauja, renkasi ir švietimo įstaigas, ir gydymo įstaigas. Priėmus tokius sprendimus, kad bus plėtojama bendra, pavyzdžiui, transporto sistema ne tik viduje tarp savivaldybių kaip regioninė priemonė, bet ir tarp regionų gali labai plačiai išaugti, tarp dviejų trijų regionų, ir tai yra vadinama funkcine zona konkrečiai viešajai paslaugai ar problemai spręsti, plėtoti.
Apie administracijų biurus aš jau iš dalies atsakiau, atsakydama į kolegos E. Pupinio klausimą. Mes orientuojamės, kad bus iš tikrųjų gana geras pagal dabartinius darbo užmokesčius aukštos kategorijos valstybės tarnautojo darbo užmokestis, kaip yra, pavyzdžiui, CPVA, tokioje agentūroje, ir pačios regionų tarybos spręs, kaip tas lėšas efektyviai panaudoti. Taip pat nedraudžiama viešojo pirkimo konkurso būdu pasitelkti kitus ekspertus, jeigu to reikės, bet visa tai paliekame spręsti pačioms regionų taryboms, numatytas biuro vadovas, administratorius, kuris vadovaus darbui, rengs posėdžius, pasitarimus ir visa kita. Tas biuras, mūsų vertinimu, pagal dabartinę situaciją yra pakankamas, penki, šeši žmonės tą darbą galės atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai džiugu matyti pačią tendenciją, kad regioninei politikai yra skiriamas didesnis dėmesys. Kalbant apie regioninės plėtros tarybas, tai joms suteikiama daugiau savarankiškumo spręsti regioninės reikšmės klausimus. Iki šiol koordinatoriaus vaidmenį vykdė Vidaus reikalų ministerija. Kaip vis dėlto pasikeis regionų tarybų veiklos koordinavimo klausimas priėmus šį pakeitimą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Vidaus reikalų ministerija lieka kaip institucija, kuri koordinuoja ir yra politikos formuotoja būtent regioninės politikos srityje. Bet pačias priemones, kokiomis pasieks tuos rodiklius, nustatys regionų plėtros tarybos. Yra nacionalinis tikslas, pavyzdžiui, mes gerinsime švietimo kokybę arba socialines paslaugas padarysime prieinamas visiems žmonėms arba tiems, kuriems reikia, tokie bus nacionaliniai tikslai, nustatyti rodikliai, pavyzdžiui, pasiekiamumas, per kiek laiko, laiko prasme, trukmės prasme, dažnumo prasme, tai nustatys ministerijos, kaip ir Vyriausybė, kaip tai turėtų būti. O kokiomis priemonėmis, tai spręs pačios regionų tarybos, nes jos turi kitokią situaciją, kitokias galimybes, ir, be to, kiekvieno regiono unikalumas taip pat išliks.
Kalbant apie finansavimą, tai mes norime konsoliduoti dabar po atskiras ministerijas vykdomas sektorines priemones, skirtas regionams, kur iš tikrųjų ministerijos nustatydavo ir visi darydavo tą patį. Ar to paties reikia, būtent taip daryti kiekviename regione, pasirodo, kad ne, nes mes didelio efekto nepasiekėme. Pavyzdžiui, kalbant kad ir apie centralizuotą kanalizaciją arba kad ir apie atliekų tvarkymą, regionai galėtų padaryti kitaip ir jie to nori. Fondas bus vienas ir tos strategijos, regiono planai bus finansuojami, kalbant apie Europos Sąjungos fondus, iš tų fondų.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes manome, kad ir VIPʼo lėšas taip pat galima inkorporuoti būtent į regionų politiką ir taip siekti efektyvesnio lėšų panaudojimo sprendžiant problemas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Iš esmės tikrai pritariu, tai yra teisingas žingsnis, ypač kai tai socialiai liečia regionus. Mes turime gerų pavyzdžių paėmę iš Kultūros ministerijos, kaip Estijoje vyksta: kai atsirado 15 kultūros tarybų regionuose, jie daugiau kaip 10 metų patys skirstosi lėšas. Tai dabar jau pirmi metai startavo Lietuvoje ir mes matome, kad nėra ginčų tarp Vilniaus ir regionų tarybų. Puikiai vyksta tas darbas. Noriu paklausti jūsų, ar yra dar to, ką jūs pristatėte, tų gerų pavyzdžių kitose valstybėse? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kitose valstybėse yra ir tie rezultatai Europos Komisijos vertinami taip pat kitaip. Be abejo, yra skandinaviškas modelis, mūsų taip pat remtasi Suomijos pavyzdžiu. Bet ir Lenkijoje netolygumai tarp regionų yra mažesni, kadangi yra tokia tradicija, tradiciškai susiklostė taip, kad yra kelių lygių savivalda. Kadangi Lietuva pasirinkusi tik vieno lygmens modelį, yra tik savivaldybių tarybos ir daugiau praktiškai nieko, toliau yra Vyriausybė ir ministerijos, todėl, sakykime, to efekto mums ir nepavyko, mano vertinimu, pasiekti. Šiuo metu tikimės, kad bus kitaip.
