LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAUKINĖS AUGALIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1226 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3816 ES

2020-06-03 Nr. 107-P-27

Vilnius

1.  Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas;
    Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.

            Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresnioji patarėja Lina Čaplinkaitė-Denisovienė, vyr. specialistė Kristina Klovaitė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

65.   Projekto nuostatomis naikinama šiuo metu galiojanti Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad „Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma , kad „Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. <...> Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas”. Svarstytina, ar aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad nėra informacijos apie šios įstatymo nuostatos įgyvendinimą, yra pakankami naikinti minėtas įstatymo nuostatas. Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus,  atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktriną.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose <...>. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, <...> riešutauti, uogauti ir grybauti“. Įgyvendinant šias įstatyme nustatytas asmenų teises, miško žemėje esančių sodybų savininkai negali statyti tvorų norėdami aptverti jiems nuosavybės teise priklausančių sodybų teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą.

Be to, aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad „grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“, kelia abejonių, nes 100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus. O argumentas, kad neaišku „kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“ taip pat nėra įtikinamas, nes projekto 1 straipsniu keičiamo Laukinės augalijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius žemės savininko sutikimas reikalingas kertant krūmus ir medžius, pjaunant šakas, iškasant krūmų ir medžių sodinukus, leidžiant sulą, imant miško paklotę ir kitais atvejais. Tai reiškia, kad asmenys, norėdami tokiu būdu naudoti laukinių augalų išteklius, turės gauti žemės savininko sutikimą, nors identifikuoti miške kuri miško žemė yra valstybinė, o kuri privati, yra, manytina, taip pat sunkiai įgyvendinama ir gali sukelti tokių pačių „kur kreiptis ir rasti savininką“ problemų.

Nepritarti

 

Komiteto argumentai:

Dėl pastabos dalies

Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus“

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą.“

Pažymėtina, kad Projekto nuostatos nereglamentuoja žmonių lankymosi jokiose teritorijose, taip pat ir teritorijose aplink sodybas. –t.y., jeigu lankymasis tam tikroje teritorijoje nedraudžiamas kitais teisės aktais, pagal Projekto nuostatas būtų galima be sodybos savininko sutikimo miško žemėje lankytis (ne namų valdos teritorijoje) ir rinkti uogas, grybus ar vaistažoles.

Dėl pastabos dalies100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus. “Reikalavimas privačioje miško žemėje renkant grybus, riešutus, uogas ar vaistažoles gauti savininko sutikimą prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatoms , kad lankymasis miške yra laisvas ir asmenys turi teisę uogauti ir grybauti. (Miškų įstatymas: Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus  rezervatų  ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi  šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.“).

 

Nustačius, kad grybauti ar uogauti 100 m iki sodybos būtų reikalingas savininko sutikimas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų miške, kuris yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama grybauti ir uogauti, o kitų savininkų miške, kurie turi mišką prie savo sodybos, jau galima būtų uždrausti grybavimą ar uogavimą.

Dėl informacinių ženklų

Prie sodybų informacinius ženklus dar būtų galima pastatyti, tačiau dėl kitos privačios žemės, esančios ne prie savininkų sodybų, arba priklausančios savininkams, kurie neturi sodybų, įpareigojimas statyti informacinius ženklus visais atvejais, kai savininkas ir valdytojas pageidautų, kad laukinių augalų išteklių naudojimui būtų gaunamas jo sutikimas – būtų neproporcingai sunki našta. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte išskiriami atvejai ir nustatoma, kokiais būdais naudojant laukinės augalijos išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas – tai yra tais atvejais, kai gali būti daromas neigiamas poveikis medžiams ar krūmams, pvz., leidžiant sulą (medyje reikia gręžti skylę), kertant medžius ar krūmus, raunant šaknis, pjaunant šakas, lupant žievę, išsikasant sodinukus. T. y., jeigu visais šiais atvejais nereikėtų savininko ar valdytojo sutikimo nesant informacinių ženklų – kiltų daug konfliktų ir privačių žemių savininkų nepasitenkinimo.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

2

 

2.         Projekto 1 straipsniu dėstomos Laukinės augalijos įstatymo naujos redakcijos (toliau – Nauja redakcija) 2 straipsnio 2 dalies sąvoka „Ekosisteminės paslaugos“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką „ekosistemų funkcijos“. Siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“.

Pritarti

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

3

 

3.    Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalies sąvoka „Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką „invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

12

 

4.    Naujos redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje sąvoka „prekyba laukiniais augalais ir grybais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip „viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas būtent laukiniais augalais ir grybais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

13

 

5.    Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalies sąvoka „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką „svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalį dėstyti taip „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

14

 

6.    Naujos redakcijos 2 straipsnio paskutinė dalis nesunumeruota. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija tikslintina.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

 

 

 

7.   Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje, prieš žodžius „miškų įstatyme“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje minimų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Nepritarti pirmai pastabos daliai Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina.“

 

Pastaboje pateikta nuoroda į nebegaliojančias Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, patvirtintas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k,  -  šios rekomendacijos pripažintos netekusiomis galios LR Teisingumo ministro  2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72.

