Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 170

STENOGRAMA

 

2022 m. gegužės 17 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS

 

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me ge­gu­žės 17 die­nos va­ka­ri­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis. Yra žmo­nių, ku­rie lau­kia re­gist­ra­ci­jos kaip Ka­lė­dų. Tas yra ge­rai.

 

14.00 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Šim­kaus pra­ne­ši­mas apie Lie­tu­vos ekonomi­nę si­tu­a­ci­ją bei Lie­tu­vos ban­ko veik­lą už­tik­ri­nant fi­nan­si­nį ša­lies sta­bi­lu­mą

 

Šia pa­ki­lia re­gist­ra­ci­jos gai­da mes pra­de­da­me va­ka­ri­nį po­sė­dį, kur yra dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas, tai yra, taip sa­ko­ma, Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Ja­me da­ly­vau­ja ne tik Vy­riau­sy­bės na­riai, bet ir Sei­mui pa­val­džių įstai­gų va­do­vai. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas G. Šim­kus pas mus sve­čiuo­se. Kvie­čiu ger­bia­mą val­dy­bos pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną. Jis tu­ri  tam tik­rą pre­zen­ta­ci­ją apie eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų sek­to­riaus ap­žval­gą. Iš vi­so tam yra skir­tas pus­va­lan­dis. Vi­sa li­ku­si da­lis, ku­ri ne­bus pri­sta­ty­mo me­tu iš­nau­do­ta, bus skir­ta jū­sų klau­si­mams. Pra­šom, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ga­li­te kal­bė­ti. Pra­šom.

G. ŠIMKUS. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke ir ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Dė­ko­ju už ga­li­my­bę ap­žvelg­ti ša­lies eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją bei Lie­tu­vos ban­ko veik­lą už­tik­ri­nant fi­nan­si­nį ša­lies sta­bi­lu­mą. Tau­py­da­mas jū­sų lai­ką, aš kon­cen­truo­siuo­si bū­tent į tuos as­pek­tus, ku­rie, mū­sų nuo­mo­ne, ak­tu­a­liau­si bū­tent šiuo eko­no­mi­nės rai­dos eta­pu.

No­riu pra­dė­ti nuo pi­ni­gų po­li­ti­kos. Nors ne­re­tai ši te­ma lik­da­vo eko­no­mi­nių dis­ku­si­jų pa­raš­tė­se, prie­mo­nės, ku­rias tai­kė eu­ro sis­te­ma ir jos na­rys Lie­tu­vos ban­kas, į eko­no­mi­ką įlie­jo mi­li­jar­dus, tie­sio­giai pri­si­dė­ju­sius ir prie mū­sų ša­lies ūkių gy­vy­bin­gu­mo. O su­si­dū­rus su COVID-19 pan­de­mi­jos pa­sek­mė­mis ska­ti­ni­mo po­rei­kis bu­vo itin di­de­lis ir tai­ky­tų prie­mo­nių mas­tas reikš­min­gai pa­di­din­tas. Per­nai ir šių me­tų pra­džio­je, nors ir ma­žes­ne gry­nų­jų tur­to pir­ki­mo ap­im­ti­mi, šios pro­gra­mos bu­vo vyk­dy­tos ir to­liau.

Klau­si­mas yra, ką Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko pi­ni­gų po­li­ti­ka reiš­kė prak­tiš­kai mums, Lie­tu­vai? Pir­miau­sia tai že­mas pa­lū­ka­nų nor­mas ir pi­ges­nį sko­li­ni­mą­si. Bū­tent dėl pi­ni­gų po­li­ti­kos prie­mo­nių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė iš­leis­da­ma ob­li­ga­ci­jas nuo 2020 me­tų ko­vo mė­ne­sio su­tau­pė per 30 mln. eu­rų, o per vi­są ob­li­ga­ci­jų ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­pį ši su­ma tu­rė­tų vir­šy­ti 600 mln. eu­rų. Pi­ges­niu sko­li­ni­mu­si ne­tie­sio­giai ga­lė­jo nau­do­tis įmo­nės ir fi­zi­niai as­me­nys. Mū­sų ver­ti­ni­mu, tei­gia­mas pi­ni­gų po­li­ti­kos po­vei­kis ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mui per­nai sie­kė 0,5 pro­cen­ti­nio punk­to ir šiais me­tais po­vei­kis bus pa­na­šaus ly­gio. Tai, kas pa­sa­ky­ta, api­ben­drin­tai pa­sa­ky­čiau taip: Lie­tu­vos ban­kas, tai­ky­da­mas Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko pi­ni­gų po­li­ti­kos prie­mo­nes, reikš­min­gai pri­si­dė­jo prie ša­lies fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mo už­tik­ri­ni­mo ir ša­lies eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo po COVID-19 pan­de­mi­jos.

Ki­tas na­tū­ra­lus klau­si­mas: ko­kia to­liau pi­ni­gų po­li­ti­ka? Po COVID-19 pan­de­mi­jos smū­gio at­si­ga­vus eu­ro zo­nos eko­no­mi­kai ir sie­kiant vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu in­flia­ci­ją grą­žin­ti link už­si­brėž­tų 2 % tiks­lo, vyk­do­ma pi­ni­gų po­li­ti­kos nor­ma­li­za­ci­ja ir ma­ži­na­ma ska­ti­ni­mo ap­im­tis, kad stai­gūs po­ky­čiai ne­pa­blo­gin­tų fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gų rin­ko­se, kad ne­bū­tų per­tek­liš­kai ap­ri­bo­ta vi­su­mi­nė pa­klau­sa. Pi­ni­gų po­li­ti­kos nor­ma­li­za­ci­ja yra įgy­ven­di­na­ma pa­laips­niui. Tai pa­sa­ky­ti­na tiek apie tur­to pir­ki­mo pro­gra­mas, tiek ir apie pa­lū­ka­nų nor­mų ap­lin­kos kei­ti­mą. Ži­no­me, kad Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko vyk­do­ma tur­to pir­ki­mo pro­gra­ma bus už­baig­ta tre­či­ą­jį ket­vir­tį, ma­nau, ji tu­rė­tų bū­ti už­baig­ta tre­čio­jo ket­vir­čio pra­džio­je ir taip at­ver­tas ke­lias pra­dė­ti kel­ti ba­zi­nes pa­lū­ka­nų no­rmas ir kop­ti iš nei­gia­mų pa­lū­ka­nų nor­mų te­ri­to­ri­jos.

Apie eko­no­mi­ką. Ke­li lig­šio­li­nės rai­dos fak­tai ir ke­lios at­ei­ties įžval­gos, bet prieš tai grei­tas žvilgs­nis at­gal. Ver­ti­nant Lie­tu­vos eko­no­mi­ką iki Ru­si­jos ag­re­si­jos bu­vo aki­vaiz­dus, to­ly­gus Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas. Spar­čia plėt­ra pa­si­žy­mė­jo į eks­por­tą orien­tuo­ti sek­to­riai, ir svar­bi ži­nu­tė čia yra tai, kad au­gi­mas ne­bu­vo nu­lem­tas vie­no ar ki­to pa­vie­nio eko­no­mi­kos sek­to­riaus, bet au­gi­mo ten­den­ci­ja bu­vo ste­bi­ma įvai­rio­se veik­lo­se. Į vi­daus pa­klau­są orien­tuo­ti sek­to­riai taip pat lai­kė­si tva­riai, nors ver­žliai ne­au­go, bet ir ne­kri­to.

Kaip šias ten­den­ci­jas pa­veiks Ru­si­jos ag­re­si­ja Uk­rai­no­je ir griež­ti­na­mos at­sa­ko­mo­sios sank­ci­jos? Tie­sio­gi­nis po­vei­kis yra ne­abe­jo­ti­nas, jis bus, ta­čiau nei­gia­mą, to­kią di­de­lę įta­ką švel­ni­na dvi ap­lin­ky­bės. Pir­ma, Lie­tu­va, Lie­tu­vos ver­slas iš­mo­ko pa­mo­kas, san­ty­kiai su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja yra reikš­min­gai pa­si­kei­tę ir ge­ro­kai ma­žiau in­ten­sy­vūs ne­gu prieš de­šimt­me­tį, eks­por­to struk­tū­ro­je Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja ne­vir­ši­ja kar­tu su­dė­jus 15 %. Čia no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į an­trą da­ly­ką. Tuo­se 15 % do­mi­nuo­ja re­eks­por­tas. Jis su­ku­ria san­ty­ki­nai ma­žiau pri­dė­ti­nės ver­tės, tai­gi ir pra­ra­di­mai šio­je sri­ty­je bū­tų ge­ro­kai la­biau ri­bo­ti. Be abe­jo, tai da­rys nei­gia­mą įta­ką trans­por­to, lo­gis­ti­kos pa­slau­gų sek­to­riams, jei­gu šie ne­ras al­ter­na­ty­vos. De­ja, bet dėl ka­ro su­ma­žė­jo, ti­kiuo­si, kad lai­ki­nai, ti­kiu, kad lai­ki­nai, eks­por­to ap­im­tys į Uk­rai­ną, tie­sa, ne­bu­vo di­de­lės, bet šia­me eks­por­te vy­ra­vo bū­tent lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kės, tad nei­gia­mas po­vei­kis taip pat bus pa­tir­tas. Ne­iš­ven­gia­mai mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka pa­tirs ne­tie­sio­gi­nį ka­ro po­vei­kį, pa­si­reiš­kian­tį skir­tin­gais ka­na­lais. Tai ir tvy­ran­tis ne­apib­rėž­tu­mas, stab­dan­tis in­ves­ti­ci­jas, įtam­pa ener­gi­jos ir ža­lia­vų rin­ko­se, są­ly­go­jan­ti in­flia­ci­jos pa­ū­mė­ji­mą, im­por­tuo­ja­mų ža­lia­vų trū­ku­mas, su­ke­lian­tis sun­ku­mų pra­mo­nei ir sta­ty­bos pra­mo­nei, ki­tų Lie­tu­vos eks­por­to part­ne­rių eko­no­mi­kų lė­tes­nis au­gi­mas, be abe­jo, ri­bo­sian­tis ir Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jų au­gi­mą.

Kaip šių fak­to­rių vi­su­ma ga­lė­tų pa­veik­ti eko­no­mi­ką prog­no­zuo­ja­mu lai­ko­tar­piu? Pas­ta­rą­jį kar­tą ga­li­mus eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jus pri­sta­tė­me ko­vą. Si­tu­a­ci­ja nuo to lai­ko kei­tė­si taip spar­čiai, kad da­bar de­ta­liai ap­tar­ti šiuos ro­dik­lius ne­bū­tų pras­min­ga. Ar­ti­miau­sias prog­no­zes pri­sta­ty­si­me ly­giai po mė­ne­sio, bet šian­die­ną jau tu­ri­me duo­me­nų, de­ja, jau su­tei­kian­čių pa­grin­dą teig­ti, kad ko­vą iden­ti­fi­kuo­tos ri­zi­kos pa­si­tvir­ti­na, apie tai sig­na­li­zuo­ja ir smu­kę pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­liai, pa­bran­gu­sios ža­lia­vos ir ener­gi­jos iš­tek­liai, au­gan­ti pre­kių ir pa­slau­gų sa­vi­kai­na, ge­le­žin­ke­lių, uos­tų, ki­tų įmo­nių pa­ti­ria­mi sun­ku­mai. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka vys­to­si ma­žiau pa­lan­kiai, nei ti­kė­ta­si ko­vą, o BVP prog­no­zės, de­ja, bus per­žiū­ri­mos že­myn, tai jau yra aki­vaiz­du.

Ki­ta ver­tus, bent kol kas šo­ko ar juo­lab di­des­nio šo­ko sce­na­ri­jaus iš­ven­gė­me. Ma­to­te, pa­veiks­le tai pa­teik­ta. Mes si­mu­lia­vo­me tam tik­rus jaut­ru­mo tes­tus: kas bū­tų, jei­gu bū­tų pra­ras­ta du treč­da­liai eks­por­to į Ru­si­ją, Uk­rai­ną ir Bal­ta­ru­si­ją, kas bū­tų, jei­gu bū­tų pra­ras­ta. Vis dėl­to šie sce­na­ri­jai taip pat ne­si­pil­do, ti­kė­ti­na, kad au­gi­mas šiais me­tais bus, bet lė­tes­nis, au­gi­mas ne­kris iki nu­lio, mes aug­si­me, bet lė­čiau, ne­gu ma­nė­me ko­vo mė­ne­sį. Be­je, va­kar bu­vo at­nau­jin­tos eko­no­mi­nės rai­dos prog­no­zės Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je, jos bu­vo pa­skelb­tos. De­ja, ir ši ins­ti­tu­ci­ja mū­sų eko­no­mi­kai nu­ma­to pra­stes­nį sce­na­ri­jų, šiais me­tais bus 1,7 % au­gi­mas.

Ki­tas pas­ta­ro­jo me­to eko­no­mi­kos skau­du­lys, ir ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir dau­ge­ly­je vals­ty­bių, yra spar­ti in­flia­ci­ja, ker­tan­ti per gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią. Su­pran­ta­ma, kad in­flia­ci­jos prog­no­zes taip pat gau­bia ne­apib­rėž­tu­mas, ne­tik­ru­mas bei kom­plek­sas veiks­nių, ga­lin­čių tą in­flia­ci­ją pa­veik­ti. Bet tai, kas aiš­ku, in­flia­ci­niai pro­ce­sai Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je yra nu­lem­ti pa­siū­los pu­sės veiks­nių. Pra­ėju­siais me­tais in­flia­ci­jos dai­gus ska­ti­no su at­si­ga­vi­mu po COVID-19 pan­de­mi­jos su­si­ję pro­ce­sai – stip­ri pa­klau­sa ir pas­kui ją ne­spė­jan­ti pa­siū­la, trans­por­to, tie­ki­mo trik­džiai ir pa­na­šiai, o pas­ta­ruo­ju me­tu itin ryš­kus ge­o­po­li­ti­kos vaid­muo. Vi­sų pir­ma ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos, pa­grin­di­nis in­flia­ci­ją kurs­tan­tis veiks­nys, šie­met di­dins elek­t­ros, gam­ti­nių du­jų, ši­lu­mos bei de­ga­lų kai­nas. Dėl ka­ro prieš Uk­rai­ną sank­ci­jų, pre­ky­bos, tie­ki­mo gran­di­nių trik­džių, au­gant pa­sau­li­nėms mais­to ža­lia­vų, trą­šų ir pa­ša­rų kai­noms, mais­to pre­kės šiais me­tais brangs taip pat spar­čiau, ne­gu ma­nė­me anks­čiau. Tie­ki­mo gran­di­nių trik­džiai kar­tu su brangs­tan­čio­mis ža­lia­vo­mis di­dins pra­mo­nės pre­kių kai­nas, dėl itin spar­taus be­si­tę­sian­čio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo spar­čiai di­dės pa­slau­gų kai­nos Lie­tu­vo­je.

Api­ben­dri­nant, dėl ge­o­po­li­ti­nių veiks­nių ti­kė­ti­nas ža­lia­vų ir mais­to bran­gi­mas, tie­ki­mo trik­džiai in­flia­ci­jos prog­no­zes ko­re­guos aukš­tyn. Yra ri­zi­kos, kad in­flia­ci­ją ga­li pa­kurs­ty­ti ir įsi­su­ku­si kai­nų, at­ly­gi­ni­mų spi­ra­lė, jei tiks­liau, at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas ne tik dėl dar­buo­to­jų trū­ku­mo Lie­tu­vo­je ar­ba tam tik­rų kva­li­fi­ka­ci­jų dar­buo­to­jų trū­ku­mo, bet ir dėl to, kad au­ga pa­čios kai­nos.

Ap­ta­riant me­ti­nės in­flia­ci­jos kai­tą, ji­nai tu­ri tą kup­rą. Ma­nau, kad mes esa­me kaž­kur ties tos kup­ros vir­šu­mi ir ant­ro­je me­tų pu­sė­je me­ti­nės in­flia­ci­jos tem­pas tu­rė­tų leis­tis že­myn. Že­myn in­flia­ci­ją pa­spaus­ti ga­lė­tų dėl ge­o­po­li­ti­nės si­tu­a­ci­jos pra­stė­jan­tys ver­slo ir gy­ven­to­jų lū­kes­čiai, taip pat ener­gi­jos kai­nų au­gi­mo slo­pi­na­ma ki­tų pre­kių ir pa­slau­gų pa­klau­sa.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, trum­pai apie fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo si­tu­a­ci­ją. Čia ga­lė­čiau pa­si­džiaug­ti, kad, su­si­dū­rus su pan­de­mi­ja, o ne­tru­kus ir su Ru­si­jos ag­re­si­jos su­kel­tais ne­apib­rėž­tu­mais, mū­sų fi­nan­sų sis­te­ma pa­de­monst­ra­vo ge­rą pa­si­ren­gi­mą ir at­spa­ru­mą šo­kams. Tai pa­tvir­ti­na vi­si pa­grin­di­niai veik­los ro­dik­liai. Per­nai jau ma­tė­me aki­vaiz­džiai iš­au­gu­sį fi­nan­sa­vi­mo­si po­rei­kį, ku­ris bu­vo anks­čiau pri­slo­pęs, ypač iš ver­slo. Tuo pa­čiu me­tu ma­tė­me ir di­des­nį ban­kų no­rą sko­lin­ti bei, su­stip­rė­jus kon­ku­ren­ci­jai, ma­žė­jan­čias pa­lū­ka­nų nor­mas. Ak­ty­viau sko­lin­ta ir šių me­tų pra­džio­je, o pa­sko­lų įmo­nėms port­fe­lis jau yra pa­sie­kęs iki­pan­de­mi­nį ly­gį.

Mes, Lie­tu­vos ban­kas, nuo­sek­liai ir kryp­tin­gai sie­kia­me ska­tin­ti al­ter­na­ty­vių fi­nan­sa­vi­mo­si šal­ti­nių kon­ku­ren­ci­ją. Ver­slo ak­re­di­ta­vi­mo seg­men­te sko­los ver­ty­bi­niais po­pie­riais fi­nan­suo­ta su­ma ūg­te­lė­jo treč­da­liu, kre­di­to uni­jų pa­sko­lo­mis – 50 %. Ko­ne tri­gu­bai šok­te­lė­jo ir ver­slo fi­nan­sa­vi­ma­sis per su­telk­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo plat­for­mas. Ma­no­me, kad jau ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je, dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­ky­čių at­si­ve­riant ga­li­my­bėms kon­ku­ruo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ko­je, šis rin­kos seg­men­tas ver­slui su­teiks dar dau­giau fi­nan­sa­vi­mo­si ga­li­my­bių.

Pa­sko­lų gy­ven­to­jams seg­men­te ypač spar­čiai au­go būs­to pa­sko­lų port­fe­lis. Vė­liau­siais duo­me­ni­mis, jo me­ti­nis au­gi­mas bu­vo dau­giau ne­gu 12 % – iš es­mės bu­vo spar­čiau­sias nuo 2009 me­tų ir be­ne di­džiau­sias eu­ro zo­no­je, o tai ver­čia mus šią rin­kos da­lį, šią sko­li­ni­mo­si da­lį ste­bė­ti itin aky­lai.

Ati­džiau pa­žvel­gęs į ša­lies būs­to rin­ką iš­skir­čiau ke­lis da­ly­kus. Pir­mas da­ly­kas. Ak­ty­vu­mo stab­te­lė­ji­mas po Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną, pa­siū­los trik­džiai, ku­rie su­stip­rė­jo vėl­gi po Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną, ir to­liau te­be­si­tę­sian­tis spar­tus kai­nų au­gi­mas. Me­ti­nis jų au­gi­mo tem­pas pa­sie­kė be­veik 20 % ir bu­vo di­džiau­sias nuo 2008 me­tų. Ki­taip ta­riant, mes ma­to­me, kad būs­to kai­nos yra per­ver­tin­tos. Mū­sų skai­čia­vi­mu, jos yra per­ver­tin­tos 9 %. Kai­noms tols­tant nuo eko­no­miš­kai pa­grįs­tų ver­čių di­dė­ja kai­nų ko­rek­ci­jos ri­zi­ka, to­dėl šie­met pra­dė­jo­me tai­ky­ti tiks­li­nes pre­ven­ci­nes prie­mo­nes, nu­tai­ky­tas į an­trą ir pas­kes­nes būs­to pa­sko­las, ku­rios bu­vo ėmu­sios kel­ti su­si­rū­pi­ni­mą. Taip pat su­stip­ri­no­me ban­kų ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mus bū­tent būs­to pa­sko­lų port­fe­liui. Įver­ti­no­me ir Ru­si­jos ag­re­si­jos Uk­rai­no­je po­vei­kį Lie­tu­vos būs­to rin­kai. Nors pa­ste­bė­jo­me tam tik­rą re­zer­va­ci­jų par­da­vi­mo su­ma­žė­ji­mą pir­mi­nė­je būs­to rin­ko­je pir­mais mė­ne­siais po ag­re­si­jos, po in­va­zi­jos pra­džios, bet kol kas ta įta­ka ri­bo­ta, re­zer­va­ci­jų skai­čius taip pat at­si­sta­tė ir la­biau­siai po­vei­kis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je yra jun­ta­mas pa­siū­los pu­sė­je. Ka­ras ke­lia iš­šū­kių sta­tant tiek nau­jus būs­tus, tiek vys­tant sta­ty­bos in­fra­struk­tū­ri­nius pro­jek­tus, spar­čiai au­ga sta­ty­bos me­džia­gų kai­nos, ga­li kil­ti tie­ki­mo gran­di­nių trik­džių, už­si­tę­sę sta­ty­bų ter­mi­nai. Čia rei­kia ieš­ko­ti spren­di­mų.

Lie­tu­vos ban­kas, įgy­ven­din­da­mas jam su­teik­tą mak­rop­ru­den­ci­nį man­da­tą ir už­tik­rin­da­mas fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mą, jau tai­ko vi­są rin­ki­nį kre­di­to­rių ir be­si­sko­li­nan­čių­jų at­spa­ru­mą sau­gan­čių prie­mo­nių. Įvai­riais pjū­viais esa­me apie tai daug kal­bė­ję ir pri­sta­tę vie­šai. Da­bar ne­si­lei­siu į de­ta­les, bet, ži­no­ma, jei­gu bus klau­si­mų, aš mie­lai į juos at­sa­ky­siu.

Tai­gi šian­dien ver­tin­da­mi ša­lies eko­no­mi­kos būk­lę drą­siai ga­li­me teig­ti, kad at­rem­ti iš­šū­kius jai sėk­min­gai pa­dė­jo ir iš­ban­dy­mus at­lai­kęs fi­nan­sų sek­to­rius. Da­bar trum­pai apie jį. Vi­sų pir­ma, apie di­džiau­sią mū­sų sek­to­riaus da­lį – ban­ki­nę sis­te­mą. Jei la­bai trum­pai, vie­nu sa­ki­niu api­bū­din­čiau taip – ban­kų sis­te­ma vei­kia už­tik­rin­tai ir pa­ti­ki­mai, vys­to­si tva­riai, kre­di­tuo­ja ver­slą ir gy­ven­to­jus. O šį tei­gi­nį pa­tvir­ti­na tiek įmo­nių, fi­zi­nių as­me­nų au­gan­tis pa­sko­lų port­fe­lis, tiek ir ge­rė­jan­ti jo ko­ky­bė, taip pat la­bai ge­ri ati­ti­kties prie­žiū­ri­niams rei­ka­la­vi­mams ro­dik­liai.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas. Daž­nai gal­vo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je vei­kia 2,5 ban­ko, iš tik­rų­jų ne. Šiuo me­tu ban­ko ar­ba spe­cia­li­zuo­to ban­ko li­cen­ci­ją tu­ri 13 ban­kų ir dar 6 ban­kai vei­kia kaip už­sie­nio ban­kų fi­lia­lai. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad čia kal­bu ne apie po­pie­ri­nes li­cen­cijas. Vi­si li­cen­ci­ją ga­vę ban­kai vyk­do re­a­lią ban­ki­nę veik­lą, iš­sky­rus du, ku­rie ruo­šia­si šiai veik­lai. Mū­sų tiks­las li­cen­ci­ja­vi­mo pro­ce­se nė­ra sta­tis­ti­ka, tu­rė­ti kuo dau­giau li­cen­ci­jų ban­kams. Tiks­las yra ko­ky­bė, re­a­li ban­ki­nė veik­la, pa­grįs­ta re­a­liais au­gi­mo pla­nais ir pa­slau­go­mis, pri­ei­na­mo­mis ša­lies gy­ven­to­jams, ša­lies vi­suo­me­nei, ir, ži­no­ma, ke­lio už­kar­dy­mas žai­dė­jams, ku­rie ne­pa­gei­dau­ja­mi rin­ko­je dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sų.

Mes pri­pa­žįs­ta­me, kad sek­to­rius kon­cen­truo­tas – ke­tu­ri di­džiau­si ban­kai už­ima reikš­min­gą rin­kos da­lį, ta­čiau le­dai pa­ju­dė­jo. Per pas­ta­ruo­sius me­tus, ke­le­tą me­tų, nau­jo­kai po tru­pu­tį di­di­na sa­vo rin­kos da­lį. Jiems įsi­tvir­tin­ti rei­kės lai­ko, ta­čiau žvel­giant į to­les­nę per­spek­ty­vą net ir ne­di­de­li žings­niai tei­sin­ga kryp­ti­mi ar­ti­na link tiks­lo, tai yra di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos ban­kų seg­men­te ir fi­nan­sų sek­to­riu­je pla­či­ą­ja pras­me.

PIRMININKAS. Pra­šy­čiau, pir­mi­nin­ke, jau ju­dė­ti prie pri­sta­ty­mo pa­bai­gos, jei­gu ga­li­ma.

G. ŠIMKUS. Ge­rai. Apie kre­di­to uni­jų sek­to­rių. Bu­vo at­lik­ta re­for­ma ir sek­to­rius yra ge­ro­kai su­stip­rė­jęs. Ga­liu pa­žy­mė­ti, kad yra ir to­li­mes­nių po­ky­čių, ypač su­si­ju­sių su ka­pi­ta­lo struk­tū­ros ir ka­pi­ta­lo pri­ei­na­mu­mo stip­ri­ni­mu, po­rei­kis. Dis­ku­tuo­ja­me su sek­to­riu­mi ir ne­abe­jo­ju, kad at­ei­ty­je tu­rė­si­me ir tei­sė­kū­ros siū­ly­mų.

No­rė­čiau pa­lies­ti ka­pi­ta­lo rin­ką ir jos au­gi­mą. Tai dar vie­nas ele­men­tas, ku­ris itin svar­bus sie­kiant di­des­nės kon­ku­ren­ci­jos ir ge­res­nio eko­no­mi­kos fi­nan­sa­vi­mo pri­ei­na­mu­mo. Čia įžvel­gia­me di­de­lį, de­ja, vis dar ne­pa­kan­ka­mai iš­nau­do­tą po­ten­cia­lą. Lie­tu­vos ban­kas, kon­sul­tuo­da­ma­sis su su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir įver­ti­nęs rin­kos po­rei­kius, pa­ren­gė ka­pi­ta­lo rin­kos plėt­ros pla­ną, ku­rį ne­tru­kus pra­dė­si­me įgy­ven­din­ti. Siū­ly­si­me kom­plek­si­nius spren­di­mus, ku­riems įgy­ven­din­ti pri­reiks ir tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo pa­kei­ti­mo, mo­kes­ti­nės ap­lin­kos to­bu­li­ni­mo, efek­ty­vių veiks­mų ir re­zul­ta­tų fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo sri­ty­je. Be abe­jo, dirb­si­me su sa­vo steik­hol­de­riais, tai yra Lie­tu­vos ban­kas, rin­ka, Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jos ir, be abe­jo, Sei­mas, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas.