Bet reikia pasakyti, kad tų gerųjų pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajonas su Klaipėdos miestu jau dabar turi sukūrę viešąją įstaigą, kuri veikia būtent spręsdama bendras jų problemas. Naudodamasi tribūna, noriu padėkoti „Kurk Lietuvai“ merginoms, kurios prisidėjo, atliko analitinį darbą, būtent įvertino tokią iniciatyvą, jau kilusią iš apačios. Ir turime Lietuvoje, matome, kad poreikis yra spręsti problemas kartu.
PIRMININKĖ. A. Kupčinskas. Prašom klausti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, šios Vyriausybės dėmesį regioninei politikai turbūt labiausiai turėjo simbolizuoti Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną, tačiau, aišku, jau žinome, kad tas neįvyks. Dabar ateina naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymas. Įdėmiai aš jį perskaičiau, susipažinau, vis tiek nematau, kad regioninės plėtros tarybos įgytų nors kiek apčiuopiamesnį, rimtesnį svorį. Sakykime, kodėl negalima būtų pasvarstyti, kad regionų plėtros tarybos būtų renkamos, kaip yra, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse? Jos taip įgytų tam tikrą svorį. Kodėl neskiriamos rimtesnės lėšos, kad, pavyzdžiui, netgi regioniniai investiciniai projektai galėtų būti rengiami kaip tokios regionų plėtros agentūros? Aišku, aš pritariu, kad savivaldybės galėtų viešojo transporto klausimus kartu spręsti, nes tai tampa vis aktualiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti – minutė, atsakymas irgi labai trumpas, nes tuoj Vyriausybė valanda.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pabrėžti, kad būtent taip ir bus. Regioniniai plėtros planai, tai kiekvienoje dabartinėje apskrityje bus 10 tokių planų, kurie gims iš Regionų plėtros programos, tai yra iš nustatytų išankstinių sąlygų ir tikslų, bet jie patys spręs, kokį planą realizuos ir patys paskui finansavimo programose, nebe Vidaus reikalų misterija. Jūs buvęs meras, žinote, kad reikia tada kreiptis į ministeriją, jeigu vienai programai trūksta, pridėti iš kitos arba perdėti, nes vienoje pritrūksta lėšų, o kita lieka neįgyvendinama dėl objektyvių, subjektyvių priežasčių. Visa tai spręs pats regionas savarankiškai be didelio įsikišimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamoji ministre, atsiprašome, kad ne visi spėjo paklausti, tiesiog artėja Vyriausybės valanda. O dabar motyvai.
P. Urbšys – motyvai už. Ruošiasi K. Masiulis.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro belieka ištarti vieną žodį „pagaliau“. Nes nuo pat kadencijos pradžios…
PIRMININKĖ. Ministre, galite jau atsisėsti, ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Nuo pat kadencijos pradžios būtent ne kartą komitetas akcentavo, kokia yra svarbi regioninė politika ir kad būtina iš esmės keisti požiūrį į ją stiprinant regionų kompetenciją. Deja, reikia pripažinti, kad Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas tiesiog užsiėmė imitacija. Taip, atsirado Baltoji knyga, bet ir ne daugiau. Tai tikrai belieka išreikšti pagarbą dabartinei vidaus reikalų ministrei R. Tamašunienei, kad ji per trumpiausią laiką sugebėjo inicijuoti procesą taip, kad būtų jau šiandien įvykdytas įstatymo projekto pateikimas. Be abejo, jis sukels diskusijų, be abejo, mums reikės įveikti tą iššūkį, kiek mes galime iš tikro sustiprinti regionų plėtros tarybų kompetenciją, kiek galima įtvirtinti decentralizavimo principą, bet tai yra mums suteikta galimybė. Ačiū už ją. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vertinu labai kritiškai šitą projektą. Regionų politika būtų labai svarbi, jeigu mes pasistengtume ir sugebėtume Lietuvoje sukurti. Štai jau dešimt metų esame Europos Sąjungoje. Gauname labai daug pinigų regionams stiprinti, dar ir prieš tai gaudavome pinigų iš Sanglaudos fondo porą metų regionams plėtoti, o turime rezultatą tokį, kad regionai vos ne per pusę sumažėjo.