 

Pastaboje siūlomus ES teisės aktų pakeitimus reikia įgyvendinti (jie taikomi visoms ES narėms) visoms ES narėms, todėl siūlome nurodyti Reglamentą 338/97 su visais paskutiniais pakeitimais.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

4

1

 

8.         Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje po institucijų „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotos“ institucijos trūksta skyrybos ženklo kablelio.

Pritarti iš dalies

 

Komiteto pasiūlymas:

Vyriausybė laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą įgyvendina vykdydama Vyriausybės programą, kurią tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės valstybinio valdymo kompetencija nustatyta horizontaliuosiuose teisės aktuose (pvz., Vyriausybės įstatyme), Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo projekte netikslinga nustatyti konkrečias priemones ar būdus, kuriais Vyriausybė įgyvendina valstybinį valdymą (pvz., nustatydama strategines apsaugos ir naudojimo kryptis, suteikdama įgaliojimus institucijoms, sudarydama tarptautines sutartis dėl laukinės augalijos apsaugos ir naudojimo ir pan.)

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

4

2

 

9.    Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kituose projekto nuostatose.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

4

4

 

10.               Naujos redakcijos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytinas pilnas čia minimo įstatymo pavadinimas įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

5

 

 

11.     Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 5 straipsnio pavadinime bei 5 straipsnio dėstomojoje dalyje yra vartojamas terminas „laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių“, o kituose Naujos redakcijos 5 straipsnio punktuose vartojami skirtingi terminai „laukinių augalų ir grybų rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnyje vartojamus terminus suvienodinti.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pastaboje siūlomi suvienodinti terminai „laukinių augalų ir grybų rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“ „laukinių augalų ir grybų ištekliai“ yra apibrėžti Projekto 2 straipsnyje kaip atskiros sąvokos. Projekto 5 straipsnyje šie terminai vartojami atsižvelgiant į jų prasmę (apibrėžtį).

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

5

6

7

8

1

2

7

4

5

1

12.     Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 punkte prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 7 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

6

 

 

13.     Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Naujos redakcijos 6 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 44 punkte sakoma:

44. Asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas (pvz., reglamentuojančias kompetenciją, administracines procedūras ir kt.) siūlytina atskirti ir pateikti anksčiau nei nuostatas, neturinčias tokio tiesioginio ryšio su asmenimis.“

T.y. reikia atskiru straipsniu dėstyti asmenų teises ir pareigas (kaip yra dabar išdėstyta pateiktame projekte), o ne atskirti teises nuo pareigų ir kiekvienas iš jų dėstyti atskiruose straipsniuose.

Pvz., Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme Nr. XI-1860, kurio nauja redakcija buvo priimta 2019-06-27 d. 16 (Nepilnamečio probuojamojo atstovų) ir 17 (Probuotojų) straipsniuose asmenų teisės ir pareigos dėstomos kartu viename straipsnyje.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

6

2

6

14.     Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „ES“ keistinas žodžiais „Europos Sąjungos“.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

6

3

3

15.     Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodžius „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kitose projekto nuostatose.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

6

3

7

16.     Naujos redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte žodžiai „Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį, įvestą Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

7

2

 

17.     Nėra aiškus Naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimas ypač miško žemėje, t.y., neaišku, kaip asmuo miške identifikuotų kuris miškas yra valstybinis, o kuris privatus, norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia), kokiu būdu jis rastų miško žemės savininką ir pan.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Projekte išskiriami atvejai ir nustatoma, kokiais būdais naudojant laukinės augalijos išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas – tai yra tais atvejais, kai gali būti daromas neigiamas poveikis medžiams ar krūmams, pvz., leidžiant sulą (medyje reikia gręžti skylę), kertant medžius ar krūmus, raunant šaknis, pjaunant šakas, lupant žievę, išsikasant sodinukus.

 

Dėl pastabos dalies „norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia),“ – Projekte nustatoma, kad valstybiniuose miškuose žemės savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai sula leidžiama valstybiniuose miškuose ne asmeniniams, ne šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija – t.y. jeigu sulą ketinama leisti komerciniais tikslais.

 

7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nustatytais būdais naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas nėra nauja.

