LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 178
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 29 d. Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto 90-osioms gimimo metinėms. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Kviečiu visus tyla pagerbti signataro atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Pasidalinti mintimis apie Nepriklausomybės Akto signatarą Medardą Čobotą kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą Zbignevą Balcevičių.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zbignevo Balcevičiaus kalba
Z. BALCEVIČIUS. Laba diena, neišsigąskite, tikrai knygos neskaitysiu, bet paskui pasakysiu, kam aš ją atsinešiau.
Gerbiamasis Pirmininke, Seimo nariai, kolegos signatarai, dalyvaujantys Medardo Čoboto giminės, kiti posėdžio dalyviai. Kinai turi tokį palinkėjimą: kad tau tektų gyventi įdomiais laikais. Ir tai nėra linkėjimas gero, nes įdomūs laikai – tai karas, badas, suirutės, nelaimės ir t. t.
Šiandien galime drąsiai pasakyti, jog Medardui teko gyventi įdomiu istoriniu laiku. Per jo gyvenimą keitėsi ne tik valdžios, bet ir santvarkos, valstybinės sienos. Gimęs tuometinėje Lenkijoje dešimt metų po valstybės nepriklausomybės paskelbimo, niekur neišvažiuodamas iš gimtojo Vilniaus krašto, dar paauglystėje atsidūrė kitoje valstybėje – Lietuvoje. Būta ir karo, okupacijos, tremties, žmonių persekiojimų dėl jų politinių ar religinių įsitikinimų. Istoriniai lūžiai Vilniaus krašte vertė žmones prisitaikyti prie naujų santvarkų, turėjo didelę įtaką jų įsitikinimų, net charakterių formavimuisi. Pasak mokslininkų, išskirtinės reikšmės Vilniaus krašto vietinių gyventojų tapatumui turėjo dažna valstybinių sienų ir politinių santvarkų kaita XX amžiuje, todėl tarp šių gyventojų kaip atsvara įvairioms politinėmis ideologijoms išsivystė vietinis lokalus arba regioninis tapatumas, pabrėžiantis ryšį su Vilniumi ir Vilniaus kraštu.
Medardui Čobotui teko ne tik gyventi, bet ir tapti savo gimtojo Vilniaus krašto ir tėvynės Lietuvos istorijos vienu iš aktyvių kūrėjų. Džiaugiuosi, kad man teko ilgus metus pažinoti ir bendrauti, kaip teisingai jį apibūdina monografijos apie M. Čobotą autorė Gražina Dagytė, su šia charizmatiška asmenybe, atkakliu, kruopščiu, metodišku, tvirtu, dėl savo sprendimų patikimu, santūriu, inteligentišku, bet sykiu kupinu fantazijos, optimizmo ir džiaugsmo žmogumi. Daugiau pasakysiu, kad mes kai kuria prasme buvome su Medardu draugais. Jis pasitikėjo manimi. Apie tai liudija ir tas faktas, kad kai sudarė savo testamentą kažkada, pasikvietė mane pas notarą ir paprašė būti šio testamento prižiūrėtoju.
Apie Medardą Čobotą, kuris beveik 20 metų už mane vyresnis, pirmiausia sužinojau iš lenkų kalba tuo metu leisto Lietuvoje leisto dienraščio „Červony štandar“, su kuriuo daktaras glaudžiai bendradarbiavo, vesdamas skyrelį pavadinimu „Mūsų sveikata“, vėliau – „Būk savo sveikatos ponu“. Kaip vėliau pats minėjo, šiame laikraštyje per 20–30 metų jis parašė per 500 straipsnių įvairiais sveikatos, medicinos, kultūros, atgimimo klausimais. Prie dienraščio redakcijos daug metų veikė diskusijų klubas, kuris buvo vadinamas Įdomių susitikimų klubu. Jo pirmininkas buvo daktaras Medardas Čobotas, su kuriuo būtent ten asmeniškai susipažinau. Tuomet jis buvo man, kaip jaunuoliui, nepasiekiamas autoritetas. Vėliau, daugmaž prieš 30 metų, įkūrus Lietuvos lenkų sąjungą, į kurios valdybą buvo išrinktas daktaras, man, kaip dienraščio „Kurier Wilenski“ vyriausiajam redaktoriui, teko gana dažnai su juo bendrauti.
Dirbdamas Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute direktoriaus pavaduotoju įstojo į Lietuvos lenkų sąjungą, kuri vėliau jį iškėlė kandidatu rinkimuose į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą, ir taip pat, atsiradus Sąjūdžiui, įsitraukė į jo veiklą institute. Kaip žinoma, Medardas Čobotas 1990 metais Vilniaus XIX rinkimų apygardoje antrajame ture nugalėjo platformininkų vadą Mykolą Burokevičių, buvo išrinktas į Lietuvos Atkuriamąjį Seimą. „Kovo 11-ąją sąmoningai balsavau už Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos Nepriklausomybės 1990 m. kovo 11 d. – ypatinga diena, galbūt svarbiausia diena mano gyvenime. Išsipildė mano ir mano šeimos troškimas gyventi laisvoje demokratinėje valstybėje. Šis labai svarbus Aktas pakeitė mano gyvenimą, veiklos kryptį – tapau politiku“ – taip vėliau savo autobiografijoje rašė signataras. Be Medardo Čoboto ir mudviejų su Česlavu Okinčicu, lenkų tautybės deputatu, vėliau paaiškėjo, kad tarp mūsų buvo dar vienas lenkas – Romualdas Rudzys. Balsavimas už Nepriklausomybę buvo nevienareikšmiškai sutiktas kai kurių lenkų tautybės Lietuvos gyventojų ir gana agresyviai, priešiškai, promaskvietiškai nusiteikusių politinių veikėjų. Ne paslaptis, kad tokių veikėjų buvome ir koneveikiami, ir persekiojami kaip blogi lenkai tarp tų tikrųjų lenkų. Prisimenu Medardo Čoboto konfliktą su Aukščiausiosios Tarybos deputatu Ryšardu Maceikianecu, beje, dabar tapusiu dideliu Lietuvos patriotu, kuris 1991 m. rugsėjo 15–30 d. laikraščio „Naša Gazeta“ numeryje užgauliai ir nepagrįstai užsipuolė Medardą Čobotą už jo interviu lenkų laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Tiesa, vėliau Ryšardas Maceikianecas tame pačiame laikraštyje paskelbė tekstą, kuriame sakėsi apgailestaujantis, kad savo straipsnyje, įvertindamas deputato Medardo Čoboto asmenybę, pateikė vertinimus, kuriems neturi įrodymų, už tai Medardo Čoboto atsiprašantis. Per 1991 m. spalio 20 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdį Medardas Čobotas teigė: „Tame interviu nėra nieko antilenkiško, ten smerkiami pučistai, aš ginu lenkus tiek, kiek galiu, bet reikia protingai viską daryti. Aš suprantu, kad tie žmonės, kurie kovoja prieš laisvą Lietuvą, kenkia ne tiek valstybei, ir pagaliau ne sau, kadangi tik taip išlaiko savo poziciją, jie dažnai neturi profesijos, niekur kitur negalės dirbti. Kam jie kenkia? Kenkia tiems paprastiems lenkams, kurių čia yra apie 300 tūkst. Tie žmonės kentės vien todėl, kad jų lyderiai nenori arba nemoka sugyventi su lietuviais.“
Skaudu pripažinti, kad ir iki šiol, po 28 Nepriklausomybės metų, pasitaiko atskirų panašių faktų. Medardas Čobotas niekada – nei sovietmečiu, nei atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, neslėpė, kad yra lenkas. Sakė, žmonės vertinami ne pagal tautybę, o pagal tai, kokie jie yra. Jis tvirtino esantis lenkas, bet lenkas, žinantis, kas yra bolševizmas, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, komunizmas, tremtiniai, Katynė, karas ir okupacija. Nacionaliniai klausimai išnyks labai greitai, kai mes įstosime į Europos Sąjungą, – tikėjo Medardas Čobotas. Tenka pripažinti, kad čia jis apsiriko. Lietuvos eilinių valdžių konfliktas su lenkų tautine mažuma tęsiasi jau ištisus dešimtmečius. Mano manymu, ypač jo kurstymui pasitarnavo Lietuvos Respublikos X Seimas ir jo patvirtinta Vyriausybė, kuri valdė šalį 2008–2012 metais. Būtent 2010 metais nustojo galioti 1991 metų Tautinių mažumų įstatymas, kurio jau dešimt metų niekaip negalime priimti, nors praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo tai įrašiusi į savo programą. Be kita ko, yra galiojantis parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl nacionalinio saugumo, jame įsipareigota tokį įstatymą priimti. Deja, kaip sakoma, vežimas nejuda iš vietos. Kai kurios partijos imituoja pastangas priimti įstatymą, kitos apskritai abejoja jo reikalingumu.
2011 metais buvo „pataisytas“ Švietimo įstatymas, kuriuo bandyta priversti tautinių mažumų mokyklų vaikus per dvejus metus tobulai išmokti lietuvių kalbą ir laikyti suvienodintą su lietuviškomis mokyklomis lietuvių kalbos abitūros egzaminą, neparuošus tam atitinkamų mokymo programų, vadovėlių, kitų mokymosi priemonių, nors moksliniai tyrimai rodė, kad to pasiekti neįmanoma. Liūdnai pagarsėjęs tuometinis švietimo ir mokslo ministras pasiekė savo tikslą – prieš vaikus buvo panaudota valstybės prievarta. Jau septyneri metai vaikai yra paversti bandomaisiais triušiais, mokosi ir gyvena su stresu, su baime laukia egzaminų. Labai norėčiau tikėti, kad gal bent šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė ištaisys šią istorinę klaidą. Kiek žinau, atitinkamas įstatymo projektas Seimui yra pateiktas.
Nekaip atrodo reikalai su įstatymu dėl pavardžių rašymo originalia kalba priėmimo. Manu, kad pirmiausia reikėtų patyrinėti, ar toks įstatymas reikalingas apskritai. Jei dauguma žmonių, o ne politikų pasisakytų, kad jie pasinaudotų teise sutvarkyti savo vardus ir pavardes dokumentuose, kad skaitant jas skambėtų taisyklinga lenkų kalba, tuomet reikėtų parengti tokį įstatymą, tikrai ne tokį, kuriame su trimis lotyniškomis raidėmis žadama išspręsti problemą. Toks įstatymas lenkų tautinei mažumai tikrai nereikalingas ir nereikia čia imituoti to „rūpesčio“ ir tariamo palankumo Lietuvos lenkams.
Tenka pripažinti, kad ir tarp lenkų, ir tarp lietuvių netrūksta politinių veikėjų, mėgstančių eksploatuoti nacionalinių santykių problemas ir šiaip įrodinėti savo patriotiškumą. Pasiklausius lietuvių politikų, gali susidaryti įspūdis, kad apskritai nėra jokių problemų. Vienintelė problema, kad lenkai nesiintegruoja. Bet integracija sudėtingas procesas. Naivu manyti, kad lenkai ims integruotis ir aktyviau diegsime jų mokyklose lietuvių kalbą. Integravimosi siekinys reikalauja kurti tam tikras prielaidas, reikalingas norint jį įgyvendinti. Jei nori ką nors integruoti, tai turi būti tam kažkam patrauklus. Ar Lietuvos valstybė yra patraukli lenkų tautinei mažumai? – atsakymas į šį klausimą nevienareikšmis.
Neretai politikai, įvairūs visuomenės veikėjai iškelia spekuliacinę ir per ilgą laiką nusistovėjusiais stereotipais grįstą prielaidą, kad Vilniaus krašte gyvenančių tautybių žmonės neturi aiškaus identiteto, kvestionuoja lojalumą Lietuvai. Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad patys šio regiono gyventojai save mato priešingai, nei vaizduoja žiniasklaida. Jie mato savo regioną kaip savitą, lyginant su likusia Lietuvos dalimi, bet kartu ir tapatinasi su Lietuva, laiko save jos gyventojais. Iš tikrųjų žmonės didžiuojasi tuo, kad jų regionui būdinga daugiaetninė kompozicija, kad gyventojai išpažįsta kelias religijas, kad čia yra labai daug istorinių, kultūrinių paminklų. Vietiniai pabrėžia, kad dauguma regiono gyventojų geba kalbėti visomis pagrindinėmis regiono kalbomis ir pristato tai kaip privalumą, o ne trūkumą.
Todėl, gerbiami politikai, nereikia stengtis niveliuoti šio Vilniaus krašto išskirtinumo, įvardinant tai žodžiu „integracija“. Teko skaityti, kad Seime įsteigta nauja Mykolo Romerio laikinoji grupė, kurios steigėjai kelia kilnius tikslus – užtikrinti, kad visų tautybių ir visų šalies regionų gyventojai jaustųsi visaverčiais Lietuvos piliečiais, turėtų galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą ir kurti savo gerovę Lietuvoje.
Anot grupės pirmininko Audroniaus Ažubalio, pirmiausia grupė sieks spręsti Pietryčių Lietuvos socialines ir ekonomines problemas per Pietryčių Lietuvos regionų fondų sukūrimą, jos iš principo yra vietinių veikėjų destruktyvios politikos pasekmė. Išvadavus gyventojus iš šio užburto rato, esmingai keistųsi ši situacija Pietryčių Lietuvoje.
Perskaičius tokius samprotavimus, tampa aišku, jog fondiečiai žada padaryti laimingus Vilniaus krašto gyventojus, patiems jiems šiame procese nedalyvaujant, t. y. iš viršaus, nes pagrindinė problemos priežastis, pasak jų, yra vietinių veikėjų destruktyvi politika. Taigi rajono gyventojai išsirenka ne tą valdžią.
Atsižvelgus į tai, kad problemas žadama spręsti be savivaldybių, ir į tai, jog šioje grupėje nedalyvauja nė vienas šiame regione išrinktas Seimo narys, sunku tikėtis, jog laikinajai Mykolo Romerio grupei pavyks užmegzti dialogą su vietiniais šio krašto gyventojais ir ką nors padaryti jų naudai.
Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą Mykolo Romerio nusakytą tėvynės suvokimą. Būdamas lenkas, jis kartu buvo ir savo gyvenamos valstybės – Lietuvos patriotas. „Esu lenkas, tikras Lietuvos pilietis, Lietuvos kraštietis, bet ne Lenkijos pakraščio gyventojas. Lietuva man su sostine Vilniumi yra bendra lietuvių ir Lietuvos lenkų krašto tėvynė“, – rašo Mykolas Romeris.
Ar ne panašiai samprotavo ir elgėsi savo gyvenime Medardas Čobotas? Ką apie Mykolą Romerį ir jo pasekėjus šiandien žino Lietuvos lenkai, kiti šiame regione gyvenantys žmonės, tarp jų ir lietuviai?
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų laikas jau baigėsi.
Z. BALCEVIČIUS. (Jau baigiu.) Jau ne už kalnų Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 30-metis. Ar ne pats tas laikas suvokti, jog Lietuvos lenkus reikia integruoti ne prievartaujant geriau už lietuvius išmokti valstybinę kalbą (beje, tautinių mažumų jaunimas ir taip jau neblogai ją moka), o kardinaliai keičiant mokymo turinį, kad vaikai žinotų, kas jie, pažintų teigiamus istorijos pavyzdžius ir stengtųsi būti tokie kaip Mykolas Romeris ir jo pasekėjai.
Šiandien į šią salę atsinešiau, mano galva, labai vertingą knygą pavadinimu „Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija. 1988–1994 metai“. Noriu ją parodyti. Šios fundamentalios, objektyvios ir nešališkos monografijos autorius yra Lietuvos mokslininkas Vladas Sirutavičius.
PIRMININKAS. Ačiū, bet jūsų laikas jau baigėsi prieš 10 minučių.
Z. BALCEVIČIUS. (Man niekas reglamento nenustatė.) O išleido ją 2017 metais Lietuvos istorijos institutas. Pirmiausia labai rekomenduočiau perskaityti šią knygą ne tik laikinosios Mykolo Romerio grupės, bet ir visiems Seimo nariams, ypač tiems politikams, kurie imasi spręsti lenkų tautinės mažumos problemas. Pagal šią monografiją ir kai kuriuos kitus mokslinius darbus reikėtų parengti naujosios Lietuvos istorijos kursą ir dėstyti jį mokyklose (aš jau baigiu). Matyt, ne tik lenkų.
Gerbiamieji, kitąmet sukaks 10 metų nuo Medardo Čoboto mirties. Ar Lietuva deramai prisimena šį atsidavusį jai žmogų? Manyčiau, jog itin kukliai. Tai liudija beveik nepastebėtas visuomenės informavimo priemonėse, taip pat ir lenkiškose, kad ir šis jubiliejus.
Medardas Čobotas 1949 metais baigė Vilniaus 5-ąją gimnaziją, kurioje vėliau ilgus metus buvo dėstoma lenkų, rusų kalbomis ir ji buvo pavadinta 5-ąja vidurine mokykla ir Joachimo Lelevelio mokykla. Ši mokykla, kaip ir Vilniaus (…) gimnazija, buvo įkurta 1915 metais. Taigi viena iš seniausių Vilniaus mokyklų. Ją, be kita ko, yra baigę Česlovas Milošas, olimpinis čempionas Danas Pozniakas, žinomas treneris Janas Gadovičius ir daug kitų iškilių asmenybių. Deja, dėl politinių žaidimų šią gimnaziją per vadinamąją švietimo reformą prisidengiant mokyklos…
PIRMININKAS. Gerbiamas Zbignevai Balcevičiau, ar galėtume paprašyti kalbėti apie Medardą Čobotą ir baigti savo pranešimą?
Z. BALCEVIČIUS. …iš šios istorinės vietos buvo išguita į Žirmūnus, nors gal tada šita proga 10-mečio turėtų pakabinti bent jau lentą, primenančią tuos abiturientus, kurie baigė šią mokyklą.
Baigdamas noriu išreikšti viltį, jog man dar pavyks sulaukti laikų, kai nacionaliniai konfliktai tarp lietuvių ir lenkų išnyks, kuo šventai tikėjo ir ko siekė Medardas Čobotas.
Dėkui už dėmesį ir prašau nepykti, nes norėjau pasakyti tai, ką pasakiau. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, visi čia susirinkusieji paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto 90-ojo jubiliejaus. Sakau žodį Medardo Čioboto, nes 1990 m. kovo 11 d. vardinėje balsavimo kortelėje dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Medardas Čiobotas taip ir parašė, kaip dabar ištariau. 1990 metais aš jo paklausiau gerdama kavą su juo, mes kažkaip rasdavome bendrų kalbų pakalbėti apie sveiką gyvenseną, apie mišką, ką jis labai mėgo, aš jo paklausiau: sakykite, kas jūs didesnis – lietuvis ar lenkas? Ir jis man taip tiesiai šviesiai pasakė: „Šiaip aš lenkas, bet mano tėvynė čia, aš čia gimiau ir mano gyvenimas čia, aš tau negaliu į šitą klausimą atsakyti.“ Todėl aš manau, kad prieš tai kalbėjusio mano kolegos uždėtas akcentas galbūt ne visai atspindi Medardo Čoboto mąstymą.
Reikia pasakyti kitą dalyką, kad Medardas Čobotas iš tikrųjų yra ženkliai prisidėjęs prie to, kad 1990 m. kovo 11 d. šeši Aukščiausiosios Tarybos deputatai, lenkų tautybės deputatai, susilaikė, bet nebalsavo prieš. Lenkų sąjungoje kartu su Česlovu Okinčicu, nes irgi sakau vardą ir pavardę, nes taip parašyta vardinėje balsavimo kortelėje tada, jie tikrai aktyviai veikė, kad nebūtų balsuojama prieš.
Priminsiu, istorija labai trumpa ir laikas greitai bėga. Tada buvo aktyviai bandoma atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos, ką tik atkurtos valstybės, ir buvo kuriamos autonominės idėjos. Šitoms idėjoms iš tikrųjų Medardas Čobotas nepritarė. Šiandien mes minime signataro, vienintelio, beje, kurio vardu yra pavadintas universitetas, jubiliejų. Tai Trečiojo amžiaus universitetas, kurio štai čia, balkone, sėdi ir vadovybė, ir studentai, ir kuris aktyviai veikė visoje Lietuvoje. Tai yra senjorų universitetas. Aš manau, kad mes visi ateityje įsitrauksime į jo veiklą ir tai yra ypač svarbu. Medardas Čobotas, jau trečios kartos medikas, bet kaip jam likimas susiklostė, būdamas geru chirurgu pradėjo bijoti kraujo ir jam teko keisti profilį. Jis nuėjo į reabilitaciją ir kurortologiją.
Taigi, už tai, ką mes matome šito žmogaus gyvenime, kuriam Kovo 11-oji buvo ypač svarbi ir turbūt aukščiausia viršūnė, šiandien turėtume pasakyti ačiū, kad jis iš tikrųjų dorais Lietuvos piliečiais išauklėjo du savo sūnus ir atžalas. Šiandien mes matome (vienas sūnus iškeliavo anapilin) Viktorą, sūnų, su atžalomis, jau proanūkiais, kurie yra čia, salėje, vienas – pirmokas, kitam – ketveri metai, jis labai reikšmingai pasakė: „Man jau ketveri.“ Taigi aš norėčiau Medardo Čoboto sūnui, o, tiksliau sakant, proanūkiams per Viktorą Čobotą įteikti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro vaizdo garso paveikslą, Viltės Augūnaitės iškartus žodžius „Kovo 11-oji“, kurie Medardui Čobotui iš tikrųjų buvo ypač svarbūs ir mieli.
