LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 178

STENOGRAMA

 

2018 m. gegužės 29 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi sve­čiai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. ge­gu­žės 29 d. Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Me­dar­do Čo­bo­to 90-ųjų gi­mi­mo metinių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­to, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Medardo Čo­bo­to 90-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja sig­na­ta­ro ar­ti­mie­ji, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, gar­bin­gi sve­čiai. Kvie­čiu vi­sus ty­la pa­gerb­ti sig­na­ta­ro at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū. Pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą Medardą Čo­bo­tą kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą Zbignevą Bal­ce­vi­čių.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Zbig­ne­vo Bal­ce­vi­čiaus kal­ba

 

Z. BALCEVIČIUS. La­ba die­na, ne­iš­si­gąs­ki­te, tik­rai kny­gos ne­skai­ty­siu, bet pas­kui pa­sa­ky­siu, kam aš ją at­si­ne­šiau.

Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, ko­le­gos sig­na­ta­rai, da­ly­vau­jan­tys Medardo Čo­bo­to gi­mi­nės, ki­ti po­sė­džio da­ly­viai. Ki­nai tu­ri to­kį pa­lin­kė­ji­mą: kad tau tek­tų gy­ven­ti įdo­miais lai­kais. Ir tai nė­ra lin­kė­ji­mas ge­ro, nes įdo­mūs lai­kai – tai ka­ras, ba­das, su­iru­tės, ne­lai­mės ir t. t.

Šian­dien ga­li­me drą­siai pa­sa­ky­ti, jog Me­dar­dui te­ko gy­ven­ti įdo­miu is­to­ri­niu lai­ku. Per jo gy­ve­ni­mą kei­tė­si ne tik val­džios, bet ir san­tvar­kos, vals­ty­bi­nės sie­nos. Gi­męs tuo­me­ti­nė­je Len­ki­jo­je de­šimt me­tų po vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo, nie­kur ne­iš­va­žiuo­da­mas iš gim­to­jo Vil­niaus kraš­to, dar pa­aug­lys­tė­je at­si­dū­rė ki­to­je vals­ty­bė­je – Lie­tu­vo­je. Bū­ta ir ka­ro, oku­pa­ci­jos, trem­ties, žmo­nių per­se­kio­ji­mų dėl jų po­li­ti­nių ar re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų. Is­to­ri­niai lū­žiai Vil­niaus kraš­te ver­tė žmo­nes pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų san­tvar­kų, tu­rė­jo di­de­lę įta­ką jų įsiti­ki­ni­mų, net cha­rak­te­rių for­ma­vi­mui­si. Pa­sak moks­li­nin­kų, iš­skir­ti­nės reikš­mės Vil­niaus kraš­to vie­ti­nių gy­ven­to­jų ta­pa­tu­mui tu­rė­jo daž­na vals­ty­bi­nių sie­nų ir po­li­ti­nių san­tvar­kų kai­ta XX am­žiu­je, to­dėl tarp šių gy­ven­to­jų kaip at­sva­ra įvai­rioms po­li­ti­nė­mis ide­o­lo­gi­joms iš­si­vys­tė vie­ti­nis lo­ka­lus ar­ba re­gio­ni­nis ta­pa­tu­mas, pa­brė­žian­tis ry­šį su Vil­niu­mi ir Vil­niaus kraš­tu.

Medardui Čo­bo­tui te­ko ne tik gy­ven­ti, bet ir tap­ti sa­vo gim­to­jo Vil­niaus kraš­to ir tė­vy­nės Lie­tu­vos is­to­ri­jos vie­nu iš ak­ty­vių kū­rė­jų. Džiau­giuo­si, kad man te­ko il­gus me­tus pa­ži­no­ti ir ben­drau­ti, kaip tei­sin­gai jį api­bū­di­na mo­nog­ra­fi­jos apie M. Čo­bo­tą au­to­rė Gražina Da­gy­tė, su šia cha­riz­ma­tiš­ka as­me­ny­be, at­kak­liu, kruopš­čiu, me­to­diš­ku, tvir­tu, dėl sa­vo spren­di­mų pa­ti­ki­mu, san­tū­riu, in­te­li­gen­tiš­ku, bet sy­kiu ku­pi­nu fan­ta­zi­jos, op­ti­miz­mo ir džiaugs­mo žmo­gu­mi. Dau­giau pa­sa­ky­siu, kad mes kai ku­ria pras­me bu­vo­me su Me­dar­du drau­gais. Jis pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi. Apie tai liu­di­ja ir tas fak­tas, kad kai su­da­rė sa­vo tes­ta­mentą kaž­ka­da, pa­si­kvie­tė ma­ne pas no­ta­rą ir pa­pra­šė bū­ti šio tes­ta­mento pri­žiū­rė­to­ju.

Apie Medardą Čo­bo­tą, ku­ris be­veik 20 me­tų už ma­ne vy­res­nis, pir­miau­sia su­ži­no­jau iš len­kų kal­ba tuo me­tu leis­to Lie­tu­vo­je leis­to dien­raš­čio „Čer­vo­ny štan­dar“, su ku­riuo dak­ta­ras glau­džiai ben­dra­dar­bia­vo, ves­da­mas sky­re­lį pa­va­di­ni­mu „Mū­sų svei­ka­ta“, vė­liau – „Būk sa­vo svei­ka­tos po­nu“. Kaip vė­liau pats mi­nė­jo, šia­me laik­raš­ty­je per 20–30 me­tų jis pa­ra­šė per 500 straips­nių įvai­riais svei­ka­tos, me­di­ci­nos, kul­tū­ros, at­gi­mi­mo klau­si­mais. Prie dien­raš­čio re­dak­ci­jos daug me­tų vei­kė dis­ku­si­jų klu­bas, ku­ris buvo va­di­namas Įdo­mių su­si­ti­ki­mų klu­bu. Jo pir­mi­nin­kas bu­vo dak­ta­ras Medardas Čo­bo­tas, su ku­riuo bū­tent ten as­me­niš­kai su­si­pa­ži­nau. Tuo­met jis bu­vo man, kaip jau­nuo­liui, ne­pa­sie­kia­mas au­to­ri­te­tas. Vė­liau, daug­maž prieš 30 me­tų, įkū­rus Lie­tu­vos len­kų są­jun­gą, į ku­rios val­dy­bą bu­vo iš­rink­tas dak­ta­ras, man, kaip dien­raš­čio „Ku­rier Wi­lens­ki“ vy­riau­sia­jam re­dak­to­riui, te­ko ga­na daž­nai su juo ben­drau­ti.

Dirb­da­mas Eks­pe­ri­men­ti­nės ir kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos ins­ti­tu­te di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju įsto­jo į Lie­tu­vos len­kų są­jun­gą, ku­ri vė­liau jį iš­kė­lė kan­di­da­tu rin­ki­muo­se į tuo­me­ti­nę Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, ir taip pat, at­si­ra­dus Są­jū­džiui, įsi­trau­kė į jo veik­lą ins­ti­tu­te. Kaip ži­noma, Medardas Čo­bo­tas 1990 me­tais Vil­niaus XIX rin­ki­mų apy­gar­do­je ant­ra­ja­me tu­re nu­ga­lė­jo plat­for­mi­nin­kų va­dą Mykolą Bu­ro­ke­vi­čių, bu­vo iš­rink­tas į Lie­tu­vos At­ku­ria­mą­jį Sei­mą. „Ko­vo 11-ąją są­mo­nin­gai bal­sa­vau už Ak­tą dėl Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės 1990 m. ko­vo 11 d. – ypa­tin­ga die­na, gal­būt svar­biau­sia die­na ma­no gy­ve­ni­me. Iš­si­pil­dė ma­no ir ma­no šei­mos troš­ki­mas gy­ven­ti lais­vo­je de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je. Šis la­bai svar­bus Ak­tas pa­kei­tė ma­no gy­ve­ni­mą, veik­los kryp­tį – ta­pau po­li­ti­ku“ – taip vė­liau sa­vo au­to­biog­ra­fi­jo­je ra­šė sig­na­ta­ras. Be Medardo Čo­bo­to ir mud­vie­jų su Česlavu Okin­či­cu, len­kų tau­ty­bės de­pu­ta­tu, vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad tarp mū­sų bu­vo dar vie­nas len­kas – Romualdas Ru­dzys. Bal­sa­vi­mas už Ne­pri­klau­so­my­bę bu­vo ne­vie­na­reikš­miš­kai su­tik­tas kai ku­rių len­kų tau­ty­bės Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ir ga­na ag­re­sy­viai, prie­šiš­kai, pro­mask­vie­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių po­li­tinių vei­kė­jų. Ne pa­slap­tis, kad to­kių vei­kė­jų bu­vo­me ir ko­ne­vei­kia­mi, ir per­se­kio­ja­mi kaip blo­gi len­kai tarp tų tik­rų­jų len­kų. Pri­si­me­nu Medardo Čo­bo­to kon­flik­tą su Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tu Ryšardu Ma­cei­kia­ne­cu, be­je, da­bar ta­pu­siu di­de­liu Lie­tu­vos pat­rio­tu, ku­ris 1991 m. rug­sė­jo 15–30 d. laik­raš­čio „Na­ša Ga­ze­ta“ nu­me­ry­je už­gau­liai ir ne­pa­grįs­tai už­si­puo­lė Medardą Čo­bo­tą už jo in­ter­viu len­kų laik­raš­čiui „Ga­ze­ta Wy­borc­za“. Tie­sa, vė­liau Ry­šar­das Ma­cei­kia­ne­cas ta­me pa­čia­me laik­raš­ty­je pa­skel­bė teks­tą, ku­ria­me sa­kė­si ap­gai­les­tau­jan­tis, kad sa­vo straips­ny­je, įver­tin­da­mas de­pu­ta­to Medardo Čo­bo­to as­me­ny­bę, pa­tei­kė ver­ti­ni­mus, ku­riems ne­tu­ri įro­dy­mų, už tai Medardo Čo­bo­to at­si­pra­šan­tis. Per 1991 m. spa­lio 20 d. Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos po­sė­dį Medardas Čo­bo­tas tei­gė: „Ta­me in­ter­viu nė­ra nie­ko an­ti­len­kiš­ko, ten smer­kia­mi pu­čis­tai, aš gi­nu len­kus tiek, kiek ga­liu, bet rei­kia pro­tin­gai vis­ką da­ry­ti. Aš su­pran­tu, kad tie žmo­nės, ku­rie ko­vo­ja prieš lais­vą Lie­tu­vą, ken­kia ne tiek vals­ty­bei, ir pa­ga­liau ne sau, ka­dan­gi tik taip iš­lai­ko sa­vo po­zi­ci­ją, jie daž­nai ne­tu­ri pro­fe­si­jos, nie­kur ki­tur ne­ga­lės dirb­ti. Kam jie ken­kia? Ken­kia tiems pa­pras­tiems len­kams, ku­rių čia yra apie 300 tūkst. Tie žmo­nės ken­tės vien to­dėl, kad jų ly­de­riai ne­no­ri ar­ba ne­mo­ka su­gy­ven­ti su lie­tu­viais.“

Skau­du pri­pa­žin­ti, kad ir iki šiol, po 28 Ne­pri­klau­so­my­bės me­tų, pa­si­tai­ko at­ski­rų pa­na­šių fak­tų. Medardas Čo­bo­tas nie­ka­da – nei so­viet­me­čiu, nei at­kū­rus Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bę, ne­slė­pė, kad yra len­kas. Sa­kė, žmo­nės ver­ti­na­mi ne pa­gal tau­ty­bę, o pa­gal tai, ko­kie jie yra. Jis tvir­ti­no esan­tis len­kas, bet len­kas, ži­nan­tis, kas yra bol­še­viz­mas, Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­nių Res­pub­li­kų Są­jun­ga, ko­mu­niz­mas, trem­ti­niai, Ka­ty­nė, ka­ras ir oku­pa­ci­ja. Na­cio­na­li­niai klau­si­mai iš­nyks la­bai grei­tai, kai mes įsto­si­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą, – ti­kė­jo Medardas Čo­bo­tas. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad čia jis ap­si­ri­ko. Lie­tu­vos ei­li­nių val­džių kon­flik­tas su len­kų tau­ti­ne ma­žu­ma tę­sia­si jau iš­ti­sus de­šimt­me­čius. Ma­no ma­ny­mu, ypač jo kurs­ty­mui pa­si­tar­na­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos X Sei­mas ir jo pa­tvir­tin­ta Vy­riau­sy­bė, ku­ri val­dė ša­lį 2008–2012 me­tais. Bū­tent 2010 me­tais nu­sto­jo ga­lio­ti 1991 me­tų Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas, ku­rio jau de­šimt me­tų nie­kaip ne­ga­li­me pri­im­ti, nors pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bė bu­vo tai įra­šiu­si į sa­vo pro­gra­mą. Be ki­ta ko, yra ga­lio­jan­tis par­la­men­ti­nių po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, ja­me įsi­pa­rei­go­ta to­kį įsta­ty­mą pri­im­ti. De­ja, kaip sa­ko­ma, ve­ži­mas ne­ju­da iš vie­tos. Kai ku­rios par­ti­jos imi­tuo­ja pa­stan­gas pri­im­ti įsta­ty­mą, ki­tos ap­skri­tai abe­jo­ja jo rei­ka­lin­gu­mu.

2011 me­tais bu­vo „pa­tai­sy­tas“ Švie­ti­mo įsta­ty­mas, ku­riuo ban­dy­ta pri­vers­ti tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų vai­kus per dve­jus me­tus to­bu­lai iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bą ir lai­ky­ti su­vie­no­din­tą su lie­tu­viš­ko­mis mo­kyk­lo­mis lie­tu­vių kal­bos abi­tū­ros eg­za­mi­ną, ne­pa­ruo­šus tam ati­tin­ka­mų mo­ky­mo pro­gra­mų, va­do­vė­lių, ki­tų mo­ky­mo­si prie­mo­nių, nors moks­li­niai ty­ri­mai ro­dė, kad to pa­siek­ti ne­įma­no­ma. Liūd­nai pa­gar­sė­jęs tuo­me­ti­nis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras pa­sie­kė sa­vo tiks­lą – prieš vai­kus bu­vo pa­nau­do­ta vals­ty­bės prie­var­ta. Jau sep­ty­ne­ri me­tai vai­kai yra pa­vers­ti ban­do­mai­siais triu­šiais, mo­ko­si ir gy­ve­na su stre­su, su bai­me lau­kia eg­za­mi­nų. La­bai no­rė­čiau ti­kė­ti, kad gal bent šios ka­den­ci­jos Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė iš­tai­sys šią is­to­ri­nę klai­dą. Kiek ži­nau, ati­tin­ka­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas Sei­mui yra pa­teik­tas.

Ne­kaip at­ro­do rei­ka­lai su įsta­ty­mu dėl pa­var­džių ra­šy­mo ori­gi­na­lia kal­ba pri­ėmi­mo. Ma­nu, kad pir­miau­sia rei­kė­tų pa­ty­ri­nė­ti, ar toks įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas ap­skri­tai. Jei dau­gu­ma žmo­nių, o ne po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­tų, kad jie pa­si­nau­do­tų tei­se su­tvar­ky­ti sa­vo var­dus ir pa­var­des do­ku­men­tuo­se, kad skai­tant jas skam­bė­tų tai­syk­lin­ga len­kų kal­ba, tuo­met rei­kė­tų pa­reng­ti to­kį įsta­ty­mą, tik­rai ne to­kį, ku­ria­me su tri­mis lo­ty­niš­ko­mis rai­dė­mis ža­da­ma iš­spręs­ti pro­ble­mą. Toks įsta­ty­mas len­kų tau­ti­nei ma­žu­mai tik­rai ne­rei­ka­lin­gas ir ne­rei­kia čia imi­tuo­ti to „rū­pes­čio“ ir ta­ria­mo pa­lan­ku­mo Lie­tu­vos len­kams.

Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad ir tarp len­kų, ir tarp lie­tu­vių ne­trūks­ta po­li­ti­nių vei­kė­jų, mėgs­tan­čių eks­plo­a­tuo­ti na­cio­na­li­nių san­ty­kių pro­ble­mas ir šiaip įro­di­nė­ti sa­vo pa­trio­tiš­ku­mą. Pa­si­klau­sius lie­tu­vių po­li­ti­kų, ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad ap­skri­tai nė­ra jo­kių pro­ble­mų. Vie­nin­te­lė pro­ble­ma, kad len­kai ne­si­in­teg­ruo­ja. Bet in­teg­ra­ci­ja su­dė­tin­gas pro­ce­sas. Nai­vu ma­ny­ti, kad len­kai ims in­teg­ruo­tis ir ak­ty­viau dieg­si­me jų mo­kyk­lo­se lie­tu­vių kal­bą. In­teg­ra­vi­mo­si sie­ki­nys rei­ka­lau­ja kur­ti tam tik­ras prie­lai­das, rei­ka­lin­gas no­rint jį įgy­ven­din­ti. Jei no­ri ką nors in­teg­ruo­ti, tai tu­ri bū­ti tam kaž­kam pa­trauk­lus. Ar Lie­tu­vos vals­ty­bė yra pa­trauk­li len­kų tau­ti­nei ma­žu­mai? – at­sa­ky­mas į šį klau­si­mą ne­vie­na­reikš­mis.

Ne­re­tai po­li­ti­kai, įvai­rūs vi­suo­me­nės vei­kė­jai iš­ke­lia spe­ku­lia­ci­nę ir per il­gą lai­ką nu­si­sto­vė­ju­siais ste­re­o­ti­pais grįs­tą prie­lai­dą, kad Vil­niaus kraš­te gy­ve­nan­čių tau­ty­bių žmo­nės ne­tu­ri aiš­kaus iden­ti­te­to, kves­tio­nuo­ja lo­ja­lu­mą Lie­tu­vai. Lie­tu­vos moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad pa­tys šio re­gio­no gy­ven­to­jai sa­ve ma­to prie­šin­gai, nei vaiz­duo­ja ži­niask­lai­da. Jie ma­to sa­vo re­gio­ną kaip sa­vi­tą, ly­gi­nant su li­ku­sia Lie­tu­vos da­li­mi, bet kar­tu ir ta­pa­ti­na­si su Lie­tu­va, lai­ko sa­ve jos gy­ven­to­jais. Iš tik­rų­jų žmo­nės di­džiuo­ja­si tuo, kad jų re­gio­nui bū­din­ga dau­gia­et­ni­nė kom­po­zi­ci­ja, kad gy­ven­to­jai iš­pa­žįs­ta ke­lias re­li­gi­jas, kad čia yra la­bai daug is­to­ri­nių, kul­tū­ri­nių pa­min­klų. Vie­ti­niai pa­brė­žia, kad dau­gu­ma re­gio­no gy­ven­to­jų ge­ba kal­bė­ti vi­so­mis pa­grin­di­nė­mis re­gio­no kal­bo­mis ir pri­sta­to tai kaip pri­va­lu­mą, o ne trū­ku­mą.

To­dėl, ger­bia­mi po­li­ti­kai, ne­rei­kia steng­tis ni­ve­liuo­ti šio Vil­niaus kraš­to iš­skir­ti­nu­mo, įvar­di­nant tai žo­džiu „in­teg­ra­ci­ja“. Te­ko skai­ty­ti, kad Sei­me įsteig­ta nau­ja My­ko­lo Ro­me­rio lai­ki­no­ji gru­pė, ku­rios stei­gė­jai ke­lia kil­nius tiks­lus – už­tik­rin­ti, kad vi­sų tau­ty­bių ir vi­sų ša­lies re­gio­nų gy­ven­to­jai jaus­tų­si vi­sa­ver­čiais Lie­tu­vos pi­lie­čiais, tu­rė­tų ga­li­my­bę įgy­ti tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą ir kur­ti sa­vo ge­ro­vę Lie­tu­vo­je.

Anot gru­pės pir­mi­nin­ko Audroniaus Ažu­ba­lio, pir­miau­sia gru­pė sieks spręs­ti Piet­ry­čių Lie­tu­vos so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes pro­ble­mas per Piet­ry­čių Lie­tu­vos re­gio­nų fon­dų su­kū­ri­mą, jos iš prin­ci­po yra vie­ti­nių vei­kė­jų de­struk­ty­vios po­li­ti­kos pa­sek­mė. Iš­va­da­vus gy­ven­to­jus iš šio už­bur­to ra­to, es­min­gai keis­tų­si ši si­tu­a­ci­ja Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je.

Per­skai­čius to­kius sam­pro­ta­vi­mus, tam­pa aiš­ku, jog fon­die­čiai ža­da pa­da­ry­ti lai­min­gus Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jus, pa­tiems jiems šia­me pro­ce­se ne­da­ly­vau­jant, t. y. iš vir­šaus, nes pa­grin­di­nė pro­ble­mos prie­žas­tis, pa­sak jų, yra vie­ti­nių vei­kė­jų de­struk­ty­vi po­li­ti­ka. Tai­gi ra­jo­no gy­ven­to­jai iš­si­ren­ka ne tą val­džią.

At­si­žvel­gus į tai, kad pro­ble­mas ža­da­ma spręs­ti be sa­vi­val­dy­bių, ir į tai, jog šio­je gru­pė­je ne­da­ly­vau­ja nė vie­nas šia­me re­gio­ne iš­rink­tas Sei­mo na­rys, sun­ku ti­kė­tis, jog lai­ki­na­jai My­ko­lo Ro­me­rio gru­pei pa­vyks už­megz­ti dia­lo­gą su vie­ti­niais šio kraš­to gy­ven­to­jais ir ką nors pa­da­ry­ti jų nau­dai.

Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ti­nių ben­druo­me­nių san­tar­vė ga­li bū­ti pa­siek­ta tik per ben­drą My­ko­lo Ro­me­rio nu­sa­ky­tą tė­vy­nės su­vo­ki­mą. Bū­da­mas len­kas, jis kar­tu bu­vo ir sa­vo gy­ve­na­mos vals­ty­bės – Lie­tu­vos pat­rio­tas. „Esu len­kas, tik­ras Lie­tu­vos pi­lie­tis, Lie­tu­vos kraš­tie­tis, bet ne Len­ki­jos pa­kraš­čio gy­ven­to­jas. Lie­tu­va man su sos­ti­ne Vil­niu­mi yra ben­dra lie­tu­vių ir Lie­tu­vos len­kų kraš­to tė­vy­nė“, – ra­šo My­ko­las Ro­me­ris.

Ar ne pa­na­šiai sam­pro­ta­vo ir el­gė­si sa­vo gy­ve­ni­me Me­dar­das Čo­bo­tas? Ką apie My­ko­lą Ro­me­rį ir jo pa­se­kė­jus šian­dien ži­no Lie­tu­vos len­kai, ki­ti šia­me re­gio­ne gy­ve­nan­tys žmo­nės, tarp jų ir lie­tu­viai?

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų lai­kas jau bai­gė­si.

Z. BALCEVIČIUS. (Jau bai­giu.) Jau ne už kal­nų Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos at­kū­ri­mo 30-me­tis. Ar ne pats tas lai­kas su­vok­ti, jog Lie­tu­vos len­kus rei­kia in­teg­ruo­ti ne prie­var­tau­jant ge­riau už lie­tu­vius iš­mok­ti vals­ty­bi­nę kal­bą (be­je, tau­ti­nių ma­žu­mų jau­ni­mas ir taip jau ne­blo­gai ją mo­ka), o kar­di­na­liai kei­čiant mo­ky­mo tu­ri­nį, kad vai­kai ži­no­tų, kas jie, pa­žin­tų tei­gia­mus is­to­ri­jos pa­vyz­džius ir steng­tų­si bū­ti to­kie kaip My­ko­las Ro­me­ris ir jo pa­se­kė­jai.

Šian­dien į šią sa­lę at­si­ne­šiau, ma­no gal­va, la­bai ver­tin­gą kny­gą pa­va­di­ni­mu „Lie­tu­viai ir Lie­tu­vos len­kai, Lie­tu­va ir Len­ki­ja. 1988–1994 me­tai“. No­riu ją pa­ro­dy­ti. Šios fun­da­men­ta­lios, ob­jek­ty­vios ir ne­ša­liš­kos mo­nog­ra­fi­jos au­to­rius yra Lie­tu­vos moks­li­nin­kas Vla­das Si­ru­tavi­čius.

PIRMININKAS. Ačiū, bet jū­sų lai­kas jau bai­gė­si prieš 10 mi­nu­čių.

Z. BALCEVIČIUS. (Man nie­kas reg­la­men­to ne­nu­sta­tė.) O iš­lei­do ją 2017 me­tais Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas. Pir­miau­sia la­bai re­ko­men­duo­čiau per­skai­ty­ti šią kny­gą ne tik lai­ki­no­sios My­ko­lo Ro­me­rio gru­pės, bet ir vi­siems Sei­mo na­riams, ypač tiems po­li­ti­kams, ku­rie ima­si spręs­ti len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos pro­ble­mas. Pa­gal šią mo­nog­ra­fi­ją ir kai ku­riuos ki­tus moks­li­nius dar­bus rei­kė­tų pa­reng­ti nau­jo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos kur­są ir dės­ty­ti jį mo­kyk­lo­se (aš jau bai­giu). Ma­tyt, ne tik len­kų.

Ger­bia­mie­ji, ki­tą­met su­kaks 10 me­tų nuo Me­dar­do Čo­bo­to mir­ties. Ar Lie­tu­va de­ra­mai pri­si­me­na šį at­si­da­vu­sį jai žmo­gų? Ma­ny­čiau, jog itin kuk­liai. Tai liu­di­ja be­veik ne­pa­ste­bė­tas vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė­se, taip pat ir len­kiš­ko­se, kad ir šis ju­bi­lie­jus.

Me­dar­das Čo­bo­tas 1949 me­tais bai­gė Vil­niaus 5-ąją gim­na­zi­ją, ku­rio­je vė­liau il­gus me­tus bu­vo dės­to­ma len­kų, ru­sų kal­bo­mis ir ji bu­vo pa­va­din­ta 5-ąja vi­du­ri­ne mo­kyk­la ir Jo­a­chi­mo Le­le­ve­lio mo­kyk­la. Ši mo­kyk­la, kaip ir Vil­niaus (…) gim­na­zi­ja, bu­vo įkur­ta 1915 me­tais. Tai­gi vie­na iš se­niau­sių Vil­niaus mo­kyk­lų. Ją, be ki­ta ko, yra bai­gę Čes­lo­vas Mi­lo­šas, olim­pi­nis čem­pio­nas Da­nas Poz­nia­kas, ži­no­mas tre­ne­ris Ja­nas Ga­do­vi­čius ir daug ki­tų iš­ki­lių as­me­ny­bių. De­ja, dėl po­li­ti­nių žai­di­mų šią gim­na­zi­ją per va­di­na­mą­ją švie­ti­mo re­for­mą pri­si­den­giant mo­kyk­los…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Zbig­ne­vai Bal­ce­vi­čiau, ar ga­lė­tu­me pa­pra­šy­ti kal­bė­ti apie Me­dar­dą Čo­bo­tą ir baig­ti savo pra­ne­ši­mą?

Z. BALCEVIČIUS. …iš šios is­to­ri­nės vie­tos bu­vo iš­gui­ta į Žir­mū­nus, nors gal ta­da ši­ta pro­ga 10-me­čio tu­rė­tų pa­ka­bin­ti bent jau len­tą, pri­me­nan­čią tuos abi­tu­rien­tus, ku­rie bai­gė šią mo­kyk­lą.

Baig­da­mas no­riu iš­reikš­ti vil­tį, jog man dar pa­vyks su­lauk­ti lai­kų, kai na­cio­na­li­niai kon­flik­tai tarp lie­tu­vių ir len­kų iš­nyks, kuo šven­tai ti­kė­jo ir ko sie­kė Me­dar­das Čo­bo­tas.

Dė­kui už dė­me­sį ir pra­šau ne­pyk­ti, nes no­rė­jau pa­sa­ky­ti tai, ką pa­sa­kiau. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Į tri­bū­ną kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę Bi­ru­tę Va­lio­ny­tę.

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Sei­mo na­riai, vi­si čia su­si­rin­ku­sie­ji pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Me­dar­do Čo­bo­to 90-ojo ju­bi­lie­jaus. Sa­kau žo­dį Me­dar­do Čio­bo­to, nes 1990 m. ko­vo 11 d. var­di­nė­je bal­sa­vi­mo kor­te­lė­je dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo Me­dar­das Čio­bo­tas taip ir pa­ra­šė, kaip da­bar iš­ta­riau. 1990 me­tais aš jo pa­klau­siau ger­da­ma ka­vą su juo, mes kaž­kaip ras­da­vo­me ben­drų kal­bų pa­kal­bė­ti apie svei­ką gy­ven­se­ną, apie miš­ką, ką jis la­bai mė­go, aš jo pa­klau­siau: sa­ky­ki­te, kas jūs di­des­nis – lie­tu­vis ar len­kas? Ir jis man taip tie­siai švie­siai pa­sa­kė: „Šiaip aš len­kas, bet ma­no tė­vy­nė čia, aš čia gi­miau ir ma­no gy­ve­ni­mas čia, aš tau ne­ga­liu į ši­tą klau­si­mą at­sa­ky­ti.“ To­dėl aš ma­nau, kad prieš tai kal­bė­ju­sio ma­no ko­le­gos už­dė­tas ak­cen­tas gal­būt ne vi­sai at­spin­di Me­dar­do Čo­bo­to mąs­ty­mą.