Pra­lei­džiu po­vei­kį fi­nan­sų sis­te­mai. Tie­sio­gi­nis po­vei­kis yra ga­na ne­di­de­lis, tur­būt taip api­ben­drin­siu. Ver­ti­na­me ir ne­tie­sio­gi­nį po­vei­kį. Ša­ly­je tu­ri­me ne­ma­žai ver­slų, daž­niau­siai su­si­ju­sių su ga­my­ba ir trans­por­tu, ku­riuos te­be­vei­kia Ru­si­jos ag­re­si­jos Uk­rai­no­je eko­no­mi­niai pa­da­ri­niai. Bet mū­sų ana­li­zė ro­do, kad pa­sko­los to­kioms, tai yra tie­sio­giai vei­kia­moms, įmo­nėms su­da­ro treč­da­lį vi­sų ban­kų port­fe­lių. Jei­gu ši­tų įmo­nių būk­lė fi­na­le vis dėl­to su­pras­tė­tų, ban­kuo­se kre­di­to ri­zi­ka ga­lė­tų iš­aug­ti. Mes tą ver­ti­na­me kaip tam tik­rą ri­zi­kos veiks­nį ir jį aky­lai ste­bi­me.

Ne ­ma­žiau svar­bu: Ru­si­jos ag­re­si­jos kon­teks­te dar la­biau stip­rė­ja ko­vos su pi­ni­gų plo­vi­mu ir te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mu as­pek­tas. Ėmė­mės prie­mo­nių, kad už­kirs­tu­me ke­lią su Ru­si­ja sie­ja­moms ben­dro­vėms ir as­me­nims nau­do­tis Lie­tu­vos fi­nan­sų rin­ka. Ban­dy­mams apei­ti sank­ci­jas kom­pro­mi­sų čia tik­rai ne­bus ir ne­da­ry­si­me. Tai raš­tu pri­mi­nė­me kiek­vie­nam fi­nan­sų rin­kos da­ly­viui. Ana­li­zuo­ja­me ir ver­ti­na­me, kaip fi­nan­sų rin­kos da­ly­viai įgy­ven­di­na sank­ci­jas, koks yra ši­tos sis­te­mos efek­ty­vu­mas.

Dar pas­ku­ti­nis da­ly­kas, jei­gu lei­si­te, apie mo­kė­ji­mo rin­ką. Dau­giau nei 80 % pre­ky­bos ir mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių ma­žų ir vi­du­ti­nių įmo­nių, taip pat ir re­gio­nuo­se, su­tei­kia ga­li­my­bę at­si­skai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis. Kei­čia­si gy­ven­to­jų mo­kė­ji­mo įpro­čiai, elek­tro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis at­si­skai­to­ma vis daž­niau, ta­čiau Lie­tu­vo­je ne­blės­ta ir sim­pa­ti­jos gry­nie­siems pi­ni­gams. Kad ir ko­kia bū­tų gry­nų­jų pa­klau­sa, Lie­tu­vos ban­ko už­da­vi­nys yra ap­rū­pin­ti gy­ven­tojus, ver­slą ir vi­są eko­no­mi­ką gry­nai­siais pi­ni­gais, už­tik­rin­ti jų pri­ei­na­mu­mą. To siek­da­mi, kon­struk­ty­viai ben­dra­dar­biau­da­mi ir mo­ty­vuo­ti dar­bo su Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tu, su­tel­kė­me fi­nan­sų rin­kos da­ly­vius dia­lo­gui, ku­rio re­zul­ta­tas – pa­si­ra­šy­tas sep­ty­nių fi­nan­sų ir kre­di­to įstai­gų įsi­pa­rei­go­ji­mas pa­dvi­gu­bin­ti vie­to­vių, tai yra bū­tent vie­to­vių re­gio­nuo­se, mies­tų ir mies­te­lių, kur ga­li­ma iš­si­gry­nin­ti pi­ni­gus, skai­čių. Tiks­liau, pa­sta­ty­ti šim­te mies­tų ir mies­te­lių ban­ko­ma­tus. Ste­bi­me šį pro­ce­są ir šian­dien ga­li­me kon­sta­tuo­ti, kad pro­jek­tas sėk­min­gai ju­da į prie­kį, da­lis ban­ko­ma­tų jau įreng­ta. Iš ban­kų esa­me ga­vę pa­tvir­ti­ni­mą, kad vi­si su­pla­nuo­ti ban­ko­ma­tai bus įreng­ti iki Žo­li­nių.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ačiū jums už pri­sta­ty­mą. Aš pa­pra­šy­siu, kad ar­ba per Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą, ar­ba per Sek­re­to­ria­tą jū­sų me­džia­ga pa­siek­tų Sei­mo na­rius, kad mes tu­rė­tu­me ją, jei­gu ga­lė­tu­mė­te pa­si­da­lin­ti. O da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis pa­gal Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio tvar­ką klau­si­mą už­duo­da V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš jū­sų op­ti­miz­mo tik­rai ne­at­im­si ir pra­ne­ši­muo­se tai ma­ty­ti. Bet aš no­rė­čiau už­duo­ti du klau­si­mus.

Jūs kaip tik sa­vo me­džia­go­je pa­mi­nė­jo­te, kad val­do­te 7 mlrd. vals­ty­bės tur­tą. Yra po­sa­kis: ne­ga­li­ma kiau­ši­nių lai­ky­ti vie­no­je pin­ti­nė­je, dėl sau­gu­mo. Tai kiek pro­cen­tų šio port­fe­lio jūs lai­ko­te do­le­ri­nė­je rin­ko­je, jei­gu ži­no­te to­kių, ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti ar­ba vė­liau pa­teik­ti tą at­sa­ky­mą.

Ir ki­ta si­tu­a­ci­ja. Kaip jūs ver­ti­na­te Eu­ro­pos po­li­ti­ką: Cen­tri­nis Ban­kas pri­ve­dė Eu­ro­pos eko­no­mi­ką prie ša­cho ir ma­to. Ko­dėl? Be­sai­kis tuš­čių pi­ni­gų spaus­di­ni­mas su­kė­lė di­džiu­lę in­flia­ci­ją, o da­bar pla­nuo­ja­mas pa­lū­ka­nų di­di­ni­mas su­griau­na ki­tą pu­sę. Tiems, ku­rie pa­si­sko­li­no, teks la­bai bran­giai už tai mo­kė­ti. Kaip ma­no­te, įver­tin­ki­te ne op­ti­mis­ti­ne gai­da, o re­a­lis­ti­ne, ko­kios ga­li bū­ti pa­sek­mės ir kur mes su tuo nu­ei­si­me. Kaip tą ša­chą ir ma­tą iš­spręs­ti?

G. ŠIMKUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš tiks­lios sta­tis­ti­kos, port­fe­lio struk­tū­ros, da­bar po ran­ka ne­tu­riu, bet taip, jūs esa­te tei­sus, da­lis tur­to, val­do­mo Lie­tu­vos ban­ko, yra lai­ko­ma do­le­riais, de­no­mi­nuo­tais do­le­riais, bet ne tik do­le­riais, eu­rais ir ki­to­mis va­liu­to­mis, tarp jų ir Ja­po­ni­jos je­no­mis. Tai da­ro­ma ne šiaip sau, nes tiks­las yra ne in­ves­tuo­ti, ne tik pa­tir­ti iš vie­no ar ki­to port­fe­lio grą­žą, bet už­tik­rin­ti šių fi­nan­si­nių in­ves­ti­ci­jų sau­gu­mą, ge­ne­ruo­jant mak­si­ma­lią grą­žą. To­dėl ir port­fe­lis yra in­ves­tuo­ja­mas į skir­tin­gas va­liu­tas, skir­tin­gus in­stru­men­tus, sie­kiant ri­zi­ką di­ver­si­fi­kuo­ti.

Ki­taip ta­riant, man bū­tų la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, iš­trauk­ti vie­ną ar ki­tą in­ves­ti­ci­ją ir pa­da­ry­ti api­ben­dri­ni­mą, ji ge­ra ar blo­ga, ne­svar­bu, yra vi­so port­fe­lio grą­ža. Kaip mes ver­ti­na­me pa­čią grą­žą? Ji net ir esant tai že­mų pa­lū­ka­nų ap­lin­kai yra tei­gia­ma. Kaip ži­no­ma, Lie­tu­vos ban­kas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­tą per­ve­dė 20 mln. eu­rų. Tai yra di­džiau­sia per­ve­da­ma su­ma, ro­dos, nuo 2012 me­tų.

Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas spaus­di­na pi­ni­gus. Aš ne­vi­siš­kai su­tik­čiau su to­kiu ver­ti­ni­mu. Eu­ro sis­te­ma iš tik­rų­jų su­per­ka ant­ri­nė­je rin­ko­je sko­los ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ir tą ji da­ro ne šiaip sau, ne to­dėl, kad ji no­ri, bet to­dėl, kad eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka su­si­du­ria su įvai­rio­mis ri­zi­ko­mis: su ne­pa­kan­ka­ma vi­su­mi­ne pa­klau­sa, vie­nas da­ly­kas, su frag­men­ta­ci­ja, ant­ras da­ly­kas. Ir tai yra pi­ni­gų po­li­ti­kos prie­mo­nės, bū­tent yra, taip sa­kant, tiks­lin­gai nu­kreip­tos spręs­ti šias pro­ble­mas.

Ki­taip ta­riant, vi­sa­da yra ge­rai pri­ei­ti prie šio klau­si­mo iš ki­tos pu­sės. O kas bū­tų, jei­gu Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas bū­tų iš­li­kęs abe­jin­gas ir ne­bū­tų ėmę­sis ska­ti­na­mų­jų prie­mo­nių? Mes bū­tu­me ma­tę žen­klų eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mą. Ar tai yra tas re­zul­ta­tas, ku­rio mes no­rė­tu­me? Prie­šin­gai. Mes no­ri­me, kad eu­ro zo­nos ir Lie­tu­vos, kaip eu­ro zo­nos ša­lies, eko­no­mi­ka aug­tų. Ir ką mes tu­rė­jo­me bū­tent kaip ge­rą pa­vyz­dį COVID-19 pan­de­mi­jos val­dy­mo me­tu, skir­tin­gai nuo di­džio­sios fi­nan­sų kri­zės, kad fis­ka­li­nė ir mo­ne­ta­ri­nė po­li­ti­ka vei­kia tan­de­mu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ma­no klau­si­mas bū­tų šiek tiek apie to­kią eko­no­mi­nę fi­lo­so­fi­ją. Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad va­kar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja eko­no­mi­kos prog­no­zę Lie­tu­vai nu­ma­tė iki plius 1,6. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių mes nuo ga­lo tik­riau­siai bū­si­me ket­vir­ti. Žiū­rė­ki­me, pir­mas ket­vir­tis, eko­no­mi­kos au­gi­mas bu­vo la­bai ge­ras, bet jei­gu pa­nag­ri­nė­si­me eks­por­to, im­por­to struk­tū­rą, ma­ty­si­me, kad pir­ma­ja­me ket­vir­ty­je dau­giau­sia im­por­ta­vo­me tiek ener­ge­ti­nių iš­tek­lių, tiek ža­lia­vų iš kur? Pir­ma – Ru­si­ja, Uk­rai­na ir Bal­ta­ru­si­ja. Va­di­na­si, pir­ko­me pi­giai ir par­duo­da­vo­me ga­lu­ti­nius pro­duk­tus į Va­ka­rų ša­lis už ki­tą kai­ną.

Ar jūs ma­no­te, kad pa­si­bai­gus ka­rui mes vėl grį­ši­me prie ener­ge­ti­nių iš­tek­lių že­mų kai­nų ir ža­lia­vų že­mų kai­nų? Aš ne­la­bai no­rė­čiau tuo ti­kė­ti. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė? Ačiū.

G. ŠIMKUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, kai sa­ko­me – že­mos ar­ba di­de­lės kai­nos, mes tu­ri­me jas pa­ly­gin­ti su ku­riuo nors lai­ko­tar­piu, kad pa­teik­tu­me tą įver­ti­ni­mą. Šiuo me­tu „Brent“ naf­tos ba­re­lio kai­na apie 105 do­le­rius. Tai yra di­de­lė ar ma­ža kai­na? Is­to­riš­kai to­kia kai­na yra bu­vu­si ir, ro­dos, 2013–2014 me­tais ji sie­kė net 150 do­le­rių. Ki­taip ta­riant, mes ne­sa­me naf­tos kai­nos aukš­tu­mo­se.

Jei­gu ima­me gam­ti­nių du­jų kai­ną, si­tu­a­ci­ja yra vi­siš­kai ki­to­kia. Mes ma­tė­me, kad ji svy­ra­vo ir at­ski­rais eta­pais bu­vo kos­mo­se, jei­gu taip aš ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. Tai yra su­si­ję su, sa­ky­ki­me tie­siai švie­siai, ge­o­po­li­ti­niais veiks­niais ir ši­tų kai­nų pa­nau­do­ji­mu, va­din­ki­me, kaip tam tik­rų spau­di­mo prie­mo­nių. Ar yra fun­da­men­ta­lios prie­žas­tys, ko­dėl, pa­vyz­džiui, gam­ti­nių du­jų kai­nos tu­rė­tų bū­ti to­kios, ko­kios jos kad ir yra da­bar? Aš ma­nau, kad iš es­mės (…) ne­pa­si­kei­tė ir šio­je vie­to­je, ma­no gal­va, jos tu­rė­tų grįž­ti į tą, pa­va­din­ki­me, prieš­ka­ri­nį ly­gį. Aiš­ku, klau­si­mas, duok Die­ve, Uk­rai­na lai­mė­tų, bet rei­kia su­lauk­ti to ka­ro pa­bai­gos, taip.

Ki­tas da­ly­kas, ar naf­tos kai­nos grįš ten, kur bu­vo? Ne­ži­nau. Vėl­gi mes tu­ri­me ne tik ka­ro veiks­nį, bet ir tu­ri­me ko­vą su kli­ma­to kai­ta, ža­li­ą­jį kur­są, jis ir­gi yra at­ski­ra de­da­mo­ji, ku­ri il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je keis ir pa­klau­są iš­kas­ti­nio ku­ro, tiek ir, ne­abe­jo­ti­nai, jo kai­ną.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas, bet jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da žo­dis A. Ge­d­vi­lui. Pra­šom.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Trum­pas pir­mas klau­si­mas. Kaip jūs pats ver­ti­na­te ben­dra­dar­bia­vi­mą su Vy­riau­sy­be, nes Lie­tu­vos ban­ko iš­va­do­je dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2022 me­tų val­džios sek­to­riaus ba­lan­so ro­dik­lio po­vei­kio pa­si­ti­kė­ji­mui fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mu ir kai­nų sta­bi­lu­mu pa­tei­kė­te ne­ma­žai kri­ti­kos.

Ir ant­ras klau­si­mas. Štai pra­ėjo me­tai nuo mū­sų po­kal­bio, ta­čiau si­tu­a­ci­ja ne­si­kei­čia. No­riu dar kar­tą pa­si­tei­rau­ti dėl už­da­ro­mų są­skai­tų ban­kuo­se ar­ba ap­ri­bo­ji­mo jo­mis nau­do­tis. Gy­ve­na­me są­ly­go­mis, kai esa­me ver­čia­mi nau­do­tis ban­kų pa­slau­go­mis, tai yra at­ly­gi­ni­mas tik į kor­te­lę, at­si­skai­ty­mai virš 3 tūkst. eu­rų tik ban­ko pa­ve­di­mu, o ban­kų dar­buo­to­jams te­bė­ra pa­lik­ta ga­li­my­bė pik­tnau­džiau­ti pa­dė­ti­mi iki šiol ir tai yra vi­siš­ka pi­lie­čių eko­no­mi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja. Ar pri­tar­tu­mė­te po­zi­ci­jai ir ar ruo­šia­tės ką nors da­ry­ti, kad ban­kų są­skai­tų už­da­ry­mas – tik įta­rus pi­ni­gų plo­vi­mą…

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. GEDVILAS (DPF). …tu­rė­tų bū­ti su FNTT ar teis­mo iš­va­da. Ačiū.

G. ŠIMKUS. Aš gal­būt pra­dė­siu nuo ant­ro­jo klau­si­mo. Jū­sų įvar­din­ta va­di­na­mo­ji de-ris­king pro­ble­ma bu­vo, tik­rai kal­bė­jo­me prieš me­tus, ir aš ma­nau, kad po­ky­tis yra tik­rai įvy­kęs. Pir­mas da­ly­kas, kad tos pro­ble­mos es­ka­la­vi­mas šiek tiek su­ma­žė­jo. Ant­ras da­ly­kas, kad mes pa­da­rė­me na­mų dar­bus. Ap­klaus­ta 20 rin­kos da­ly­vių, 170 įmo­nių šios pro­ble­mos re­a­laus eg­zis­ta­vi­mo, kon­kre­čių de-ris­kin­go pa­vyz­džių mes ne­ap­ti­ko­me, bet pa­reng­ta vi­su­ma prie­mo­nių ir jos bu­vo pa­teik­tos vie­šai kon­sul­ta­ci­jai. Be­je, Dar­bo par­ti­ja ir­gi re­a­ga­vo į šią kon­sul­ta­ci­ją, pa­tei­kė tik­rai ne­blo­gą siū­ly­mą, į jį at­si­žvelg­si­me. Ar­ti­miau­siu me­tu prie­mo­nių pla­nas bus svars­to­mas Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bo­je ir per­eis į įgy­ven­di­ni­mą.

Pir­mas klau­si­mas, at­leis­ki­te, pri­mir­šau, at­sa­kyda­mas į an­trą klau­si­mą. Pir­mas?

A. GEDVILAS (DPF). Dėl jū­sų po­zi­ci­jos dėl…

G. ŠIMKUS. Okey, pri­si­mi­niau.

A. GEDVILAS (DPF). …Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2022 me­tų val­džios sek­to­riaus ba­lan­so ro­dik­lių po­vei­kio…

PIRMININKAS. Su­pra­to.

G. ŠIMKUS. Aš iš tik­rų­jų įver­tin­čiau, kad ben­dra­dar­biau­jam. Ben­dra­dar­bia­vi­mas su Vy­riau­sy­be ir Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, ir Sei­mo ko­mi­te­tais iš tik­rų­jų yra kon­struk­ty­vus ir, kaip ža­dė­jau, in­ten­sy­vus. Tai vie­nas da­ly­kas. Ver­ti­nant mū­sų vaid­me­nį ir san­ty­kį, ku­rį jūs įver­ti­no­te, mes, kaip ins­ti­tu­ci­ja, pa­tei­kė­me sa­vo ma­ty­mą, sa­vo nuo­mo­nę. Bet iš tik­rų­jų kiek po­li­tiš­kai į tą da­ly­ką rei­kia at­si­žvelg­ti, pri­ima spren­di­mą Vy­riau­sy­bė ir fi­na­le – Sei­mas.

Taip, mes ma­tė­me, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka šiais me­tais yra ties sa­vo po­ten­cia­lu ir pa­pil­do­mas jos ska­ti­ni­mas vei­kia pro­cik­liš­kai. La­bai svar­bu ta­da ma­ty­ti tą il­ges­nį ho­ri­zon­tą, kad jei­gu da­bar yra tai­ko­mos pla­tes­nės prie­mo­nės, ku­rios yra rei­ka­lin­gos iš­sau­gant gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią, kar­tu tu­ri bū­ti gal­vo­ja­ma ir apie šių iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mą, nes vie­na iš Lie­tu­vos struk­tū­ri­nių pro­ble­mų yra per ma­žas vals­ty­bės biu­dže­tas. Ne iš­lai­das rei­kia ma­žin­ti mū­sų ša­liai, bet rei­kia di­din­ti biu­dže­to pa­ja­mas. Ir dėl to mes esa­me taip pat pa­tei­kę ne­ma­žai prie­mo­nių, kaip to da­ly­ko siek­ti.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam pir­mi­nin­kui. Mū­sų lai­kas šiam klau­si­mui bai­gė­si. Ti­kiuo­si, kad jūs pa­si­da­lin­si­te skaid­rė­mis su Sei­mo na­riais, kaip ir bu­vo kal­bė­ta.

G. ŠIMKUS. La­bai ačiū.

 

14.30 val.

Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo Nr. I-130 5 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-763(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-763(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – J. Sa­ba­taus­kas. Kvie­čiu pri­sta­ty­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą, ger­bia­mas Ju­liau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis svars­tė Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. At­si­žvel­gęs į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, taip pat Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę, He­ral­di­kos ko­mi­si­jos nuo­mo­nę, ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti pa­to­bu­lin­tam Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar svars­ty­mas ir dis­ku­si­ja. Pir­ma­sis kal­ba V. Ąžuo­las, bet jo ne­ma­tau. Ant­ra­sis kal­ba A. Kup­čins­kas. Kvie­čiu jį į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti šį dis­ku­si­nį klau­si­mą. Pra­šom sa­vo nuo­mo­nę.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dar kar­tą la­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Na, iš tie­sų su­grįž­ta­me su šiuo klau­si­mu ir pa­siū­ly­mu po me­tų per­trau­kos. Džiau­giuo­si, kad bu­vo tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Ir ap­skri­tai per tą lai­ką man pa­vy­ko suor­ga­ni­zuo­ti ir ap­klau­są. Jo­je net 67 % pi­lie­čių pa­si­sa­kė už šią iš­kel­tą idė­ją. Ji nė­ra uni­ka­li, bent pen­kio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, Švei­ca­ri­jo­je taip pat nau­do­ja­mi vals­ty­bės ta­pa­ty­bės sim­bo­liai, sim­bo­li­ka au­to­mo­bi­lių nu­me­riuo­se.

Aš ma­nau, mes taip pat tu­rė­tu­me la­biau kas­die­ny­bė­je nau­do­ti sa­vo ta­pa­ty­bės sim­bo­lius, ne tik lie­pos 6 die­ną, kai vi­si vie­nin­gai gie­da­me „Tau­tišką gies­mę“, ta­čiau, at­ro­do, ki­to­mis me­tų die­no­mis pa­mirš­ta­me. Juo la­biau kad tai, ga­li­ma sa­ky­ti, yra ne­mo­ka­ma vals­ty­bės rep­re­zen­ta­ci­ja, fak­tiš­kai ne­kai­nuo­jan­ti, kai pi­lie­čiai daž­nai ke­liau­ja, atos­to­gau­ja ir vi­so­je Eu­ro­po­je re­kla­muo­ja sa­vo ša­lį. Tik­rai kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Per tą lai­ką man te­ko su­si­tik­ti su vals­ty­bės įmo­ne, kar­tu su J. Sa­ba­taus­ku mes su­si­ti­ko­me su vals­ty­bės įmo­ne „Re­git­ra“, ku­ri už­sa­ko au­to­mo­bi­lių nu­me­rius, ir pa­sie­kė­me tam tik­rą kom­pro­mi­są, kad di­plo­ma­ti­niams nu­me­riams, taip pat trak­to­rių nu­me­riams, tran­zi­ti­niams ir lai­ki­nie­siems, ku­rie iš­duo­da­mi ke­lioms die­noms, šis rei­ka­la­vi­mas ne­bū­tų tai­ko­mas, nes di­plo­ma­tams, ku­rie rep­re­zen­tuo­ja ki­tas vals­ty­bes, tur­būt bū­tų ir­gi ne­ko­rek­tiš­ka, kad ant jų au­to­mo­bi­lių nu­me­rių pri­va­lo­mai bū­tų įdie­gia­mas Vy­tis, tuo tar­pu trak­to­riai ir­gi va­ži­nė­ja be Eu­ro­pos Są­jun­gos ta­pa­ty­bės sim­bo­lių, tik su nu­me­riais, o tran­zi­ti­niai ir lai­ki­nie­ji taip pat yra lai­ki­ni, to­dėl ne­pra­smin­ga ir tai su­ma­žin­tų pa­čios įmo­nės iš­lai­das, ga­li­ma sa­ky­ti, treč­da­liu, nes tiek nu­me­rių iš­duo­da­ma.

Pa­ti įmo­nė šiek tiek nuo­gąs­tau­ja dėl ter­mi­no ir įgy­ven­di­ni­mo, bet aš ma­nau, kad tik­rai kiek­vie­na įmo­nė yra pa­jė­gi grei­čiau or­ga­ni­zuo­ti tiek rin­kos kon­sul­ta­ci­jas, tiek ir vie­šuo­sius pir­ki­mus. Ir ma­no pa­ties pa­tir­tis dir­bant me­ru ro­do, kad vie­šą­sias kon­sul­ta­ci­jas tik­rai įma­no­ma at­lik­ti per ke­le­tą mė­ne­sių, o pa­tį vie­šą­jį pir­ki­mą su vi­sais skun­di­mais, kon­sul­ta­ci­jo­mis ir net ap­skun­di­mais ga­li­ma per 3–4 mė­ne­sius. Tad kvie­čiu pa­lai­ky­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar dėl mo­ty­vų. Dar tu­rė­si­me pa­siū­ly­mą. Tai ta­da ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku ir to­liau svars­ty­si­me šį klau­si­mą.

 

14.34 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(3) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mas. Kvie­čiu S. Šed­ba­rą pri­sta­ty­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tai yra Sei­mo na­rės L. Girs­kie­nės pa­siū­ly­mas pa­pil­dy­ti Ci­vi­li­nį ko­dek­są. Tai yra su­si­ję su pir­ki­mais, ku­riuos vyk­do gy­ve­na­mų­jų na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai, kai nė­ra ben­dri­jos. Ko­mi­te­tas tik­rai la­bai il­gai svars­tė šį pro­jek­tą. Ma­nau, kad jau dau­giau kaip pus­me­tį, jei­gu ne dar il­giau. Tu­rė­jo du klau­sy­mus. Tik­rai ati­džiai įver­ti­no vi­sų su­in­te­re­suo­tų pu­sių pa­siū­ly­mus.

Štai yra tei­kia­mas toks va­rian­tas, ko­kį jūs da­bar ma­to­te. Ko­mi­te­tas ga­lu­ti­nį va­rian­tą svar­s­tė 2022 m. ge­gu­žės 4 d. ir vi­siems 6 da­ly­va­vu­siems bal­sa­vus už pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Yra du pa­siū­ly­mai dėl šio pro­jek­to. Pir­mą­jį tei­kė Vy­riau­sy­bė, ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies Vy­riau­sy­bės siū­ly­mui. Ne­ži­nau, gal iš svars­ty­mų ko­mi­te­te, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ga­li­te pa­sa­ky­ti, ar čia jau ras­tas su Vy­riau­sy­be kom­pro­mi­sas, ar dar ne­bu­vo?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad ir su Vy­riau­sy­be, ir su pa­čia au­to­re bu­vo ras­tas kom­pro­mi­sas, ir ras­tas kom­pro­mi­sas bu­vo tam tik­ra pras­me ir su ki­tais su­in­te­re­suo­tais sub­jek­tais, tai yra ir su ad­mi­nist­ruo­jan­čių­jų aso­cia­ci­jo­mis. Iš da­lies ir yra to­kių kom­pro­mi­sų tiek su Vy­riau­sy­be, tiek su au­to­re, tiek su ki­tais klau­sy­muo­se da­ly­va­vu­siais as­me­ni­mis. Aš ma­nau, kad tur­būt ne­kils čia ko­kių nors klau­si­mų, kad kaž­kam mes ne­pri­ta­rė­me ar­ba ne­įver­ti­no­me. Čia to­kia ko­mi­te­to po­zi­ci­ja. Tie­siog yra vi­siš­kai pa­to­bu­lin­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ir au­to­rė ga­lu­ti­nį kar­tą mums svars­tant vi­siš­kai su juo su­ti­ko.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Gal ta­da fik­suo­ja­me, jei­gu ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mui, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies, mes pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ge­rai? Ačiū. Taip pat dėl L. Girs­kie­nės? Ar jūs su­tin­ka­te, kad ko­mi­te­tas…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, su­tin­ku.