Taigi, ponas Viktorai, prašau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame Medardo Čoboto atminimui. Skelbiu minėjimą baigtą.
Turime ir dar vieną gražų jubiliejų. Leiskite pasveikinti visų mūsų susirinkusių vardu J. Jarutį su atskiru jubiliejumi. (Plojimai)
10.26 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kviečiu registruotis ir darbotvarkės tvirtinimas.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
Darbotvarkė. J. Olekas pirmas atsistojo.
J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Atsipašau, kad nesuspėjau Seniūnų sueigoje, apkrautas papildomais darbais. Bet noriu pasakyti, kad šiandien darbotvarkėje 2-6 klausimas yra Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-1196. Net mėnesiu anksčiau toks pat įstatymo projektas yra registruotas, kuris nėra įtrauktas. Mūsų tradicija buvo, kad mes sudedame ir kartu svarstome. Tai prašyčiau įstatymo projektą Nr. XIIIP-1815, taip pat projektą Nr. XIIIP-1815… įtraukti ir svarstyti, kadangi jis registruotas anksčiau, tai jį pateikti pirma. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų išbrauktas šiandien numatytas 1-11 klausimas, E. Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku projektas Nr. XIIIP-2156, dėl kelių šiandien išaiškėjusių aplinkybių. Viena iš jų yra formali, tai, kad kolegų frakcijai, Liberalų frakcijai, nebuvo sudaryta galimybė susitikti su prelegentu dėl kitų frakcijų, taip pat ir Valstiečių frakcijos, užtempto laiko.
Taip pat šiandien paviešinta informacija, kad buvo atisakyta pradėti tyrimą dėl S. Skvernelio sutuoktinės nedeklaruotų akcijų turėjimo, atsisakyta pradėti tyrimą. Ir lygiai taip pat buvo įslaptinti duomenys, kuriais tas sprendimas buvo priimtas. Tai išties kelia pagrįstus klausimus, kodėl yra, galbūt tai suderinta su premjeru, galbūt jam žinomos šios aplinkybės. Aš manau, kad frakcijos turėtų iš naujo kviestis prelegentą ir kalbėti su juo, kad mes galėtume išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko. Informacija būtų nedelsiant išviešinta…
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas yra išbraukti?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Išbraukti, taip. Motyvai išdėstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau prašyti išbraukti pirmą rezervinį klausimą – NST kandidatūras – dėl A. Kandratavičienės, nes kandidatūra kelia daugiau klausimų nei atsakymų, todėl reikėtų su šiuo asmeniu nuodugniau susipažinti. Prašau šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ar prašote frakcijos vardu?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ne, prašau kaip asmuo, kaip Seimo narys.
PIRMININKAS. Tada negalime. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kadangi paminėta mano pavardė. Gerbiamam G. Landsbergiui reikėtų laikytis teisinės valstybės principų. Komisija priėmė tokį sprendimą, ir ne jūsų reikalas tą sprendimą kvestionuoti. O daryti kažkokias… (Triukšmas salėje) Taip, ir neišsižiokite su savo tokia gražia šypsenėle. Yra teisiniai keliai, kuriais, jeigu turite abejonių, yra numatytos galimybės tas abejones pašalinti. Ir nereikia spekuliuoti ir apkaltinti komisiją, kad ji atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, ir klaidinti visuomenę. (Triukšmas salėje) Tas jūsų frakcijos ryšys su „15min“ labai glaudus, tampa kaip ir konservatorių partijos žiniasklaidos priemone. Nereikėtų klaidinti. (Šūksniai salėje: „O o o o o!“) Taip, taip. Nereikia…
PIRMININKAS. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės klausimą 1-18 – projektą Nr. XIIIP-2181 ir lydimąjį teisės aktą bei darbotvarkės 2-3 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2174. Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ir klasės krepšelio įtvirtinimas, nematant viso paveikslo, nematant, kaip bus rengiamos tinklo reorganizavimo taisyklės, iš tikrųjų neleidžia apsispręsti dėl šių dviejų teisės aktų, todėl pageidaujame, kad jie būtų teikiami kaip visas paketas kartu su Tinklo pertvarkos taisyklėmis, ir todėl dabar prašome frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu dar vieną projektą prašau išbraukti iš darbotvarkės – tai 1-19 klausimą, kur buvo padaryta pertrauka, dėl A. Kubiliaus išbraukimo iš A. Skardžiaus apkaltos komisijos. Nors ten buvo ir nerimtos priežastys, sakoma, kad jis netinkamas komisijos narys dėl sūnaus buvimo Stebėtojų tarybos nariu. Bet ir ta netikra problema yra pašalinta. Kaip žinote, sūnus išėjo iš tos Stebėtojų tarybos. Taigi tą klausimą aš siūlau išbraukti, tikėdamasis, kad ir kolegės A. Širinskienės įtūžis bus šiek tiek atlėgęs.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties daug siūlymų išbraukti. Aš siūlyčiau papildyti darbotvarkę klausimu – tai Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIIIP-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4758(2). Kalbu apie Vilniaus atliekų deginimo gamyklą. Aplinkos apsaugos komitetas šiam projektui pritarė. Kaip žinote, premjeras kreipėsi į teisėsaugos institucijas, konkrečiai – į prokuratūrą. Mes sprendimą Aplinkos apsaugos komitete priėmėme atsižvelgdami būtent į Lazdynų gyventojų, kitų vilniečių siūlymus. Tam kad neitų buldozeriu, bet būtų atsižvelgta į siūlymus, Seimas turėtų šį klausimą apsvarstyti. Aplinkos apsaugos komitetas jį apsvarstė. Todėl labai maloniai prašau papildyti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, kad „15min.lt“ portalas yra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Mane, kaip Seimo narį, apstulbino, kai premjeras pasakė: „VTEK priėmė sprendimą ir ne jūsų reikalas.“ Atleiskite, mūsų, kaip Seimo narių, reikalas patikrinti ir išanalizuoti. Siūlant atidėti klausimą aš negirdėjau kaltinimo arba įtarimo, kad VTEKʼe priimti neteisėti sprendimai. Tačiau aš irgi palaikau poziciją, kad klausimą atidėtume. Mes, liberalai, rasime laiko susitikti su pretendentu, su kuriuo iki šiol neturėjome galimybės susitikti. Todėl remiu siūlymą atidėti klausimą iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Pilietybės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1639. Kaip minėjo kolega J. Olekas, mėnesiu anksčiau buvo užregistruotas. Tai aš norėčiau patikslinti, kad mes pusę metų dirbome dėl šio įstatymo, jis buvo pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir gavome Teisės departamento pastabų. Kol jas tvarkėme, tuo metu paėmė idėją J. Sabatauskas ir užregistravo, tai taip ir išėjo. Nepaisant to, vardan tų vaikų, kurie yra įvaikinami, aš sutinku su J. Sabatausku, kad šis įstatymas būtų svarstomas ketvirtadienį kartu. Dėkoju.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš dėl dvigubų standartų. Jeigu mes panagrinėtume du klausimus: A. Kubiliaus sūnaus, kuris dalyvauja, yra Stebėtojų komisijos narys, ir kompanijos, kuri vysto verslą Baltarusijoje, t. y. energetikos sektoriuje, kur faktiškai be Rusijos, be Baltarusijos, V. Putino administracijos tokie verslai neįmanomi. Nesvarbu, kad nusišalino iš Stebėtojų tarybos, bet jis ir toliau palaiko santykius su tais verslininkais, kurie delegavo jį galbūt per tėvą Andrių į tą Stebėtojų tarybą. Tai yra tikrai rimtas dalykas ir pats Andrius turėtų nusišalinti iš tos komisijos.
O dabar dėl gerbiamo S. Skvernelio. Viešpatie, koks menkniekis! Žmona deklaruoja, kad dirba SEB banke. Jeigu turi ten 0,0001 kažkokį procentą ar tūkstantąją akcijų, čia didžiausią problemą kelia kas? Konservatoriai. Tai kad jūs savo akyje nematote, ponai konservatoriai, dramblio, o kito akyje matote krislą! Jūs esate veidmainiai! (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu priminti, kad projektas Nr. XIIIP-1815, kurį prašė frakcijos vardu J. Olekas įtraukti į darbotvarkę 2-6 klausimu, yra įregistruotas kovo 16 dieną, o projektas Nr. XIIIP-1639 įregistruotas balandžio 12 dieną. Manau, taip, sprendžiama panaši problema, bet analogiškų straipsnių pataisos, todėl jie turėtų būti svarstomi kartu ir Nr. XIIIP-1815 turėtų būti pirmesnis, nes anksčiau įregistruotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau. Einame pagal darbotvarkę. Tėvynės sąjunga siūlė išbraukti frakcijos vardu dėl E. Sakalausko skyrimo. Turime apsispręsti balsuodami. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 52, prieš – 63, susilaikė 9. Nepritarta pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas – taip pat Tėvynės sąjungos frakcijos vardu išbraukti 1-18b, tai yra lydimasis 1-18a. Turime paklausti ir dėl pirmojo, ir dėl apsisprendimo šiuo klausimu. Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, dėl apmokėjimo. Lydimasis projektas Nr. XIIIP-2181 – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, tai yra mokytojų apmokėjimo įstatymas.
M. Adomėnas nori patikslinti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš, prašydamas išbraukti šį teisės aktą, minėjau taip pat ir lydimąjį Švietimo įstatymą, tai abu – 1-18a ir 1-18b.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl abiejų iškart. Tai yra, kas už M. Adomėno, tiksliau, už pasiūlymą frakcijos vardu, balsuoja už, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 62, prieš – 56, susilaikė 7. Nepritarta.
Taip pat Tėvynės sąjungos frakcijos vardu – 1-19 klausimas dėl Seimo nutarimo komisijos sudėties pakeitimo. Buvo siūlymas išbraukti šį klausimą. Turime balsuodami apsispręsti. Kas už pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 56, prieš – 50, susilaikė 17.
Klausimas lieka darbotvarkėje. (Šurmulys salėje)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2174. Taip pat Tėvynės sąjunga siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Ta pati tvarka. Kas už pasiūlymą, kad būtų išbrauktas klausimas iš darbotvarkės, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 59, prieš – 53, susilaikė 11. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
J. Olekas siūlė įtraukti projektą Nr. XIIIP-1815 dėl pilietybės. (Balsai salėje) Galime turbūt pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
A. Skardžius siūlė įtraukti Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1247. Prašymas frakcijos vardu. Tie, kurie mano, kad turėtų būti įtraukta, balsuoja už pasiūlymą, tie, kurie mano, kad neturėtų būti įtrauktas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 65, prieš – 21, susilaikė 33. Pasiūlymui pritarta.
Turiu paminėti, kad J. Džiugelio pasiūlymas buvo ne frakcijos vardu, todėl dėl jo nebalsuojama.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kadangi lieka darbotvarkėje slapti balsavimai. Mes jau kalbėjome, kad nuo 14 valandos iki 15 valandos yra Seimo nario arba frakcijos laikas, kartais priimame žmones, kartais turime frakcijos posėdį, ir staiga netikėtai į tą laiką įsibrauna slapti balsavimai. Aš manau, kad 10–15 minučių iki 14 valandos būtų korektiškas laikas atlikti slaptus balsavimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, logiškas pasiūlymas. Jeigu spėsime, taip ir padarysime.
Sakėte, negalime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria darbotvarkei, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 77, prieš – 18, susilaikė 26. Darbotvarkė patvirtinta.
10.44 val.
Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1933(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1933(2). Pranešėjas – R. Sinkevičius, Ekonomikos komiteto pirmininkas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Viskas buvo atlikta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvada – Seimo narys P. Nevulis.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauja P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, paprastai aš esu visada prieš bet kokią statybų plėtrą mūsų pajūrio juostoje. Suprantu, kad viešasis interesas, visuomenės interesas turi būti visada aukščiau už kokį nors privatų interesą. Tačiau šiuo atveju yra šiek tiek kitaip, ir aš manau, kad Šventosios uosto projektas kaip tik atlieps visuomenės lūkesčius ir visuomenės interesą. Aš pabandysiu panagrinėti keletą aspektų, kodėl mes Aplinkos apsaugos komitete turėjome tikrai gana didelę diskusiją, gana ilgą, išsamią su savivaldybės atstovais. Mums projektas buvo detaliai pristatytas.
Aš tiesiog paminėsiu tris aspektus. Pirmiausia, kam jis reikalingas? Tas pirmasis etapas, kam iš esmės bus skirtas šis projektas? Tai žvejams. Ir dabar yra žvejojama Baltijos jūroje, visoje pakrantėje vyksta praktinė veikla tokia: kur įmanoma privažiuoti su kokiu džipu, ten valtį prisitempiu, išsistumiu ir plaukiu žvejoti. Mano supratimu, iš aplinkosauginės perspektyvos tikrai būtų gerai turėti normalų valčių įleidimą, sutvarkytą vienoje vietoje, kad visi žvejai galėtų tvarkingai nuleisti savo laivelius ir plaukti žvejoti. Nes dabar tai vyksta padrikai ir bet kaip, kaip kam išeina, kaip kam pakliūna. Čia kažkokios žvejybos plėtros aš nematyčiau, kad ji vystytųsi, nes žvejoja ribotas kiekis žvejų, reikia turėti leidimus ir panašiai.
Antras dalykas, jūs turbūt pastebite, kad įvairi pramoginė technika dažnai pasirodo Baltijos jūroje, tokia kaip vandens motociklai, kateriai ir panašūs dalykai. Su jais lygiai taip pat: privatūs žmonės kažkur privažiuoja, kur jiems pavyksta, ar prie Nemirsetos, ar kur nors prie gelbėjimo stoties, yra velkama, kartais ir užklimpsta, ir būna įvairių problemų. Manyčiau, kad visa tai būtų galima lokalizuoti vienoje vietoje – Šventojoje. Čia vienas aspektas.
Kita dalykas, Šventoji kaip pats miestelis, kurortinis miestelis, visada buvo Palangos šešėly, nekalbant apie mūsų Kuršių nerijos šešėlį. Aš nemanyčiau, kad jis turėtų konkuruoti su Palanga, nes vis dėlto tai yra turinti ir neogotikinę bažnyčią, ir dvarą, ir t. t., visiškai kitokio lygio miestelis, tačiau su Latvijos atitinkamais kurortais tikrai galėtų pakonkuruoti, ir manau, kad bet koks infrastruktūros objektas, toks kaip nedidelis uostelis, prie to prisidėtų, kad mes paskatintume mūsų Šventosios, kaip tikrai konkurencingo kurortinio miestelio, plėtrą.
Ir trečias aspektas. Kaip fizikas, kaip mokslininkas esu šiek tiek susipažinęs su srovių Baltijos jūroje dinamika. Tai jeigu kas nežinote, kodėl iš mūsų pajūrio dingsta smėlis, tai aš jums pasakysiu. Yra moksliniai tyrimai – vyraujančios jūros srovių kryptys visada yra į šiaurę. Visą smėlį visada plauna į Latviją. Ten yra maitinama pajūrio juosta ir, vadinkime, pliažai, paplūdimiai mūsų lietuvišku smėliu. Ką daryti? Mokslininkai yra seniai nustatę, kad įvairūs statiniai, objektai jūroje, ar tai būtų lygiagrečiai krantui, ar tai būtų statmenai kranto linijai, stabdo kairėje pietinėje pusėje visą smėlį. Manyčiau, net ir tuo aspektu kažkoks uostas, nusidriekiantis molas į jūrą šiek tiek pristabdytų, Šventosios paplūdimiuose būtų daugiau smėlio mūsų poilsiautojams. Tiesiog keletas aspektų. Raginčiau balsuoti ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Gentvilas nori diskutuoti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Šventosios uostas istoriniuose šaltiniuose minimas dar XVIII amžiuje kaip vienas iš žvejybinių uostų, kuris tarnavo visam regionui. Lietuvai, nepriklausomai Lietuvai, jis atiteko 1921 metais, bendram Lietuvos ir Latvijos arbitražui paslinkus sieną ir atidavus Šventąją Lietuvai.
Vos prieš keletą savaičių Klaipėdos pilies muziejuje pradėta eksponuoti Prezidento A. Smetonos laivu gabenta Lietuvos vėliava. Vos pernai Klaipėdos universiteto mokslininkų pats laivas rastas netoli Estijos krantų nuskendęs. Pats laivas byloja apie tai, kad tarpukariu iš esmės Šventosios uostas tarnavo kaip pagrindinis Lietuvos uostas, tuo tarpu visos pastangos padaryti Šventosios uostą šiandien kaip bendrą civilinį ir visokeriopos paskirties uostą yra sumažinamos tik iki žvejybinio uosto statuso.
Jeigu pažiūrėtume šiandien svarstomo įstatymo detales ir straipsnį apie uosto paskirtį, tai uostui priskiriama ne tik žvejybinė funkcija, bet ir priimti aplinkosauginius, pasieniečių, kitų tarnybų laivus, taip pat karinius laivus. Tačiau jeigu pažiūrėsime, kas užsiima uosto vystymu, tai iš esmės atiduodama savivaldai, kuri, mes žinome, kiek ji yra pajėgi šį uostą vystyti. Jeigu žiūrėtume per nuoseklumo prizmę, tai Šventosios uosto įstatymas buvo keistas ir Šventosios uosto vystymasis buvo perduotas Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai, kuri turi visą kompetenciją atlikti hidroprojektavimo darbus, turi specialistus, projektuotojus, inžinierius. Tuo tarpu Palangos savivaldybė irgi turi savo statybų personalą, tačiau visiškai neturi jūrinės statybos arba vandens statybos darbų kompetencijos arba patirties.
Ir šiandien visas šitas įstatymo projektas ir Vyriausybės atneštas projektas gimė iš pačios Palangos savivaldybės entuziazmo, nes ji persižiūrėjo galimus prieinamus fondus, kaip bent kiek galėtų atnaujinti Šventosios uostą, ir įžvelgė galimybę per Žuvininkystės programą finansuoti, nes Žuvininkystės programa finansuoja tiktai savivaldos valdomą infrastruktūrą. Tačiau žvelgiant iš esmės, ką mes kaip valstybė galėtume padaryti, kad šitas istorinis uostas atgimtų, darome labai mažai ir iš esmės nusimetame savo galvos skausmą vien savivaldybei pažadėdami 2 mln. eurų, tuo tarpu kai visa Šventosios uosto rekonstrukcija galėtų kainuoti, preliminari kaina yra apie 50 mln. eurų.
Tai ką mes sakome? Vietoj didelės ambicijos paskelbti Šventosios uostą valstybinės svarbos ekonominiu projektu, kuris atgaivintų ir Skuodo regioną, ir Šiaurės Vakarų Lietuvą, mes pasakome, mes duosime 2 mln. eurų, atiduosime Palangos savivaldybei, kuri su entuziazmu, bet su palyginti maža kompetencija užsiims uosto vystymu, ir sakome: valio, mes čia daug darome! Iš tikrųjų šis nusivylimas… Ar dar galiu tęsti?
Šis sprendimas nėra labai ambicingas ir rodo valstybės nusisukimą nuo Šventosios uosto su mažu mažu pažadu, kad finansuosime pradinę infrastruktūrą. Siūlyčiau valstybei labiau strategiškai žiūrėti į pakrantės infrastruktūros kūrimą ir nebūtina investuoti šimtus milijonų eurų. Užtenka pažiūrėti Latvijos, Estijos priekrančių uostus ir suprasime, kad su mažais pinigais galima padaryti tikrai daug, ypač jei valstybė mąsto apie Lietuvą kaip apie jūrinę valstybę, o ne tik kaip apie žvejybos mažo uostelio atkūrimą.
Tai siūlyčiau žvelgti į Šventosios uostą ambicingiau, bet kol kas pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Visi motyvai už. Ar galime balsuoti? M. Majauskas nori kalbėti. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Jeigu jau užsiregistruoju kalbėti, tai ačiū už galimybę, kad suteikėte tokią.
Vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, kad reikėtų pagalvoti ir apie šio klausimo skubą, nes, kaip suprantu, Palangos savivaldybė yra pasirengusi teikti paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo šio projekto ir kiekviena diena yra svarbi.
Antras dalykas. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes einame labai teisinga kryptimi. Jeigu ilgus metus matėme ir vadinome save jūrine valstybe, bet dažnai apsiribojome 50 kažkokių valtelių, kurios užsiima versline žūkle ir stato tinklus, šiandien šiek tiek išlipame iš to stereotipo ir kalbame apie mėgėjišką žūklę, kalbame apie pramogines jachtas, kalbame apie pramogines valtis ir apie investicijų plėtrą, investicijų pritraukimą būtent per uostų, pramoginių uostų, plėtrą. Čia šiandien yra tikrai labai svarbus ir reikalingas projektas. Kaip kolega S. Gentvilas minėjo, ambicijų vis tik trūksta, bet Palangos savivaldybė neblogai tvarkosi ir, panašu, gavusi šią atsakomybę taip pat su ja susitvarkys, jeigu Vyriausybė skirs tam reikiamą paramą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi labai darniai kalbėjome tik už, gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu?
Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui pritarta.
10.56 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1934 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3b klausimas – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1934. Pranešėjas – R. Sinkevičius, Ekonomikos komiteto pirmininkas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlo projektą atmesti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Ačiū, atmesta.
10.57 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2015(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2015. Pranešėjas – taip pat R. Sinkevičius, Ekonomikos komiteto pirmininkas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Kas galėtų paskelbti Kaimo reikalų komiteto išvadą? P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 7 – už, niekas nesusilaikė ir niekas nebuvo prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.58 val.
Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1624(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1625(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1626(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas ir jo lydimieji. Perskaitysiu numerius: Nr. XIIIP-1624, Nr. XIIIP-1625 ir Nr. XIIIP-1626. Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir lydimieji. Pranešėjas – A. Gaidžiūnas. J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų gegužės 9 dieną pritarė komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir papildomo komiteto pasiūlymus patobulintam Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1624 ir komiteto išvadoms, taip pat komiteto patobulintiems lydimiesiems įstatymo projektams Nr. XIIIP-1625 ir Nr. XIIIP-1626. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai, t. y. už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Užsienio reikalų komiteto išvada – Seimo narys, komiteto pirmininkas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas apsvarstė visus tris projektus, pasiūlė tam tikras pataisas, į jas buvo atsižvelgta, ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti šiems projektams po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.01 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1817(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1817. Pranešėjas – V. Kamblevičius, Kaimo reikalų komiteto narys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1817 ir komiteto išvadoms, balsavo vienbalsiai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat neužsirašė Seimo nariai. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.02 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1453(2), Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1454(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1455(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas ir jo lydimieji – paskaitysiu numerius: projektas Nr. XIIIP-1453, projektas Nr. XIIIP-1454 ir projektas Nr. XIIIP-1455; tai yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs pagrindinį įstatymo projektą ir lydimuosius projektus, bendru sutarimu visiems trims pritarė su komiteto pataisymais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Justai Džiugeli, iš kur norėtumėte kalbėti? Justai Džiugeli, gal galėtumėte grįžti į vietą? Jums bus įjungtas mikrofonas. Žmogaus teisių komitetas.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šį klausimą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Visiems trims?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip, visiems trims pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, ilgai negaišinsiu laiko. Kaip sakė komiteto pirmininkė, diskusijos buvo komitete, mes pritarėme. Noriu atkreipti dėmesį, kad, ko gero, buvo reikalingi patikslinimai, nes tiems, kas susidurdavo su negalią turinčiais žmonėmis, jų paslaugų teikimu, ne visados viskas buvo aišku. Džiaugiuosi, kad dabar mes į įstatymą sukeliame ir neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, ir kitus dalykus, tiksliai apibrėžiame būtent įstatyme, koks yra neįgalumas, kaip jis traktuojamas: sunkus, vidutinis, specialiųjų poreikių rūšis, specialiosios nuolatinės slaugos poreikius arba priežiūros ir pagalbos.
Aš manau, dirbantiems tas palengvins, bet mano pagrindinis klausimas, apie kurį aš noriu kalbėti, yra antras įstatymas – lydimasis, t. y. Transporto lengvatų. Ką patiria žmonės, kuriems valstybė lyg ir padeda gauti kompensaciją, įsigyjant lengvąjį automobilį, jį pritaikant pagal savo negalią?
Visi, kas susidūrė su šita problema, skundžiasi, kad paprasčiausiai tų pinigų, kuriuos skiria valstybė, neužtenka net mašinai paruošti, kad ji būtų pritaikyta… su negalia. Todėl labai norėčiau kreiptis ir į Ministrą Pirmininką, kuris dar čia yra, nes nuo sausio 1 dienos buvo padidintos kai kurios išmokos, susijusios su neįgalumu, su valstybės remiamomis pajamomis. Deja, šitos išmokos, kurios išmokamos gaunant transporto lengvatą, yra dar 2008 metų lygio. Todėl gyvenimas verčia surasti galimybę ir rimtai persvarstyti tuos dydžius, kurie buvo nekeisti nuo 2008 metų. Tarp jų ir transporto lengvatų.
Pritardamas, kad reikia daryti pataisas, kurias teikia Vyriausybė, labai norėčiau tikėtis, kad Seimo dauguma, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Ministras Pirmininkas atkreips dėmesį į tai, ko prašo žmonės, turintys negalią ir galintys vairuoti automobilį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Atsisakė. Ačiū. Motyvai. Motyvai prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Įstatymas iš esmės turbūt reikalingas ir tam tikrai pakeitimai, kurie yra nurodyti aiškumo dėlei, tiek specialiųjų poreikių nustatymo terminai, tiek kompensacijų tvarkos ir dydžiai, tai yra viena. Bet kodėl aš esu skeptiška šito įstatymo ir turbūt visos sistemos atžvilgiu?
Kalbant konkrečiai apie įstatymą, man keista, kad nebuvo pakviestos neįgaliųjų organizacijos aktyviau į tai įsitraukti ir kad jų nuomonė nėra išgirsta. Kita vertus, apskritai dėl visos filosofijos. Lietuva yra ratifikavusi Neįgaliųjų teisių konvenciją ir ten siūlomi sprendimai, kaip visuomenė turi integruoti negalią turinčius žmones į visuomenę, yra kur kas kitokie.
Šiandien mes kalbame iš esmės apie pašalpas ir kompensacijas. Mes nekalbame apie tai, kad žmogui tiesiog turėtų būti prieinama pagalba. Atiduodame 50 ar 100 eurų negalią turinčiam žmogui, manydami, kad tai išspręs jo problemas. Iš tikrųjų, žiūrint iš vertinimo pozicijos, apskritai turbūt turėtų būti sekama kitų valstybių praktika ir požiūriu, kad žmogus turi gauti jam tinkamas paslaugas, kad tos paslaugos būtų prieinamos, o ne kiekvieną sykį po kažkokį lašelį pinigų. Taip, tai yra labai svarbu, bet iš esmės tai nesprendžia tų žmonių integracijos klausimo. Prižiūrintys žmonės, artimieji, giminaičiai yra palikti tvarkytis taip, kaip jiems išeina, ir iš tikrųjų valstybė čia jokios pagalbos neteikia.
Man gaila, kad ministras L. Kukuraitis iš tikrųjų stokoja proveržio šitoje srityje, galėtų imtis iniciatyvų, kad Neįgaliųjų teisių konvencija būtų įgyvendinama. Bet, deja, to kol kas nėra.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Dabar girdėjau kolegės išsakytą kritiką, iš tiesų ji pagrįsta, tačiau aš norėčiau pasidžiaugti, kad vis dėlto pagaliau su šituo įstatymų paketu atsiranda sąvokos „nedarbingas“ išbraukimas. Tai labai svarbu žmonėms, turintiems negalią, nes labai dažnu atveju vien tik sąvoka „nedarbingas“ užkerta kelią žmonėms įsidarbinti, ir tai yra diskriminacija. Aš džiaugiuosi, kad bent jau šita Vyriausybė dėl šitos sąvokos sprendžia.
Tačiau, be abejo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad vis dėlto neįgaliesiems ypač reikia paslaugų, o ne piniginių išmokų didinimo labai simboliškai. Be abejo, tai nėra blogai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje kaip įmanoma greičiau turi atsirasti asmeninio asistento reglamentavimas, kai žmonės gautų paslaugas, kad jie galėtų visiškai integruotis tiek mokykloje, tiek darbo rinkoje, tiek turėtų orų gyvenimą senatvėje. Aš manau, kad visi mes susitelkę drauge su Socialinės apsaugos ministerija ir kitomis ministerijomis, taip pat Neįgaliųjų teisių komisija Seime šį darbą turime padaryti kaip įmanoma greičiau, nes laikas tiksi. Todėl balsuoju šiandien už, nes taip bent jau po truputėlį judame link Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti po svarstymo ir pritarti trims įstatymų projektams.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 96, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-198(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-198(2). Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas. R. Šalaševičiūtė, komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, jam pritarė. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. Motyvai. Taip pat nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-198 pritarta.
11.13 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(2). Pranešėjas – Seimo narys Z. Streikus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-313(2) ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Už pritarimą projektui su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymu balsavo 5 už, susilaikė 2. Pasiūlymas yra toks, kad ne, kaip buvo siūloma, 18 vietoj 20 metų, bet 19 metų. Argumentai tokie, kad Lietuvos savivaldybėse yra labai didelis gyventojų skaičius. Tarybos narių įsipareigojimai bendruomenei, susiję su įstatymų funkcijų vykdymu, paslaugų teikimo vietos gyventojams organizavimu, irgi yra dideli, reikalauja ne tik atsakingumo, bet ir papildomų žinių, praktinės patirties. Taip pat buvo atsižvelgta į mūsų švietimo sistemos ypatybes, nes 18 metų asmuo dažnai dar mokosi vyresnėse mokyklos klasėse ir jo visavertis dalyvavimas savivaldybės tarybos darbe galėtų būti komplikuotas.
Komitetas nusprendė priimti tarpinį variantą, ne 18 ar 20, bet 19 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos Seimo nariai. Tenka pasidžiaugti, kad vis dėlto daromas tam tikras žingsnis į priekį, nes klausimas jau daug kartų buvo teikiamas Seime ir vis nesulaukdavo pritarimo, bet šios sudėties komitetas apsisprendė, kad vis dėlto būtų daromas žingsnis į priekį. Noriu priminti, kad tai yra įstatymo projektas, pasirašytas visų frakcijų narių. Galbūt ir visose frakcijose nėra sutarimo, tačiau, kaip ir minėjau, tai yra visų frakcijų pateiktas įstatymo projektas.
Aišku, turbūt reikėtų įsiklausyti į tuos nuogąstavimus, kuriuos pateikia komitetas, kad galbūt per jauni paklius į savivaldybių tarybas, tačiau turbūt visi gavote ir mūsų Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktą analizę, kurią aš persiunčiau. Turbūt Europoje nėra taip nuogąstaujama, kad savivaldybių tarybas kažkaip, kokiu nors būdu užsės labai jauni žmonės. Noriu priminti, kad visose Europos Sąjungos šalyse, iš tyrimo matyti, kad beveik visose – 25-iose yra priimta, kad su pasyvia dalyvavimo teise rinkimuose, t. y. galimybe kandidatuoti, dalyvauja 25-iose šalyse, o mes, Kipras ir Rumunija… na, mūsų 20, Kipro – 21 ir Rumunijos – 23.
Taip pat turbūt esate susipažinę ir su kita analize, tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos analizė, kuri buvo atlikta iškart po rinkimų, apie mūsų savivaldybių tarybų sudėtį. Noriu priminti, kad savivaldybių tarybose didžiąją dalį tarybos narių sudaro asmenys nuo 55 iki 64 metų, taip pat vieną iš didžiausių dalių, 15 %, sudaro 65–74 metų asmenys, tuo tarpu asmenys, kurie yra iki 24 metų, sudaro 0,4 %, iki 24 metų. Yra šeši tarybų nariai, išrinkti per visą Lietuvą, iki 24 metų ir jauniausias iš jų – 23 metų.
Tai paneigia nuogąstavimą, kad jeigu mes pradėsime leisti būti renkamiems nuo 18 metų, būtinai nuo 18 metų bus išrenkama. Dabar leidžiama nuo 20 metų, jauniausias išrinktas 23 metų. Logika patvirtina tai, kad vis dėlto rinkimai nėra toks paprastas mechanizmas, kad užsinorėjau, įsirašiau ir tapau kokiu nors tarybos nariu arba Seimo nariu. Turi suburti savo rėmėjus, turėti savo socialinę grupę, turėti rėmėjus tik savo socialinėje grupėje tikrai nepakanka. Tai nieko nereiškia, jeigu už tave visa klasė, tarkim, balsuos arba kad ir mokykla. Iš tikrųjų kartelės yra kur kas aukštesnės. Jeigu žmogus nori pakliūti, tai jis turi būti visuomenei, bendruomenei pakankamai žinomas ir aktyvus, nes bendruomenė ir visuomenė taip pat galvoja, kad patyrę asmenys turėtų užimti tam tikras atsakingas vietas, gauti atsakingas pareigas.
Kur čia aš matau naudą? Kad diskusijos apie politinę Lietuvos sąrangą, apskritai apie politiką prasidės kur kas jaunesnio amžiaus, nes informacija geriausiai dalinasi bendraamžiai, tai yra jie daugiau tarp savęs diskutuoja. Jeigu ten kils klausimų apie programines nuostatas, apie tai, kodėl viena ar kita kryptis geresnė, prasidės analizavimas, prasidės pasirinkimas ir tokiu būdu prasidės įtraukimas asmenų į apskritai politinį gyvenimą, pasiruošimas galbūt pasirinkti arba nepasirinkti politiko kryptį, ir galbūt ta kartelė aktyvių žmonių, kurie galėtų būti renkami nuo 30 metų, pasislinks nuo 54 metų, 64 metų arba 75 metų.
Aš turbūt teiksiu siūlymą ir manau, kad būtų teisinga, kad Seimas apsispręstų dėl to pasirinkimo, ar 18 metų, ar 19 metų, ir tokiu būdu būtų išspręstas ginčas. Manyčiau, kad pakviesiu ir kitus Seimo narius pasirašyti pasiūlymą, kurį esu jau parengęs. Galbūt kiti taip pat registruoti nori, bet manau, kad tai turi būti konsoliduotas pasiūlymas ir kad Seimas apsispręstų, ar 18 metų, ar 19 metų. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti Seimo narį S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kolegos, kaip reikėtų žvelgti į šitą klausimą? Ar tai yra tik brandos suvokimo klausimas, ar yra platesnis klausimas? Prieš geras tris dienas vidaus reikalų ministras pateikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuriuo leidžiama 16-mečiams nešiotis pusiau automatinius ginklus gatvėse, jeigu jie yra sporto klubuose. Tai mes jaunuoliams, kurie yra 16 metų, leidžiame nešiotis automatinius ginklus, kai yra ne vienas skandalingas kraupus įvykis, įvykęs Amerikoje, apie kuriuos mes tik bijome prabilti, kad nepilnamečiai pas mus tą patį netyčia galbūt galėtų sugalvoti. Mes pasitikime jais, anot vidaus reikalų ministro, 16-mečiai jau gali tai daryti, nors mano išsakyta nuomonė buvo visiškai kitokia – tai per anksti daryti. Tačiau žvelgdami į jaunuolio apsisprendimo teisę rinktis ateitį, rinktis savo savivaldoje, kaip spręsti, kaip gyventi ir kaip kurti ateitį, mes manome, ne, 18 dar nėra tinkamas brandos amžius. Apie šitą klausimą, rinkimų teisės, kandidatavimo teisės paankstinimą iki 18, galima galvoti iš esmės per brandos klausimą – kuo anksčiau jaunimas įsijungia į vietos savivaldą, tuo jis lojalesnis savo regionui, tuo mažesnė tikimybė, kad jis išvažiuos studijuoti į kitą miestą, didmiestį, ir negrįš, nes prisirišimas, kandidatavimas jau reiškia, kad dalyvauji politinėje veikloje, duodi įžadus, domiesi savo regiono, rajono veikla. Tai yra labai stiprus akcentas tam, kad jaunimas dalyvautų ir prisirištų prie to regiono veiklos.
Jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos regionus, išskyrus didmiesčius, jie masiškai sensta. Yra dar vienas akcentas. Jeigu pasižiūrėtume Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, 1997 metais vidutinis rajono, miesto savivaldybių tarybų narys buvo 46 metų, 2011 metų rinkimuose vidutinis savivaldybių tarybų narys paseno aštuoneriais metais, t. y. vidutinis amžius jau buvo 54 metai, 2015 metais sugrįžome iki 51 metų, šiek tiek atjaunėjome. Jeigu mes iš esmės norėtume jaunimą paskatinti būti regionuose, prisidėti prie jų ateities, būti neabejingiems, reikia ieškoti visų būdų, kaip tai galima padaryti, įskaitant ir teisės suteikimą anksčiau kandidatuoti į savivaldos rinkimus.
Gerbiamas Edmundas vakar persiuntė visiems jums kitų Europos Sąjungos šalių suvestinę. Jeigu pasižiūrėtume, tik trys šalys turi aukštesnį kandidatavimo cenzą į savivaldos regioninius rinkimus negu 18. Nemažai šalių, ypač Skandinavijos šalių, leidžia net į parlamentą kandidatuoti nuo 18 metų. Tad mūsų teiginys… jūs, gerbiamas Zenonai, pristatydamas komiteto išvadą, kad 18-mečiai negalėtų visiškai atsidėti dalyvauti savivaldos veikloje, – Vakarų valstybėse jie gali visavertiškai kandidatuoti ir dalyvauti parlamentų veikloje. Klausimas čia retorinis yra, ar norime realiai paskatinti jaunimo suinteresuotumą mūsų regionų veikla, ar toliau sendinsime, sensime ir vidutinis savivaldybių tarybų narių amžius kils. Aš manau, tai yra labai geras pasiūlymas, kuriam reikia atverti kelią. Kompromisą dėl 19 metų galime vadinti kompromisu, bet jis vis tiek iškrenta iš Europos konteksto. Mes esame mažiau pasitikintys mūsų jaunimo branda. Tikrai Vakarų Europa leidžia jiems kandidatuoti net į nacionalinius parlamentus. Kviečiu grįžti prie 18 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją užbaigs Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Gal tik porą dalykų. Manau, labai teisinga iniciatyva. Iš tiesų, matyt, natūralu, kad mes turėtume suvienodinti pasyvios ir aktyvios balsavimo teisių amžių, būtų tiesiog nuoseklu. Jeigu gali balsuoti nuo 18-os, turėtumei vis dėlto turėti galimybę ir kandidatuoti nuo 18-os. Šitas įstatymo projektas yra, matyt, toks kompromisinis, gal ne toks drąsus, bet aš manau, kad mes, visi sprendimų priėmėjai, jeigu norime žiūrėti į ateitį, į priekį galbūt ambicingiau, turėtume galvoti būtent apie aktyvios ir pasyvios balsavimo teisių kartelės suvienodinimą ir kandidatavimo galimybių atvėrimą platesniam jaunų žmonių ratui.
Dabar kodėl tai svarbu? Yra daug tyrimų, politikos mokslininkai, ypač Jungtinių Valstijų, yra įrodę ir prirašę daug knygų apie tai, kad kuo anksčiau tu pradedi domėtis politika, galbūt tavo šeima, jeigu politiškai aktyvi, tuo labiau tu būsi linkęs domėtis politika ir tolesniame savo gyvenime. Jeigu mums pavyktų žmones kuo anksčiau sudominti politika, suteikti jiems galimybę naudotis politiniais instrumentais ir prisiimti atsakomybę, tikėtina, kad ir vėlesniame amžiuje, kai jie taps vyresni, bus aktyvesni.
Daug kas čia bijo, kad staiga savivaldą užplūs jaunimas, ar jeigu kalbėtume apie Seimą, tai užplūstų staiga Seimą šimtai neva nepatyrusių žmonių. Aš tokios baimės neturiu. Aš manau, labai gerai, jeigu bent keletas naujų, jaunų žmonių, šviežio kraujo įsilietų į mūsų politiką.
Ir paskutinė tokia radikalesnė idėja, kuri Lietuvoje, žinoma, nuskambės radikaliai, bet nėra ji visai radikali Estijoje, nėra visai radikali Vokietijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose valstybėse – savivaldos rinkimuose balsuoti gali ir šešiolikmečiai. Motyvas yra tas, kad daug jaunų žmonių iš mažesnių miestelių važiuoja į didelius, išsiregistruoja ir nėra kam prisiimti atsakomybės už tą jaunimui atstovavimą ir jaunimo balsą.
Aš suprantu, kad įstatymo projektas yra tik viena dalelė, jis siūlo leisti galimybę kandidatuoti savivaldoje devyniolikmečiams. Bet apskritai, man atrodo, mums laikas peržiūrėti mūsų požiūrį į jaunimo dalyvavimą politikoje, į jaunimo galimybes balsuoti, kandidatuoti, prisiimti atsakomybę už savo miestą, už savo miestelį, už savo bendruomenę ir pagaliau – už savo valstybę. Pasitikėkime jaunais žmonėmis, palaikykime ir šį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat palaikau šį įstatymo projektą, tik noriu atkreipti dėmesį, kad mums svarbu ne tik mažinti ribas jaunimo, kuris nori dalyvauti politikoje, bet, kaip ir minėjo kolegos, skatinti pilietiškumą ir paskatinti juos dalyvauti. Tam, man atrodo, labai labai svarbu yra keli dalykai. Aš pats buvau tarybos nariu ir, man atrodo, tai yra labai prasmingas ir įdomus darbas. Mažai jaunimo žino apie tokias galimybes ir apie tokį darbą ir, man atrodo, labai svarbu informuoti jaunimą apie tokias galimybes.