 

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymu Nr.173, nustatyta, kad:

·    privačioje žemėje laukinės augalijos išteklius naudoja žemės savininkas arba suteikia teisę kitiems naudotojams (11 punktas);

·    Valstybinėje žemėje kirsti kadagius; imti miško paklotę; lupti žievę nuo medžių ir krūmų (šaltekšnių ir gluosnių); rauti medžių bei krūmų šaknis; pjauti nendres, medžių ir krūmų (išskyrus šaltalankių) šakeles; šienauti miško žemėje; kasti medžių ir krūmų savaiminukų sodmenis bei puskrūmius ir krūmokšnius; išdėstyti avilius ir bitides galima suderinus su žemės, miško ar vandens telkinių savininku, valdytoju ar naudotoju (6 punktas);

·    privačiuose miškuose vietas šaknims rauti nustato miškų savininkai (32 punktas);

·    Eglučių, kadagių ir kitų medelių bei krūmų kirtimo vietas ir skaičių nustato miškų valdytojai ar savininkai (39 punktas);

·    Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą.

Galiojančiame Laukinės augalijos įstatyme nustatyta, kad „ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.“

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame įstatymo projekte nenustatoma, kad žemės savininkų ar valdytojų sutikimas būtų reikalingas renkant uogas, grybus, vaistažoles, skinant gėles ir pan.,– t.y. tais atvejais, kai nedaroma žala medžiams ir krūmams.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

6

8

10

12

3

1

3

1

5

 

1

18.     Naujos redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „naminius gyvūnus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos „gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 dalies nuostatoms.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

6 str. 3 dalies 5 punkte, 8 str. 1 dalyje, 10 str. 3 dalies 1 punkte ir 10 str. 23 dalyje „Naminiai gyvūnai“ pakeisti į „ domestikuotus gyvūnus“

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

4

2

9

19.     Naujos redakcijos 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonėms nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir jos nuostatus“ turėtų būti perkelta prie Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytų šio įstatymo reguliavimo srityje Aplinkos ministerijos funkcijų tuo papildant šiame projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį jų sąrašą.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

9

2

 

20.    Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruoti įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 – XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 – XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti buvo atmesti.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10, 11, 12

 

13,

14

 

 

21.     Naujos redakcijos 10 ir 11 straipsniai neatitinka Rekomendacijų teisės akto turinio dėstymui. Siūlytina 10 ir 11 straipsnių nuostatas išskirti į atskirus straipsnius pagal santykių reguliavimo sritį, pavyzdžiui, tokių, kaip leidimų išdavimo procedūros, leidimo turėtojo pareigos ir kt. Teisės akto pavadinimas turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, straipsnio turinys turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, tuo tarpu 10 ir 11 straipsnių pavadinimai susideda iš 4 sakinių, o atskirų dalių tekstas persipynęs.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Projekto 10 straipsnis išskirtas  išskiras į 10, 11, 12 straipsnius.

Buvęs 11 str. išskirtas į  13,14 str.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

2

 

22.     Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „leidimas reintrodukuoti“, taip pat kituose 10 straipsnio nuostatose yra vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 10 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

3

 

23.     Manytina, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies nuostatas logiška būtų išdėstyti taip: „Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

5

 

24.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

7

 

25.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 7 dalyje po žodžio „reikalavimus“ įrašytinas žodis „rūšies“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

8

 

26.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 4 ir 8 dalies nuostatos dėl Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimų priėmimo terminų pasikartojančios.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

9

 

27.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 9 dalyje po žodžio „gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

10

 

28.     Iš Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra aišku, kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo, Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalis tikslintina.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

11

 

29.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 11 dalyje tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą „30 dienų“ – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

12

1

30.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 12 dalies 1 punkte vartojami terminai „dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

16

 

31.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalį tikslinti.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

14

16

12

 

32.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. Atitinkamai reikėtų koreguoti 11 straipsnio 17 dalies nuostatas.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

16

 

33.     Straipsnio struktūrinės dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, todėl reikėtų sunumeruoti po 10 straipsnio 15 dalimi esančią dalį be numerio.

Neaktualus

Komiteto pasiūlymas:

Atsižvelgiant į prie 34 pastabos pateiktus argumentus, siūlome šios nenumeruotos nuostatos atsisakyti (išbraukti).

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

16

 

34.     Naujos redakcijos 10 straipsnio nenumeruotoje dalyje nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Šią nuostatą siūloma išbraukti.

Šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodoma, kad leidimo introdukuoti/reintrodukuoti leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu “gaunama ir įvertinama nauja informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/ reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;”

Tokiu atveju leidimo galiojimas turi būti stabdomas iš karto, kol vykdoma (ar planuojama) rūšies introdukcija ar reintrodukcija nepadarė didesnės ar nepataisomos žalos. Kadangi leidimo galiojimas vis tiek turi būti sustabdytas, leidimo turėtojo informavimas ar įspėjimas neturės prasmės.

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

14

21

16

 

35.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 20 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalies.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Po žodžių „nuo sprendimo priėmimo“ įrašyti „dienos“

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

14

22

18

 

36.     Naujos redakcijos 10 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas indrodukuoti/reintrodukuoti pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą – tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalies nuostatoms.