PIRMININKAS. Ten­ki­na re­dak­ci­ja ir­gi? Ta­da ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl mo­ty­vų ta­da dėl šio klau­si­mo yra no­rin­čių kal­bė­ti. Pir­ma­sis ir vie­nin­te­lis to­kiu at­ve­ju kal­ba J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­nau, čia ga­li bū­ti tas pa­vyz­dys, kai val­dan­tie­ji ga­li pri­tar­ti kon­struk­ty­viam opo­zi­ci­jos siū­ly­mui, nes iš­ties, aš ma­nau, dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­ga ar­ti­ma to­kiai vie­ša­jai pa­slau­gai, to­dėl čia ga­li bū­ti nu­ma­ty­ta, kad pir­ki­mus ad­mi­nist­ra­to­riai dau­ge­liu at­ve­jų vyk­dy­tų pa­gal vie­šų­jų pir­ki­mų rei­ka­la­vi­mus per cen­tri­nę per­kan­čią or­ga­ni­za­ci­ją. Pa­lie­ka­ma iš­ly­ga dėl grei­tų po­rei­kių, kai, tar­kim, ko­kia ava­ri­nė si­tu­a­ci­ja. Man at­ro­do, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas vis­ką ra­cio­na­liai ta­me pro­jek­te su­tvar­kė. O kad bus ad­mi­nist­ra­to­rių ai­ma­nų, kad čia jiems la­bai blo­gai, mes tai ga­li­me su­pras­ti. Jau ga­vo­me ati­tin­ka­mų Būs­to rū­mų raš­tų.

Ži­no­ma, jei­gu ir mū­sų biu­dže­ti­nių įstai­gų bū­tų pa­klaus­ta, ar jūs no­rė­tu­mė­te pirk­ti pa­gal Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą, ar be jo, ne­ži­nau, ar at­si­ras­tų bent vie­na, ku­ri sa­ky­tų: mes pri­va­lo­mai no­ri­me pa­gal Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą. Ir čia tur­būt pa­na­šiai. To­dėl aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti, nes ma­nau, kad gy­ven­to­jams nė­ra taip pa­pras­ta kon­tro­liuo­ti tuos vi­sus ad­mi­nist­ra­to­rių pir­ki­mus, ir ge­rai, kai jie yra nu­krei­pia­mi į tam tik­rą skaid­rią sis­te­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

14.39 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1145(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1145(2). Svars­ty­mas. Pra­šom ger­bia­mą S. Šed­ba­rą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, čia yra pa­tai­sa, ku­ri ga­li bū­ti da­ro­ma, ga­li bū­ti ne­da­ro­ma, bet čia, ma­tyt, yra iš Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos. Ko­le­ga Ed­mun­das tei­kia vie­ną žo­de­lį iš­brauk­ti iš Ci­vi­li­nio ko­dek­so, nie­kas tam ne­pri­eš­ta­ra­vo. Ko­mi­te­tas su­de­ri­no su su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir Tei­sės de­par­ta­men­tu ir 2022 m. ge­gu­žės 11 d. vi­siems 8 bal­sa­vus už bu­vo pri­tar­ta to­kiam Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mui ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suo­si­me kiek vė­liau.

 

14.40 val.

Gy­ve­na­mo­sios vie­tos de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-840 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1146 (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Gy­ve­na­mo­sios vie­tos de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1146. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą kvie­čiu pri­sta­ty­ti A. Strel­čiū­ną. Pra­šom.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Val­s­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ėmė spren­di­mą pro­jek­tą Nr. XIVP-1146 at­mes­ti, nes siū­lo­mi reg­la­men­tuo­ti tei­si­niai san­ty­kiai jau yra su­reg­la­men­tuo­ti įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­muo­siuo­se tei­sės ak­tuo­se. Be to, siū­lo­mam tei­si­niam re­gu­lia­vi­mui įgy­ven­din­ti rei­kė­tų pa­pil­do­mų 100 tūkst. eu­rų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų. Jis ap­krau­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jus pa­pil­do­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne naš­ta. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, su­si­lai­kė 4.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Šį kar­tą E. Pu­pi­niui teks nu­si­vil­ti, kad ini­cia­ty­vą yra siū­lo­ma at­mes­ti, bet jis no­ri kal­bė­ti už tai. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne­si­no­ri kal­bė­ti už tai, aiš­ku. Bet čia bu­vo pa­sa­ky­ta ir tam tik­ra klai­da, kad gy­ven­to­jus ap­krau­tų ad­mi­nist­ra­ci­ne naš­ta. Kai­nuo­tų biu­dže­tui šiek tiek, 100 tūkst., bet svar­bu, kad Gy­ven­to­jų re­gist­re bū­tų ir in­dek­sas. Kol kas tai ne­spren­džia­ma tais 100 tūkst., yra siū­lo­ma spręs­ti ki­tais bū­dais, aiš­ku, pa­lauk­si­me, pa­žiū­rė­si­me. Šiuo me­tu, pa­vyz­džiui, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, siųs­da­mos sa­vo ko­res­pon­den­ci­ją, per­ka pa­slau­gą iš kaž­ko, mo­ka pi­ni­gus tam, kad ga­lė­tų iš­siųs­ti. Tos pa­slau­gas siū­lan­čios įmo­nės tu­ri vi­są tą sis­te­mą su vi­sais ad­re­sais ir su in­dek­sais ir taip už pi­ni­gus kai ku­rioms vals­ty­bi­nėms įmo­nėms siun­čia. Ma­nau, kad vals­ty­bė bū­tų pa­jė­gi, čia gal ir paš­tas pa­si­rū­pins, kad vis dėl­to Gy­ven­to­jų re­gist­re kar­tu bū­tų nu­ro­dy­tas ne tik ad­re­sas, bet ir in­dek­sas. Taip ga­li­ma bū­tų pa­čioms įmo­nėms au­to­ma­ti­zuo­ti tam tik­rus pro­ce­sus ir ra­miai sau siųs­ti laiš­kus be jo­kių tar­pi­nin­kų. Ma­ny­čiau, kad tik­rai čia ga­li pa­dir­bė­ti ir paš­tas, ir ki­ti, kad vis dėl­to ta­me Gy­ven­to­jų re­gist­re bū­tų pa­to­giau nau­do­ti paš­to tu­ri­mą sis­te­mą, nes šiuo me­tu no­rint iš­siųs­ti ad­re­są rei­kia su­ves­ti ad­re­są ir at­ski­rai ieš­ko­ti paš­to sis­te­mo­je in­dek­so. Tai nė­ra pa­to­gu. Ma­ny­čiau, vis dėl­to be 100 tūkst. kaip nors su­tvar­kys, ta sis­te­ma gy­vuos ir bus pa­to­gi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

14.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­nes­tos Fi­la­to­vės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos komi­si­jos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1673 ir Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Au­re­li­jaus Zy­ko atleidi­mo iš Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1674 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­nes­tos Fi­la­to­vės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­re“ pro­jek­tas. Kvie­čiu pa­teik­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką V. Juo­za­pai­tį į tri­bū­ną. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš gal­būt pra­šy­siu leis­ti pir­ma pri­sta­ty­ti ki­tą nu­ta­ri­mą, juo pir­ma tu­rė­tu­me at­leis­ti ko­mi­si­jos na­rį, ir tuo­met tą nu­ta­ri­mą, ku­riuo tu­rė­tu­me pri­im­ti.

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rys A. Zy­kas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to yra pa­skir­tas Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Ja­po­ni­jo­je, to­dėl jis ne­ga­li tęs­ti sa­vo dar­bo ko­mi­si­jo­je. Rem­da­ma­sis Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo 47 straips­nio 5 da­li­mi jis at­si­sta­ty­di­na. Sei­mas tu­rė­tų at­leis­ti jį iš pa­rei­gų. Nu­ta­ri­mas tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti ge­gu­žės 23 die­ną. Į jo vie­tą, re­mian­tis tuo pa­čiu straips­niu, tu­rė­tų bū­ti pa­skir­ta A. Fi­la­to­vė, Li­be­ra­lų frak­ci­jos de­le­guo­ta kan­di­da­tė, ji pa­keis­tų A. Zy­ką. Ji ei­tų pa­rei­gas iki 2025 m. ko­vo 21 d., tai yra ne vi­są ka­den­ci­ją, nes A. Zy­kas jau ku­rį lai­ką bu­vo na­riu. Nu­ta­ri­mas tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti taip pat ge­gu­žės 23 die­ną.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ban­dy­si­me pa­žiū­rė­ti, ar dėl ku­rio nors iš klau­si­mų yra klau­si­mų. Nė­ra klau­si­mų dėl nė vie­no iš klau­si­mų. Da­bar dėl mo­ty­vų. No­ri kal­bė­ti E. Gent­vi­las, bet jo nė­ra. A. Va­lins­kas kal­ba už. Pra­šom.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vie­nas iš šių nu­ta­ri­mų, dėl A. Zy­ko, žen­kli­no ne tiek pa­bai­gą, kiek nau­ją pra­džią. Iš LRT ko­mi­si­jos iš­ei­nan­tis A. Zy­kas pa­lie­ka ne tik šias pa­rei­gas, bet ne­tru­kus pa­liks ir Lie­tu­vą. Ma­žiau nei po sa­vai­tės jis pa­keis sa­vo ka­den­ci­ją Ja­po­ni­jo­je bai­gian­tį am­ba­sa­do­rių G. Var­vuo­lį. Lie­tu­vo­je nė­ra Ja­po­ni­ją, jos kul­tū­rą ir kal­bą stu­di­juo­jan­čių žmo­nių, ku­riems A. Zy­ko pa­var­dė bū­tų ne­ži­no­ma ar bū­tų ne­ži­no­ma jo mei­lė šiai ša­liai ir jo il­ga­me­tės pa­stan­gos ja už­krės­ti ir ki­tus. Ne­tu­riu nė men­kiau­sios abe­jo­nės, kad A. Zy­kas bus pui­kus mū­sų ša­lies am­ba­sa­do­rius, įkū­ni­jan­tis ypa­tin­gą Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos ry­šį. Nau­do­da­ma­sis šia pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti A. Zy­kui už jo dar­bą LRT ko­mi­si­jo­je, už jo il­ga­me­tes pa­stan­gas, puo­se­lė­jant ja­po­nų kul­tū­rą Lie­tu­vo­je, ir pa­lin­kė­ti di­džiau­sios sėk­mės einant nau­ja­s pa­rei­ga­s. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi kiek vė­liau.

 

14.46 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2011 m. ba­lan­džio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-1322 „Dėl Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1624 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“. Į tri­bū­ną kvie­čiu J. Šiugž­di­nie­nę pri­sta­ty­ti pro­jek­tą Nr. XIVP-1624, mū­sų dar­bo­tvarkės 2-8 kau­si­mą. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­šom.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. La­ba die­na, mie­li ko­le­gos. Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, įgy­ven­din­da­ma Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 35 straips­nio 4 da­lį ir at­si­žvelg­da­ma į Lie­tu­vos Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos ta­ry­bos ir se­na­to spren­di­mus, pa­ren­gė nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2011 m. ba­lan­džio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-1322 „Dėl Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą. Šiuo nu­ta­ri­mo pro­jek­tu sie­kia­ma Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to der­mės su Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mu ir jį įgy­ven­di­nan­čiais tei­sės ak­tais. Sta­tu­tas dės­to­mas pa­gal nau­ją re­dak­ci­ją. Pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai ap­ima to­kius es­mi­nius da­ly­kus: moks­lo ir stu­di­jų or­ga­ni­za­vi­mo pa­grin­di­nes nuo­sta­tas, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos val­dy­mo nuo­sta­tas, stu­den­tų ir dar­buo­to­jų tei­ses, pa­rei­gas ir at­sa­ko­my­bę, stu­den­tų pri­ėmi­mo į vi­sas pa­ko­pas tvar­ką, gin­čų tarp stu­den­tų ir ad­mi­nist­ra­ci­jos nag­ri­nė­ji­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mo tvar­ką, moks­lo ir stu­di­jų ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo tvar­ką. Taip pat at­si­sa­ky­ta dau­gu­mos per­tek­li­nių Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą dub­liuo­jan­čių nuo­sta­tų, pa­tiks­lin­ti Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos ta­ry­bos su­da­ry­mas ir rin­ki­mai, taip pat for­ma­lio­jo ir ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo bei sa­viš­vie­tos bū­du įgy­tų kom­pe­ten­ci­jų ver­ti­ni­mo ir pri­pa­ži­ni­mo nuo­sta­tos. Tai­gi pra­šo­me Sei­mo svars­ty­ti šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti R. Šar­knic­kas, bet jo sa­lė­je ne­ma­tau. V. Juo­za­pai­tis ma­to­mas sa­lė­je. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, ar jūs su­si­pa­ži­nu­si su šio sta­tu­to pa­kei­ti­mais, ar ga­liu klaus­ti de­ta­liai?

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). De­ta­liai jums tik­rai ne­at­sa­ky­siu, tai yra su­de­rin­ta su Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mu. Bet jei­gu tu­ri­te spe­cia­lių klau­si­mų, tai at­sa­ky­si­me raš­tu, jei­gu la­bai kon­kre­tūs, de­ta­lūs.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ge­rai, aš ta­da pa­lin­kė­da­mas sėk­mės gal…

PIRMININKAS. Ge­rai. Ačiū už ge­ra­no­riš­ku­mą. Da­bar klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs taip de­ta­liai pri­sta­tė­te, va­din­ki­me, sta­tu­to pa­kei­ti­mus, mi­nis­te­ri­ja prie to dir­bo, da­bar Sei­mas svars­tys. Man tie­siog ky­la toks na­tū­ra­lus klau­si­mas, o kur aukš­tų­jų mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų sa­va­ran­kiš­ku­mas, kad jiems rei­kia vis­ką nu­leis­ti iš to mū­sų biu­ro­kratinio, ad­mi­nist­ra­ci­nio ly­gio? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tik­rai mes ger­bia­me mū­sų moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­to au­to­no­mi­ją, to­dėl ne vi­si… Net ir šian­dien no­rė­tų­si, kad bū­tų dau­giau sta­tu­tų, su­de­rin­tų su Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, ku­rios reg­la­men­tuo­ja tik tam tik­rus pa­grin­di­nius da­ly­kus. Bet džiau­gia­mės, kad yra tei­kia­mas ši­tas pa­kei­ti­mas, su­de­ri­ni­mas, ta­čiau ne vi­sos aukš­to­sios mo­kyk­los tą pa­tei­kė. Tik­rai mes ger­bia­me jų au­to­no­mi­ją ir ap­si­spren­di­mą ir ra­gi­na­me teik­ti pa­kei­ti­mus. Ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Dau­giau klau­si­mų ne­ma­tau. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Ma­tau, no­ri kal­bė­ti už V. Juo­za­pai­tis. Jį at­sa­ky­mai, ma­tyt, įti­ki­no. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, kad Lie­tu­vo­je aukš­ta­sis moks­las ar­ba uni­ver­si­te­tai tu­ri au­to­no­mi­ją, bent tiek au­to­no­mi­jos, kiek tai sie­ja­si su aka­de­mi­ne veik­la. O vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja ar­ba vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri tu­rė­ti tam tik­rą api­brėž­tį tam tik­rų tai­syk­lių, ku­rios ir yra de­ri­na­mos su įsta­ty­mu. Sei­me pri­ima­ma to­dėl, kad Sei­mas yra ši­tų uni­ver­si­te­ti­nių mo­kyk­lų stei­gė­jas. Tos mo­kyk­los, ku­rios yra pri­va­čios, ma­tyt, ap­si­ei­na be Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo, bet vi­sa ki­ta vis dėl­to yra mū­sų re­gu­lia­vi­mo sri­tis.

Lin­kiu ne­abe­jo­ti ir tik­rai pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo, o tu­ri­nį iš­si­aiš­kin­si­me jau vė­liau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku. Da­bar šiek tiek len­kia­me dar­bo­tvarkę, to­dėl mi­nist­rės A. Bi­lo­tai­tės ir ki­to mi­nist­ro S. Gent­vi­lo ne­ma­to­me.

 

14.51 val.

Žval­gy­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straips­nių, prie­do pakeiti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 2 prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1603, Kriminali­nės žval­gy­bos įsta­ty­mo Nr. XI-2234 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1604, Admi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 393, 5571 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1605, Vals­ty­bės po­li­ti­kų ir vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1904 2, 3 straips­nių ir prie­dė­lio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1606 (pa­tei­ki­mas)

 

Gal­būt L. Kas­čiū­nas at­ei­tų mums į pa­gal­bą ir ga­lė­tų pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 2-13.1 klau­si­mą – Žval­gy­bos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1603 su tri­mis ly­di­mai­siais pro­jek­tais. Pra­šom.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Vy­tau­tai. La­bai ačiū jums, ačiū už ga­li­my­bę pa­teik­ti. Šiek tiek kon­teks­to.

Pir­miau­sia pra­dė­ki­me nuo po­li­ti­nio ir ge­o­po­li­ti­nio kon­teks­to. Ne­kar­to­siu apie da­bar­ti­nę ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją, bet fak­tas yra tai, kad, ša­lia kon­ven­ci­nių grės­mių, mes ma­to­me ir nau­jo po­bū­džio grės­mių, tai yra grės­mių, ku­rias mes daž­niau­siai tra­di­ciš­kai įvar­di­ja­me kaip hib­ri­di­nes grės­mes, kai dings­ta ri­ba tarp ka­ro ir tai­kos, kai grės­mės tam­pa vis la­biau so­fis­ti­kuo­tos, kai įta­kos me­to­dai tam­pa vis su­dė­tin­ges­ni.

Aki­vaiz­du, kad mū­sų tar­ny­boms ir vi­sų Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių tar­ny­boms rei­kia pri­si­tai­ky­ti, rei­kia stip­rė­ti. Bet stip­rė­ti rei­kia taip, kad, ša­lia to, tu­rė­tu­me ir stab­džių ir at­sva­rų sis­te­mą. Jei­gu tu stip­ri­ni žval­gy­bą, rei­kia tu­rė­ti ir kon­tro­lie­rių, ku­ris ga­lė­tų kon­tro­liuo­ti, kaip tos, sa­ky­ki­me taip, įgy­tos tar­ny­bų ga­lios… yra lai­ko­ma­si tei­sė­tu­mo, de­mo­kra­tijos, žmo­gaus tei­sių rei­ka­la­vi­mų.

Kai 2019 me­tais Pre­zi­den­tas tei­kė la­bai pa­na­šų žval­gy­bos pa­ke­tą, mes ta­da aiš­kiai pa­sa­kė­me (mes tuo me­tu bu­vo­me opo­zi­ci­jo­je), man at­ro­do, daug kas ir iš tuo­me­ti­nių val­dan­čių­jų su­ti­ko, kad stip­rin­si­me ta­da, kai tu­rė­si­me žval­gy­bos kon­tro­lie­rių. Tai­gi žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ja mū­sų vi­sų ben­dro­mis pa­stan­go­mis, gal kai kas tu­rė­jo ir ki­to­kią nuo­mo­nę, yra įkur­ta. Ji įkur­ta, kol kas žmo­nės dar ne­pa­skir­ti, bet ji pra­dės veik­ti jau nuo lie­pos 1 die­nos. Tai­gi mes tu­ri­me tai, kas ga­lė­tų kon­tro­liuo­ti mū­sų tar­ny­bas. Mes ta­da da­vė­me žo­dį, kad, kai su­kur­si­me kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ją, ga­lė­si­me pra­dė­ti kal­bė­ti apie žval­gy­bos dan­tu­kų ar­ba rau­me­nų stip­ri­ni­mą. Tai tą da­bar ir da­ro­me.

Tur­būt ir­gi la­bai svar­bu pri­min­ti, kad 2019 me­tais, kai at­ėjo tas pa­ke­tas, ja­me bu­vo daug įdo­mių pa­siū­ly­mų. Pa­vyz­džiui, bu­vo pre­ven­ci­nis po­kal­bis. Ta­da mes kė­lė­me klau­si­mą, kaip tai de­ra su de­mo­kra­tinės vals­ty­bės prin­ci­pais ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Ta­da ta kri­ti­ka (iki šiol aš ją ge­rai…) bu­vo ar­gu­men­tuo­ta, to­dėl šia­me pa­ke­te pre­ven­ci­nio po­kal­bio nė­ra. Jei­gu kal­bė­tu­me apie tuos da­ly­kus, šia­me eta­pe ir pa­ke­te pre­ven­ci­nio po­kal­bio nė­ra.

Tai tiek apie kon­teks­tą, kur mes bu­vo­me, kur mes esa­me ir kam vi­so to rei­kia.

Da­bar kal­bant apie tai, ką mes kei­čia­me šiuo pa­ke­tu, pir­miau­sia rei­kia kal­bė­ti apie tam tik­rą įga­lio­ji­mų stip­ri­ni­mą, taip pat kai ku­riuos Žval­gy­bos įsta­ty­mo pa­tai­sy­mus, ku­rie leis­tų efek­ty­viau vyk­dy­ti pa­rei­gas Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui ir Ant­ra­jam kontr­žval­gy­bos de­par­ta­men­tui, mū­sų ka­ri­nei žval­gy­bai, ir, aiš­ku, pi­ni­gus, fi­nan­si­nius re­sur­sus. Iš tik­rų­jų aki­vaiz­du, kad mū­sų žval­gy­bos tar­ny­bos dau­ge­liu at­ve­jų ban­dy­da­mos pri­trauk­ti dar­buo­to­jų pra­lai­mi tiek ki­toms vals­ty­bės tar­ny­bos struk­tū­roms, tiek ki­toms sta­tu­ti­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir pri­va­čiam sek­to­riui.

Pa­vyz­dys: mums rei­kia tik­rai ge­rų IT spe­cia­lis­tų, ku­rių vaid­muo ypač svar­bus žval­gy­bos dar­be. Juos pri­trauk­ti yra be ga­lo sun­ku, ži­no­me, ko­kie at­ly­gi­ni­mai pri­va­čia­me sek­to­riu­je. To­dėl mes at­ei­na­me su šiuo pa­ke­tu ir su ko­e­fi­cien­tų di­di­ni­mu. Su ko­e­fi­cien­tų di­di­ni­mu ir su ga­li­my­bė­mis mo­kė­ti prie­mo­kas. Tai yra va­di­na­ma­sis so­cia­li­nis pa­ke­tas. Tai yra įga­lio­ji­mų rams­tis ir so­cia­li­nis pa­ke­tas.

Da­bar apie tuos įga­lio­ji­mus ke­lis da­ly­kus pa­mi­nė­siu. Pir­mas, tur­būt la­bai vi­siems su­pran­ta­mas, – įtvir­tin­ti drau­di­mą fil­muo­ti ir fo­to­gra­fuo­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų val­do­mas te­ri­to­ri­jas ir iš jų vyk­dy­ti be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džius. Tai yra tik­rai iš­šū­kis, ku­rį rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je.

Tei­sė ga­min­ti, taip pat nau­do­ti kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos tiks­lais pa­ga­min­tas ta­pa­ty­bes ar tar­ny­bi­nės pri­klau­so­my­bės ne­at­sklei­džian­čias prie­mo­nes. Da­bar tai įma­no­ma tik per kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jas. Na­tū­ra­lu, kad žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri tu­rė­ti sa­vo su­ve­re­nią tei­sę tai da­ry­ti.

Tei­sė nau­do­ti žval­gy­bai skir­tas lė­šas pa­gal žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų nu­sta­ty­tą tvar­ką. Tas ir­gi su­tei­kia lanks­tu­mo įvai­rio­se ope­ra­ci­jo­se. Taip pat mo­ty­vuo­to krei­pi­mo­si tei­sė iš ban­kų be teis­mo sank­ci­jos gau­ti veik­lai rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją apie fi­nan­si­nes ope­ra­ci­jas bei ki­tą ban­ko pa­slap­tį su­da­ran­čią in­for­ma­ci­ją. Čia skam­ba taip rim­tai, bet iš tik­rų­jų jau daug ins­ti­tu­ci­jų tu­ri to­kią tei­sę. Ka­dan­gi mes kal­ba­me apie iš­šū­kius na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, tai rim­ta te­ma, tą, mū­sų po­žiū­riu, ga­lė­tų tu­rė­ti ir mū­sų žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos.

Tei­sė įdieg­ti su­si­ži­no­ji­mo tu­ri­nio kon­tro­lės prie­mo­nes. Tu­ri­nio kon­tro­lė ir to­liau bū­tų tik teis­mo sank­ci­jos pa­grin­du, bet prie­mo­nės – elek­tro­ni­nės in­for­ma­ci­jos prie­glo­bos pa­slau­gas ir skait­me­ni­nes pa­slau­gas tei­kian­čių ūkio sub­jek­tų in­fra­struk­tū­ro­je. Taip žmo­giš­kai kal­bant, jau da­bar įdie­gia­ma mo­bi­liųjų ope­ra­to­rių in­fra­struk­tū­ro­je, da­bar bū­tų ga­li­ma ir į duo­me­nų cen­trus tą įdie­gi­mą pa­da­ry­ti. Tie­siog tech­no­lo­gi­nis spren­di­mas, bet ga­li­my­be nau­do­tis ir ko­mu­ni­ka­ci­ją ste­bė­ti vis tiek rei­kė­tų teis­mo spren­di­mo. Tai čia toks pa­ste­bė­ji­mas.

Na ir ga­lų ga­le gal­būt pas­ku­ti­niai žo­džiai apie tą so­cia­li­nį pa­ke­tą. Tai yra pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tai per­ke­lia­mi į Žval­gy­bos įsta­ty­mą ir pa­di­di­na­mi. Jau mi­nė­jau ko­dėl. Kad bū­tu­me kon­ku­ren­cin­gi. Pa­pil­do­mos prie­mo­kos nu­ma­to­mos kaip ga­li­my­bė įstai­gos va­do­vo spren­di­mu už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą. An­tra, už dar­bą, kai raš­tu pa­ve­da­ma lai­ki­nai at­lik­ti ir ki­to pa­rei­gū­no funk­ci­jas. Na ir įve­da­mas už ypa­tin­gos spe­ci­fi­kos funk­ci­jų vyk­dy­mą pa­di­di­ni­mas. Čia vėl­gi su­si­ję su IT spe­cia­lis­tais, jie su­da­ry­tų iš es­mės ko­kius 5 % dau­giau­sia vi­sų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų, kad jie ga­lė­tų gau­ti kai ku­riais at­ve­jais 100 % prie­mo­ką vie­toj 50 % , kad juos mo­ty­vuo­tų, iš­lai­ky­tų, tai be ga­lo svar­bu.

Gal aš čia stab­tel­siu, nes tik­rai tų as­pek­tų ne­ma­žai. Pa­ke­tas rim­tas ir aš tik­rai trak­tuo­ju jį kaip pa­ke­tą, ku­rį mes tu­rė­si­me la­bai rim­tai svars­ty­mo me­tu… Pa­pra­šy­si­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, po to, svars­ty­mo me­tu, tu­rė­si­me įvai­rius klau­sy­mus ir jau ta­da, kai ra­si­me spren­di­mą, kiek tų dan­tu­kų ko­kių rei­kia, tiek ir su­teik­si­me. O šiaip, be abe­jo, sau­go­si­me mū­sų lais­ves ir tei­ses. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Jū­sų frak­ci­jos na­riai tu­ri daug klau­si­mų. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­pran­tu po­rei­kį žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­joms įsta­ty­ti ašt­rius dan­tis, kad jos ga­lė­tų at­gra­sy­ti, o ret­kar­čiais ir įkąs­ti ne­klau­ža­doms, bet, kaip jau esa­me kal­bė­ję, yra tam tik­ros erd­vės, kur tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms, įskai­tant ir žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­ją, rei­kia ne­šio­ti ant­snu­kius. Vie­na iš to­kių erd­vių yra ban­ki­nė sis­te­ma.