Antras dalykas. Turime kalbėti apie tai, kad jaunimas turėtų būti pats labiau pilietiškas. Dėl to, man atrodo, reikia remti jaunimo organizacijas, jaunimo politines organizacijas. Aš suprantu, kad politika, dažnai galvojama, yra kaip blogis, bet man atrodo, kad jeigu mes kalbėtume apie politines jaunimo organizacijas, tai jos tikrai daro didelį ir labai svarbų darbą ir turėtume jas paremti. Taip pat kalbėti apie politiškumo pamokas, politiškumo ir pilietiškumo pamokas mokykloje – kuo anksčiau pradėsime rūpintis, kuo anksčiau informuosime apie galimybes ir prasmę tokios veiklos, tuo daugiau bus jaunų žmonių, kurie norės tuo užsiimti. Žinoma, turime mažinti ribas norintiems eiti ir dalyvauti politikoje, užsiimti aktyvia politine pareiga ir teise. Šis sprendimas yra svarbus ir jis yra reikalingas. Vis dėlto reikėtų nesustoti prie 19 metų ir grįžti prie 18 metų ribos.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų projektas, mano manymu, šiuolaikiškas ir svarbus. Turiu omeny pirminį variantą dėl leidimo ne tik balsuoti nuo 18 metų, bet ir kandidatuoti jaunuoliams į savivaldybės tarybą. Ką tai duotų? Tai duotų jau tiems žmonėms aktyviai dalyvauti vietos bendruomenėje, priimant svarbius klausimus, pririšimas prie tos… rūpinimasis savivaldos klausimais. Komitetas… Kodėl aš kalbu prieš? Nepritariu komiteto išvadai, nes jis pasakė, kad reikia ne nuo 18, o nuo 19, neva dar daugelis nebaigę vidurinės mokyklos, gimnazijos, todėl negalės būti savivaldybės tarybos nariu besimokydamas.
Mes turime nemažai pavyzdžių, kai studentai, pavyzdžiui, M. Sinkevičius tapo Jonavos vicemeru dar būdamas Kauno technologijos universiteto studentu. Mes matome, jeigu jau svarbesnes pareigas gali užimti ir po to užauga tokie politiniai lyderiai, tai kodėl nenorime paskatinti ne tik balsuoti nuo 18-os, bet ir tapti savivaldybės tarybos nariais?
Todėl aš kalbu prieš palaikydamas pirminį projektą. Vis dėlto apsispręskime, kolegos, ir leiskime dalyvauti ne tik rinkimuose, bet ir kandidatuoti nuo 2018 metų.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuojant nuspręsti po svarstymo dėl šio projekto.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 78, prieš – 1, susilaikė 22. Po svarstymo projektui pritarta.
11.31 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750(2). Pranešėja – V. Kravčionok, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2750(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje užsirašė kalbėti Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, labai trumpai priminsiu, ką anų kadencijų Seimas pasiekė, kad vis dėlto atsirado nuostata 39 straipsnio, rinkimų užstatas, kad taikomas vienas vidutinis darbo užmokestis iš viso sąrašui. Atsirado nuostata, kad jeigu partijos ar rinkimų komitetas į keliamą sąrašą įrašo kandidatus, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, mes labai atsakingai pasakėme, kad nevalia apgaudinėti rinkėjų. Tačiau tokių normų, deja, išgyvendinti nepavyko ir pasiūlėme, kad tai būtų… Iš pradžių buvo priimtas sprendimas, kad vienas, o paskui – du vidutiniai darbo užmokesčiai ir jie negrąžinami, lieka nesumokėti atgal partijai, negrąžinti, jeigu tarybos narys, išrinktas tarybos narys, asmuo, tų pareigų atsisako.
Ką rodo statistika? 23–25 % išrinktų tarybos narių atsisako pareigų. Kas įrašomi į sąrašą? Įrašomi seniūnai, įrašomi savivaldybių administracijos įmonių vadovai, kurių pareigos nesuderinamos su tomis pareigomis. Todėl ir yra šis siūlymas, kuris buvo užregistruotas dar 2015 metais. Tegul melas kainuoja brangiau. Buvo pasiūlyta dešimt. Komitetas mano, kad galbūt užtektų penkių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių.
Iš principo, manau, svarbu, kad mes siektume, kad žmonės daugiau jaustų atsakomybę už savo įrašymą, kad didesnę atsakomybę jaustų ir partijos, kurios siūlo įrašyti asmenis, kurių pareigos nesuderinamos.
Dar atkreipsiu dėmesį, kad labai dažnai vienuose rinkimuose atsisako išrinkto tarybos nario mandato, tie patys asmenys vėl nuolat įrašomi į kitą sąrašą, nes tai populiaru partijai. Tai galbūt vieną kartą mes, prisiimdami ir atsakomybę, šį užstatą padidinkime. Todėl siūlau, kad jis būtų didinamas. O penki ar dešimt – mūsų valia apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, ryžausi kalbėti čia šiek tiek kitaip, negu mano gerbiamoji kolegė R. Baškienė. Įsivaizduokime situaciją, kad štai žmogus turi didžiulę patirtį, puikus vadybininkas ir tapo įmonės vadovu, bet bėda yra tokia, kad ta įmonė yra savivaldybės pavaldumo įmonė. Jis pribrendo galbūt tapti ir meru ar gal vicemeru, jeigu nepavyks būti meru, jis būtų puikus meras, tačiau iš karto tokiems asmenims mes dedame apynasrį ir sakome: ne, brangusis, tau duodame 10 VMDU užstatą. Komitetas priėmė kitokį sprendimą – 5 VMDU užstatas. Vadinasi, mes atstumiame tuos žmones, kurie iš tikrųjų galėtų būti puikūs merai, puikūs vicemerai ar savivaldybės tarybos nariai, bet jiems kainuoja žymiai brangiau. Aš suprasčiau, jeigu tai būtų koks nors mokestis per pajamų mokesčio progresyvumą – gauni didesnes pajamas, mokėk didesnį mokestį, bet ne, čia taip siūloma, kad iš esmės atbaido nuo kandidatavimo. Todėl aš ir mūsų frakcija tikrai nepritaria, kad tuos žmones, kuriuos mes galime matyti kaip puikius politinius lyderius, kurie galėtų tą savivaldybės bendruomenę vesti paskui save, kurie galėtų atgaivinti, tiesiog pakelti tą savo savivaldybę, o ne ištisai vegetuotų tie, kurie galbūt nieko daugiau nesugeba… Todėl manyčiau, kad tikrai tokiam sugriežtinimui nereikia pritarti, nes ir šiandien jau yra dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas asmeniui, kurio pareigos nesuderinamos, o tokių nesuderinamų yra labai daug.
Išeina taip, kad jeigu tu turi kokią nors sėkmės formulę ir tapai savivaldybės įmonės arba įstaigos vadovu ar užimi kokias nors kitas pareigas, kurios susijusios, tu jau niekaip niekada nepakliūsi. Išeina taip, kad mes, politikai, juos atstumiame ir neleidžiame dalyvauti vietos savivaldoje.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Kravčionok į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Yra gautas Seimo narės R. Baškienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia dėl 39 straipsnio 3…
PIRMININKAS. Ne, ne. R. Baškienė pristatys savo pasiūlymą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų aš tuoj, minutėlę, atsiverčiu. Labai ačiū. Aš čia sutinku su komiteto pozicija. Dėkoju, atsiimu.
PIRMININKAS. R. Baškienė atsiėmė savo pasiūlymą, nes komiteto nuomonė buvo nepritarti.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors J. Sabatauskas čia taip bandė graudenti, kad Rimos projektas labai jau apsunkina kandidatavimą visiems kompetentingiems savivaldybių vadovams, seniūnams ir t. t., bet vis dėlto mes matykime tą reiškinį realistiškai. Vis dėlto daugeliu atvejų tokie asmenys įrašomi žinant, kad jie neis į tarybos narius tam, kad patrauktų dirbtinai tam tikrą rinkėjų dalį. Tam tikri barjerai nuo tokios rinkėjų apgavystės turi būti. Nemanau, kad R. Baškienės projekte tie barjerai yra per dideli. Juk žmogui šiaip neuždraudžiama kandidatuoti, yra tik didesnis užstatas. Jeigu jis vis dėlto tampa tarybos nariu, tampa, sakykim, ar vicemeru, ar meru, tai užstatas yra grąžinamas, viskas gerai. Užstatą praranda tiktai jeigu išrenkamas į tarybą ir atsisako tos galimybės. Tai kaip tik yra tas atvejis, kai rinkėjai buvo apgaudinėjami. Už apgaudinėjimą tam tikra finansinė atsakomybė, visiškai logiška, kad turi būti.
Aš manau, kad tikrai turime priėmę šį projektą siekti didesnio sąžiningumo rinkimuose, kad būtų tikri kandidatai sąrašuose. O realiai sąraše gali būti tik du asmenys, kurie gali taikyti į mero ir vicemero pareigas, tokie, kurie užima kokias nors nesuderinamas pareigas. O visi kiti juk surašomi daugiau dėl sąrašo papuošimo, būkime realistai!
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Nežinau, kaip ten yra sudarinėjami sąrašai kitose partijose, bet man atrodo, kad yra labai svarbu skirti visą energiją tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų įsitraukti į savivaldą, kad turėtų galimybę kandidatuoti, kad mes plėstume atstovavimą ir galimybes dalyvauti politikoje. Dabar mes skiriame energiją štai tokiam įstatymo projektui, kuris padidina tiesiog ribą. Juk ta riba ir kartelė yra, yra dabar štai dviejų VMDU dydžio užstatas. Mes norime jį padidinti. Aš siūlau balsuoti prieš arba susilaikyti, nes man atrodo, kad mes turėtume daugiau energijos skirti tam, kad daugiau žmonių galėtų dalyvauti ir sąrašuose, ir pačioje politikoje, vėliau išrinkti, bet ne kaip apriboti ir užkardyti tas galimybes dalyvauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 69, prieš – 2, susilaikė 29. Po svarstymo projektui Nr. XIIP-2750 pritarta.
11.43 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436, 437 straipsniais ir septintuoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896(2)ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 701, 72, 73, 74, 751 straipsnių, priedo pakeitimo ir 651, 66, 68, 681 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1897(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 22, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1898(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1899(2), Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1900(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 141, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 112 straipsniu ir 27, 162, 1631, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1901(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1902(2), Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1904(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 212, 281, 282, 331, 332 straipsniais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1905(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo ir 28, 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1906(2), Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1909(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1910(2), Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1912(2), Valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1913(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1914(2), Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1915(2), Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1916(2), Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1917(2), Administracinių nusižengimų kodekso 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1918(2), Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1919(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1920(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1921(2), Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1922(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir septintuoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896 su lydimaisiais iki projekto Nr. XIIIP-1922.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Visus?
PIRMININKAS. Visus. Pristato V. Ąžuolas, Biudžeto ir finansų komiteto narys.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teikiu jums Lietuvos banko įstatymą, 27 įstatymų paketą, kuris taip pat nuėjo labai ilgą derinimo kelią su visais rinkos dalyviais, į pastabas buvo atsižvelgta. Žinoma, belieka tik apgailestauti, kad šie įstatymai ketverius metus buvo kažkur stalčiuose ir dėl to rinkos dalyviai patyrė daug žalos. Šiuo metu kai kurie netgi teismuose yra dėl nesąžiningų veiksmų ir kitų dalykų, kas patyrė finansinę žalą. Įstatymų projektai apibrėžia bankų baudų didinimą, senaties terminų ilginimą, dalyvavimą svarstymo dalykuose.
Komitetas dėl visų 27 projektų pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1918 kviečiu Seimo narę I. Šiaulienę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, atsiprašau, neturiu paėmusi, bet labai neblogai prisimenu. Dėl šitos direktyvos. Komitetas ją apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė direktyvą įtvirtinti į mūsų teisėsaugą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje neužsirašė Seimo narių. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Buvau vienas iš šio įstatymo projekto išvadų rengėjų. Iš tikrųjų galiu paliudyti, kad diskusijos vyksta jau ne vienerius metus, atrodo, pats projektas atkeliavo dar 2014 metais. Jis tikrai yra išdiskutuotas, pakankamai svarbus ir, man atrodo, pagal tai, kaip vyko paskutinėje stadijoje diskusijos, galbūt galėtume svarstyti ir priėmimą skubos tvarka. Pirmininke, čia jūsų kompetencijos klausimas, bet atkreipčiau dėmesį, kad klausimas tikrai buvo išdiskutuotas, atrodė, kad daug prieštaravimų ar net iš viso prieštaravimų iš rinkos dalyvių nebuvo. Keli dalykai, ką šis įstatymo projektas daro, tai suvienodina finansinių institucijų priežiūrą. Bankai visą laiką iki šiol buvo prižiūrimi griežčiau, baudos griežtesnės, senaties terminai ilgesni, reikalavimai buvo griežtesni. Draudimo bendrovės, kreditų institucijos, kreditų unijos buvo prižiūrimos šiek tiek minkščiau. Dabar yra ilginami senaties terminai iki trejų ir penkerių metų, numatomi maksimalūs baudų dydžiai iki 5 % grupės apyvartos, nustatomos gana griežtos baudos fiziniams asmenims – iki 350 tūkst. eurų baudos už reikšmingus pažeidimus. Taip pat įstatyme įrašomas griežtas nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas, kuris būtų taikomas visoms finansinėms institucijoms. Taigi, jeigu anksčiau Lietuvos bankas turėjo botagėlį, kalbėdamas su finansinėmis institucijomis, šiandien, galima sakyti, jis turi lygiavamzdį šautuvą. Svarbu, kad jis naudotų jį atsakingai, bet mano giliu įsitikinimu, tokia priežiūros priemonė reikalinga, nes finansinės institucijos turi sisteminę įtaką mūsų visų gyvenimui. Todėl, man atrodo, be galo svarbu šį įstatymą priimti tam, kad jis įsigaliotų kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kaip siūlė Seimo narys M. Majauskas, kviečiu pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Balsuojame po svarstymo dėl visų projektų – nuo projekto Nr. XIIIP-1896 iki projekto Nr. XIIIP-1922.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymų projektams nuo Nr. XIIIP-1896 iki Nr. XIIIP-1922 po svarstymo pritarta.
R. Karbauskis dėl vedimo tvarkos.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Atsiprašau, aš suklydau balsuodamas. Yra prieš, o aš balsavau už. Norėčiau balsuoti už. Supainiojau.
PIRMININKAS. Į protokolą – R. Karbauskis balsavo už.
11.49 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758. Pranešėjas – Seimo narys P. Nevulis, Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir komiteto išvada: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje užsirašė Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, man yra tekę gyventi Danijoje. Be galo mėgstu slidinėti, bet Danija išsiskiria tuo, kad žiemą ten beveik nėra sniego. Venas aukščiausių Danijos kalnų yra vos 170 metrų ir net ten, Šiaurinėje Danijoje, neatsiranda sniego, nes aukščiai maži, nelabai įmanoma slidinėti. Tačiau šį rudenį Danijoje atsiras vienas kalnas, kuriuo bus galima slidinėti ir žiemą, ir vasarą, kalbu apie Kopenhagoje statomą atliekų deginimo jėgainę, o ji stovės (…) nuo milijardinės vertės „Maersk Moller“ donuotų operos rūmų, stovės pusantro kilometro nuo undinėlės skulptūros ir bus tiesiai matoma per tą pačią perspektyvą – nuo kranto fotografuojant undinėlę bus matyti pats pastatas. Atliekų deginimo jėgainė bus ypatinga tuo, kad ant jos stogo bus įrengta slidinėjimo trasa. Pastatas bus 70 metų aukščio ir bus įsakmus, ir įstabus tuo, kad taps turbūt vienu labiausiai atraktyviausių Danijos lankomų objektų ir kartu žiemos kurortas, kuris veiks ir vasarą, nes perteklinė šilumą bus panaudojama slidinėjimo trasai įrengti.
Kitas pavyzdys galėtų būti Viena, kur dar 1971 metais du kilometrai nuo UNESCO paveldo pripažinto vieno senamiesčio pastatyta „Spittelau“ atliekų deginimo jėgainė. Ten jau prieš 47 metus pradėtos deginti atliekos pagal tuos ekologinius standartus, kurie buvo prieinami tada.
Mes šiuo atveju šiandien kalbame apie atliekų deginimo jėgainių uždraudimą ne kilometrą, ne pusantro kilometro ar tris kilometrus nuo pasaulinio paveldo objektų, bet 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų. Ši visa diskusija yra šiek tiek šizofreniška, nes pats premjeras, rudenį balsuodamas už šį įstatymą, balsavo už kartu su valdančiąja frakcija, mūsų buvo, rodos, tik trys, kurie balsavo prieš. Pusmečiui praėjus, paprašius Vyriausybės išvados, pats premjeras ir Vyriausybė pasakė: ne, ne, pats įstatymas blogas. Šiandien premjeras vėl viešai per Vyriausybės valandas atsižegnojo nuo šito įstatymo, šitų atliekų deginimo jėgainių, vadindamas jas korupcinėmis ir kitaip.
Man atrodo, Vyriausybė yra pasimetusi, ypač valdantieji valstiečiai, nes jie siūlo viską, kas, atrodo, sužlugdytų projektus, nors jų Vyriausybė teikia išvadą, kad vis dėlto šis įstatymo projektas turėtų būti atmestas, ir projektai būtų vykdomi. Aš paminėsiu tik keletą jūsų valdančiųjų iniciatyvų, tai yra: atliekų importo uždraudimas, atliekų deginimo ribojimas iki 500 tūkst. tonų per metus, 20 kilometrų atstumas nuo jėgainių įtvirtinimo. Tai yra vos keletas iniciatyvų, kurios jau skleidžia blogą žinią pačiam projektui, bankams, kurie skolina ir projektuotojams, kurie neaišku, ar gamins.
Priminsiu, ką mums Aplinkos apsaugos komitete vardino aplinkos ir finansų ministrai ryžtingai sakydami, kad projektas bus tęsiamas ir mes nenusigręšime nuo jo. Skaičius buvo ir premjero įvardintas – 160 mln. eurų neišvengiamų nuostolių, neskaičiuojant papildomo pelno, kurį uždirbtų įmonės, kurios statytų. Visa tai galėtume pakreipti kita linkme – milžiniškai paskatinti žiedinę ekonomiką, rūšiavimą ir kitas iniciatyvas, ir iš esmės padaryti šitas jėgaines nepatrauklias. Bet priešingai, mes darėme viską, kad valstybė atsirastų vystant šiuos projektus. Mes toliau pildome sąvartynus, mažai skatiname rūšiavimą ir iniciatyvas nukreipiame prieš vėjo malūnus, tai yra prieš… kovą su vėjo malūnais, tai yra prieš atliekų deginimo jėgaines, kurios spręstų ir Zabieliškio sąvartyno plėtrą, dėl ko šiandien skamba visa Lietuva, ir Kazotiškių sąvartyno kvapus.
Mano pasiūlymas, tris kartus teiktas Energetikos įstatymo pasiūlymas, kad, klausykite, mes turėtume įsileisti viešąjį… privatų sektorių į tokių objektų statybą, buvo tris kartus atmestas, sakant – valstybė turi dalyvauti tokių projektų statyboje. Tuo tarpu šiandien valstybė su premjeru, kuris blaškosi šizofreniškai, tai balsuodamas už tokį įstatymą, tai Vyriausybės nutarimu sakydamas, kad įstatymas turi būti atmestas, tai vėl išvadindamas atliekų deginimo jėgaines korupciniais sandoriais, rodo, kad valstybė yra visiškai pasimetusi arba su artėjančių rinkimų nuostatomis.
Aš rimtai kviečiu jus atmesti šitą įstatymo projektą, nes jis yra iš esmės uždraudžiantis atliekų deginimo jėgaines. Vadovaukimės ta patirtimi, kuri Austrijoje įgyvendinta prieš 47 metus, o Kopenhagoje bus atraktyvus objektas…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …pastatytas dar šiemet. Kviečiu atmesti projektą.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, aišku, būtų galima labai daug kalbėti apie dvi kogeneracines elektrines, kurios buvo numatytos praeitos Vyriausybės statyti ir buvo suplanuotos. Truputį sunkoka apie tai kalbėti, nes spontaniškai į šiandienos darbotvarkę buvo įtrauktas šitas klausimas.
Bet keletą minčių aš norėčiau išsakyti dėl pastaruoju metu vykdomų tam tikrų manipuliacijų, spekuliacijų ir kai kurių kitų negerų dalykų, kurie skamba ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Kodėl praeita Vyriausybė ėmėsi šilumos ūkio arba energetikos sektoriaus valdymo arba netgi kainų reguliavimo tam tikrų permainų? Noriu pasakyti, kai praeita Vyriausybė pradėjo dirbti, viena iš pirmų užduočių buvo, kaip sumažinti šilumos kainą gyventojams visoje Lietuvoje. Buvo pradėtos derybos su „Gazpromu“ derantis dėl mažesnių kainų.