Rei­kia pa­sa­ky­ti ki­tą da­ly­ką, kad Me­dar­das Čo­bo­tas iš tik­rų­jų yra žen­kliai pri­si­dė­jęs prie to, kad 1990 m. ko­vo 11 d. še­ši Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tai, len­kų tau­ty­bės de­pu­ta­tai, su­si­lai­kė, bet ne­bal­sa­vo prieš. Len­kų są­jun­go­je kar­tu su Čes­lo­vu Okin­či­cu, nes ir­gi sa­kau var­dą ir pa­var­dę, nes taip pa­ra­šy­ta var­di­nė­je bal­sa­vi­mo kor­te­lė­je ta­da, jie tik­rai ak­ty­viai vei­kė, kad ne­bū­tų bal­suo­ja­ma prieš.

Pri­min­siu, is­to­ri­ja la­bai trum­pa ir lai­kas grei­tai bė­ga. Ta­da bu­vo ak­ty­viai ban­do­ma at­plėš­ti Vil­niaus kraš­tą nuo Lie­tu­vos, ką tik at­kur­tos vals­ty­bės, ir bu­vo ku­ria­mos au­to­no­mi­nės idė­jos. Ši­toms idė­joms iš tik­rų­jų Me­dar­das Čo­bo­tas ne­pri­ta­rė. Šian­dien mes mi­ni­me sig­na­ta­ro, vie­nin­te­lio, be­je, ku­rio var­du yra pa­va­din­tas uni­ver­si­te­tas, ju­bi­lie­jų. Tai Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas, ku­rio štai čia, bal­ko­ne, sė­di ir va­do­vy­bė, ir stu­den­tai, ir ku­ris ak­ty­viai vei­kė vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tai yra sen­jo­rų uni­ver­si­te­tas. Aš ma­nau, kad mes vi­si at­ei­ty­je įsi­trauk­si­me į jo veik­lą ir tai yra ypač svar­bu. Me­dar­das Čo­bo­tas, jau tre­čios kar­tos me­di­kas, bet kaip jam li­ki­mas su­si­klos­tė, bū­da­mas ge­ru chi­rur­gu pra­dė­jo bi­jo­ti krau­jo ir jam te­ko keis­ti pro­fi­lį. Jis nu­ė­jo į re­a­bi­li­ta­ci­ją ir ku­ror­to­lo­gi­ją.

Tai­gi, už tai, ką mes ma­to­me ši­to žmo­gaus gy­ve­ni­me, ku­riam Ko­vo 11-oji bu­vo ypač svar­bi ir tur­būt aukš­čiau­sia vir­šū­nė, šian­dien tu­rė­tu­me pa­sa­ky­ti ačiū, kad jis iš tik­rų­jų do­rais Lie­tu­vos pi­lie­čiais iš­auk­lė­jo du sa­vo sū­nus ir at­ža­las. Šian­dien mes ma­to­me (vie­nas sū­nus iš­ke­lia­vo ana­pi­lin) Vik­to­rą, sū­nų, su at­ža­lo­mis, jau pro­anū­kiais, ku­rie yra čia, sa­lė­je, vie­nas – pir­mo­kas, ki­tam – ket­ve­ri me­tai, jis la­bai reikš­min­gai pa­sa­kė: „Man jau ket­ve­ri.“ Tai­gi aš no­rė­čiau Me­dar­do Čo­bo­to sū­nui, o, tiks­liau sa­kant, pro­anū­kiams per Vik­to­rą Čo­bo­tą įteik­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro vaiz­do gar­so pa­veiks­lą, Vil­tės Au­gū­nai­tės iš­kar­tus žo­džius „Ko­vo 11-oji“, ku­rie Me­dar­dui Čo­bo­tui iš tik­rų­jų bu­vo ypač svar­būs ir mie­li.

Tai­gi, po­nas Vik­to­rai, pra­šau. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jams, dė­ko­ja­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Me­dar­do Čo­bo­to ar­ti­mie­siems. Dė­ko­ju vi­siems, da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me, skir­ta­me Me­dar­do Čo­bo­to at­mi­ni­mui. Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Tu­ri­me ir dar vie­ną gra­žų ju­bi­lie­jų. Leis­ki­te pa­svei­kin­ti vi­sų mū­sų su­si­rin­ku­sių var­du J. Ja­ru­tį su at­ski­ru ju­bi­lie­ju­mi. (Plo­ji­mai)

 

10.26 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2018 m. ge­gu­žės 28 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Kvie­čiu re­gist­ruo­tis ir dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 111 Sei­mo na­rių.

Dar­bo­tvarkė. J. Ole­kas pir­mas at­si­sto­jo.

J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. At­si­pa­šau, kad ne­su­spė­jau Se­niū­nų su­ei­go­je, ap­krau­tas pa­pil­do­mais dar­bais. Bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien dar­bo­tvarkėje 2-6 klau­si­mas yra Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1196. Net mė­ne­siu anks­čiau toks pat įsta­ty­mo pro­jek­tas yra re­gist­ruo­tas, ku­ris nė­ra įtrauk­tas. Mū­sų tra­di­ci­ja bu­vo, kad mes sude­dame ir kar­tu svars­to­me. Tai pra­šy­čiau įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-1815, taip pat pro­jektą Nr. XIIIP-1815… įtrauk­ti ir svars­ty­ti, ka­dan­gi jis re­gist­ruo­tas anks­čiau, tai jį pa­teik­ti pir­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad bū­tų iš­brauk­tas šian­dien nu­ma­ty­tas 1-11 klau­si­mas, E. Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku pro­jek­tas Nr. XIIIP-2156, dėl ke­lių šian­dien iš­aiš­kė­ju­sių ap­lin­ky­bių. Vie­na iš jų yra for­ma­li, tai, kad ko­le­gų frak­ci­jai, Li­be­ra­lų frak­ci­jai, ne­bu­vo su­da­ry­ta ga­li­my­bė su­si­tik­ti su pre­le­gen­tu dėl ki­tų frak­ci­jų, taip pat ir Vals­tie­čių frak­ci­jos, už­temp­to lai­ko.

Taip pat šian­dien pa­vie­šin­ta in­for­ma­ci­ja, kad bu­vo ati­sa­ky­ta pra­dė­ti ty­ri­mą dėl S. Skver­ne­lio su­tuok­ti­nės ne­dek­la­ruo­tų ak­ci­jų tu­rė­ji­mo, at­si­sa­ky­ta pra­dė­ti ty­ri­mą. Ir ly­giai taip pat bu­vo įslap­tin­ti duo­me­nys, ku­riais tas spren­di­mas bu­vo pri­im­tas. Tai iš­ties ke­lia pa­grįs­tus klau­simus, ko­dėl yra, gal­būt tai su­de­rin­ta su prem­je­ru, gal­būt jam ži­no­mos šios ap­lin­ky­bės. Aš ma­nau, kad frak­ci­jos tu­rė­tų iš nau­jo kvies­tis pre­le­gen­tą ir kal­bė­ti su juo, kad mes ga­lė­tu­me iš­si­aiš­kin­ti, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis tai atsi­ti­ko. In­for­ma­ci­ja bū­tų ne­del­siant iš­vie­šin­ta…

PIRMININKAS. Jū­sų pa­siū­ly­mas yra iš­brauk­ti?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš­brauk­ti, taip. Mo­ty­vai iš­dės­ty­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau pra­šy­ti iš­brauk­ti pir­mą re­zer­vi­nį klau­si­mą – NST kan­di­da­tū­ras – dėl A. Kan­dra­ta­vi­čie­nės, nes kan­di­da­tū­ra ke­lia dau­giau klau­si­mų nei at­sa­ky­mų, to­dėl rei­kė­tų su šiuo as­me­niu nuo­dug­niau su­si­pa­žin­ti. Pra­šau ši­tą klau­si­mą iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Ar pra­šo­te frak­ci­jos var­du?

J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ne, pra­šau kaip as­muo, kaip Sei­mo na­rys.

PIRMININKAS. Ta­da ne­ga­li­me. S. Skver­ne­lis.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ka­dan­gi pa­mi­nė­ta ma­no pa­var­dė. Ger­bia­mam G. Land­sber­giui rei­kė­tų lai­ky­tis tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pų. Ko­mi­si­ja pri­ėmė to­kį spren­di­mą, ir ne jū­sų rei­ka­las tą spren­di­mą kves­tio­nuo­ti. O da­ry­ti kaž­ko­kias… (Triukš­mas sa­lė­je) Taip, ir ne­iš­si­žio­ki­te su sa­vo to­kia gra­žia šyp­se­nė­le. Yra tei­si­niai ke­liai, ku­riais, jei­gu tu­ri­te abe­jo­nių, yra nu­ma­ty­tos ga­li­my­bės tas abe­jo­nes pa­ša­lin­ti. Ir ne­rei­kia spe­ku­liuo­ti ir ap­kal­tin­ti ko­mi­si­ją, kad ji at­li­ko kaž­ko­kius ne­tei­sė­tus veiks­mus, ir klai­din­ti vi­suo­me­nę. (Triukš­mas sa­lė­je) Tas jū­sų frak­ci­jos ry­šys su „15min“ la­bai glau­dus, tam­pa kaip ir kon­ser­va­to­rių par­ti­jos ži­niask­lai­dos prie­mo­ne. Ne­rei­kė­tų klai­din­ti. (Šūks­niai sa­lė­je: „O o o o o!“) Taip, taip. Ne­rei­kia…

PIRMININKAS. M. Ado­mė­nas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės klau­si­mą 1-18 – pro­jek­tą Nr. XIIIP-2181 ir ly­di­mą­jį tei­sės ak­tą bei dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mą – pro­jek­tą Nr. XIIIP-2174. Eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir kla­sės krep­še­lio įtvir­ti­ni­mas, ne­ma­tant vi­so pa­veiks­lo, ne­ma­tant, kaip bus ren­gia­mos tin­klo re­or­ga­ni­za­vi­mo tai­syk­lės, iš tik­rų­jų ne­lei­džia ap­si­spręs­ti dėl šių dvie­jų tei­sės ak­tų, to­dėl pa­gei­dau­ja­me, kad jie bū­tų tei­kia­mi kaip vi­sas pa­ke­tas kar­tu su Tin­klo per­tvar­kos tai­syk­lė­mis, ir to­dėl da­bar pra­šo­me frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du dar vie­ną pro­jek­tą pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės – tai 1-19 klau­si­mą, kur bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka, dėl A. Ku­bi­liaus iš­brau­ki­mo iš A. Skar­džiaus ap­kal­tos ko­mi­si­jos. Nors ten bu­vo ir ne­rim­tos prie­žas­tys, sa­ko­ma, kad jis ne­tin­ka­mas ko­mi­si­jos na­rys dėl sū­naus bu­vi­mo Ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­riu. Bet ir ta ne­tik­ra pro­ble­ma yra pa­ša­lin­ta. Kaip ži­no­te, sū­nus iš­ėjo iš tos Ste­bė­to­jų ta­ry­bos. Tai­gi tą klau­si­mą aš siū­lau iš­brauk­ti, ti­kė­da­ma­sis, kad ir ko­le­gės A. Ši­rins­kie­nės įtū­žis bus šiek tiek at­lė­gęs.

PIRMININKAS. A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Iš­ties daug siū­ly­mų iš­brauk­ti. Aš siū­ly­čiau pa­pil­dy­ti dar­bo­tvarkę klau­si­mu – tai At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIIIP-787 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu Nr. XIIP-4758(2). Kal­bu apie Vil­niaus at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­lą. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas šiam pro­jek­tui pri­ta­rė. Kaip ži­no­te, prem­je­ras krei­pė­si į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, kon­kre­čiai – į pro­ku­ra­tū­rą. Mes spren­di­mą Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te pri­ėmė­me at­si­žvelg­da­mi bū­tent į Laz­dy­nų gy­ven­to­jų, ki­tų vil­nie­čių siū­ly­mus. Tam kad nei­tų bul­do­ze­riu, bet bū­tų at­si­žvelg­ta į siū­ly­mus, Sei­mas tu­rė­tų šį klau­si­mą ap­svar­sty­ti. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas jį ap­svars­tė. To­dėl la­bai ma­lo­niai pra­šau pa­pil­dy­ti dar­botvarkę.

PIRMININKAS. Ar frak­ci­jos var­du?

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Ačiū. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Man at­ro­do, kad „15min.lt“ por­ta­las yra ne­pri­klau­so­ma ži­niask­lai­dos prie­mo­nė. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Ma­ne, kaip Sei­mo na­rį, ap­stul­bi­no, kai prem­je­ras pa­sa­kė: „VTEK pri­ėmė spren­di­mą ir ne jū­sų rei­ka­las.“ At­leis­ki­te, mū­sų, kaip Sei­mo na­rių, rei­ka­las pa­tik­rin­ti ir iš­ana­li­zuo­ti. Siū­lant ati­dė­ti klau­si­mą aš ne­gir­dė­jau kal­ti­ni­mo ar­ba įta­ri­mo, kad VTEKʼe pri­im­ti ne­tei­sė­ti spren­di­mai. Ta­čiau aš ir­gi pa­lai­kau po­zi­ci­ją, kad klau­si­mą ati­dė­tu­me. Mes, li­be­ra­lai, ra­si­me lai­ko su­si­tik­ti su pre­ten­den­tu, su ku­riuo iki šiol ne­tu­rė­jo­me ga­li­my­bės su­si­tik­ti. To­dėl remiu siū­ly­mą ati­dė­ti klau­si­mą iki ket­vir­ta­die­nio.

PIRMININKAS. R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1639. Kaip mi­nė­jo ko­le­ga J. Ole­kas, mė­ne­siu anks­čiau bu­vo už­re­gist­ruo­tas. Tai aš no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, kad mes pu­sę me­tų dir­bo­me dėl šio įsta­ty­mo, jis bu­vo pa­teik­tas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te ir ga­vo­me Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų. Kol jas tvar­kė­me, tuo me­tu pa­ė­mė idė­ją J. Sa­ba­taus­kas ir už­re­gist­ra­vo, tai taip ir iš­ėjo. Nepaisant to, var­dan tų vai­kų, ku­rie yra įvai­ki­na­mi, aš su­tin­ku su J. Sa­ba­taus­ku, kad šis įsta­ty­mas bū­tų svars­to­mas ket­vir­ta­die­nį kar­tu. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš dėl dvi­gu­bų stan­dar­tų. Jei­gu mes pa­nag­ri­nė­tu­me du klau­si­mus: A. Ku­bi­liaus sū­naus, ku­ris da­ly­vau­ja, yra Ste­bė­to­jų ko­mi­si­jos na­rys, ir kom­pa­ni­jos, ku­ri vys­to ver­slą Bal­ta­ru­si­jo­je, t. y. ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je, kur fak­tiš­kai be Ru­si­jos, be Bal­ta­ru­si­jos, V. Pu­ti­no ad­mi­nist­ra­ci­jos to­kie ver­slai ne­įma­no­mi. Ne­svar­bu, kad nu­si­ša­li­no iš Ste­bė­to­jų ta­ry­bos, bet jis ir to­liau pa­lai­ko san­ty­kius su tais ver­sli­nin­kais, ku­rie de­le­ga­vo jį gal­būt per tė­vą An­drių į tą Ste­bė­to­jų ta­ry­bą. Tai yra tik­rai rim­tas da­ly­kas ir pats An­drius tu­rė­tų nu­si­ša­lin­ti iš tos ko­mi­si­jos.

O da­bar dėl ger­bia­mo S. Skver­ne­lio. Vieš­pa­tie, koks men­knie­kis! Žmo­na de­kla­ruo­ja, kad dir­ba SEB ban­ke. Jei­gu tu­ri ten 0,0001 kaž­ko­kį pro­cen­tą ar tūks­tan­tą­ją ak­ci­jų, čia di­džiau­sią pro­ble­mą ke­lia kas? Kon­ser­va­to­riai. Tai kad jūs sa­vo aky­je ne­ma­to­te, po­nai kon­ser­va­to­riai, dram­blio, o ki­to aky­je ma­to­te kris­lą! Jūs esa­te veid­mai­niai! (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. No­riu pri­min­ti, kad pro­jek­tas Nr. XIIIP-1815, ku­rį pra­šė frak­ci­jos var­du J. Ole­kas įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę 2-6 klau­si­mu, yra įre­gist­ruo­tas ko­vo 16 die­ną, o pro­jek­tas Nr. XIIIP-1639 įre­gist­ruo­tas ba­lan­džio 12 die­ną. Ma­nau, taip, spren­džia­ma pa­na­ši pro­ble­ma, bet ana­lo­giš­kų straips­nių pa­tai­sos, to­dėl jie tu­rė­tų bū­ti svars­to­mi kar­tu ir Nr. XIIIP-1815 tu­rė­tų bū­ti pir­mes­nis, nes anks­čiau įre­gist­ruo­tas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau pa­siū­ly­mų ne­ma­tau. Ei­na­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Tė­vy­nės są­jun­ga siū­lė iš­brauk­ti frak­ci­jos var­du dėl E. Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo. Tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi. Kas už pa­siū­ly­mą, bal­suo­ja už, kas už tai, kad lik­tų dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja prieš.

Bal­sa­vo 124 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš – 63, su­si­lai­kė 9. Ne­pri­tar­ta pa­siū­ly­mui.

Ki­tas pa­siū­ly­mas – taip pat Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti 1-18b, tai yra ly­di­ma­sis 1-18a. Tu­ri­me pa­klaus­ti ir dėl pir­mo­jo, ir dėl ap­si­spren­di­mo šiuo klau­si­mu. Švie­ti­mo įsta­ty­mo 68 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, dėl ap­mo­kė­ji­mo. Ly­di­ma­sis pro­jek­tas Nr. XIIIP-2181 – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mas, tai yra mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mas.

M. Ado­mė­nas no­ri pa­tiks­lin­ti.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, aš, pra­šy­da­mas iš­brauk­ti šį tei­sės ak­tą, mi­nė­jau taip pat ir ly­di­mą­jį Švie­ti­mo įsta­ty­mą, tai abu – 1-18a ir 1-18b.

PIRMININKAS. Ge­rai. Bal­suo­ja­me dėl abie­jų iš­kart. Tai yra, kas už M. Ado­mė­no, tiks­liau, už pa­siū­ly­mą frak­ci­jos var­du, bal­suo­ja už, kas ma­no, kad tu­ri lik­ti dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja prieš. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 125 Sei­mo na­riai: už – 62, prieš – 56, su­si­lai­kė 7. Ne­pri­tar­ta.

Taip pat Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jos var­du – 1-19 klau­si­mas dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo ko­mi­si­jos su­dė­ties pa­kei­ti­mo. Bu­vo siū­ly­mas iš­brauk­ti šį klau­si­mą. Tu­ri­me bal­suo­da­mi ap­si­spręs­ti. Kas už pa­siū­ly­mą iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja už, tie, ku­rie ma­no, kad tu­ri lik­ti dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 123 Sei­mo na­riai: už – 56, prieš – 50, su­si­lai­kė 17.

Klau­si­mas lie­ka dar­bo­tvarkėje. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2174. Taip pat Tė­vy­nės są­jun­ga siū­lė iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Ta pa­ti tvar­ka. Kas už pa­siū­ly­mą, kad bū­tų iš­brauk­tas klau­si­mas iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja už, ku­rie ma­no, kad tu­ri lik­ti dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 123 Sei­mo na­riai: už – 59, prieš – 53, su­si­lai­kė 11. Pa­siū­ly­mui taip pat ne­pri­tar­ta.

J. Ole­kas siū­lė įtrauk­ti pro­jek­tą Nr. XIIIP-1815 dėl pi­lie­ty­bės. (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me tur­būt pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

A. Skar­džius siū­lė įtrauk­ti At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-1247. Pra­šy­mas frak­ci­jos var­du. Tie, ku­rie ma­no, kad tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta, bal­suo­ja už pa­siū­ly­mą, tie, ku­rie ma­no, kad ne­tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 65, prieš – 21, su­si­lai­kė 33. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Tu­riu pa­mi­nė­ti, kad J. Džiu­ge­lio pa­siū­ly­mas bu­vo ne frak­ci­jos var­du, to­dėl dėl jo ne­bal­suo­ja­ma.

Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) S. Šed­ba­ras. Pra­šau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, ka­dan­gi lie­ka dar­bo­tvarkėje slap­ti bal­sa­vi­mai. Mes jau kal­bė­jo­me, kad nuo 14 va­lan­dos iki 15 va­lan­dos yra Sei­mo na­rio ar­ba frak­ci­jos lai­kas, kar­tais pri­ima­me žmo­nes, kar­tais tu­ri­me frak­ci­jos po­sė­dį, ir stai­ga ne­ti­kė­tai į tą lai­ką įsi­brau­na slap­ti bal­sa­vi­mai. Aš ma­nau, kad 10–15 mi­nu­čių iki 14 va­lan­dos bū­tų ko­rek­tiš­kas lai­kas at­lik­ti slap­tus bal­sa­vi­mus. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū, lo­giš­kas pa­siū­ly­mas. Jei­gu spė­si­me, taip ir pa­da­ry­si­me.

Sa­kė­te, ne­ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 77, prieš – 18, su­si­lai­kė 26. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.44 val.

Šven­to­sios vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mo Nr. X-910 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1933(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3a klau­si­mas – Šven­to­sios vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1933(2). Pra­ne­šė­jas – R. Sin­ke­vi­čius, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­minin­kas.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir nu­ta­rė pri­tar­ti pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­dai. Vis­kas bu­vo at­lik­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­da – Sei­mo na­rys P. Ne­vu­lis.

P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jam pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ja P. Sau­dar­gas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­pras­tai aš esu vi­sa­da prieš bet ko­kią sta­ty­bų plėt­rą mū­sų pa­jū­rio juos­to­je. Su­pran­tu, kad vie­ša­sis in­te­re­sas, vi­suo­me­nės in­te­re­sas tu­ri bū­ti vi­sa­da aukš­čiau už ko­kį nors pri­va­tų in­te­re­są. Ta­čiau šiuo at­ve­ju yra šiek tiek ki­taip, ir aš ma­nau, kad Šven­to­sios uos­to pro­jek­tas kaip tik at­lieps vi­suo­me­nės lū­kes­čius ir vi­suo­me­nės in­te­re­są. Aš pa­ban­dy­siu pa­nag­ri­nė­ti ke­le­tą as­pek­tų, ko­dėl mes Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te tu­rė­jo­me tik­rai ga­na di­de­lę dis­ku­si­ją, ga­na il­gą, iš­sa­mią su sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais. Mums pro­jek­tas bu­vo de­ta­liai pri­sta­ty­tas.

Aš tie­siog pa­mi­nė­siu tris as­pek­tus. Pir­miau­sia, kam jis rei­ka­lin­gas? Tas pir­ma­sis eta­pas, kam iš es­mės bus skir­tas šis pro­jek­tas? Tai žve­jams. Ir da­bar yra žve­jo­ja­ma Bal­ti­jos jū­ro­je, vi­so­je pa­kran­tė­je vyks­ta prak­ti­nė veik­la to­kia: kur įma­no­ma pri­va­žiuo­ti su ko­kiu dži­pu, ten val­tį pri­si­tem­piu, iš­si­stu­miu ir plau­kiu žve­jo­ti. Ma­no su­pra­ti­mu, iš ap­lin­ko­sau­gi­nės per­spek­ty­vos tik­rai bū­tų ge­rai tu­rė­ti nor­ma­lų val­čių įlei­di­mą, su­tvar­ky­tą vie­no­je vie­to­je, kad vi­si žve­jai ga­lė­tų tvar­kin­gai nu­leis­ti sa­vo lai­ve­lius ir plauk­ti žve­jo­ti. Nes da­bar tai vyks­ta pa­dri­kai ir bet kaip, kaip kam iš­ei­na, kaip kam pa­kliū­na. Čia kaž­ko­kios žve­jy­bos plėt­ros aš ne­ma­ty­čiau, kad ji vys­ty­tų­si, nes žve­jo­ja ri­bo­tas kie­kis žve­jų, rei­kia tu­rė­ti lei­di­mus ir pa­na­šiai.

Ant­ras da­ly­kas, jūs tur­būt pa­ste­bi­te, kad įvai­ri pra­mo­gi­nė tech­ni­ka daž­nai pa­si­ro­do Bal­ti­jos jū­ro­je, tokia kaip van­dens mo­to­cik­lai, ka­te­riai ir pa­na­šūs da­ly­kai. Su jais ly­giai taip pat: pri­va­tūs žmo­nės kaž­kur pri­va­žiuo­ja, kur jiems pa­vyks­ta, ar prie Ne­mir­se­tos, ar kur nors prie gel­bė­ji­mo sto­ties, yra vel­ka­ma, kar­tais ir už­klimps­ta, ir bū­na įvai­rių pro­ble­mų. Ma­ny­čiau, kad vi­sa tai bū­tų ga­li­ma lo­ka­li­zuo­ti vie­no­je vie­to­je – Šven­to­jo­je. Čia vie­nas as­pek­tas.

Ki­ta da­ly­kas, Šven­to­ji kaip pats mies­te­lis, ku­ror­ti­nis mies­te­lis, vi­sa­da bu­vo Pa­lan­gos še­šė­ly, ne­kal­bant apie mū­sų Kur­šių ne­ri­jos še­šė­lį. Aš ne­ma­ny­čiau, kad jis tu­rė­tų kon­ku­ruo­ti su Pa­lan­ga, nes vis dėl­to tai yra tu­rin­ti ir ne­ogo­ti­ki­nę baž­ny­čią, ir dva­rą, ir t. t., vi­siš­kai ki­to­kio ly­gio mies­te­lis, ta­čiau su Lat­vi­jos ati­tin­ka­mais ku­ror­tais tik­rai ga­lė­tų pa­kon­ku­ruo­ti, ir ma­nau, kad bet koks in­fra­struk­tū­ros ob­jek­tas, toks kaip ne­di­de­lis uos­te­lis, prie to pri­si­dė­tų, kad mes pa­ska­tin­tu­me mū­sų Šven­to­sios, kaip tik­rai kon­ku­ren­cin­go ku­ror­ti­nio mies­te­lio, plėt­rą.

Ir tre­čias as­pek­tas. Kaip fi­zi­kas, kaip moks­li­nin­kas esu šiek tiek su­si­pa­ži­nęs su sro­vių Bal­ti­jos jū­ro­je di­na­mi­ka. Tai jei­gu kas ne­ži­no­te, ko­dėl iš mū­sų pa­jū­rio dings­ta smė­lis, tai aš jums pa­sa­ky­siu. Yra moks­li­niai ty­ri­mai – vy­rau­jan­čios jū­ros sro­vių kryp­tys vi­sa­da yra į šiau­rę. Vi­są smė­lį vi­sa­da plau­na į Lat­vi­ją. Ten yra mai­ti­na­ma pa­jū­rio juos­ta ir, va­din­ki­me, plia­žai, pa­plū­di­miai mū­sų lie­tu­viš­ku smė­liu. Ką da­ry­ti? Moks­li­nin­kai yra se­niai nu­sta­tę, kad įvai­rūs sta­ti­niai, ob­jek­tai jū­ro­je, ar tai bū­tų ly­gia­gre­čiai kran­tui, ar tai bū­tų stat­me­nai kran­to li­ni­jai, stab­do kai­rė­je pie­ti­nė­je pu­sė­je vi­są smė­lį. Ma­ny­čiau, net ir tuo as­pek­tu kaž­koks uos­tas, nu­si­drie­kian­tis mo­las į jū­rą šiek tiek pri­stab­dy­tų, Šven­to­sios pa­plū­di­miuo­se bū­tų dau­giau smė­lio mū­sų po­il­siau­to­jams. Tie­siog ke­le­tas as­pek­tų. Ra­gin­čiau bal­suo­ti ir pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. S. Gent­vi­las no­ri dis­ku­tuo­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Šven­to­sios uos­tas is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­mas dar XVIII am­žiu­je kaip vie­nas iš žve­jy­bi­nių uos­tų, ku­ris tar­na­vo vi­sam re­gio­nui. Lie­tu­vai, ne­pri­klau­so­mai Lie­tu­vai, jis ati­te­ko 1921 me­tais, ben­dram Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ar­bit­ra­žui pa­slin­kus sie­ną ir ati­da­vus Šven­tą­ją Lie­tu­vai.

Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių Klai­pė­dos pi­lies mu­zie­ju­je pra­dė­ta eks­po­nuo­ti Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos lai­vu ga­ben­ta Lie­tu­vos vė­lia­va. Vos per­nai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų pats lai­vas ras­tas ne­to­li Es­ti­jos kran­tų nu­sken­dęs. Pats lai­vas by­lo­ja apie tai, kad tar­pu­ka­riu iš es­mės Šven­to­sios uos­tas tar­na­vo kaip pa­grin­di­nis Lie­tu­vos uos­tas, tuo tar­pu vi­sos pa­stan­gos pa­da­ry­ti Šven­to­sios uos­tą šian­dien kaip ben­drą ci­vi­li­nį ir vi­so­ke­rio­pos pa­skir­ties uos­tą yra su­ma­ži­na­mos tik iki žve­jy­bi­nio uos­to sta­tu­so.

Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me šian­dien svars­to­mo įsta­ty­mo de­ta­les ir straips­nį apie uos­to pa­skir­tį, tai uos­tui pri­ski­ria­ma ne tik žve­jy­bi­nė funk­ci­ja, bet ir pri­im­ti ap­lin­ko­sau­gi­nius, pa­sie­nie­čių, ki­tų tar­ny­bų lai­vus, taip pat ka­ri­nius lai­vus. Ta­čiau jei­gu pa­žiū­rė­si­me, kas už­si­i­ma uos­to vys­ty­mu, tai iš es­mės ati­duo­da­ma sa­vi­val­dai, ku­ri, mes ži­no­me, kiek ji yra pa­jė­gi šį uos­tą vys­ty­ti. Jei­gu žiū­rė­tu­me per nuo­sek­lu­mo priz­mę, tai Šven­to­sios uos­to įsta­ty­mas bu­vo keis­tas ir Šven­to­sios uos­to vys­ty­ma­sis bu­vo per­duo­tas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei jū­rų uos­to di­rek­ci­jai, ku­ri tu­ri vi­są kom­pe­ten­ci­ją at­lik­ti hid­rop­ro­jek­ta­vi­mo dar­bus, tu­ri spe­cia­lis­tus, pro­jek­tuo­to­jus, in­ži­nie­rius. Tuo tar­pu Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė ir­gi tu­ri sa­vo sta­ty­bų per­so­na­lą, ta­čiau vi­siš­kai ne­tu­ri jū­ri­nės sta­ty­bos ar­ba van­dens sta­ty­bos dar­bų kom­pe­ten­ci­jos ar­ba pa­tir­ties.

Ir šian­dien vi­sas ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Vy­riau­sy­bės at­neš­tas pro­jek­tas gi­mė iš pa­čios Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės en­tu­ziaz­mo, nes ji per­si­žiū­rė­jo ga­li­mus pri­ei­na­mus fon­dus, kaip bent kiek ga­lė­tų at­nau­jin­ti Šven­to­sios uos­tą, ir įžvel­gė ga­li­my­bę per Žu­vi­nin­kys­tės pro­gra­mą fi­nan­suo­ti, nes Žu­vi­nin­kys­tės pro­gra­ma fi­nan­suo­ja tik­tai sa­vi­val­dos val­do­mą in­fra­struk­tū­rą. Ta­čiau žvel­giant iš es­mės, ką mes kaip vals­ty­bė ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti, kad ši­tas is­to­ri­nis uos­tas at­gim­tų, da­ro­me la­bai ma­žai ir iš es­mės nu­si­me­ta­me sa­vo gal­vos skaus­mą vien sa­vi­val­dy­bei pa­ža­dė­da­mi 2 mln. eu­rų, tuo tar­pu kai vi­sa Šven­to­sios uos­to re­konst­ruk­ci­ja ga­lė­tų kai­nuo­ti, pre­li­mi­na­ri kai­na yra apie 50 mln. eu­rų.

Tai ką mes sa­ko­me? Vie­toj di­de­lės am­bi­ci­jos pa­skelb­ti Šven­to­sios uos­tą vals­ty­bi­nės svar­bos eko­no­mi­niu pro­jek­tu, ku­ris at­gai­vin­tų ir Skuo­do re­gio­ną, ir Šiau­rės Va­ka­rų Lie­tu­vą, mes pa­sa­ko­me, mes duo­si­me 2 mln. eu­rų, ati­duo­si­me Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bei, ku­ri su en­tu­ziaz­mu, bet su pa­ly­gin­ti ma­ža kom­pe­ten­ci­ja už­si­ims uos­to vys­ty­mu, ir sa­ko­me: va­lio, mes čia daug da­ro­me! Iš tik­rų­jų šis nu­si­vy­li­mas… Ar dar ga­liu tęs­ti?

Šis spren­di­mas nė­ra la­bai am­bi­cin­gas ir ro­do vals­ty­bės nu­si­su­ki­mą nuo Šven­to­sios uos­to su ma­žu ma­žu pa­ža­du, kad fi­nan­suo­si­me pra­di­nę in­fra­struk­tū­rą. Siū­ly­čiau vals­ty­bei la­biau stra­te­giš­kai žiū­rė­ti į pa­kran­tės in­fra­struk­tū­ros kū­ri­mą ir ne­bū­ti­na in­ves­tuo­ti šim­tus mi­li­jo­nų eu­rų. Už­ten­ka pa­žiū­rė­ti Lat­vi­jos, Es­ti­jos prie­kran­čių uos­tus ir su­pra­si­me, kad su ma­žais pi­ni­gais ga­li­ma pa­da­ry­ti tik­rai daug, ypač jei vals­ty­bė mąs­to apie Lie­tu­vą kaip apie jū­ri­nę vals­ty­bę, o ne tik kaip apie žve­jy­bos ma­žo uos­te­lio at­kū­ri­mą.

Tai siū­ly­čiau žvelg­ti į Šven­to­sios uos­tą am­bi­cin­giau, bet kol kas pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai. Vi­si mo­ty­vai už. Ar ga­li­me bal­suo­ti? M. Ma­jaus­kas no­ri kal­bė­ti. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Jei­gu jau už­si­re­gist­ruo­ju kal­bė­ti, tai ačiū už ga­li­my­bę, kad su­tei­kė­te to­kią.

Vie­nas da­ly­kas, į ku­rį no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie šio klau­si­mo sku­bą, nes, kaip su­pran­tu, Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ren­gu­si teik­ti pa­raiš­ką dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­sa­vi­mo šio pro­jek­to ir kiek­vie­na die­na yra svar­bi.

Ant­ras da­ly­kas. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mes ei­na­me la­bai tei­sin­ga kryp­ti­mi. Jei­gu il­gus me­tus ma­tė­me ir va­di­no­me sa­ve jū­ri­ne vals­ty­be, bet daž­nai ap­si­ri­bo­jo­me 50 kaž­ko­kių val­te­lių, ku­rios už­si­i­ma ver­sli­ne žūk­le ir sta­to tin­klus, šian­dien šiek tiek iš­li­pa­me iš to ste­re­o­ti­po ir kal­ba­me apie mė­gė­jiš­ką žūk­lę, kal­ba­me apie pra­mo­gi­nes jach­tas, kal­ba­me apie pra­mo­gi­nes val­tis ir apie in­ves­ti­ci­jų plėt­rą, in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą bū­tent per uos­tų, pra­mo­gi­nių uos­tų, plėt­rą. Čia šian­dien yra tik­rai la­bai svar­bus ir rei­ka­lin­gas pro­jek­tas. Kaip ko­le­ga S. Gent­vi­las mi­nė­jo, am­bi­ci­jų vis tik trūks­ta, bet Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė ne­blo­gai tvar­ko­si ir, pa­na­šu, ga­vu­si šią at­sa­ko­my­bę taip pat su ja su­si­tvar­kys, jei­gu Vy­riau­sy­bė skirs tam rei­kia­mą pa­ra­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi la­bai dar­niai kal­bė­jo­me tik už, gal ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu?

Bal­suo­ja­me? Ge­rai, bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 113, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. Po svars­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

10.56 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-971 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1934 (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-3b klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo ati­tin­ka­mo straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1934. Pra­ne­šė­jas – R. Sin­ke­vi­čius, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas ap­svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir, at­si­žvelg­da­mas į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, siū­lo pro­jek­tą at­mes­ti. Ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu at­mes­ti? Ačiū, at­mes­ta.

 

10.57 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2015(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3c klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2015. Pra­ne­šė­jas – taip pat R. Sin­ke­vi­čius, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­dai.

PIRMININKAS. Kas ga­lė­tų pa­skelb­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą? P. Čim­ba­ras. Prašom.

P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 7 – už, nie­kas ne­su­si­lai­kė ir nie­kas ne­bu­vo prieš.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­už­si­ra­šė.

Mo­ty­vai. Dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė. Gal ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

10.58 val.

Že­mės skly­pų per­lei­di­mo ir nuo­mos už­sie­nio vals­ty­bių di­plo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms ir kon­su­li­nėms įstai­goms tvar­kos bei są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. I-61 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu galios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1624(2), Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 9 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 311 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1625(2), Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1626(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4a klau­si­mas ir jo ly­di­mie­ji. Per­skai­ty­siu nu­me­rius: Nr. XIIIP-1624, Nr. XIIIP-1625 ir Nr. XIIIP-1626. Že­mės skly­pų per­lei­di­mo ir nuo­mos už­sie­nio vals­ty­bių diplo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms ir kon­su­li­nėms įstai­goms tvar­kos bei są­ly­gų įsta­ty­mo pri­pa­ži­nimo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji. Pra­ne­šė­jas – A. Gai­džiū­nas. J. Baub­lys. Pra­šom.

J. BAUBLYS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis šių me­tų ge­gu­žės 9 die­ną pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir pa­pil­do­mo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus pa­to­bu­lin­tam Že­mės skly­pų per­lei­di­mo ir nuo­mos už­sie­nio vals­ty­bių di­plo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms ir kon­su­li­nėms įstai­goms tvar­kos bei są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. I-61 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1624 ir ko­mi­te­to iš­va­doms, taip pat ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tiems ly­di­mie­siems įsta­ty­mo pro­jek­tams Nr. XIIIP-1625 ir Nr. XIIIP-1626. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: vien­bal­siai, t. y. už – 9, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta, to­dėl siū­lau pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­da – Sei­mo na­rys, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas J. Ber­na­to­nis.

J. BERNATONIS (LSDDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas ap­svars­tė vi­sus tris pro­jek­tus, pa­siū­lė tam tik­ras pa­tai­sas, į jas bu­vo at­si­žvelg­ta, ir vien­bal­siai pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti ne­už­si­ra­šė Sei­mo na­riai. Dėl mo­ty­vų taip pat. Ga­li­me pri­tar­ti šiems pro­jek­tams po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

11.01 val.

At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1817(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo 14 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1817. Pra­ne­šė­jas – V. Kam­ble­vi­čius, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas pri­ta­rė ini­cia­to­rių pa­teik­tam At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1817 ir ko­mi­te­to iš­va­doms, bal­sa­vo vien­bal­siai: už – 8, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­riai ne­už­si­ra­šė. Dėl mo­ty­vų taip pat ne­už­si­ra­šė Sei­mo na­riai. Gal ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

11.02 val.

Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straips­nių, ket­vir­to­jo ir penk­to­jo skir­snių pa­va­di­ni­mų pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papil­dy­mo 201 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1453(2), Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo Nr. VIII-1605 5, 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 71 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1454(2), Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XII-2507 pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1455(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6a klau­si­mas ir jo ly­di­mie­ji – pa­skai­ty­siu nu­me­rius: pro­jek­tas Nr. XIIIP-1453, pro­jek­tas Nr. XIIIP-1454 ir pro­jek­tas Nr. XIIIP-1455; tai yra Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­te­g­ra­ci­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių, ket­vir­to­jo ir penk­to­jo skir­snių pa­va­di­ni­mų pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 201 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, ap­svars­tęs pa­grin­di­nį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ly­di­muo­sius pro­jek­tus, ben­dru su­ta­ri­mu vi­siems trims pri­ta­rė su ko­mi­te­to pa­tai­sy­mais.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jus­tai Džiu­ge­li, iš kur no­rė­tu­mė­te kal­bė­ti? Jus­tai Džiu­ge­li, gal ga­lė­tu­mė­te grįž­ti į vie­tą? Jums bus įjung­tas mik­ro­fo­nas. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas.

J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė šį klau­si­mą ir vien­bal­siai pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Vi­siems trims?

J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip, vi­siems trims pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė du Sei­mo na­riai. Kvie­čiu A. Sy­są.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, il­gai ne­gai­šin­siu lai­ko. Kaip sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, dis­ku­si­jos bu­vo ko­mi­te­te, mes pri­ta­rė­me. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad, ko ge­ro, bu­vo rei­ka­lin­gi pa­tiks­li­ni­mai, nes tiems, kas su­si­dur­da­vo su ne­ga­lią tu­rin­čiais žmo­nė­mis, jų pa­slau­gų tei­ki­mu, ne vi­sa­dos vis­kas bu­vo aiš­ku. Džiau­giuo­si, kad da­bar mes į įsta­ty­mą su­ke­lia­me ir ne­įga­lu­mo ly­gį, dar­bin­gu­mo ly­gį, spe­cia­liuo­sius po­rei­kius, ir ki­tus da­ly­kus, tiks­liai api­brė­žia­me bū­tent įsta­ty­me, koks yra ne­įga­lu­mas, kaip jis trak­tuo­ja­mas: sun­kus, vi­du­ti­nis, spe­cia­lių­jų po­rei­kių rū­šis, spe­cia­lio­sios nuo­la­ti­nės slau­gos po­rei­kius ar­ba prie­žiū­ros ir pa­gal­bos.

Aš ma­nau, dir­ban­tiems tas pa­leng­vins, bet ma­no pa­grin­di­nis klau­si­mas, apie ku­rį aš no­riu kal­bė­ti, yra ant­ras įsta­ty­mas – ly­di­ma­sis, t. y. Trans­por­to leng­va­tų. Ką pa­ti­ria žmo­nės, ku­riems vals­ty­bė lyg ir pa­de­da gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, įsi­gy­jant leng­vą­jį au­to­mo­bi­lį, jį pri­tai­kant pa­gal sa­vo ne­ga­lią?

Vi­si, kas su­si­dū­rė su ši­ta pro­ble­ma, skun­džia­si, kad pa­pras­čiau­siai tų pi­ni­gų, ku­riuos ski­ria vals­ty­bė, ne­už­ten­ka net ma­ši­nai pa­ruoš­ti, kad ji bū­tų pri­tai­ky­ta… su ne­ga­lia. To­dėl la­bai no­rė­čiau kreip­tis ir į Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką, ku­ris dar čia yra, nes nuo sau­sio 1 die­nos bu­vo pa­di­din­tos kai ku­rios iš­mo­kos, su­si­ju­sios su ne­įga­lu­mu, su vals­ty­bės re­mia­mo­mis pa­ja­mo­mis. De­ja, ši­tos iš­mo­kos, ku­rios iš­mo­ka­mos gau­nant trans­por­to leng­va­tą, yra dar 2008 me­tų ly­gio. To­dėl gy­ve­ni­mas ver­čia su­ras­ti ga­li­my­bę ir rim­tai per­svars­ty­ti tuos dy­džius, ku­rie bu­vo ne­keis­ti nuo 2008 me­tų. Tarp jų ir trans­por­to leng­va­tų.

Pri­tar­da­mas, kad rei­kia da­ry­ti pa­tai­sas, ku­rias tei­kia Vy­riau­sy­bė, la­bai no­rė­čiau ti­kė­tis, kad Sei­mo dau­gu­ma, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ir Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas at­kreips dė­me­sį į tai, ko pra­šo žmo­nės, tu­rin­tys ne­ga­lią ir ga­lin­tys vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu kal­bė­ti R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę. At­si­sa­kė. Ačiū. Mo­ty­vai. Mo­ty­vai prieš – R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Įsta­ty­mas iš es­mės tur­būt rei­ka­lin­gas ir tam tik­rai pa­kei­ti­mai, ku­rie yra nu­ro­dy­ti aiš­ku­mo dė­lei, tiek spe­cia­lių­jų po­rei­kių nu­sta­ty­mo ter­mi­nai, tiek kom­pen­sa­ci­jų tvar­kos ir dy­džiai, tai yra vie­na. Bet ko­dėl aš esu skep­tiš­ka ši­to įsta­ty­mo ir tur­būt vi­sos sis­te­mos at­žvil­giu?

Kal­bant kon­kre­čiai apie įsta­ty­mą, man keis­ta, kad ne­bu­vo pa­kvies­tos ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos ak­ty­viau į tai įsi­trauk­ti ir kad jų nuo­mo­nė nė­ra iš­girs­ta. Ki­ta ver­tus, ap­skri­tai dėl vi­sos fi­lo­so­fi­jos. Lie­tu­va yra ra­ti­fi­ka­vu­si Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją ir ten siū­lo­mi spren­di­mai, kaip vi­suo­me­nė tu­ri in­teg­ruo­ti ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes į vi­suo­me­nę, yra kur kas ki­to­kie.

Šian­dien mes kal­ba­me iš es­mės apie pa­šal­pas ir kom­pen­sa­ci­jas. Mes ne­kal­ba­me apie tai, kad žmo­gui tie­siog tu­rė­tų bū­ti pri­ei­na­ma pa­gal­ba. Ati­duo­da­me 50 ar 100 eu­rų ne­ga­lią tu­rin­čiam žmo­gui, ma­ny­da­mi, kad tai iš­spręs jo pro­ble­mas. Iš tik­rų­jų, žiū­rint iš ver­ti­ni­mo po­zi­ci­jos, ap­skri­tai tur­būt tu­rė­tų bū­ti se­ka­ma ki­tų vals­ty­bių prak­ti­ka ir po­žiū­riu, kad žmo­gus tu­ri gau­ti jam tin­ka­mas pa­slau­gas, kad tos pa­slau­gos bū­tų pri­ei­na­mos, o ne kiek­vie­ną sy­kį po kaž­ko­kį la­še­lį pi­ni­gų. Taip, tai yra la­bai svar­bu, bet iš es­mės tai ne­spren­džia tų žmo­nių in­teg­ra­ci­jos klau­si­mo. Pri­žiū­rin­tys žmo­nės, ar­ti­mie­ji, gi­mi­nai­čiai yra pa­lik­ti tvar­ky­tis taip, kaip jiems iš­ei­na, ir iš tik­rų­jų vals­ty­bė čia jo­kios pa­gal­bos ne­tei­kia.

Man gai­la, kad mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis iš tik­rų­jų sto­ko­ja pro­ver­žio ši­to­je sri­ty­je, ga­lė­tų im­tis ini­cia­ty­vų, kad Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ja bū­tų įgy­ven­di­na­ma. Bet, de­ja, to kol kas nė­ra.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – Sei­mo na­rys J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Da­bar gir­dė­jau ko­le­gės iš­sa­ky­tą kri­ti­ką, iš tie­sų ji pa­grįs­ta, ta­čiau aš no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti, kad vis dėl­to pa­ga­liau su ši­tuo įsta­ty­mų pa­ke­tu at­si­ran­da są­vo­kos „ne­dar­bin­gas“ iš­brau­ki­mas. Tai la­bai svar­bu žmo­nėms, tu­rin­tiems ne­ga­lią, nes la­bai daž­nu at­ve­ju vien tik są­vo­ka „ne­dar­bin­gas“ už­ker­ta ke­lią žmo­nėms įsi­dar­bin­ti, ir tai yra dis­kri­mi­na­ci­ja. Aš džiau­giuo­si, kad bent jau ši­ta Vy­riau­sy­bė dėl ši­tos są­vo­kos spren­džia.

Ta­čiau, be abe­jo, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad vis dėl­to ne­įga­lie­siems ypač rei­kia pa­slau­gų, o ne pi­ni­gi­nių iš­mo­kų di­di­ni­mo la­bai sim­bo­liš­kai. Be abe­jo, tai nė­ra blo­gai, ta­čiau at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Lie­tu­vo­je kaip įma­no­ma grei­čiau tu­ri at­si­ras­ti as­me­ni­nio asis­ten­to reg­la­men­ta­vi­mas, kai žmo­nės gau­tų pa­slau­gas, kad jie ga­lė­tų vi­siš­kai in­teg­ruo­tis tiek mo­kyk­lo­je, tiek dar­bo rin­ko­je, tiek tu­rė­tų orų gy­ve­ni­mą se­nat­vė­je. Aš ma­nau, kad vi­si mes su­si­tel­kę drau­ge su So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis, taip pat Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­si­ja Sei­me šį dar­bą tu­ri­me pa­da­ry­ti kaip įma­noma grei­čiau, nes lai­kas tik­si. To­dėl bal­suo­ju šian­dien už, nes taip bent jau po tru­pu­tė­lį ju­da­me link Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, to­dėl kvie­čiu bal­suo­ti po svars­ty­mo ir pri­tar­ti trims įsta­ty­mų pro­jek­tams.

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 96, prieš – 1, su­si­lai­kė 4. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

11.11 val.

Pa­rei­gū­nų ir ka­rių vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-693 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-198(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Pa­rei­gū­nų ir ka­rių vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-693 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-198(2). Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys T. To­mi­li­nas. R. Ša­la­še­vi­čiū­tė, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, ap­svars­tęs pro­jek­tą, jam pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 9 – už, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti ne­už­si­ra­šė Sei­mo na­riai. Mo­ty­vai. Taip pat nė­ra. Ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 91, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 13 Sei­mo na­rių. Po svars­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-198 pri­tar­ta.

 

11.13 val.

Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-532 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-313(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-532 2 straip­snio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-313(2). Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys Z. Strei­kus, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­da.

Z. STREIKUS (LVŽSF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-532 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-313(2) ir nu­spren­dė pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

Už pri­ta­ri­mą pro­jek­tui su Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­siū­ly­mu bal­sa­vo 5 už, su­si­lai­kė 2. Pa­siū­ly­mas yra toks, kad ne, kaip bu­vo siū­lo­ma, 18 vie­toj 20 me­tų, bet 19 me­tų. Ar­gu­men­tai to­kie, kad Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėse yra la­bai di­de­lis gy­ven­to­jų skai­čiu­s. Ta­ry­bos na­rių įsi­pa­rei­go­ji­mai ben­druo­me­nei, su­si­ję su įsta­ty­mų funk­ci­jų vyk­dy­mu, pa­slau­gų tei­ki­mo vie­tos gy­ven­to­jams or­ga­ni­za­vi­mu, ir­gi yra di­de­li, rei­ka­lau­ja ne tik at­sa­kin­gu­mo, bet ir pa­pil­do­mų ži­nių, prak­ti­nės pa­tir­ties. Taip pat bu­vo at­si­žvelg­ta į mū­sų švie­ti­mo sis­te­mos ypa­ty­bes, nes 18 me­tų as­muo daž­nai dar mo­ko­si vy­res­nė­se mo­kyk­los kla­sė­se ir jo vi­sa­ver­tis da­ly­va­vi­mas sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dar­be ga­lė­tų bū­ti kom­pli­kuo­tas.

Ko­mi­te­tas nu­spren­dė pri­im­ti tar­pi­nį va­rian­tą, ne 18 ar 20, bet 19 me­tų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė Sei­mo na­rys E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai. Ten­ka pa­si­džiaug­ti, kad vis dėl­to da­ro­mas tam tik­ras žings­nis į prie­kį, nes klau­si­mas jau daug kar­tų bu­vo tei­kia­mas Sei­me ir vis ne­su­lauk­da­vo pri­ta­ri­mo, bet šios su­dė­ties ko­mi­te­tas ap­si­spren­dė, kad vis dėl­to bū­tų da­ro­mas žings­nis į prie­kį. No­riu pri­min­ti, kad tai yra įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­si­ra­šy­tas vi­sų frak­ci­jų na­rių. Gal­būt ir vi­so­se frak­ci­jo­se nė­ra su­ta­ri­mo, ta­čiau, kaip ir mi­nė­jau, tai yra vi­sų frak­ci­jų pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Aiš­ku, tur­būt rei­kė­tų įsi­klau­sy­ti į tuos nuo­gąs­ta­vi­mus, ku­riuos pa­tei­kia ko­mi­te­tas, kad gal­būt per jau­ni pa­klius į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas, ta­čiau tur­būt vi­si ga­vo­te ir mū­sų Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos In­for­ma­ci­jos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to Ty­ri­mų sky­riaus at­lik­tą ana­li­zę, ku­rią aš per­siun­čiau. Tur­būt Eu­ro­po­je nė­ra taip nuo­gąs­tau­ja­ma, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas kaž­kaip, ko­kiu nors bū­du už­sės la­bai jau­ni žmo­nės. No­riu pri­min­ti, kad vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, iš ty­ri­mo ma­ty­ti, kad be­veik vi­so­se – 25-io­se yra pri­im­ta, kad su pa­sy­via da­ly­va­vi­mo tei­se rin­ki­muo­se, t. y. ga­li­my­be kan­di­da­tuo­ti, da­ly­vau­ja 25-io­se ša­ly­se, o mes, Kip­ras ir Ru­mu­ni­ja… na, mū­sų 20, Kip­ro – 21 ir Ru­mu­ni­jos – 23.

Taip pat tur­būt esa­te su­si­pa­ži­nę ir su ki­ta ana­li­ze, tai yra Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos ana­li­zė, ku­ri bu­vo at­lik­ta iš­kart po rin­ki­mų, apie mū­sų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų su­dė­tį. No­riu pri­min­ti, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se di­dži­ą­ją da­lį ta­ry­bos na­rių su­da­ro as­me­nys nuo 55 iki 64 me­tų, taip pat vie­ną iš di­džiau­sių da­lių, 15 %, su­da­ro 65–74 me­tų as­me­nys, tuo tar­pu as­me­nys, ku­rie yra iki 24 me­tų, su­da­ro 0,4 %, iki 24 me­tų. Yra še­ši ta­ry­bų na­riai, iš­rink­ti per vi­są Lie­tu­vą, iki 24 me­tų ir jau­niau­sias iš jų – 23 me­tų.

Tai pa­nei­gia nuo­gąs­ta­vi­mą, kad jei­gu mes pra­dė­si­me leis­ti bū­ti ren­ka­miems nuo 18 me­tų, bū­ti­nai nuo 18 me­tų bus iš­ren­ka­ma. Da­bar lei­džia­ma nuo 20 me­tų, jau­niau­sias iš­rink­tas 23 me­tų. Lo­gi­ka pa­tvir­ti­na tai, kad vis dėl­to rin­ki­mai nė­ra toks pa­pras­tas me­cha­niz­mas, kad už­si­no­rė­jau, įsi­ra­šiau ir ta­pau ko­kiu nors ta­ry­bos na­riu ar­ba Sei­mo na­riu. Tu­ri su­bur­ti sa­vo rė­mė­jus, tu­rė­ti sa­vo so­cia­li­nę gru­pę, tu­rė­ti rė­mė­jus tik sa­vo so­cia­li­nė­je gru­pė­je tik­rai ne­pa­kan­ka. Tai nie­ko ne­reiš­kia, jei­gu už ta­ve vi­sa kla­sė, tar­kim, bal­suos ar­ba kad ir mo­kyk­la. Iš tik­rų­jų kar­te­lės yra kur kas aukš­tes­nės. Jei­gu žmo­gus no­ri pa­kliū­ti, tai jis tu­ri bū­ti vi­suo­me­nei, ben­druo­me­nei pa­kan­ka­mai ži­no­mas ir ak­ty­vus, nes ben­druo­me­nė ir vi­suo­me­nė taip pat gal­vo­ja, kad pa­ty­rę as­me­nys tu­rė­tų už­im­ti tam tik­ras at­sa­kin­gas vie­tas, gau­ti at­sa­kin­gas pa­rei­gas.

Kur čia aš ma­tau nau­dą? Kad dis­ku­si­jos apie po­li­ti­nę Lie­tu­vos są­ran­gą, ap­skri­tai apie po­li­ti­ką pra­si­dės kur kas jau­nes­nio am­žiaus, nes in­for­ma­ci­ja ge­riau­siai da­li­na­si ben­dra­am­žiai, tai yra jie dau­giau tarp sa­vęs dis­ku­tuo­ja. Jei­gu ten kils klau­si­mų apie pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas, apie tai, ko­dėl vie­na ar ki­ta kryp­tis ge­res­nė, pra­si­dės ana­li­za­vi­mas, pra­si­dės pa­si­rin­ki­mas ir to­kiu bū­du pra­si­dės įtrau­ki­mas as­me­nų į ap­skri­tai po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą, pa­si­ruo­ši­mas gal­būt pa­si­rink­ti ar­ba ne­pa­si­rink­ti po­li­ti­ko kryp­tį, ir gal­būt ta kar­te­lė ak­ty­vių žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų bū­ti ren­ka­mi nuo 30 me­tų, pa­si­slinks nuo 54 me­tų, 64 me­tų ar­ba 75 me­tų.