Vadinasi, turėtume paklausti, kas yra? Kodėl nesiseka? Ar teisingas priemones naudojame? Mano atsakymas, kad ne. Ar siūlomos naujos priemonės? Tos pačios priemonės, kurios nedavė iki šiol rezultato – reikia dar daugiau savivaldybėms atiduoti teisių pačioms spręsti, lyg jos neturėjo galimybių.
Mano nuomone, reikėtų eiti visai kitu keliu. Reikia kurti centralizuotą regionų politikos vykdymo centrą (ir tą turėtų daryti ministerija), jame ir telkti lėšas. Tiems regionams, kurie yra pasirengę, kurie nusiteikę dalyvauti, priimti tokią pagalbą, ir paduoti pagalbos ranką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Regioninės plėtros įstatymo ir lydimųjų teisės aktų.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 63, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje, taip pat ir lydimuosius teisės aktus, kurių projektų numeriai Nr. XIIIP-4281, Nr. XIIIP-4282, Nr. XIIIP-4283, Nr. XIIIP-4284, Nr. XIIIP-4285 ir Nr. XIIIP-4286. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Noriu pasakyti, kaip ir sutarėme Seniūnų sueigoje, kad Ministrą Pirmininką vaduoja V. Šapoka. J. Sabatauskas. Prašom klausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmas mano klausimas bus užsienio reikalų ministrui. Liko, kiek čia, jau dešimt mėnesių iki kadencijos pabaigos, tiksliau – iki naujų Seimo rinkimų. Ar tai reiškia, kad vėl suklestėjo politiniai paskyrimai diplomatinėje tarnyboje, nes jau yra tokių paskyrimų, kuriuos galima vertinti kaip politinius paskyrimus. Kaip tai reikėtų vertinti: ar trūksta profesionalių diplomatų, kad skiriami asmenys, kurie dalyvavo vienoje ar kitoje pareigybėje, priklausomoje nuo politikų, ar tiesiog, kaip čia pasakius, draugų prašymams negalima atsispirti? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Nelabai supratau, ką jūs norėjote paklausti, bet žodis „suklestėjo“ – stipriai per stiprus. Niekada jie neklestėjo, jų tikrai kartais būna, tačiau tik taip, kaip tai numato įstatymas. Politinė priklausomybė, partinė priklausomybė, man dirbant septynerius metus Užsienio reikalų ministerijoje, septynerius metus dirbus Krašto apsaugos ministerijoje, niekada nebuvo joks veiksnys. Tai galiu paliudyti ir patikinti. O atskirų atvejų visą laiką yra buvę ir yra buvę iš įvairių partijų, norinčių pasinaudoti ta partine priklausomybe, manančių, kad tai yra kokia nors privilegija. Bet privalumas visada yra kompetencija ir būtent gebėjimas atlikti kokį nors konkretų darbą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antras opozicijos lyderio klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Antras klausimas yra žemės ūkio ministrui. Gerbiamas ministre, dabar pastaruoju metu jūsų vykdomos tam tikros pertvarkos, jūs paskelbėte, kad mažinate administracinę naštą, nes panaikinote reikalavimus ekologiniams ūkiams, kartu su kitais dalykais atlikti dirvožemio tyrimus ir sudaryti tręšimo planus, tai atrodo keistai. Ar tikrai tie ūkiai ir toliau liks ekologiniai, nes kažkaip nesuprantamas tas administracinės naštos mažinimas mažinant reikalavimus, kad neatsilieptų žmonių sveikatai po to? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma noriu paklausti, ar jūs žinote, kas yra tręšimo planas? Ekologiniai ūkiai tręšimo planų nesudarinėja ir jie netręšia, o dirvožemio tyrimai buvo kaip papildoma administracinė našta ūkiams, nes jie atlikdavo tuos dirvožemio tyrimus ir tie tyrimai atsiguldavo ūkyje į stalčius, nes jokiomis mineralinėmis trąšomis ekologiniuose ūkiuose negalima tręšti. O jeigu mes kalbame apie glifosato dirvožemyje likučius, tai patys ūkiai šito neatlieka, tai atliekama ekologinio ūkio tikrinimo metu ir tai atlieka sertifikuota įstaiga, ji Lietuvoje yra vienintelė, tai yra „Ekoagros“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre Šapoka, pavaduojantis premjerą. Kadangi premjeras trečią savaitę iš eilės vengia ateiti į Vyriausybės valandą pats atsakyti į Seimo narių klausimus, pabėga nuo žurnalistų net iš savo spaudos konferencijų vengdamas pateikti jiems atsakymus, tai esame priversti klausti jūsų. Tuo labiau kad per Seniūnų sueigą Seimo vicepirmininkė R. Baškienė pasakė, kad jūs galėsite atsakyti į visus klausimus, skirtus premjerui.