Antras kelias buvo, kaip sukurti Europos Sąjungos finansinę paramą, skatinimo paramą, kuria galėtų naudotis šilumos ūkio įmonės, kurios gamina Lietuvoje elektros energiją ir šilumą. Noriu pasakyti keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, viena privati termofikacinė elektrinė Kauno mieste 2013 metais pasistatė kogeneracinę elektrinę. Jos šilumos energijos kilovatvalandės savikaina buvo nuo 5 iki 7 centų, o pardavinėjo nuo 15 iki 17 centų. Investicija atsipirko per vienerius metus.
Kodėl jiems tai buvo leidžiama? Dėl to, kad kai pradedi naudoti biokurą, tavo kaina turi būti vienu procentiniu punktu arba 1 % mažesnė, negu šiluma, gaminama naudojant dujas. Kaip žinote, dujų kaina rinkoje Lietuvoje tuo metu dar buvo didelė.
Po to, kai mes parengėme programą dėl dviejų kogeneracinių elektrinių statybos Lietuvoje… Pirmiausia dėl to, kad socialdemokratų politika buvo aiški – monopolinės paslaugos turi būti reguliuojamos valstybės ir nėra tikslas, kad privatus sektorius gali konkuruoti, bet negali turėti pasipelnymo šaltinių iš eilinių, paprastų vartotojų, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip įgyti šilumos energijos.
Kitas dalykas. Buvo daug dirbama kreipiantis į Europos Komisiją, siekiant gauti paramą iš Europos Sąjungos. Taip pat buvo kreiptasi į vadinamąjį Ž. K. Junkerio fondą, kad irgi skirtų lėšų iš pradžių šiems dviem projektams įgyvendinti. Kaip žinote, Europos Komisija pritarė – Europos Sąjungos parama yra skirta ir taip pat iš Ž. K. Junkerio fondo lėšų yra skiriama.
Noriu pasakyti dėl ko? Tai yra biokuro katilas ir atliekų deginimo katilas, nes Lietuva yra įsipareigojusi komunalines atliekas vežti ne į sąvartynus, o jas perdirbti gaminant, noriu pabrėžti – elektros energiją ir šilumos energiją. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gyventojams reikia aiškiai pasakyti: mielieji, gal kai kurie nauji Seimo nariai neturi… mes dirbame ir kita kryptimi, kaip dar būtų galima surasti galimybę sumažinti šilumos, pagamintos energijos kainą. Jei šita kogeneracinė elektrinė Vilniaus mieste bus pastatyta, pagal dabartinę kainų sistemą energetikos sektoriuje Vilniaus miesto gyventojams šilumos kaina sumažės ir kartu bus pagaminta ir elektros energija, tą Lietuva irgi yra įsipareigojusi naudoti generacijai ir ją gaminti.
Man visiškai nesuprantamas atvejis, kodėl šiandien svarstomas šitas klausimas.
Aš labai noriu, jeigu galiu kreiptis, kad būtų antikorupcinis įvertinimas to pasiūlymo, nes kai buvau premjeru, ne vieną kartą buvo daromos tam tikros, pasakysiu labai švelniai, užuominos iš privačių ūkio subjektų. Jiems buvo aiškiai pasakyta, kad socialdemokratų koalicinė Vyriausybė pasirinko kitą kelią – valstybė valdys 51 % akcijų, ir atsisakė tos privačios kompanijos statyti, netgi kur Vilniaus mieste buvo numatyta, iš atliekų deginimo gaminti tik šilumą. Pasidomėkite, kokia ta privati įmonė buvo ir kodėl buvo taip greitai suinteresuota. Ir netgi buvo numatyta daug didesnio pajėgumo ta vadinamoji kogeneracinė…
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Negalime netgi jos vadinti kogeneracine, paprasčiausiai šilumos gamybos įmonė, kuri būtų gaminusi vien šilumą.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Sakote, laikas, bet aš manau, kad šitas klausimas turi būti diskutuojamas kokias dvi valandas, kad būtų aišku visuomenei ir kad būtų visuomenei atsakyta į užduotus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Europos Komisija kaip tik įgyvendina žiedinės ekonomikos paketą, įgyvendindama Ilgalaikės žiedinės ekonomikos strategiją, kur kalbama apie pažangius atliekų tvarkymo būdus, t. y. kreipiant kaip tik pažangesnių atliekų tvarkymo būdų link. Tai būtų tiek antrinis panaudojimas, tiek perdirbimas. Lietuva tuo tarpu eina tikrai gana atsilikusiu keliu ir investuojame galbūt į antrą nuo galo atliekų tvarkymo būdą, t. y. į pasenusias technologijas, tokias kaip deginimas. Dar yra atvejų, kai investuojama į sąvartynų plėtrą, toks kaip Zabieliškio sąvartynas, ką prieš tai paminėjo mano kolega. Čia paminėčiau galbūt šizofrenijos kelią, kur mes investuojame tikrai ten, kur akivaizdžiai būtų švaistomos lėšos.
Tos atliekos jau šiandien… Ką parodė tarptautinė aplinkosaugos paroda IFAT, kad turi perdirbimo technologijas, kur galima perdirbti netgi ir neperdirbamas pakuotes ir apskritai iš visų galima pagaminti produktus. Tai mes tikrai turėtume eiti tuo keliu tiek aplinkosaugos prasme, tiek ekonomine prasme, kad galėtume panaudoti, įsukti gaminius, kuriuos turime savo vartojimo aplinkoje, į uždarą ciklą ir nešalinti aplinkoje ar nedeginti. Juo labiau kad pats deginimas yra kaip ir žaliavos sunaikinimas gaunant tiktai energiją, kurią iš tiesų galima iš kitų alternatyvių būdų gauti ir pigesniu būdu.
Ką prieš tai kalbėjęs kolega minėjo, kad atliekų deginimas sumažintų šildymo kainas, tai yra visiška netiesa, nes pirmiausia niekas neatsako į klausimą, kiek kainuotų tada atliekų sutvarkymas patiems gyventojams, juo labiau kad už atliekų deginimą Europos Komisija reikalauja vartų mokesčio, kurį, be abejo, padengs, visi gyventojai per atliekų tvarkymo sąskaitas.
Kitas aspektas, kai kalbama apie Austriją ar kitas šalis, tai tos šalys iš tikrųjų investavo į atliekų deginimą tuomet, kai nebuvo pažangesnių atliekų tvarkymo būdų. Mes tikrai neturime eiti tuo keliu ir išbandyti arba lipti per tas pakopas, kurios jau seniai galbūt gali būti pereinamos, ir naudotis tikrai pažangesniais būdais. Pavyzdžiui, Afrika, neinvestavo į laidinius telefonus, laidų tiesimą, o perėjo prie mobiliojo ryšio. Tai mes lygiai taip pat galime pereiti prie pačių pažangiausių technologijų ir neiti tokiu jau atsilikusiu keliu.
Kolegos, pati Europos Komisija šiandien kritikuoja Lietuvoje kogeneracinių jėgainių plėtrą baimindamasi, kad mes neįgyvendinsime ambicingų tikslų perdirbti 65 % atliekų, komunalinių atliekų, iki 2030 metų ir 75 % pakuočių atliekų. Todėl mes turime tikrai investuoti į pažangias technologijas, į žiedinės ekonomikos plėtrą, bet tikrai neskatinti deginimo, ką mes iš tikrųjų paskatintume investavę į atliekų deginimo kogeneracines jėgaines.
Dar noriu pabrėžti dėl pačios paramos. Šiandien pati Europos Komisija mieliau perskirstytų pačią Ž. K. Junkerio fondo paramą – 190 mln. į pažangesnių technologijų, į perdirbimo, rūšiavimo, linijas, jeigu mes patys to norėtume ir patys tikrai nukreiptume atsisakydami būtent atliekų deginimo etapo, kuris turėtų nueiti į istoriją. Todėl prašau šiam mūsų projektui pritarti ir nepalaikyti atliekų deginimo aspekto.
PIRMININKAS. Darome šio svarstymo pertrauką, nes svarstymo laikas baigėsi.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, jūs tikriausiai išgirdote ir neprieštaraujate, kad darome svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, tai yra iki vakarinio posėdžio, arba jūs turite kitų pasiūlymų. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš siūlau naudotis tokiu atveju 153 straipsnio 4 dalimi – daryti pertrauką, jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti. O tai reiškia, kad tą informaciją reikės gauti. Dabar aš pritariu A. Butkevičiaus išsakytai nuomonei, kad tikrai reikia bent jau Antikorupcijos komisijos tyrimo, nes tai, kas matoma viešojoje erdvėje, mes, tiesą sakant, jau nieko nesuprantame, ką planuoja daryti Vyriausybė. Nes ir taikos sutartis su privačiu investuotoju „Danpower“ kelia klausimų, pakeliui siūlymas naikinti „Lietuvos energijos“ jau pradėtus projektus, o priėmus šitą įstatymą tai ir būtų padaryta, sukelia dar daugiau abejonių. Iš viso arba Vyriausybė neturi plano, arba tas planas yra labai neskaidrus, todėl mes manome…
PIRMININKĖ. Jūs prašote?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes prašome remdamiesi 153 straipsnio 1 dalies 4 punktu daryti pertrauką tiek, kiek reikės, kad Seimo nariai gautų papildomą informaciją, t. y. Antikorupcijos komisijos išvadas.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Aš nesupratau kalbėjusios kolegės. Lietuva yra įsipareigojusi atliekas deginti. Kitas atvejis, nesupratau, kodėl kalbama apie atliekų surinkimo pabrangimą. Kada atliekos yra pristatomos deginimui, už jas yra mokama. Vadinasi, paprastam vartotojui kaip tik kaina dar sumažės. Jūs paimkite atliktą studiją ir įsigilinkite, bet neklaidinkite!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, nesuteiksiu replikų. Buvo pasiūlymas. Pirmininkas siūlo daryti pertrauką, o motyvus gerbiamasis A. Kubilius taip pat išsakė dėl antikorupcinio vertinimo ir tol, kol Seimo nariai negaus papildomos informacijos. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad darome pertrauką? (Balsai salėje) Jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas ir kolegos prašo pertraukos iki tol, kol gausime papildomos informacijos.
Komiteto pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, nes opozicijos atstovai komitete prašė, darė spaudimą, kad mes kuo greičiau svarstytume šį klausimą. Todėl prašau balsuoti ir tada įvertinkime. Žmonės rašo laiškus, bendruomenė, kuri susijusi, 35 tūkst. žmonių parašų. Tai balsuokime.
PIRMININKĖ. Nesiginčykime. Opozicijos pasiūlymas buvo daryti pertrauką. Balsuojame dėl pertraukos. Pasiūlymas buvo pagal 153 straipsnį.
Balsavo 103 Seimo nariai: už pertrauką – 44, prieš – 36, susilaikė 23. Pagal 53 straipsnį, kad reikia dar papildomos informacijos. Sutariame, iki kitos savaitės, ne iki vakarinio posėdžio, bet iki kito posėdžio.
12.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2156(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame darbotvarkę. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2156(2). Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Jūsų išvada.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė kandidatūrą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Diskusija. P. Urbšys užsirašė kalbėti diskusijoje.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai suprantu gerbiamų Seimo narių nerimą dėl to, ar skiriamas kandidatas bus gana nepriklausomas ir principingas. Kadangi iš tikrųjų mes turėjome karčios patirties, kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos santrumpą VTEK buvo galima iššifruoti kaip Valentukevičiaus tarnybinės etikos komisiją. Tikrai stebina tai, kad tenkino ši situacija ir tuos Seimo narius, ir tas politines frakcijas, kurios dabar taip sunerimusios dėl E. Sakalausko skyrimo. Tada buvo viskas gerai.
Jeigu kalbėtume apie dvejopus standartus, kuriuos taikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sau ir kitiems, pavyzdžiui, dėl savo reglamento iš tikrųjų komisijos buvo žiūrėta pro pirštus ir faktiškai STT išvados dėl to reglamento tobulinimo buvo padėtos į stalčių. Būtent šis žmogus, kuris labai operatyviai sureagavo į Seimo kritines nuostatas, nepatvirtinant anksčiau siūlyto kandidato… ir dabar tikrai reglamentas iš esmės yra pataisytas. Tai, kad mes kalbame apie E. Sakalausko nešališkumą, kalbėdami premjero nagrinėjimo klausimu, tai jis būtent ir nusišalino nuo šio klausimo nagrinėjimo. Tik aš įžiūriu vieną problemą. Kiekvienas Seimo narys vienaip ar kitaip yra ties riba, kur yra asmeninis, kur privatus interesas. Mes kai kuriais atvejais dabar bandome komisiją padaryti įkaite, patys neatlikdami savo namų darbų. Aš jums pateiksiu pavyzdį. Jeigu Seimo narys išsipirks motorizuotą žoliapjovę, kurios kaina bus 3 tūkst., tai jis privalės deklaruoti būtent šį sandėrį, sakykime, su „Senukų“ parduotuve, nes pagal dabar išplėstą aiškinimą gali atsirasti privačiųjų interesų konfliktas. Man atrodo, mes aiškiai turime patys nubrėžti tas ribas, kur yra asmeninis interesas, kur yra privatus, atimti galimybę plačiai aiškinti būtent tas situacijas ir laikas nuo laiko komisijai suteikti įgaliojimus pačiai plačiai aiškinti, kas yra įstatymas. Kai mes atliksime šiuos namų darbus, taps aiškiau, tada ir iš komisijos bus atimta galimybė pasiduoti vienai ar kitai šališkai nuomonei.
Jeigu grįžtume prie kandidato, tikrai kaip komiteto pirmininkas galiu patikinti, kad tai yra sąžiningas ir principingas žmogus. Be abejo, tai kad jis gali būti vienaip ar kitaip susijęs… santykis su premjeru, man atrodo, kaip tik bus jam pačiam išbandymas, kad vadovaudamas komisijai vis dėlto nesudarytų prielaidų manyti, kad jis yra tarsi statytinis žmogus. Pagal darbą valstybės tarnyboje jis aiškiai įrodė, kad valstybės interesai jam yra aukštesni.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Pagal Statuto 202 straipsnio 3 dalį, pasibaigus diskusijoms, kandidatui gali būti suteikiamas žodis. Prašom. Gerbiamas E. Sakalauskas kviečiamas į tribūną.
E. SAKALAUSKAS. Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau patikinti, kad ta publikacija, kuri yra pateikta šiandien žiniasklaidoje, „15min“… iš tikrųjų visiškai nesu susijęs su ta informacija. Kadangi nuo pirmųjų minučių, per kurias atėjo informacija į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, aš ėmiausi priemonių – oficialiai kreipiausi į komisijos narius pareikšdamas nusišalinimą, nes komisijos jau buvo suformuota tokia praktika, kad subjektas, kuris teikia į komisijos narius kandidatą, nusišalina. Šiuo atveju aš taip pat nuo pirmų minučių buvau pareiškęs nusišalinimą. Komisija priėmė nusišalinimą. Nei praeitą trečiadienį, kai buvo priimamas ginčijamas, šiandien diskutuojamas sprendimas, nei vakar oficialiame komisijos posėdyje… Komisijos nariai beveik dvi valandas posėdžiavo, aš taip pat stovėjau už durų ir laukiau, kol jie baigs diskutuoti apie galimus atsakymus žurnalistams. Šiuo atveju aš nežinau nei bylos medžiagos, nei sprendimo priėmimo, ginčų ar panašiai.
Komisija priėmė tokį sprendimą: 3 – už, 1 – prieš. Tai yra komisijos kolegialus sprendimas. O pagal įstatymus, kurie taikomi visoms šalims, manau, kad šalis, kuri nesutinka, turi teisę ginčyti apygardos administraciniam teismui. Tiek būtų. Komentuoti neturiu teisės, nes taip jau pažeisiu įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų kalbą. Pagal Statuto 202 straipsnį (viskas, jūs galite sėsti) mes pereiname prie priėmimo.
E. SAKALAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti niekas neužsirašė.
Gerbiami kolegos, leiskite patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, kurį jūs puikiai žinote, dėl Seimo nutarimo „Dėl E. Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“. Už, prieš, susilaikoma. Paliekama ta pozicija, už kurią norite pasisakyti. Galime pritarti bendru sutarimu slapto balsavimo biuleteniui? Dėkoju. Kaip buvome sutarę tvirtinant darbotvarkę, slaptą balsavimą skelbsime 13 valandų 50 minučių, o tuos įstatymų projektus, kurių nebūsime suspėję rytinėje darbotvarkėje, nukelsime į vakarinę darbotvarkę. 13 valandų 50 minučių skelbsime slapto balsavimo pradžią.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2108(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-2108(2). Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją gerbiamą R. Žemaitaitį. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gegužės 23 dieną Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą, 6 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. J. Olekas kviečiamas diskutuoti. Atsisakote? Ne. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau paraginti pritarti pateiktai kandidatūrai ir mūsų balsavimui. Žinau, kad kai kurie Seimo nariai norėtų matyti šitoje pozicijoje mediką. Ilgą laiką mes Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku rinkdavome medicinos mokslų daktarus, profesorius, bet sveikata nėra vien medikų turtas arba medikų monopolis ar nuosavybė. Aš manau, kad pateiktas kandidatas, prisistatydamas čia, Seime, ir frakcijose, labai aiškiai išdėstė savo požiūrį, kad ateina dirbti tam, kad mes girdėtume ne tik medikus, bet ir galimus pacientus arba žmones, kurie sugebės savo sveiku gyvenimu, nusiteikimu išvengti medicininių paslaugų. Todėl tikrai labai kviečiu, kad mes nesuabejotume dėl to, kad žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, gali būti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Aš manau, kad tikrai gali. Siūlau palaikyti šią kandidatūrą, pamatyti ir išgirsti tą kitą visuomenės dalies balsą, nes ypač šiuo metu, man atrodo, labai svarbu ir teisinga nukreipti dėmesį ne į ligų gydymą, bet į sveikatos išsaugojimą. Todėl kviečiu pritarti teikiamai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam J. Olekui.
Priėmimas, nes daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar J. Olekas nori dar kalbėti? Jau viską išsakė. Galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Kaip pirmuoju atveju, slapto balsavimo procedūra pradedama 13 val. 50 min. ir baigiama 14 val. 10 min.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1894(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1894. Svarstymas. A. Gumuliauskas pateikia Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybės istorinės atminties komisijos išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Balandžio 25 dieną šio nutarimo projektą svarstė Valstybės istorinės atminties komisija. Ji pateikė tris pasiūlymus.
Pirmas pasiūlymas buvo dėl pavadinimo pakeitimo – dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Buvo pasiūlymas pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Paskelbti 2019 metus Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais.“ Taip pat pritarta bendru sutarimu.
Taip pat buvo pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Sudaryti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metų komisiją (toliau – komisija), kuri iki 2019 m. spalio 1 d. parengtų Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metų programą.“ Pritarta bendru sutarimu. Ir buvo pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšų komisijos parengtai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metų programai įgyvendinti.“
Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymus gegužės 16 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Buvo nuspręsta pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymams bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pateikėte abi išvadas – Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybės istorinės atminties komisijos. Dėkoju.
Diskusija. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai bus, ko gero, šeštieji atmintini metai, kurie skirti kokiam nors įvykiui 2019 metais. Tačiau aš atkreipiu dėmesį į paskelbimo atmintinais metais tam tikrą hierarchiją.
Jau dabar yra paskelbti, gal labai nesuklysiu, pataisysite, A. Smetonos atminimo metai, Pasaulio lietuvių atminimo metai, Šaulių sąjungos atminimo metai, J. Tumo-Vaižganto atminimo metai ir dar, ko gero, būsiu primiršęs vienerius metus. Tačiau šiuo atveju aš išskirčiau būtent šiuos Nepriklausomybės kovų atminimo metus, nes vis dėlto kaip tik 2019 metų tas šimtmetis, minime tuos žmones ir turėsime galimybę prisiminti tuos žmones – 1 tūkst. 400, o galbūt netgi ir daugiau, žuvusių savanorių nepriklausomybės kovose.
Iš tikrųjų savivaldybės, kultūros įstaigos turi galimybę ir prisimena tas nepriklausomybės kovas, bet šiuo atveju labai tikiuosi, kad bus kompetentingai sudarytas Vyriausybės patvirtintas priemonių planas, galbūt su tam tikru papildomu finansavimu, kuris leis ne tik prisiminti, bet ir sutvarkyti atmintinas nepriklausomybės kovose žuvusių mūsų pirmųjų savanorių amžinojo poilsio vietas kapinėse.
Išleisti leidinius, kurių aš manau, kad labiausiai trūksta ne lietuvių kalba, o būtent kitomis kalbomis. Ir, žinoma, prisiminti tuos savanorius, kurie tuo metu, prieš šimtą metų, tarp kurių buvo ne tik lietuviai, bet ir žydai, baltarusiai, kitų tautybių žmonės, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Šitoje atmintinų metų hierarchijoje aš iškelčiau būtent šį pasiūlymą. Todėl labai kviesčiau pritarti iškeltam komiteto ir komisijos siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Norite balsuoti? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektas Nr. XIIIP-1895(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektas Nr. XIIIP-1895(2). Svarstymas. Vėl prašau A. Gumuliauską pateikti Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybės istorinės atminties komisijos išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pirmiausia pradėsiu nuo Valstybės istorinės atminties komisijos. Šis projektas buvo svarstytas balandžio 25 dieną. Buvo pateiktos dvi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, iš kurių bendru sutarimu vienai pritarta, o į kitą atsižvelgta. Taip pat buvo pasiūlymas, jis priimtas bendru sutarimu, pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Numatyti lėšų 2019 metų valstybės biudžete komisijos parengtai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Vietovardžių metų programai įgyvendinti.“ Priimta bendru sutarimu.