Aš tur­būt teik­siu siū­ly­mą ir ma­nau, kad bū­tų tei­sin­ga, kad Sei­mas ap­si­spręs­tų dėl to pa­si­rin­ki­mo, ar 18 me­tų, ar 19 me­tų, ir to­kiu bū­du bū­tų iš­spręs­tas gin­čas. Ma­ny­čiau, kad pa­kvie­siu ir ki­tus Sei­mo na­rius pa­si­ra­šy­ti pa­siū­ly­mą, ku­rį esu jau pa­ren­gęs. Gal­būt ki­ti taip pat re­gist­ruo­ti no­ri, bet ma­nau, kad tai tu­ri bū­ti kon­so­li­duo­tas pa­siū­ly­mas ir kad Sei­mas ap­si­spręs­tų, ar 18 me­tų, ar 19 me­tų. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­rį S. Gent­vi­lą.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ko­le­gos, kaip rei­kė­tų žvelg­ti į ši­tą klau­si­mą? Ar tai yra tik bran­dos su­vo­ki­mo klau­si­mas, ar yra pla­tes­nis klau­si­mas? Prieš ge­ras tris die­nas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras pa­tei­kė Gin­klų ir šaud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mą, ku­riuo lei­džia­ma 16-me­čiams ne­šio­tis pu­siau au­to­ma­ti­nius gin­klus gat­vė­se, jei­gu jie yra spor­to klu­buo­se. Tai mes jau­nuo­liams, ku­rie yra 16 me­tų, lei­džia­me ne­šio­tis au­to­ma­ti­nius gin­klus, kai yra ne vie­nas skan­da­lin­gas krau­pus įvy­kis, įvy­kęs Ame­ri­ko­je, apie ku­riuos mes tik bi­jo­me pra­bil­ti, kad ne­pil­na­me­čiai pas mus tą pa­tį ne­ty­čia gal­būt ga­lė­tų su­gal­vo­ti. Mes pa­si­ti­ki­me jais, anot vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro, 16-me­čiai jau ga­li tai da­ry­ti, nors ma­no iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė bu­vo vi­siš­kai ki­to­kia – tai per anks­ti da­ry­ti. Ta­čiau žvelg­da­mi į jau­nuo­lio ap­si­spren­di­mo tei­sę rink­tis at­ei­tį, rink­tis sa­vo sa­vi­val­do­je, kaip spręs­ti, kaip gy­ven­ti ir kaip kur­ti at­ei­tį, mes ma­no­me, ne, 18 dar nė­ra tin­ka­mas bran­dos am­žius. Apie ši­tą klau­si­mą, rin­ki­mų tei­sės, kan­di­da­ta­vi­mo tei­sės pa­anks­ti­ni­mą iki 18, ga­li­ma gal­vo­ti iš es­mės per bran­dos klau­si­mą – kuo anks­čiau jau­ni­mas įsi­jun­gia į vie­tos sa­vi­val­dą, tuo jis lo­ja­les­nis sa­vo re­gio­nui, tuo ma­žes­nė ti­ki­my­bė, kad jis iš­va­žiuos stu­di­juo­ti į ki­tą mies­tą, did­mies­tį, ir ne­grįš, nes pri­si­ri­ši­mas, kan­di­da­ta­vi­mas jau reiš­kia, kad da­ly­vau­ji po­li­ti­nė­je veik­lo­je, duo­di įža­dus, do­mie­si sa­vo re­gio­no, ra­jo­no veik­la. Tai yra la­bai stip­rus ak­cen­tas tam, kad jau­ni­mas da­ly­vau­tų ir pri­si­riš­tų prie to re­gio­no veik­los.

Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į Lie­tu­vos re­gio­nus, iš­sky­rus did­mies­čius, jie ma­siš­kai sens­ta. Yra dar vie­nas ak­cen­tas. Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­nis, 1997 me­tais vi­du­ti­nis ra­jo­no, mies­to sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rys bu­vo 46 me­tų, 2011 me­tų rin­ki­muo­se vi­du­ti­nis sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rys pa­se­no aš­tuo­ne­riais me­tais, t. y. vi­du­ti­nis am­žius jau bu­vo 54 me­tai, 2015 me­tais su­grį­žo­me iki 51 me­tų, šiek tiek at­jau­nė­jo­me. Jei­gu mes iš es­mės no­rė­tu­me jau­ni­mą pa­ska­tin­ti bū­ti re­gio­nuo­se, pri­si­dė­ti prie jų at­ei­ties, bū­ti ne­abe­jin­giems, rei­kia ieš­ko­ti vi­sų bū­dų, kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, įskai­tant ir tei­sės su­tei­ki­mą anks­čiau kan­di­da­tuo­ti į sa­vi­val­dos rin­ki­mus.

Ger­bia­mas Ed­mun­das va­kar per­siun­tė vi­siems jums ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių su­ves­ti­nę. Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me, tik trys ša­lys tu­ri aukš­tes­nį kan­di­da­ta­vi­mo cen­zą į sa­vi­val­dos re­gio­ni­nius rin­ki­mus ne­gu 18. Ne­ma­žai ša­lių, ypač Skan­di­na­vi­jos ša­lių, lei­džia net į par­la­men­tą kan­di­da­tuo­ti nuo 18 me­tų. Tad mū­sų tei­gi­nys… jūs, ger­bia­mas Ze­no­nai, pri­sta­ty­da­mas ko­mi­te­to iš­va­dą, kad 18-me­čiai ne­ga­lė­tų vi­siš­kai at­si­dė­ti da­ly­vau­ti sa­vi­val­dos veik­lo­je, – Va­ka­rų vals­ty­bė­se jie ga­li visavertiškai kan­di­da­tuo­ti ir da­ly­vau­ti par­la­men­tų veik­lo­je. Klau­si­mas čia re­to­ri­nis yra, ar no­ri­me re­a­liai pa­ska­tin­ti jau­ni­mo su­in­te­re­suo­tu­mą mū­sų re­gio­nų veik­la, ar to­liau sen­din­si­me, sen­si­me ir vi­du­ti­nis sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių am­žius kils. Aš ma­nau, tai yra la­bai ge­ras pa­siū­ly­mas, ku­riam rei­kia at­ver­ti ke­lią. Kom­pro­mi­są dėl 19 me­tų ga­li­me va­din­ti kom­pro­mi­su, bet jis vis tiek iš­kren­ta iš Eu­ro­pos kon­teks­to. Mes esa­me ma­žiau pa­si­ti­kin­tys mū­sų jau­ni­mo bran­da. Tik­rai Va­ka­rų Eu­ro­pa lei­džia jiems kan­di­da­tuo­ti net į na­cio­na­li­nius par­la­men­tus. Kvie­čiu grįž­ti prie 18 me­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ją už­baigs Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Gal tik po­rą da­ly­kų. Ma­nau, la­bai tei­sin­ga ini­cia­ty­va. Iš tie­sų, ma­tyt, na­tū­ra­lu, kad mes tu­rė­tu­me su­vie­no­din­ti pa­sy­vios ir ak­ty­vios bal­sa­vi­mo tei­sių am­žių, bū­tų tie­siog nuo­sek­lu. Jei­gu ga­li bal­suo­ti nuo 18-os, tu­rė­tu­mei vis dėl­to tu­rė­ti ga­li­my­bę ir kan­di­da­tuo­ti nuo 18-os. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra, ma­tyt, toks kom­pro­mi­si­nis, gal ne toks drą­sus, bet aš ma­nau, kad mes, vi­si spren­di­mų pri­ėmė­jai, jei­gu no­ri­me žiū­rė­ti į at­ei­tį, į prie­kį gal­būt am­bi­cin­giau, tu­rė­tu­me gal­vo­ti bū­tent apie ak­ty­vios ir pa­sy­vios bal­sa­vi­mo tei­sių kar­te­lės su­vie­no­di­ni­mą ir kan­di­da­ta­vi­mo ga­li­my­bių at­vė­ri­mą pla­tes­niam jau­nų žmo­nių ra­tui.

Da­bar ko­dėl tai svar­bu? Yra daug ty­ri­mų, po­li­ti­kos moks­li­nin­kai, ypač Jung­ti­nių Vals­ti­jų, yra įro­dę ir pri­ra­šę daug kny­gų apie tai, kad kuo anks­čiau tu pra­de­di do­mė­tis po­li­ti­ka, gal­būt ta­vo šei­ma, jei­gu po­li­tiš­kai ak­ty­vi, tuo la­biau tu bū­si lin­kęs do­mė­tis po­li­ti­ka ir to­les­nia­me sa­vo gy­ve­ni­me. Jei­gu mums pa­vyk­tų žmo­nes kuo anks­čiau su­do­min­ti po­li­ti­ka, su­teik­ti jiems ga­li­my­bę nau­do­tis po­li­ti­niais in­stru­men­tais ir pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, ti­kė­ti­na, kad ir vė­les­nia­me am­žiu­je, kai jie taps vy­res­ni, bus ak­ty­ves­ni.

Daug kas čia bi­jo, kad stai­ga sa­vi­val­dą už­plūs jau­ni­mas, ar jei­gu kal­bė­tu­me apie Sei­mą, tai už­plūs­tų stai­ga Sei­mą šim­tai ne­va ne­pa­ty­ru­sių žmo­nių. Aš to­kios bai­mės ne­tu­riu. Aš ma­nau, la­bai ge­rai, jei­gu bent ke­le­tas nau­jų, jau­nų žmo­nių, švie­žio krau­jo įsi­lie­tų į mū­sų po­li­ti­ką.

Ir pas­ku­ti­nė to­kia ra­di­ka­les­nė idė­ja, ku­ri Lie­tu­vo­je, ži­no­ma, nu­skam­bės ra­di­ka­liai, bet nė­ra ji vi­sai ra­di­ka­li Es­ti­jo­je, nė­ra vi­sai ra­di­ka­li Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je ir kai ku­rio­se ki­to­se vals­ty­bė­se – sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se bal­suo­ti ga­li ir še­šio­lik­me­čiai. Mo­ty­vas yra tas, kad daug jau­nų žmo­nių iš ma­žes­nių mies­te­lių va­žiuo­ja į di­de­lius, iš­si­re­gist­ruo­ja ir nė­ra kam pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bės už tą jau­ni­mui at­sto­va­vi­mą ir jau­ni­mo bal­są.

Aš su­pran­tu, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas yra tik vie­na da­le­lė, jis siū­lo leis­ti ga­li­my­bę kan­di­da­tuo­ti sa­vi­val­do­je de­vy­nio­lik­me­čiams. Bet ap­skri­tai, man at­ro­do, mums lai­kas per­žiū­rė­ti mū­sų po­žiū­rį į jau­ni­mo da­ly­va­vi­mą po­li­ti­ko­je, į jau­ni­mo ga­li­my­bes bal­suo­ti, kan­di­da­tuo­ti, pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo mies­tą, už sa­vo mies­te­lį, už sa­vo ben­druo­me­nę ir pa­ga­liau – už sa­vo vals­ty­bę. Pa­si­ti­kė­ki­me jau­nais žmo­nė­mis, pa­lai­ky­ki­me ir šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. Nuo­mo­nė už – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš taip pat pa­lai­kau šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mums svar­bu ne tik ma­žin­ti ri­bas jau­ni­mo, ku­ris no­ri da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je, bet, kaip ir mi­nė­jo ko­le­gos, ska­tin­ti pi­lie­tiš­ku­mą ir pa­ska­tin­ti juos da­ly­vau­ti. Tam, man at­ro­do, la­bai la­bai svar­bu yra ke­li da­ly­kai. Aš pats bu­vau ta­ry­bos na­riu ir, man at­ro­do, tai yra la­bai pra­smin­gas ir įdo­mus dar­bas. Ma­žai jau­ni­mo ži­no apie to­kias ga­li­my­bes ir apie to­kį dar­bą ir, man at­ro­do, la­bai svar­bu in­for­muo­ti jau­ni­mą apie to­kias ga­li­my­bes.

Ant­ras da­ly­kas. Tu­ri­me kal­bė­ti apie tai, kad jau­ni­mas tu­rė­tų bū­ti pats la­biau pi­lie­tiš­kas. Dėl to, man at­ro­do, rei­kia rem­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, jau­ni­mo po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Aš su­pran­tu, kad po­li­ti­ka, daž­nai gal­vo­ja­ma, yra kaip blo­gis, bet man at­ro­do, kad jei­gu mes kal­bė­tu­me apie po­li­ti­nes jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, tai jos tik­rai da­ro di­de­lį ir la­bai svar­bų dar­bą ir tu­rė­tu­me jas pa­rem­ti. Taip pat kal­bė­ti apie po­li­tiš­ku­mo pa­mo­kas, po­li­tiš­ku­mo ir pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­kas mo­kyk­lo­je – kuo anks­čiau pra­dė­si­me rū­pin­tis, kuo anks­čiau in­for­muo­si­me apie ga­limy­bes ir pras­mę to­kios veik­los, tuo dau­giau bus jau­nų žmo­nių, ku­rie no­rės tuo už­si­im­ti. Ži­no­ma, tu­ri­me ma­žin­ti ri­bas no­rin­tiems ei­ti ir da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je, už­si­im­ti ak­ty­via po­li­ti­ne pa­rei­ga ir tei­se. Šis spren­di­mas yra svar­bus ir jis yra rei­ka­lin­gas. Vis dėl­to rei­kė­tų ne­su­sto­ti prie 19 me­tų ir grįž­ti prie 18 me­tų ri­bos.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų pro­jek­tas, ma­no ma­ny­mu, šiuo­lai­kiš­kas ir svar­bus. Tu­riu ome­ny pir­mi­nį va­rian­tą dėl lei­di­mo ne tik bal­suo­ti nuo 18 me­tų, bet ir kan­di­da­tuo­ti jau­nuo­liams į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą. Ką tai duo­tų? Tai duo­tų jau tiems žmo­nėms ak­ty­viai da­ly­vau­ti vie­tos ben­druo­me­nė­je, pri­imant svar­bius klau­si­mus, pri­ri­ši­mas prie tos… rū­pi­ni­ma­sis sa­vi­val­dos klau­si­mais. Ko­mi­te­tas… Ko­dėl aš kal­bu prieš? Ne­pri­ta­riu ko­mi­te­to iš­va­dai, nes jis pa­sa­kė, kad rei­kia ne nuo 18, o nuo 19, ne­va dar dau­ge­lis ne­bai­gę vi­du­ri­nės mo­kyk­los, gim­na­zi­jos, to­dėl ne­ga­lės bū­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riu be­si­mo­ky­da­mas.

Mes tu­ri­me ne­ma­žai pa­vyz­džių, kai stu­den­tai, pa­vyz­džiui, M. Sin­ke­vi­čius ta­po Jo­na­vos vi­ce­me­ru dar bū­da­mas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tu. Mes ma­to­me, jei­gu jau svar­bes­nes pa­rei­gas ga­li už­im­ti ir po to už­au­ga to­kie po­li­ti­niai ly­de­riai, tai ko­dėl ne­no­ri­me pa­ska­tin­ti ne tik bal­suo­ti nuo 18-os, bet ir tap­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riais?

To­dėl aš kal­bu prieš pa­lai­ky­da­mas pir­mi­nį pro­jek­tą. Vis dėl­to ap­si­spręs­ki­me, ko­le­gos, ir leis­ki­me da­ly­vau­ti ne tik rin­ki­muo­se, bet ir kan­di­da­tuo­ti nuo 2018 me­tų.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Kvie­čiu bal­suo­jant nu­spręs­ti po svars­ty­mo dėl šio pro­jek­to.

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 78, prieš – 1, su­si­lai­kė 22. Po svars­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

11.31 val.

Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-532 39 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-2750(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo 39 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-2750(2). Pra­ne­šė­ja – V. Krav­čio­nok, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas siū­lo pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-2750(2) ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė kal­bė­ti Sei­mo na­rė R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, la­bai trum­pai pri­min­siu, ką anų ka­den­ci­jų Sei­mas pa­sie­kė, kad vis dėl­to at­si­ra­do nuo­sta­ta 39 straips­nio, rin­ki­mų už­sta­tas, kad tai­ko­mas vie­nas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis iš vi­so są­ra­šui. At­si­ra­do nuo­sta­ta, kad jei­gu par­ti­jos ar rin­ki­mų ko­mi­te­tas į ke­lia­mą są­ra­šą įra­šo kan­di­da­tus, ku­rių pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­mos su ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis, mes la­bai at­sa­kin­gai pa­sa­kė­me, kad ne­va­lia ap­gau­di­nė­ti rin­kė­jų. Ta­čiau to­kių nor­mų, de­ja, iš­gy­ven­din­ti ne­pa­vy­ko ir pa­siū­lė­me, kad tai bū­tų… Iš pra­džių bu­vo pri­im­tas spren­di­mas, kad vie­nas, o pas­kui – du vi­du­ti­niai dar­bo už­mo­kes­čiai ir jie ne­grą­ži­na­mi, lie­ka ne­su­mo­kė­ti at­gal par­ti­jai, ne­grą­žin­ti, jei­gu ta­ry­bos na­rys, iš­rink­tas ta­ry­bos na­rys, as­muo, tų pa­rei­gų at­si­sa­ko.

Ką ro­do sta­tis­ti­ka? 23–25 % iš­rink­tų ta­ry­bos na­rių at­si­sa­ko pa­rei­gų. Kas įra­šo­mi į są­ra­šą? Įra­šo­mi se­niū­nai, įra­šo­mi sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos įmo­nių va­do­vai, ku­rių pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­mos su to­mis pa­rei­go­mis. To­dėl ir yra šis siū­ly­mas, ku­ris bu­vo už­re­gist­ruo­tas dar 2015 me­tais. Te­gul me­las kai­nuo­ja bran­giau. Bu­vo pa­siū­ly­ta de­šimt. Ko­mi­te­tas ma­no, kad gal­būt už­tek­tų pen­kių vi­du­ti­nių mė­ne­sio dar­bo už­mo­kes­čių.

Iš prin­ci­po, ma­nau, svar­bu, kad mes siek­tu­me, kad žmo­nės dau­giau jaus­tų at­sa­ko­my­bę už sa­vo įra­šy­mą, kad di­des­nę at­sa­ko­my­bę jaus­tų ir par­ti­jos, ku­rios siū­lo įra­šy­ti as­me­nis, ku­rių pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­mos.

Dar at­kreip­siu dė­me­sį, kad la­bai daž­nai vie­nuo­se rin­ki­muo­se at­si­sa­ko iš­rink­to ta­ry­bos na­rio man­da­to, tie pa­tys as­me­nys vėl nuo­lat įra­šo­mi į ki­tą są­ra­šą, nes tai po­pu­lia­ru par­ti­jai. Tai gal­būt vie­ną kar­tą mes, pri­si­im­da­mi ir at­sa­ko­my­bę, šį už­sta­tą pa­di­din­ki­me. To­dėl siū­lau, kad jis bū­tų di­di­na­mas. O pen­ki ar de­šimt – mū­sų va­lia ap­si­spręs­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti kvie­čiu Sei­mo na­rį J. Sa­ba­taus­ką.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ry­žau­si kal­bė­ti čia šiek tiek ki­taip, ne­gu ma­no ger­bia­mo­ji ko­le­gė R. Baš­kie­nė. Įsi­vaiz­duo­ki­me si­tu­a­ci­ją, kad štai žmo­gus tu­ri di­džiu­lę pa­tir­tį, pui­kus va­dy­bi­nin­kas ir ta­po įmo­nės va­do­vu, bet bė­da yra to­kia, kad ta įmo­nė yra sa­vi­val­dy­bės pa­val­du­mo įmo­nė. Jis pri­bren­do gal­būt tap­ti ir me­ru ar gal vi­ce­me­ru, jei­gu ne­pa­vyks bū­ti me­ru, jis bū­tų pui­kus me­ras, ta­čiau iš kar­to to­kiems as­me­nims mes de­da­me apy­nas­rį ir sa­ko­me: ne, bran­gu­sis, tau duo­da­me 10 VMDU už­sta­tą. Ko­mi­te­tas pri­ėmė ki­to­kį spren­di­mą – 5 VMDU už­sta­tas. Va­di­na­si, mes at­stu­mia­me tuos žmo­nes, ku­rie iš tik­rų­jų ga­lė­tų bū­ti pui­kūs me­rai, pui­kūs vi­ce­me­rai ar sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai, bet jiems kai­nuo­ja žy­miai bran­giau. Aš su­pras­čiau, jei­gu tai bū­tų koks nors mo­kes­tis per pa­ja­mų mo­kes­čio pro­gre­sy­vu­mą – gau­ni di­des­nes pa­ja­mas, mo­kėk di­des­nį mo­kes­tį, bet ne, čia taip siū­lo­ma, kad iš es­mės at­bai­do nuo kan­di­da­ta­vi­mo. To­dėl aš ir mū­sų frak­ci­ja tik­rai ne­pri­ta­ria, kad tuos žmo­nes, ku­riuos mes ga­li­me ma­ty­ti kaip pui­kius po­li­ti­nius ly­de­rius, ku­rie ga­lė­tų tą sa­vi­val­dy­bės ben­druo­me­nę ves­ti pas­kui sa­ve, ku­rie ga­lė­tų at­gai­vin­ti, tie­siog pa­kel­ti tą sa­vo sa­vi­val­dy­bę, o ne iš­ti­sai ve­ge­tuo­tų tie, ku­rie gal­būt nie­ko dau­giau ne­su­ge­ba… To­dėl ma­ny­čiau, kad tik­rai to­kiam su­griež­ti­ni­mui ne­rei­kia pri­tar­ti, nes ir šian­dien jau yra dvie­jų vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių dar­bo už­mo­kes­čių dy­džio už­sta­tas as­me­niui, ku­rio pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­mos, o to­kių ne­su­de­ri­na­mų yra la­bai daug.

Iš­ei­na taip, kad jei­gu tu tu­ri ko­kią nors sėk­mės for­mu­lę ir ta­pai sa­vi­val­dy­bės įmo­nės ar­ba įstai­gos va­do­vu ar už­imi ko­kias nors ki­tas pa­rei­gas, ku­rios su­si­ju­sios, tu jau nie­kaip nie­ka­da ne­pa­kliū­si. Iš­ei­na taip, kad mes, po­li­ti­kai, juos at­stu­mia­me ir ne­lei­džia­me da­ly­vau­ti vie­tos sa­vi­val­do­je.

PIRMININKAS. Kvie­čiu V. Krav­čio­nok į tri­bū­ną. Svars­ty­si­me pa­siū­ly­mus. Yra gau­tas Sei­mo na­rės R. Baš­kie­nės pa­siū­ly­mas. Pra­šom pri­sta­ty­ti.

V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Čia dėl 39 straips­nio 3…

PIRMININKAS. Ne, ne. R. Baš­kie­nė pri­sta­tys sa­vo pa­siū­ly­mą.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tie­sų aš tuoj, mi­nu­tė­lę, at­si­ver­čiu. La­bai ačiū. Aš čia su­tin­ku su ko­mi­te­to po­zi­ci­ja. Dė­ko­ju, at­si­i­mu.

PIRMININKAS. R. Baš­kie­nė at­si­ė­mė sa­vo pa­siū­ly­mą, nes ko­mi­te­to nuo­mo­nė bu­vo ne­pri­tar­ti.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, nors J. Sa­ba­taus­kas čia taip ban­dė grau­den­ti, kad Ri­mos pro­jek­tas la­bai jau ap­sun­ki­na kan­di­da­ta­vi­mą vi­siems kom­pe­ten­tin­giems sa­vi­val­dy­bių va­do­vams, se­niū­nams ir t. t., bet vis dėl­to mes ma­ty­ki­me tą reiš­ki­nį re­a­lis­tiš­kai. Vis dėl­to dau­ge­liu at­ve­jų to­kie as­me­nys įra­šo­mi ži­nant, kad jie neis į ta­ry­bos na­rius tam, kad pa­trauk­tų dirb­ti­nai tam tik­rą rin­kė­jų da­lį. Tam tik­ri bar­je­rai nuo to­kios rin­kė­jų ap­ga­vys­tės tu­ri bū­ti. Ne­ma­nau, kad R. Baš­kie­nės pro­jek­te tie bar­je­rai yra per di­de­li. Juk žmo­gui šiaip ne­už­drau­džia­ma kan­di­da­tuo­ti, yra tik di­des­nis už­sta­tas. Jei­gu jis vis dėl­to tam­pa ta­ry­bos na­riu, tam­pa, sa­ky­kim, ar vi­ce­me­ru, ar me­ru, tai už­sta­tas yra grą­ži­na­mas, vis­kas ge­rai. Už­sta­tą pra­ran­da tik­tai jei­gu iš­ren­ka­mas į ta­ry­bą ir at­si­sa­ko tos ga­li­my­bės. Tai kaip tik yra tas at­ve­jis, kai rin­kė­jai bu­vo ap­gau­di­nė­ja­mi. Už ap­gau­di­nė­ji­mą tam tik­ra fi­nan­si­nė at­sa­ko­my­bė, vi­siš­kai lo­giš­ka, kad tu­ri bū­ti.

Aš ma­nau, kad tik­rai tu­ri­me pri­ėmę šį pro­jek­tą siek­ti di­des­nio są­ži­nin­gu­mo rin­ki­muo­se, kad bū­tų tik­ri kan­di­da­tai są­ra­šuo­se. O re­a­liai są­ra­še ga­li bū­ti tik du as­me­nys, ku­rie ga­li tai­ky­ti į me­ro ir vi­ce­me­ro pa­rei­gas, to­kie, ku­rie už­ima ko­kias nors ne­su­de­ri­na­mas pa­rei­gas. O vi­si ki­ti juk su­ra­šo­mi dau­giau dėl są­ra­šo pa­puo­ši­mo, bū­ki­me re­a­lis­tai!

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Ne­ži­nau, kaip ten yra su­da­ri­nė­ja­mi są­ra­šai ki­to­se par­ti­jo­se, bet man at­ro­do, kad yra la­bai svar­bu skir­ti vi­są ener­gi­ją tam, kad kuo dau­giau žmo­nių ga­lė­tų įsi­trauk­ti į sa­vi­val­dą, kad tu­rė­tų ga­li­my­bę kan­di­da­tuo­ti, kad mes plės­tu­me at­sto­va­vi­mą ir ga­li­my­bes da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je. Da­bar mes ski­ria­me ener­gi­ją štai to­kiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ris pa­di­di­na tie­siog ri­bą. Juk ta ri­ba ir kar­te­lė yra, yra da­bar štai dvie­jų VMDU dy­džio už­sta­tas. Mes no­ri­me jį pa­di­din­ti. Aš siū­lau bal­suo­ti prieš ar­ba su­si­lai­ky­ti, nes man at­ro­do, kad mes tu­rė­tu­me dau­giau ener­gi­jos skir­ti tam, kad dau­giau žmo­nių ga­lė­tų da­ly­vau­ti ir są­ra­šuo­se, ir pa­čio­je po­li­ti­ko­je, vė­liau iš­rink­ti, bet ne kaip ap­ri­bo­ti ir už­kar­dy­ti tas ga­li­my­bes da­ly­vau­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Kvie­čiu bal­suo­ti po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: už – 69, prieš – 2, su­si­lai­kė 29. Po svars­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-2750 pri­tar­ta.

 

11.43 val.

Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 straips­nių, 1 ir 3 prie­dų pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436, 437 straips­niais ir sep­tin­tuo­ju3 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1896(2)ES, Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 701, 72, 73, 74, 751 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir 651, 66, 68, 681 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1897(2), Cen­tri­nių kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 22, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 48, 50 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įstatymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1898(2), Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo Nr. X-1024 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1899(2), Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 53 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu galios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1900(2), Ko­lek­ty­vi­nio in­ves­ta­vi­mo sub­jek­tų įsta­ty­mo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 141, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 112 straips­niu ir 27, 162, 1631, 174 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1901(2), Papil­do­mo sa­va­no­riš­ko pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straips­niais ir prie­du ir 15, 16, 17 ir 60 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1902(2), Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1903(2), Profe­si­nių pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straips­nių pakei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 521 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1904(2), Varto­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straips­nių pakeiti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 212, 281, 282, 331, 332 straips­niais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1905(2), Elek­tro­ni­nių pi­ni­gų ir elek­tro­ni­nių pi­ni­gų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XI-1868 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 28, 31 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1906(2), Mo­kė­ji­mų įsta­ty­mo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 621 straips­niu ir 68, 69, 70 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1907(2), Mokė­ji­mo įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 22, 25 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1908(2), Drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 311 straips­niu ir 202, 203 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1909(2), In­for­muo­tie­siems in­ves­tuo­to­jams skir­tų kolektyvi­nio in­ves­ta­vi­mo sub­jek­tų įsta­ty­mo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 131 straips­niu, prie­du ir 50, 56 straips­nių pripa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1910(2), Pro­fe­sio­na­lie­siems inves­tuo­to­jams skir­tų ko­lek­ty­vi­nio in­ves­ta­vi­mo sub­jek­tų val­dy­mo įmo­nių įsta­ty­mo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 51, 58 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1911(2), Kre­di­to uni­jų įstaty­mo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 56, 58 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1912(2), Va­liu­tos kei­tyk­los ope­ra­to­rių įsta­ty­mo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straips­nių pakei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 131 straips­niu ir 17, 20 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1913(2), Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 120 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo nete­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1914(2), Su­telk­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 101 straips­niu ir 25, 26 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1915(2), Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 361 straips­niu ir 54, 55 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1916(2), Fi­nan­si­nio už­tik­ri­ni­mo su­si­ta­ri­mų įsta­ty­mo Nr. IX-2127 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1917(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 200, 201, 202, 203 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios ir 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1918(2), In­dė­lių ir įsi­pa­rei­go­ji­mų in­ves­tuo­to­jams drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-975 33 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1919(2), Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo Nr. I-1508 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1920(2), Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1973 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1921(2), Nacio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1922(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10a klau­si­mas – Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­dų pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo kai ku­riais straips­niais ir sep­tin­tuo­ju3 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1896 su ly­di­mai­siais iki pro­jek­to Nr. XIIIP-1922.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Vi­sus?