Pritarti iš dalies

 

Komiteto pasiūlymas:

Fizinio asmens pasikeitimas reiškia, kad, pvz., vieną asmenį, vykdantį introdukciją/reintrodukciją, pakeičia kitas – pvz., dėl mirties, ligos, tą pačią veiklą teisėtai perima vykdyti kitas asmuo.

Siūloma 10 straipsnio 21 dalį ir 11 straipsnio 23 dalį papildyti nuostatomis, kad leidimas pakeičiamas ir tuo atveju, kai fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę.

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

13

2

 

37.     Diskutuotinas Naujos redakcijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos kaltės formos „tyčios“ įtvirtinimas nuostatoje „Invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje“ Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 8 dalies, nustatančios atsakomybę už svetimžemių rūšių augalų įkurdinimą gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką, nenurodama kaltės forma. Jeigu norima pabrėžti pažeidimo pavojingumą, svarstytina, ar nereikėtų papildyti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų už tyčinį invazinių rūšių platinimą, introdukavimą, reintrodukavimą, perkėlimą ir įkurdinimą aplinkoje nustatant atitinkamą baudos dydį.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnyje nustatyta atsakomybė už  Invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant nustatytą tvarką.

 

ANK

3042 straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas

65.  Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas

užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką

užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

3. Invazinių rūšių patiekimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką

užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą.

5. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše nurodytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

13

5

 

38.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „Sąjungos invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas mintyje „Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą” įrašyti žodį „Europos”.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

1

1

39.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

1

2

40.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

2

 

41.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

4

 

42.     Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 11 straipsnio 8 dalyje.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

4

 

43.     Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministerijai“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

6

7

 

44.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad leidimas prašytojui išduodamas arba atsisakymas išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau šio straipsnio 12 dalies leidimų išdavimo procesinės taisyklės nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją <...>, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsisakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatytas leidimui išduoti/neišduoti terminas 30 kalendorinių dienų nuo leidimo prašymo gavimo dienos yra neatitinkantis realybės.

Nepritarti

 

Komiteto argumentai:

Teikiant pastabą nebuvo atkreiptas dėmesys, kad 11 straipsnio 11 ir 12 dalyse (dabar numeracija pasikeitusi) kalbama apie skirtingus leidimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose.

 

11 straipsnio 11 dalyje (dabar 14 straipsnio 6 dalis) kalbama tik apie Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, išdavimą. Šį leidimą išduoda Vyriausybės įgaliota institucija ir dėl jo išdavimo nereikia kreiptis į Europos Komisiją.

 

11 straipsnio 12 dalyje (dabar 14 straipsnio 7 dalis)  kalbama apie kito leidimoLeidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus“, išdavimą. Šio leidimo išdavime dalyvauja Europos Komisija.

 

Dėl pastabos dalies „Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą.“

Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Komisija priima sprendimus dėl paraiškų dėl leidimo per 60 dienų nuo paraiškos gavimo.

Projekto 11 straipsnio 7 (dabar 14 straipsnio 2 dalis)  dalyje jau nustatyta, kad “ Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, <...> vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis.

Manytina, kad į įstatymo nuostatas būtų netikslinga perrašinėti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatas, reglamentuojančias Europos Komisijos pareigas ir terminus.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad jeigu Europos Komisija nesilaikys 60 dienų termino, Vyriausybės įgaliota institucija bet kuriuo atveju negalės išduoti leidimo.

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

7

17

 

45.     Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, o pagal 11 straipsnio 22 dalį – Europos Komisijos leidimą.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Komisija apie išduotus leidimus praneša valstybės kompetentingai institucijai – t.y. 11 straipsnio 12 ir 22 dalyse kalbama apie skirtingus dokumentus – atitinkamai apie pranešimą ir leidimą.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

7

 

46.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje yra numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį tikslinti.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

9

 

47.     Siekiant aiškumo Naujos redakcijos 11 straipsnio 14 dalyje po žodžių „prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 14 dalies antrame sakinyje pateiktas nepilnas, leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas.

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

12

 

48.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalyje yra nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina ar nereikėtų Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalies trečią sakinį papildyti nuostata, kad leidimo turėtojas ne tik turi užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neplistų aplinkoje.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

13

 

49.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 18 dalis tikslintina pateikiant nuorodą į konkretų 16 dalies punktą, kadangi 16 dalies nuostatos išdėstytos 4 punktuose.