Gegužės 16 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šio nutarimo projektą. Jis pritarė bendru sutarimu Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, o į antrą to paties departamento pasiūlymą bendru sutarimu buvo atsižvelgta.
Toliau. Bendru sutarimu buvo pritarta dviem Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymams. Pats projektas komitete buvo priimtas bendru sutarimu.
Dabar, kadangi aš čia esu, tai noriu pasakyti kolegai Arvydui, kad dabar susiformavo nauja praktika, kad kada dėl jubiliejinių metų buvo sudaroma programa, dažniausiai sudaroma Kultūros ministerijoje, tai ta programa paskui persiunčiama į Valstybės istorinės atminties komisiją ir Valstybės istorinės atminties komisija gali teikti pastabas. Ir po to jau programa teikiama Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norintis dalyvauti diskusijoje yra užsirašęs S. Tumėnas. Prašom, jus kviečiu pirmąjį. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau pratęsti kolegos A. Anušausko mintį, kad, taip, mes minime daug atmintinų datų, daug paskelbėme Seime, tačiau tokia jau Lietuvos istorija, kad yra daug mūsų asmenybių, kurias reikia priminti, prisiminti, yra daug datų, įvykių, reiškinių, kuriuos reikia įamžinti, priminti ir prisiminti. Tačiau vienos datos yra daugiau džiaugsmo, šventės priminimai, o yra datos, yra atmintini metai, kurie galėtų įpareigoti dirbti ir pabaigti išspręsti problemas. Vieni iš tokių galėtų būti Vietovardžių metai. Vietovardžiai yra ne tik kalbininkų, ne tik toponimikos specialistų darbo erdvė. Vietovardžiai yra svarbūs ir žemėtvarkininkams, kraštovaizdžio, kraštotvarkos specialistams. Tai yra svarbu Valstybės žemės fondui, Nacionalinei žemės tarnybai ir kt.
Noriu priminti, kad lygiai prieš metus birželio 6 dieną Seime vyko konferencija, forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės šimtmetį“. Ir toje konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad vien 1959–1989 metais iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5 tūkst. 600 kaimų pavadinimų, tradicinių vietovardžių. Tai lėmė karas, kolektyvizacijos represijos. Ir šiuo metu galioja tokia įstatyminė bazė, kad neapibrėžtoje būsenoje yra 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių vardų. Atskirose savivaldybėse iš juridinės vartosenos ir toliau išbraukiama istorinių kaimų pavadinimai, nes kaimui likus be gyventojų ir trobesių, sodybų, jo teritorijai suteikiamas gretimos gyvenamosios vietovės pavadinimas. (Balsai salėje)
Ir paradoksas, ir akibrokštas, o ne kas iš to, kad faktiškai mes vadovaujamės TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku, kuris nėra atšauktas. Tokia tvarka buvo nusakyta TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsake. Vadinasi, yra nuostabi proga dabar šitas problemas išspręsti, nes šiuo metu, šiandien Lietuvoje yra 4 tūkst. tokių kaimų, kur nėra žmonių ir nėra kas juos užtaria, nes galioja toks įstatymas, kad kas tą žemę nusiperka, suteikiamas artimiausio kaimo pavadinimas.
Vadinasi, mums svarbu pasirūpinti, ir šaunu, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse tai vyksta. Pavyzdžiui, galima pasimokyti iš Pasvalio rajono savivaldybės, kur mero G. Gegužinsko iniciatyva vyksta šitų išnykusių kaimų vietovardžių pavadinimų įpaminklinimas. Taigi yra ir gerų pavyzdžių. Ir tie Vietovardžių metai, man regis, yra puiki galimybė šitas problemas spręsti, kad į užmarštį neišeitų tūkstančiai mūsų vietovardžių, kaimų pavadinimų, t. y. mūsų Lietuvos istorijos liudininkų. Tikiuosi, kad pritarsite šitam siūlymui 2019 metus paskelbti Vietovardžių metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju S. Tumėnui ir kviečiu R. Šarknicką. Jums – penkios minutės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos. Iš tiesų aš neturėčiau daug ką pasakyti, nes labai daug ką pasakė gerbiamas S. Tumėnas. Tik viena detalė yra tokia, kad šią savaitę vykstančiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiamas svarstyti sprendimo projektas, kuriuo siūloma pritarti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų tvarkymo planui. Po keletą mėnesių trukusių viešų plano pristatymų bei susitikimų su gyventojais politikams teikiami siūlymai pakeisti Telšių miesto seniūnijos, Telšių miesto ir Varnių seniūnijos, Varnių miesto teritorijų ribas bei panaikinti 11 rajono gyvenamųjų vietovių.
Aišku, gyvenimas kinta. XXI amžius diktuoja savo sąlygas, bet mes turime vis tiek išsaugoti atmintį ir gerbti praeitį, tai, ką paminėjo Stasys, mes turime įpaminklinti tai, ką daro kelios savivaldybės. Šis mūsų bendras sprendimas balsuoti už paskatins nepamiršti istorijos ir gerbti ją. Kviečiu balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. S. Tumėnas jau kalbėjo. Ar dar kartą norite akcentuoti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Norėčiau.
PIRMININKĖ. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad po 1990 metų piliečiams sugrąžinta žemė buvo džiaugsmas, euforija, bet turime pripažinti, kad buvo daug neapsižiūrėjimo: buvo išrašomi pavadinimai, neatšaukiami seni, daug yra painiavos. Aš manyčiau, kad 2019 metai, paskelbti Vietovardžių metais, puiki proga Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tokią darbų programą, į kurią būtų įtraukta Savivaldybių asociacija, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybės žemės fondas ir kitos institucijos, ir kad tie paskelbti Vietovardžių metai būtų ne vien tik šventimo, bet ir darbo, problemų sprendimo metai. Kviečiu būti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai susiformavo ši dauguma, aš jau kėliau tą mintį, gal būtų gerai, kad vieni ar kiti metai, kai mes juos paskelbiame atmintinais metais, ir būtų skirti tik vienai progai. Na, gerai, jeigu jau taip neišeina, dviem progoms. Dabar mes turime situaciją, kai visiškai nuvertiname pačią idėją išskirti vienus ar kitus metus kuo nors svarbiu ir svariu. Greitai mes turėsime apie dešimt įvairių 2019 metų žymėjimų – Vietovardžių, dar kokių, svarbių asmenybių ir panašiai. Aš gerai atsimenu, kai A. Gumuliauskas sakė, taip, taip, mes sutvarkysime šitą sistemą. Niekas nesutvarkyta.
Kaip dažniausiai reiškiasi Seimo narių iniciatyvos? Tokių visokių metų sugalvojimu, ką paskelbti, ir dar įvairių profesinių švenčių pripažinimo valstybinėmis paskelbimu. Reikėtų gal kūrybiškiau profesinėms organizacijoms, sąjungoms leisti švęsti tada, kada nori, ir nereikia čia mums visai kištis, o vietovardžius, jeigu jie yra svarbūs, galima bandyti kaip nors prisiminti. Tačiau aš nepritarčiau dar ir tai idėjai, jog reikėtų labai sureikšminti tai, kad nyksta. Nyksta žmonės – miršta, lieka tik antkapis. Tai dabar mes vietovardžius irgi antkapiais žymėsime? Visą laiką vaikštinėsime tarp antkapių: čia buvo kažkoks vietovardis, ten buvo vietovardis. Pasaulis kinta! Kinta. Aišku, enciklopedijose ir kitur visa ši faktologija yra užfiksuota. To gal ir užtenka?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Po to replika po balsavimo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
A. Gumuliauskas – replika po balsavimo.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi buvau paminėtas. Gerbiamas Kęstuti, sakiau, kad keisis tvarka, ji ir keičiasi. Rudens sesijoje nebus nė vieno… Palauk! Nė vieno pateikimo rudens sesijoje nebus, nes bus galima pateikti tik pavasario sesijoje.
Kita vertus, gaila, kad… Ne gaila, bet iš tikrųjų mūsų istorija labai turtinga, o Seimo nariai turi laisvą mandatą ir turi teikimo laisvę. Šiuo atveju mes taip pat bandome tai šiek tiek reguliuoti. Aš manau, dabar yra jubiliejiniai metai – Valstybės atkūrimo šimtmetis, be abejonės, ir iš to kylantys įvairūs procesai, kurie vyko pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Manau, kad po kurio laiko ta tvarka nusistovės ir tikrai tokios daugybės metų nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802. Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša jau ateina į tribūną pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą projekto nutarimą ir pritarė jam štai tokiais rezultatais: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Diskusija. M. Puidokas užsirašęs dalyvauti diskusijoje ir kalbėti savo vardu. Prašau, penkios minutės.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Lietuvoje veikė iki reformos pradžios 14 universitetų, 12 valstybinių kolegijų, 12 valstybinių mokslinių tyrimo institutų. Mūsų šalis, kaip maža valstybė, su taip išsklaidytu intelektiniu potencialu nėra konkurencinga tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Siekdami didinti mūsų šalies aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų konkurencingumą, mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimą, mes pasirinkome tokį kelią, kad vis dėlto universitetai turėtų jungtis. Kadangi pats esu didžiąją savo gyvenimo dalį dirbęs universitete, taip pat mačiau, kad Lietuvoje Achilo kulnas yra daugybė pasikartojančių studijų programų, ir tai, kad mūsų visas švietimo potencialas yra stipriai išsklaidytas.
Natūralu, kad kalbant apie švietimo sritį ir apie aukštąjį mokslą, bet kokie radikalūs, griežti sprendimai niekada nepasiteisino, o šiuo atveju, kalbėdami apie Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto atvejį, mes matome, kad yra iniciatyva, kylanti iš pačių universitetų, kad susitikimai, derybos darbinėse grupėse tarp universitetų vyko keletą metų. Tokiu būdu yra vykdomas sprendimas, gerbiant universitetų savivaldą ir kartu suvokiant, kad, norėdami turėti tinkamą aukštojo mokslo kokybę, mes privalome suprasti, kad tos studijų programos negali būti taip dubliuojamos, kad turime atsižvelgti ir į studentų skaičiaus mažėjimą, ir tam, kad turėtume tinkamą mokslinę bazę, tinkamą potencialą, sutelktume geriausius profesorius ir dėstytojus, natūralu, kad tokios jungtys yra reikalingos. Šita jungtis, kadangi apima Kauno miesto aukštųjų mokyklų atveju net tris svarbius universitetus, natūralu, tikrai atliks, ko gero, netgi vieną iš esminių vaidmenų mūsų dabartinėje švietimo reformoje, o ji yra susijusi su aukštuoju mokslu.
Dėl to, kolegos, iš tiesų raginčiau palaikyti, raginčiau pritarti šiam sprendimui, nes jisai yra pamatuotas, laiku ir vyksta atsižvelgiant į universitetų poreikius ir į valstybės bei miesto poreikius. Natūralu, kad tai apima ir Lietuvos edukologijos universitetą. Visi žinome, kad šiuo metu Lietuvoje iš tiesų privalome labai daug padaryti, kad mokytojų parengimo kokybė būtų visiškai kitokia, kad mokytojų profesija vėl taptų prestižinė, todėl šis sprendimas įgyja dar didesnę svarbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas ne dėl Seimo nutarimo, o šiuo atveju jau dėl universiteto Statuto 141 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies, ir aš, nebekviesdama pirmininko, tiesiog pakomentuoju, kad siūloma, kad mokslo veiklos ir studijų kokybę užtikrintų universiteto vidinė kokybės užtikrinimo sistema, įrašant žodžius „išorinis studijų vertinimas, išorinis mokslinės veiklos vertinimas ir išorinis universiteto vertinimas ir akreditavimas“. Po svarstymo nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – G. Steponavičius. Kadangi komitetas iš dalies pritarė, tai mes pasiūlymams pritarėme iš dalies. Dėkoju. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų užsiregistravau pasisakyti už, nors vienareikšmiško, pozityvaus jausmo apie šį vykstantį trijų universitetų jungimą tikrai neturiu. Nors Vyriausybė ir deklaravo kuo ambicingesnį aukštųjų mokyklų jungimosi planą, šis trijų universitetų jungimasis būtent ir stokoja sinergijos akivaizdžių įžvalgų, neskamba sinergiškai Vilniuje esančio vieno universiteto perkraustymas į Kauną. Tačiau, nepaisant to, yra ir pozityvių dalykų, kurie vis dėlto mane įtikina, kodėl mes turėtume pritarti tokiam jungimuisi.
Švietimo ir mokslo komitetas, ruošdamas šitą siūlymą, įdėmiai žiūrėjo, taip pat įvertino ir Lietuvos mokslo tarybos nepriklausomos ekspertizės išvadas, kurios apskritai taip pat buvo integruotos į šio jungimosi sąlygas ir planą. Taip pat, be abejo, finansinis pagrindimas buvo labai svarbus dalykas. Kolegos, turbūt puikiai žinote, kad ir viešumoje tie dalykai buvo linksniuojami. Matome skaičius – 25,5 mln. biudžeto ir valstybės lėšų per ketverius metus poreikis.
Bet kas yra labai svarbu? Universitetas, besijungiantis universitetas, sugebėjo parodyti ir taupymo resursus. Minus 100 tūkst. kv. metrų naudojamo ploto, o tai reiškia 2 mln. mažesnis asignavimų poreikis per metus. 5,7 mln. sutaupymas dėl mažiau beveik 600 etatų. Kitaip tariant, valstybės požiūriu, šis jungimasis yra pozityvas, nes įvyksta dalykų, kurie leidžia taupiau, efektyviau naudoti turimus resursus, ir, be jokios abejonės, tolesnės investicijos į susijungusį universitetą sudaro prielaidas ir kokybei gerėti.
Kolegos, šiais argumentais kviečiu pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKĖ. Leidome išsakyti visus argumentus. G. Skaistei taip pat suteikiame žodį. Nuomonė prieš. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). G. Steponavičius neturi visiškai pozityvaus jausmo, o aš, ko gero, neturiu visiškai negatyvaus jausmo. Sakyti, kad viskas čia blogai, turbūt irgi negalime. Bet kalbant apie patį pasirinktą modelį, kuris įgyvendinamas Kauno mieste, ir kalbant, kaip efektyviai valstybė galėjo panaudoti tuos 25,5 mln. plius 10 mln. perspektyvoje, aš manau, kad buvo galima pasirinkti optimalesnį variantą ir gauti geresnį rezultatą ilgojoje perspektyvoje, negu dabar pasirinktas modelis.
Tačiau netgi šioje situacijoje, kalbant apie jungimo modelį, ne apie tai, ar apskritai verta jungti šiuos universitetus, netgi žiūrint į šitą jungimo planą, iš tikrųjų kyla labai daug konkrečių klausimų. Galvojant, kaip efektyviai bus panaudojamos valstybės lėšos, gana didelės lėšos – 25,5 mln., atrodo, kad į šitą planą buvo sudėta tai, kas ne visada, ko gero, kuria pridėtinę vertę, tai ir bibliotekų fondų sudėjimas į vieną krūvą – beveik 1 mln. eurų, taip pat bendrabučio rekonstrukcija – iš principo nežinau, ar tai atsiliepia mūsų mokslo kokybei ir mokytojų rengimo kokybei, apie ką čia labai daug kalbame.
Išties su tiek daug klausimų aš asmeniškai raginčiau nepritarti šiam parengtam modeliui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Prašome balsuoti po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 77, prieš – 6, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. A. Kubilius. Prašom, replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš praeitą posėdį prašiau komiteto pirmininko pasirūpinti, kad Seimo nariams būtų galima, neieškant kur nors interneto platybėse, prie šio dokumento, kuris ką tik buvo nubalsuotas, rasti ir Mokslo tarybos ekspertinę išvadą, kuri tariamai komitete yra žinoma, bet Seimo nariams ji yra neprieinama. Taip svarstydami tokį svarbų klausimą mes iš tikrųjų demonstruojame, jog supratimo apie aukštojo mokslo svarbą visam Seimui tikrai trūkta, ir kokie rezultatai šitų pertvarkų bus, taip pat niekam Seime per daug nerūpi. Mano įsitikinimu, rezultatai bus tokie, kad po dvejų metų, kai bus išleisti 25 mln. eurų, reikės grįžti ir galvoti, ką daryti su viso šito sukurto konglomerato visišku bankrotu.
Gerbiami kolegos, aš dar sykį noriu pareikalauti, kad taip, kaip buvo pasakyta praeitame Seimo posėdyje, prieš priimant galutinį nutarimą Seimui būtų suteikta galimybė, ne ieškant kažkur pogrindžiuose, o oficialiai prie visų dokumentų būtų pridėta ir liktų istorijoje Mokslo tarybos ekspertų išvada.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tikimės, kad jus išgirdo komitetas ir Mokslo tarybos ekspertinė išvada bus pateikta iki priėmimo.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986(2). Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šitą nutarimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. K. Masiulis kviečiamas diskutuoti. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man visi tie universitetų jungimai kelia didelį vidinį pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Iš tikro nueita tokiu keliu, kad kliūva universitetų skaičius. Reikėtų sudaryti sąlygas ir skatinti, kad universitetai turėtų daugiau studentų, nes universitetuose gali mokytis ir studijuoti toli gražu ne vien lietuviai. Lenkai nuėjo visiškai priešingu keliu, lenkų reforma. Jeigu pažiūrėsite į Lenkijos universitetus, ten apstu įvairiausių studentų, tarp jų apstu, daug iš Ukrainos, ir tas skaičius labai stipriai auga. Aš gerai atsimenu, kai prieš 20 metų lankiausi Austrijoje, Vokietijoje, kai atvykdavau į provincijos universitetą, jie irgi dvejodavo, ar išgyvens, nes trūksta studentų. Ir kaip jie išgyveno? Išgyveno kviesdamiesi iš kitur studentus ir gyvena. Valstybė padėjo jiems tai atlikti. Mes nuėjome kitu keliu – naikiname universitetus. Dabar naikiname universitetą mažame iš dalies ir tokiame vidutiniškame regiono mieste Šiauliuose. Yra didžiulis skirtumas, ar miestas yra universitetinis, ar neuniversitetinis. Kas ten bus? Dabar labai lengva nuspėti. Kurį laiką bus Vilniaus universiteto koks nors filialas, koks nors, o po to nieko nebebus. Nebebus universiteto. Tai yra akivaizdu.
Klaipėda sugebėjo, Klaipėdos savivaldybė turėjo geresnę vadovybę, klaipėdiečiams pasisekė. Savivaldybė pasipriešino, dėjo didžiules pastangas, ieškojo sąlyčio su verslu ir įvairiais kitais partneriais, sugebėjo išsaugoti, apginti universitetą. Šiauliai paliko viską savieigai. Dabar Šiauliai nebeturės, nebebus universitetinis miestas. Bus koks nors filialas, fakultetas kurį laiką. Gražiai skambės, kad tai yra Vilniaus universiteto filialas, bet realybė bus nyki.
Plius mes dabar už ką balsuojame? Už tai, kad bus dar parengtos kažkokios sąlygos. Mes net nežinome, kokiomis sąlygomis bus tas prijungimas, bet mes jau pritariame. Tai čia blogi sprendimai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Kviečiu komiteto pirmininką. Eugenijau Jovaiša, esate pateikęs pasiūlymą dėl 2 straipsnio, siūlote keisti datą. Atsiprašau, E. Jovaiša jūs pats ir pateikėte. Gal tada pasakykite argumentus. Aš pasižiūrėjau į Sergejų, taip.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, kalbantis su universitetų vadovybėm, konkrečiai su Vilniaus universiteto, aiškėja, kad jie ankstesne data, kur mes planavome birželio 15 dieną, dėl teisinių dalykų tiesiog negali įgyvendinti, nes negali suspėti laiku surinkti senato ir tarybos abu universitetai. Todėl prašo laikytis buvusios datos iki spalio 10 dienos.
Ir dar kitas mano pasiūlymas irgi atsižvelgiant į universitetų norus, tai yra šiek tiek pakeisti pačią 2 straipsnio formuluotę sakant, kad pasiūlyti Vilniaus universitetui ir Šiaulių universitetui iki 2018 m. spalio 20 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui viešosios įstaigos Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie viešosios įstaigos Vilniaus universiteto būdu sąlygų aprašą.