Taigi klausiu jūsų. Buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis viešai paliudijo, kad premjeras du kartus su juo kalbėjosi apie savo keliuko Upės gatvėje asfaltavimą. Prašau jūsų atsakyti, koks tai buvo pokalbis, koks buvo tokio pokalbio tikslas ir ar etiška naudotis tarnybine padėtimi – su tau pavaldžiu ministru kalbėtis apie savo asmeninio keliuko asfaltavimą? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi analogiškų klausimų buvo kilę daug, tie klausimai buvo iškelti viešai ir premjeras yra viešai į tuos klausimus atsakęs, tai papildomai pridurti prie to, ką premjeras yra atsakęs, aš neturiu ką. O tame menamame pokalbyje nesu dalyvavęs. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Aš manau, kad ši šviesa, kuri štai dega, tikrai leidžia mums prisiminti ir pagalvoti apie ramybę, gerovę. Kaip pirmininkė leidžiu sau paprašyti kolegų to, apie ką mes jau esame kalbėję, ir ne vieną kartą… Ministras Pirmininkas, duok, Dieve, jam sveikatos, stengiasi, dirba maksimaliai, kiek gali, kolegos ministrai jam padeda ir yra šiandien čia, mūsų posėdžių salėje. O apie tai mes buvome sutarę Seniūnų sueigoje.
Ačiū, kolegos, dirbame toliau. G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Popovienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Kreipiuosi į du ministrus – sveikatos ir aplinkos. Vyrai, ką jūs galite atsakyti klaipėdiečiams dėl chromo taršos, nes, Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tarša neviršija nustatytos ribos, o Geologijos tarnybos laboratorija pranešė, kad viršija keliolika kartų? Kai tarp dviejų skirtingų kontorų duomenų tokia suirutė, kodėl jūs apskritai balsavote už bendrąjį uosto planą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš galiu pradėti gal atsakyti. Ne pirmą kartą yra to klausiama. Mes buvome lyg ir sutarę, kad atsiųsite tuos skirtumus, kas ten iš tikrųjų yra, ir mes pasižiūrėsime, ar tai yra metodikų kokie nors skirtumai, ar iš skirtingų vietų paimta. Aš tikrai negaliu dabar atsakyti nepažiūrėjęs konkrečiai į duomenis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik papildysiu. Ačiū už klausimą ir rūpestį. Taip, šiuo metu yra atliekamas tyrimas, vertinami duomenys, metodikos, ką ir mini kolega, ir artimiausiu metu bus pateikta išsami informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Popovienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamas ministre, aš noriu grįžti prie to paties Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl vaikų darželių mokesčio. Jūs tikrai tai žinote. Sprendimas, kuris galimai diskriminuoja vaikų interesus. Kaip žinome, savivaldybės taryba neatsižvelgė į Vyriausybės atstovo įspėjimus koreguoti. Jūs žadėjote važiuoti, išsiaiškinti tą situaciją, pasikalbėti. Kaip jums sekėsi? Ar pavyko? Iš tiesų sausio 1-oji jau visiškai netrukus ir tas mokestis palies ne tik Kauno rajono, bet ir visų Lietuvos gyventojų interesus?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš tiesų mes esame kalbėję ir su… kaip tik ir praeitą penktadienį susitikę su visos Lietuvos švietimo padalinių vadovais aptarėme panašias situacijas. Tačiau turbūt suprantate, kad kiekviena savivaldybė turi galimybę padėti savo gyventojams skirdama kompensaciją. Būtent šitaip jie grindžia savo tą sprendimą. Dabar turbūt nei Seimas, nei Vyriausybė, nei kokios nors centrinės valdžios institucijos į savivaldybės tarybos sprendimus, kaip jie kompensuoja ir kaip tai daro… išskyrus tai, kad mes galime, kaip ir jūs, atkreipti dėmesį, kad tikrai tai yra vaikai ir jie neturėtų būti tokių situacijų įkaitais, bet savivaldybės skiria iš savo asignavimų kompensavimui lėšas, na, ir jie tokią politiką įgyvendina.