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

15

3

50.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 20 dalies 3 punkto nuostatos dėstymą siūlytina suvienodinti su Naujos redakcijos 10 straipsnio 18 dalies 3 punktu.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

16

 

51.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalyje prieš žodį „informuoja“ įrašytinas žodis „dienos“.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

17

 

52.     Naujos redakcijos 11 straipsnio 22 dalyje paminėta Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmė, tačiau nei Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojančioje, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, nei 11 straipsnio 22 dalyje kalbant apie Europos Komisijos leidimą, niekur nenurodoma, kad toks leidimas yra terminuotas.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad

apie leidimus, kuriuos išduoda Komisija, pranešama atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai. Leidimas yra konkretus atskirai įstaigai, <...> ir apima 4 dalyje nurodytą informaciją ir leidimo galiojimo trukmę.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nenustatyta konkreti leidimo galiojimo trukmė ir kad kiekvienu atskiru atveju Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, gali nustatyti skirtingą leidimo galiojimo trukmę, Projekte neleistina nustatyti atskiro leidimo galiojimo termino, nes reglamento nuostatos taikomos tiesiogiai. 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

14

18

 

53.     Nėra aišku, kodėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalyje leidimo pakeitimas reglamentuojamas tik leidimams naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje. Manytina, kad leidimų pakeitimas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir/ar adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, ir nesikeičiant kitoms leidimo sąlygoms turi būti reglamentuotas visiems leidimams naudoti invazines rūšis.

Nepritarti

 

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad

1) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nustatytų leidimų (naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus) išdavime dalyvauja Europos Komisija,

2) šis leidimas yra konkretus atskirai įstaigai (Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalis),

3) Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nenustatyta leidimo keitimo procedūra

Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus keitimo procedūros įstatymo projekte taip pat neaptariamos.

Šių leidimų keitimo procedūras (jeigu iš viso tokios bus) turėtų nustatyti Komisija ar ES teisės aktai.

 

Tuo tarpu leidimus naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išduoda valstybės narės pagal savo nusistatytas procedūras,  kuriose Komisija nedalyvauja ir neišduoda šiam leidimui jokių dokumentų.

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

13

8

 

54.     Naujos redakcijos 24 straipsnio 24 dalyje išdėstyta norma turi būti ne prie leidimų išdavimo tvarkos. Be to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą, ši nuostata liks tik deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų apibrėžti termino, per kurį paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti sunaikintos.

Pritarti iš dalies

 

Komiteto pasiūlymas:

Nepritarti pastabos daliaiBe to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą,...“

(Pastaboje vietoj nurodyto „24 straipsnio 24 dalyje“, matyt norėta nurodyti 11 straipsnio 24 dalyje.)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už invazinių rūšių naikinimo priemonių nevykdymą.

 

3042 straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas

65.  Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas

užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

<...>

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

15

 

 

55.     Atsižvelgiant į tai, kad pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.

            Be to šiose projekto nuostatose prieš žodžius „savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

16

16

1

3

 

56.     Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje, atsakingą už duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimo ir tvarkymo organizavimą.

Be to, Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur – informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinius augalus ir grybus. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Projekto 13 (dabar 16) straipsnio 1 dalyje pateikiama tik bendra nuostata, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia duomenis apie laukinius ir augalus ir grybus – t. y. nustatoma įstaigų funkcija ir teisinis pagrindas kaupti ir tvarkyti įvairius duomenis, pvz., apie laukinių augalų ir grybų tyrimus, populiacijų pokyčius ir pan. Projekte nenustatoma, kad šie duomenys turi būti kaupiami vienoje konkrečioje institucijoje. Pvz., apie leidimų išdavimą informaciją gali kaupti Aplinkos apsaugos agentūra, apie tyrimus ir populiacijų pokyčius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar atskiros saugomų teritorijų direkcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės informacinių išteklių įstatymas taikomas tik informacinėse sistemose ir registruose kaupiamiems duomenims, tuo tarpu disponavimas apskritai duomenimis nėra minėto įstatymo reglamentavimo dalykas.

 

Dėl pastabos dalies Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais.

Įstatymo projekto 13 (dabar 16) straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad “Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Informacinės sistemos sąvoka yra apibrėžta Valstybės informacinių išteklių įstatyme. Manytina, kad LAĮ 13 str. 3 d. nuostatos yra absoliučiai aiškios ir nepalieka vietos interpretacijai.