Tokius pakeitimus komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl viso nutarimo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, mes girdėjome iš tribūnos labai skeptišką požiūrį, ir aš esu linkęs jam tikrai kategoriškai nepritarti, nes šiuo atveju Šiauliuose išliks akademija, t. y. tam tikrą savivaldą turintis padalinys. Dabar yra labai intensyviai dirbama išryškinant Šiaulių universiteto akademines stiprybes, siekiant jas dar labiau sustiprinti ir atsisakyti sričių, kurias ne taip gerai sekėsi vystyti Šiaulių universitetui. Kitaip tariant, vyksta labai įdėmus stiprybių išryškinimo ir optimizavimo procesas, kurio rezultatas bus akademija, kuri turės savo tradicines stipriąsias vietas, tokias kaip specialiųjų pedagogų rengimas, tokias kaip meno edukacija ir netgi robotika. Kita vertus, bus atsisakyta sričių, kurias universitetas jautė, kad turi turėti, bet negalėjo į visas kryptis vienodai investuoti.
Regioninis poreikis tokios aukštosios mokyklos, veikiančios tame Šiaurės Lietuvos regione, tikrai yra. Aš manau, kad Šiaulių universitetas, veikiantis toliau kaip akademija, iš tikrųjų papildys ir sustiprėjęs pratęs Lietuvos aukštojo mokslo (…) sistemą. Aš tikrai nebūčiau skeptiškas, nes matau dirbdamas komitete, kaip giliai yra dirbama su Šiaulių universitetu Vilniaus universiteto, siekiant tenai sukurti tikrai stiprią aukštojo mokslo bazę tose srityse, kur bus dirbama. Tai galėtų būti netgi pavyzdys kitiems besijungiantiems universitetams, kurie jungiasi grynai mechaniškai – sumeta tiktai savo pastatus ir reikalauja didžiulių investicijų. Taigi siūlyčiau pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Lieku prie savo skeptiško požiūrio. Nemanau, kad ten kas nors bus gero.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
12.58 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280(2). Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša kviečiamas pateikti komiteto išvadą. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šito įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Landsbergis yra užsirašęs diskusijai. Matau, kad jis ateina. Prašome.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jūsų šypsena išties įkvepia pasakyti kokią neblogą kalbą gal vieną ar kitą sykį.
Išties man kelia didelį susirūpinimą šitos teikiamos pataisos, šitas projektas. Aš jau ne sykį esu kalbėjęs ir Seimo salėje apie tai, ką mes šiuo projektu patvirtiname. Lietuvoje yra ne tiek daug akredituotų tarptautinių ugdymo sistemų. Viena iš jų yra tarptautinis bakalaureatas. Tie, kurie esate susipažinę su šia sistema, žinote, kad jinai yra įkurta bene geriausių pasaulyje mokslininkų. Jos pagrindinė atstovybė yra Ženevoje, sistema yra itin dažnai tobulinama, kasmet yra pateikiami jos atnaujinimai. Yra Lietuvoje lygiai taip pat keletas mokyklų, tiek valstybinių, tiek ir nevalstybinių mokyklų, kurios šia sistema vadovaujasi. Ta sistema yra turbūt įgyvendinusi bemaž visus raktažodžius, kuriuos mes esame nors kada nors pasakę, kai kalbame apie švietimo ateitį: apie įtraukųjį švietimą, apie projektinį lavinimą, apie mokytojų laisvę ir visus kitus dalykus, kuriuos turbūt kiekviena partija norėtų turėti savo programoje ir matyti visose Lietuvos mokyklose įgyvendintus.
Užuot važiavę į Ženevą ir paprašę jų, ką mums reikia daryti Lietuvoje, kad mūsų beviltiškai pasenusi švietimo sistema nors keliais žingsniais priartėtų prie tos, kurią sukūrė geriausi pasaulio mokslininkai, mes darome priešingai – mes parašome laišką, išleidžiame įstatymą, priimame pataisas, kuriomis mes pasakysime Ženevai, kaip jie Lietuvoje turi mokyti. Kolegos, mes atrodysime paprasčiausiai juokingai. Man atrodo, kad mes turėtume daryti vis dėlto tai, ką aš pasakiau pradžioje. Paprašykime jų, paklauskime jų, kokiu būdu šiandien, sakykime, ar Vilniaus licėjuje, ar Šiaulių gimnazijoje jie sugeba dėstyti pagal tarptautinę programą ir išmokyti mokinius tiek Lietuvos istorijos, tiek pasaulio supratimo, tiek Lietuvos geografijos ir viso kito, kas yra aktualu XXI amžiaus žmogui, išsilavinusiam žmogui. Lygiai tas pats, aš tik paėmiau vieną pavyzdį, lygiai tas pats galioja su prancūziškąją sistema, kuri yra Lietuvoje akredituota, lygiai tas pats galioja amerikietiškai sistemai, kuri yra Lietuvoje akredituota. Šiandien mes Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pageidavimu išmokysime pasaulį naujovių.
Mielas Eugenijau, jūs puikiai žinote, kaip veikia tos sistemos. Neabejoju, kad esate susipažinęs su jomis, ir neabejoju, kad netgi ir jūsų jaunimas, kuris lanko tokią sistemą, jus gali įtikinti. Turbūt tarptautinio bakalaureato sistemoje anūkai mokosi, ar ne taip, Eugenijau? Teisingai. Aš manau, kad jūs su jais pakalbėjęs įsitikinsite, kad tai yra ir Lietuvos patriotai, ir Lietuvos istoriją, ir Lietuvos geografiją išmanantys jauni Lietuvos piliečiai, kuriais, neabejoju nė vieną sekundę, jūs didžiuojatės lygiai taip pat, kaip ir kiti jūsų artimieji.
Taip pat aš kviečiu, kolegos, vis dėlto nesikvailinkime, nesudarykime įspūdžio pasauliui, kad šiandien mes ką nors galime išmokyti, nes tikrai atrodysime ne patys išmintingiausi. Geriau pagalvokite apie tai, kad priešingai – išmokime iš tų, kurie gali mums labai daug ką pasiūlyti. Taigi aš kviečiu, kolegos, nepalaikyti šio projekto ir neatrodyti kvailai pasaulio akyse. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. E. Jovaiša – dėl vedimo tvarkos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš noriu pasakyti… Ar galima repliką, ar vėliau? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Žodis dalyvauti diskusijoje, jeigu neprieštarauja Seimo nariai… (Balsai salėje) Suteikiame žodį dalyvauti diskusijoje E. Jovaišai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega, jūsų sakymas turi labai daug tiesos. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų jaučiu ir jautriai matau tas naujoves, kurios vyksta „Vilnius International School“, Amerikos mokykloje ir Prancūzų licėjuje, todėl šitas projektas taip stipriai ir pasikeitė – buvo bendra mūsų veikla su komitetu. Aš pats važiavau į vieną iš tų mokyklų, susitikau su direktore R. Juras. Jinai iš pradžių iš tikrųjų buvo išsigandusi, kad čia mėginama uzurpuoti pačią sistemą. Mes išsiaiškinome, kad jokios pačios sistemos mes neuzurpuojame, jos integruoto holistinio mokymo. Mes nesikėsiname į šitą mokymo sistemą. Tiesiog prašome atkreipti dėmesį, kad lietuvaičiai, kurie čia mokosi, ir ne lietuvaičiai, kurie čia mokosi, galėtų iš to turinio, kuris yra nustatytas (…) valstybėje, pilniau, labiau atliepti tą mums svarbią dalį. Noriu pasakyti, kad Šveicarija, Ciurichas ar Briuselis nepamatys čia kokios nors invazijos į tas naująsias mokymo sistemas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir aš labai maloniai prašau komiteto pirmininką E. Jovaišą – dėl Vyriausybės nutarimo galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti. Komitetas pritarė iš dalies, ir jūsų argumentus mes norėtume išgirsti. Vyriausybė pateikė nutarimą, tai yra pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra iš dalies pritarti. Kaip tik aš anksčiau kalbėjau, štai tie motyvai, kodėl reikia pataisymų, atsižvelgiant, kad pati mokykla nusistato, nėra imperatyvaus privalomumo. Taigi čia yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti iš dalies? Galime pritarti iš dalies. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Ne, neišsakytos. Po diskusijos dar nori kalbėti. Motyvai prieš – A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų matome, kad diskusija nebuvo šiuo klausimu pakankamai išsami. Nors komiteto pirmininkas sakė, kad vyko į vieną iš mokyklų, aš esu gavęs tam tikrų signalų iš kitų mokyklų, kad tai sukeltų pasekmes tų mokyklų kolektyvams, ir finansines, ir žmogiškųjų išteklių papildomą poreikį. Nuogąstavimus išsakė ir tėvai, kad dabar vaikai iš mokyklų grįžta pusę penkių po pamokų. Jeigu būtų didinama apimtis Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, kitų disciplinų, galimai mokymosi apimtis dar didėtų ir pūstųsi.
Aš manau, kad mes turėtume atsargiai žiūrėti į šitą klausimą ir dar geriau padiskutuoti, pasikvietę tiek direktorius Vilniuje ar Lietuvoje veikiančių tarptautinių mokyklų, suprasdami, kad jose daugiausia mokosi užsienio šalių diplomatai, daug užsienio šalių piliečių, kurie dirba, reziduoja jų šeimos. Taigi aš atsargiai žiūrėčiau į šį klausimą ir raginčiau nepalaikyti dabar šio įstatymo pataisų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už nėra. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo 72 straipsnio pakeitimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 61, prieš – 8, susilaikė 27. Pritarta po svarstymo.
13.09 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181 ir kartu lydimasis – Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182. Gerbiamasis E. Jovaiša. Pateikimas. Tribūna jums.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą, kuris, trumpai tariant, vadinamas etatinio apmokėjimo įvedimo projektu.
Ką norėčiau pasakyti apie šį įstatymo projektą, kas jame yra svarbu ir dėl ko tai reikėtų padaryti? Pirmiausia šis naujasis darbo apmokėjimas keičia iš esmės sistemą, pereinama nuo pamokinio apmokėjimo prie valandinio apmokėjimo per visus metus. Kitaip tariant, mokytojo etatas valandų išraiška būtų 1512. Jau vien tik šis pakeitimas iš pamokinio į tą valandinį padaro mokyklos darbą labiau organizuotą arba, sakyčiau, lankstesnį, nes mokytojas savo daugelį darbo elementų galėtų išdėstyti ne tik tais labai kietai, sakyčiau, susakytais ugdymo turinio laikais, bet galėtų perkelti ir į kitus, tarkime, laikus.
Kitas dalykas, esminis dalykas yra tai, kad dabar mes duodame tris kišenes, vadinamąsias kišenes, arba mokytojo darbo laiką suskirstome į tris dalis: viena dalis yra tos kontaktinės valandos, kurias jis privalo išdirbti, norėdamas įgyvendinti ugdymo turinį. Antra yra pasirengimas kontaktinėms valandoms ir trečia kišenė yra darbas bendruomenei. Žinome, kad mokykloje yra nemažai darbų, už kuriuos mokytojai negauna atlyginimo. Tokiu būdu valstybiškai žiūrėdami mes sukuriame daug papildomų valandų, be ugdymo turinio valandų, kurias apmokame, ir taip kiekvienas mokytojas, daugiau dirbdamas, gali daugiau uždirbti. Šito etatinio apmokėjimo tikslas nėra savaime pakelti atlyginimą, nes jis negali kelti atlyginimo. Atlyginimai yra keliami koeficientais. Bet čia yra galimybė susidaryti kur kas daugiau etato dalių, negu dabar Lietuvos mokytojai turi. Pavyzdžiui, dabar bendrojo ugdymo mokyklose, kurios dirba pamokiniu režimu, yra maždaug per 32 tūkst. mokytojų. Dabar mokytojai užima maždaug apie 22 tūkst. etatų. Bet noriu jums pasakyti, kad dabar dirbančių mokytojų, kurie turi visą etatą, t. y. 36 pamokas, yra tik 5 %. Visa didžiulė masė mokytojų negali susidaryti viso krūvio dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, ar jie yra mažakomplektėse mokyklose, ar jie yra vidutinio komplekto mokyklose, ar jie yra didžiakomplektėse mokyklose? Kokios specialybės mokytojai jie yra, ar biologai, kurių porą valandų per savaitę, ar lituanistai, kur vien iš lituanistikos užtenka susidaryti visą krūvį, ar jie yra matematikai, kur vėl užtenka, ar pirmosios užsienio kalbos? Yra labai daug elementų, kurie dabar pažeidžia mus, mokytojus. Štai šios papildomai įvestos valandos ir apmokamos valandos sudaro palankesnes sąlygas mokytojams siekti kad ir netiesiogiai, bet didesnio uždarbio.
Jeigu valstybės mastu kalbėtume, tai galiu jums pasakyti, kad šiuo metu apmokėti švietimo darbuotojams, apmokėti bendrojo ugdymo mokykloms cirkuliuoja apie 380 mln. Sakysime, apie 400 mln. Per dvejus su puse metų į šį cirkuliuojantį pinigų katilą bus įlieta 95 mln., tai yra apie 100 mln. Tai jau galima pasakyti, kad vidutiniškai mokytojo atlyginimas gali padidėti 20 %. Suprantamas dalykas, kad etatinis mokytojų apmokėjimas nėra pats vienas sau dokumentas, kaip čia yra teisingai pasakoma. Tai yra ir tolesni poįstatyminiai aktai, kurie tačiau nėra šito įstatymo objektas. Tai yra poįstatyminis aktas apie mokyklų finansavimo sistemą ir poįstatyminis aktas apie mokyklų tinklo principinę, sakyčiau taip, schemą arba mokyklų tinklo sutvarkymą. Bet tai yra Vyriausybės kompetencija. Pabrėžiu, šito įstatymo kaip įstatymo tarsi neliečia, bet kiekvieni mano paminėti dalykai turi reikšmę ir pulsuoja kartu. Etatinis apmokėjimas jautriai reaguoja į šituos pakeitimus.
Gerbiamieji kolegos, aš galiu daug papasakoti čia motyvų, kodėl reikėtų tokio etatinio apmokėjimo. Norėčiau dar priminti, kad pasaulinėje praktikoje absoliučioje daugumoje valstybių yra etatinis apmokėjimas. Mūsų kaimynai estai jau įsivedė etatinį apmokėjimą. Aš kalbu apie posovietinius gyvenimo… Latviai žengė tokiu pačiu keliu. Lenkijos valstybė, man regis, taip pat turi etatinį apmokėjimą. Taigi šitas kelias yra kelias padidinti mokytojų saugumą ir, suprantama, į geriau organizuotą mokytojų ir mokyklos darbą.
Gal aš daugiau įžanginių žodžių ir nešnekėsiu. Turbūt visi mes vienaip ar kitaip esame su tuo susipažinę. Užbaigdamas šitą kalbą sakyčiau, lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti 22 Seimo nariai. Manau, kad kolegoms pageidaujant galbūt laiką ir pratęsime.
Pirmasis klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš turėjau porą klausimų, bet į vieną klausimą jūs jau atsakėte dėl esamo ir būsimo finansavimo. Aš noriu paklausti apie profsąjungas. Daug kartais girdime netiesos, visokio eskalavimo. Vis dėlto koks galutinis variantas yra su profsąjungomis? Sutarimas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, profsąjungos aktyviai šitame procese dalyvavo maždaug daugiau kaip metus laiko. Visos profsąjungos dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje darbo grupėje. Nevienodai aktyviai, bet, sakyčiau, paskutiniame, finaliniame etape, kada mes atėjome į Seimą šnekėtis su profsąjungomis, kadangi šakinėje profsąjungų sutartyje yra punktas apie tai, kad etatinio apmokėjimo tvarka, sistema turi būti aprobuota ir raštiškai patvirtinta profsąjungų, todėl didžiosios profsąjungos, išskyrus A. Navicko profsąjungą, kuri apskritai nedalyvavo šitame galutiniame procese ir negynė, sakyčiau, savo mokytojų interesų, visos kitos organizacijos yra pasirašiusios kovo pradžioje šitą susitarimą. Štai tokia yra tikroji padėtis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vasiliauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs kalbate apie tai, jog priėmus šiuos pakeitimus vidutiniškai mokytojų atlyginimas turėtų didėti net 20 %. Tačiau mokytojai pedagogai rašo, jog jūsų žadamas medus jiems visai nesaldus, nes priėmus šiuos pakeitimus kai kurių mokytojų atlyginimai gali mažėti ir 50, ir 200 eurų. Ar galite patikinti, kad priėmus šią pertvarką nė vieno mokytojo Lietuvoje dėl šios pertvarkos atlyginimas nesumažės? Vienas klausimas.
Antras klausimas. Kaip žinoma, mokslo metai baigiasi ir mokytojai keliauja į užtarnautas atostogas. Administracijos taip pat ruošiasi ateinantiems mokslo metams ir dabar liks mažiau nei trys mėnesiai, jeigu bus priimtas šis sprendimas, ar tai nėra skubotas sprendimas ir ar administracijos suspės pasiruošti? Taigi du klausimai: ar nemažės nė vienam mokytojui atlyginimas ir ar suspės pasiruošti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū tamstai. Pirmiausia noriu pasakyti, mokytojų atlyginimai negali mažėti iš esmės, nes niekas įkainių nesumažina, niekas iš jų buvusio darbo nepaima. Vienintelis dalykas, kas gali įvykti, kad dėl tos naujos skaičiavimo metodikos jiems gali padidėti tie pinigai vidutiniškai 20 %, nelygu, kokį jie patys etato dalį gali susidaryti. Taip, dabar eskaluojama ir yra sakoma, ir iš tikrųjų teisingai sakoma… Yra puslapis, kaip žinoma, etatinis.lt, ten yra skaičiuoklė ir dažnas mokytojas įsiveda ir savo siaubui pamato, kad ten jo atlyginimas yra mažesnis.
Aš noriu atkreipti dėmesį – mes šitą problemą įvertinome. Yra dvi priežastys, kodėl tas skirtumas susidaro. Jie neatkreipia dėmesio, kad tenai, toje skaičiuoklėje, yra skaičiuojamas bazinis atlyginimas. Ten nėra priedėlio, kurį jis gauna atskirai, kuris nėra bazinis atlyginimas. Ir nėra susiskaičiavę, nėra įsivedę sudėtingumo koeficiento, kuris yra, irgi žinote, už darbą su sunkiais vaikais ir panašiai, ir t. t., sudėtingumo koeficiento. Kai mokytojai atkreips dėmesį į tai ir įves, nes ten yra vieta, kur įvesti, jie pamatys, kad jiems tikrai niekas nesumažėja.
Antras. (Balsai salėje) Taip, dėl šitų dalykų. Kas dirba mokykloje, žino, tokia praktika yra – mokslo metams baigiantis, faktiškai iki birželio vidurio, birželio pradžios, yra planuojamas tolesnis mokyklos darbas. Pagal tas apimtis, kurios yra, kadangi niekas neplanuoja sumažinti kokių nors dalykų, tik atvirkščiai, padidinti, direktorius turi visą teisę projektuoti į ateitį, kokia bus jo mokykla nuo rugsėjo 1 dienos. Yra antras etapas, kada ateina galutiniai skaičiai ir patvirtinimai, t. y. rugpjūčio pabaiga, kada savivaldybių tarybos pagal turimus juridinius dokumentus jau galutinai patvirtinta visą komplektiškumą ir mokyklų finansavimą. Klausimas toks… Mokytojai gali dirbti, direktoriai, turiu omenyje, gali dirbti, klausimas tik toks, ar mes sugebėsime priimti įstatymo projektą iki liepos mėnesio? Vienas klausimas.
Antras klausimas – ar bus parengti poįstatyminiai projektai? Poįstatyminiai projektai yra parengti, kaip tikina Vyriausybė. Aš atsakiau?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia ne G. Vasiliauskas, o A. Norkienė, nes jis išsibraukė. Ruošiasi L. Staniuvienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kas laukia kaimo mokyklų po šito etatinio mokėjimo įvedimo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, neišgirdau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kas laukia kaimo mokyklų įvedus etatinį apmokėjimą mokytojams? Dėkui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Geras klausimas. Kaip žinia, koalicijos programoje yra vis dėlto labai aiškiai nusakytas imperatyvas didinti kaimo mokyklų mokymo kokybę ir išsaugoti kaimo mokyklas. Čia turima omenyje, aš labai noriu pabrėžti, turima omenyje, programoje yra tiktai pirmos–ketvirtos klasės, arba pradinės, o kitas – nuo penktos, šeštą, septintą, aštuntą, kada prasideda dalykinis mokymas, tada jau iš tikrųjų reikia vežti į tas mokyklas, kur yra dalykiniai mokytojai ir kur yra geresnis mokymas.
Noriu pasakyti, kad šitas etatinis apmokėjimas provincijai arba, kitaip tariant, tiksliau būtų pasakyti mažakomplektėms mokykloms, yra parankus, nes jie sugebės, kadangi kaimo vietovėje yra daug darbų, susietų su bendruomene, žinote, kad kaimo mokyklos mokytojas turi būti kaimo šviesuolis… Iš tos kišenės, darbas su vietos bendruomene ir su mokyklos bendruomene, pinigų kapšelis ateina ir jis padidins galimybę gauti didesnį atlyginimą kaimo vietovėje. Aš atsakiau į klausimą?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Staniuvienė. R. Šarknicko nematau, todėl ruošiasi G. Steponavičius.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas panešėjau, viena iš idėjų Lietuvai – iki 2025 metų mokytojo prestižo kėlimas. Ar etatinio apmokėjimo įvedimas, mokytojų apmokėjimo įvedimas prisidės prie mokytojo prestižo kėlimo? Jeigu prisidės, tai kaip? Vienas klausimas.