Aš tiktai dar kartą galiu pasakyti, kad kviečiu būti jautresniems, bet tai yra ne vien tik ugdymo dalykai, bet ir socialinė parama, pagalba šeimoms. Čia toks bendras rūpestis visomis šeimomis ir kiekviena savivaldybė tiems žmonėms, kurie yra prisiregistravę toje savivaldybėje, skiria šitas lengvatas. Čia ką nors daugiau padaryti, aš, kaip ministras, tikrai negaliu, išskyrus tą moralinę pusę. Mano galva, turėtume matyti vaikus ir stengtis, kad kuo daugiau vaikų patektų ir turėtų vienodas galimybes. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad daugiau kažkokių svertų neturiu, kad galėčiau pakeisti savivaldybės tarybos sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas tam pačiam švietimo ir mokslo ministrui dėl 15 eurų krepšelio būreliams. Sprendėme dėl valstybės biudžeto, valstybės biudžete pinigų nėra numatyta šiai pasiteisinusiai iniciatyvai, 12 mln. eurų iš Europos Sąjungos paramos, kaip ir kasmet. Tačiau, kas keičiasi, juk Europos Komisija pasakė, kad tuos pinigus bus galima skirti tik socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams, vadinasi, 100 tūkst. vaikų, beveik 100 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, kurie dabar lanko būrelius, turės lankyti arba brangesnius, arba jų atsisakyti. Ar jūs galite garantuoti, kad rasite tų pinigų ir kad tas krepšelis veiks? Nors, primenu, biudžete, valstybės lėšų jam nebuvo numatyta.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą ir kartu rūpestį labai svarbia sritimi. Turiu patikinti, kad mes ir Vyriausybėje, priimdami sprendimą dėl biudžeto… Kaip tik Vyriausybė priėmė ir protokolinį sprendimą, kuriame Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kartu su Finansų ministerija įpareigojo užtikrinti, kad 2020 metais nei aprėptis, nei sąlygos, kas ten galėtų dalyvauti, iš esmės nepakeistų situacijos, ir tie paslaugų teikėjai, kurie teikia šitas paslaugas, ar tie potencialūs, kurie norėtų teikti paslaugas, būtų ramūs ir žinotų, kad iš esmės gal pasikeis tik vienas dalykas. Bandysime sumažinti biurokratinę naštą, nes tie pinigai iš tikrųjų… Šiaip ar taip, matome galimybę skirti iš Europos struktūrinių fondų, nes ten nebuvo joks galutinis sprendimas, tai buvo dviejų ekspertų nuomonė pasakyta. Mes manome, kad tikrai labai sunku eliminuoti įvairiais atvejais, išskirti iš klasės arba iš, tarkime, sporto grupės ar meno kažkokio kolektyvo tuos vaikus ir kitokius vaikus. Tai tiesiog net nerealu yra, o priešingai, norint pasirūpinti tokiais vaikais, reikia integralesnio požiūrio, kad jie dalyvautų. Tas privalumas įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais arba plėtoti, tarkime, skautų veikloje STEAM, jie stato tiltus, kuria laužus, orientuojasi gamtoje, sportuoja ir taip toliau… Atsiranda dar daugiau galimybių iš tikrųjų kalbėti apie integralesnį požiūrį.
Todėl, dar kartą noriu pasakyti, tikrai niekas nepasikeis, bet bandysime netgi sumažinti biurokratinę naštą paslaugų teikėjams, kad ir tie pinigai suvaikščiotų greičiau, kuomet jie tas paslaugas teikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Valstiečių lyderis R. Karbauskis trečiadienį tvirtino, kad buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis apvogė valstybę. Rimti kaltinimai. Aš norėjau paklausti ministro V. Šapokos, kuris dabar kartu pavaduoja premjerą, ar jums yra žinoma informacija apie tai, kaip R. Masiulis galėjo apvogti valstybę?
Ir ar jums, kaip R. Masiulio kolegai, kilo tokių minčių, kad buvęs susisiekimo ministras galėjo apvogti valstybę? Gal buvo veiksmų, kurie kėlė įtarimų, galbūt jo charakterio savybės, ar gal žinote kitų argumentų, kurie galėtų paremti R. Karbauskio kaltinimus?