PIRMININKAS. Vi­sus. Pri­sta­to V. Ąžuo­las, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rys.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tei­kiu jums Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mą, 27 įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­ris taip pat nu­ė­jo la­bai il­gą de­ri­ni­mo ke­lią su vi­sais rin­kos da­ly­viais, į pa­sta­bas bu­vo at­si­žvelg­ta. Ži­no­ma, be­lie­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad šie įsta­ty­mai ket­ve­rius me­tus bu­vo kaž­kur stal­čiuo­se ir dėl to rin­kos da­ly­viai pa­ty­rė daug ža­los. Šiuo me­tu kai ku­rie net­gi teis­muo­se yra dėl ne­są­ži­nin­gų veiks­mų ir ki­tų da­ly­kų, kas pa­ty­rė fi­nan­si­nę ža­lą. Įsta­ty­mų pro­jek­tai api­brė­žia ban­kų bau­dų di­di­ni­mą, se­na­ties ter­mi­nų il­gi­ni­mą, da­ly­va­vi­mą svars­ty­mo da­ly­kuo­se.

Ko­mi­te­tas dėl vi­sų 27 pro­jek­tų pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lau pri­tar­ti įsta­ty­mų pro­jektams.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl ly­di­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1918 kvie­čiu Sei­mo na­rę I. Šiau­lie­nę. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­da.

I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, at­si­pra­šau, ne­tu­riu pa­ė­mu­si, bet la­bai ne­blo­gai pri­si­me­nu. Dėl ši­tos di­rek­ty­vos. Ko­mi­te­tas ją ap­svars­tė ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė di­rek­ty­vą įtvir­tin­ti į mū­sų tei­sė­sau­gą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je ne­už­si­ra­šė Sei­mo na­rių. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Mo­ty­vai. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas.

 M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Bu­vau vie­nas iš šio įsta­ty­mo pro­jek­to iš­va­dų ren­gė­jų. Iš tik­rų­jų ga­liu pa­liu­dy­ti, kad dis­ku­si­jos vyks­ta jau ne vie­ne­rius me­tus, atrodo, pats pro­jek­tas at­ke­lia­vo dar 2014 me­tais. Jis tik­rai yra iš­dis­ku­tuo­tas, pa­kan­ka­mai svar­bus ir, man at­ro­do, pa­gal tai, kaip vy­ko pas­ku­ti­nė­je sta­di­jo­je dis­ku­si­jos, gal­būt ga­lė­tu­me svars­ty­ti ir pri­ėmi­mą sku­bos tvar­ka. Pir­mi­nin­ke, čia jū­sų kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas, bet at­kreip­čiau dė­me­sį, kad klau­si­mas tik­rai bu­vo iš­dis­ku­tuo­tas, at­ro­dė, kad daug prieš­ta­ra­vi­mų ar net iš vi­so prieš­ta­ra­vi­mų iš rin­kos da­ly­vių ne­bu­vo. Ke­li da­ly­kai, ką šis įsta­ty­mo pro­jek­tas da­ro, tai su­vie­no­di­na fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų prie­žiū­rą. Ban­kai vi­są lai­ką iki šiol bu­vo pri­žiū­ri­mi griež­čiau, bau­dos griež­tes­nės, se­na­ties ter­mi­nai il­ges­ni, rei­ka­la­vi­mai bu­vo griež­tes­ni. Drau­di­mo ben­dro­vės, kre­di­tų ins­ti­tu­ci­jos, kre­di­tų uni­jos bu­vo pri­žiū­ri­mos šiek tiek minkš­čiau. Da­bar yra il­gi­na­mi se­na­ties ter­mi­nai iki tre­jų ir pen­ke­rių me­tų, nu­ma­to­mi mak­si­ma­lūs bau­dų dy­džiai iki 5 % gru­pės apy­var­tos, nu­sta­to­mos ga­na griež­tos bau­dos fi­zi­niams as­me­nims – iki 350 tūkst. eu­rų bau­dos už reikš­min­gus pa­žei­di­mus. Taip pat įsta­ty­me įra­šo­mas griež­tas ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos api­brė­ži­mas, ku­ris bū­tų tai­ko­mas vi­soms fi­nan­si­nėms ins­ti­tu­ci­joms. Tai­gi, jei­gu anks­čiau Lie­tu­vos ban­kas tu­rė­jo bo­ta­gė­lį, kal­bė­da­mas su fi­nan­si­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, šian­dien, ga­li­ma sa­ky­ti, jis tu­ri ly­gia­vamz­dį šau­tu­vą. Svar­bu, kad jis nau­do­tų jį at­sa­kin­gai, bet ma­no gi­liu įsi­ti­kini­mu, to­kia prie­žiū­ros prie­mo­nė rei­ka­lin­ga, nes fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos tu­ri sis­te­mi­nę įta­ką mū­sų vi­sų gy­ve­ni­mui. To­dėl, man at­ro­do, be ga­lo svar­bu šį įsta­ty­mą pri­im­ti tam, kad jis įsi­ga­lio­tų kuo grei­čiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kaip siū­lė Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas, kvie­čiu pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me? Ge­rai. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo dėl vi­sų pro­jek­tų – nuo pro­jek­to Nr. XIIIP-1896 iki pro­jek­to Nr. XIIIP-1922.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 95, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mų pro­jek­tams nuo Nr. XIIIP-1896 iki Nr. XIIIP-1922 po svars­ty­mo pri­tar­ta.

R. Kar­baus­kis dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). At­si­pra­šau, aš su­kly­dau bal­suo­da­mas. Yra prieš, o aš bal­sa­vau už. No­rė­čiau bal­suo­ti už. Su­pai­nio­jau.

PIRMININKAS. Į pro­to­ko­lą – R. Kar­baus­kis bal­sa­vo už.

 

11.49 val.

At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4758(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4758. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys P. Ne­vu­lis, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas.

P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ko­mi­te­to iš­va­da: pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 8, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, man yra te­kę gy­ven­ti Da­ni­jo­je. Be ga­lo mėgs­tu sli­di­nė­ti, bet Da­ni­ja išsiskiria tuo, kad žie­mą ten be­veik nė­ra snie­go. Ve­nas aukš­čiau­sių Da­ni­jos kal­nų yra vos 170 met­rų ir net ten, Šiau­ri­nė­je Da­ni­jo­je, ne­at­si­ran­da snie­go, nes aukš­čiai ma­ži, ne­la­bai įma­no­ma sli­di­nė­ti. Ta­čiau šį ru­de­nį Da­ni­jo­je at­si­ras vie­nas kal­nas, ku­riuo bus ga­li­ma sli­di­nė­ti ir žie­mą, ir va­sa­rą, kal­bu apie Ko­pen­ha­go­je sta­to­mą at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nę, o ji sto­vės (…) nuo mi­li­jar­di­nės ver­tės „Ma­ersk Mol­ler“ do­nuo­tų ope­ros rū­mų, sto­vės pus­an­tro ki­lo­met­ro nuo un­di­nė­lės skulp­tū­ros ir bus tie­siai ma­to­ma per tą pa­čią per­spek­ty­vą – nuo kran­to fo­to­gra­fuo­jant un­di­nė­lę bus ma­ty­ti pats pa­sta­tas. At­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nė bus ypa­tin­ga tuo, kad ant jos sto­go bus įreng­ta sli­di­nė­ji­mo tra­sa. Pa­sta­tas bus 70 me­tų aukš­čio ir bus įsak­mus, ir įsta­bus tuo, kad taps tur­būt vie­nu la­biau­siai at­rak­ty­viau­sių Da­ni­jos lan­ko­mų ob­jek­tų ir kar­tu žie­mos ku­ror­tas, ku­ris veiks ir va­sa­rą, nes per­tek­li­nė ši­lu­mą bus pa­nau­do­ja­ma sli­di­nė­ji­mo tra­sai įreng­ti.

Ki­tas pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti Vie­na, kur dar 1971 me­tais du ki­lo­met­rai nuo UNESCO pa­vel­do pri­pa­žin­to vie­no se­na­mies­čio pa­sta­ty­ta „Spit­te­lau“ at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nė. Ten jau prieš 47 me­tus pra­dė­tos de­gin­ti at­lie­kos pa­gal tuos eko­lo­gi­nius stan­dar­tus, ku­rie bu­vo pri­ei­nami ta­da.

Mes šiuo at­ve­ju šian­dien kal­ba­me apie at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nių už­drau­di­mą ne ki­lo­met­rą, ne pus­an­tro ki­lo­met­ro ar tris ki­lo­met­rus nuo pa­sau­li­nio pa­vel­do ob­jek­tų, bet 20 ki­lo­met­rų nuo gy­ve­na­mų­jų te­ri­to­ri­jų. Ši vi­sa dis­ku­si­ja yra šiek tiek ši­zo­fre­niška, nes pats prem­je­ras, ru­de­nį bal­suo­da­mas už šį įsta­ty­mą, bal­sa­vo už kar­tu su val­dan­či­ą­ja frak­ci­ja, mū­sų bu­vo, ro­dos, tik trys, ku­rie bal­sa­vo prieš. Pus­me­čiui pra­ėjus, pa­pra­šius Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, pats prem­je­ras ir Vy­riau­sy­bė pa­sa­kė: ne, ne, pats įsta­ty­mas blo­gas. Šian­dien prem­je­ras vėl vie­šai per Vy­riau­sy­bės va­lan­das at­si­žeg­no­jo nuo ši­to įsta­ty­mo, ši­tų at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nių, va­din­da­mas jas ko­rup­ci­nė­mis ir ki­taip.

Man at­ro­do, Vy­riau­sy­bė yra pa­si­me­tu­si, ypač val­dan­tie­ji vals­tie­čiai, nes jie siū­lo vis­ką, kas, at­ro­do, suž­lug­dy­tų pro­jek­tus, nors jų Vy­riau­sy­bė tei­kia iš­va­dą, kad vis dėl­to šis įsta­ty­mo pro­jek­tas tu­rė­tų bū­ti at­mes­tas, ir pro­jek­tai bū­tų vyk­do­mi. Aš pa­mi­nė­siu tik ke­le­tą jū­sų val­dančių­jų ini­cia­ty­vų, tai yra: at­lie­kų im­por­to už­drau­di­mas, at­lie­kų de­gi­ni­mo ri­bo­ji­mas iki 500 tūkst. to­nų per me­tus, 20 ki­lo­met­rų at­stu­mas nuo jė­gai­nių įtvir­ti­ni­mo. Tai yra vos ke­le­tas ini­cia­ty­vų, ku­rios jau sklei­džia blo­gą ži­nią pa­čiam pro­jek­tui, ban­kams, ku­rie sko­li­na ir pro­jek­tuo­to­jams, ku­rie ne­aiš­ku, ar ga­mins.

Pri­min­siu, ką mums Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te var­di­no ap­lin­kos ir fi­nan­sų mi­nist­rai ryž­tin­gai sa­ky­da­mi, kad pro­jek­tas bus tę­sia­mas ir mes nenu­si­grę­ši­me nuo jo. Skai­čius bu­vo ir prem­je­ro įvar­din­tas – 160 mln. eu­rų ne­iš­ven­gia­mų nuos­to­lių, ne­skai­čiuo­jant pa­pil­do­mo pel­no, ku­rį už­dirb­tų įmo­nės, ku­rios sta­ty­tų. Vi­sa tai ga­lė­tu­me pa­kreip­ti ki­ta lin­kme – mil­ži­niš­kai pa­ska­tin­ti žie­di­nę eko­no­mi­ką, rū­šia­vi­mą ir ki­tas ini­cia­ty­vas, ir iš es­mės pa­da­ry­ti ši­tas jė­gai­nes ne­pa­trauk­lias. Bet prie­šin­gai, mes da­rė­me vis­ką, kad vals­ty­bė at­si­ras­tų vys­tant šiuos pro­jek­tus. Mes to­liau pil­do­me są­var­ty­nus, ma­žai ska­ti­na­me rū­šia­vi­mą ir ini­cia­ty­vas nu­krei­pia­me prieš vė­jo ma­lū­nus, tai yra prieš… ko­vą su vė­jo ma­lū­nais, tai yra prieš at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nes, ku­rios spręs­tų ir Za­bie­liš­kio są­var­ty­no plėt­rą, dėl ko šian­dien skam­ba vi­sa Lie­tu­va, ir Ka­zo­tiš­kių są­var­ty­no kva­pus.

Ma­no pa­siū­ly­mas, tris kar­tus teik­tas Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­siū­ly­mas, kad, klau­sy­ki­te, mes tu­rė­tu­me įsi­leis­ti vie­šą­jį… pri­va­tų sek­to­rių į to­kių ob­jek­tų sta­ty­bą, bu­vo tris kar­tus at­mes­tas, sa­kant – vals­ty­bė tu­ri da­ly­vau­ti to­kių pro­jek­tų sta­ty­bo­je. Tuo tar­pu šian­dien vals­ty­bė su prem­je­ru, ku­ris blaš­ko­si ši­zo­fre­niškai, tai bal­suo­da­mas už to­kį įsta­ty­mą, tai Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu sa­ky­da­mas, kad įsta­ty­mas tu­ri bū­ti at­mes­tas, tai vėl iš­va­din­da­mas at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nes ko­rup­ci­niais san­do­riais, ro­do, kad vals­ty­bė yra vi­siš­kai pa­si­me­tu­si ar­ba su ar­tė­jan­čių rin­ki­mų nuo­sta­to­mis.

Aš rim­tai kvie­čiu jus at­mes­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes jis yra iš es­mės už­drau­džian­tis at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nes. Va­do­vau­ki­mės ta pa­tir­ti­mi, ku­ri Aust­ri­jo­je įgy­ven­din­ta prieš 47 me­tus, o Ko­pen­ha­go­je bus at­rak­ty­vus ob­jek­tas…

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. GENTVILAS (LSF). …pa­sta­ty­tas dar šie­met. Kvie­čiu at­mes­ti pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dis­ku­tuo­ti kvie­čiu Sei­mo na­rį A. But­ke­vi­čių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, aiš­ku, bū­tų ga­li­ma la­bai daug kal­bė­ti apie dvi ko­ge­ne­ra­ci­nes elek­tri­nes, ku­rios bu­vo nu­ma­ty­tos pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės sta­ty­ti ir bu­vo su­pla­nuo­tos. Tru­pu­tį sun­ko­ka apie tai kal­bė­ti, nes spon­ta­niš­kai į šian­die­nos dar­bo­tvarkę bu­vo įtrauk­tas ši­tas klau­si­mas.

Bet ke­le­tą min­čių aš no­rė­čiau iš­sa­ky­ti dėl pas­ta­ruo­ju me­tu vyk­do­mų tam tik­rų ma­ni­pu­lia­ci­jų, spe­ku­lia­ci­jų ir kai ku­rių ki­tų ne­ge­rų da­ly­kų, ku­rie skam­ba ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je.

Ko­dėl pra­ei­ta Vy­riau­sy­bė ėmė­si ši­lu­mos ūkio ar­ba ener­ge­ti­kos sek­to­riaus val­dy­mo ar­ba net­gi kai­nų re­gu­lia­vi­mo tam tik­rų per­mai­nų? No­riu pa­sa­ky­ti, kai pra­ei­ta Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo dirb­ti, vie­na iš pir­mų už­duo­čių bu­vo, kaip su­ma­žin­ti ši­lu­mos kai­ną gy­ven­to­jams vi­so­je Lie­tu­vo­je. Bu­vo pra­dė­tos de­ry­bos su „Gaz­pro­mu“ de­ran­tis dėl ma­žes­nių kai­nų.

Ant­ras ke­lias bu­vo, kaip su­kur­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­nę pa­ra­mą, ska­ti­ni­mo pa­ra­mą, ku­ria ga­lė­tų nau­do­tis ši­lu­mos ūkio įmo­nės, ku­rios ga­mi­na Lie­tu­vo­je elek­tros ener­gi­ją ir ši­lu­mą. No­riu pa­sa­ky­ti ke­le­tą pa­vyz­džių. Pa­vyz­džiui, vie­na pri­va­ti ter­mo­fi­ka­ci­nė elek­tri­nė Kau­no mies­te 2013 me­tais pa­si­sta­tė ko­ge­ne­ra­ci­nę elek­tri­nę. Jos ši­lu­mos ener­gi­jos ki­lo­vat­va­lan­dės sa­vi­kai­na bu­vo nuo 5 iki 7 cen­tų, o par­da­vi­nė­jo nuo 15 iki 17 cen­tų. In­ves­ti­ci­ja at­si­pir­ko per vie­ne­rius me­tus.

Ko­dėl jiems tai bu­vo lei­džia­ma? Dėl to, kad kai pra­de­di nau­do­ti bio­ku­rą, ta­vo kai­na tu­ri bū­ti vie­nu pro­cen­ti­niu punk­tu ar­ba 1 % ma­žes­nė, ne­gu ši­lu­ma, ga­mi­na­ma nau­do­jant du­jas. Kaip ži­no­te, du­jų kai­na rin­ko­je Lie­tu­vo­je tuo me­tu dar bu­vo di­de­lė.

Po to, kai mes pa­ren­gė­me pro­gra­mą dėl dvie­jų ko­ge­ne­ra­ci­nių elek­tri­nių sta­ty­bos Lie­tu­vo­je… Pir­miau­sia dėl to, kad so­cial­de­mok­ra­tų po­li­ti­ka bu­vo aiš­ki – mo­no­po­li­nės pa­slau­gos tu­ri bū­ti re­gu­liuo­ja­mos vals­ty­bės ir nė­ra tiks­las, kad pri­va­tus sek­to­rius ga­li kon­ku­ruo­ti, bet ne­ga­li tu­rė­ti pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nių iš ei­li­nių, pa­pras­tų var­to­to­jų, ku­rie ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip įgy­ti ši­lu­mos ener­gi­jos.

Ki­tas da­ly­kas. Bu­vo daug dir­ba­ma krei­pian­tis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, sie­kiant gau­ti pa­ra­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos. Taip pat bu­vo kreip­ta­si į va­di­na­mą­jį Ž. K. Jun­ke­rio fon­dą, kad ir­gi skir­tų lė­šų iš pra­džių šiems dviem pro­jek­tams įgy­ven­din­ti. Kaip ži­no­te, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­ta­rė – Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma yra skir­ta ir taip pat iš Ž. K. Jun­ke­rio fon­do lė­šų yra ski­ria­ma.

No­riu pa­sa­ky­ti dėl ko? Tai yra bio­ku­ro ka­ti­las ir at­lie­kų de­gi­ni­mo ka­ti­las, nes Lie­tu­va yra įsi­pa­rei­go­ju­si ko­mu­na­li­nes at­lie­kas vež­ti ne į są­var­ty­nus, o jas per­dirb­ti ga­mi­nant, no­riu pa­brėž­ti – elek­tros ener­gi­ją ir ši­lu­mos ener­gi­ją. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­to gy­ven­to­jams rei­kia aiš­kiai pa­sa­ky­ti: mie­lie­ji, gal kai ku­rie nau­ji Sei­mo na­riai ne­tu­ri… mes dir­ba­me ir ki­ta kryp­ti­mi, kaip dar bū­tų ga­li­ma su­ras­ti ga­li­my­bę su­ma­žin­ti ši­lu­mos, pa­ga­min­tos ener­gi­jos kai­ną. Jei ši­ta ko­ge­ne­ra­ci­nė elek­tri­nė Vil­niaus mies­te bus pa­sta­ty­ta, pa­gal da­bar­ti­nę kai­nų sis­te­mą ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je Vil­niaus mies­to gy­ven­to­jams ši­lu­mos kai­na su­ma­žės ir kar­tu bus pa­ga­min­ta ir elek­tros ener­gi­ja, tą Lie­tu­va ir­gi yra įsi­pa­rei­go­ju­si nau­do­ti ge­ne­ra­ci­jai ir ją ga­min­ti.

Man vi­siš­kai ne­su­pran­ta­mas at­ve­jis, ko­dėl šian­dien svars­to­mas ši­tas klau­si­mas.

Aš la­bai no­riu, jei­gu ga­liu kreip­tis, kad bū­tų an­ti­ko­rup­ci­nis įver­ti­ni­mas to pa­siū­ly­mo, nes kai bu­vau prem­je­ru, ne vie­ną kar­tą bu­vo da­ro­mos tam tik­ros, pa­sa­ky­siu la­bai švel­niai, užuo­mi­nos iš pri­va­čių ūkio sub­jek­tų. Jiems bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad so­cial­de­mok­ra­tų ko­a­li­ci­nė Vy­riau­sy­bė pa­si­rin­ko ki­tą ke­lią – vals­ty­bė val­dys 51 % ak­ci­jų, ir at­si­sa­kė tos pri­va­čios kom­pa­ni­jos sta­ty­ti, net­gi kur Vil­niaus mies­te bu­vo nu­ma­ty­ta, iš at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­min­ti tik ši­lu­mą. Pa­si­do­mė­ki­te, ko­kia ta pri­va­ti įmo­nė bu­vo ir ko­dėl bu­vo taip grei­tai su­in­te­re­suo­ta. Ir net­gi bu­vo nu­ma­ty­ta daug di­des­nio pa­jė­gu­mo ta va­di­na­mo­ji ko­ge­ne­ra­ci­nė…

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ne­ga­li­me net­gi jos va­din­ti ko­ge­ne­ra­ci­ne, pa­pras­čiau­siai ši­lu­mos ga­my­bos įmo­nė, ku­ri bū­tų ga­mi­nu­si vien ši­lu­mą.

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Sa­ko­te, lai­kas, bet aš ma­nau, kad ši­tas klau­si­mas tu­ri bū­ti dis­ku­tuo­ja­mas ko­kias dvi va­lan­das, kad bū­tų aiš­ku vi­suo­me­nei ir kad bū­tų vi­suo­me­nei at­sa­ky­ta į už­duo­tus klau­si­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Sei­mo na­rė V. Ving­rie­nė.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja kaip tik įgy­ven­di­na žie­di­nės eko­no­mi­kos pa­ke­tą, įgy­ven­din­da­ma Il­ga­lai­kės žie­di­nės eko­no­mi­kos stra­te­gi­ją, kur kal­ba­ma apie pa­žan­gius at­lie­kų tvar­ky­mo bū­dus, t. y. krei­piant kaip tik pa­žan­ges­nių at­lie­kų tvar­ky­mo bū­dų link. Tai bū­tų tiek ant­ri­nis pa­nau­do­ji­mas, tiek per­dir­bi­mas. Lie­tu­va tuo tar­pu ei­na tik­rai ga­na at­si­li­ku­siu ke­liu ir in­ves­tuo­ja­me gal­būt į an­trą nuo ga­lo at­lie­kų tvar­ky­mo bū­dą, t. y. į pa­se­nu­sias tech­no­lo­gi­jas, to­kias kaip de­gi­ni­mas. Dar yra at­ve­jų, kai in­ves­tuo­ja­ma į są­var­ty­nų plėt­rą, toks kaip Za­bie­liš­kio są­var­ty­nas, ką prieš tai pa­mi­nė­jo ma­no ko­le­ga. Čia pa­mi­nė­čiau gal­būt ši­zo­fre­nijos ke­lią, kur mes in­ves­tuo­ja­me tik­rai ten, kur aki­vaiz­džiai bū­tų švais­to­mos lė­šos.

Tos at­lie­kos jau šian­dien… Ką pa­ro­dė tarp­tau­ti­nė ap­lin­ko­sau­gos pa­ro­da IFAT, kad tu­ri per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas, kur ga­li­ma per­dirb­ti net­gi ir ne­per­dir­ba­mas pa­kuo­tes ir ap­skri­tai iš vi­sų ga­li­ma pa­ga­min­ti pro­duk­tus. Tai mes tik­rai tu­rė­tu­me ei­ti tuo ke­liu tiek ap­lin­ko­sau­gos pras­me, tiek eko­no­mi­ne pras­me, kad ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti, įsuk­ti ga­mi­nius, ku­riuos tu­ri­me sa­vo var­to­ji­mo ap­lin­ko­je, į už­da­rą cik­lą ir ne­ša­lin­ti ap­lin­ko­je ar ne­de­gin­ti. Juo la­biau kad pats de­gi­ni­mas yra kaip ir ža­lia­vos su­nai­ki­ni­mas gau­nant tik­tai ener­gi­ją, ku­rią iš tie­sų ga­li­ma iš ki­tų al­ter­na­ty­vių bū­dų gau­ti ir pi­ges­niu bū­du.

Ką prieš tai kal­bė­jęs ko­le­ga mi­nė­jo, kad at­lie­kų de­gi­ni­mas su­ma­žin­tų šil­dy­mo kai­nas, tai yra vi­siš­ka ne­tie­sa, nes pir­miau­sia nie­kas ne­at­sa­ko į klau­si­mą, kiek kai­nuo­tų ta­da at­lie­kų su­tvar­ky­mas pa­tiems gy­ven­to­jams, juo la­biau kad už at­lie­kų de­gi­ni­mą Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja rei­ka­lau­ja var­tų mo­kes­čio, ku­rį, be abe­jo, pa­dengs, vi­si gy­ven­to­jai per at­lie­kų tvar­ky­mo są­skai­tas.

Ki­tas as­pek­tas, kai kal­ba­ma apie Aust­ri­ją ar ki­tas ša­lis, tai tos ša­lys iš tik­rų­jų in­ves­ta­vo į at­lie­kų de­gi­ni­mą tuo­met, kai ne­bu­vo pa­žan­ges­nių at­lie­kų tvar­ky­mo bū­dų. Mes tik­rai ne­tu­ri­me ei­ti tuo ke­liu ir iš­ban­dy­ti ar­ba lip­ti per tas pa­ko­pas, ku­rios jau se­niai gal­būt ga­li bū­ti per­ei­na­mos, ir nau­do­tis tik­rai pa­žan­ges­niais bū­dais. Pa­vyz­džiui, Af­ri­ka, ne­in­ves­ta­vo į lai­di­nius te­le­fo­nus, lai­dų tie­si­mą, o per­ėjo prie mo­bi­lio­jo ry­šio. Tai mes ly­giai taip pat ga­li­me per­ei­ti prie pa­čių pa­žan­giau­sių tech­no­lo­gi­jų ir nei­ti to­kiu jau at­si­li­ku­siu ke­liu.

Ko­le­gos, pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja šian­dien kri­ti­kuo­ja Lie­tu­vo­je ko­ge­ne­ra­ci­nių jė­gai­nių plėt­rą bai­min­da­ma­si, kad mes ne­įgy­ven­din­si­me am­bi­cin­gų tiks­lų per­dirb­ti 65 % at­lie­kų, ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, iki 2030 me­tų ir 75 % pa­kuo­čių at­lie­kų. To­dėl mes tu­ri­me tik­rai in­ves­tuo­ti į pa­žan­gias tech­no­lo­gi­jas, į žie­di­nės eko­no­mi­kos plėt­rą, bet tik­rai ne­ska­tin­ti de­gi­ni­mo, ką mes iš tik­rų­jų pa­ska­tin­tu­me in­ves­ta­vę į at­lie­kų de­gi­ni­mo ko­ge­ne­ra­ci­nes jė­gai­nes.

Dar no­riu pa­brėž­ti dėl pa­čios pa­ra­mos. Šian­dien pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja mie­liau per­skirs­ty­tų pa­čią Ž. K. Jun­ke­rio fon­do pa­ra­mą – 190 mln. į pa­žan­ges­nių tech­no­lo­gi­jų, į per­dir­bi­mo, rū­šia­vi­mo, li­ni­jas, jei­gu mes pa­tys to no­rė­tu­me ir pa­tys tik­rai nu­kreip­tu­me at­si­sa­ky­da­mi bū­tent at­lie­kų de­gi­ni­mo eta­po, ku­ris tu­rė­tų nu­ei­ti į is­to­ri­ją. To­dėl pra­šau šiam mū­sų pro­jek­tui pri­tar­ti ir ne­pa­lai­ky­ti at­lie­kų de­gi­ni­mo as­pek­to.

PIRMININKAS. Da­ro­me šio svars­ty­mo per­trau­ką, nes svars­ty­mo lai­kas bai­gė­si.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, jūs tik­riau­siai iš­gir­do­te ir ne­pri­eš­ta­rau­ja­te, kad da­ro­me svars­ty­mo per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio, tai yra iki va­ka­ri­nio po­sė­džio, ar­ba jūs tu­ri­te ki­tų pa­siū­ly­mų. A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, aš siū­lau nau­do­tis to­kiu at­ve­ju 153 strai­ps­nio 4 da­li­mi – da­ry­ti per­trau­ką, jei­gu pa­aiš­kė­ja, kad Sei­mo na­riams rei­kia pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos įsta­ty­mui svars­ty­ti. O tai reiš­kia, kad tą in­for­ma­ci­ją rei­kės gau­ti. Da­bar aš pri­ta­riu A. But­ke­vi­čiaus iš­sa­ky­tai nuo­mo­nei, kad tik­rai rei­kia bent jau An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos ty­ri­mo, nes tai, kas ma­to­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je, mes, tie­są sa­kant, jau nie­ko ne­su­pran­ta­me, ką pla­nuo­ja da­ry­ti Vy­riau­sy­bė. Nes ir tai­kos su­tar­tis su pri­va­čiu in­ves­tuo­to­ju „Dan­po­wer“ ke­lia klau­si­mų, pa­ke­liui siū­ly­mas nai­kin­ti „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ jau pra­dė­tus pro­jek­tus, o pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mą tai ir bū­tų pa­da­ry­ta, su­ke­lia dar dau­giau abe­jo­nių. Iš vi­so ar­ba Vy­riau­sy­bė ne­tu­ri pla­no, ar­ba tas pla­nas yra la­bai ne­skaid­rus, to­dėl mes ma­no­me…

PIRMININKĖ. Jūs pra­šo­te?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes pra­šo­me re­mdamiesi 153 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu da­ry­ti per­trau­ką tiek, kiek rei­kės, kad Sei­mo na­riai gau­tų pa­pil­do­mą in­for­ma­ci­ją, t. y. An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos iš­va­das.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Aš ne­su­pra­tau kal­bė­ju­sios ko­le­gės. Lie­tu­va yra įsi­pa­rei­go­ju­si at­lie­kas de­gin­ti. Ki­tas at­ve­jis, ne­su­pra­tau, ko­dėl kal­ba­ma apie at­lie­kų su­rin­ki­mo pa­bran­gi­mą. Ka­da at­lie­kos yra pri­sta­to­mos de­gi­ni­mui, už jas yra mo­ka­ma. Va­di­na­si, pa­pras­tam var­to­to­jui kaip tik kai­na dar su­ma­žės. Jūs pa­im­ki­te at­lik­tą stu­di­ją ir įsi­gi­lin­ki­te, bet ne­klai­din­ki­te!

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, ne­su­teik­siu re­pli­kų. Bu­vo pa­siū­ly­mas. Pir­mi­nin­kas siū­lo da­ry­ti per­trau­ką, o mo­ty­vus ger­bia­ma­sis A. Ku­bi­lius taip pat iš­sa­kė dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo ir tol, kol Sei­mo na­riai ne­gaus pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti, kad da­ro­me per­trau­ką? (Bal­sai sa­lė­je) Jūs rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo Pir­mi­nin­kas ir ko­le­gos pra­šo per­trau­kos iki tol, kol gau­si­me pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos.

Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, aš tik­rai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, nes opo­zi­ci­jos at­sto­vai ko­mi­te­te pra­šė, da­rė spau­di­mą, kad mes kuo grei­čiau svars­ty­tu­me šį klau­si­mą. To­dėl pra­šau bal­suo­ti ir ta­da įver­tin­ki­me. Žmo­nės ra­šo laiš­kus, ben­druo­me­nė, ku­ri su­si­ju­si, 35 tūkst. žmo­nių pa­ra­šų. Tai bal­suo­ki­me.

PIRMININKĖ. Ne­si­gin­čy­ki­me. Opo­zi­ci­jos pa­siū­ly­mas bu­vo da­ry­ti per­trau­ką. Bal­suo­ja­me dėl per­trau­kos. Pa­siū­ly­mas bu­vo pa­gal 153 straips­nį.

Bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už per­trau­ką – 44, prieš – 36, su­si­lai­kė 23. Pa­gal 53 straips­nį, kad rei­kia dar pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos. Su­ta­ria­me, iki ki­tos sa­vai­tės, ne iki va­ka­ri­nio po­sė­džio, bet iki ki­to po­sė­džio.

 

12.10 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ed­mun­do Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės etikos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2156(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Tę­sia­me dar­bo­tvarkę. Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ed­mun­do Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2156(2). Svars­ty­mas. Kvie­čiu Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Jū­sų iš­va­da.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ap­svars­tė kan­di­da­tū­rą ir nu­spren­dė pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Sei­mo nu­ta­ri­mui ir ko­mi­te­to iš­va­dai. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dis­ku­si­ja. P. Urb­šys už­si­ra­šė kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je.

P. URBŠYS (MSNG). Tik­rai su­pran­tu ger­bia­mų Sei­mo na­rių ne­ri­mą dėl to, ar ski­ria­mas kan­di­da­tas bus ga­na ne­pri­klau­so­mas ir prin­ci­pin­gas. Ka­dan­gi iš tik­rų­jų mes tu­rė­jo­me kar­čios pa­tir­ties, kai Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos san­trum­pą VTEK bu­vo ga­li­ma iš­šif­ruo­ti kaip Va­len­tu­ke­vi­čiaus tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją. Tik­rai ste­bi­na tai, kad ten­ki­no ši si­tu­a­ci­ja ir tuos Sei­mo na­rius, ir tas po­li­ti­nes frak­ci­jas, ku­rios da­bar taip su­ne­ri­mu­sios dėl E. Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo. Ta­da bu­vo vis­kas ge­rai.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie dve­jo­pus stan­dar­tus, ku­riuos tai­kė Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja sau ir ki­tiems, pa­vyz­džiui, dėl sa­vo reg­la­men­to iš tik­rų­jų ko­mi­si­jos bu­vo žiū­rė­ta pro pirš­tus ir fak­tiš­kai STT iš­va­dos dėl to reg­la­men­to to­bu­li­ni­mo bu­vo pa­dė­tos į stal­čių. Bū­tent šis žmo­gus, ku­ris la­bai ope­ra­ty­viai su­re­a­ga­vo į Sei­mo kri­ti­nes nuo­sta­tas, ne­pa­tvir­ti­nant anks­čiau siū­ly­to kan­di­da­to… ir da­bar tik­rai reg­la­men­tas iš es­mės yra pa­tai­sy­tas. Tai, kad mes kal­ba­me apie E. Sa­ka­laus­ko ne­ša­liš­ku­mą, kal­bė­da­mi prem­je­ro nag­ri­nė­ji­mo klau­si­mu, tai jis bū­tent ir nu­si­ša­li­no nuo šio klau­si­mo nag­ri­nė­ji­mo. Tik aš įžiū­riu vie­ną pro­ble­mą. Kiek­vie­nas Sei­mo na­rys vie­naip ar ki­taip yra ties ri­ba, kur yra as­me­ni­nis, kur pri­va­tus in­te­re­sas. Mes kai ku­riais at­ve­jais da­bar ban­do­me ko­mi­si­ją pa­da­ry­ti įkai­te, pa­tys ne­at­lik­da­mi sa­vo na­mų dar­bų. Aš jums pa­teik­siu pa­vyz­dį. Jei­gu Sei­mo na­rys iš­si­pirks mo­to­ri­zuo­tą žo­liap­jo­vę, ku­rios kai­na bus 3 tūkst., tai jis pri­va­lės de­kla­ruo­ti bū­tent šį san­dė­rį, sa­ky­ki­me, su „Se­nu­kų“ par­duo­tu­ve, nes pa­gal da­bar iš­plės­tą aiš­ki­ni­mą ga­li at­si­ras­ti pri­va­čių­jų in­te­re­sų kon­flik­tas. Man at­ro­do, mes aiš­kiai tu­ri­me pa­tys nu­brėž­ti tas ri­bas, kur yra as­me­ni­nis in­te­re­sas, kur yra pri­va­tus, at­im­ti ga­li­my­bę pla­čiai aiš­kin­ti bū­tent tas si­tu­a­ci­jas ir lai­kas nuo lai­ko ko­mi­si­jai su­teik­ti įga­lio­ji­mus pa­čiai pla­čiai aiš­kin­ti, kas yra įsta­ty­mas. Kai mes at­lik­si­me šiuos na­mų dar­bus, taps aiš­kiau, ta­da ir iš ko­mi­si­jos bus at­im­ta ga­li­my­bė pa­si­duo­ti vie­nai ar ki­tai ša­liš­kai nuo­mo­nei.

Jei­gu grįž­tu­me prie kan­di­da­to, tik­rai kaip ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ga­liu pa­ti­kin­ti, kad tai yra są­ži­nin­gas ir prin­ci­pin­gas žmo­gus. Be abe­jo, tai kad jis ga­li bū­ti vie­naip ar ki­taip su­si­jęs… san­ty­kis su prem­je­ru, man at­ro­do, kaip tik bus jam pa­čiam iš­ban­dy­mas, kad va­do­vau­da­mas ko­mi­si­jai vis dėl­to ne­su­da­ry­tų prie­lai­dų ma­ny­ti, kad jis yra tar­si sta­ty­ti­nis žmo­gus. Pa­gal dar­bą vals­ty­bės tar­ny­bo­je jis aiš­kiai įro­dė, kad vals­ty­bės in­te­re­sai jam yra aukš­tes­ni.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­už­si­ra­šė. Pa­gal Sta­tu­to 202 straips­nio 3 da­lį, pa­si­bai­gus dis­ku­si­joms, kan­di­da­tui ga­li bū­ti su­tei­kia­mas žo­dis. Pra­šom. Ger­bia­mas E. Sa­ka­laus­kas kvie­čia­mas į tri­bū­ną.

E. SAKALAUSKAS. La­bai ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pa­ti­kin­ti, kad ta pub­li­ka­ci­ja, ku­ri yra pa­teik­ta šian­dien ži­niask­lai­do­je, „15min“… iš tik­rų­jų vi­siš­kai ne­su su­si­jęs su ta in­for­ma­ci­ja. Ka­dan­gi nuo pir­mų­jų mi­nu­čių, per ku­rias at­ėjo in­for­ma­ci­ja į Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, aš ėmiau­si prie­mo­nių – ofi­cia­liai krei­piau­si į ko­mi­si­jos na­rius pa­reikš­da­mas nu­si­ša­li­ni­mą, nes ko­mi­si­jos jau bu­vo su­for­muo­ta to­kia prak­ti­ka, kad sub­jek­tas, ku­ris tei­kia į ko­mi­si­jos na­rius kan­di­da­tą, nu­si­ša­li­na. Šiuo at­ve­ju aš taip pat nuo pir­mų mi­nu­čių bu­vau pa­reiš­kęs nu­si­ša­li­ni­mą. Ko­mi­si­ja pri­ėmė nu­si­ša­li­ni­mą. Nei pra­ei­tą tre­čia­die­nį, kai bu­vo pri­ima­mas gin­či­ja­mas, šian­dien dis­ku­tuo­ja­mas spren­di­mas, nei va­kar ofi­cia­lia­me ko­mi­si­jos po­sė­dy­je… Ko­mi­si­jos na­riai be­veik dvi va­lan­das po­sė­džia­vo, aš taip pat sto­vė­jau už du­rų ir lau­kiau, kol jie baigs dis­ku­tuo­ti apie ga­li­mus at­sa­ky­mus žur­na­lis­tams. Šiuo at­ve­ju aš ne­ži­nau nei by­los me­džia­gos, nei spren­di­mo pri­ėmi­mo, gin­čų ar pa­na­šiai.

Ko­mi­si­ja pri­ėmė to­kį spren­di­mą: 3 – už, 1 – prieš. Tai yra ko­mi­si­jos ko­le­gia­lus spren­di­mas. O pa­gal įsta­ty­mus, ku­rie tai­ko­mi vi­soms ša­lims, ma­nau, kad ša­lis, ku­ri ne­su­tin­ka, tu­ri tei­sę gin­čy­ti apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Tiek bū­tų. Ko­men­tuo­ti ne­tu­riu tei­sės, nes taip jau pa­žei­siu įsta­ty­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų kal­bą. Pa­gal Sta­tu­to 202 straips­nį (vis­kas, jūs ga­li­te sės­ti) mes per­ei­na­me prie pri­ėmi­mo.

E. SAKALAUSKAS. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. No­rin­čių kal­bė­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė.

Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pa­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį, ku­rį jūs pui­kiai ži­no­te, dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl E. Sa­ka­laus­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“. Už, prieš, su­si­lai­ko­ma. Pa­lie­ka­ma ta po­zi­ci­ja, už ku­rią no­ri­te pa­si­sa­ky­ti. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­niui? Dė­ko­ju. Kaip bu­vo­me su­ta­rę tvir­ti­nant dar­bo­tvarkę, slap­tą bal­sa­vi­mą skelb­si­me 13 va­lan­dų 50 mi­nu­čių, o tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rių ne­bū­si­me su­spė­ję ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje, nu­kel­si­me į va­ka­ri­nę dar­bo­tvarkę. 13 va­lan­dų 50 mi­nu­čių skelb­si­me slap­to bal­sa­vi­mo pra­džią.

 

12.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ projek­tas Nr. XIIIP-2108(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2108(2). Kvie­čiu Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją ger­bia­mą R. Že­mai­tai­tį. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ge­gu­žės 23 die­ną Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, 6 – už, 3 – prieš, 2 su­si­lai­kė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ja. J. Ole­kas kvie­čia­mas dis­ku­tuo­ti. At­si­sa­ko­te? Ne. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­rė­čiau pa­ra­gin­ti pri­tar­ti pa­teik­tai kan­di­da­tū­rai ir mū­sų bal­sa­vi­mui. Ži­nau, kad kai ku­rie Sei­mo na­riai no­rė­tų ma­ty­ti ši­to­je po­zi­ci­jo­je me­di­ką. Il­gą lai­ką mes Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ku rink­da­vo­me me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rus, pro­fe­so­rius, bet svei­ka­ta nė­ra vien me­di­kų tur­tas ar­ba me­di­kų mo­no­po­lis ar nuo­sa­vy­bė. Aš ma­nau, kad pa­teik­tas kan­di­da­tas, pri­sis­ta­ty­da­mas čia, Sei­me, ir frak­ci­jo­se, la­bai aiš­kiai iš­dės­tė sa­vo po­žiū­rį, kad at­ei­na dirb­ti tam, kad mes gir­dė­tu­me ne tik me­di­kus, bet ir ga­li­mus pa­cien­tus ar­ba žmo­nes, ku­rie su­ge­bės sa­vo svei­ku gy­ve­ni­mu, nu­si­tei­ki­mu iš­veng­ti me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų. To­dėl tik­rai la­bai kvie­čiu, kad mes ne­su­abe­jo­tu­me dėl to, kad žmo­gus, ne­tu­rin­tis me­di­ci­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo, ga­li bū­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ku. Aš ma­nau, kad tik­rai ga­li. Siū­lau pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tū­rą, pa­ma­ty­ti ir iš­girs­ti tą ki­tą vi­suo­me­nės da­lies bal­są, nes ypač šiuo me­tu, man at­ro­do, la­bai svar­bu ir tei­sin­ga nu­kreip­ti dė­me­sį ne į li­gų gy­dy­mą, bet į svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mą. To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti tei­kia­mai kan­di­da­tū­rai.

PIRMININKĖ. Ačiū ger­bia­ma­jam J. Ole­kui.

Pri­ėmi­mas, nes dau­giau no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra. Ar J. Ole­kas no­ri dar kal­bė­ti? Jau vis­ką iš­sa­kė. Ga­li­me pa­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju. Kaip pir­muo­ju at­ve­ju, slap­to bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­ra pra­de­da­ma 13 val. 50 min. ir bai­gia­ma 14 val. 10 min.

 

12.20 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų atmini­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1894(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1894. Svars­ty­mas. A. Gu­muliaus­kas pa­tei­kia Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ir Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos išva­das.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ba­lan­džio 25 die­ną šio nu­ta­ri­mo pro­jek­tą svars­tė Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Ji pa­tei­kė tris pa­siū­ly­mus.

Pir­mas pa­siū­ly­mas bu­vo dėl pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo – dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tais. Bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

To­liau. Bu­vo pa­siū­ly­mas pa­keis­ti 1 straips­nį ir jį iš­dės­ty­ti taip: „Pa­skelb­ti 2019 me­tus Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tais.“ Taip pat pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Taip pat bu­vo pa­siū­ly­mas pa­keis­ti 2 straips­nio 1 da­lį ir ją iš­dės­ty­ti taip: „Su­da­ry­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tų ko­mi­si­ją (to­liau – ko­mi­si­ja), ku­ri iki 2019 m. spa­lio 1 d. pa­reng­tų Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tų pro­gra­mą.“ Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ir bu­vo pa­siū­ly­mas pa­keis­ti 2 straips­nio 2 da­lį ir ją iš­dės­ty­ti taip: „2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­te nu­ma­ty­ti lė­šų ko­mi­si­jos pa­reng­tai ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tai Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tų pro­gra­mai įgy­ven­din­ti.“

Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mus ge­gu­žės 16 die­ną svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Bu­vo nu­spręs­ta pri­tar­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, taip pat Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mams ben­dru suta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pa­tei­kė­te abi iš­va­das – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ir Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos. Dė­ko­ju.

Dis­ku­si­ja. A. Anu­šaus­kas. Pra­šau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tai bus, ko ge­ro, šeš­tie­ji at­min­ti­ni me­tai, ku­rie skir­ti ko­kiam nors įvy­kiui 2019 me­tais. Ta­čiau aš at­krei­piu dė­me­sį į pa­skel­bi­mo at­min­ti­nais me­tais tam tik­rą hie­rar­chi­ją.

Jau da­bar yra pa­skelb­ti, gal la­bai ne­su­kly­siu, pa­tai­sy­si­te, A. Sme­to­nos at­mi­ni­mo me­tai, Pa­sau­lio lie­tu­vių at­mi­ni­mo me­tai, Šau­lių są­jun­gos at­mi­ni­mo me­tai, J. Tu­mo-Vaiž­gan­to at­mi­ni­mo me­tai ir dar, ko ge­ro, bū­siu pri­mir­šęs vie­ne­rius me­tus. Ta­čiau šiuo at­ve­ju aš iš­skir­čiau bū­tent šiuos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tus, nes vis dėl­to kaip tik 2019 me­tų tas šimt­me­tis, mi­ni­me tuos žmo­nes ir tu­rė­si­me ga­li­my­bę pri­si­min­ti tuos žmo­nes – 1 tūkst. 400, o gal­būt net­gi ir dau­giau, žu­vu­sių sa­va­no­rių ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se.

Iš tik­rų­jų sa­vi­val­dy­bės, kul­tū­ros įstai­gos tu­ri ga­li­my­bę ir pri­si­me­na tas ne­pri­klau­so­my­bės ko­vas, bet šiuo at­ve­ju la­bai ti­kiuo­si, kad bus kom­pe­ten­tin­gai su­da­ry­tas Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tas prie­mo­nių pla­nas, gal­būt su tam tik­ru pa­pil­do­mu fi­nan­sa­vi­mu, ku­ris leis ne tik pri­si­min­ti, bet ir su­tvar­ky­ti at­min­ti­nas ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se žu­vu­sių mū­sų pir­mų­jų sa­va­no­rių am­ži­no­jo po­il­sio vie­tas ka­pi­nė­se.

Iš­leis­ti lei­di­nius, ku­rių aš ma­nau, kad la­biau­siai trūks­ta ne lie­tu­vių kal­ba, o bū­tent ki­to­mis kal­bo­mis. Ir, ži­no­ma, pri­si­min­ti tuos sa­va­no­rius, ku­rie tuo me­tu, prieš šim­tą me­tų, tarp ku­rių bu­vo ne tik lie­tu­viai, bet ir žy­dai, bal­ta­ru­siai, ki­tų tau­ty­bių žmo­nės, ko­vo­jo už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Ši­to­je at­min­ti­nų me­tų hie­rar­chi­jo­je aš iš­kel­čiau bū­tent šį pa­siū­ly­mą. To­dėl la­bai kvies­čiau pri­tar­ti iš­kel­tam ko­mi­te­to ir ko­mi­si­jos siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra. Pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? No­ri­te bal­suo­ti? Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tais“.

Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už – 92, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Vie­to­var­džių me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1895(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2019 me­tų pa­skel­bi­mo Vie­to­var­džių me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1895(2). Svars­ty­mas. Vėl pra­šau A. Gu­mu­liaus­ką pa­teik­ti Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ir Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos iš­va­das.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pir­miau­sia pra­dė­siu nuo Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos. Šis pro­jek­tas bu­vo svars­ty­tas ba­lan­džio 25 die­ną. Bu­vo pa­teik­tos dvi Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, iš ku­rių ben­dru su­ta­ri­mu vie­nai pri­tar­ta, o į ki­tą at­si­žvel­gta. Taip pat bu­vo pa­siū­ly­mas, jis pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu, pa­keis­ti 2 straips­nio 2 da­lį ir ją iš­dės­ty­ti taip: „Nu­ma­ty­ti lė­šų 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­te ko­mi­si­jos pa­reng­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tai Vie­to­var­džių me­tų pro­gra­mai įgy­ven­din­ti.“ Pri­im­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ge­gu­žės 16 die­ną Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė šio nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Jis pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mui, o į an­trą to pa­ties de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mą ben­dru su­ta­ri­mu bu­vo at­si­žvelg­ta.

To­liau. Ben­dru su­ta­ri­mu bu­vo pri­tar­ta dviem Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mams. Pats pro­jek­tas ko­mi­te­te bu­vo pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu.

Da­bar, ka­dan­gi aš čia esu, tai no­riu pa­sa­ky­ti ko­le­gai Ar­vy­dui, kad da­bar su­si­for­ma­vo nau­ja prak­ti­ka, kad ka­da dėl ju­bi­lie­ji­nių me­tų bu­vo su­da­ro­ma pro­gra­ma, daž­niau­siai su­da­ro­ma Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je, tai ta pro­gra­ma pas­kui per­siun­čia­ma į Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ją ir Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja ga­li teik­ti pa­sta­bas. Ir po to jau pro­gra­ma tei­kia­ma Vy­riau­sy­bei.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. No­rin­tis da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je yra už­si­ra­šęs S. Tu­mė­nas. Pra­šom, jus kvie­čiu pir­mą­jį. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pra­tęs­ti ko­le­gos A. Anu­šaus­ko min­tį, kad, taip, mes mi­ni­me daug at­min­ti­nų da­tų, daug pa­skel­bė­me Sei­me, ta­čiau to­kia jau Lie­tu­vos is­to­ri­ja, kad yra daug mū­sų as­me­ny­bių, ku­rias rei­kia pri­min­ti, pri­si­min­ti, yra daug da­tų, įvy­kių, reiš­ki­nių, ku­riuos rei­kia įam­žin­ti, pri­min­ti ir pri­si­min­ti. Ta­čiau vie­nos da­tos yra dau­giau džiaugs­mo, šven­tės pri­mi­ni­mai, o yra da­tos, yra at­min­ti­ni me­tai, ku­rie ga­lė­tų įpa­rei­go­ti dirb­ti ir pa­baig­ti iš­spręs­ti pro­ble­mas. Vie­ni iš to­kių ga­lė­tų bū­ti Vie­to­var­džių me­tai. Vie­to­var­džiai yra ne tik kal­bi­nin­kų, ne tik to­po­ni­mi­kos spe­cia­lis­tų dar­bo erd­vė. Vie­to­var­džiai yra svar­būs ir že­mė­tvarkininkams, kraš­to­vaiz­džio, kraš­tot­var­kos spe­cia­lis­tams. Tai yra svar­bu Vals­ty­bės že­mės fon­dui, Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai ir kt.

No­riu pri­min­ti, kad ly­giai prieš me­tus bir­že­lio 6 die­ną Sei­me vy­ko kon­fe­ren­ci­ja, fo­ru­mas „Vie­to­var­džių (iš­ny­ku­sių kai­mų var­dų) iš­sau­go­ji­mo, įpa­min­kli­ni­mo spren­di­mai, pa­si­tin­kant Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­tį“. Ir to­je kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys, kad vien 1959–1989 me­tais iš Lie­tu­vos gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių są­ra­šo bu­vo iš­brauk­ta 5 tūkst. 600 kai­mų pa­va­di­ni­mų, tra­di­ci­nių vie­to­var­džių. Tai lė­mė ka­ras, ko­lek­ty­vi­za­ci­jos rep­re­si­jos. Ir šiuo me­tu ga­lio­ja to­kia įsta­ty­mi­nė ba­zė, kad ne­apib­rėž­to­je bū­se­no­je yra 4 tūkst. kai­mų ir vien­sė­džių var­dų. At­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se iš ju­ri­di­nės var­to­se­nos ir to­liau iš­brau­kia­ma is­to­ri­nių kai­mų pa­va­di­ni­mai, nes kai­mui li­kus be gy­ven­to­jų ir tro­be­sių, so­dy­bų, jo te­ri­to­ri­jai su­tei­kia­mas gre­ti­mos gy­ve­na­mo­sios vie­to­vės pa­va­di­ni­mas. (Bal­sai sa­lė­je)

Ir pa­ra­dok­sas, ir aki­brokš­tas, o ne kas iš to, kad fak­tiš­kai mes va­do­vau­ja­mės TSRS Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo įsa­ku, ku­ris nė­ra at­šauk­tas. To­kia tvar­ka bu­vo nu­sa­ky­ta TSRS Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo įsa­ke. Va­di­na­si, yra nuo­sta­bi pro­ga da­bar ši­tas pro­ble­mas iš­spręs­ti, nes šiuo me­tu, šian­dien Lie­tu­vo­je yra 4 tūkst. to­kių kai­mų, kur nė­ra žmo­nių ir nė­ra kas juos už­ta­ria, nes ga­lio­ja toks įsta­ty­mas, kad kas tą že­mę nu­si­per­ka, su­tei­kia­mas ar­ti­miau­sio kai­mo pa­va­di­ni­mas.

Va­di­na­si, mums svar­bu pa­si­rū­pin­ti, ir šau­nu, kad kai ku­rio­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se tai vyks­ta. Pa­vyz­džiui, ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti iš Pa­sva­lio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, kur me­ro G. Ge­gu­žins­ko ini­cia­ty­va vyks­ta ši­tų iš­ny­ku­sių kai­mų vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mų įpa­min­kli­ni­mas. Tai­gi yra ir ge­rų pa­vyz­džių. Ir tie Vie­to­var­džių me­tai, man re­gis, yra pui­ki ga­li­my­bė ši­tas pro­ble­mas spręs­ti, kad į už­marš­tį ne­iš­ei­tų tūks­tan­čiai mū­sų vie­to­var­džių, kai­mų pa­va­di­ni­mų, t. y. mū­sų Lie­tu­vos is­to­ri­jos liu­di­nin­kų. Ti­kiuo­si, kad pri­tar­si­te ši­tam siū­ly­mui 2019 me­tus pa­skelb­ti Vie­to­var­džių me­tais. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju S. Tu­mė­nui ir kvie­čiu R. Šar­knic­ką. Jums – pen­kios mi­nu­tės.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Svei­ki, ko­le­gos. Iš tie­sų aš ne­tu­rė­čiau daug ką pa­sa­ky­ti, nes la­bai daug ką pa­sa­kė ger­bia­mas S. Tu­mė­nas. Tik vie­na de­ta­lė yra to­kia, kad šią sa­vai­tę vyks­tan­čia­me Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je bus tei­kia­mas svars­ty­ti spren­di­mo pro­jek­tas, ku­riuo siū­lo­ma pri­tar­ti Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je esan­čių gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ri­bų ir pa­va­di­ni­mų tvar­ky­mo pla­nui. Po ke­le­tą mė­ne­sių tru­ku­sių vie­šų pla­no pri­sta­ty­mų bei su­si­ti­ki­mų su gy­ven­to­jais po­li­ti­kams tei­kia­mi siū­ly­mai pa­keis­ti Tel­šių mies­to se­niū­ni­jos, Tel­šių mies­to ir Var­nių se­niū­ni­jos, Var­nių mies­to te­ri­to­ri­jų ri­bas bei pa­nai­kin­ti 11 ra­jo­no gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių.

Aiš­ku, gy­ve­ni­mas kin­ta. XXI am­žius dik­tuo­ja sa­vo są­ly­gas, bet mes tu­ri­me vis tiek iš­sau­go­ti at­min­tį ir gerb­ti pra­ei­tį, tai, ką pa­mi­nė­jo Sta­sys, mes tu­ri­me įpa­min­klin­ti tai, ką da­ro ke­lios sa­vi­val­dy­bės. Šis mū­sų ben­dras spren­di­mas bal­suo­ti už pa­ska­tins ne­pa­mirš­ti is­to­ri­jos ir gerb­ti ją. Kvie­čiu bal­suo­ti už. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. S. Tu­mė­nas jau kal­bė­jo. Ar dar kar­tą no­ri­te ak­cen­tuo­ti?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). No­rė­čiau.

PIRMININKĖ. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu pri­min­ti, kad po 1990 me­tų pi­lie­čiams su­grą­žin­ta že­mė bu­vo džiaugs­mas, eu­fo­ri­ja, bet tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad bu­vo daug ne­ap­si­žiū­rė­ji­mo: bu­vo iš­ra­šo­mi pa­va­di­ni­mai, ne­at­šau­kia­mi se­ni, daug yra pai­nia­vos. Aš ma­ny­čiau, kad 2019 me­tai, pa­skelb­ti Vie­to­var­džių me­tais, pui­ki pro­ga Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei su­da­ry­ti to­kią dar­bų pro­gra­mą, į ku­rią bū­tų įtrauk­ta Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba, Vals­ty­bės že­mės fon­das ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, ir kad tie pa­skelb­ti Vie­to­var­džių me­tai bū­tų ne vien tik šven­ti­mo, bet ir dar­bo, pro­ble­mų spren­di­mo me­tai. Kvie­čiu bū­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kai su­si­for­ma­vo ši dau­gu­ma, aš jau kė­liau tą min­tį, gal bū­tų ge­rai, kad vie­ni ar ki­ti me­tai, kai mes juos pa­skel­bia­me at­min­ti­nais me­tais, ir bū­tų skir­ti tik vie­nai pro­gai. Na, ge­rai, jei­gu jau taip ne­iš­ei­na, dviem pro­goms. Da­bar mes tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kai vi­siš­kai nu­ver­ti­na­me pa­čią idė­ją išskir­ti vie­nus ar ki­tus me­tus kuo nors svar­biu ir sva­riu. Grei­tai mes tu­rė­si­me apie de­šimt įvai­rių 2019 me­tų žy­mė­ji­mų – Vie­to­var­džių, dar ko­kių, svar­bių as­me­ny­bių ir pa­na­šiai. Aš ge­rai at­si­me­nu, kai A. Gu­mu­liaus­kas sa­kė, taip, taip, mes su­tvar­ky­si­me ši­tą sis­te­mą. Nie­kas ne­su­tvar­ky­ta.