Kitas klausimas. Kalbama apie mokytojus, jog etatinis apmokėjimas įtvirtins geresnes socialines garantijas, socialinį saugumą mokytojams. Žodžiu, kalbama apie socialinę gerovę. Ar įvedus etatinį apmokėjimą bus galima kalbėti ir apie vaikų, moksleivių, tėvų, visos mokyklos bendruomenės socialinį saugumą? Jau dabar yra…
PIRMININKĖ. Kolege, klauskite.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Taip. Atsakykite. Du klausimai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, noriu pasakyti taip. Aš jau minėjau, kad etatinio apmokėjimo įvedimas ir yra projektuojamas su mintimi, kad mokytojas būtų labiau apgintas, kad jis būtų socialiai apgintas. Prie mokytojo prestižo, be abejo, prisidės tai, kad jis yra apgintas ir kad jis gauna didesnį atlyginimą, kad jisai geriau gali planuoti savo darbą. Bet to neužtenka patrauklumui didinti. Tas patrauklumas ateina per daugybę kitų veiklų ir nutarimų. Vien tik etatinis apmokėjimas – taip, bet jo nepakanka padaryti tai, ko mes norėtume.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi E. Pupinis.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ačiū, pirmininke, už pristatymą.
Pirmas dalykas. Jau šią savaitę baigiasi, bent jau pradinukams, mokslo metai, o Seimas tik pradeda svarstyti šį klausimą. Visi laukia, nesulaukia paskelbtų poįstatyminių aktų, kurie yra paskelbti, bet jų dar niekas nematė. Mokyklų finansavimo ir tinklo taisyklių taip pat niekas, net komiteto nariai, dar nėra matę. Jūs sakote: direktoriai ir visi kiti, planuokite, ruoškitės rugsėjo 1-ajai. Gerbiamasis pirmininke, čia yra didžioji bėda su skubos naudos gaudymu.
Bet mano trumpas klausimas yra toks. Pagal šį pateiktą projektą miestuose su didelėmis klasėmis dirbantys mokytojai turės dirbti, turės 100 valandų daugiau kontaktinių pamokų, lyginant su mažakomplektėmis mokyklomis, ir jiems nebeliks pagal šitą modelį valandų trisdešimties vaikų darbų taisymui, lyginant su tuo, kad su dešimties vaikų klasėje nekontaktinių valandų darbų taisymui turės du ar tris kartus daugiau mažų mokyklų mokytojai. Kur jūs matote motyvaciją ir orientaciją kokybės link?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pirmiausia niekas nesakė, kad turi būti vienas etatas. Jeigu jis dirbs daugiau valandų, jeigu jam bus daugiau valandų, tai jis turės galimybę turėti ir daugiau negu vieną etatą.
O jeigu kalbėtume apie giluminį dalyką, kurį jūs palietėte, norėčiau pasakyti, kad vis dėlto mokytojų darbe yra tam tikros diskriminacijos. Kaip aš ją suprantu? Pažiūrėkime, kaimo mokykloje yra biologijos mokytojas. Yra vidutinio komplektiškumo biologijos mokytojas. Ir yra didelės mokyklos biologijos mokytojas. Pažiūrėkime, kas darosi? Kaimo mokykloje biologijos mokytojas, turintis tokį pat išsilavinimą, negali gauti daugiau darbo, negu gali gauti, nes jį riboja mokinių arba komplektiškumas riboja. O jo išsilavinimas yra visiškai toks pat, kaip ir biologijos mokytojo, dirbančio didelėje komplektinėje mokykloje. Štai ir atsakymas. Tam tikra prasme tai yra diskriminacijos mažinimas tarp pačių mokytojų. Tarp pačių mokytojų. Ir atotrūkio mažinimas tarp mažų mokyklų mokytojų atlyginimo ir didžiųjų mokyklų mokytojų atlyginimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Iš norinčių 20-ies paklausti paklausė penki. Ar galime dar penkias minutes pratęsti klausimų laiką? (Balsai salėje) Pasiūlykite, balsuosime. 10 minučių? Įjungiu. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų čia daug kas dar nori paklausti, tema aktuali, gal tikrai leiskite iki slapto balsavimo visiems paklausti, kas sugebės.
PIRMININKĖ. Yra du projektai. Sutarkime, gal dar 10 minučių klausinėjame.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš prašau 15 minučių, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad 10 minučių, balsuoja spausdami mygtuką „už“, kas 15 minučių – mygtukas „prieš“. 13 minučių mes jau klausinėjome ir atsakymai į klausimus buvo pateikti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nesvarbu, ar taip, ar taip, aš į viską atsakysiu.
PIRMININKĖ. Balsavo 93 Seimo nariai: už 10 minučių balsavo 67, už ilgesnį laiką – 26, už 15 minučių. Tai nustatome 10 minučių laiką.
Dar klausiame. Žodis suteikiamas paklausti E. Pupiniui. Ruošiasi M. Adomėnas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, čia jau G. Steponavičius pradėjo klausti apie tą galbūt neteisybę. Gaila, kad galbūt neįžiūrėjo Teisės departamento… nes aš manau, kad asmenys, dirbantys ar bendrojo lavinimo mokyklose, ar profesinėse mokyklose, vis dėlto dirba gana panašiai. Iš tikrųjų aš nemanau, kad dalyko dėstymas bendrojo lavinimo mokykloje yra sudėtingesnis negu profesinėje mokykloje. Gal galėtumėte paaiškinti? Aš tai žinau, kaip čia buvo pasielgta ir kodėl taip sudėliotos tos valandos. Gal galėtumėte paaiškinti ir visiems, kodėl taip atsitiko? Ir ar nemanote, kad tai iš tikrųjų diskriminacija, nes ir profesinių mokyklų dėstytojai turi tikrai labai daug rengtis paskaitoms ir jiems reikalingos nekontaktinės valandos: technologijos atnaujinamos, viskas atnaujinama, faktiškai per metus mažiausiai po 10 dienų turi išvykti tam, kad mokytųsi apie naujus įrengimus. Prašau atsakyti į šį klausimą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų, kolega Edmundai, taip ir yra. Kai vyko derybos dėl etatinio apmokėjimo, tai būtent profesinių mokyklų ir menų mokyklų atstovai, kiek aš žinau, neva prašė daugiau turėti kontaktinių valandų, motyvuodami tuo, kad, pavyzdžiui, muzikos mokykloje, meno mokykloje arba profesiniame rengime tas kontaktas yra labai reikalingas, ir štai bendru sutarimu neva tai, arba man taip sako, 924 valandos buvo paskirtos būtent kontaktui. Tiesą sakant, jeigu paimtume bendrojo ugdymo mokyklas, kur trikomplektinėse vietose yra 688, 732 ir 776, ir jeigu pridėtume tas 160 valandų, kurias dirba beveik kas antras mokytojas kaip klasės vadovas, tai, tiesą sakant, vidurkis gali būti labai panašus. Aš noriu pasakyti, gerbiamas Edmundai, čia yra pateikimas ir šituos dalykus su socialiniais partneriais reikės galutinai išsiaiškinti, kaip čia yra su tomis 924 valandomis. Kitaip tariant, problema visiems mums žinoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi J. Razma.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas projekto iniciatoriau, laikas nenumaldomai artėja, kai norima įgyvendinti. Rugsėjo pirmoji jau netrukus, o klausimų tik daugėja. Čia yra fundamentali tokia problema, nes iš tikrųjų krūviai Lietuvoje yra labai nelygūs.
Susidaro įspūdis, kad šiuo įstatymo projektu yra bandoma surasti būdą, kaip sukurti visą etatą mokytojams, dirbantiems su mažomis klasėmis, kur iš tikrųjų trūksta vaikų sukomplektuoti net normalią klasę, ir tam yra surandamas būdas kaip tas darbas su bendruomene. Bet tada arba mokytojai, dirbantys didesnėse mokyklose su didesnėmis klasėmis tiesiog visai lieka be kišenės darbui su bendruomene, kitaip tariant, jų visas etatas yra užpildomas pamokų ir namų darbų tikrinimo, arba tada reikia samdyti papildomai mokytojų, kurių ir taip trūksta.
Kitaip tariant, ar nematote, kad šitas jūsų projektas sukuria papildomą įtampą ir taip gana daug problemų turinčioje sistemoje?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kiekviena nauja sistema yra pažeidžiama, kaip ir iki tol buvusi sistema, kurią mes norime keisti, yra pažeidžiama. Šita sistema – etatinis mokytojų apmokėjimas – kaip tiktai yra skirta, kad kažkokiu būdu ar aiškiu būdu galėtume pasiekti, kad Lietuvoje mokytojų, kurie turi visą etatą, padaugėtų. Perspektyvoje planuojamas santykis 60:40, kad būtų 60 su visu etatu, 40 neturėtų to viso etato. Nemanau, kad čia mes darome blogiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs turbūt neneigsite, kad projektai parengti vyriausybinėje struktūroje – Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tai rodo ir projektų metaduomenys. Sakykite, kodėl jūs, grupelė Seimo narių, uzurpavote Vyriausybės autorines teises? Ar šiuo atveju situacija yra tokia, kad Vyriausybė nori šiek tiek nusiplauti rankas nuo atsakomybės, pastovėti nuošaly matydama, kad nebus viskas gerai dėl to etatinio apmokėjimo įgyvendinimo, ir kad galėtų pasakyti: žinote, Seimo nariai pateikė, Seimas priėmė, o mes čia vargšai per galvą vertėmės su poįstatyminiais aktais. Nes formaliai dabar, kadangi tai yra Seimo narių projektas, mes net privalėsime prašyti Vyriausybės išvados ir gaišime laiką. Kodėl to projekto neteikė Vyriausybė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, klausimas labai rimtas ir labai geras. Aš pradžioje pasakysiu principinę nuostatą. Koalicija mano, kad darbas su Vyriausybe yra absoliučiai būtinas norint pasiekti rezultatą. Komitetas ir koalicijos komiteto nariai prie šito projekto buvo nuo pat pradžios.
Jeigu kalbėtume apie mane, aš esu vienas iš tų autorių, kurie pasiūlė tą trejopą kišenę (…) ir pasiūlė, kaip ir aukštosiose mokyklose, tą sistemą turėti visų metų valandas, o ne eiti per savaitę, kas sutrukdo.
Kodėl Vyriausybė neteikė? Vyriausybė, kaip jūs žinote, pateikė, tačiau buvo neigiamas konstitucinis vertinimas, jūs prisimenate, dėl šitų A2 lygio konstitucinis vertinimas. Dėl to, kad mes dirbame kartu, ir dėl to, kad galime žengti greičiau, nes laikas yra svarbus, arba priimsime, arba nepriimsime, buvo priimtas toks sprendimas eiti per Seimo narių grupę, kurie susipažinę su šituo etatiniu apmokėjimu. Toks sąžiningas atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kaip žinoma, mokyklų finansavimo problema yra ir savivaldybių reikalas. Sakykite, būna tokių situacijų, kada savivaldybės mato mokyklą, kur galbūt mokinių skaičius nėra toks, kuris atitiktų mūsų nustatytą komplektą, galbūt ten mažiau vienu mokiniu. Kaip tada būtų galima organizuoti ugdymo procesą ir kaip tada organizuoti patį mokyklos finansavimą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega Arūnai, tai yra jau Vyriausybės kompetencija, t. y. finansavimo modelis, bet galiu atsakyti labai aiškiai – mes pereiname prie, sakyčiau, mišraus modelio, kada įvedame klasės komplektą ir kartu yra svarbus ir mokinių skaičius, t. y. ir mokinio krepšelis, ir klasės komplektas. Kokia gali būti… Koks privalumas šito dalyko. Tai štai, žiūrėkite, jeigu anksčiau kiekvienas krepšelis, kiekviena vaiko galva buvo vertinama pinigais, nesvarbu, koks tavo bus, ar 15, ar 16, tau auga. Dabar įvedus komplektą, sakykim, tarp 20, tarp 21 ir 30, yra nesvarbu, ar tu turėsi 25, ar 26, 27, 28, 29, tau finansavimas lieka tas pats. Tada nereikia mokyklai bėgti paskui tą vaikiuką, vilioti jį iš kitos mokyklos ar kitur. Taip, atsiranda kritinis momentas po 30. 31 ir automatiškai klasės krepšelis dalinamas į dvi dalis – 15, 16, išlaikant tą patį finansavimą. Atsakiau?
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mielas kolega, toks klausimas būtų. Iš tikrųjų džiugu, kad finansavimas didės apie 20 %, bet kaip išvengti tokių dalykų, kaip atsitiko sveikatos apsaugos sistemoje, kai įstaigoms buvo padidintas finansavimas, bet kai kurios įstaigos tą padidėjimą nukreipė kitiems dalykams? Kaip manote, kokia tai galėtų būti priemonė – ar kiekvienos įstaigos, rajone esančios, parodymas, kad tie pinigai padidėjo ir kad tuos pinigus tikrai turi skirti mokytojams apmokėti? Kaip išvengti to piktnaudžiavimo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolega Valiau, čia yra vėlgi naujovė. Kaip būdavo anksčiau? Duodami pinigai, valstybė duoda pinigus, savivaldybė gauna tuos pinigus, tam tikrą pinigų kapšą, įskaičiuojant taip pat ir direktorių, ir direktorių pavaduotojų, skyrių vedėjų, ir pagalbos mokiniui – visas tarnybas, ir savivaldybė taukš – maždaug 6 % pasiima sau. Pasiima sau ir tų 6 % jinai faktiškai negrąžina. Jinai pasidaro rezervą, kad išlaikytų tai, ko negali išlaikyti, arba ką nors kitą paremtų. Dabar pagal tą naująją sistemą mes duosime ką? Maždaug 80 %, visus pinigus atiduodame ugdymo turiniui ir toms veikloms virš ugdymo turinio, kurias reikia įgyvendinti, 20 % atiduodame savivaldybei. Savivaldybės neturi teisės jau paimti iš tų 80 %, bet turi prievolę duoti pagal nustatytą komplektą – ar keturi, ar penki, ar šeši su pagalbos priemonių… kurie reikalingi etatai. Tokiu būdu jie neturėtų turėti teisės nenusiųsti pinigų ten, kur jie turi būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į daugelį klausimų. Motyvai už – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos mokytojai yra vieni iš nedaugelių Europoje ir vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai Lietuvoje, kuriems yra mokama už valandas. Nauja darbo apmokėjimo tvarka mokytojams suteiks daugiau socialinio teisingumo, stabilumo ir saugumo, nes nebereikės mokytojui prieš kiekvieną rugsėjį kovoti dėl kiekvienos jam tarifikuojamos pamokos valandos, nuo kurios jam priklauso atlyginimas. Mokytojui pagaliau bus sumokėta už didesnę dalį darbų, kuriuos jis ir taip dirbo, ir dirba dabar mokykloje. Mokytojų atstovai, švietimo profesinės sąjungos, išskyrus vieną, etatiniam modeliui pritaria ir labai prašo jo neatidėlioti. Dėl etatinio modelio yra susitarta ir Nacionalinėje švietimo kolektyvinėje sutartyje.
Mokyklų vadovų asociacija pritaria pačiai etatinio idėjai pritaria. Tik jiems kelia nerimą pasirodžiusi skaičiuoklė ir būsima finansavimo tvarka.
Dėl to jie iš šitos skaičiuoklės atlyginimo didėjimo kažkodėl nemato.
Kitas dalykas, jiems kelia nerimą vėluojantys priimti reikalingi teisės aktai, kurių pagrindu mokykla susidėlios savo tvarkas. Taigi vėluojame. Nebevilkinkime daugiau proceso. Taisykime, jeigu ką reikia pataisyti, tobulinkime, teikime pasiūlymus. Galų gale svarstykime apie vienokį ar kitokį pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokyklos viską ramiai susidėliotų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). …neužpulkime kontroliuoti vadovų nuo rugsėjo 1-osios, tegu jie tvarkingai viską susideda, dirbkime toliau, tobulinkime, bet nestabdykime. Labai prašau, siūlau oponentams patraukti į šalį politines ambicijas ir vardan Lietuvos mokytojų pritarti etatinio modelio įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – nuomonė prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Prisiminkime, jog mokytojų yra nemažai. Pedagogų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, yra apie 30 tūkst. Vieni dirba kaimuose, rajonuose, kiti dirba miestuose. Taip jau yra, jog kaimų mokyklų klasės krūvis yra reikšmingai mažesnis. Mažiau vaikų, mažiau mokinių, mažesnės klasės, mažesnis krūvis. Natūralu, jog ten apmokėjimas tampa po truputį vis mažesnis, nes reikia išlaikyti patalpas, reikia mokėti už šildymą, komunalines paslaugas, elektrą, administracijos, ūkio darbuotojus. Mokytojų atlyginimams lieka vis mažiau.
O miestuose klasės yra pergrūstos. Mokytojai dirba įsitempę, dieną naktį turi taisyti darbus, turi pasiruošti pamokoms, turi įvairiausių kitų užsiėmimų ir jiems neužtenka laiko. Ką jau kalbėti apie tai, kad jiems neužtenka atlyginimo, kuris yra skiriamas.
Visos šios reformos esmė yra iš esmės miestuose dirbančių mokytojų sąskaita gelbėti kaimo mokyklas. Viskas gerai, jeigu užtenka pinigų. Bet kodėl visa tai daryti sąskaita tų, kurie dirba mieste, kurie dirba su didelėmis, perkrautomis klasėmis?
Dar daugiau. Šiandien iš komiteto pirmininko neišgirdau užtikrinimo, jog dėl šios pertvarkos absoliučiai nė vienam pedagogui atlyginimas nesumažės. Nes jeigu iš tikrųjų sumažės jau ir taip pats mažiausias Europos Sąjungoje mokytojų atlyginimas, tokiai pertvarkai mes pritarti tikrai negalime.
Trečias dalykas. Gerbiamieji, iki rugsėjo 1 dienos, priėmus šį sprendimą, tikrai liks mažiau negu trys mėnesiai. Kaip ir minėjau, mokytojai išeina atostogų, pedagogai išeina užtarnautų vasaros atostogų, nes sunkus darbas. Mokyklų administracijos tikrai nepasiruoš sklandžiam tokio projekto įgyvendinimui. Jeigu jau sutariame, kad toks sprendimas reikalingas, pasikalbėkime apie…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …racionalų įgyvendinimo terminą. Todėl kviečiu šioje stadijoje projekto nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kolegos, žinote savo apsisprendimą, daug klausinėjome. Kviečiu balsuoti, paskelbiau balsavimo pradžią. (Balsai salėje) Juolab kad mes susitarėme, kad 13 val. 50 min. pradėsime slapto balsavimo procedūrą.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 67, prieš – 9, susilaikė 30.
Kolegos, posėdis dar nesibaigė. Skelbiu, kad kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
Balsų skaičiavimo komisija: V. Ačienė, P. Gražulis, R. Juška, Č. Olševskis, A. Sysas, G. Skaistė, A. Skardžius ir O. Valiukevičiūtė. Slaptas balsavimas pradedamas dabar, už vienos minutės – 13 val. 50 min., baigiamas 14 val. 10 min.
Likę neapsvarstyti mūsų darbotvarkės 1-20 ir 1-21 klausimai nukeliami į vakarinį posėdį. Siūlau juos įrašyti po 2-5 klausimo – po Biudžeto sandaros įstatymo, finansų ministro pateikimo, prieš Pilietybės įstatymą. (Balsai salėje: „Nebaigtas svarstyti! Dar pateikimas.“)
A. ARMONAITĖ (LSF). Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties dėl vedimo tvarkos noriu pasisakyti. Labai gaila, kad kolegos nematė interesų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokyklų, kurios yra perpildytos, kuriose mokosi didžioji dalis Lietuvos mokinių. Pateiktas projektas, kuriam buvo pritarta, reikalauja daug finansų, reikalauja Vyriausybės nuomonės, nes tai yra vis dėlto Seimo narių iniciatyva, ne Vyriausybės. Dėl to aš prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Galime sutarti bendru sutarimu? Aš manau, kad Vyriausybė greitai ir apsvarstytų, nes tai būtų solidu, pasiūlymas reikalauja finansavimo. Bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Repliką ar galima po balsavimo?
PIRMININKĖ. Replika – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau kolegei, kuri čia mus kvietė politinių ambicijų atsisakyti. Aš siūlau jai kaip tik politinių ambicijų niekada neatsisakyti. E. Masiulis atsisakė – prastai baigėsi, M. Bastys atsisakė – prastai baigėsi. Mes esame politikai ir turėkime ambicijų.
PIRMININKĖ. Visos replikos išsakytos, slaptas balsavimas pradėtas. Rytinio posėdžio baigti negalime, jį paskelbsime po balsavimo rezultatų.
15 valandą kviečiame sugrįžti į šią posėdžių salę.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, skelbiu vakarinį posėdį pradėtą. (Gongas)
Registruojamės.
Teisingai, gavau pastabą, kad rytinis posėdis dar nepasibaigė. Tai norėčiau pabaigti rytinį posėdį ir pradėti vakarinį. Taigi skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.