V. ŠAPOKA. Kadangi R. Karbauskis yra jūsų kolega Seime, aš manau, kad jūs galite tiesiogiai jo paklausti, ką jis turėjo omenyje tai pasakydamas, ir apie charakterius, ir apie visus kitus dalykus, kurių klausėte manęs, galite paklausti kolegos Seimo nario.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas aplinkos ministre, greitai Kalėdos, bet sniego lauke nematyti ir viena iš priežasčių yra klimato kaita. Seniai Lietuvos slidinėjimo čempionatai persikėlė į Latviją. Kaip jūs vertinate pastarųjų savaičių aplinkosauginę politiką, kai Klimato kaitos fondo milijonai paskiriami socialinėms išmokoms, sąvartynų taršos mokestis jūsų kolegų pasiūlomas žemiausias Europoje, priimamas automobilių taršos mokestis, nesusijęs su tarša, ir taip toliau, ir taip toliau? Ar mes, delegavę į Europos Komisiją komisarą, atsakingą už aplinkosaugą, staiga neapsijuoksime rytoj priėmę ir patvirtinę žemiausią sąvartynų mokestį Europoje? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimus. Pirmiausia, kalbant apie klimato kaitos lėšas, svarbiausia, tai nereiškia, kad tos lėšos paimtos ir bus pravalgytos. Tos lėšos planuojamos išleisti ir jos bus išleistos klimato kaitą mažinančioms priemonėms. Džiaugiuosi, kad šiemet pirmą kartą po daugybės metų aplinkosaugininkai, Aplinkos apsaugos agentūra, inspektoriai ir tas sektorius, iš kurio buvo tikimasi daugiausiai, kuris užsiima leidimų išdavimo kontrole, prevencija ir visomis kitomis priemonėmis, gavo tokią finansinę injekciją atlyginimams ir laisviems etatams užpildyti. Aš manau, kad tai yra labai reikšmingas pokytis aplinkosauginės politikos ir pagalbos kovojant su tais nelegaliais perdirbimais, su nelegalia veikla, taršia veikla ir visomis kitomis blogybėmis, kurios baigiasi, kaip pavyzdys, Alytaus gaisru.
Kalbant apie jūsų minimą sąvartynų vartų mokestį, mes Vyriausybėje priėmėme sprendimus ir laikomės nuoseklumo, kad jis turi didėti, nes tai yra pats galutinis tikslas, pats blogiausias atliekų panaudojimas žiedinės ekonomikos cikle. Ir tai kalba tiek ekspertai, tiek kitų šalių praktika. Tas dalykas, kad Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti sąvartynus iki 2050 metų, (…) ne mažiau kaip 5 % atliekų, reiškia, kad daugiausia būtų pelenai po deginimo, ir tai dar reikėtų galvoti, kaip perdirbti dalį pelenų.
Tam, kas vyksta dabar, ir tam, kas planuojama, aš nepritariu ir dėsime visas pastangas, tikrai raginsiu kolegas, taip pat jus komitete, palaikyti sprendimą, kad tas mokestis tikrai didėtų, nes, kalbant apie kainodarą ir kainos skaičiavimą, tai nėra atliekų mokesčio reikšminga kainos dalis, gulanti gyventojams. Manau, kad ta klaidinanti informacija suinteresuotų šalių, asmenų, kurie būtent ir nori, kas tas mokestis liktų pats mažiausias ir pats pigiausias būdas šalinti atliekas, ir klaidina visuomenę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš manau, kad tuos faktus turime pasakyti ir priimti teisingus sprendimus. Jeigu atsakiau, tai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi, nematau Liberalų sąjūdžio, P. Kuzmickienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Prieš klausdamas aš noriu sureaguoti į jūsų pastabą ir pamokslą apie adventinę žvakelę ir visus kitus dalykus. Aš tikrai prašau jūsų kitą kartą susilaikyti nuo tokių dalykų, nes čia ne advento vakarėlis, o čia yra Respublikos Seimas ir čia tikrai mes sprendžiame ir klausiame dėl dalykų, kurie rūpi visai valstybei, nepaisant žmonių kokių nors…
PIRMININKĖ. Klauskite, o ne moralus sakykite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš paklausiu. Labai ačiū jums, pirmininke. Aš paklausiu, labai ačiū jums.
Aš būčiau klausęs Ministro Pirmininko pareigas einančio pono V. Šapokos, bet kadangi jis čia ir antradienį sakė – ne jūsų reikalas, iš kur pinigų paimti, čia dabar taip pat arogantiškai atsakinėja, tai aš, ko gero, jo neklausiu. Galbūt tik retorinį klausimą: ar tai, kad jūsų yra daugiau negu Seimo narių šiandien salėje, nerodo, kad jūsų Vyriausybė prarado bet kokį įdomumą ar pasitikėjimą arba, atvirkščiai, jūs viską darote taip puikiai, kad niekam nebeįdomu, ką jūs darote.
Gerbiamas švietimo ministre, aš vis apie tuos koncertmeisterius. Prieš dvi savaites jūs sakėte, kad tuoj tuoj viskas bus. Ar jau, gerbiamas švietimo ministre?