Ban­kų įsta­ty­mas, skir­tin­gai nei jūs sa­ko­te, ne­su­da­ro da­bar ga­li­my­bės žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­joms gau­ti ban­ko pa­slap­tį su­da­ran­čią in­for­ma­ci­ją be teis­mo spren­di­mo. Su­da­ro ga­li­my­bę gau­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­joms, bet yra rei­ka­lin­gas teis­mo spren­di­mas ir tą teis­mo spren­di­mą ga­li gau­ti ga­na ne­su­dė­tin­gai. Tai, kad da­lis ki­tų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų ga­li gau­ti in­for­ma­ci­ją, ne­su­da­ro pa­grin­do ir nė­ra ar­gu­men­tas au­to­ma­tiš­kai gau­ti dar vie­nai. To­dėl ma­no pra­šy­mas ir klau­si­mas jums: ar tai yra ker­ti­nė da­lis įsta­ty­mo pro­jek­to, nes tai lem­tų – pa­lai­ky­ti ar ne­pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą…

PIRMININKAS. Lai­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ar čia yra vie­tos dis­ku­tuo­ti ir tar­tis su cen­tri­niu ban­ku, ku­ris la­bai at­sar­giai ir kri­tiš­kai žiū­ri į šią nuo­sta­tą?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas My­ko­lai, tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai yra dis­ku­si­nis ob­jek­tas, tai yra svar­bi nuo­sta­ta, iš tik­rų­jų svar­bus bū­tų po­kal­bis, bet mes tik­rai kvie­si­me ban­ką, ban­kas tur­būt ga­lės pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę ir for­mu­luo­jant Vy­riau­sy­bės iš­va­dą. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, ma­čiau, yra įtrauk­tas kai ku­riais at­ve­jais kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, tu­rė­si­te, ką pa­sa­ky­ti. Jūs ži­no­te, mes su ju­mis vi­są lai­ką pa­gar­biai – abu ko­mi­te­tai.

Pri­min­siu, ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dai­se is­to­ri­jo­je, kai bu­vo Ket­ve­rių me­tų sei­mas, bu­vo du ko­mi­te­tai par­la­men­te: ka­ro ir iž­do. Bet čia nie­ko ne­reiš­kia, vi­sus ger­bia­me, ger­bia­me ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą, ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą. Šiuo at­ve­ju mes tik­rai dirb­si­me kar­tu. Tik aš no­riu dar pri­min­ti, kad šian­dien to­kia ga­li­my­bė gau­ti ban­ko pa­slap­tį su­da­ran­čią in­for­ma­ci­ją, na, yra su­teik­ta ga­na pla­čiai ins­ti­tu­ci­jų gru­pei, to­kioms kaip mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo, var­to­to­jų ir fi­nan­sų rin­kos da­ly­vių gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ne teis­mo tvar­ka, pi­ni­gų plo­vi­mo, te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mo pre­ven­ci­jos funk­ci­jas vyk­dan­čioms ins­ti­tu­ci­joms, taip pat no­ta­rams. Ma­to­te, aš su­tin­ku, kad tai yra jaut­ri sri­tis, bet ly­giai taip pat to­je sri­ty­je vyks­tan­tys pro­ce­sai ir­gi ypač jaut­rūs na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­žiū­riu. Tai tru­pu­tė­lį ga­li­my­bė bū­tų… Vėl­gi tu­rė­ki­me gal­vo­je, tai nė­ra pri­si­jun­gi­mas prie srau­tų mo­ni­to­rin­go. Čia ne apie tai kal­ba­ma. Čia kal­ba­ma, kad mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu įstai­gos va­do­vo, VSD ar­ba AOTD, ga­lė­tų pa­pra­šy­ti tam tik­ros ar­gu­men­tuo­tos at­ve­jo ana­li­zės ban­ke, is­to­ri­jos pa­ve­di­mų ir pa­na­šiai, su­si­ju­sių su te­ro­riz­mu ir su kuo nors ki­tu. Ki­taip ta­riant, tai yra be ga­lo svar­bu.

Be to, no­riu pa­sa­ky­ti po­rą da­ly­kų, ku­rie ir­gi yra tam tik­ri sau­gik­liai. Pir­miau­sia, aiš­ku, ins­ti­tu­ci­jų vi­daus kon­tro­lė. VSD tu­ri sa­vo pro­ce­dū­ras ir nė­ra taip, kad ga­lė­tų kas nors im­ti ra­šy­ti kaž­ką mo­ty­vuo­tai ar ne­mo­ty­vuo­tai.

An­tra. Žval­gy­bos kon­tro­lie­rius, ku­ris at­si­ras ir ku­ris ga­lės pa­tik­rin­ti, kaip iš­duo­da­mi to­kie pra­šy­mai ir kaip yra for­mu­luo­ja­mi, ko­kiais mo­ty­vais, ga­lės vi­są lai­ką pa­tik­rin­ti. Mes juk taip vi­są lai­ką ir for­mu­la­vo­me žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus nau­dą ir svar­bą.

Ga­lų ga­le teis­mi­nė kon­tro­lė nie­kur ne­dings­ta. Ta pras­me, jei­gu ban­kas at­si­sa­kys pa­teik­ti, tą jis ga­li pa­da­ry­ti, ta­da tar­ny­bos vis tiek eis į teis­mą ir ar­gu­men­tuo­tai ban­dys aiš­kin­tis, ar tas at­si­sa­ky­mas bu­vo mo­ty­vuo­tas, ar ne. Teis­mi­nis ke­lias ir to­liau lie­ka. Bet dar kar­tą sa­kau at­vi­rai, nes čia la­bai svar­bus da­ly­kas, la­bai, taip, tai yra dis­ku­si­nis ob­jek­tas ir mes tik­rai kal­bė­si­me la­bai rim­tai, be jo­kių abe­jo­nių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia P. Sau­dar­gas. Pra­šau.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ačiū už pri­sta­ty­mą. Iš tik­rų­jų Uk­rai­nos ka­ro kon­teks­te mes ma­to­me, ko­kia svar­bi yra žval­gy­bos ro­lė, ir ne tik tos pa­čios ša­lies, bet ir už­sie­nio žval­gy­bų. Bet mes ma­to­me tur­būt dvi pa­ra­le­les, dvi me­da­lio pu­ses. Tai yra kon­ven­ci­nis ka­ras, jis tur­būt vyks­ta pa­gal Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro stan­dar­tus, bent jau iš mū­sų po­ten­cia­laus ag­re­so­riaus pu­sės. Ki­ta me­da­lio pu­sė yra hib­ri­di­nis ka­ras. Vis tik­tai Ru­si­ja nau­do­ja mo­der­niau­sias ir ki­ber­ne­ti­nes ata­kas, ir eko­no­mi­nes, ir ener­ge­ti­nes, ir di­plo­ma­ti­nį spau­di­mą, įvai­rias ata­kas, o kai jau ka­riau­ja, tai vyk­do­mas rim­tas hib­ri­di­nis ka­ras.

Klau­si­mas. Ar šios įsta­ty­mo pa­tai­sos Lie­tu­vos žval­gy­bai su­teiks tuos di­des­nius dan­tis, kaip jūs sa­kė­te, hib­ri­di­nio ka­ro, įvai­rių grės­mių kon­teks­te?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Bū­tent. Pa­vyz­džiui, suo­miai. Ką pa­da­rė suo­miai prieš po­rą me­tų? Jie su­pra­to, kad rei­kia di­din­ti žval­gy­bų tar­ny­bų įga­lio­ji­mus, o tai nė­ra įpras­ta Va­ka­ruo­se. De­mo­kra­tiją rei­kia sau­go­ti, rei­kia tar­ny­bas kon­tro­liuo­ti. Čia toks jaut­rus klau­si­mas. Jie su­tei­kė su­vok­da­mi hib­ri­di­kos spe­ci­fi­ką, kaip jūs ge­rai, pui­kiai pa­ste­bė­jo­te, kad tos grės­mės tam­pa la­biau so­fis­ti­kuo­tos, kad me­to­dai tam­pa nau­ji, pa­vyz­džiui, krip­to­va­liu­tos ir vi­sa ki­ta. Tai nau­jos erd­vės, kur rei­kia nau­jų me­to­dų. Čia at­si­ran­da la­bai svar­būs įvai­rūs nau­ji sver­tai. Tra­di­ci­niai me­to­dai ne­bū­ti­nai vei­kia. Suo­miai tai pa­da­rė – iš­plė­tė įga­lio­ji­mus. Ir ša­lia, kad su­pras­tu­me, kad yra la­bai… De­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je rei­kia tu­rė­ti to­kį at­sar­gu­mą dėl su­tei­ki­mo tar­ny­boms di­des­nių įga­lio­ji­mų, jie ir­gi įstei­gė žval­gy­bos om­bud­sme­ną, jis ga­lė­jo nuo­lat (ir da­bar pui­kiai dir­ba su tar­ny­bo­mis) kon­tro­liuo­ti jas. Duo­da ata­skai­tas, ar nė­ra pik­tnau­džia­vi­mų, ar nė­ra įsta­ty­mų pa­žei­di­mų, ir taip to­liau. Aš no­riu vi­są lai­ką tai pa­brėž­ti, kad mes, tie, ku­rie pra­ei­tais me­tais kū­rė­me tą kon­tro­lės me­cha­niz­mą ir šian­dien jau pa­da­rę ši­tą spren­di­mą – su­kū­rę sis­te­mą, mes at­ėjo­me čia nuo­šir­džiai pa­stip­rin­ti tar­ny­bas, nes mes ži­no­me, kad da­bar pik­tnau­džia­vi­mui vie­tos nė­ra, nes mes tu­ri­me aiš­kius sau­gik­lius, kaip tai kon­tro­liuo­ti.

Dėl jū­sų pa­sa­ky­tos hib­ri­di­kos tai vi­siš­kai pri­ta­riu. Taip, tai pa­stip­rins mū­sų tar­ny­bos ga­li­my­bes amor­ti­zuo­ti ar neut­ra­li­zuo­ti to­kias grės­mes ir ri­zi­ką.

Ir lin­kiu jū­sų bal­sui pa­sveik­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Ur­ba­na­vi­čius. Pra­šau.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų, Lau­ry­nai, daug svar­bių, reikš­min­gų dar­bų jūs da­ro­te ir tik­rai pa­lai­kau ir šį pro­jek­tą, bet ky­la to­kių klau­si­mų žmo­nėms dėl kon­tro­lės pa­di­dė­ji­mo. Nors aš tik­rai abe­jo­ju, bet gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­neig­ti šį mi­tą?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ačiū, Jus­ti­nai. Iš tik­rų­jų ben­drą­ja pras­me kon­tro­lės ga­li­my­bės… Tur­būt jūs klau­sia­te, ar tas tar­ny­bų rau­me­nų už­au­gi­ni­mas ne­pa­veiks mū­sų žmo­nių so­cia­li­nių tei­sių. At­sa­ky­siu la­bai pa­pras­tai, kad žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus sis­te­ma yra su­kur­ta. Tai la­bai ge­ras amor­ti­za­ci­nis me­cha­niz­mas. Čia yra vie­na. O an­tra, kiek­vie­nu at­ve­ju mes vis tiek tu­ri­me ir vi­di­nius sau­gik­lius tiek pa­čio­se tar­ny­bo­se, tiek ir daug kur dar lik­tų, vis tiek rei­ka­lin­ga tam tik­ra teis­mo sank­ci­ja ir pa­na­šiai.

Mes čia su ger­bia­mu My­ko­lu pa­dis­ku­ta­vo­me dėl ga­li­my­bės su­teik­ti pri­ėji­mą prie ban­ki­nės in­for­ma­ci­jos, bet net ir ten, jei­gu mes net su­teik­tu­me tą da­ly­ką be teis­mo spren­di­mo, vis tiek bū­tų dar teis­mi­nis ke­lias, yra tam tik­ri vi­di­niai sau­gik­liai ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. O kai ku­riais at­ve­jais, ži­no­ki­te, pa­ly­gi­nus, ką tu­ri ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, ga­li­my­bę pri­ei­ti, ir ką tu­ri mū­sų žval­gy­bos, ma­tyt, na, keis­ta, bet žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos kar­tais tu­ri ma­žiau, o ne­tu­rė­tų bū­ti taip. No­rint jų stip­rių ir ga­lin­čių mums už­tik­rin­ti na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, jų rau­me­nis rei­kė­tų su­stip­rin­ti, bet ša­lia to jau su­kū­rus žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šom.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš tik­rai la­bai tei­gia­mai ver­ti­nu šį ban­dy­mą su­stip­rin­ti mū­sų sau­gu­mo tar­ny­bas, nes, pra­tę­siant Pau­liaus min­tį, jei­gu pa­sau­lis bū­tų klau­sęs žval­gy­bų, tai gal ši­tų dra­ma­tiš­kų vaiz­dų mes ir ne­ma­ty­tu­me. De­ja, po­li­ti­kai at­si­bun­da per vė­lai ir su­re­a­guo­ja per vė­lai. Kaip jūs ma­no­te, da­bar, kai vi­si ste­bi tuos ki­ne­ti­nius su­si­bū­ri­mus, tuos tik­ruo­sius ka­rus, ar mes ne­sa­me per­ne­lyg at­si­pa­lai­da­vę, nes bū­tent per hib­ri­di­nę veik­lą pa­pras­tai žval­gy­bos pa­ren­gia ir už­sie­nio vals­ty­bės, taip sa­kant, pa­grin­dą to­les­niems įsi­ki­ši­mams. Lat­vi­jo­je ar­tė­ja rin­ki­mai, daug čia tų ne­sta­bi­lu­mo ži­di­nių, Ka­li­ning­ra­das. Bet ar mes ski­ria­me tin­ka­mą, de­ra­mą dė­me­sį toms hib­ri­di­nėms grės­mėms Lie­tu­vo­je, kai vi­si ma­to tik ki­ne­ti­nius su­si­bū­ri­mus?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ge­ras klau­si­mas. At­sa­ky­mas, aiš­ku, rei­ka­lau­tų dar ko­kių pa­pil­do­mų 10 mi­nu­čių. Aš įvar­din­siu ke­lis da­ly­kus, ku­rie, ma­no po­žiū­riu, yra mū­sų stip­ry­bės. Mes vi­są lai­ką kal­ba­me apie mū­sų sil­pny­bes, bet mū­sų stip­ry­bės.

Pa­vyz­dys. At­si­me­na­te, prieš ko­kius de­šimt me­tų mū­sų ener­ge­ti­nė pri­klau­so­my­bė, vi­siš­ka, to­ta­li­nė, tai ne­bu­vo tik pri­klau­so­my­bė nuo „Gaz­pro­mo“, tai bu­vo pri­klau­so­my­bė nuo jų tar­pi­nin­kų, nuo vi­so­kių įtrau­ki­mo sche­mų ir po­li­ti­nio eli­to. Bu­vo net­gi toks Ru­si­jos sve­tim­kū­nis su­si­kū­ręs čia, vi­du­je, ji­sai vei­kė mū­sų po­li­ti­nę sis­te­mą. Da­bar mes vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mi du­jų sek­to­riu­je ir ga­li­me nu­si­mes­ti vi­sas tas in­te­re­sų gru­pes, ne tik „Gaz­pro­mo“ kaip to­kio, bet ir vi­sas tas ap­au­gu­sias gru­pes, ku­rios bu­vo bū­tent tos hib­ri­di­kos tam tik­ras epi­cen­tras, po­vei­kio ka­na­las.

Ki­tas da­ly­kas. Mes tu­ri­me tik­rai ga­na stip­rią kontr­žval­gy­bos sis­te­mą. Tai, kad mes ap­ta­ri­nė­ja­me, kad di­džiau­si triukš­ma­da­riai da­bar yra mar­gi­na­lai, ku­rie va­ži­nė­ja po Bal­ta­ru­si­ją ir ten kaž­kur lai­žo pa­dus A. Lu­ka­šen­kai, tai ro­do, vie­na ver­tus, kad taip, su jais už­si­im­ti ir­gi rei­kia, bet, ki­ta ver­tus, jei­gu tai yra A. Lu­ka­šen­kos įta­kos ba­zė Lie­tu­vo­je, čia yra jo ba­zė, tai čia yra juo­kin­ga. Va­di­na­si, vi­sai ne­blo­gai at­ro­do­me, kad tik tiek ga­li, va­di­na­si, tik tiek jie ga­li. Tai nė­ra po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri ga­lė­tų da­ry­ti po­vei­kį po­li­ti­niam pro­ce­sui ir taip to­liau.

Ką aš no­riu pa­sa­ky­ti? Kad tai yra be ga­lo svar­bu, kad tai ro­do tam tik­rą at­spa­ru­mą. Ir dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas, tu­ri­me la­bai ge­rą (ir čia rei­kia ati­duo­ti pa­gar­bą ir pra­ei­tai Vy­riau­sy­bei) in­ves­ti­ci­jų pa­tik­ros stra­te­gi­niuo­se ob­jek­tuo­se me­cha­niz­mą. Mes ga­li­me ver­tin­ti in­ves­ti­ci­jas. Jis vie­nas stip­riau­sių Eu­ro­po­je. Mes to­kiu bū­du esa­me iš­eli­mi­na­vę ir Ki­ni­jos įta­ką, ir Ru­si­jos įta­ką dau­ge­ly­je mū­sų stra­te­gi­nių ob­jek­tų. Šiuo at­ve­ju at­sa­kau, kad yra ge­rų žen­klų, ge­rų spren­di­mų, juos rei­kia tęs­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klaus­ti lai­kas bai­gė­si. Dėl mo­ty­vų už kal­bės D. Gai­žaus­kas. Jo ne­ma­tau.

K. Ma­siu­lis no­ri kal­bė­ti už. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos iš tik­rų­jų da­bar yra be ga­lo svar­bios. Mes ma­to­me, kai vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, įvai­riais bū­dais jos pa­jė­gia už­tik­rin­ti in­for­ma­ci­jos apy­ta­ką, ku­ri la­bai svar­bi ir po­li­ti­kams, ir ka­riuo­me­nei. Lie­tu­va ir­gi tu­ri žval­gy­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios mums yra svar­bios ir ku­rios tu­ri in­for­ma­ci­jos, ir rei­kia jas su­stip­rin­ti. Aš tu­rė­jau klau­si­mą, gai­la, kad man ne­bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bė, ka­da pri­sta­ty­to­jas fi­lo­so­fa­vo apie su klau­si­mu ne­su­si­ju­sius da­ly­kus. Bet pa­klau­siu as­me­niš­kai, nes čia, ma­tau, ir kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos da­ly­kai yra už­ka­bi­na­mi, ir man ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl ir kaip. Bet aš ma­nau, kad pa­leis­ki­me tą pro­ce­są, o vė­liau iš­si­aiš­kin­si­me.

PIRMININKAS. Dė­kui. Prieš kal­bės P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Taip, dau­giau nei per 30 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų iš de­mo­kra­tinės vals­ty­bės vir­to­me ne tik po­li­ci­ne, žval­gy­bi­ne, be­veik ka­gė­bis­ti­ne. Žiū­rė­ki­te, kas at­si­tin­ka po 30 me­tų. Šven­čiau­sio­je vie­to­je, Ka­ted­ros aikš­tė­je, Šei­mų die­ną ren­ka­si ho­mo­sek­su­a­lai. Ten Vy­riau­sy­bė svei­ki­na, prem­je­rė. Tra­di­ci­nėms šei­moms, ku­rios gim­do vai­kus, ne­lei­džia­ma su­si­rink­ti net Vin­gio par­ke, iš­ke­lia­ma į miš­kus.

PIRMININKAS. Čia su Žval­gy­bos įsta­ty­mu ne­su­si­ję.

P. GRAŽULIS (LRF). Čia, ma­tyt, žval­gy­ba dė­jo vi­sas pa­stan­gas, kad ne­bū­tų lei­džia­ma. Pa­skel­bė te­ro­ris­tais ir pu­ti­nis­tais vi­sas šei­mas. Štai kur da­ly­kas yra. Ir pa­čios žval­gy­bos, aš ma­nau, da­ly­va­vo pro­vo­ka­ci­jo­se, su­ke­liant riau­šes prie Sei­mo rug­pjū­čio 20 die­ną, kon­ser­va­to­rių už­sa­ky­mu. Ir štai kur mes ei­na­me. Tai ir va­din­ki­me ne par­la­men­ti­ne, o ko­kia nors dik­ta­tū­ri­ne.

Tei­sin­gai, jau da­bar pa­skelb­si­me V. Land­sber­gį val­do­vu, ir ta­da, klau­sy­ki­te, bu­vo lai­ki­nas va­do­vas, am­ži­nas va­do­vas, bus val­do­vas. Ir, klau­sy­ki­te, da­bar žval­gy­boms ati­duo­ki­me ir va­do­vaus. Kam tas Sei­mas rei­ka­lin­gas? Ne­rei­ka­lin­gas. E. Ma­siu­lis ne­kal­tas, ap­lin­ka kal­ta, pro­ku­ro­ras kal­tas ir „MG Bal­tic“ su li­be­ra­lais ne­kal­ti.

PIRMININKAS. Ačiū už nuo­mo­nę.

 

15.11 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1648, Kon­su­li­nio mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. I-509 3, 5 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1649, Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-2044 1 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1650, Rin­klia­vų įsta­ty­mo Nr. VIII-1725 6, 61, 7 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1651, Šalpos pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-675 1 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1652, Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XII-2507 1 straips­nio ir prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1653, Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 301, 561 ir 57 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1654, Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 151 ir 36 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1655, In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 131 ir 155 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1656, Kon­su­li­nio sta­tu­to 23 straips­nio pa­kei­ti­mo ir 26 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1657 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar į tri­bū­ną kvie­čiu A. Bi­lo­tai­tę pri­sta­ty­ti paketą – įsta­ty­mą „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ ir ly­di­muo­sius. K. Ma­siu­lis, trum­pa re­pli­ka.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau trum­pą re­pli­ką. Nuo ka­da Pet­ras at­sto­vau­ja tra­di­ci­nei šei­mai? Bent jau prak­tiš­kai? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Mi­nist­re, pra­šom pri­sta­ty­ti.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Vis­kas, da­bar jau mi­nist­rė pra­dė­jo pri­sta­ty­mą.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ar ga­li­ma jau pa­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą?

P. GRAŽULIS (LRF). Trum­pai.

PIRMININKAS. Pra­šom, mi­nist­re, jūs da­bar kal­ba­te.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­me Sei­mui svars­ty­ti įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tą ir ly­di­muo­sius įstatymų pro­jek­tus. Šių pa­tai­sų tiks­las yra pa­leng­vin­ti už­sie­nie­čių at­vy­ki­mo ir įdar­bi­ni­mo tvar­ką, pri­trauk­ti į Lie­tu­vą aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų ir su­kur­ti jiems pa­trauk­lią imig­ra­ci­jos sis­te­mą.

Spren­di­mai yra pa­reng­ti ben­dra­dar­biau­jant su ver­slo aso­cia­ci­jo­mis, ku­rios jau se­niai kal­ba apie dar­buo­to­jų trū­ku­mą, ir ki­to­mis su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. Nors Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je šios prie­mo­nės dėl aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų įdar­bi­ni­mo pa­leng­vi­ni­mo bu­vo nu­ma­ty­tos įgy­ven­din­ti tik šių me­tų pa­bai­go­je, gy­ve­ni­mas dik­tuo­ja sa­vo dar­bo­tvarkę: vis di­dė­jan­tis dar­buo­to­jų trū­ku­mas ir nuo ka­ro į mū­sų ša­lį bė­gan­čių uk­rai­nie­čių srau­tas įpa­rei­go­ja im­tis grei­tų spren­di­mų.

Tai­gi ką mes siū­lo­me ir kuo tai bus ge­riau? Pir­ma, įsta­ty­mo pro­jek­tu no­ri­ma pa­leng­vin­ti aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos už­sie­nie­čių įdar­bi­ni­mo tvar­ką, trum­pin­ti imig­ra­ci­jos pro­ce­dū­ras ir plės­ti jų pri­ei­na­mu­mą.

An­tra, pra­šy­mai iš­duo­ti lei­di­mą lai­ki­nai gy­ven­ti bus nag­ri­nė­ja­mi grei­čiau. Šiaip vi­si ter­mi­nai trum­pė­ja 1 mė­ne­siu. Pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė nuo 2023 m. sau­sio 1 d. vi­siems už­sie­nie­čiams dėl lei­di­mo lai­ki­nai gy­ven­ti iš­da­vi­mo kreip­tis už­sie­ny­je per tar­pi­nin­ką. Nuo 2023 m. lie­pos 1 d. siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti na­cio­na­li­nių vi­zų dar­bo pa­grin­du, tai reiš­kia, kad už­sie­nie­čiai, dirb­da­mi su lei­di­mu lai­ki­nai gy­ven­ti, bus drau­džia­mi pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu. Aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos už­sie­nie­čiams ne­be­rei­kės at­lik­ti dar­bo rin­kos tes­to, tai trum­pins ir pa­pras­tins aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos už­sie­nie­čių įdar­bi­ni­mo pro­ce­dū­ras, taip pat su­ma­žins darb­da­vio kaš­tus. Už­sie­nie­čiams bus su­teik­ta tei­sė dirb­ti pa­gal lai­ki­ną­ją dar­bo su­tar­tį, bet lai­ki­no įdar­bi­ni­mo įmo­nės tu­rės ati­tik­ti tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, tai­gi yra įra­šy­ti sau­gik­liai.

Sie­kiant di­din­ti Lie­tu­vos pa­trauk­lu­mą stu­den­tams, siū­lo­ma ma­žin­ti rin­klia­vą už lei­di­mo gy­ven­ti iš­da­vi­mą, taip pat už­sie­nie­tis stu­den­tas ga­lės dirb­ti be dar­bo lai­ko ap­ri­bo­ji­mo.

Pas­ku­ti­nis svar­bus ak­cen­tas: sie­kiant pri­im­ti nuo ka­ro bė­gan­čius uk­rai­nie­čius ir su­da­ry­ti jiems kuo pa­lan­kes­nes są­ly­gas, yra tiks­li­na­mos lai­ki­no­sios ap­sau­gos su­tei­ki­mo nuo­sta­tos, nu­ma­to­mi pa­leng­vin­ti at­vy­ki­mo, bu­vi­mo, įsi­dar­bi­ni­mo rei­ka­la­vi­mai, už­tik­ri­na­mos ki­tos pri­ėmi­mo są­ly­gos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma mi­nist­re. Prieš per­ei­nant prie klau­si­mų, no­riu trum­pai pa­si­tar­ti. Ka­dan­gi, be šio klau­si­mo, dar li­ko du įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tai ir po­ra re­zer­vi­nių klau­si­mų, ar ga­li­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą ne 15 val. 20 min., o, pa­vyz­džiui, 15 val. 40 min. pra­dė­ti? Tuo­met dėl vis­ko vie­nu mos­tu nu­bal­suo­tu­me. Ma­tau, kad yra įvai­riau­sių re­ak­ci­jų.

Da­bar tę­sia­me klau­si­mus, ti­kiuo­si, min­tys su­si­gu­lės, sprę­si­me, ką da­ry­ti, kai baig­si­me šio klau­si­mo svars­ty­mą. Pir­ma­sis klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Pra­šom.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Re­pli­ka dėl jū­sų. Ne­ga­li­te taip elg­tis, nes nu­sta­tė­te, ka­da bus bal­sa­vi­mas, plius kaip tik Sta­tu­te… ry­ti­nė­je dar­bo­tvar­kėje jūs pa­siū­lė­te net du bal­sa­vi­mus am­ži­nai da­ry­ti ir įtei­sin­ti. Tai yra blo­gai.