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

16

3

 

57.    Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės informacinių sistemų steigimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektus, kurie yra rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad reikėtų papildyti Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodant konkrečią instituciją, kuri bus atsakinga už minėtų invazinių rūšių informacinės sistemos kūrimą. Manytina, kad tai bus Aplinkos ministerija, todėl reikėtų papildyti Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinant Aplinkos ministerijai funkciją patvirtinti Invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatus.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai:

1) kad šiuo metu dar nėra nuspręsta, kuri institucija – ar Aplinkos ministerija, ar jos įgaliota institucija (pvz., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar kt.) bus atsakinga už invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatų kūrimą ir tvirtinimą, ir

2) siekiant išvengti situacijų, kai būtų nepagrįstai apribota Vyriausybės kompetencija tvarkyti krašto reikalus ir optimaliai spręsti vykdomosios valdžios pertvarkymo (optimizavimo) klausimus, siūlytina nenurodyti  konkrečios institucijos, priešingu atveju, be įstatymo pakeitimo nebūtų galima daryti institucijos reformos tokia apimti, jog reikėtų keisti pavadinimą, dalį funkcijų perskirstyti ir pan. Įstatymuose konkrečių institucijų įrašymas gali riboti Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus – tvarkyti krašto reikalus ir spręsti dėl valstybinės ūkinės veiklos optimizavimo ir pokyčių vykdymo, t. y. neturėtų būti į įstatymus be pakankamo teisinio pagrindo įrašomos konkrečios valstybės institucijos, kadangi toks įrašymas ribotų galimybes vykdyti šių juridinių asmenų reorganizaciją, likvidavimą, funkcijų perskirstymą, pavadinimo keitimą ir pan. –

įstatymo projekte būtų tikslinga nenurodyti konkrečios institucijos atsakingos už invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatų kūrimą ir tvirtinimą.

 

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

18

 

 

58.     Naujos redakcijos 15 straipsnyje vartojami skirtingi terminai: „mokslo tiriamieji darbai“ (straipsnio pavadinimas ir 2 dalis), „moksliniai tyrimai“ (2 dalis ir kitos projekto nuostatos). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti terminų vartojimą.

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

10

11

 

59.     Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

10 str. 11 dalyje pakeista į „žmonių sveikatai“

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

19

 

 

60.     Vadovaujantis Rekomendacijomis, įstatymo baigiamosiose nuostatose turi būti nustatyta atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka. Tuo tarpu Naujos redakcijos 18 straipsnis reglamentuoja laukinių augalų ir grybų apsaugos ir naudojimo valstybinę kontrolę. Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Dėl pastabos dalies „Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje.

Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (LGĮ) panašaus pobūdžio pastaba nepateikta. LGĮ laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinės kontrolės nuostatos išdėstytos atskirame skirsnyje (25 str.). Dėl šios priežasties LAĮ valstybinės kontrolės nuostatos taip pat išdėstomos atskirame skirsnyje (IV skirsnis, 19 straipsnis).

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

21

1

 

61.     Naujos redakcijos 17 straipsnio dalies nuostatos „asmenys, padarę žalą laukinių augalų ir grybų naudotojams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar šio įstatymo reguliavimo dalyku yra padarytos žalos asmenims atlyginimas, o ne jų turtui ar pan.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Siūloma pakeisti į

„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą žemės savininkų, valdytojų ar naudotojų laukiniams augalams ir grybams, ar laukiniams augalams ir grybams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.“

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

 

 

 

62.     Atkreiptinas dėmesys, kad vienose Naujos redakcijos nuostatose yra vartojama formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos „mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Siūloma vartoti „mokslo ir studijų institucijos“

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

19

1

 

63.     Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 18 straipsnio 1 dalies turinį, tikslintinas Naujos redakcijos 18  straipsnio pavadinimas, po žodžio „ir“ įrašant „žodžius „jų išteklių“.

Pritarti

 

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

19

1

 

64.     Naujos redakcijos 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (vartojama daugiskaita). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

 Siūloma nepritarti pastabos daliai „Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento.“

 

Siekiant išvengti situacijų, kai būtų nepagrįstai apribota Vyriausybės kompetencija tvarkyti krašto reikalus ir optimaliai spręsti vykdomosios valdžios pertvarkymo (optimizavimo) klausimus, siūlytina nenurodyti  konkrečios institucijos, priešingu atveju, be įstatymo pakeitimo nebūtų galima daryti institucijos reformos tokia apimti, jog reikėtų keisti pavadinimą, dalį funkcijų perskirstyti ir pan. Įstatymuose konkrečių institucijų įrašymas gali riboti Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus – tvarkyti krašto reikalus ir spręsti dėl valstybinės ūkinės veiklos optimizavimo ir pokyčių vykdymo, t. y. neturėtų būti į įstatymus be pakankamo teisinio pagrindo įrašomos konkrečios valstybės institucijos, kadangi toks įrašymas ribotų galimybes vykdyti šių juridinių asmenų reorganizaciją, likvidavimą, funkcijų perskirstymą, pavadinimo keitimą ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įstatymo projekte būtų tikslinga nenurodyti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos.

 

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23

2

2

 

65.     Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“, o prieš žodžius „įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“.