A. MONKEVIČIUS. Ką jūs turite minty?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Apie koncertmeisterius.
A. MONKEVIČIUS. Apie koncertmeisterius?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip.
A. MONKEVIČIUS. Aš turbūt jums pateikiau tą informaciją dar atskirai, kaip Seimo nariui. Mes buvome pasikvietę aukštųjų mokyklų… Ministerija (aš turbūt jau praeitą savaitę tą informaciją jums pateikiau), buvome pasikvietę visus ir jie nemato galimybės, kaip būtų galima įstatyme reglamentuoti atskirai koncertmeisteriams būtent tą statusą. Bet jie yra pedagogai, jie gauna dviejų mėnesių atostogas, jie pakliūva į tą… kaip pedagogai. Bet norint, kad būtų aukštųjų mokyklų dėstytojai įstatyme… dar statusą turėtų, iš tikrųjų aukštųjų mokyklų dėstytojai, net ir konservatorijos darbuotojai, direktoriaus pavaduotojai, atsakingi už studijas, mano, kad teisiškai to neįmanoma reglamentuoti, nes tada turėtų galioti bendri reikalavimai aukštųjų mokyklų dėstytojams. Dar kartą noriu pasakyti, sprendimas yra toks: jie yra pedagogai, jie gauna dviejų mėnesių atostogas, kaip ir visi pedagogai, tačiau negali būti tokio statuso – aukštosios mokyklos dėstytojas. Jei įmanoma, kaip nors kitaip su jais reikėtų sutarti. O dėl atlyginimo, kaip sakiau, mes atskirai tą klausimą sprendžiame. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, negalima. Klaus kitas Seimo narys, ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, taip pat turiu teisę į repliką – pakviesti kolegas Seimo narius, kai praeitą kartą trypėte kojomis, švilpėte, šį kartą pakviečiau santarvei. (Balsai salėje) Jūs labai neetiškas, mielas kolega. O mes dirbame toliau. Klausia P. Kuzmickienė. (Balsai salėje) Kultūros šviesuolis, taip. E. Pupinis ruošiasi. Klausia P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas premjerui, bet jo nėra. Gerbiamas finansų ministre, prašysiu jūsų atsakyti. Kaip atskleidė BNS žurnalistai, premjero patarėjas S. Malinauskas „Dienos“ laidoje sakė netiesą, kodėl Vilniaus rajone keliams tvarkyti papildomai skirta 300 tūkst. eurų. Jis sakė būtent tai: „Tiek, kiek Vilniaus rajono savivaldybė paprašė Susisiekimo ministerijos, tiek ir buvo skirta.“ Na ir tai yra netiesa, nes Vilniaus rajono savivaldybė nėra paprašiusi skirti jai 300 tūkst. eurų, nes nebuvo merės M. Rekst rašte jokios konkrečios sumos. Premjeras balsuojant dėl 300 tūkst. eurų finansavimo suteikimo Vilniaus rajono savivaldybei nuo balsavimo nenusišalino, o iš esmės visas šis finansavimas atiteko jo asmeniniam keliukui, tai yra jo gatvei išasfaltuoti. Ministre, kodėl paskyrėte…
PIRMININKAS. Laikas!
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …Vilniaus rajono savivaldybei 300 tūkst. eurų, lygiai tiek, kiek reikėjo premjero keliukui? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi tikrai nesu įsigilinęs į pirminius dokumentus, aš manau, kad susisiekimo ministras, kuris čia dalyvauja, gali atsakyti tikrai detaliai.
PIRMININKĖ. Susisiekimo ministras.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Į tą klausimą jau yra nuodugniai atsakyta, tačiau jeigu dar rūpi jums eilinį kartą jį paviešinti, tai aš atsakau jums, kad suma buvo skirta tokia, kokia buvo pagal galimybę svarstant rezervo likutį. Už šią sumą, kaip paskui paaiškėjo, buvo atliktas ne viso kelio darbas, o būtent kiek pagal pirkimus galėjo padaryti už šią sumą. Situacija yra atvirkščiai, negu jūs minite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministro. Iš tiesų jūsų nuomonės norėčiau. Čia buvo svarstomas Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymas ir paskutinio priėmimo metu buvo priimtas toks sprendimas, kad jeigu pakanka kitų metų savivaldybių prognozuojamų pajamų, tai neva tos lėšos, kurios turėtų būti kompensuojamos dėl valstybės priimamų sprendimų, neturėtų patekti į savivaldybės biudžetą, o valstybė pasilieka. Iš tikrųjų norėčiau sužinoti, kokios yra sumos, ir čia buvo paskleista tokia žinia, kad neva savivaldybės sutiko su tuo, ir viskas čia gerai. Ar jūs manote, kad tokie sprendimai, atsižvelgiant į visą europinę teisę, kad vis dėlto Vyriausybės priimami sprendimai turi būti kompensuojami, yra teisėti, ir ką darysite, jeigu savivaldybės paduos į teismą? O jos tikrai šiuo atveju laimėtų, nes jau ne viena senesnė byla prieš daug metų būdavo laimima. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turėjome konstruktyvią diskusiją su savivaldybėmis. Į ką reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybių pajamos priklauso nuo bazės, kuri auga ganėtinai sparčiai, nes atlyginimai iš inercijos ir toliau auga sparčiai. Dabar kokios tai yra sumos? Suma yra apie 40 mln. eurų, bet noriu atkreipti dėmesį, kad kitu pavidalu beveik visa suma sugrįš į tas pačias savivaldybes per deleguojamas funkcijas. Skirtumas neto: esant beveik 340 mln. bendro savivaldybių finansavimo augimo skirtumas yra 12 mln. eurų. Iš esmės tai yra paklaidos riba. Plius su Savivaldybių asociacija yra sutarta, kad tai yra vienkartinis dalykas, tą sutarėme kaip kompromisą.