Ger­bia­ma mi­nist­re, no­rė­jau vie­ną klau­si­mą, bet iš­gir­dau ki­tą šo­ki­ruo­jan­tį da­ly­ką. Jūs prieš pat pas­ku­ti­nį sa­ki­nį pa­sa­kė­te, kad pri­im­ti stu­den­tai ga­lės čia dirb­ti be dar­bo lai­ko ap­ri­bo­ji­mo. Jūs no­ri­te pa­sa­ky­ti, kad jie am­ži­nai čia ga­lės dirb­ti? Ar mes kaž­ką?.. Pa­tiks­lin­ki­te sa­vo pas­ku­ti­nį…

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ne, tie­siog aš no­rė­čiau, ger­bia­mas ko­le­ga, pa­tiks­lin­ti. Anks­čiau įsi­dar­bi­nę už­sie­nio stu­den­tai tu­rė­da­vo tam tik­rą va­lan­dų ap­ri­bo­ji­mą, kiek va­lan­dų ga­li dirb­ti. Tie­siog ne­lie­ka to ap­ri­bo­ji­mo kaip stu­den­tams, nes jie ga­lės dirb­ti kaip nor­ma­lūs dar­buo­to­jai. Jei­gu tu­ri dar­bą, jie ga­li dirb­ti, jei­gu su­de­ri­na sa­vo stu­di­jas ir dar­bą, ne­bus ri­bo­ja­mi įpa­rei­go­ji­mo dirb­ti tam tik­rą va­lan­dų skai­čių.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš taip pat no­rė­jau dėl to pa­ties pa­klaus­ti – dėl dar­bo lai­ko ne­ri­bo­ji­mo. Ar jie te­oriš­kai ga­lės dirb­ti il­giau ne­gu, tar­ki­me, Lie­tu­vos pi­lie­čiai, sau­go­mi įsta­ty­mo? Jiems yra ri­bo­ja­mos sa­vai­ti­nės va­lan­dos.

An­tra klau­si­mo da­lis. Ar šis įsta­ty­mas bū­tų tai­ko­mas ir pir­mo­sios mig­ra­ci­jos ban­gos, su­kel­tos tuo­me­tės Bal­ta­ru­si­jos kri­zės, da­ly­viams? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tik­rai ne­bus ko­kių nors iš­im­čių. Ga­lės kaip ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, tas va­lan­dų skai­čius bus toks, tie­siog jis ne­bus ri­bo­ja­mas. Tai reiš­kia, kad jau­ni žmo­nės, stu­di­juo­jan­tys Lie­tu­vo­je, ga­lės ir stu­di­juo­ti, ir dirb­ti, ir už­si­dirb­ti.

O jei­gu kal­bė­tu­me apie pir­mą­ją mig­ra­ci­jos ban­gą, jūs tik­riau­siai kal­ba­te apie ne­tei­sė­tus mig­ran­tus, tai yra, man at­ro­do, vi­sai ki­ta si­tu­a­ci­ja. Tai yra žmo­nės, ku­rie ne­tei­sė­tu bū­du pa­te­ko į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, jie krei­pė­si dėl prie­globs­čio pra­šy­to­jo sta­tu­so. Kiek ži­nau, ma­no ži­nio­mis, di­džia­jai da­liai tas sta­tu­sas ne­bu­vo su­teik­tas. Kas da­bar yra vyk­do­ma? Tie žmo­nės yra iš­siun­čia­mi į sa­vo gim­tą­sias vie­tas, į sa­vo na­mus. Šiuo me­tu esa­me iš­siun­tę dau­giau ne­gu 1 tūkst. Ne­iš­siųs­tus vis tiek bus ban­do­ma iš­siųs­ti, nes tie­siog tą nu­ma­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai. Šiuo me­tu ki­tos si­tu­a­ci­jos ir spren­di­mų aš ne­ma­tau.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, kaip jūs ži­no­te, Sei­mo na­riai pas­ta­ruo­ju lai­ku lan­ko­si mig­ran­tų sto­vyk­lo­se ir ma­to tik­rai la­bai sun­kią, la­bai bai­sią jų si­tu­a­ci­ją. Tik­rai žmo­nės tie­sio­gi­ne pras­me ei­na iš pro­to to­se už­da­ro­se sto­vyk­lo­se. Vai­kai per­kel­ti­ne pras­me dūs­ta, nes nė­ra ga­li­my­bės iš­ei­ti, dau­ge­liui iš jų sto­vyk­los yra vi­siš­kai už­da­ros.

Ma­no klau­si­mas. Ar šia­me įsta­ty­me yra kaip nors spren­džia­ma šių žmo­nių pro­ble­ma­ti­ka? Tarp jų mes su­ti­ko­me mo­ky­to­jų, ar­chi­tek­tų, žur­na­lis­tų, me­ni­nin­kų, in­ži­nie­rių, fo­to­gra­fų, do­ku­men­ti­nių fil­mų kū­rė­jų, me­di­kų, ag­ro­no­mų, net yra vie­nas pro­fe­sio­na­lus Ka­me­rū­no fut­bo­lo žai­dė­jas. Ar įsta­ty­mas tų žmo­nių vi­sai ne­pa­lies?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš su­pran­tu, kad klau­si­mai yra ke­lia­mi, su­pran­tu, kad yra su­si­rū­pin­ta, lan­ko­ma­si ap­gy­ven­di­ni­mo vie­to­se. Bet no­riu dar kar­tą pa­brėž­ti, šie as­me­nys į Lie­tu­vą at­vy­ko ne­tei­sė­tu bū­du. Šis įsta­ty­mas nu­ma­to, kaip tai pa­da­ry­ti tei­sė­tu bū­du. Yra pa­leng­vi­na­mos pro­ce­dū­ros, pa­pras­ti­na­mos pro­ce­dū­ros žmo­nėms iš tre­čių­jų ša­lių at­vyk­ti dirb­ti į Lie­tu­vą. Šie žmo­nės pa­si­rin­ko vi­siš­kai ki­tą ke­lią. Mū­sų įsta­ty­mai sa­ko, kad, jei­gu žmo­nės at­vyks­ta ne­tei­sė­tu bū­du, jie pa­žei­džia Res­pub­li­kos įsta­ty­mus. Dar ži­nant, kad tai bu­vo su­si­ję su Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo veiks­mais kon­kre­čiai or­ga­ni­zuo­jant tą pro­ce­są, or­ga­ni­zuo­jant vi­zų iš­da­vi­mą, or­ga­ni­zuo­jant skry­džius ir vė­liau su pa­rei­gū­nų pa­gal­ba tuos žmo­nes stu­miant į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką. Aš ma­nau, jei­gu yra no­ras at­vyk­ti į Lie­tu­vą, yra vi­si bū­dai ir ga­li­my­bės pa­da­ry­ti tai le­ga­liu bū­du.

Kal­bant apie sto­vyk­la­vie­tes ir ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tas, jūs tik­riau­siai pui­kiai su­pran­ta­te, kad Lie­tu­vai te­ko ne­ma­žas iš­šū­kis. Mes ne­tu­rė­jo­me ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tų to­kiam skai­čiui žmo­nių ir te­ko vis­ką kur­ti iš nau­jo. Taip pat in­for­muo­ju, kad ki­tą sa­vai­tę at­ei­si­me į Vy­riau­sy­bę su nau­ju spren­di­mu, tai yra ap­gy­ven­di­ni­mo agen­tū­ros stei­gi­mo idė­ja. Tos agen­tū­ros tiks­las bū­tent ir bus rū­pin­tis ap­gy­ven­di­ni­mu, so­cia­li­niais da­ly­kais, ap­rū­pi­ni­mu, in­teg­ra­ci­jos da­ly­kais, tei­si­ne pa­gal­ba. Ma­nau, kad di­de­lė da­lis pro­ble­mų tu­rė­tų žen­kliai iš­si­spręs­ti, nes bus at­ski­ra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tik­rai kom­pe­ten­tin­gai, at­sa­kin­gai ga­lės vien tik ši­tuo klau­si­mu rū­pin­tis. Ma­nau, kad to­kios si­tu­a­ci­jos kaip, pa­vyz­džiui, Uk­rai­nos pa­bė­gė­liai ar ki­tos si­tu­a­ci­jos at­ei­ty­je leis mums tie­siog žy­miai ge­riau val­dy­ti pro­ce­są ir bū­ti pa­si­ruo­šu­siems.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Ly­de­ka. Pra­šom.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą šio nau­jo įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pro­jek­to, ta­čiau no­rė­čiau, kad pa­tiks­lin­tu­mė­te dėl ne­le­ga­lių mig­ran­tų, tai yra ne­le­ga­liai į Lie­tu­vą pa­te­ku­sių už­sie­nie­čių. Kaip ži­nome, dar ke­lis tūks­tan­čius mes to­kių tu­ri­me, jiems nė­ra su­teik­tas pa­bė­gė­lio sta­tu­sas ir jiems iki šiol yra su­var­žy­ta lais­vė lais­vai ju­dė­ti, o tai yra ir mo­te­rys, ir vai­kai, ir taip to­liau. Kiek su­pra­tau iš jū­sų pri­sta­ty­mo, šis įsta­ty­mas ne­kei­čia jų tei­si­nio sta­tu­so, o tai reiš­kia, kad jie ir to­liau liks si­tu­a­ci­jo­je, kad ne­ga­lės lais­vai ju­dė­ti. Vis dėl­to tą pro­ble­mą rei­kia spręs­ti, nes yra ne­su­tin­kan­čių grįž­ti į sa­vo vals­ty­bę. Ma­tyt, am­ži­nai (pa­var­to­siu tą žo­dį) įka­lin­ti jie ne­ga­li bū­ti.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

A. LYDEKA (LSF). Ar tai reiš­kia, kad grei­tai vėl ko­re­guo­si­te ir at­ei­si­te su pa­siū­ly­mu vėl iš nau­jo keis­ti šį įsta­ty­mą?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Da­bar­ti­nis įsta­ty­mas „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ lei­džia eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos me­tu, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu, jei­gu as­me­nys pa­ten­ka ne­tei­sė­tai į Lie­tu­vą, ap­ri­bo­ti tų ne­tei­sė­tai į Lie­tu­vą pa­te­ku­sių as­me­nų ju­dė­ji­mą iki 18 mė­ne­sių mak­si­mum. Ar­ti­miau­siu me­tu su­kaks apie 12 mė­ne­sių, kai šie žmo­nės yra ap­gy­ven­din­ti bū­tent to­se vie­to­se ir yra pri­im­tas spren­di­mas jiems ne­leis­ti ju­dė­ti iš ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tos. Dėl to­les­nės per­spek­ty­vos. Ma­nau, kad su­ka­kus šiam ter­mi­nui, ma­tyt, spren­di­mo pra­tęs­ti ir ri­bo­ti to­liau tų žmo­nių ju­dė­ji­mą, iš­ėji­mą iš te­ri­to­ri­jos ne­bus. Bet ko­kiu at­ve­ju mes to­liau la­bai ak­ty­viai dirb­si­me, kad iš­siųs­tu­me tuos žmo­nes, grą­žin­tu­me į kil­mės ša­lis.

Dar kar­tą no­riu pa­žy­mė­ti, kad Lie­tu­va pir­mau­ja, yra sėk­min­giau­siai sa­va­no­riš­ku pa­grin­du grą­ži­nan­ti as­me­nis į jų kil­mės ša­lis – čia mū­sų pa­rei­gū­nų dė­ka ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos dė­ka. Bet, ži­no­ma, pro­ble­mų ir iš­šū­kių yra dėl pri­vers­ti­nio grą­ži­ni­mo, nes nė­ra pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys su ša­li­mis ir tas pro­ce­sas tie­siog ne­vyks­ta.

No­riu pa­žy­mė­ti, kad šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te mes kal­ba­me apie tei­sė­tą imig­ra­ci­ją į Lie­tu­vą, kal­ba­me apie su­pap­ras­tin­tas, pa­leng­vin­tas pro­ce­dū­ras ir kal­ba­me apie aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių pri­trau­ki­mą į Lie­tu­vą.

Ži­no­ma, klau­si­mai dėl ne­tei­sė­tos mig­ra­ci­jos yra spren­džia­mi. Kaip ir mi­nė­jau, agen­tū­ros klau­si­mas tu­rė­tų iš­spręs­ti daug pro­ble­mų, yra pri­im­ti spren­di­mai dėl mū­sų ne­įlei­di­mo ar­ba nu­krei­pi­mo į pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tus. Ma­nau, ši­tie da­ly­kai vei­kia ir si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu kon­t­ro­liuo­ja­ma ir val­do­ma.

PIRMININKAS. Dar K. Vil­kaus­kas tu­ri klau­si­mą. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, da­bar šia­me pro­jek­te nu­ro­dy­ta, kad už­sie­nie­tis, esan­tis ne Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, pra­šy­mą iš­duo­ti na­cio­na­li­nę vi­zą pa­tei­kia per Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­si­rink­tą iš­orės pa­slau­gų tei­kė­ją. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­tiks­lin­ti, kas tas iš­orės pa­slau­gų tei­kė­jas? Ar ga­lė­tų da­ly­vau­ti pri­va­tūs as­me­nys, ar vals­ty­bės įsteig­tos ko­kios nors įmo­nės ir kaip čia at­si­rink­tų Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Ma­tyt, mes vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kad ne vi­so­se ša­ly­se mes tu­ri­me kon­su­la­tus. Gal­vo­da­mi, kaip ga­li­ma su­pap­ras­tin­ti vi­są ši­tą pro­ce­są, pa­tei­kė­me to­kį siū­ly­mą, kad Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas su­da­rys su­tar­tis su tam tik­rais sub­jek­tais už­sie­ny­je, ku­rie bus at­sa­kin­gi už as­me­nų iden­ti­fi­ka­vi­mą, pra­šy­mų per­da­vi­mą Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tui ir spren­di­mo suor­ga­ni­za­vi­mą vie­to­je, kad as­me­niui iš tre­čio­sios ša­lies ne­rei­kė­tų at­vyk­ti į Lie­tu­vą, ta­da lauk­ti tų spren­di­mų, nes tai la­bai la­bai už­si­tę­sia.

Esa­me ap­skai­čia­vę, kad jei­gu, tar­kim, mes ban­dy­tu­me tą pa­tį pro­ce­są už­tik­rin­ti per kon­su­la­tus, tai kai­nuo­tų pen­kis kar­tus bran­giau. No­riu pa­žy­mė­ti, kad šis spren­di­mas leis mums su­tau­py­ti lė­šų ir kar­tu pa­da­ry­ti mū­sų imig­ra­ci­jos pro­ce­są ge­ro­kai lanks­tes­nį, grei­tes­nį ir pa­pras­tes­nį. Pla­nuo­ja­ma apie 36 to­kius sub­jek­tus tu­rė­ti 36 vals­ty­bė­se.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Šiek tiek ir taip dau­giau lai­ko sky­rė­me klau­si­mams. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Da­bar dėl mo­ty­vų už kal­bės T. To­mi­li­nas. Pra­šau. Pra­šau, To­mai. Po to jums, Ar­tū­rai, duo­si­me.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš prin­ci­po ne­pri­eš­ta­rau­ju šio įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mui, ta­čiau no­rė­čiau pra­tęs­ti po­le­mi­ką su mi­nist­re. Tik­rai mū­sų si­tu­a­ci­ja pa­sie­ny­je sta­bi­li­zuo­ta, spren­di­mai yra pa­da­ry­ti, di­de­lės pro­ble­mos nė­ra. Jau nuo pra­ei­tų me­tų ne­tei­sė­tai į Lie­tu­vą at­vy­ku­sių mig­ran­tų skai­čius ne di­dė­ja, o tik ma­žė­ja, kaip jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te.

Šis įsta­ty­mas yra apie aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių in­teg­ra­ci­ją į mū­sų dar­bo rin­ką. Kaip mi­nė­jau, mū­sų sto­vyk­lo­se, ten, kur žmo­nės yra įka­lin­ti, kaip tei­sin­gai ger­bia­mas A. Ly­de­ka pa­sa­kė, yra tik­rai aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos įvai­riau­sių pro­fe­si­jų – nuo mo­ky­to­jų iki me­di­kų, žur­na­lis­tų ir fut­bo­lo žai­dė­jų – žmo­nių. Mes pri­va­lo­me, ša­lia vi­sų pa­ža­dų, steig­ti nau­jas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios rū­pin­tų­si jų lais­va­lai­kiu.

Dar pa­sa­ky­siu la­bai svar­bų da­ly­ką: mes tu­ri­me juos kuo grei­čiau iš­lais­vin­ti, o ne lauk­ti 18 mė­ne­sių. Pa­gal da­bar­ti­nes pro­jek­to nuo­sta­tas mes te­oriš­kai tu­ri­me tei­sę juos lai­ky­ti pen­ke­rius me­tus to­se sto­vyk­lo­se. Per­skai­ty­ki­me, ką pa­tys pri­ėmė­me. O tu­ri­me tai pa­da­ry­ti grei­čiau nei per 18 mė­ne­sių ir mi­nist­rės žo­džiuo­se tu­ri at­si­ras­ti svar­bus ter­mi­nas – „dar­bas“, nes jei­gu mes ne­lei­si­me jiems dirb­ti, o tik už­si­im­si­me už­kla­si­ne veik­la, tai ne­bus nei tva­ru, nei eko­no­miš­kai pras­min­ga.

PIRMININKAS. Dė­kui. Re­pli­kuos A. Skar­džius, su­pra­tau.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Jūs ne taip su­pra­to­te – aš dėl ve­di­mo tvar­kos. No­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti. Yra de­vy­ni ly­di­mie­ji tei­sės ak­tai, o jūs sky­rė­te la­bai ne­daug lai­ko šio ypač svar­baus įsta­ty­mo nag­ri­nė­ji­mui. Jis už­ima dau­giau ne­gu pu­sę po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės. To­dėl no­rė­čiau, kad jūs aiš­kiai pa­aiš­kin­tu­mė­te, ko­dėl jūs ne­su­tei­kė­te tei­sės pa­klaus­ti dėl vi­sų tei­sės ak­tų, vi­sus tei­sės ak­tus pra­ne­šė­jai pri­sta­ty­ti čia, Sei­me? Ko­kiu jūs sa­vo, sa­ky­ki­me, iš­gal­vo­tu Sta­tu­tu va­do­vau­ja­tės? Aš no­rė­čiau iš­girs­ti pa­aiš­ki­ni­mą ir kad su­teik­tu­mė­te tei­sę Sei­mo na­riams pa­klaus­ti ger­bia­mos pra­ne­šė­jos mi­nist­rės dėl ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų bus ga­li­my­bė, nes tie klau­si­mai bent ke­liuo­se ko­mi­te­tuo­se bus svars­to­mi po pa­tei­ki­mo. O sa­vo veik­lo­je va­do­vau­juo­si Sta­tu­tu. Da­bar prieš kal­bės A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­bal­suo­siu prieš, bet aš pir­miau­sia no­rė­čiau re­pli­ką.

Pa­pras­čiau­siai jūs esa­te Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. Kai pla­nuo­ja­ma to­kia dar­bo­tvarkė, kai yra 10, 20, 40 ly­di­mų­jų, tik­rai ne 10 mi­nu­čių rei­kia skir­ti. Juo la­biau kad tuo pat me­tu svars­to­me, kaip čia ap­sau­go­ti nuo vi­so­kių šni­pų, žval­gy­bai su­tei­kia­me dau­giau tei­sių, se­ka­me sa­vo pi­lie­čius ir da­bar at­ve­ši­me daug daug už­sie­nie­čių. Kaž­kaip ne­de­ra.

 Į ką aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį šia­me įsta­ty­me. Mi­nist­rė kal­ba apie aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus, jų no­ri­me at­si­vež­ti. De­ja, šia­me įsta­ty­me yra lai­ki­nos įdar­bi­ni­mo įstai­gos, jos tik­rai ne­įdar­bi­na aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų, tai yra įdar­bi­na že­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus, ir mes su­tei­kia­me tei­ses pri­im­ti tuos už­sie­nie­čius. Tai yra iš­nau­do­ji­mo tam tik­ra spra­ga.

Tik­rai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, jei­gu mes tik­rai kal­ba­me apie už­sie­nie­čius, ku­rie tik­rai pa­dė­tų, už­pil­dy­tų tas ni­šas, ko trūks­ta Lie­tu­vo­je, tai ir kvies­ki­me aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, o ne per lai­ki­no įdar­bi­ni­mo kon­to­ras ban­dy­ki­me at­si­vež­ti bet ką. Ta­da tu­rė­si­me daug dau­giau pro­ble­mų. To­dėl su­si­lai­ky­siu bal­suo­da­mas už šį įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi jau yra bal­sa­vi­mo in­ter­va­las, aš siū­ly­siu pra­dė­ti bal­sa­vi­mą. Iš pra­džių ap­si­sprę­si­me dėl šio ką tik vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės A. Bi­lo­tai­tės pri­sta­ty­to pa­ke­to pa­tei­ki­mo Sei­me.

Kas pri­ta­ria­te 2-9.1 klau­si­mui – įsta­ty­mui „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ ir ly­di­mie­siems po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 108: už – 86, prieš – 1, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu dėl vi­sų siū­lo­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Taip pat yra pa­pil­do­mi dėl ati­tin­ka­mų pro­jek­tų dar­bo­tvarkėje pa­ra­šy­ti: NSGK, SRDK. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Da­bar bal­suo­si­me dėl ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų, dėl ku­rių dar ne­sa­me ap­si­spren­dę.

 

15.33 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 26, 40, 44, 93, 141, 151, 153 ir 156 straips­nių pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1449(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Dėl jo, kaip su­pran­tu, nė­ra jau jo­kių siū­ly­mų. Bal­suo­ja­me dėl pri­ta­ri­mo po svars­ty­mo. Pro­jek­tas Nr. XIVP-1449(2). Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mai.

Bal­sa­vo 115: už – 77, prieš – 11, su­si­lai­kė 27. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

15.34 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 91, 118 ir 119 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1220(2)ES, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1221(2)ES (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-9.1 klau­si­mas, tai yra Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­tei­ki­mas, at­si­pra­šau, pa­kei­ti­mas. Bal­suo­ja­me dėl pri­ta­ri­mo po svar­s­ty­mo. Dar­bo­tvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klau­si­mai.

Bal­sa­vo 119: už – 109, prieš – 1, su­si­lai­kė 9. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

15.34 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1661 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo Kal­va­ri­jos savi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įve­di­mo“ pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me dėl pri­ta­ri­mo pa­teik­ti šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

Bal­sa­vo 122 Sei­mo na­riai: už – 88, prieš – 10, su­si­lai­kė 24. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 19 die­ną. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Su­pra­tau. Ka­dan­gi iš pra­ei­tos sa­vai­tės, rei­kia šiek tiek pa­vė­lin­ti svars­ty­mo da­tą, tai dar ki­tą sa­vai­tę. Gal ga­li­me fik­suo­ti ge­gu­žės 24 die­ną? Ge­rai? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. E. Gent­vi­las. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). No­riu pa­sa­ky­ti re­pli­ką po bal­sa­vi­mo. Pra­ėju­sią sa­vai­tę opo­zi­ci­ja pa­pra­šė ati­dė­ti ši­tą klau­si­mą į šią sa­vai­tę, tu­rė­da­ma vil­ties, kad Kal­va­ri­jos po­li­ti­kai gal­būt su­si­tars ir iš­spręs tą si­tu­a­ci­ją. Aš no­riu pa­sa­ky­ti są­ži­nin­gai, tik­rai nė­ra jau­ku ir ma­lo­nu įves­ti tie­sio­gi­nį val­dy­mą. Bet ape­liuo­ju į Kal­va­ri­jos po­li­ti­kus, li­ko dar sa­vai­tė su vir­šum lai­ko pa­tiems pri­im­ti spren­di­mus, su­si­tar­ti vie­to­je ir Sei­mas ta­da stab­dy­tų ši­tą pro­ce­dū­rą. Bet aš ne­ži­nau, ar yra pa­jė­gų, po­li­ti­nių su­ge­bė­ji­mų Kal­va­ri­jo­je su­si­tar­ti.

 

15.36 val.

Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo Nr. I-130 5 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-763(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. Dė­kui. Da­bar va­ka­ri­nės dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ke­lian­tis daug dis­ku­si­jų. Vy­riau­sy­bė dėl jo tu­rė­jo pa­siū­ly­mą pa­vė­lin­ti įsi­ga­lio­ji­mo da­tą. Jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Įsi­ga­lio­ji­mo da­ta dėl… leis­ti už­ka­bin­ti her­bą ant mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių žen­klų ir ki­tų da­ly­kų. Da­bar ar Vy­riau­sy­bė su­tin­ka su ko­mi­te­to nuo­mo­ne ne­pri­tar­ti ir nu­ma­ty­ti, kad įsi­ga­lio­ja šiek tiek anks­čiau, 6 mė­ne­siais, tai yra 2023 m. lie­pos 1 d.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pra­šy­čiau bal­suo­ti, nes, ma­tyt, Vy­riau­sy­bė jau įver­ti­no įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­ną. Tu­rint min­ty, kad tai yra ir biu­dže­ti­nis da­ly­kas, gal jau vis dėl­to ta­da pa­bal­suo­ki­me.

PIRMININKAS. Ge­rai. Da­bar bal­suo­si­me. Yra Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas. Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas šiek tiek pa­vė­lin­ti įsi­ga­lio­ji­mą. Da­bar dėl šio siū­ly­mo mo­ty­vai. A. Vin­kus kal­ba už. Ar tei­sin­gai su­pran­ta­me? Ne tuo ar tuo?

A. VINKUS (LVŽSF). Idė­ja dėl au­to­mo­bi­lių…

PIRMININKAS. Ar jūs dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to, ger­bia­mas ko­le­ga?

A. VINKUS (LVŽSF). Dėl vi­so.

PIRMININKAS. Da­bar ap­si­sprę­si­me dėl šio siū­ly­mo. Iš pra­džių ap­si­spręs­ki­me dėl siū­ly­mo. P. Gra­žu­lis kal­ba prieš siū­ly­mą. Ar ir­gi dėl vi­so? (Bal­sai sa­lė­je) Tai dėl siū­ly­mo nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti, yra Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas. Kas pri­ta­ria Vy­riau­sy­bės siū­ly­mui, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Už – bal­suo­ja­me už siū­ly­mą, tai šiuo at­ve­ju už Vy­riau­sy­bės siū­ly­mą.

Bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už – 77, prieš – 6, su­si­lai­kė 37. Vy­riau­sy­bės siū­ly­mui yra pri­tar­ta. Tai­gi mes da­bar pa­ga­liau iš­sa­ky­si­me mo­ty­vus, jau su šiuo siū­ly­mu, dėl šio pro­jek­to. Ir už kal­bės A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). Idė­ja įdo­mi au­to­mo­bi­lių vals­ty­bi­nius nu­me­rius pa­nau­do­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės rep­re­zen­ta­vi­mui ir ša­lies sim­bo­li­kos puo­se­lė­ji­mui. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pri­me­na­ma, kad pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mu nu­sta­ty­tą jų pa­nau­do­ji­mo reg­la­men­ta­vi­mą Lie­tu­vos vals­ty­bės her­bas be pa­ma­ti­nio nau­do­ji­mo ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ir tam tikro­se ki­to­se vie­to­se. Ka­dan­gi au­to­mo­bi­lių nu­me­riai ten ne­nu­ma­ty­ti, au­to­riai siū­lo ko­re­guo­ti įsta­ty­mą. Kaip pra­džio­je mi­nė­jo pra­ne­šė­jas ko­le­ga J. Sa­ba­taus­kas, Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių vals­ty­bi­nių nu­me­rių žen­kli­ni­mo sis­te­ma tu­ri ma­žiau žen­klų ne­gu di­de­lių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, ku­rios, ma­tyt, dėl di­de­lio au­to­mo­bi­lių skai­čiaus vals­ty­bė­je pri­vers­tos nau­do­ti skait­lin­ges­nę šių nu­me­rių žen­kli­ni­mo sis­te­mą.