Pritarti

 

3.  Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2020-04-06

 

 

 

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiame pakete yra teikiami Aplinkos ministerijos pasiūlymai atsisakyti Laukinės augalijos įstatyme šiuo metu galiojančios privačios nuosavybės teises ginančios nuostatos, numatančios (įstatymo 12 str. 1 dalis) kad: <...> Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą. <...>

 

Nepritariame tokiam pasiūlymui ir siūlome palikti esamą teisinį reguliavimą. Kad būtų aiškumas, galima patikslinti, kad nenorintys pašaliečių patekimo į jų valdas 100 m nuo jų savininkų sodybų atstumu,  žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai  turi pastatyti informacinius ženklus  apie remiantis Laukinės augalijos įstatymu nustatytus apribojimus naudoti jų valdose (jų dalyse) laukinės augalijos išteklius. Jei Savininkai informacinių ženklų neįrengia, vadinasi- patekimas yra laisvas.

 

Analogiškas teisinis reguliavimas yra, pavyzdžiui,  kaimyninėje Latvijoje, kur lankytis ir rinkti gėrybes privačiuose miškuose galima tuo atveju, jeigu miško savininkas nėra apribojęs pašaliečiams tokios teisės pastatydamas atitinkamuose plotuose perspėjančius informacinius ženklus. Tad, jei tokie ženklai nėra įrengti, patekimas yra laisvas  ir gamtos gėrybes lankytojai gali rinkti, o jei ženklai informuoja apie konkrečiai teritorijai nustatytą apribojimą, kaip numato įstatymas, jo irgi privalu lankytis.

 

Atsisakyti šios nuo 1999-06-15 galiojančio teisinio reguliavimo, šiuo nustatančio 100 metrų atstumą nuo savininkų sodybų, arčiau kurio norintys rinkti gėrybes privačiose miško valdose pašaliečiai jau turėtų gauti savininko sutikimą,  tikrai nederėtų. Juk privalu apginti savininko teises į asmens privatumą ir saugumą.

 

Tad pilnai pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-09-23 išvados Nr. XIIIP-3816 1 punktui [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/474b9910ddfa11e9a85be81119c7a8fa ]

 

Nepritarti

Argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius

2020-05-14

4

1

 

Argumentai:

Įstatymo projekto (toliau - Projektas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad laukinis augalas tai  „natūraliai augantis ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas“. Laukiniai augalai, pvz., ramunėlės, čiobreliai, kmynai ir kt., yra sodinami ir auginami žemės ūkio versle kaip vaistinė žaliava ar prieskoniai, tai reiškia, kad šio įstatymo reguliavimas palies ir žemės ūkio veikloje auginamus laukinius augalus taip pat ir laukinius grybus kaip pievagrybiai ar kreivabudės.

Pasiūlymas:

Papildyti   4 straipsnio  1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

4 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos

 ,,1. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos.“

Nepritarti

Komiteto argumentai:
Jeigu žemės ūkyje auginami čiobreliai ar kmynai, ši veikla būtų priskiriama žemės ūkio veiklai.

Įstatymas neapima ir nereglamentuoja žemės ūkio veiklos, kurią reglamentuoja kiti specialieji įstatymai, pvz., Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. (Šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio produktų gamyba“).

Pagal šį įstatymą nustatyta, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija.

Kadangi Laukinės augalijos įstatymas neapima žemės ūkio veiklos, kurios valdymas ir reguliavimas yra priskirtas ŽŪM kompetencijai, Įstatymo projekte būtų netikslinga nustatyti, kad  laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą vykdo Žemės ūkio ministerija.

2.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius

2020-05-14

4

2

4

Pasiūlymas:

Papildyti   4 straipsnio  2 dalies 4 punktą   ir jį išdėstyti taip:

,,4. suderinusi su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir  Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;“

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Taisyklės nereglamentuoja prekybos žemės ūkio produkcija – t.y. prekybos žemės ūkyje užaugintomis vaistažolėmis ar grybais, todėl šių taisyklių derinimas su ŽŪM būtų perteklinis  ir neturintis pridėtinės vertės reikalavimas.

3.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius

2020-05-14

4

2

5

Pasiūlymas:

Papildyti   4 straipsnio  2 dalies 5 punktą   ir jį išdėstyti taip:

 ,,5. Suderinusi su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija tvirtina Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą;

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas niekaip nereglamentuoja žemės ūkio veiklos, augalininkystės, žemės ūkio produktų gamybos ar perdirbimo. Šią veiklą reglamentuoja ŽŪM kompetencijai priskirti teisės aktai.

Šio tvarkos aprašo  derinimas su ŽŪM būtų perteklinis  ir neturintis pridėtinės vertės reikalavimas.

4.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius

2020-05-14

7

2

10

Argumentai:

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos  23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.

