LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 6 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2017-03-23 Nr. XIIIP-486 

Vilnius

 


 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Įstatymo projektu siūloma vietoj keičiamame įstatyme vartojamų formuluočių „imasi priemonių“, „nesiima priemonių“ atitinkamai įtvirtinti formuluotes „užtikrinti“, „neužtikrina“ ir nustatyti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir kad darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties neužtikrina, kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo (čia ir toliau išskirta mūsų). Siūlomas reguliavimas svarstytinas.

Pirma, sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir kitus straipsnius, kuriuose nustatytos darbdavio ar jo atstovo pareigos, formuluotė „užtikrina“ vartojama tuomet, kai kalbama apie konkrečius veiksmus, pvz., užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas parenkant ir pasirenkant mokymo programas ar užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas vertinant žinias (5 straipsnio 3, 4 punktai). Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „imtis priemonių“ suponuoja išvadą, kad turima omeny priemonių visuma, kompleksas, kaip antai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. Be to, vertinant šių vartojamų formuluočių turinį imperatyvumo prasme, negalima būtų teigti, kad formuluotė „užtikrina“ turi griežtesnę ar imperatyvesnę reikšmę nei „imtis priemonių“, juo labiau, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo, taigi bet kokiu atveju įrodinėjimo pareiga tektų darbdaviui ar darbdavio atstovui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nėra perteklinis esamo teisinio reguliavimo prasme. Jeigu visgi būtų nuspręsta formuluotę pakeisti, atkreiptinas dėmesys,  kad keičiant 6 straipsnio 4 punktą, paliekama keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė – „imtis priemonių, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo“, nors ji yra analogiško turinio ir taip pat taikytina darbuotojams.

Antra, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603, kurio įsigaliojimo data numatyta 2017 m. liepos 1 d., patvirtinto Darbo kodekso 41 straipsnyje, kuriame reguliuojami darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai, yra numatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Pastebėtina, kad tarp Darbo kodeksu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų yra ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23), kurios preambulės 6 punkte numatyta, kad „Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principui, todėl šioje direktyvoje laikoma, kad tai yra diskriminacija dėl lyties. Tokios diskriminacijos formos pasitaiko ne tik darbe, bet ir siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį išsilavinimą ar būti paaukštintam pareigose. Todėl tokios diskriminacijos formos turėtų būti draudžiamos ir joms taikomos efektyvios, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.“ Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos neturėtų būti formuluojamos atsižvelgiant į Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas, siejant jas su šalių ikisutartiniais darbo (tarnybos) santykiais.

2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui darbdaviai ar jų atstovai turėtų pasiruošti (pvz., priimti tam tikrus teisės aktus), siūlytina įstatymo projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]