Tai­gi vals­ty­bės her­bo pa­nau­do­ji­mas ant au­to­mo­bi­lio vals­ty­bi­nio nu­me­rio ne­bū­tų koks nors vals­ty­bi­nio nu­me­rio ap­sun­ki­ni­mas ar per di­de­lis ap­kro­vi­mas. Idė­ja ge­ra, ją pa­lai­kau. Tu­ri­me vi­so­mis for­mo­mis gar­sin­ti sa­vo vals­ty­bę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Man tru­pu­tė­lį keis­tas pats me­cha­niz­mas. Jau nu­me­rių yra pri­ga­min­ta ir fak­tiš­kai, kad ne­bū­tų nuos­to­lio vals­ty­bei ar­ba ga­mi­nu­siai ins­ti­tu­ci­jai, pri­va­lo­mai pri­ima­me įsta­ty­mą, kad bū­tų ga­li­ma to­kius nu­me­rius nau­do­ti. Tik man ne­aiš­ku, ar čia prie­var­ta, ar čia ga­lės rink­tis. Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kiek tu­riu in­for­ma­ci­jos, tik dvie­jo­se ša­ly­se nau­do­ja­mas her­bas. Žmo­nės ant sa­vo au­to­mo­bi­lio daž­nai už­si­kli­juo­ja her­bus, ir tik­rai la­bai pla­čiai pa­pli­tę. Ar rei­kia bū­ti­nai ant nu­me­rio? Jei­gu aš esu pat­rio­tas, aš kaip ir ga­liu už­dė­ti her­bą ant sa­vo au­to­mo­bi­lio – ar ant stik­lo, ar ant ka­po­to. Bū­ti­nai tu­ri bū­ti ant nu­me­rio! Man tai tru­pu­tė­lį keis­ta. Pir­ma rei­kia pri­im­ti įsta­ty­mą, o tik pas­kui ga­min­ti nu­me­rius.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra iš­sa­ky­ti mo­ty­vai. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant, kas pri­ta­ria po svars­ty­mo Vals­ty­bės her­bo, ki­tų her­bų ir her­bi­nių žen­klų įsta­ty­mo pro­jek­tui.

Bal­sa­vo 119: už – 113, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 6. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

15.42 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(3) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(3). Kvie­čiu ap­si­spręs­ti po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 118: už – 110, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta.

 

15.42 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1145(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1145(2). Ne­di­de­lis pa­kei­ti­mas. Kas pri­ta­ria po svars­ty­mo?

Bal­sa­vo 116: už – 106, prieš – 1, su­si­lai­kė 9. Pri­tar­ta.

 

15.43 val.

Gy­ve­na­mo­sios vie­tos de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-840 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1146 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Gy­ve­na­mo­sios vie­tos de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mas, ku­rį pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas siū­lo at­mes­ti. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti VVSK siū­ly­mui? Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­nes­tos Fi­la­to­vės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos komi­si­jos na­re“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1673 ir Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Au­re­li­jaus Zy­ko atleidi­mo iš Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1674 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6 ir 2-7 klau­si­mai – tai yra LRTK na­rio at­lei­di­mas ir paskyri­mas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? V. Juo­za­pai­tis vis­ką sėk­min­gai pri­sta­tė.

Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mui – pro­jek­tui Nr. XIVP-1673? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ir ga­li­me gal­būt pro­jek­tui Nr. XIVP-1674 pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl abie­jų šių klau­si­mų pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 19 die­ną. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.44 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2011 m. ba­lan­džio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-1322 „Dėl Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1624 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-1624, tai yra dėl Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Kaip pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 7 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.45 val.

Žval­gy­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straips­nių, prie­do pakeiti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 2 prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1603, Kriminali­nės žval­gy­bos įsta­ty­mo Nr. XI-2234 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1604, Admi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 393, 5571 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1605, Vals­ty­bės po­li­ti­kų ir vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1904 2, 3 straips­nių ir prie­dė­lio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1606 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Kaip jau mi­nė­jo­me, di­de­lį pa­ke­tą dėl mig­ra­ci­jos pri­sta­tė­me ir dar bu­vo pri­sta­ty­tas L. Kas­čiū­no Žval­gy­bos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir tri­jų ly­di­mų­jų – Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so ir Vals­ty­bės po­li­ti­kų ir vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai. Čia bu­vo skir­tin­gų nuo­mo­nių. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant. Tai yra Žval­gy­bos įsta­ty­mo (2-13.1, 2-13.2, 2-13.3 ir 2-13.4 klau­si­mų) ir lydimųjų įstatymų pa­ke­tas.

Bal­sa­vo 118: už – 89, prieš – 4, su­si­lai­kė 25. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

L. Kas­čiū­nas pra­šys iš­va­dos tik­riau­siai.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, kad pri­ta­rė­te po pa­tei­ki­mo. Frak­ci­jos var­du no­rė­tu­me pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ar ga­li­me pri­tar­ti dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? Ga­li­me, pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai, skir­tin­gi ko­mi­te­tai, kaip pa­ra­šy­ta dar­bo­tvarkėje. Dėl pir­mo­jo ir pas­ku­ti­nio šio pa­ke­to klau­si­mo pa­grin­di­nis Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, dėl ki­tų – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi taip pat Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ten, kur nė­ra pa­grin­di­niai. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Tai­gi, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes tu­ri­me dar du di­des­nius klau­si­mus ir du re­zer­vi­nius klausi­mus.

 

15.47 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1625, Že­mės refor­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1626, Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypatingos vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo Nr. XI-1307 2, 5, 7, 12 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1627, Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1628, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1629, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 45 ir 47 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1630, Sau­go­mų teri­to­ri­jų įsta­ty­mo Nr. I-301 30 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1631, Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-359 4 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1632, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1633, Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4, 41, 5, 13 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1634, Nekilnoja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo Nr. VIII-1764 1 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1635, Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1636, Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1637, Pa­jū­rio juos­tos įsta­ty­mo Nr. IX-1016 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1638, Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 9 ir 231 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1639, Kom­pen­sa­ci­jų už vals­ty­bės iš­per­ka­mą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą dy­džio, šal­ti­nių, mo­kė­ji­mo ter­mi­nų bei tvar­kos, taip pat ga­ran­ti­jų ir leng­va­tų, nu­ma­ty­tų Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­me, įsta­ty­mo Nr. VIII-792 8 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1640, Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1641, Žel­dy­nų įsta­ty­mo Nr. X-1241 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1642, Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įstaty­mo Nr. XIII-2166 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1643, Ke­lių įsta­ty­mo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-661 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1644 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­siu J. Ja­ru­tį ma­ne pa­va­duo­ti ir S. Gent­vi­lą pri­sta­ty­ti Že­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir su­si­ju­sius. Ma­ny­čiau, kad rei­kė­tų bal­suo­ti vos ne be­veik iš kar­to, nes tik­rai il­gai ne­truk­si­me su dar ke­liais įsta­ty­mų pro­jek­tais, bet čia jau kaip pir­mi­nin­kas pa­sa­kys.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bės var­du tei­kia­me pro­jek­tą, iš es­mės Že­mės įsta­ty­mo nau­ją re­dak­ci­ją, plius dar 19 ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų. Trum­pai apie juos ir tiks­lus.

Šią nuo­trau­ką tur­būt pri­si­me­na­te, ji bu­vo fo­to­gra­fuo­ta maž­daug prieš pus­an­trų me­tų, mė­nuo prieš rin­ki­mus. Tuo me­tu gal da­lis jū­sų at­pa­žįs­ta­te sa­ve nuo­trau­ko­je, bet ir ne­par­la­men­ti­nės par­ti­jos pa­si­ra­šė me­mo­ran­du­mą dėl sa­vi­val­dy­bių ga­lių stip­ri­ni­mo. Jau 2 straips­niu iš es­mės nu­ma­ty­ta su­stip­rin­ti sa­vi­val­dy­bių val­do­mas funk­ci­jas ir per­duo­ti da­lį cen­tri­nės val­džios funk­ci­jų sa­vi­val­dai, taip pat ir že­mė­tvarką. Mes esa­me įpa­rei­go­ti ši­to su­si­ta­ri­mo ir šiuo pa­ke­tu yra tei­kia­mas kom­plek­si­nis pa­kei­ti­mas, ku­rio tiks­lai yra ga­na pla­tūs.

Pir­miau­sia ra­cio­na­liau nau­do­ti vals­ty­bi­nę že­mę, dėl jos yra at­lik­ta dau­gy­bė Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­tų, dau­gy­bė ki­to­kių au­di­tų ir įvar­din­ta, kad žy­miai ra­cio­na­liau ga­li bū­ti nau­do­ja­mas vals­ty­bi­nis tur­tas, tai yra vals­ty­bi­nė že­mė.

Kar­tu mes tu­ri­me su­stip­rin­ti sa­vi­val­dą, tai yra įra­šy­ta ne tik me­mo­ran­du­me, bet ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, kon­kre­čiai pa­mi­nint per­da­vi­mą ke­le­to funk­ci­jų, ku­rias aš iš­plėsiu pre­zen­taci­jo­je. Ka­dan­gi klau­si­mai su­si­ję su že­mės pla­na­vi­mu, sta­ty­bų veik­la, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mu, daž­nai at­si­re­mia­ma į pa­tį pas­ku­ti­nį, tai yra skly­pų lyg­me­nį, skly­pų pla­na­vi­mo lyg­me­nį, ir čia ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta no­rint su­pla­nuo­ti pa­pras­tą par­ka­vi­mo aikš­te­lę ar­ba gau­ti tei­sę ar­čiau kai­my­no tvo­ros sta­ty­ti sa­vo pa­sta­tą bū­na reikš­min­ga. To­dėl šiuo pa­ke­tu no­rė­tu­me su­ma­žin­ti reikš­min­gai ir ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą nuo gy­ven­to­jo iki tarp­vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų lyg­mens.

Per­tvar­ka pla­nuo­ja­ma dviem eta­pais. Šia­me eta­pe lie­čia­mas pir­ma­sis eta­pas. Yra daug lū­kes­čių, kad pro­ble­mos bū­tų spren­džia­mos nuo ser­vi­tu­tų nu­ma­ty­mo ki­tiems skly­pams. Bet ap­im­tis yra ga­na pla­ti, to­dėl iš es­mės įsi­pa­rei­go­ja­me ki­tus tiks­lus, tu­ri­nio da­ly­kus ap­im­ti ki­ta­me įsta­ty­mų pa­ke­te, jį at­ne­ši­me per dvi ki­tas Sei­mo se­si­jas. Pir­muo­ju eta­pu spren­džia­mi ins­ti­tu­ci­niai klau­si­mai. Vi­sų pir­ma su­ku­ria­mas di­de­lis pa­ti­kė­ti­nis, tai yra sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­joms per­duo­da­ma mies­tų ad­mi­nist­ra­ci­nė­se ri­bo­se esan­ti vals­ty­bi­nė že­mė, ir su­for­muo­ti skly­pai, ir ne­su­for­muo­ti skly­pai, ku­rie nė­ra per­duo­ti ki­tiems pa­ti­kė­ti­niams.

Taip pat vi­sa su­for­muo­ta vals­ty­bi­nė že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė per­duo­da­ma Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­ti­kė­ti­niui, tai yra nau­jai įstai­gai – že­mės in­for­ma­ci­jos cen­trui. Ji bus įsteig­ta sau­sio 2 die­ną, Sei­mui pri­ėmus įsta­ty­mą ir kon­so­li­da­vus tris ins­ti­tu­ci­jas. Ins­ti­tu­ci­nė re­for­ma ir­gi vyks­ta per­duo­dant po­li­ti­kos for­ma­vi­mą iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai.

Taip pat dėl pa­pil­do­mų pa­ti­kė­ti­nių stip­ri­na­ma kon­tro­lė, nes vie­nas iš es­mi­nių klau­si­mų – kaip mes su­kon­tro­liuo­si­me vals­ty­bi­nės že­mės pa­ti­kė­ji­mą, nes at­si­ran­da du pa­ti­kė­ti­niai, ku­rie ga­lės per­duo­ti že­mę tre­tie­siems as­me­nims. Tai bus sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos ir že­mės in­for­ma­ci­jos cen­tras. Tam rei­kia su­stip­rin­ti kon­tro­lę. Šios prie­lai­dos ir­gi for­muo­ja­mos šia­me pa­ke­te.

Vi­sų pir­ma apie sa­vi­val­dos ap­im­tį. Lie­tu­vo­je yra pri­skai­čiuo­ja­mi 103 mies­tai, virš 3 tūkst. gy­ven­vie­čių. Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­joms, tiek mies­tų, tiek ra­jo­nų, bus per­duo­da­mi in cor­po­re ad­mi­nist­ra­ci­nė­se ri­bo­se esan­tys skly­pai, tie, ku­rie nė­ra iš­da­lin­ti ki­tiems pa­ti­kė­ti­niams ar­ba nė­ra nu­ma­ty­ti vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tams ir že­mė nė­ra re­zer­vuo­ta to­kiems pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Il­gai dis­ku­tuo­ta dėl šios nuo­sta­tos su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ūki­nin­kų, že­mės ūkio ben­druo­me­ne ir ap­si­sto­ta prie mies­tų, nes ten yra aiš­kiau­sias plėt­ros in­te­re­sas, sa­vi­val­dy­bėms ten yra ak­tu­a­liau­sia. Tuo tar­pu že­mės ūkis ma­to no­rą ir tu­ri vi­zi­ją tu­rė­ti at­ski­rą pa­ti­kė­ti­nį.

Taip pat kai­mai ir kai­miš­ko­sios vie­to­vės šia­me pa­veiks­lė­ly­je yra… net ir pa­žiū­rė­jus į kai­miš­ką­sias vie­to­ves, tarp 500 ir 3 tūkst. gy­ven­vie­čių, iš es­mės ten do­mi­nuo­ja že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė – 85 % kai­mų, mies­te­lių, gy­ven­vie­čių yra že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pai. To­dėl iš es­mės ten vis tiek do­mi­nuo­ja že­mės ūkio in­te­re­sas. To­dėl ap­si­sto­ta sa­vi­val­doms per­duo­ti že­mę mies­tų ad­mi­nist­ra­ci­nė­se ri­bo­se.

Tik­rai bu­vo dis­ku­si­jų, ar že­mę tu­rė­tu­me per­duo­ti įsta­ty­mu, nuo­sa­vy­bės tei­se, bet, vie­na ver­tus, mus tai pa­da­ry­ti ri­bo­ja Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Že­mė yra iš­skir­ti­nė vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė, to­dėl ji ne­ga­li bū­ti nuo­sa­vy­bės for­ma ati­duo­ta sa­vi­val­dai.

Ant­ras da­ly­kas. Vals­ty­bė, vyk­dy­da­ma vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tus, tu­ri tu­rė­ti spar­tų me­cha­niz­mą, kaip su­si­grą­žin­ti že­mę iš ki­tų pa­ti­kė­ti­nių. To­dėl Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais že­mė bus per­duo­da­ma sa­vi­val­dai. Nors ir no­rė­jo­me, tu­rė­jo­me ge­rų in­ten­ci­jų, bet čia sa­vi­val­dai ne­ga­lė­jo­me pa­ža­dė­ti dau­giau.

Pla­ti dis­ku­si­ja vy­ko ir dėl že­mės ūkio in­te­re­sų ap­gy­ni­mo ir įtvir­ti­ni­mo įsta­ty­me. Že­mės ūkiui yra su­ku­ria­mas at­ski­ras Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­ti­kė­ti­nis, tai yra vals­ty­bi­nė įmo­nė že­mės in­for­ma­ci­jos cen­tras. Jai bus per­duo­ti vi­si su­for­muo­ti vals­ty­bi­niai že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pai. Tai įvyk­tų ki­tų me­tų ge­gu­žės 1 die­ną. Skly­pai bū­tų per­duo­da­mi įsta­ty­mu, ne Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais. Tai yra vie­nin­te­lis že­mės pa­ti­kė­ti­nis, ku­ris gaus sa­vo skly­pus įsta­ty­mu, nes ki­ti, ar urė­di­ja, ar Ke­lių di­rek­ci­ja, ar ka­riuo­me­nė, skly­pus gau­na Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais. Šiuo at­ve­ju tai bus ati­duo­da­ma, iš kar­to įra­šy­ta įsta­ty­me.

Taip pat nu­ma­to­mi sau­gik­liai, kad že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės kon­ver­si­ja vyk­tų ne per­dėm in­ten­sy­viai, ūki­nin­kai ne­bū­tų įstum­ti į kon­ku­ren­ci­ją su ki­to­mis že­mės pa­skir­ti­mis. To­dėl ri­bo­ja­ma že­mės ūkio pa­skir­ties kon­ver­si­ja apie 1 % per me­tus į ki­tas pa­skir­tis. Jei­gu tai yra vir­ši­ja­ma, mo­ka­ma 100 % kom­pen­sa­ci­ja nuo ver­tės į vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus.

Vals­ty­bei ir­gi itin svar­bu tu­rė­ti in­stru­men­tų vys­ty­ti ener­ge­ti­nius, ke­lių, su­si­sie­ki­mo, ge­le­žin­ke­lių pro­jek­tus, ka­riuo­me­nės pro­jek­tus. To­dėl vals­ty­bė pa­si­lie­ka sau vi­sus in­stru­men­tus grei­tai, per 10 die­nų, grą­žin­ti že­mę iš sa­vi­val­dy­bių. Sa­vi­val­dy­bės ga­li pla­nuo­ti sa­vo veik­las, bet vals­ty­bė tik­rai pa­si­lie­ka sau ope­ra­ty­vius in­stru­men­tus ir vals­ty­bi­nis in­te­re­sas bus ap­gin­tas. Tai tik­rai bu­vo vie­na iš ker­ti­nių dis­ku­si­jų ke­liau­jant pro­jek­tams per įsta­ty­mus…

Ant­ras da­ly­kas, kad la­bai stip­riai su­griež­ti­na­ma pa­ti­kė­ti­nių kon­tro­lė. Svar­bu, kad vals­ty­bi­nė že­mė ne­bū­tų, liau­diš­kai, iš­par­ce­liuo­ta, iš­nuo­mo­ta ne už rin­kos kai­ną. Svar­bu, kad že­mė bū­tų nau­do­ja­ma pa­gal tie­sio­gi­nę pa­skir­tį, to­dėl stip­ri­na­ma že­mės nau­do­ji­mo kon­tro­lė ir per­spek­ty­vo­je gal­būt bū­tų pa­nai­kin­tas dub­lia­vi­ma­sis jun­giant kai ku­rias ins­ti­tu­ci­jas su Sta­ty­bų ins­pek­ci­ja ir pa­na­šias funk­ci­jas vyk­dan­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis.

Pir­muo­ju eta­pu taip pat per­duo­da­mas po­li­ti­kos for­ma­vi­mas. Ko­dėl? Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja yra at­sa­kin­ga už erd­vi­nį pla­na­vi­mą, mes esa­me at­sa­kin­gi už Lie­tu­vos ben­dro­jo pla­no, vie­tos, mies­tų, spe­cia­liuo­sius te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, at­sa­kin­gi už sta­ty­bų re­gu­lia­vi­mą, už sta­ty­bų ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo prie­žiū­rą per Sta­ty­bų ins­pek­ci­ją, bet pas­ku­ti­nis eta­pas – skly­po lyg­muo yra ki­to­je mi­nis­te­ri­jo­je. Daž­nai mies­tų vy­riau­siuo­sius ar­chi­tek­tus, ben­druo­me­nes, su­si­pla­na­vu­sias vi­zi­ją, kaip ta­me mies­te gy­vens, iš­tin­ka re­a­ly­bė, kad skly­pai su­for­muo­ti vi­siš­kai ki­taip. Vil­nius yra to pa­vyz­dys, kai tiek Va­ka­ri­nis ap­link­ke­lis, tiek mies­to par­kai yra su­pla­nuo­ti skly­pais, kur jų iš tik­rų­jų ne­tu­rė­jo at­si­dur­ti – tiek vals­ty­bi­nės reikš­mės pro­jek­tuose, tiek rek­re­a­ci­nėse erd­vėse, to­dėl ver­ti­ka­lė tu­rė­tų iš­lik­ti. In­te­re­sai yra iš­skai­do­mi, tai­gi ne­bus per daug vie­na­me krep­še­ly­je tų funk­ci­jų, tik­rai sa­vi­kon­tro­lė ir kon­tro­lė bus.

Į ant­rą­jį eta­pą mes nu­ke­lia­me vi­sus tu­ri­nio klau­si­mus. Per frak­ci­jas vaikš­tant ir su­pa­žin­di­nant su pro­jek­tu tik­rai iš­ki­lo daug pa­grįs­tų klau­si­mų. Pa­ban­dė­me įvar­din­ti skaid­rė­se, ko­kie klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­ti per ar­ti­miau­sią ru­dens ir ki­to pa­va­sa­rio se­si­ją. Tik­rai yra kur pa­ge­rin­ti vals­ty­bi­nės že­mės nau­do­ji­mą, prie­žiū­rą, ser­vi­tu­tų nu­ma­ty­mą, vals­ty­bei svar­bių pro­jek­tų su­trum­pi­ni­mą. Daug pa­sta­bų ga­vo­me iš ki­tų mi­nis­te­ri­jų, bet tai nu­ke­lia­ma į an­trą eta­pą.

Ir pas­ku­ti­nio­ji skaid­rė. Esa­me įpa­rei­go­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, tarp­par­ti­nio su­si­ta­ri­mo dėl sa­vi­val­dos ga­lių stip­ri­ni­mo, spren­džia­me sa­vi­val­dos plėt­ros pro­ble­mas nuo aiš­kaus, nuo­sek­laus erd­vi­nio pla­na­vi­mo iki skly­po lyg­mens, kar­tu pa­de­da­me ir gy­ven­to­jams su pro­ce­dū­ro­mis – nuo dau­gia­bu­čių na­mų par­ka­vi­mo aikš­te­lių su­pla­na­vi­mo iki kai­my­ni­nio skly­po ri­bų nu­sta­ty­mo. Kai ku­rios pro­ce­dū­ros sutrumpės ne mė­ne­siais, bet 3 mė­ne­siais. Tik­rai su­tau­py­si­me ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos, va­di­na­si, ir vals­ty­bi­nių pi­ni­gų, nes nai­kin­si­me kai ku­rias be­si­dub­liuo­jan­čias funk­ci­jas. Ačiū už ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti. Mie­lai at­sa­ky­čiau į klau­si­mus.

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti vi­sa gru­pė ko­le­gų iš įvai­rių frak­ci­jų. Pir­mas klau­sia A. Pa­lio­nis. Pra­šom. An­driaus ne­ma­tau. Ta­da E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, jau 2008 me­tais te­ko bal­suo­ti dėl že­mių per­da­vi­mo sa­vi­val­dai, sa­vi­val­dy­bių dis­po­zi­ci­jai, bet ta­da, na, klau­si­mas su­sto­jo. Ban­dy­ta bu­vo per­duo­ti vi­są že­mę, ne tik mies­tų, bet taip įvy­ko, kaip įvy­ko. Šiuo me­tu per­duo­da­me tam tik­rą da­lį mies­tų ir mies­te­lių že­mės, tiks­liau, mies­tų, ir klau­si­mai tur­būt tie pa­tys. Ta­da bu­vo pa­grin­di­nis da­ly­kas nuo­sa­vy­bės at­sta­ty­mas, jis, de­ja, taip ir pa­ka­bin­tas, kaip ir da­bar.

Bet dar vie­na da­lis bu­vo, kad pro­ble­mų bus dėl ba­zių per­da­vi­mo, žo­džiu, pa­klys do­ku­men­tai, kaž­kur yra baig­ti, ne­baig­ti, ne­liks at­sa­kin­gų už tuos vi­sus pro­ce­sus, ku­rie bu­vo ne­tvar­kin­gai pa­da­ry­ti. Kaip šiuo me­tu bus su to­mis ba­zė­mis, ku­rio­je vie­to­je bus vi­sa do­ku­men­ta­ci­ja? Nes pri­si­me­nu, aiš­ku, da­bar mies­tų dau­giau že­mės, bet pri­si­me­nu, vi­so­kių is­to­ri­jų bu­vo dėl nuo­sa­vy­bės at­kūri­mo ir pa­na­šiai. Iš tik­rų­jų kaip bus su ta in­for­ma­ci­ne vi­sa sis­te­ma ir su to­mis vi­so­mis ba­zė­mis? Ar jos vie­no­je vie­to­je bus, ar tie pro­ce­sai ne­bus pro­ble­miš­ki vien to­dėl, kad jie ke­lio­se vie­to­se bus, nes sa­vi­val­dy­bė, kiek ži­nau, tur­būt ne­tu­rės tų sis­te­mų?

S. GENTVILAS (LSF). Šmaikš­tus at­sa­ky­mas tu­rė­tų bū­ti – tik­rai ne spin­to­se, o in­ter­ne­te, prie in­ter­ne­to pri­ei­ga ga­li bū­ti leng­vai pa­keis­ta tarp ins­ti­tu­ci­jų, ar tai bū­tų sa­vi­val­dai, ar vie­nai ar­ba ki­tai mi­nis­te­ri­jos įgy­ven­di­nan­čiai ins­ti­tu­ci­jai.

Bet, man at­ro­do, pa­grin­di­nis iš­šū­kis šian­dien yra tas, kad, ly­gi­nant su 2008 me­tais, kai bu­vo nai­ki­na­mos ap­skri­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos, tuo­met pa­grin­di­nis iš­šū­kis bu­vo že­mės grą­ži­ni­mas. Šian­dien že­mė yra grą­žin­ta, iš es­mės tik dvie­jo­se sa­vi­val­dy­bė­se: Vil­niaus mies­to ir Tra­kų, yra reikš­min­gas ne­grą­žin­tų nuo­sa­vy­bės tei­sių mas­tas. Mes ga­li­me lais­viau dis­po­nuo­ti vals­ty­bi­ne že­me. Tai yra es­mi­nis skir­tu­mas, nes ko­dėl bu­vo kur­ta NŽT, ko­kia jos is­to­ri­ja.

Da­bar ant­ras di­dy­sis yra ne in­for­ma­ci­nių ba­zių iš­šū­kis, bet sklan­dus funk­ci­jų per­da­vi­mas sa­vi­val­dy­bėms, sklan­di jų kon­tro­lė ir ben­dra tvar­ka, kad kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je ne­bū­tų skir­tin­ga tvar­ka. Tai čia tas sin­chro­ni­za­vi­mas tur­būt bus di­dy­sis iš­šū­kis 2023 me­tais, kai re­for­ma bus pra­dė­ta įgy­ven­din­ti. Aš ne­ma­nau, kad in­for­ma­ci­nės ba­zės yra di­dy­sis iš­šū­kis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Ru­de­lie­nė. Ruo­šia­si L. Sa­vic­kas.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, tik­rai il­gai lauk­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, nes sa­vi­val­dy­bė­se že­mės pa­nau­dos klau­si­mų de­ri­ni­mas su NŽT kar­tais už­truk­da­vo ir pu­sę me­tų, ir me­tus. Su­pran­tu, kad ši­tas pro­ce­sas bus pa­spar­tin­tas, kai sa­vi­val­dy­bė val­dys že­mes. Tie­siog klaus­čiau, ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų įtrauk­ti ir mies­te­lius į šį pro­ce­są, nes ten ir­gi yra ur­ba­ni­zuo­tos te­ri­to­ri­jos? Taip su­teik­tu­me dar dau­giau ga­li­my­bių sa­vi­val­dy­bėms, pa­dė­tu­me joms efek­ty­viau tvar­ky­tis.

An­tra klau­si­mo da­lis – fi­nan­sai. Funk­ci­jos bus per­duo­tos. Ar jau yra ap­skai­čiuo­ta, kiek (sa­vi­val­dy­bei ati­teks iš­lai­ky­mas) funk­ci­jų vyk­dy­mui ir ar pas­kui funk­ci­jas ke­liaus ir fi­nan­sa­vi­mas? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Vi­sų pir­ma, funk­ci­jos, ku­rios bū­tų per­duo­tos sa­vi­val­dai, tai bū­tų vals­ty­bės de­le­guo­tos funk­ci­jos, va­di­na­si, jos bū­tų pa­deng­tos ir fi­nan­sais, ir eta­tais, da­lis vals­ty­bės tar­nau­to­jų per­ei­tų į sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jas kaip dar­buo­to­jai.

