LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-09-29 Nr. XIVP-879
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.
2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „asmenų, kuriems atliekamos vaisingumo išsaugojimo procedūros“ įrašytini žodžiai „o taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos“.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje vietoj žodžio „galimi” siūlome įrašyti žodį „prognozuojami“, taip sveikatos sutrikimus siejant ne apskritai su jų teoriniu galimumu, o su objektyvia medicinine prognoze. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.
4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos yra dėstomos abėcėline tvarka, projektu siūloma sąvoka „žmogaus reprodukciniai audiniai“ turėtų būti dėstoma ne 91 dalyje (kaip numatyta projekte), o 181 dalyje.
5. Projekto 1 straipsniu siūloma „sugyventinių“ sąvoką keisti į sąvoką „partneriai“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisinio aiškumo ir reglamentavimo nuoseklumo principu, vienoda sąvokų terminija turėtų būti vartojama visuose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „sugyventiniai“ keistina į sąvoką „partneriai“ ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 10 straipsnio 1 dalyje.
6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad visi klausimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kaip gali būti vertinami vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesai vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju, nes šiuo atveju dar apskritai nebūtų jokios pagalbinio apvaisinimo sąlygos, o tik būtų siekiama prevenciškai išsaugoti asmens vaisingumą ateičiai. Kitaip sakant, vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju vaiko, kuris galbūt kažkada ateityje gimtų panaudojus žmogaus reprodukcinius audinius, interesai paprasčiausiai negali būti objektyviai įvertinti, nes šios procedūros tikslas ir objektas yra ne vaiko gimimas, o asmens vaisingumo išsaugojimas neapibrėžtai ateičiai. Atsižvelgiant į šią pastabą, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalys neturėtų būti performuluotos, atskiriant pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo principus.
7. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje siūloma nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, siekiantys teikti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, reikėtų atitinkamai papildyti ir keičiamo 4 straipsnio pavadinimą. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas)“.
8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3-5 dalyse yra išplečiamos konservavimo, paruošimo ir autologinio naudojimo sąvokos, be žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų nurodant ir reprodukcinius audinius, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildomi ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai.
9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje vaisingumo išsaugojimo paslaugų esmę ir turinį, siūloma nustatyti, kad asmuo gali sudaryti sutartį, kad būtų paimtos lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai ir (ar) sukurti embrionai jo vaisingumui išsaugoti. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje, apibrėžiančioje „vaisingumo išsaugojimo paslaugų“ sąvoką, nustatyta, kad tai yra sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmeniui, siekiant paimti, užšaldyti ir saugoti jo lytines ląsteles ir (ar) embrioną (-us) ir (ar) reprodukcinius audinius. Mūsų nuomone, pastarasis apibrėžimas yra tikslesnis, nes vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo atveju procedūros esmė yra ne embrionų sukūrimas (tai yra būtent pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas), o esamų embrionų ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas ir jų užšaldymas ateičiai. Atsižvelgiant tai, siūlome patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą.
10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „(toliau – Civilinis kodeksas)“.
11. Projekto 7 straipsnio struktūrinės dalys numeruotinos. Be to, šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 2 dalies pakeitimų esmėje – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmąją“.
12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte pateikta netinkama dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 5 dalį, nes minėtoje dalyje nėra įtvirtinti atvejai, kuriems esant embrionai sunaikinami ir (ar) nutraukiamas jų saugojimas. Galbūt turėta omenyje šio straipsnio 7 dalis, nes būtent šioje dalyje siūloma nustatyti tokius atvejus.
13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikėtų arba įtvirtinti konkrečią sprendimų saugoti embrionus valstybės lėšomis priėmimo tvarką ir tokio sprendimo pagrindus, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti tokio pobūdžio administracinių sprendimų priėmimo reikalavimus.
14. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną ir (ar) nutraukti jo saugojimą, išskyrus, kai <...>. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad embriono sunaikinimas bei jo saugojimo nutraukimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali būti atliekamos tiek abi kartu, tiek ir tik viena iš jų. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kur ir kaip embrionas turėtų būti laikomas ir kas su juo daroma, jeigu (pagal projekto nuostatomis suponuojamą situaciją) būtų nutraukiamas jo saugojimas, tačiau jis pats nebūtų sunaikinamas. Mūsų nuomone, embriono saugojimo nutraukimas automatiškai suponuotų besąlyginę jo žūtį, todėl, siekiant teisinio aiškumo, aukščiau minėtą nuostatą siūlome formuluoti taip: „draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus, kai:“
15. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą siūlome dėstyti taip: „1) pasibaigia embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo terminą“.
16. Projekto 8 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 151 straipsniu, jame nustatant, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vertinant tokį siūlymą, pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 28 punkte imperatyviai nustatyta, jog sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas nustato tik įstatymai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisę naudotis PSDF biudžeto lėšomis, inter alia gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo išlaidų kompensavimą, turi būti įtvirtinti įstatyme. Atitinkamai, teisinio reguliavimo pagrindai, nustatantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės naudotis PSDF biudžeto lėšomis, kurie turi būti nustatyti įstatyme, apima ir apribojimus, apsunkinančius privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti išlaidų kompensavimą iš PSDF lėšų įgyvendinimą, t. y. tokie apribojimai (jeigu jie bus) taip pat turi būti įtvirtinti pačiame įstatyme.
17. Projekto 8 straipsniu pildomas įstatymo 151 straipsnis tikslintinas:
- vietoj žodžio „apimant“ įrašant žodį „įskaitant“;
- vietoj žodžių „tęsiamas saugojimas“ įrašant žodžius „laikymas tęsiamas valstybės lėšomis“;
- patikslinant dispozicinę nuorodą, nes šiame straipsnyje minimoje įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti ne asmenys (kuriems būtų kompensuojamos jų turėtos išlaidos), o nustatomi reikalavimai rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo atlikti pagalbinį apvaisinimą formai.
18. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje, vietoj skaičiaus „6“ įrašytinas skaičius „4“.
19. Nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad sutuoktiniai (partneriai), iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, su informacija, nurodyta įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, supažindinami raštu ir valią gali pareikšti iki 2021 m. gruodžio 31 d, tikslas ir esmė. Pažymime, kad minėtas įstatymo 7 straipsnis projektu apskritai nėra keičiamas, todėl šiame straipsnyje reglamentuota informacijos pateikimo informuotam pacientui tvarka turėtų būti taikoma ir įgyvendinama bendrąja įstatyme nustatyta tvarka (projektu siūlomos nuostatos niekaip šios tvarkos neįtakoja). Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 2 dalis brauktina.
20. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims numatyta išlaidų apmokėjimo tvarka taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų ir po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamų“ įrašytini žodžiai „Šiame įstatyme nustatyta išlaidų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarka taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų, tačiau po įstatymo įsigaliojimo dar tęsiamų“.
21. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „sveikatos apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (o šio fondo biudžetas šiuo metu jau yra planuojamas), dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]