Dėl kreipimosi į teismą, na, manau, kad tikrai niekas negali apriboti teisės kreiptis į teismą, bet buvo toks džentelmeniškas sutarimas dėl kompromiso, tai, nemanau, kad po tokio kompromiso tas kreipimasis į teismą įvyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas susisiekimo ministre, kaip žinote, vakar priimtas biudžetas, 30 mln. sumažintos Kelių plėtros programos lėšos. Aš suprantu, kad mes jau aplenkėme Lenkiją pagal kelių infrastruktūros vystymą, faktiškai Lietuvoje liko tik žvyrkeliai, jiems trūksta šiek tiek finansavimo. Norėjau pasiteirauti, kokiems objektams bus mažinamas finansavimas, ar nukentės finansavimas stambiems infrastruktūriniams įrenginiams, strateginiams, ar tiesiog žvyrkeliams sumažės finansavimas? Gal, pavyzdžiui, dėl to nepasirašoma sutartis dėl A. Meškinio tilto, buvusio Kleboniškių tilto, nors yra laimėtojas, nors jis svarbus visai Lietuvai ir per jį kasdien pravažiuoja 70 tūkst. automobilių, vykstančių pro Kauną. Norėjau pasiteirauti, kokios srities finansavimas nukentės?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Aš paminėsiu, kad nenukentės finansavimas ir objektai. Yra labai paspartintas projektų ir viešųjų pirkimų procesas. Pagal šios dienos duomenis, poreikis jau viršija 6 mln. Kalbant apie kitus metus, esame pasirengę atlikti papildomai darbų dar beveik už 90 mln. Dėl šito skaičiaus bus deramasi ir su Finansų ministerija, paminėsiu, kad savivaldybėms didėja lėšų skaičius, didėja ir kitiems keliams – nuo 80 iki 90 mln., savivaldybėms nuo 10 iki 20 mln. Taigi beveik 20 mln. didėja. Manau, kad operatyviai organizuojamas parengiamasis darbas užtikrins, kad darbai greitu tempu judės į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji ministrai, šių metų paskutinė Vyriausybės valanda. Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam iš jūsų už darbą, kurį darėte, už bendradarbiavimą, kurio taip reikėjo ir kurio reikės kitais metais. Atleiskime tiems piktiems, kurie galbūt nemoka kitaip kalbėti, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir viso kito. Tiesiog tai galbūt žmogiška, galbūt nuovargis. Linkiu jums ramybės, santarvės, džiaugsmo, gražių gražių šiltų švenčių. Būkite laimingi ir vėl nusiteikime viltingai ateinantiems naujiems darbams. Sėkmės jums.
Mielieji kolegos, baigėme Vyriausybės valandą ir rytinį posėdį. (Balsas salėje) Ir amen taip pat nereikia. Manau, kad mes visi gyvensime ilgai ir laimingai. Ačiū. (Balsai salėje) Registruojamės, prašau.
Užsiregistravo net 19.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taigi, pertrauka baigėsi. Tęsiame rytinį (pabrėžiu) posėdį.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258(2) (priėmimo tęsinys)
Yra balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 49, rasta 49, galiojančių – 48, negaliojančių – 1. Už balsavo 47, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
Taigi, gerbiami kolegos, dabar turėtume pritarti Seimo nutarimui. Yra dvi dalys. Mano paskaitytų rezultatų pagrindu 1 straipsnis būtų toks: „Atleisti Vytautą Masioką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.“ Ir 2 straipsnis: „Nutarimas įsigalioja 2020 m. sausio 16 d.“
Nutarimas Nr. XIIIP-4258(2) priimtas. (Gongas)
Dabar baigėme rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.