Da­bar dėl pa­leng­vi­ni­mų. Jie bus reikš­min­gi. Da­bar sun­kiai ap­skai­čiuo­ja­ma, bet iš tik­rų­jų lai­kas yra bran­giau­sias. Vie­nas iš pa­vyz­džių ga­lė­tų bū­ti. Jei­gu jūs no­ri­te su­si­tar­ti su kai­my­nu ir sta­ty­ti sa­vo pa­sta­tą ne 3 met­rai, tai yra stan­dar­tas, bet met­ras iki tvo­ros, tai jums rei­kia kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę, sa­vi­val­dy­bė per 20 die­nų krei­pia­si į Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą, ta­da Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba vėl krei­pia­si į sa­vi­val­dy­bę. Šis ping­pon­gas for­ma­liai da­bar ga­li tęs­tis iki 60 die­nų. Sta­ty­bos lei­di­mą iš­duo­da sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Tai­gi 60 die­nų to­kia­me ele­men­ta­ria­me pro­ce­se bū­tų su­tau­py­ta.

Rei­kė­tų ei­ti per ki­tus, ta­da jau dvi­ra­čių ta­kų tie­si­mo klau­si­mus, ki­tus vals­ty­bi­nė­je že­mė­je vyks­tan­čius pro­ce­sus, ku­riuos iš es­mės pla­nuo­ja pa­ti sa­vi­val­da, bet ji ne­ga­li ape­liuo­ti į vals­ty­bi­nę že­mę. Kur že­mė nė­ra re­zer­vuo­ta vals­ty­bi­niams pro­jek­tams, ten lai­ko, tai yra pa­grin­di­nis re­sur­sas, bū­tų su­tau­py­ta. Tai bū­tų tur­būt pa­grin­di­nis at­sa­ky­mas. Tai ak­tu­a­liau­sia pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bėms, ku­ror­ti­nėms sa­vi­val­dy­bėms, ku­rio­se yra daug vals­ty­bi­nės že­mės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, šian­dien ry­te iš tik­rų­jų į kai ku­riuos klau­si­mus at­sa­kė­te, bet dar tie­siog pa­žiū­rė­jau – pir­mas ir ant­ras eta­pai. Tai da­bar, jei­gu ne­tu­ri funk­ci­jų, ku­rias vyk­dys, nė­ra ap­ra­šy­ta ir bus tik ant­ra­me eta­pe, ar ne­bu­vo tiks­lin­ga gal­būt ir pir­mą eta­pą nu­kel­ti ly­giai taip pat nuo ge­gu­žės 1 die­nos? Kaip aš ma­tau, čia tik pa­val­du­mas eis ir sa­vi­val­dai ati­teks funk­ci­jos. Fi­nan­sa­vi­mas, kaip jūs ir sa­kė­te, bus nu­ma­ty­tas. Tai ar ne­ma­no­te, kad gal ge­riau 5 mė­ne­siais rei­kė­tų pa­vė­lin­ti, nes ta­da vis­kas bū­tų tvar­kin­gai ap­ra­šy­ta, vi­si pro­ce­sai ir, svar­biau­sia, funk­ci­jos, nes mes pra­dė­si­me dirb­ti… Aš da­bar pa­žiū­rė­jau jū­sų aiš­ki­na­mą­jį raš­tą – lyg ir vis­kas pa­sver­ta vie­no­dai. Tie­siog pa­žiū­rė­jau ir į jū­sų ap­ra­šą.

S. GENTVILAS (LSF). Gal no­rė­tų­si, kad iš tri­bū­nos drą­siau skam­bė­tų, bet ne­si­no­rė­jo suklys­ti.

Ger­bia­ma Lai­ma, tai yra tik­rai pla­taus mas­to per­tvar­ka ir di­de­lis vals­ty­bi­nis tur­tas, no­rė­jo­si pir­ma­me eta­pe… Bu­vo klau­si­mas ko­le­gės Edi­tos, ko­dėl ne­per­da­vė­me kai­mų ir kai­me­lių, aš pa­mir­šau at­sa­ky­ti, bet iš es­mės čia ga­lė­tų bū­ti su­dė­tin­gu­mo iliust­ra­ci­ja. Kai­mų, kai­me­lių te­ri­to­ri­jos nė­ra… jei­gu ad­mi­nist­ra­ci­nės ri­bos kur nors nu­brėž­tos, bet, pa­vyz­džiui, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je nė­ra nu­brėž­tos, tai mes ne­ži­no­me, kur jos yra. Tie­siog yra pa­va­di­ni­mai. Kai kur ne­su­for­muo­ti skly­pai. Tai pu­sė skly­po, pu­sė že­mės ar ko­or­di­na­tės ei­na… Ne­la­bai aiš­ku, ką per­duo­ti.

Mies­tų ad­mi­nist­ra­ci­nės zo­nos yra aiš­kios, kai­mo te­ri­to­ri­jų, kai­miš­kų gy­ven­vie­čių nė­ra aiš­kios. To­dėl pir­mi­nis va­rian­tas bu­vo iš es­mės Na­cio­na­li­nę že­mės tar­ny­bą skai­dy­ti į še­šias skir­tin­gas ins­ti­tu­ci­jas iš kar­to. Bet dėl ap­im­ties, dėl že­mės ūkio in­te­re­sų su­stip­ri­ni­mo ir ap­gy­ni­mo mes su­sto­jo­me prie da­bar­ti­nės sta­di­jos. Lai­kui bė­gant bus su­for­muo­tas pa­ti­kė­ti­nis že­mės ūkio pa­skir­ties že­mei. Sa­vi­val­da pe­rims tą di­des­nį mas­tą skly­pų. Ma­ty­si­me pir­muo­sius iš­šū­kius, ta­da, na­tū­ra­lu, sprę­si­me dėl ant­ro­jo. Ne­si­no­rė­jo da­ry­ti tos di­džio­sios re­for­mos, nes ap­im­tis tik­rai bū­tų ne­pa­ve­ža­ma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). No­riu mi­nist­ro pa­klaus­ti, ar yra at­lik­ta įmo­nių, tai yra Že­mės ūkio ir kai­mo ver­slo cen­tro, GIS cen­tro, Vals­ty­bės že­mės fon­do, re­or­ga­ni­za­ci­jos kaš­tų ir są­nau­dų ana­li­zė ir kiek vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų tai kai­nuos – iš­ei­ti­nėms ir ki­tiems da­ly­kams, nes vis dėl­to ši pla­nuo­ja­ma re­or­ga­ni­za­ci­ja pa­lies dau­giau ne­gu 500 dar­buo­to­jų. Ar yra ko­kie nors skai­čia­vi­mai at­lik­ti?

S. GENTVILAS (LSF). Ne­su kva­li­fi­kuo­tas at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Ket­vir­ta­die­nį šio pro­jek­to svars­ty­mo sta­di­ja Sei­me. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ro­dos, pa­grin­di­nis. Ne­tu­riu kva­li­fi­ka­ci­jos at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš­ties per­duo­da­mas di­de­lis vals­ty­bės tur­tas iš vie­nų ran­kų į ki­tas. Ar pa­kaks sau­gik­lių, kad tas tur­tas ne­bū­tų pra­ras­tas ar­ba, sa­ky­ki­me, pus­vel­čiui ne­nu­ke­liau­tų kur nors į pri­va­čias ran­kas? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Tei­sin­gas klau­si­mas. Man at­ro­do, jį la­bai rei­kia ko­mi­te­tuo­se už­duo­ti. Tik­rai rei­kia bū­ti ga­ran­tuo­tiems, kad to ne­bus pa­da­ry­ta. Že­mės par­da­vi­mas bus pa­lik­tas cen­tri­nėms val­džios ins­ti­tu­ci­joms. Šiuo at­ve­ju – Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai. O že­mės nu­omą ir že­mės pa­nau­dos ga­li­my­bes tre­tie­siems as­me­nims bus ga­li­ma vyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­t­ra­ci­joms ir Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos cen­trui. Tai yra vie­nin­te­liai du pa­ti­kė­ti­niai, ku­rie ne sa­vo reik­mėms, bet tre­tie­siems as­me­nims ga­lės per­duo­ti.

Tą pa­ti­kė­ti­nių kon­tro­lę vėl­gi at­liks iš­ori­nė ins­ti­tu­ci­ja, tai yra Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba. Bus ke­tu­rių akių prin­ci­pas, nes šiuo me­tu Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ir įgy­ven­di­na, ir kon­tro­liuo­ja, ir sa­vo klai­das skun­džia pro­ku­ra­tū­rai dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo. Jei­gu jūs klau­sia­te, kur yra di­des­nis pa­vo­jus, tai pa­vo­jus yra di­des­nis šian­dien.

Štai vie­nas iš au­di­to įro­dy­mų yra, kad šiuo me­tu įsta­ty­mu ne­apib­rėž­to lai­ki­no nau­do­ji­mo su­tar­ti­mis yra per­duo­ta 30 tūkst. hek­ta­rų vals­ty­bi­nės že­mės. Tai nė­ra nei nu­oma, nei pa­nau­da, nei pa­ti­kė­ji­mas. 30 tūkst. hek­ta­rų že­mės. Ir šian­dien jūs šį klau­si­mą ga­lė­tu­mė­te už­duo­ti ne man, bet Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai: o kas nau­do­ja šian­dien 30 tūkst. hek­ta­rų Lie­tu­vos že­mės, ar už ją mo­ka ir ko­kio­mis są­ly­go­mis? Tai at­li­ko ne sa­vi­val­da. Tai at­li­ko cen­tri­nės val­džios ins­ti­tu­ci­ja.

Ma­no nuo­mo­ne, kai iš­skai­dai įgy­ven­di­ni­mą, kon­tro­lę į dvi skir­tin­gas ins­ti­tu­ci­jas, skir­tin­go pa­val­du­mo ins­ti­tu­ci­jas, at­si­ran­da kur kas dau­giau ob­jek­ty­vu­mo. Ne ins­ti­tu­ci­jos ku­ria ko­rup­ci­ją, as­me­nys ku­ria ko­rup­ci­ją, bet as­me­nys ga­li su ko­rup­ci­nė­mis prie­lai­do­mis su­si­dur­ti ta­da, kai nė­ra iš­ori­nio kon­tro­lės me­cha­niz­mo. Šiuo at­ve­ju yra iš­skai­do­ma ir tik­rai bus ob­jek­ty­viau. Mes ma­to­me, kad Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ne­su­ge­bė­jo sa­vo pa­čios spren­di­mų pri­im­ti dėl 30 tūkst. hek­ta­rų. O 30 tūkst. hek­ta­rų yra to­ly­gu Vil­niaus mies­to ad­mi­nist­ra­ci­niam plo­tui, tai 300 kv. ki­lo­met­rų. Ne­aiš­ku – kur, kam, kas nau­do­ja šian­dien tą že­mės plo­tą.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Nors lai­kas ir bai­gė­si klaus­ti ir at­sa­ky­ti, ma­nau, kad pra­tę­siu bent 5 mi­nu­tes, nes klau­si­mas kom­plek­si­nis, jį su­da­ro net 20 po­įsta­ty­mi­nių tei­sės ak­tų. Klau­sia G. Kin­du­rys. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, ma­no klau­si­mas gal pa­na­šus į prieš tai už­duo­tus. Mi­nist­re, ar prog­no­zuo­ja­te, koks kie­kis eta­tų ne­bus per­kel­tas į tą nau­ją in­for­ma­ci­nį cen­trą ar sa­vi­val­dy­bes? Ko­kia yra jū­sų vi­zi­ja, ar tai tu­rė­tų bū­ti per­kė­li­mo bū­du, ar sa­vi­val­dos skelbs kon­kur­sus, ar tai dau­giau bus vals­ty­bės tar­ny­ba, ar dir­ban­tys pa­gal dar­bo su­tar­tį? Ko­dėl klau­siu? Per dau­gy­bę me­tų iš gau­na­mų žmo­nių skun­dų dėl NŽT veik­los su­si­for­ma­vo to­kia nuo­mo­nė, kad ne sis­te­ma kal­ta, bet yra žmo­nių pik­tnau­džia­vi­mo.

Ant­ras klau­si­mas. Ar ne­bi­jo­te, kad pa­kei­tus dar­buo­to­jų pa­val­du­mą nebus kaž­kas la­bai ge­ro, ar tai ne­bus truk­dis?

S. GENTVILAS (LSF). Aš ma­nau, kad Na­cio­na­li­nė­je že­mės tar­ny­bo­je tik­rai dir­ba daug pro­fe­sio­na­lų, de­ja, dėl že­miau­sių at­ly­gi­ni­mų ly­gio mi­nis­te­ri­jai pa­val­džio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, na, per daug ta­len­tų pa­bė­go. Gal­būt ir iš mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­mos po­li­ti­kos sri­ties ži­no­mi ta­len­tai pa­bė­go į Re­gist­rų cen­trą, tai tik­rai kom­pe­ten­tin­gi žmo­nės, jų ne­va­lia pra­ras­ti. Ir šiaip vals­ty­bės tar­ny­bo­je ne­va­lia pra­ras­ti, per per­tvar­kas iš­si­bė­gio­ja ta­len­tin­giau­si. Gal ži­nu­tė, ku­rią vie­šai no­rė­tų­si pa­skleis­ti, kad eta­tai ne­bus nai­ki­na­mi. Ma­žiau­siai at­sa­ky­mų mes tu­ri­me dėl dar­bo su­tar­ti­nin­kų, nes tar­ny­bi­nio kai­tu­mo bū­du Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mu nė­ra ga­li­my­bės ga­ran­tuo­ti dar­bo vie­tos be kon­kur­so tiems, ku­rie dir­ba šian­dien dar­bo su­tar­čių pa­grin­du. Vi­siems ki­tiems bus pa­siū­ly­ta vie­ta. Šian­dien bu­vo su­si­tik­ta su pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis ir tai bu­vo ne pir­mas su­si­ti­ki­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Ma­no pir­mas klau­si­mas. Vis dėl­to ko­dėl bu­vo pa­si­rink­ta ati­duo­ti dis­po­nuo­ti mies­tui že­mę? Jis iki šiol tu­rė­jo dau­giau ga­li­my­bių ir tei­sių, o kai­miš­koms sa­vi­val­dy­bėms pa­lik­tas toks pat sta­tu­sas, koks yra da­bar.

An­tra klau­si­mo da­lis. Aš la­bai pri­ta­riu jū­sų ar­gu­men­tuo­tai kri­ti­kai NŽT ir ma­tau Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Tuo­se įsta­ty­mo pa­kei­ti­muo­se jūs iš­brau­kė­te, kad že­mė grą­ži­na­ma na­tū­ra, iš­brau­kia­mas žo­dis „ne­del­siant“, nors tas ne­del­siant vyks­ta 30 me­tų, tai tas žo­dis iš­brau­kia­mas ir, aiš­ku, pa­kei­čia­mas pa­val­du­mas – NŽT iš ŽŪM per­ei­na į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją. Vis dėl­to no­rė­tų­si, kad dėl že­mės sa­vi­nin­kų lū­kes­čių, ku­rie jau tę­sia­si 30 me­tų, at­si­ras­tų spren­di­mų grei­tis ir ga­lų ga­le bū­tų pa­baig­ta ta re­for­ma. Ko­kių Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, kaip ko­or­di­nuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja, im­sis veiks­mų ir už­tik­rins, kad ši­to įsta­ty­mo nuo­sta­tos bū­tų įgy­ven­din­tos kuo grei­čiau?

S. GENTVILAS (LSF). Na, in­stru­men­tai tie pa­tys. Ar­ba sa­vi­val­dy­bės, ar­ba Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba for­muo­ja skly­pus ir siū­lo ei­lė­je esan­čius. Aš tik prie­lai­das gir­džiu, kad kar­tais kai ku­riuo­se did­mies­čiuo­se yra to­kių prie­lai­dų, kad dirb­ti­nai su­da­ro­mos kliū­tys grą­žin­ti skly­pus, aš ne­tu­riu įro­dy­mų. Bet vėl­gi čia pa­dės tik si­ner­gi­ja tarp sa­vi­val­dy­bės ir Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos. Ma­to­me sėk­min­gus pa­vyz­džius. De­ja, kai že­mė ta­po kil­no­ja­ma, tai Tra­kai ir Vil­nius ta­po pa­trauk­liau­si re­gio­nai. To „ne­del­siant“ ne­pri­im­ki­te, kad ne­del­siant nė­ra įpa­rei­go­jan­tis, jis yra tik po­li­ti­nę mo­ty­va­ci­ją nu­ro­dan­tis, tai gal dėl ­to iš­brauk­tas, bet iš es­mės Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba pa­lie­ka sau funk­ci­ją dėl že­mės grą­ži­ni­mo, o sa­vi­val­dy­bės dėl skly­pų for­ma­vi­mo.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, vie­nas klau­si­mas. Ar tu­rė­tų bū­ti pa­baig­tos pro­ce­dū­ros NŽT, ku­ri pra­dė­jo dėl skly­pų for­ma­vi­mo, kol bus įgy­ven­din­ta ši­ta re­for­ma pa­gal ter­mi­ną?

Ir ant­ras klau­si­mas. Kaip dėl eže­rų ap­sau­gi­nių zo­nų, ar ši­tas įsta­ty­mas iš­spręs? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba pa­lie­ka sau be­veik vi­sas funk­ci­jas, iš­sky­rus, kad tą kon­kre­čių že­mės skly­pų pa­ti­kė­ji­mą per­duo­da ar­ba sa­vi­val­dy­bėms, ar­ba že­mės in­for­ma­ci­jos cen­trui. Iš es­mės ger­bia­ma Lai­ma tei­sin­gai įžvel­gė, kad tai nė­ra funk­ci­nė re­for­ma, sa­vi­val­dy­bės nė­ra įga­li­na­mos daug di­des­nė­mis funk­ci­jo­mis pir­ma­me eta­pe, nes tai yra dau­giau že­mės ap­im­ties per­da­vi­mo klau­si­mas.

Da­bar dėl eže­rų. Ki­taip ta­riant, Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba tęs­tų pra­dė­tas pro­ce­dū­ras. Dėl eže­rų ap­sau­gi­nių zo­nų. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra šiuo at­ve­ju mi­nis­te­ri­jo­je da­bar nu­sta­to to­kį al­go­rit­mą dėl stan­dar­ti­nių 5 met­rų ar di­des­nių ap­sau­gi­nių zo­nų, jei­gu apie tai kal­ba­me. Jei­gu no­ri­ma pa­si­tiks­lin­ti, tai yra nu­sta­to­ma at­ski­ra pro­ce­dū­ra, kaip tai da­ry­ti, bet že­mė­la­pis su van­dens tel­ki­nių ap­sau­gi­nė­mis zo­no­mis ar­ba jau pa­skelb­tas, ar­ba iš­siųs­tas de­rin­ti. Tai da­ro Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Pra­šau, ko­le­ge.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). La­bai ačiū. Mi­nist­re, tu­riu du klau­si­mus. Vie­nas klau­si­mas yra toks pa­pras­tes­nis. Ar ne­įma­no­ma, esant da­bar­ti­niam Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­val­du­mui, efek­ty­vin­ti že­mės tvar­ky­mo po­li­ti­kos, nes man at­ro­do, kad ši­toks pa­kei­ti­mas ga­na daug kai­nuos vals­ty­bei? Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek tai kai­nuos? Tai vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas klau­si­mas. Ka­dan­gi pla­nuo­ja­ma ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bėms la­bai la­bai daug funk­ci­jų ir tvar­ky­ti že­mės rei­ka­lus, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip bus už­tik­ri­na­ma kon­tro­lė, kad vi­sos sa­vi­val­dy­bės vie­no­dai ir at­sa­kin­gai tvar­ky­tų že­mės rei­ka­lus ir ne­bū­tų tuo pik­tnau­džiau­ja­ma?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­kui. Ge­ri klau­si­mai. 2017 me­tais Da­ni­jo­je de­ši­nie­ji lai­mė­jo dau­gu­mą ir at­ėjo į Ko­pen­ha­gą, ku­ri yra per di­de­lė pa­čiai Da­ni­jai. De­ši­nie­ji pa­ža­dė­jo 10 % ša­lies vals­ty­bės tar­nau­to­jų iš­kraus­ty­ti iš Ko­pen­ha­gos į re­gio­nus, pa­skel­bė kon­kur­są. 37 sa­vi­val­dy­bės Da­ni­jo­je da­ly­va­vo kon­kur­se ir 10 % vals­ty­bės tar­nau­to­jų iš­kraus­ty­ti į re­gio­nus. Ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ir ki­tos Da­ni­jos mi­nis­te­ri­jos pri­pa­žįs­ta, kad tai nė­ra at­si­per­kan­tis pro­jek­tas, bet iš es­mės tai yra pro­tų per­kraus­ty­mas į re­gio­nus, ga­li­my­bių, kva­li­fi­kuo­tų dar­bo vie­tų su­tei­ki­mas.

Jei­gu žiū­rė­tu­me į 2008 me­tus, mes pa­si­rin­ko­me nai­kin­da­mi ap­skri­tis iš es­mės per­im­ti dau­giau at­sa­ko­my­bių cen­tri­nei val­džiai, o Lie­tu­vo­je sa­vi­val­da yra be ga­lo sil­pna. Tai­gi bet koks sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mo veiks­mas (mes ga­na ma­ža vals­ty­bė), man at­ro­do, iš es­mės tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas. Kaš­tų ir nau­dos ana­li­zė tur­būt ir­gi ro­dy­tų, kad sa­vi­val­dos yra ne­at­si­per­kan­tis de­mo­kra­tinis pro­jek­tas. Vis­ką gal ga­li ge­riau Sei­mas nu­spręs­ti, bet čia yra la­biau ver­ty­bi­nis ap­si­spren­di­mas, kaš­tų ir nau­dos ana­li­zė gal ir ne­pa­ro­dy­tų. Sa­kau, pro­ce­dū­rų lai­kas su­trum­pi­na­mas.

Da­bar dėl Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos tai nė­ra kaž­kas iš­skir­ti­nio. Sa­kau, mes ben­drau­ja­me su mies­tų vy­riau­siai­siais ar­chi­tek­tais, ur­ba­nis­tais, sta­ty­bi­nin­kais, kon­struk­to­riais, ates­tuo­ja­me vi­sus – tai for­muo­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, bet pas­ku­ti­nis lyg­muo, tai yra že­mės skly­po lyg­me­niu – ka­dast­ras, ge­o­de­zi­nin­kai, ma­ti­nin­kai, – jau Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja. Man at­ro­do, tai yra iš iner­ci­jos, kad mes bu­vo­me ag­ra­ri­nis kraš­tas, bet da­bar 97 % eko­no­mi­kos yra su­ku­ria­ma nau­do­jant sta­ti­nius, in­fra­struk­tū­rą ant že­mės. Di­die­ji teis­mi­niai kon­flik­tai, by­los yra dėl to, kas pa­sta­ty­ta ant že­mės. To­dėl iš es­mės mes jų iš­veng­tu­me, jei­gu po­li­ti­ką for­muo­tu­me nuo­sek­liai, ir ne­bū­tų tų gin­čų. Aš ma­nau, kad čia gal ir yra at­sa­ky­mas, kad tai bū­tų pri­dė­ti­nė ver­tė, o kad vi­sa kom­pe­ten­ci­ja ir įta­ka ne­bū­tų Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je, tai že­mės dis­po­na­vi­mo pa­ti­kė­ti­nio tei­ses ati­duo­da­me ki­toms ins­ti­tu­ci­joms.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Lei­siu sau re­pli­kuo­ti, kad pa­sa­ky­mas, kad sa­vi­val­da yra be ga­lo sil­pna, tur­būt per stip­rus, nes vi­sos pro­ble­mos, su ku­rio­mis nesu­si­tvar­ky­da­vo vals­ty­bė, per­da­vus sa­vi­val­dy­bėms iš­nyk­da­vo.

Už no­ri pa­si­sa­ky­ti E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Pra­dė­siu nuo re­pli­kos. Ma­tyt, mi­nist­ras kal­bė­da­mas, kad sa­vi­val­da sil­pna, ne­tu­rė­jo min­ty, kad pa­ti sa­vi­val­da sil­pna, bet kad per ma­žai funk­ci­jų yra de­le­guo­ta sa­vi­val­dai spręs­ti sa­va­ran­kiš­kai. Apie ga­li­my­bę pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms tvar­ky­ti vals­ty­bi­nę že­mę, val­dy­ti vals­ty­bi­nę že­mę kal­ba­ma, man at­ro­do, jau ga­na se­niai, ko ge­ro, virš de­šimt me­tų, jei­gu ne dau­giau. Nie­ka­da ne­pa­vy­ko pri­im­ti to spren­di­mo, la­bai ti­kiuo­si, kad šį kar­tą Sei­mas tu­rės pa­kan­ka­mai va­lios. Tu­ri­me to­kį punk­tą, kaip mi­nist­ras ro­dė skaid­rė­se ir su­si­ta­ri­me, dėl sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mo, jį pa­si­ra­šė vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos.

Sa­vi­val­dy­bėms su­tei­kus ga­li­my­bę val­dy­ti vals­ty­bi­nę že­mę mies­tuo­se, na, pir­miau­sia bus su­ma­žin­ta biu­ro­kratija, trum­pės lai­kas, ku­rį žmo­nės, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos už­trun­ka for­muo­da­mos skly­pus, lauk­da­mos spren­di­mų, kol bus per­duo­ta že­mė val­dy­ti sa­vi­val­dy­bėms, pa­vyz­džiui, ga­li bū­ti, kad sa­vi­val­dy­bė no­ri sta­ty­ti mo­kyk­lą ar dar­že­lį ar įreng­ti pa­pil­do­mą po­il­sio zo­ną, ir pa­ti esu su­si­dū­ru­si su si­tu­a­ci­ja, kai pro­ce­sas už­trun­ka be­veik iki me­tų, kol ins­ti­tu­ci­jos su­si­ra­ši­nė­ja ir nie­kaip ne­ga­li iš­spręs­ti gy­ven­to­jams rei­ka­lin­gos pro­ble­mos.

Tai­gi kvie­čiu bal­suo­ti už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, pri­tar­ti jam, nes šiuo įsta­ty­mu sa­vi­val­dy­bės ga­lės spar­čiau įgy­ven­din­ti sta­ty­bos pro­ce­sus, pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų, sa­va­ran­kiš­kai ir efek­ty­viau pla­nuo­ti te­ri­to­ri­jas. Tai pa­leng­vins de­mo­kra­tinę naš­tą tiek gy­ven­to­jams, tiek ver­slui, tiek in­ves­tuo­to­jams.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Ir prieš kal­ba… A. Pa­lio­nio ne­ma­tau. A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mi­nist­rui mes ir frak­ci­jo­je sa­kė­me, kad iš­ties re­for­ma yra gal­būt tu­rin­ti ge­rų ele­men­tų, bet la­bai įdo­miai iš­pil­do­ma, ka­da vie­nas pa­ke­tas re­for­mi­nių įsta­ty­mų at­ne­ša­mas da­bar ir pa­sa­ko­ma, kad štai Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja kaž­ka­da (ne­apib­rėž­tu lai­ku) pa­teiks ant­rą­jį pa­ke­tą. Ir toks su­si­da­ro įspū­dis, kad ma­ty­da­mi da­lį re­for­mos iš­ties bal­suo­ja­me už ki­tą da­lį, ku­ri yra ka­ti­nas mai­še, o pas­kui Sei­mas ga­li bū­ti iš es­mės šan­ta­žuo­ja­mas sa­kant, kad jūs pri­ta­rė­te 1 da­liai, kaip da­bar ne­pri­tar­si­te ir 2-ajai. Iš tik­rų­jų no­rė­tų­si ma­ty­ti vi­są re­for­mą, abie­jų mi­nis­te­ri­jų in­dė­lį – tiek Ap­lin­kos, tiek Že­mės ūkio, la­bai aiš­kų funk­ci­jų pa­si­da­li­ni­mą ir pas­kui pri­im­ti spren­di­mus, o ne pri­im­ti spren­di­mus avan­su, ti­kin­tis, kad kas nors po ku­rio lai­ko at­neš dar vie­ną pa­ke­tą. Tik­rai su­si­lai­ky­siu.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Bal­suo­si­me ne­tru­kus.

 

16.23 val.

Vals­ty­bei ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1666 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir no­riu pa­kvies­ti į tri­bū­ną ger­bia­mą eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rę A. Ar­mo­nai­tę, kad pri­sta­ty­tų klau­si­mą – Vals­ty­bei ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-480 dau­ge­lio straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1666. Pra­šom.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bė tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bei ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo (nu­me­rį per­skai­tė po­sė­džio pir­mi­nin­kas) kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – pa­pras­tin­ti ma­žos ver­tės ak­ci­jų pa­ke­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras, taip pat spręs­ti įsta­ty­mo prak­ti­nio tai­ky­mo pro­ble­mas.

Ma­žos ver­tės ak­ci­jų pa­ke­tų pa­pras­tin­to re­gu­lia­vi­mo po­rei­kis at­si­ra­do dau­gė­jant at­ve­jų, kai vals­ty­bei per­duo­da­mi pri­va­tiems as­me­nims pri­klau­sę ak­ci­jų pa­ke­tai. Juos su­da­ro ak­ci­jos, ku­rios pri­pa­žin­tos be­šei­mi­nin­kė­mis, kon­fis­kuo­tos, vals­ty­bės pa­vel­dė­tos ar ki­tais tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tais at­ve­jais per­duo­tos vals­ty­bei. Įsta­ty­mo pro­jek­te to­kios ak­ci­jos api­brė­žia­mos kaip vals­ty­bei per­duo­tos ak­ci­jos. To­kių ak­ci­jų pa­ke­to ad­mi­nist­ra­vi­mo ir pri­va­ti­za­vi­mo iš­lai­dos daž­niau­siai vir­ši­ja jų ver­tę. Pri­va­ti­za­vi­mo ins­ti­tu­ci­ja vals­ty­bi­nė įmo­nė Tur­to ban­kas ad­mi­nist­ruo­ja apie 80 to­kių ak­ci­jų pa­ke­tų. Jų pri­va­ti­za­vi­mo iš­lai­dų di­džio­ji da­lis yra su­si­ju­si su ak­ci­jų pa­ke­tų ver­ti­ni­mu, ku­rį at­lie­ka ne­pri­klau­so­mi tur­to ver­tin­to­jai, jo kai­na sie­kia iki 10 tūkst. eu­rų. Tai yra Tur­to ban­ko duo­me­nys.

At­si­žvel­giant į tai ati­tin­ka­mai siū­lo­ma su­pap­ras­tin­tą re­gu­lia­vi­mą tai­ky­ti tais at­ve­jais, kai vi­sų vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės val­do­mų pri­va­ti­zuo­ja­mų ben­dro­vės ak­ci­jų no­mi­na­lių­jų ver­čių su­ma yra ma­žes­nė ne­gu 10 tūkst. eu­rų. Pa­pras­tes­nis re­gu­lia­vi­mas ap­im­tų tris to­kias gru­pes. Pir­ma. Ga­li­my­bę ne­įtrauk­ti vals­ty­bei per­duo­tų ak­ci­jų į Vy­riau­sy­bės tvir­ti­na­mą Pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tų są­ra­šą, ta­čiau įra­šy­ti į Tur­to ban­ko tvir­ti­na­mą vals­ty­bei per­duo­tų ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo są­ra­šą.

An­tra. Pra­di­nės pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­to kai­nos ap­skai­čia­vi­mą Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­tai­kant rei­ka­la­vi­mo dėl pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­to ver­ti­ni­mo su są­ly­ga, jei tam pri­tar­tų ati­tin­ka­ma pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­ja ar sa­vi­val­dy­bės pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­ja.

Tre­čia. Vals­ty­bei per­duo­tų ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mą par­duo­dant jas ki­tiems ak­ci­nin­kams ak­ci­jų par­da­vi­mo už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės ak­ci­nin­kams bū­du, su­trum­pi­nus to­kio pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras.

Taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, jog ga­vo­me kai ku­rias STT re­ko­men­da­ci­jas, į jas at­si­žvel­gė­me. Taip pat pa­di­di­no­me šio re­gu­lia­vi­mo skaid­ru­mą, to­dėl leis­ki­te dar tru­pu­tį dau­giau apie tai pa­sa­ky­ti. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­jos ir sa­vi­val­dy­bių pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­jų ka­den­ci­ją, tai bū­tų ket­ve­ri me­tai, čia at­si­žvel­gia­me į STT re­ko­men­da­ci­ją. Tas pats as­muo ko­mi­si­jos na­riu ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mas ne dau­giau kaip dviem ka­den­ci­joms iš ei­lės.

Sie­kiant ak­ci­jų pa­ke­tų įtrau­ki­mo į Pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tų są­ra­šą ir iš­brau­ki­mo iš jo at­ve­jų su­de­ri­na­mu­mo ir už­baig­tu­mo, siū­lo­mi tam tik­ri pa­kei­ti­mai ir pa­pil­dy­mai. Jie, be ki­ta ko, su­da­rys įsta­ty­mi­nį pa­grin­dą ne­įtrauk­ti ar iš­brauk­ti iš Pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tų są­ra­šo ak­ci­jas tų ben­dro­vių, ku­rios per­tvar­ko­mos, re­or­ga­ni­zuo­ja­mos ar lik­vi­duo­ja­mos. Pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­so skai­d­ru­mui už­tik­rin­ti siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad vi­si pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­jų spren­di­mai bū­tų skel­bia­mi tik Tei­sės ak­tų re­gist­re. Da­bar sa­vi­val­dy­bių pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­jų spren­di­mų skel­bi­mas ne­re­gu­liuo­ja­mas.

Taip pat su­re­gu­liuo­ti vals­ty­bės įmo­nės Tur­to ban­ko iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mą ir at­ly­gį, kai jis pa­gal su­tar­tį pri­va­ti­zuo­ja ki­tiems as­me­nims, įskai­tant sa­vi­val­dy­bes, nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čias ak­ci­jas. Be to, nu­ma­to­ma, kad Tur­to ban­ko in­ter­ne­to sve­tai­nė­je bū­tų vie­šai skel­bia­mos me­ti­nės vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo ap­žval­gos, o sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų in­ter­ne­to sve­tai­nė­se – me­ti­nės tam tik­rai sa­vi­val­dy­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo ap­žval­gos. Iš es­mės ga­na tech­ni­nis pro­jek­tas. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas ko­le­gų. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, jei­gu iš tie­sų yra ko­kių nors ak­ci­jų ga­lų Tur­to ban­ko ba­lan­se ir jis nie­ko ne­vei­kia, tai gal ir taip. Bet vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti, kas at­ei­ty­je spręs apie to­kių ak­ci­jų pa­te­ki­mą į Tur­to ban­ką? Ar ne­bus ko­kių nors in­te­re­sų vis dėl­to pa­si­nau­do­ti šiuo me­cha­niz­mu ir gal­būt per­im­ti ko­kius nors kon­tro­li­nius ak­ci­jų pa­ke­tus? Čia iš tik­rų­jų sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­kių įmo­nių ak­ci­jos čia yra. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te fak­tiš­kai nie­ko nė­ra apie tai pa­aiš­kin­ta, sun­ku prog­no­zuo­ti, kas iš to iš­eis.

Dar vie­nas da­ly­kas. Ko­dėl tas įsta­ty­mas tik da­bar pri­ima­mas? Ak­ci­jos, ko ge­ro, se­niai bu­vo. Ar yra koks nors in­te­re­sas? Ko­dėl tas klau­si­mas ki­lo? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Tai yra hi­gie­ni­nis, iš gy­ve­ni­mo at­ėjęs, mū­sų at­ne­ša­mas re­gu­lia­vi­mas. Taip, gal­būt ga­lė­jo­me jį at­neš­ti anks­čiau, bet, kaip ži­no­te, tu­rė­jo­me dau­gy­bę ki­tų pro­ce­sų. Gal­būt anks­tes­nės val­džios ir­gi ga­lė­jo tai pa­da­ry­ti, bet ir­gi, ma­tyt, bu­vo tie da­ly­kai.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes kal­ba­me apie ga­na tech­ni­nį pa­kei­ti­mą. Mes ne­kal­ba­me apie jo­kius kon­tro­li­nius ak­ci­jų pa­ke­tus, mes kal­ba­me fak­tiš­kai apie be­šei­mi­nin­kes ak­ci­jas, kaip ir yra pa­ra­šy­ta do­ku­men­tuo­se, ar­ba apie ypač ma­žos ver­tės ak­ci­jas. Aš ti­kiuo­si, kad gal­būt mes ga­lė­si­me jus kaip nors nu­ra­min­ti svars­ty­mo Sei­me me­tu, bet iš es­mės kvie­čiu į tai žiū­rė­ti kaip į pa­gal­bą Tur­to ban­kui ge­riau ad­mi­nist­ruo­ti ši­tą da­ly­ką.

PIRMININKAS. Ir jū­sų klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, pra­tęs­da­ma ger­bia­mo ko­le­gos Ed­mun­do klau­si­mą aš ga­liu pa­sa­ky­ti, čia la­biau kal­ba­ma apie sa­vi­val­dy­bių įmo­nių ak­ci­jas. Mes ži­no­me, tik­rai da­lis jų yra din­gę, nė­ra, iš­va­žia­vę, jų net ne­ga­li­me su­ras­ti, jei­gu no­ri­me iš­pirk­ti ši­tas ak­ci­jas.

Bet ma­no klau­si­mas toks. Da­bar, sa­ky­kim, pri­pa­žin­ti be­šei­mi­nin­kė­mis ak­ci­jo­mis nė­ra taip pa­pras­ta, rei­kės kreip­tis į teis­mą. Sa­vi­val­dy­bė vis­ką at­liks, o fak­tiš­kai jos tiks­las yra gal­būt vėl pa­di­din­ti su­si­grą­ži­nus, kad pa­ke­tas bū­tų sa­vi­val­dy­bės. Bet tu­rė­si­me per­duo­ti, kaip aš su­pra­tau, vals­ty­bei. Taip yra pa­gal jū­sų pro­jek­tą. Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Žiū­rė­ki­te, mes kal­ba­me apie ma­žos ver­tės ak­ci­jų pa­ke­tų re­gu­lia­vi­mo su­pap­ras­ti­ni­mą, taip? Mes ne­kal­ba­me (dar kar­tą) apie kon­tro­li­nius pa­ke­tus. Aš su­pran­tu, jums at­ro­do, čia at­ėjo mi­nist­rė, gal kaž­kas sle­pia­si už ši­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo. Mes tie­siog no­ri­me pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą ad­mi­nist­ruo­da­mi. Dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas, kas ir­gi bu­vo pra­leis­ta, – įves­ti dau­giau skaid­ru­mo, kad pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­ja tu­rė­tų ri­bo­tą ka­den­ci­jos lai­ko­tar­pį – ket­ve­rius me­tus, kad skelb­tu­me in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ap­žval­gas, kas iki šiol ne­bu­vo da­ro­ma, kad sa­vi­val­dy­bės (vals­ty­bė jau maž­daug su­si­tvar­kiu­si) skelb­tų sa­vo sve­tai­nė­se tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją. Tai ir­gi yra įtvir­ti­na­ma. Aš tie­siog sa­kau, kad Tur­to ban­kas šiuo me­tu ad­mi­nist­ruo­ja apie 80 to­kių ak­ci­jų pa­ke­tų. Yra ri­bo­tas skai­čius. Tik apie tai kal­ba­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Yra nuo­mo­nių už – J. Raz­ma, bet sa­lė­je ne­ma­tau. Ka­dan­gi jau yra at­ėjęs bal­sa­vi­mo lai­kas, gal ga­liu pa­siū­ly­ti pri­tar­ti ši­tam klau­si­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Ta­da tei­kiu bal­suo­ti… At­si­pra­šau, taip. Pri­tar­ta. Ko­mi­te­tai: Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.31 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1625, Že­mės refor­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1626, Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypatingos vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo Nr. XI-1307 2, 5, 7, 12 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1627, Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1628, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1629, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 45 ir 47 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1630, Sau­go­mų teri­to­ri­jų įsta­ty­mo Nr. I-301 30 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1631, Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-359 4 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1632, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1633, Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4, 41, 5, 13 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1634, Nekilnoja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo Nr. VIII-1764 1 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1635, Ge­o­de­zi­jos ir kar­to­gra­fijos įsta­ty­mo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1636, Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1637, Pa­jū­rio juos­tos įsta­ty­mo Nr. IX-1016 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1638, Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 9 ir 231 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1639, Kom­pen­sa­ci­jų už vals­ty­bės iš­per­ka­mą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą dy­džio, šal­ti­nių, mo­kė­ji­mo ter­mi­nų bei tvar­kos, taip pat ga­ran­ti­jų ir leng­va­tų, nu­ma­ty­tų Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­me, įsta­ty­mo Nr. VIII-792 8 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1640, Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1641, Žel­dy­nų įsta­ty­mo Nr. X-1241 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1642, Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įstaty­mo Nr. XIII-2166 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1643, Ke­lių įsta­ty­mo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-661 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1644 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl 2-11.1 klau­si­mo – Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1625 ir daug ki­tų pro­jek­tų. Kas pa­lai­ko­te, pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 88: už – 75, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Ko­mi­te­tai. Jei­gu jūs lei­si­te, ne­var­din­siu vi­sų ko­mi­te­tų – be­ga­lė. Jei­gu tu­ri­te prieš­ta­ra­vi­mų dėl ku­rio nors ko­mi­te­to, iš­reikš­ki­te. Taip, kaip teks­te, ga­li­me pri­tar­ti pa­skir­tiems ko­mi­te­tams? Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 23 die­ną. Ačiū. Pri­tar­ta.

Kvie­čiu į tri­bū­ną E. Pu­pi­nį, po­ra re­zer­vi­nių klau­si­mų. Pas­ku­ti­niai šios die­nos dar­bo­tvar­kės klau­si­mai.

 

16.32 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Ramū­no Ur­bo­no pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1675 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Ra­mū­no Ur­bo­no pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1675. Pri­ėmi­mas. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja svars­tė ger­bia­mo R. Ur­bo­no pe­ti­ci­ją. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja R. Ur­bo­no pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo ge­gu­žės 11 die­nos po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti šio­je pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus pa­keis­ti įsta­ty­mų ba­zę ir nu­sta­ty­ti, kad bū­tų leis­ta for­muo­ti že­mės skly­pus prie ap­leis­tų pa­sta­tų ir juos iš­nuo­mo­ti ar par­duo­ti tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams rin­kos kai­na, ne­pri­klau­so­mai nuo pa­sta­tų būk­lės. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvel­gu­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nes ir ma­ny­da­ma, kad že­mės ūkio skly­po par­da­vi­mui ar nuo­mai be auk­cio­no bū­ti­na są­ly­ga yra ta, kad že­mės skly­pas tu­ri bū­ti rei­ka­lin­gas ja­me esan­čio sta­ti­nio ar įren­gi­mo eks­plo­a­ta­ci­jai. Tam, kad at­si­ras­tų re­a­li ga­li­my­bė to­kią že­mę įsi­gy­ti ir iš­nuo­mo­ti be auk­cio­no, tu­rė­tų bū­ti nu­sta­to­ma, ar že­mės skly­pas, ku­rį sie­kia­ma įsi­gy­ti ar nuo­mo­ti, yra nau­do­ja­mas ir ar toks že­mės skly­pas yra rei­ka­lin­gas ja­me esan­tiems sta­ti­niams eks­plo­a­tuo­ti pa­gal jų tie­sio­gi­nę pa­skir­tį. Pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus že­mės skly­po par­da­vi­mas ar nu­oma be auk­cio­no sie­ja­ma su kon­kre­čios pa­skir­ties sta­ti­nio nau­do­ji­mu vyk­dant tam tik­rą veik­lą ir eks­plo­a­tuo­jant jį pa­gal esa­mą tie­sio­gi­nę pa­skir­tį, to­dėl svar­bus yra ne tik sta­ti­nio bu­vi­mo fak­tas že­mės skly­pe, bet ir jo nau­do­ji­mas kon­kre­čiai veik­lai, tai yra ar že­mės skly­pe yra vyk­do­ma veik­la, su­si­ju­si su esan­čio sta­ti­nio nau­do­ji­mu. Pra­šo­me at­si­žvelg­ti ir pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai at­mes­ti ger­bia­mo R. Ur­bo­no pe­ti­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti nie­kas ne­no­ri.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­jan­čių taip pat nė­ra.

Pri­ėmi­mas. Nuo­mo­nės už, prieš. Yra vie­nas straips­nis: „Pri­tar­ti Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dai at­mes­ti Ra­mū­no Ur­bo­no pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus pa­keis­ti įsta­ty­mų ba­zę ir nu­sta­ty­ti, kad bū­tų leis­ta for­muo­ti že­mės skly­pus prie ap­leis­tų pa­sta­tų ir juos iš­nuo­mo­ti ar par­duo­ti tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams rin­kos kai­na, ne­pri­klau­so­mai nuo pa­sta­tų būk­lės.“ Kas už tai, pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 96: už – 95, su­si­lai­kė 1. Pri­tar­ta. (Gon­gas)

 

16.36 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Aud­riaus Nar­vy­do pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1676 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2 re­zer­vi­nis klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Aud­riaus Nar­vy­do pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1676. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja A. Nar­vy­do pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo šių me­tų ge­gu­žės 11 die­ną ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti pe­ti­cijo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus pa­keis­ti Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo 2 straips­nį ir nu­sta­ty­ti, kad val­s­ty­bi­nių pen­si­jų ba­zės dy­dis ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis ne­gu 116 eu­rų, taip pat pri­im­ti nau­ją Val­s­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo naš­lių ir naš­lai­čių, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo, iš­tar­nau­to lai­ko, vals­ty­bi­nių pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, ren­tų, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų, šal­pos, slau­gos ir prie­žiū­ros (pa­gal­bos) iš­lai­dų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo įsta­ty­mą ir 2022 me­tais pa­pil­do­mai kom­pen­suo­ti bent 10 % per kri­zę su­ma­žin­tų vals­ty­bi­nių ir ki­tų pen­si­jų, kom­pen­sa­ci­jų ir ren­tų.

Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvelg­da­ma į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ni­s­te­ri­jos ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nes. Pa­žy­mė­ti­na, kad nors vals­ty­bi­nių pen­si­jų ba­zė nuo 2008 iki 2021 me­tų ne­bu­vo di­di­na­ma, ta­čiau nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų pen­si­jos 2018 me­tais au­go 7 %, nes bu­vo pa­di­din­ti šių pen­si­jų ap­skai­čia­vi­mo ko­e­fi­cien­tai. Nuo 2021 me­tų Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­me nu­sta­čius vals­ty­bi­nių pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mą vals­ty­bi­nės pen­si­jos pra­dė­tos in­dek­suo­ti ir bus in­dek­suo­ja­mos kas­met.

XVIII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo pla­ne nu­ma­ty­ta sis­te­miš­kai per­žiū­rė­ti tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius vals­ty­bi­nių pen­si­jų, ren­tų, kom­pen­sa­ci­jų, iš­mo­kų sky­ri­mą ir mo­kė­ji­mą. Kar­tu bus ver­ti­na­mi ir vals­ty­bi­nių pen­si­jų dy­džiai ir dėl ga­li­mų po­ky­čių pa­teik­ti sis­te­mi­niai siū­ly­mai. Sei­mui iki 2023 me­tų ant­ro­jo ket­vir­čio tu­ri bū­ti pa­teik­ti sis­te­mi­niai pa­siū­ly­mai dėl vals­ty­bi­nių pen­si­jų ir ki­tų vals­ty­bės biu­dže­to mo­ka­mų pen­si­nio po­bū­džio iš­mo­kų sis­te­mos to­bu­li­ni­mo.

Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad vi­sų vals­ty­bi­nių pen­si­jų, per­skai­čiuo­tų pa­gal So­cia­li­nių iš­mo­kų per­skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo lai­ki­no­jo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ku­rios bu­vo pri­pa­žin­tos prieš­ta­rau­jan­čio­mis Kon­sti­tu­ci­jai, kom­pen­sa­vi­mas baig­tas vyk­dy­ti 2017 me­tais, so­cia­li­nių iš­mo­kų kom­pen­sa­vi­mas baig­tas vyk­dy­ti 2020 me­tais.

Šiuo me­tu vie­nas iš pa­grin­di­nių vals­ty­bės pri­ori­te­tų yra vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų skur­do ma­ži­ni­mas. Esant vals­ty­bės fi­nan­si­nėms ga­li­my­bėms, la­bai svar­bu siek­ti spar­čiau di­din­ti vi­sas so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jas, šal­pos iš­mo­kas, ku­rios daž­nai yra vie­nin­te­lės šių as­me­nų gau­na­mos pa­ja­mos, taip pat skir­ti pa­pil­do­mą fi­nan­si­nę pa­ra­mą la­biau­siai skurs­tan­tiems vie­ni­šiems pen­si­nin­kams ir ne­įga­lie­siems.

Pra­šom į tai at­si­žvelg­ti ir pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai. Kaip ir mi­nė­jau, vals­ty­bi­nės pen­si­jos bus per­žiū­rė­tos iki 2023 me­tų ant­ro­jo ket­vir­čio.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs pa­si­sa­ky­da­mas sa­kė­te, kad baig­tas grą­ži­ni­mas su­ma­žin­tų pen­si­jų, aš kal­bė­siu, už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas. Ar tik­rai su­grą­žin­ta tai, kas bu­vo su­ma­žin­ta, dėl ko pe­ti­ci­jos tei­kė­jas ir pra­šė, kad bent 10 % bū­tų grą­žin­ta? Jūs sa­ko­te, kad vis­kas už­baig­ta.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų tai, ką Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė, vis­kas bu­vo grą­žin­ta. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, dar daug ne­grą­žin­ta, taip ir yra, bet tai yra anos Vy­riau­sy­bės pro­b­le­ma, kad iš tik­rų­jų dar ne vis­kas grą­žin­ta. Bet kas bu­vo teis­mų nu­spręs­ta, tas yra grą­žin­ta.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Dumb­ra­va. Pra­šau, Al­gi­man­tai.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas tie žmo­nės, ku­rie prieš ke­le­rius me­tus, ar 2012 me­tais, krei­pė­si po lai­ki­no­jo įsta­ty­mo, at­ga­vo teis­muo­se tas kom­pen­sa­ci­jas. Aš ma­nau, kad tie žmo­nės, ku­rie da­bar krei­pia­si, tie­siog lai­ki­na­ja­me įsta­ty­me bu­vo pa­žy­mė­ti kaip ir se­nat­vės pen­si­nin­kai, to­kia pat jų ka­te­go­ri­ja bu­vo. Aš ma­nau, kad tei­sin­gai šie žmo­nės rei­ka­lau­ja. Aš, pa­vyz­džiui, to at­me­ti­mo tik­rai ne­pa­lai­ky­siu, nes mums rei­kia spręs­ti tuos klau­si­mus. Vals­ty­bė yra įsi­sko­li­nu­si žmo­nėms ir mums rei­kia spręs­ti. Ka­da tas ei­liš­ku­mas at­eis, aš tik­rai ne­ži­nau, nes ten di­džiu­lės su­mos. Už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas nė­ra di­de­li pi­ni­gai – apie 7 mln. ar kiek eu­rų. Aš ma­nau, kad juos tik­rai bū­tų ga­li­ma pa­ma­žu pa­ma­žu iš­mo­kė­ti žmo­nėms. Ačiū.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir mi­nė­jau, iš tik­rų­jų, kas bu­vo teis­mų nu­spręs­ta, tas yra at­kur­ta, bet da­lis ne­at­kur­ta, nes vals­ty­bės ga­li­my­bės gal­būt ne­lei­do. Iš tik­rų­jų tai bu­vo nag­ri­nė­ja­ma ir pa­tei­kus kai ku­riuos tei­sės ak­tus. Bu­vo to­kių siū­ly­mų, bet, de­ja, Sei­mas ne­pri­ta­rė. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja taip pat ne­ga­li nu­spręs­ti už Sei­mą, jei­gu Sei­mas ne­pri­ta­ria, pri­tar­ti to­kiai pe­ti­ci­jai.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Svars­ty­mas. Ben­dro­ji dis­ku­si­ja. Nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti.

Pri­ėmi­mas. Nuo­mo­nės už, prieš. A. Sy­sas kal­ba už.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad daug kas nu­ti­ko Lie­tu­vo­je ir tų skriau­dų, ir ne­ati­ti­ki­mų, ir dar ko nors la­bai daug, bet aš la­bai no­rė­čiau kvies­ti žiū­rė­ti į prie­kį. Dėl įvai­rių kom­pen­sa­ci­jų mū­sų pen­si­jos šian­dien yra ge­ro­kai ma­žes­nės. Jei­gu mes ne­bū­tu­me jų kom­pen­sa­vę, o bū­tu­me di­di­nę, tai šian­dien pen­si­ja tur­būt jau ­bū­tų ne 400, o bū­tų 550.

Da­bar mes vėl dai­ro­mės, kas bu­vo prieš 12 me­tų. Tai di­din­ki­me tas iš­mo­kas šian­dien, o ne kal­bė­ki­me vis apie tai, kad kaž­kas kaž­ką at­ėmė. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­kiai pa­sa­kė: tai yra vals­ty­bės ga­li­my­bė duo­ti ar­ba ne­duo­ti. Su­pran­tu po­pu­lis­ti­nius da­ly­kus prieš rin­ki­mus grą­žin­ti 10 %. Jei­gu val­džia tu­rė­jo, tai rei­kė­jo grą­žin­ti 100 %. Bū­tu­mė­te pa­da­rę, taip sa­kant, ge­rą dar­bą. Da­bar 100 % ne­grą­ži­na­me, grą­ži­na­me 10 % ir iš­dė­lio­ja­me, ir kiek­vie­ną kar­tą klau­sia­me to pa­ties: ka­da dar 10 % ati­duo­si­me? Di­din­ki­me da­bar­ti­nes iš­mo­kas, di­din­ki­me da­bar­ti­nes pen­si­jas, di­din­ki­me da­bar­ti­nį at­ly­gi­ni­mą. Tai žmo­nės da­bar pa­jus ir ne­rei­kės dar dešimt me­tų klau­si­nė­ti, kiek kam kaž­ka­da kaž­kas ne­da­vė ar­ba pa­pras­čiau­siai ne­bu­vo pi­ni­gų ir ne­sky­rė.

PIRMININKAS. Ir prieš kal­ba A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Tai­gi aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti: tai di­din­ki­me, o kas mums ne­lei­džia di­din­ti, bet grą­žin­ki­me tai, kas pri­klau­sė žmo­nėms: už ypa­tin­gas dar­bo są­ly­gas, už prie­žiū­rą, už slau­gą. Pra­šau, ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams, vi­sa ki­ta, bet mes lyg di­di­na­me, o ten – pa­mirš­ki­me. Taip sa­kant, sko­la ne ro­na, ne­už­gy­ja. Vi­suo­met žmo­nės tai pri­si­me­na. At­ei­na pas vien­man­da­ti­nin­kus, aš ne­abe­jo­ju, kad at­ei­na ir klau­sia: ka­da kom­pen­suo­si­te? Tai ne­rei­kė­jo ža­dė­ti. Ne­rei­kė­jo ža­dė­ti A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bei, kad pa­ge­rės eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja ir mes vis­ką grą­žin­si­me. Aš at­si­me­nu, bu­vo taip ža­da­ma. Aš bu­vau to­je ka­den­ci­jo­je, dir­bau Sei­me, bu­vo taip sa­ko­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga.

Tei­kiu bal­suo­ti nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Aud­riaus Nar­vy­do pe­ti­ci­jos“. Vie­nas straips­nis. Pri­tar­ti Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dai at­mes­ti A. Nar­vy­do pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus. Pra­šau bal­suo­ti.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Bal­sa­vo 101: už – 67, prieš – 21, su­si­lai­kė 13. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mui pri­tar­ta. (Gon­gas)

Šios die­nos po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės vi­si klau­si­mai ap­svars­ty­ti, to­dėl skel­biu 2022 m. ge­gu­žės 17 die­nos po­pie­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas) Ačiū. Ge­ro va­ka­ro vi­siems.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.