 Pasiūlymas:

Papildyti   7 straipsnio  2 dalies 10 punktą   ir jį išdėstyti taip:

 2. Naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais:

 ,, 7.. renkant riešutus, grybus,  uogas  privačioje ne miško žemėje arčiau kaip 100 m. nuo savininkų sodybų‘‘.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Nustačius, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas renkant riešutus, grybus,  uogas  privačioje  žemėje arčiau kaip 100 m. nuo savininkų sodybų,  , būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų žemėje, kuri yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama grybauti, uogauti ir rinkti riešutus, o kitų savininkų žemėje, kuri yra prie savų sodybų, jau galima būtų uždrausti grybavimą, uogavimą ar riešutavimą.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nebus įrengti informaciniai ženklai, asmuo arčiau kaip 100 m nuo sodybos renkantis grybus, uogas ar riešutus, neturi galimybės sužinoti, ar ši žemė (ar dalis jos) priklauso sodybos savininkui.

 

 Nustačius, kad riešutų rinkimui reikalingas savininko sutikimas tik tada, kai jie renkami tik arčiau kaip 100 m  nuo savininkų sodybų, gali kilti konfliktinių situacijų – pvz., kai savininkas yra pasodinęs lazdynus ne miško žemėje toliau kaip  100 m nuo savo sodybos ir, kiekvienas asmuo šiuo atveju turėtų teisę nusirinkti riešutus nuo specialiai pasodintų lazdynų, esančių toliau kaip 100 m  nuo jo sodybos.

 

5.

Seimo narė Vida Ačienė

2020-06-02

7

2

 

Argumentai:

Įstatymo projekto (toliau - Projektas) nuostatomis naikinama šiuo metu galiojanti Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad „Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą” tuo pabloginant privačios nuosavybės teisių apsaugą.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-23 išvadoje dėl Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projekto pateikė aiškų įvertinimą, kur nurodė, jog be sodybos savininko sutikimo galėtų lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus, neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktrinos.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises bei savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Teikiamame įstatymo Projekte siekiama nustatyti asmenų teisę be žemės savininko sutikimo lankytis ir naudoti laukinės augalijos išteklius privačios sodybos teritorijoje, neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas. Manoma, kad tai pažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teises į privatų gyvenimą. Problemą dėl  100 metrų indentifikavimo ribos iki savininko sodybos galima išspręsti teisiniu reguliavimu, įpareigojant savininką įrengti informacinius ženklus.

 Pasiūlymas:

Papildyti  straipsnio  2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 2. Jei žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai yra apriboję teises, įrengdami 100 m atstumu nuo savo sodybų informacinius ženklus, lankytis ir naudoti augalijos išteklius nurodytu atstumu draudžiama.

Naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais:

Nepritarti

Komiteto argumentai:

 Nustačius, kad sodybos savininkai gali uždrausti lankytis ir naudoti  augalijos išteklius 100 m iki sodybos, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų žemėje, kuri yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama  naudoti augalijos išteklius, o kitų savininkų žemėje, kuri yra prie savų sodybų, jau galima būtų naudoti augalijos išteklius.

 

Pažymėtina, kad Projekto nuostatos nereglamentuoja asmenų lankymosi jokiose teritorijose, taip pat ir teritorijose aplink sodybas ar namų valdose  – Projekto 1 straipsnio (Įstatymo paskirtis) 1 dalyje nustatoma, kad šis įstatymas reglamentuoja tik laukinių augalų ir grybų apsaugą, atkūrimą ir naudojimą.

 

Galimybė uždrausti lankymąsi  100 m atstumu nuo savo sodybų nepriklauso šio Įstatymo reguliavimo dalykui.

 

Lankymąsi atskirose teritorijose, pvz., rezervatuose, pasienyje, specialiosiose atskirų objektų apsaugos zonose, reglamentuoja kiti teisės aktai.

Galimybė uždrausti  lankymąsi  100 m atstumu nuo savo sodybų taip pat prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatoms , kad lankymasis miške yra laisvas.

 

Pateiktame pasiūlyme nėra aišku, kokias teises yra apriboję žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai.

Iš pateikto pasiūlymo nėra aišku (neaptarta), ar užtektų vieno informacinio ženklo,  ar reikėtų jų daugiau, ir kokiu atstumu, ir kokiose vietos jie turėtų būti pastatomi. Augalijos išteklius naudojantis asmuo  negalėtų pamatyti vieno informacinio ženklo, jeigu jis įrengtas kitoje sodybos pusėje.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai

5.      Eil.

6.      Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas

2020-04-10

 

 

 

 

Grąžinti Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą  (Nr. XIIIP-3816) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad projekto nuostatos nesuderintos su kitomis institucijomis (Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Nepritarti

Siūloma įstatymą tobulinti Seime

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas:  Pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Aplinkos apsaugos komitetas

2020-06-03

 

2

 

 

 

Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas

 

Pasiūlymas:

Siūloma patikslinti  2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816 (2).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                          Juozas Imbrasas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė