LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
NR. VIII-1436 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTAS (XIIIP-4006(2)) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2020-05-06 Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnieji patarėjai Viktorija Staugaitytė ir Pranas Žukauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-04				1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį, be kita ko, diplomato pareigas. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų. Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas dirbti diplomatinėje tarnyboje (9 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję diplomatų pareigas ir norėję likti dirbti diplomatinėje tarnyboje, arba ketinę ateityje stoti į diplomatinę tarnybą, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas. Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas. Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai. Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Paminėtina, kad vertinamu projektu į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas, tačiau šie siūlymai vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše, o Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-05-04

1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį, be kita ko, diplomato pareigas. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).

Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.

Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas dirbti diplomatinėje tarnyboje (9 straipsnio 1 dalis).

Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję diplomatų pareigas ir norėję likti dirbti diplomatinėje tarnyboje, arba ketinę ateityje stoti į diplomatinę tarnybą, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.

Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.

Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai. Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus diplomato pareigas, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.

Paminėtina, kad vertinamu projektu į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą taip pat siūloma įtraukti savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario pareigas, tačiau šie siūlymai vertintini kitaip nei siūlymas į šį sąrašą įtraukti diplomato pareigas, nes meras yra savivaldybės tarybos narys, taigi šios pareigos visada buvo aptariamame sąraše, o Europos Parlamento nario pareigų savanoriško asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo laikotarpiu Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl prisipažinę asmenys negalėjo įgyti jokių su šiomis pareigomis susijusių lūkesčių.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė