2.
|
|
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72, 73 straipsniais,
su dideliu
susirūpinimu vertindamas tai, kad Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD)
prieštaraudamas, kad Seimo narei Irinai Rozovai būtų išduotas leidimas dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkui 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 18-505
„Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo” pateikė informaciją, kad ši Seimo narė siekė nuslėpti
informaciją apie savo ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos
diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį;
atkreipdamas
dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio
22 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo
Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos
(toliau – Konstitucija) 59 straipsnio kyla Seimo nario pareigos būti
ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus,
sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos
valstybės interesais. Iš šios konstitucinės Seimo nario pareigos kyla pareiga
sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės
dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, visą
būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis,
bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų ir valstybės
paslapties, apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti
Seimo nario sąžiningumu, jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais,
jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos
Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms,
sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį
sudarančia informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi
galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei,
ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje
įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms;
pabrėždamas, kad Seimo narės Irinos Rozovos veiksmai, pasireiškiantys
informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso
atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimu sudaro pagrindą abejoti Seimo narės
patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o taip pat, atsižvelgiant į
konstitucinę doktriną, gali sukelti teisines pasekmes;
siekdamas
išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias
su Seimo narės Irinos Rozovos veiksmais ir ryšiais, kurie galimai ir šiuo
metu gali daryti įtaką jos sprendimams ir veiklai Seime bei kelti grėsmę
nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos politinei sistemai ir įvertinti
visą Valstybės saugumo departamento turimą informaciją, susijusią su Irinos
Rozovos veiksmais ir jos palaikomais ryšiais, taip pat priimti reikiamus
sprendimus Lietuvos Respublikos Seime;
siekdamas įvertinti, ar su VSD disponuojama ir Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei kitiems Seimo
padaliniams ar asmenims pateikta informacija dėl Seimo narės Irinos
Rozovos veiksmų ir ryšių (toliau – VSD informacija) buvo tinkamai ir
laiku supažindinta Seimo valdyba bei kiti Seimo nariai pagal savo
kompetenciją, ar ši Lietuvos Respublikos Seimui Pirmininkui pateikta
informacija nebuvo panaudota netinkamai, ar Seimo vadovybė ir Seimo nariai, susipažinę
su šia informacija, ėmėsi visų būtinų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms
nacionaliniam saugumui pašalinti ir priėmė reikiamus sprendimus siekiant
pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui pasielgta
tinkamai, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinių interesų apsaugą;
pripažindamas, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas ir tinkamas nacionalinio
saugumo sistemos funkcionavimas, taip pat siekis pašalinti grėsmes
nacionaliniam saugumui ir Lietuvos politinei sistemai laikytini ypatingos
valstybinės svarbos klausimais ypač tais atvejais, kai grėsmių atsiradimas
gali būti sąlygotas Seimo narių ryšių su Rusijos
Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir (ar) netinkamo iš Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos Lietuvos
Respublikos Seime naudojimo;
pabrėždamas, kad šis parlamentinis tyrimas taip pat bus reikšmingas Lietuvos
Respublikos Seimui apsisprendžiant dėl galimo apkaltos proceso inicijavimo, nutaria:
|
|
5.
|
2
|
|
|
Pasiūlymai:
1. Buvusį
2 straipsnį laikyti 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 4 straipsnis.
Įpareigoti Komitetą Komisiją nustatyti:
1) kokią
informaciją, susijusią su Seimo narės Irinos Rozovos veikla, ar palaikomais
ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės
saugumo departamentas perdavė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, kurie
Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra
susipažinę su šia informacija;
2) ar Seimo
narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos
diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir
saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti
šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė
arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui;
3) kokiais
būdais
ar Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos
ir saugumo pareigūnai,
palaikydami
ryšius su Seimo nare Irina Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą,
vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų
koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar
valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie ir kaip?
4) ar
Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento sukauptos ir
parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę
Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti
ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių
pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti
teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos
Rozovos apkaltos procesą;
5) 4)
kokius sprendimus dėl VSD informacijos
priėmė Seimo Pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su
pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl
Irinos Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant
pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti
valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.
6) ar
gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD
informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų
tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta
įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal
paskirtį atvejų - kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė
reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti;
7) ar
šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti
Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD
informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją
naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų,
apkaltos procesą.
|
|