LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹, 5², 10¹, 10², 10³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2520(4)

2018 m. birželio 13 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėja Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, planavimo skyriaus viršininkė Solėja Karalienė, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Marius Vainauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	1			1. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamame Korupcijos įstatymo (toliau – įstatymo) 2 straipsnyje visos pagrindinės įstatymo sąvokos dėstytinos abėcėlės tvarka (past. – neapsiribojant tik naujų sąvokų atitinkamu išdėstymu)	Pritarti	Pasiūlymas: 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios, padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose. 4. 2. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti įstaigai, taip pat viešosios įstaigos, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įstaigos vadovas. 1. 3. Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų teisės pažeidimų darymo. 2. 4. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. 5. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje gali pasireikšti korupcija. 6. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai.  7. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas subjektas nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje. 8. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti. 9. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą.  10. Korupcijos rizikos veiksniai – sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.  11. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos, palankumo, ir pan.) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. 12. Nevalstybinė įstaiga – Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, išskyrus numatytus šio straipsnio 3 14 dalyje. 13. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas. 14. Valstybės ar savivaldybės įstaiga – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Šio įstatymo 5^1 ir 6 straipsniuose valstybės ar savivaldybės įstaigomis taip pat laikomos valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. 15. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	1	8		2. Projekto 1 straipsnio 8 dalyje teikiamas „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvokos apibrėžimas turi tam tikrų trūkumų. Akcentuotina, kad apibrėžime pateikiama „viešosios teisės normų“ sąvoka yra pernelyg nekonkreti. Sąvoka „viešoji teisė“ yra labiau teisės teorijos (t. y. doktrininio lygmens), o ne įstatymo, kategorija. Akcentuotina, kad net ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pasitaiko savo esme imperatyvaus pobūdžio normų. Be to, pastebėtina, kad apibrėžime esanti „kitokios asmeninės naudos“ sąvoka ten pat ir detalizuojama, skliausteliuose nurodant, kad tai galėtų būti dovana, pažadas ar privilegija. Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 230 straipsnio 4 dalyje vartojamas analogiškas vertinamojo pobūdžio terminas nėra formalizuotas. Manytina, kad šio termino apibrėžti nereikia, nes „kitokia asmeninė nauda“ gali būti suvokiama ir plačiau nei tik dovana, pažadas ar privilegija.	Pritarti	Pasiūlymas: „11. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	6	4		3. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	7	2	2	4. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1straipsnio 2 dalies 2 punkte tarp viešinamų atvejų nurodomi atvejai, kai „įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia“. Svarstytina, ar viešinimo atveju nebūtų pažeidžiamos asmens teisės, jeigu jis pateiktų skundą, praleidęs terminą dėl svarbios priežasties, o skundo nagrinėjimas būtų atnaujinamas.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1straipsnį 7 dalimi: 7. Jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo pateikia skundą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo, praleidęs terminą skundui paduoti, ir skundo pateikimo terminas atnaujinamas, vadovaujantis šiuos straipsniu viešinama informacija  patikslinama, nurodant, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas skundžiamas ir galutinis sprendimas nepriimtas.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	7			5. Sunkiai įsivaizduojama, kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10^1straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse).	Pritarti	10^1 straipsnį papildyti 9 dalimi: 9. Viešinant šiame straipsnyje įvardintą informaciją, taip pat ją kopijuojant ir platinant bet kokiose viešose elektroninėse priemonėse, turi būti nurodoma, kad ši informacija yra pagal Korupcijos prevencijos įstatymą laikoma aktualia ir skelbtina vienerius metus.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	8			6. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10^2 straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad BK 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.	Pritarti iš dalies	Pastebėtina, kad visų Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų vykdymas yra grindžiamas atsakomybe, kuri taikytina laikantis kitų teisės aktų. Rengiant projektą diskusijose dėl atsakomybės nuspręsta, kad nėra tikslinga išskirti papildomą atsakomybę. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į priimto Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, 10^2 straipsnio 5 dalis išdėstytina taip: 5. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	8			7. Nėra aiškus santykis tarp 10^2 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą.	Pritarti iš dalies	Atlyginimas asmenims už pranešimą apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (neišskiriant ir valstybės tarnautojų, pareigūnų) tarptautinėje aplinkoje buvo pažymėtas kaip geroji kovos su korupcija patirtis Vengrijoje ir Malaizijoje. Galimybė atlyginti asmenims, pranešusiems apie teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo tokių asmenų statuso, numatyta ir naujai priimtame Pranešėjų apsaugos įstatyme. Atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas šiuo metu Lietuvoje numatyta Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 2.2.3 priemone. Manytina, kad galimybė atlyginti asmenims, tinkamai vykdantiems siūlomą projektu įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš esmės nėra nesuderinama su tokios pareigos nustatymu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	8			8. Projekto 8 straipsniu teikiamo įstatymo 10^2 straipsnio 1 dalyje minimos šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos. Be to, šios dalies pirmajame sakinyje skliausteliuose pastebima, kad „artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė sukelia neaiškumų, kokiu teisės aktu reikėtų vadovautis, atskleidžiant „šeimos nario“ sąvokos turinį. Be to, pastebėtina ir tai, kad visame BK nėra atskleistos vieningos šeimos narių ar artimųjų giminaičių sąvokos. Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra taikomos išimtinai tik BK XXXIV skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ (BK 231 – 248 straipsniai) kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šias dvi sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme.	Pritarti iš dalies	Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra priimtinos projekto tikslams, todėl jas papildomai dėstyti keičiame įstatyme nėra tikslinga, tačiau projektas papildytinas nurodant, kaip turėtų būti suprantama šeimos nario sąvoka. Pasiūlymas: „1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-01	9	1		9. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nukelta, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. bus beveik neįmanoma suspėti priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų.	Pritarti	Pasiūlymas: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba iki 2018 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos: pastabų neturi.

4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

6. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

7. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui XIIP-2520(5) bei Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-13	1-4, 6-7			Pasiūlymas Atsisakyti projekto 1 straipsnio, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio papildymo 2 puntu (korupcijos rizikos nustatymas), projekto 3, 4, 6, 7 straipsnių.	Pritarti	Argumentai Atsižvelgiant į Komiteto 2017 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 104-Spr-3 Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktą pasiūlymą peržiūrėti esamą korupcijos prevencijos priemonių sistemą ir parengti pasiūlymus dėl kokybiškai naujo korupcijos prevencijos modelio bei jį įgyvendinančio teisinio reguliavimo metmenų, netikslinga šiuo metu fragmentiškai keisti korupcijos prevencijos prevenciją reglamentuojantį įstatymą.
12.	Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-13	8			Pasiūlymas 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10^2 straipsniu Papildyti Įstatymą 10^2 straipsniu: „10^2straipsnis. Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei jis gavo neginčijamų duomenų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas įstaigos, kurioje jis eina pareigas vadovui. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“		Argumentai Dėl 10^2 str. 1 d.: suderinti Projekto nuostatas su Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 ir nustatyti, kad apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką turi būti pranešama prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Dėl 10^2 str. 1 d.: vietoje „įrodymų“ naudoti terminą „duomenų“, nes dėl duomenų pripažinimo įrodymais, pagal BPK 20 str. 2 d., sprendžia tik teismas. Dėl 10^2 str. 3 d.: atsisakyti alternatyvios galimybės apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką pranešti įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo eina pareigas, vadovui, suderinant Projekto nuostatas su Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, pranešimas pateikiamas kompetentingai institucijai. Dėl 10^2 str. 5 d.: Pranešėjams apsaugos ir skatinimo priemonės gali būti taikomos pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą (apsaugos – kai pranešimas pateiktas Pranešėjų įstatymo nustatyta tvarka, pagalbos ir skatinimo priemonės, kai kompetentinga institucija asmenį dar pripažino pareiškėju), bet taip pat ir kitų teisės aktų tvarka, pvz., atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas šiuo metu Lietuvoje numatyta Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininko pavaduotoja                                                                                                                                                                   Rasa Juknevičienė