Kaip daž­niau­siai reiš­kia­si Sei­mo na­rių ini­cia­ty­vos? To­kių vi­so­kių me­tų su­gal­vo­ji­mu, ką pa­skelb­ti, ir dar įvai­rių pro­fe­si­nių šven­čių pri­pa­ži­ni­mo vals­ty­bi­nė­mis pa­skel­bi­mu. Rei­kė­tų gal kū­ry­biš­kiau pro­fe­si­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, są­jun­goms leis­ti švęs­ti ta­da, ka­da no­ri, ir ne­rei­kia čia mums vi­sai kiš­tis, o vie­to­var­džius, jei­gu jie yra svar­būs, ga­li­ma ban­dy­ti kaip nors pri­si­min­ti. Ta­čiau aš ne­pri­tar­čiau dar ir tai idė­jai, jog rei­kė­tų la­bai su­reikš­min­ti tai, kad nyks­ta. Nyks­ta žmo­nės – mirš­ta, lie­ka tik ant­ka­pis. Tai da­bar mes vie­to­var­džius ir­gi ant­ka­piais žy­mė­si­me? Vi­są lai­ką vaikš­ti­nė­si­me tarp ant­ka­pių: čia bu­vo kaž­koks vie­to­var­dis, ten bu­vo vie­to­var­dis. Pa­sau­lis kin­ta! Kin­ta. Aiš­ku, en­cik­lo­pe­di­jo­se ir ki­tur vi­sa ši fak­to­lo­gi­ja yra už­fik­suo­ta. To gal ir už­ten­ka?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Pra­šo­me bal­suo­ti. Po to re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

Bal­sa­vo 97 Sei­mo na­riai: už – 88, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 9. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

A. Gu­mu­liaus­kas – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ka­dan­gi bu­vau pa­mi­nė­tas. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, sa­kiau, kad kei­sis tvar­ka, ji ir kei­čia­si. Ru­dens se­si­jo­je ne­bus nė vie­no… Pa­lauk! Nė vie­no pa­tei­ki­mo ru­dens se­si­jo­je ne­bus, nes bus ga­li­ma pa­teik­ti tik pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Ki­ta ver­tus, gai­la, kad… Ne gai­la, bet iš tik­rų­jų mū­sų is­to­ri­ja la­bai tur­tin­ga, o Sei­mo na­riai tu­ri lais­vą man­da­tą ir tu­ri tei­ki­mo lais­vę. Šiuo at­ve­ju mes taip pat ban­do­me tai šiek tiek re­gu­liuo­ti. Aš ma­nau, da­bar yra ju­bi­lie­ji­niai me­tai – Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis, be abe­jo­nės, ir iš to ky­lan­tys įvai­rūs pro­ce­sai, ku­rie vy­ko pir­mo­jo­je Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Ma­nau, kad po ku­rio lai­ko ta tvar­ka nu­si­sto­vės ir tik­rai to­kios dau­gy­bės me­tų ne­bus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

 

12.39 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to ir Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mo pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to būdu ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1802(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to ir Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mo pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to bū­du ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1802. Svars­ty­mas. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Jo­vai­ša jau at­ei­na į tri­bū­ną pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė ši­tą pro­jek­to nu­ta­ri­mą ir pri­ta­rė jam štai to­kiais re­zul­ta­tais: už – 9, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Dis­ku­si­ja. M. Pui­do­kas už­si­ra­šęs da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je ir kal­bė­ti sa­vo var­du. Pra­šau, pen­kios mi­nu­tės.

M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Lie­tu­vo­je vei­kė iki re­for­mos pra­džios 14 uni­ver­si­te­tų, 12 vals­ty­bi­nių ko­le­gi­jų, 12 vals­ty­bi­nių moks­li­nių ty­ri­mo ins­ti­tu­tų. Mū­sų ša­lis, kaip ma­ža vals­ty­bė, su taip iš­sklai­dy­tu in­te­lek­ti­niu po­ten­cia­lu nė­ra kon­ku­ren­cin­ga tarp­tau­ti­nė­je moks­lo ir stu­di­jų erd­vė­je. Siek­da­mi di­din­ti mū­sų ša­lies aukš­to­jo moks­lo ir moks­li­nių ty­ri­mų kon­ku­ren­cin­gu­mą, moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mą, mes pa­si­rin­ko­me to­kį ke­lią, kad vis dėl­to uni­ver­si­te­tai tu­rė­tų jung­tis. Ka­dan­gi pats esu di­dži­ą­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį dir­bęs uni­ver­si­te­te, taip pat ma­čiau, kad Lie­tu­vo­je Achi­lo kul­nas yra dau­gy­bė pa­si­kar­to­jan­čių stu­di­jų pro­gra­mų, ir tai, kad mū­sų vi­sas švie­ti­mo po­ten­cia­las yra stip­riai iš­sklai­dy­tas.

Na­tū­ra­lu, kad kal­bant apie švie­ti­mo sri­tį ir apie aukš­tą­jį moks­lą, bet ko­kie ra­di­ka­lūs, griež­ti spren­di­mai nie­ka­da ne­pa­si­tei­si­no, o šiuo at­ve­ju, kal­bė­da­mi apie Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to, Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to ir Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to at­ve­jį, mes ma­to­me, kad yra ini­cia­ty­va, ky­lan­ti iš pa­čių uni­ver­si­te­tų, kad su­si­ti­ki­mai, de­ry­bos dar­bi­nė­se gru­pė­se tarp uni­ver­si­te­tų vy­ko ke­le­tą me­tų. To­kiu bū­du yra vyk­do­mas spren­di­mas, ger­biant uni­ver­si­te­tų sa­vi­val­dą ir kar­tu su­vo­kiant, kad, no­rė­da­mi tu­rė­ti tin­ka­mą aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bę, mes pri­va­lo­me su­pras­ti, kad tos stu­di­jų pro­gra­mos ne­ga­li bū­ti taip dub­liuo­ja­mos, kad tu­ri­me at­si­žvelg­ti ir į stu­den­tų skai­čiaus ma­žė­ji­mą, ir tam, kad tu­rė­tu­me tin­ka­mą moks­li­nę ba­zę, tin­ka­mą po­ten­cia­lą, su­telk­tu­me ge­riau­sius pro­fe­so­rius ir dės­ty­to­jus, na­tū­ra­lu, kad to­kios jung­tys yra rei­ka­lin­gos. Ši­ta jung­tis, ka­dan­gi ap­ima Kau­no mies­to aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­ve­ju net tris svar­bius uni­ver­si­te­tus, na­tū­ra­lu, tik­rai at­liks, ko ge­ro, net­gi vie­ną iš es­mi­nių vaid­me­nų mū­sų da­bar­ti­nė­je švie­ti­mo re­for­mo­je, o ji yra su­si­ju­si su aukš­tuo­ju moks­lu.

 Dėl to, ko­le­gos, iš tie­sų ra­gin­čiau pa­lai­ky­ti, ra­gin­čiau pri­tar­ti šiam spren­di­mui, nes ji­sai yra pa­ma­tuo­tas, lai­ku ir vyks­ta at­si­žvel­giant į uni­ver­si­te­tų po­rei­kius ir į vals­ty­bės bei mies­to po­rei­kius. Na­tū­ra­lu, kad tai ap­ima ir Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą. Vi­si ži­no­me, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je iš tie­sų pri­va­lo­me la­bai daug pa­da­ry­ti, kad mo­ky­to­jų pa­ren­gi­mo ko­ky­bė bū­tų vi­siš­kai ki­to­kia, kad mo­ky­to­jų pro­fe­si­ja vėl tap­tų pres­ti­ži­nė, to­dėl šis spren­di­mas įgy­ja dar di­des­nę svar­bą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, yra gau­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas ne dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo, o šiuo at­ve­ju jau dėl uni­ver­si­te­to Sta­tu­to 141 straips­nio, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies, ir aš, ne­be­kvies­da­ma pir­mi­nin­ko, tie­siog pa­ko­men­tuo­ju, kad siū­lo­ma, kad moks­lo veik­los ir stu­di­jų ko­ky­bę už­tik­rin­tų uni­ver­si­te­to vi­di­nė ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo sis­te­ma, įra­šant žo­džius „iš­ori­nis stu­di­jų ver­ti­ni­mas, iš­ori­nis moks­li­nės veik­los ver­ti­ni­mas ir iš­ori­nis uni­ver­si­te­to ver­ti­ni­mas ir ak­re­di­ta­vi­mas“. Po svars­ty­mo nuo­mo­nė – už, nuo­mo­nė – prieš. Nuo­mo­nė už – G. Ste­po­na­vi­čius. Ka­dan­gi ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė, tai mes pa­siū­ly­mams pri­ta­rė­me iš da­lies. Dė­ko­ju. G. Ste­po­na­vi­čius.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų už­si­re­gist­ra­vau pa­si­sa­ky­ti už, nors vie­na­reikš­miško, po­zi­ty­vaus jaus­mo apie šį vyks­tan­tį tri­jų uni­ver­si­te­tų jun­gi­mą tik­rai ne­tu­riu. Nors Vy­riau­sy­bė ir de­kla­ra­vo kuo am­bi­cin­ges­nį aukš­tų­jų mo­kyk­lų jun­gi­mo­si pla­ną, šis tri­jų uni­ver­si­te­tų jun­gi­ma­sis bū­tent ir sto­ko­ja si­ner­gi­jos aki­vaiz­džių įžval­gų, ne­skam­ba si­ner­giš­kai Vil­niu­je esan­čio vie­no uni­ver­si­te­to per­kraus­ty­mas į Kau­ną. Ta­čiau, ne­pai­sant to, yra ir po­zi­ty­vių da­ly­kų, ku­rie vis dėl­to ma­ne įti­ki­na, ko­dėl mes tu­rė­tu­me pri­tar­ti to­kiam jun­gi­mui­si.

Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, ruoš­da­mas ši­tą siū­ly­mą, įdė­miai žiū­rė­jo, taip pat įver­ti­no ir Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­bos ne­pri­klau­so­mos eks­per­ti­zės iš­va­das, ku­rios ap­skri­tai taip pat bu­vo in­teg­ruo­tos į šio jun­gi­mo­si są­ly­gas ir pla­ną. Taip pat, be abe­jo, fi­nan­si­nis pa­grin­di­mas bu­vo la­bai svar­bus da­ly­kas. Ko­le­gos, tur­būt pui­kiai ži­no­te, kad ir vie­šu­mo­je tie da­ly­kai bu­vo links­niuo­ja­mi. Ma­to­me skai­čius – 25,5 mln. biu­dže­to ir vals­ty­bės lė­šų per ket­ve­rius me­tus po­rei­kis.

Bet kas yra la­bai svar­bu? Uni­ver­si­te­tas, be­si­jun­gian­tis uni­ver­si­te­tas, su­ge­bė­jo pa­ro­dy­ti ir tau­py­mo re­sur­sus. Mi­nus 100 tūkst. kv. met­rų nau­do­ja­mo plo­to, o tai reiš­kia 2 mln. ma­žes­nis asig­na­vi­mų po­rei­kis per me­tus. 5,7 mln. su­tau­py­mas dėl ma­žiau be­veik 600 eta­tų. Ki­taip ta­riant, vals­ty­bės po­žiū­riu, šis jun­gi­ma­sis yra po­zi­ty­vas, nes įvyks­ta da­ly­kų, ku­rie leidžia tau­piau, efek­ty­viau nau­do­ti tu­ri­mus re­sur­sus, ir, be jo­kios abe­jo­nės, to­les­nės in­ves­ti­ci­jos į su­si­jun­gu­sį uni­ver­si­te­tą su­da­ro prie­lai­das ir ko­ky­bei ge­rė­ti.

 Ko­le­gos, šiais ar­gu­men­tais kvie­čiu pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mui.

PIRMININKĖ. Lei­do­me iš­sa­ky­ti vi­sus ar­gu­men­tus. G. Skais­tei taip pat su­tei­kia­me žo­dį. Nuo­mo­nė prieš. Pra­šau.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). G. Ste­po­na­vi­čius ne­tu­ri vi­siš­kai po­zi­ty­vaus jaus­mo, o aš, ko ge­ro, ne­tu­riu vi­siš­kai ne­ga­ty­vaus jaus­mo. Sa­ky­ti, kad vis­kas čia blo­gai, tur­būt ir­gi ne­ga­li­me. Bet kal­bant apie pa­tį pa­si­rink­tą mo­de­lį, ku­ris įgy­ven­di­na­mas Kau­no mies­te, ir kal­bant, kaip efek­ty­viai vals­ty­bė ga­lė­jo pa­nau­do­ti tuos 25,5 mln. plius 10 mln. per­spek­ty­vo­je, aš ma­nau, kad bu­vo ga­li­ma pa­si­rink­ti op­ti­ma­les­nį va­rian­tą ir gau­ti ge­res­nį re­zul­ta­tą il­go­jo­je per­spek­ty­vo­je, ne­gu da­bar pa­si­rink­tas mo­de­lis.

Ta­čiau net­gi šio­je si­tu­a­ci­jo­je, kal­bant apie jun­gi­mo mo­de­lį, ne apie tai, ar ap­skri­tai ver­ta jung­ti šiuos uni­ver­si­te­tus, net­gi žiū­rint į ši­tą jun­gi­mo pla­ną, iš tik­rų­jų ky­la la­bai daug kon­kre­čių klau­si­mų. Gal­vo­jant, kaip efek­ty­viai bus pa­nau­do­ja­mos vals­ty­bės lė­šos, ga­na di­de­lės lė­šos – 25,5 mln., at­ro­do, kad į ši­tą pla­ną bu­vo su­dė­ta tai, kas ne vi­sa­da, ko ge­ro, ku­ria pri­dė­ti­nę ver­tę, tai ir bib­lio­te­kų fon­dų su­dė­ji­mas į vie­ną krū­vą – be­veik 1 mln. eu­rų, taip pat ben­dra­bu­čio re­konst­ruk­ci­ja – iš prin­ci­po ne­ži­nau, ar tai at­si­lie­pia mū­sų moks­lo ko­ky­bei ir mo­ky­to­jų ren­gi­mo ko­ky­bei, apie ką čia la­bai daug kal­ba­me.

Iš­ties su tiek daug klau­si­mų aš as­me­niš­kai ra­gin­čiau ne­pri­tar­ti šiam pa­reng­tam mo­de­liui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Pra­šo­me bal­suo­ti po svars­ty­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to ir Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mo pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to bū­du ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to sta­tu­to pa­tvir­ti­ni­mo“.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 77, prieš – 6, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas. A. Ku­bi­lius. Pra­šom, re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pra­ei­tą po­sė­dį pra­šiau ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­si­rū­pin­ti, kad Sei­mo na­riams bū­tų ga­li­ma, ne­ieš­kant kur nors in­ter­ne­to pla­ty­bė­se, prie šio do­ku­men­to, ku­ris ką tik bu­vo nu­bal­suo­tas, ras­ti ir Moks­lo ta­ry­bos eks­per­ti­nę iš­va­dą, ku­ri ta­ria­mai ko­mi­te­te yra ži­no­ma, bet Sei­mo na­riams ji yra ne­pri­ei­na­ma. Taip svars­ty­da­mi to­kį svar­bų klau­si­mą mes iš tik­rų­jų de­monst­ruo­ja­me, jog su­pra­ti­mo apie aukš­to­jo moks­lo svar­bą vi­sam Sei­mui tik­rai trūk­ta, ir ko­kie re­zul­ta­tai ši­tų per­tvar­kų bus, taip pat nie­kam Sei­me per daug ne­rū­pi. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, re­zul­ta­tai bus to­kie, kad po dve­jų me­tų, kai bus iš­leis­ti 25 mln. eu­rų, rei­kės grįž­ti ir gal­vo­ti, ką da­ry­ti su vi­so ši­to su­kur­to kon­glo­me­ra­to vi­siš­ku ban­kro­tu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš dar sy­kį no­riu pa­rei­ka­lau­ti, kad taip, kaip bu­vo pa­sa­ky­ta pra­ei­ta­me Sei­mo po­sė­dy­je, prieš pri­imant ga­lu­ti­nį nu­ta­ri­mą Sei­mui bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė, ne ieš­kant kaž­kur po­grin­džiuo­se, o ofi­cia­liai prie vi­sų do­ku­men­tų bū­tų pri­dė­ta ir lik­tų is­to­ri­jo­je Moks­lo ta­ry­bos eks­per­tų iš­va­da.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Ti­ki­mės, kad jus iš­gir­do ko­mi­te­tas ir Moks­lo ta­ry­bos eks­per­ti­nė iš­va­da bus pa­teik­ta iki pri­ėmi­mo.

 

12.50 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Šiau­lių uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mui pri­jun­gi­mo prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to bū­du“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1986(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Šiau­lių uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mui pri­jun­gi­mo prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to bū­du“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1986(2). Svars­ty­mas. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką E. Jo­vai­šą kvie­čiu į tri­bū­ną pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė ši­tą nu­ta­ri­mą ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ja. K. Ma­siu­lis kvie­čia­mas dis­ku­tuo­ti. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, man vi­si tie uni­ver­si­te­tų jun­gi­mai ke­lia di­de­lį vi­di­nį pa­si­pik­ti­ni­mą ir pa­si­prie­ši­ni­mą. Iš tik­ro nu­ei­ta to­kiu ke­liu, kad kliū­va uni­ver­si­te­tų skai­čius. Rei­kė­tų su­da­ry­ti są­ly­gas ir ska­tin­ti, kad uni­ver­si­te­tai tu­rė­tų dau­giau stu­den­tų, nes uni­ver­si­te­tuo­se ga­li mo­ky­tis ir stu­di­juo­ti to­li gra­žu ne vien lie­tu­viai. Len­kai nu­ė­jo vi­siš­kai prie­šin­gu ke­liu, len­kų re­for­ma. Jei­gu pa­žiū­rė­si­te į Len­ki­jos uni­ver­si­te­tus, ten aps­tu įvai­riau­sių stu­den­tų, tarp jų aps­tu, daug iš Uk­rai­nos, ir tas skai­čius la­bai stip­riai au­ga. Aš ge­rai at­si­me­nu, kai prieš 20 me­tų lan­kiau­si Aust­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, kai at­vyk­da­vau į pro­vin­ci­jos uni­ver­si­te­tą, jie ir­gi dve­jo­da­vo, ar iš­gy­vens, nes trūks­ta stu­den­tų. Ir kaip jie iš­gy­ve­no? Iš­gy­ve­no kvies­da­mie­si iš ki­tur stu­den­tus ir gy­ve­na. Vals­ty­bė pa­dė­jo jiems tai at­lik­ti. Mes nu­ė­jo­me ki­tu ke­liu – nai­ki­na­me uni­ver­si­te­tus. Da­bar nai­ki­na­me uni­ver­si­te­tą ma­ža­me iš da­lies ir to­kia­me vi­du­ti­niš­ka­me re­gio­no mies­te Šiau­liuo­se. Yra di­džiu­lis skir­tu­mas, ar mies­tas yra uni­ver­si­te­ti­nis, ar neu­ni­ver­si­te­ti­nis. Kas ten bus? Da­bar la­bai leng­va nu­spė­ti. Ku­rį lai­ką bus Vil­niaus uni­ver­si­te­to koks nors fi­lia­las, koks nors, o po to nie­ko ne­be­bus. Ne­be­bus uni­ver­si­te­to. Tai yra aki­vaiz­du.

Klai­pė­da su­ge­bė­jo, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė tu­rė­jo ge­res­nę va­do­vy­bę, klai­pė­die­čiams pa­si­se­kė. Sa­vi­val­dy­bė pa­si­prie­ši­no, dė­jo di­džiu­les pa­stan­gas, ieš­ko­jo są­ly­čio su ver­slu ir įvai­riais ki­tais part­ne­riais, su­ge­bė­jo iš­sau­go­ti, ap­gin­ti uni­ver­si­te­tą. Šiau­liai pa­li­ko vis­ką sa­vie­i­gai. Da­bar Šiau­liai ne­be­tu­rės, ne­be­bus uni­ver­si­te­ti­nis mies­tas. Bus koks nors fi­lia­las, fa­kul­te­tas ku­rį lai­ką. Gra­žiai skam­bės, kad tai yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to fi­lia­las, bet re­a­ly­bė bus ny­ki.

Plius mes da­bar už ką bal­suo­ja­me? Už tai, kad bus dar pa­reng­tos kaž­ko­kios są­ly­gos. Mes net ne­ži­no­me, ko­kio­mis są­ly­go­mis bus tas pri­jun­gi­mas, bet mes jau pri­ta­ria­me. Tai čia blo­gi spren­di­mai.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę. Kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Eu­ge­ni­jau Jo­vai­ša, esa­te pa­tei­kęs pa­siū­ly­mą dėl 2 straips­nio, siū­lo­te keis­ti da­tą. At­si­pra­šau, E. Jo­vai­ša jūs pats ir pa­tei­kė­te. Gal ta­da pa­sa­ky­ki­te ar­gu­men­tus. Aš pa­si­žiū­rė­jau į Ser­ge­jų, taip.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ko­le­gos, kal­ban­tis su uni­ver­si­te­tų va­do­vy­bėm, kon­kre­čiai su Vil­niaus uni­ver­si­te­to, aiš­kė­ja, kad jie anks­tes­ne da­ta, kur mes pla­na­vo­me bir­že­lio 15 die­ną, dėl tei­si­nių da­ly­kų tie­siog ne­ga­li įgy­ven­din­ti, nes ne­ga­li su­spė­ti lai­ku su­rink­ti se­na­to ir ta­ry­bos abu uni­ver­si­te­tai. To­dėl pra­šo lai­ky­tis bu­vu­sios da­tos iki spa­lio 10 die­nos.

Ir dar ki­tas ma­no pa­siū­ly­mas ir­gi at­si­žvel­giant į uni­ver­si­te­tų no­rus, tai yra šiek tiek pa­keis­ti pa­čią 2 straips­nio for­mu­luo­tę sa­kant, kad pa­siū­ly­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tui ir Šiau­lių uni­ver­si­te­tui iki 2018 m. spa­lio 20 d. pa­teik­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui vie­šo­sios įstai­gos Šiau­lių uni­ver­si­te­to re­or­ga­ni­za­vi­mo pri­jun­gi­mo prie vie­šo­sios įstai­gos Vil­niaus uni­ver­si­te­to bū­du są­ly­gų ap­ra­šą.

To­kius pa­kei­ti­mus ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­tari­mu?

Dėl vi­so nu­ta­ri­mo nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė už – M. Ado­mė­nas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, mes gir­dė­jo­me iš tri­bū­nos la­bai skep­tiš­ką po­žiū­rį, ir aš esu lin­kęs jam tik­rai ka­te­go­riš­kai ne­pri­tar­ti, nes šiuo at­ve­ju Šiau­liuo­se iš­liks aka­de­mi­ja, t. y. tam tik­rą sa­vi­val­dą tu­rin­tis pa­da­li­nys. Da­bar yra la­bai in­ten­sy­viai dir­ba­ma iš­ryš­ki­nant Šiau­lių uni­ver­si­te­to aka­de­mi­nes stip­ry­bes, sie­kiant jas dar la­biau su­stip­rin­ti ir at­si­sa­ky­ti sri­čių, ku­rias ne taip ge­rai se­kė­si vys­ty­ti Šiau­lių uni­ver­si­te­tui. Ki­taip ta­riant, vyks­ta la­bai įdė­mus stip­ry­bių iš­ryš­ki­ni­mo ir op­ti­mi­za­vi­mo pro­ce­sas, ku­rio re­zul­ta­tas bus aka­de­mi­ja, ku­ri tu­rės sa­vo tra­di­ci­nes stip­ri­ą­sias vie­tas, to­kias kaip spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų ren­gi­mas, to­kias kaip me­no edu­ka­ci­ja ir net­gi ro­bo­ti­ka. Ki­ta ver­tus, bus at­si­sa­ky­ta sri­čių, ku­rias uni­ver­si­te­tas jau­tė, kad tu­ri tu­rė­ti, bet ne­ga­lė­jo į vi­sas kryp­tis vie­no­dai in­ves­tuo­ti.

Re­gio­ni­nis po­rei­kis to­kios aukš­to­sios mo­kyk­los, vei­kian­čios ta­me Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­ne, tik­rai yra. Aš ma­nau, kad Šiau­lių uni­ver­si­te­tas, vei­kian­tis to­liau kaip aka­de­mi­ja, iš tik­rų­jų pa­pil­dys ir su­stip­rė­jęs pra­tęs Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo (…) sis­te­mą. Aš tik­rai ne­bū­čiau skep­tiš­kas, nes ma­tau dirb­da­mas ko­mi­te­te, kaip gi­liai yra dir­ba­ma su Šiau­lių uni­ver­si­te­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to, sie­kiant te­nai su­kur­ti tik­rai stip­rią aukš­to­jo moks­lo ba­zę to­se sri­ty­se, kur bus dir­ba­ma. Tai ga­lė­tų bū­ti net­gi pa­vyz­dys ki­tiems be­si­jun­gian­tiems uni­ver­si­te­tams, ku­rie jun­gia­si gry­nai me­cha­niš­kai – su­me­ta tik­tai sa­vo pa­sta­tus ir rei­ka­lau­ja di­džiu­lių in­ves­ti­ci­jų. Tai­gi siū­ly­čiau pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Lie­ku prie sa­vo skep­tiš­ko po­žiū­rio. Ne­ma­nau, kad ten kas nors bus ge­ro.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 97 Sei­mo na­riai: už – 90, prieš – 1, su­si­lai­kė 6. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.58 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 72 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1280(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 72 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1280(2). Svars­ty­mas. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Jo­vai­ša kvie­čia­mas pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą. Pra­šau.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė ši­to įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. G. Land­sber­gis yra už­si­ra­šęs dis­ku­si­jai. Ma­tau, kad jis at­ei­na. Pra­šo­me.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jū­sų šyp­se­na iš­ties įkve­pia pa­sa­ky­ti ko­kią ne­blo­gą kal­bą gal vie­ną ar ki­tą sy­kį.

Iš­ties man ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ši­tos tei­kia­mos pa­tai­sos, ši­tas pro­jek­tas. Aš jau ne sy­kį esu kal­bė­jęs ir Sei­mo sa­lė­je apie tai, ką mes šiuo pro­jek­tu pa­tvir­ti­na­me. Lie­tu­vo­je yra ne tiek daug ak­re­di­tuo­tų tarp­tau­ti­nių ug­dy­mo sis­te­mų. Vie­na iš jų yra tarp­tau­ti­nis ba­ka­lau­re­a­tas. Tie, ku­rie esa­te su­si­pa­ži­nę su šia sis­te­ma, ži­no­te, kad ji­nai yra įkur­ta be­ne ge­riau­sių pa­sau­ly­je moks­li­nin­kų. Jos pa­grin­di­nė at­sto­vy­bė yra Že­ne­vo­je, sis­te­ma yra itin daž­nai to­bu­li­na­ma, kas­met yra pa­tei­kia­mi jos at­nau­ji­ni­mai. Yra Lie­tu­vo­je ly­giai taip pat ke­le­tas mo­kyk­lų, tiek vals­ty­bi­nių, tiek ir ne­vals­ty­bi­nių mo­kyk­lų, ku­rios šia sis­te­ma va­do­vau­ja­si. Ta sis­te­ma yra tur­būt įgy­ven­di­nu­si be­maž vi­sus rak­ta­žo­džius, ku­riuos mes esa­me nors ka­da nors pa­sa­kę, kai kal­ba­me apie švie­ti­mo at­ei­tį: apie įtrau­kų­jį švie­ti­mą, apie pro­jek­ti­nį la­vi­ni­mą, apie mo­ky­to­jų lais­vę ir vi­sus ki­tus da­ly­kus, ku­riuos tur­būt kiek­vie­na par­ti­ja no­rė­tų tu­rė­ti sa­vo pro­gra­mo­je ir ma­ty­ti vi­so­se Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se įgy­ven­din­tus.

Užuot va­žia­vę į Že­ne­vą ir pa­pra­šę jų, ką mums rei­kia da­ry­ti Lie­tu­vo­je, kad mū­sų be­vil­tiš­kai pa­se­nu­si švie­ti­mo sis­te­ma nors ke­liais žings­niais pri­ar­tė­tų prie tos, ku­rią su­kū­rė ge­riau­si pa­sau­lio moks­li­nin­kai, mes da­ro­me prie­šin­gai – mes pa­ra­šo­me laiš­ką, iš­lei­džia­me įsta­ty­mą, pri­ima­me pa­tai­sas, ku­rio­mis mes pa­sa­ky­si­me Že­ne­vai, kaip jie Lie­tu­vo­je tu­ri mo­ky­ti. Ko­le­gos, mes at­ro­dy­si­me pa­pras­čiau­siai juo­kin­gai. Man at­ro­do, kad mes tu­rė­tu­me da­ry­ti vis dėl­to tai, ką aš pa­sa­kiau pra­džio­je. Pa­pra­šy­ki­me jų, pa­klaus­ki­me jų, ko­kiu bū­du šian­dien, sa­ky­ki­me, ar Vil­niaus li­cė­ju­je, ar Šiau­lių gim­na­zi­jo­je jie su­ge­ba dės­ty­ti pa­gal tarp­tau­ti­nę pro­gra­mą ir iš­mo­ky­ti mo­ki­nius tiek Lie­tu­vos is­to­ri­jos, tiek pa­sau­lio su­pra­ti­mo, tiek Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­jos ir vi­so ki­to, kas yra ak­tu­a­lu XXI am­žiaus žmo­gui, iš­si­la­vi­nu­siam žmo­gui. Ly­giai tas pats, aš tik pa­ė­miau vie­ną pa­vyz­dį, ly­giai tas pats ga­lio­ja su pran­cū­ziš­ką­ją sis­te­ma, ku­ri yra Lie­tu­vo­je ak­re­di­tuo­ta, ly­giai tas pats ga­lio­ja ame­ri­kie­tiš­kai sis­te­mai, ku­ri yra Lie­tu­vo­je ak­re­di­tuo­ta. Šian­dien mes Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­gei­da­vi­mu iš­mo­ky­si­me pa­sau­lį nau­jo­vių.

Mie­las Eu­ge­ni­jau, jūs pui­kiai ži­no­te, kaip vei­kia tos sis­te­mos. Ne­abe­jo­ju, kad esa­te su­si­pa­ži­nęs su jo­mis, ir ne­abe­jo­ju, kad net­gi ir jū­sų jau­ni­mas, ku­ris lan­ko to­kią sis­te­mą, jus ga­li įti­kin­ti. Tur­būt tarp­tau­ti­nio ba­ka­lau­re­a­to sis­te­mo­je anū­kai mo­ko­si, ar ne taip, Eu­ge­ni­jau? Tei­sin­gai. Aš ma­nau, kad jūs su jais pa­kal­bė­jęs įsi­ti­kin­si­te, kad tai yra ir Lie­tu­vos pat­rio­tai, ir Lie­tu­vos is­to­ri­ją, ir Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­ją iš­ma­nan­tys jau­ni Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ku­riais, ne­abe­jo­ju nė vie­ną se­kun­dę, jūs di­džiuo­ja­tės ly­giai taip pat, kaip ir ki­ti jū­sų ar­ti­mie­ji.

Taip pat aš kvie­čiu, ko­le­gos, vis dėl­to ne­si­kvai­lin­ki­me, ne­su­da­ry­ki­me įspū­džio pa­sau­liui, kad šian­dien mes ką nors ga­li­me iš­mo­ky­ti, nes tik­rai at­ro­dy­si­me ne pa­tys iš­min­tin­giau­si. Ge­riau pa­gal­vo­ki­te apie tai, kad prie­šin­gai – iš­mo­ki­me iš tų, ku­rie ga­li mums la­bai daug ką pa­siū­ly­ti. Tai­gi aš kvie­čiu, ko­le­gos, ne­pa­lai­ky­ti šio pro­jek­to ir ne­at­ro­dy­ti kvai­lai pa­sau­lio aky­se. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dau­giau no­rin­čių dis­ku­tuo­ti nė­ra. E. Jo­vai­ša – dėl ve­di­mo tvar­kos.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš no­riu pa­sa­ky­ti… Ar ga­li­ma re­pli­ką, ar vė­liau? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Žo­dis da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je, jei­gu ne­pri­eš­ta­rau­ja Sei­mo na­riai… (Bal­sai sa­lė­je) Su­tei­kia­me žo­dį da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je E. Jo­vai­šai.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jū­sų sa­ky­mas tu­ri la­bai daug tie­sos. No­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų jau­čiu ir jaut­riai ma­tau tas nau­jo­ves, ku­rios vyks­ta „Vil­nius In­ter­na­tio­nal Scho­ol“, Ame­ri­kos mo­kyk­lo­je ir Pran­cū­zų li­cė­ju­je, to­dėl ši­tas pro­jek­tas taip stip­riai ir pa­si­kei­tė – bu­vo ben­dra mū­sų veik­la su ko­mi­te­tu. Aš pats va­žia­vau į vie­ną iš tų mo­kyk­lų, su­si­ti­kau su di­rek­to­re R. Ju­ras. Ji­nai iš pra­džių iš tik­rų­jų bu­vo iš­si­gan­du­si, kad čia mė­gi­na­ma uzur­puo­ti pa­čią sis­te­mą. Mes iš­si­aiš­ki­no­me, kad jo­kios pa­čios sis­te­mos mes neu­zur­puo­ja­me, jos in­teg­ruo­to ho­lis­ti­nio mo­ky­mo. Mes ne­si­kė­si­na­me į ši­tą mo­ky­mo sis­te­mą. Tie­siog pra­šo­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad lie­tu­vai­čiai, ku­rie čia mo­ko­si, ir ne lie­tu­vai­čiai, ku­rie čia mo­ko­si, ga­lė­tų iš to tu­ri­nio, ku­ris yra nu­sta­ty­tas (…) vals­ty­bė­je, pil­niau, la­biau at­liep­ti tą mums svar­bią da­lį. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Švei­ca­ri­ja, Ciu­ri­chas ar Briu­se­lis ne­pa­ma­tys čia ko­kios nors in­va­zi­jos į tas nau­ją­sias mo­ky­mo sis­te­mas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Yra gau­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas ir aš la­bai ma­lo­niai pra­šau ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką E. Jo­vai­šą – dėl Vyriau­sy­bės nu­ta­ri­mo gal­būt jūs ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies, ir jū­sų argu­men­tus mes no­rė­tu­me iš­girs­ti. Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė nu­ta­ri­mą, tai yra pa­siū­ly­mą dėl 1 straips­nio.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra iš da­lies pri­tar­ti. Kaip tik aš anks­čiau kal­bė­jau, štai tie mo­ty­vai, ko­dėl rei­kia pa­tai­sy­mų, at­si­žvel­giant, kad pa­ti mo­kyk­la nu­si­sta­to, nė­ra im­pe­ra­ty­vaus pri­va­lo­mu­mo. Tai­gi čia yra pri­tar­ti iš da­lies.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti iš da­lies? Ga­li­me pri­tar­ti iš da­lies. Dė­koju. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Ne, ne­iš­sa­ky­tos. Po dis­ku­si­jos dar no­ri kal­bė­ti. Mo­ty­vai prieš – A. Ge­lū­nas.

A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ma­to­me, kad dis­ku­si­ja ne­bu­vo šiuo klau­si­mu pa­kan­ka­mai iš­sa­mi. Nors ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas sa­kė, kad vy­ko į vie­ną iš mo­kyk­lų, aš esu ga­vęs tam tik­rų sig­na­lų iš ki­tų mo­kyk­lų, kad tai su­kel­tų pa­sek­mes tų mo­kyk­lų ko­lek­ty­vams, ir fi­nan­si­nes, ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pa­pil­do­mą po­rei­kį. Nuo­gąs­ta­vi­mus iš­sa­kė ir tė­vai, kad da­bar vai­kai iš mo­kyk­lų grįž­ta pu­sę pen­kių po pa­mo­kų. Jei­gu bū­tų di­di­na­ma ap­im­tis Lie­tu­vos is­to­ri­jos, Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­jos, ki­tų dis­cip­li­nų, ga­li­mai mo­ky­mo­si ap­im­tis dar di­dė­tų ir pūs­tų­si.

Aš ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me at­sar­giai žiū­rė­ti į ši­tą klau­si­mą ir dar ge­riau pa­dis­ku­tuo­ti, pa­si­kvie­tę tiek di­rek­to­rius Vil­niu­je ar Lie­tu­vo­je vei­kian­čių tarp­tau­ti­nių mo­kyk­lų, su­pras­da­mi, kad jo­se dau­giau­sia mo­ko­si už­sie­nio ša­lių di­plo­ma­tai, daug už­sie­nio ša­lių pi­lie­čių, ku­rie dir­ba, re­zi­duo­ja jų šei­mos. Tai­gi aš at­sar­giai žiū­rė­čiau į šį klau­si­mą ir ra­gin­čiau ne­pa­lai­ky­ti da­bar šio įsta­ty­mo pa­tai­sų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. No­rin­čių kal­bė­ti už nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl Švie­ti­mo įsta­ty­mo 72 straips­nio pa­kei­ti­mo.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 61, prieš – 8, su­si­lai­kė 27. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

13.09 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straips­nių ir 5 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2181, Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 68 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2182 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2181 ir kar­tu ly­di­ma­sis – Švie­ti­mo įsta­ty­mo 68 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2182. Ger­bia­ma­sis E. Jo­vai­ša. Pa­tei­ki­mas. Tri­bū­na jums.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tei­kiu jums įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris, trum­pai ta­riant, va­di­na­mas eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mo pro­jek­tu.

Ką no­rė­čiau pa­sa­ky­ti apie šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, kas ja­me yra svar­bu ir dėl ko tai rei­kė­tų pa­da­ry­ti? Pir­miau­sia šis nau­ja­sis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas kei­čia iš es­mės sis­te­mą, per­ei­na­ma nuo pa­mo­ki­nio ap­mo­kė­ji­mo prie va­lan­di­nio ap­mo­kė­ji­mo per vi­sus me­tus. Ki­taip ta­riant, mo­ky­to­jo eta­tas va­lan­dų iš­raiš­ka bū­tų 1512. Jau vien tik šis pa­kei­ti­mas iš pa­mo­ki­nio į tą va­lan­di­nį pa­da­ro mo­kyk­los dar­bą la­biau or­ga­ni­zuo­tą ar­ba, sa­ky­čiau, lanks­tes­nį, nes mo­ky­to­jas sa­vo dau­ge­lį dar­bo ele­men­tų ga­lė­tų iš­dės­ty­ti ne tik tais la­bai kie­tai, sa­ky­čiau, su­sa­ky­tais ug­dy­mo tu­ri­nio lai­kais, bet ga­lė­tų per­kel­ti ir į ki­tus, tar­ki­me, lai­kus.

Ki­tas da­ly­kas, es­mi­nis da­ly­kas yra tai, kad da­bar mes duo­da­me tris ki­še­nes, va­di­na­mą­sias ki­še­nes, ar­ba mo­ky­to­jo dar­bo lai­ką su­skirs­to­me į tris da­lis: vie­na da­lis yra tos kon­tak­ti­nės va­lan­dos, ku­rias jis pri­va­lo iš­dirb­ti, no­rė­da­mas įgy­ven­din­ti ug­dy­mo tu­ri­nį. An­tra yra pa­si­ren­gi­mas kon­tak­ti­nėms va­lan­doms ir tre­čia ki­še­nė yra dar­bas ben­druo­me­nei. Ži­no­me, kad mo­kyk­lo­je yra ne­ma­žai dar­bų, už ku­riuos mo­ky­to­jai ne­gau­na at­ly­gi­ni­mo. To­kiu bū­du vals­ty­biš­kai žiū­rė­da­mi mes su­ku­ria­me daug pa­pil­do­mų va­lan­dų, be ug­dy­mo tu­ri­nio va­lan­dų, ku­rias ap­mo­ka­me, ir taip kiek­vie­nas mo­ky­to­jas, dau­giau dirb­da­mas, ga­li dau­giau už­dirb­ti. Ši­to eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo tiks­las nė­ra sa­vai­me pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mą, nes jis ne­ga­li kel­ti at­ly­gi­ni­mo. At­ly­gi­ni­mai yra ke­lia­mi ko­e­fi­cien­tais. Bet čia yra ga­li­my­bė su­si­da­ry­ti kur kas dau­giau eta­to da­lių, ne­gu da­bar Lie­tu­vos mo­ky­to­jai tu­ri. Pa­vyz­džiui, da­bar ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se, ku­rios dir­ba pa­mo­ki­niu re­ži­mu, yra maž­daug per 32 tūkst. mo­ky­to­jų. Da­bar mo­ky­to­jai už­ima maž­daug apie 22 tūkst. eta­tų. Bet no­riu jums pa­sa­ky­ti, kad da­bar dir­ban­čių mo­ky­to­jų, ku­rie tu­ri vi­są eta­tą, t. y. 36 pa­mo­kas, yra tik 5 %. Vi­sa di­džiu­lė ma­sė mo­ky­to­jų ne­ga­li su­si­da­ry­ti vi­so krū­vio dėl įvai­rių prie­žas­čių. Pir­miau­sia, ar jie yra ma­ža­kom­plek­tė­se mo­kyk­lo­se, ar jie yra vi­du­ti­nio kom­plek­to mo­kyk­lo­se, ar jie yra di­džia­kom­plek­tė­se mo­kyk­lo­se? Ko­kios spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jai jie yra, ar bio­lo­gai, ku­rių po­rą va­lan­dų per sa­vai­tę, ar li­tu­a­nis­tai, kur vien iš li­tu­a­nis­ti­kos už­ten­ka su­si­da­ry­ti vi­są krū­vį, ar jie yra ma­te­ma­ti­kai, kur vėl už­ten­ka, ar pir­mo­sios už­sie­nio kal­bos? Yra la­bai daug ele­men­tų, ku­rie da­bar pa­žei­džia mus, mo­ky­to­jus. Štai šios pa­pil­do­mai įves­tos va­lan­dos ir ap­mo­ka­mos va­lan­dos su­da­ro pa­lan­kes­nes są­ly­gas mo­ky­to­jams siek­ti kad ir ne­tie­sio­giai, bet di­des­nio už­dar­bio.

Jei­gu vals­ty­bės mas­tu kal­bė­tu­me, tai ga­liu jums pa­sa­ky­ti, kad šiuo me­tu ap­mo­kė­ti švie­ti­mo dar­buo­to­jams, ap­mo­kė­ti ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­loms cir­ku­liuo­ja apie 380 mln. Sa­ky­si­me, apie 400 mln. Per dve­jus su pu­se me­tų į šį cir­ku­liuo­jan­tį pi­ni­gų ka­ti­lą bus įlie­ta 95 mln., tai yra apie 100 mln. Tai jau ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad vi­du­ti­niš­kai mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas ga­li pa­di­dė­ti 20 %. Su­pran­ta­mas da­ly­kas, kad eta­ti­nis mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mas nė­ra pats vie­nas sau do­ku­men­tas, kaip čia yra tei­sin­gai pa­sa­ko­ma. Tai yra ir to­les­ni po­įsta­ty­mi­niai ak­tai, ku­rie ta­čiau nė­ra ši­to įsta­ty­mo ob­jek­tas. Tai yra po­įsta­ty­mi­nis ak­tas apie mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą ir po­įsta­ty­mi­nis ak­tas apie mo­kyk­lų tin­klo prin­ci­pi­nę, sa­ky­čiau taip, sche­mą ar­ba mo­kyk­lų tin­klo su­tvar­ky­mą. Bet tai yra Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ja. Pa­brė­žiu, ši­to įsta­ty­mo kaip įsta­ty­mo tar­si ne­lie­čia, bet kiek­vie­ni ma­no pa­mi­nė­ti da­ly­kai tu­ri reikš­mę ir pul­suo­ja kar­tu. Eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas jaut­riai re­a­guo­ja į ši­tuos pa­kei­ti­mus.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ga­liu daug pa­pa­sa­ko­ti čia mo­ty­vų, ko­dėl rei­kė­tų to­kio eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo. No­rė­čiau dar pri­min­ti, kad pa­sau­li­nė­je prak­ti­ko­je ab­so­liu­čio­je dau­gu­mo­je vals­ty­bių yra eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas. Mū­sų kai­my­nai es­tai jau įsi­ve­dė eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą. Aš kal­bu apie po­so­vie­ti­nius gy­ve­ni­mo… Lat­viai žen­gė to­kiu pa­čiu ke­liu. Len­ki­jos vals­ty­bė, man re­gis, taip pat tu­ri eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą. Tai­gi ši­tas ke­lias yra ke­lias pa­di­din­ti mo­ky­to­jų sau­gu­mą ir, su­pran­ta­ma, į ge­riau or­ga­ni­zuo­tą mo­ky­to­jų ir mo­kyk­los dar­bą.

Gal aš dau­giau įžan­gi­nių žo­džių ir neš­ne­kė­siu. Tur­būt vi­si mes vie­naip ar ki­taip esa­me su tuo su­si­pa­ži­nę. Už­baig­da­mas ši­tą kal­bą sa­ky­čiau, lauk­siu klau­si­mų.

PIRMININKĖ. Ačiū už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti 22 Sei­mo na­riai. Ma­nau, kad ko­le­goms pa­gei­dau­jant gal­būt lai­ką ir pra­tę­si­me.

Pir­ma­sis klau­sia J. Varž­ga­lys.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš tu­rė­jau po­rą klau­si­mų, bet į vie­ną klau­si­mą jūs jau at­sa­kė­te dėl esa­mo ir bū­si­mo fi­nan­sa­vi­mo. Aš no­riu pa­klaus­ti apie prof­są­jun­gas. Daug kar­tais gir­di­me ne­tie­sos, vi­so­kio es­ka­la­vi­mo. Vis dėl­to koks ga­lu­ti­nis va­rian­tas yra su prof­są­jun­go­mis? Su­ta­ri­mas?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, prof­są­jun­gos ak­ty­viai ši­ta­me pro­ce­se da­ly­va­vo maž­daug dau­giau kaip me­tus lai­ko. Vi­sos prof­są­jun­gos da­ly­va­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­to­je dar­bo gru­pė­je. Ne­vie­no­dai ak­ty­viai, bet, sa­ky­čiau, pas­ku­ti­nia­me, fi­na­li­nia­me eta­pe, ka­da mes at­ėjo­me į Sei­mą šne­kė­tis su prof­są­jun­go­mis, ka­dan­gi ša­ki­nė­je prof­są­jun­gų su­tar­ty­je yra punk­tas apie tai, kad eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo tvar­ka, sis­te­ma tu­ri bū­ti ap­ro­buo­ta ir raš­tiš­kai pa­tvir­tin­ta prof­są­jun­gų, to­dėl di­džio­sios prof­są­jun­gos, iš­sky­rus A. Na­vic­ko prof­są­jun­gą, ku­ri ap­skri­tai ne­da­ly­va­vo ši­ta­me ga­lu­ti­nia­me pro­ce­se ir ne­gy­nė, sa­ky­čiau, sa­vo mo­ky­to­jų in­te­re­sų, vi­sos ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos yra pa­si­ra­šiu­sios ko­vo pra­džio­je ši­tą su­si­ta­ri­mą. Štai to­kia yra tik­ro­ji pa­dė­tis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si G. Va­si­liaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs kal­ba­te apie tai, jog pri­ėmus šiuos pa­kei­ti­mus vi­du­ti­niš­kai mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas tu­rė­tų di­dė­ti net 20 %. Ta­čiau mo­ky­to­jai pe­da­go­gai ra­šo, jog jū­sų ža­da­mas me­dus jiems vi­sai ne­sal­dus, nes pri­ėmus šiuos pa­kei­ti­mus kai ku­rių mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai ga­li ma­žė­ti ir 50, ir 200 eu­rų. Ar ga­li­te pa­ti­kin­ti, kad pri­ėmus šią per­tvar­ką nė vie­no mo­ky­to­jo Lie­tu­vo­je dėl šios per­tvar­kos at­ly­gi­ni­mas ne­su­ma­žės? Vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. Kaip ži­noma, moks­lo me­tai bai­gia­si ir mo­ky­to­jai ke­liau­ja į už­tar­nau­tas atos­to­gas. Ad­mi­nist­ra­ci­jos taip pat ruo­šia­si at­ei­nan­tiems moks­lo me­tams ir da­bar liks ma­žiau nei trys mė­ne­siai, jei­gu bus pri­im­tas šis spren­di­mas, ar tai nė­ra sku­bo­tas spren­di­mas ir ar ad­mi­nist­ra­ci­jos su­spės pa­si­ruoš­ti? Tai­gi du klau­si­mai: ar ne­ma­žės nė vie­nam mo­ky­to­jui at­ly­gi­ni­mas ir ar su­spės pa­si­ruoš­ti?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). La­bai ačiū tams­tai. Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai ne­ga­li ma­žė­ti iš es­mės, nes nie­kas įkai­nių ne­su­ma­ži­na, nie­kas iš jų bu­vu­sio dar­bo ne­pa­ima. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kas ga­li įvyk­ti, kad dėl tos nau­jos skai­čia­vi­mo me­to­di­kos jiems ga­li pa­di­dė­ti tie pi­ni­gai vi­du­ti­niš­kai 20 %, ne­ly­gu, ko­kį jie pa­tys eta­to da­lį ga­li su­si­da­ry­ti. Taip, da­bar es­ka­luo­ja­ma ir yra sa­ko­ma, ir iš tik­rų­jų tei­sin­gai sa­ko­ma… Yra pus­la­pis, kaip ži­noma, etatinis.lt, ten yra skai­čiuok­lė ir daž­nas mo­ky­to­jas įsi­ve­da ir sa­vo siau­bui pa­ma­to, kad ten jo at­ly­gi­ni­mas yra ma­žes­nis.

Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį – mes ši­tą pro­ble­mą įvertino­me. Yra dvi prie­žas­tys, ko­dėl tas skir­tu­mas su­si­da­ro. Jie ne­at­krei­pia dė­me­sio, kad te­nai, to­je skai­čiuok­lė­je, yra skai­čiuo­ja­mas ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mas. Ten nė­ra prie­dė­lio, ku­rį jis gau­na at­ski­rai, ku­ris nė­ra ba­zi­nis at­ly­gi­nimas. Ir nė­ra su­si­skai­čia­vę, nė­ra įsi­ve­dę su­dė­tin­gu­mo ko­e­fi­cien­to, ku­ris yra, ir­gi ži­no­te, už dar­bą su sun­kiais vai­kais ir pa­na­šiai, ir t. t., su­dė­tin­gu­mo ko­e­fi­cien­to. Kai mo­ky­to­jai at­kreips dė­me­sį į tai ir įves, nes ten yra vie­ta, kur įves­ti, jie pa­ma­tys, kad jiems tik­rai nie­kas ne­su­ma­žė­ja.

Ant­ras. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, dėl ši­tų da­ly­kų. Kas dir­ba mo­kyk­lo­je, ži­no, to­kia prak­ti­ka yra – moks­lo me­tams bai­gian­tis, fak­tiš­kai iki bir­že­lio vi­du­rio, bir­že­lio pra­džios, yra pla­nuo­ja­mas to­les­nis mo­kyk­los dar­bas. Pa­gal tas ap­im­tis, ku­rios yra, ka­dan­gi nie­kas ne­pla­nuo­ja su­ma­žin­ti ko­kių nors da­ly­kų, tik at­virkš­čiai, pa­di­din­ti, di­rek­to­rius tu­ri vi­są tei­sę pro­jek­tuo­ti į at­ei­tį, ko­kia bus jo mo­kyk­la nuo rug­sė­jo 1 die­nos. Yra ant­ras eta­pas, ka­da at­ei­na ga­lu­ti­niai skai­čiai ir pa­tvir­ti­ni­mai, t. y. rug­pjū­čio pa­bai­ga, ka­da sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos pa­gal tu­ri­mus ju­ri­di­nius do­ku­men­tus jau ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­ta vi­są kom­plek­tiš­ku­mą ir mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mą. Klau­si­mas toks… Mo­ky­to­jai ga­li dirb­ti, di­rek­to­riai, tu­riu ome­ny­je, ga­li dirb­ti, klau­si­mas tik toks, ar mes su­ge­bė­si­me pri­im­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą iki lie­pos mė­ne­sio? Vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas – ar bus pa­reng­ti po­įsta­ty­mi­niai pro­jek­tai? Po­įsta­ty­mi­niai pro­jek­tai yra pa­reng­ti, kaip ti­ki­na Vy­riau­sy­bė. Aš at­sa­kiau?

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia ne G. Va­si­liaus­kas, o A. Nor­kie­nė, nes jis iš­si­brau­kė. Ruo­šia­si L. Sta­niu­vie­nė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, sa­ky­ki­te, kas lau­kia kai­mo mo­kyk­lų po ši­to eta­ti­nio mo­kė­ji­mo įve­di­mo?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). At­si­pra­šau, ne­iš­gir­dau.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kas lau­kia kai­mo mo­kyk­lų įve­dus eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą mo­ky­to­jams? Dė­kui.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ge­ras klau­si­mas. Kaip ži­nia, ko­a­li­ci­jos pro­gra­mo­je yra vis dėl­to la­bai aiš­kiai nu­sa­ky­tas im­pe­ra­ty­vas di­din­ti kai­mo mo­kyk­lų mo­ky­mo ko­ky­bę ir iš­sau­go­ti kai­mo mo­kyk­las. Čia tu­ri­ma ome­ny­je, aš la­bai no­riu pa­brėž­ti, tu­ri­ma ome­ny­je, pro­gra­mo­je yra tik­tai pir­mos–­ket­vir­tos kla­sės, ar­ba pra­di­nės, o ki­tas – nuo penk­tos, šeš­tą, sep­tin­tą, aš­tun­tą, ka­da pra­si­de­da da­ly­ki­nis mo­ky­mas, ta­da jau iš tik­rų­jų rei­kia vež­ti į tas mo­kyk­las, kur yra da­ly­ki­niai mo­ky­to­jai ir kur yra ge­res­nis mo­ky­mas.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tas eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas pro­vin­ci­jai ar­ba, ki­taip ta­riant, tiks­liau bū­tų pa­sa­ky­ti ma­ža­kom­plek­tėms mo­kyk­loms, yra pa­ran­kus, nes jie su­ge­bės, ka­dan­gi kai­mo vie­to­vė­je yra daug dar­bų, su­sie­tų su ben­druo­me­ne, ži­no­te, kad kai­mo mo­kyk­los mo­ky­to­jas tu­ri bū­ti kai­mo švie­suo­lis… Iš tos ki­še­nės, dar­bas su vie­tos ben­druo­me­ne ir su mo­kyk­los ben­druo­me­ne, pi­ni­gų kap­še­lis at­ei­na ir jis pa­di­dins ga­li­my­bę gau­ti di­des­nį at­ly­gi­ni­mą kai­mo vie­to­vė­je. Aš at­sa­kiau į klau­si­mą?

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia L. Sta­niu­vie­nė. R. Šar­knic­ko ne­ma­tau, to­dėl ruo­šia­si G. Ste­po­na­vi­čius.

L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas pa­ne­šė­jau, vie­na iš idė­jų Lie­tu­vai – iki 2025 me­tų mo­ky­to­jo pres­ti­žo kė­li­mas. Ar eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mas, mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mas pri­si­dės prie mo­ky­to­jo pres­ti­žo kė­li­mo? Jei­gu pri­si­dės, tai kaip? Vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas klau­si­mas. Kal­ba­ma apie mo­ky­to­jus, jog eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas įtvir­tins ge­res­nes so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, so­cia­li­nį sau­gu­mą mo­ky­to­jams. Žo­džiu, kal­ba­ma apie so­cia­li­nę ge­ro­vę. Ar įve­dus eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą bus ga­li­ma kal­bė­ti ir apie vai­kų, moks­lei­vių, tė­vų, vi­sos mo­kyk­los ben­druo­me­nės so­cia­li­nį sau­gu­mą? Jau da­bar yra…

PIRMININKĖ. Ko­le­ge, klaus­ki­te.

L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Taip. At­sa­ky­ki­te. Du klau­si­mai.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji, no­riu pa­sa­ky­ti taip. Aš jau mi­nė­jau, kad eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mas ir yra pro­jek­tuo­ja­mas su min­ti­mi, kad mo­ky­to­jas bū­tų la­biau ap­gin­tas, kad jis bū­tų so­cia­liai ap­gin­tas. Prie mo­ky­to­jo pres­ti­žo, be abe­jo, pri­si­dės tai, kad jis yra ap­gin­tas ir kad jis gau­na di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, kad ji­sai ge­riau ga­li pla­nuo­ti sa­vo dar­bą. Bet to ne­už­ten­ka pa­trauk­lu­mui di­din­ti. Tas pa­trauk­lu­mas at­ei­na per dau­gy­bę ki­tų veik­lų ir nu­ta­ri­mų. Vien tik eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas – taip, bet jo ne­pa­kan­ka pa­da­ry­ti tai, ko mes no­rė­tu­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia G. Ste­po­na­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, pir­mi­nin­ke, už pri­sta­ty­mą.

Pir­mas da­ly­kas. Jau šią sa­vai­tę bai­gia­si, bent jau pra­di­nu­kams, moks­lo me­tai, o Sei­mas tik pra­de­da svars­ty­ti šį klau­si­mą. Vi­si lau­kia, ne­su­lau­kia pa­skelb­tų po­įsta­ty­mi­nių ak­tų, ku­rie yra pa­skelb­ti, bet jų dar nie­kas ne­ma­tė. Mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo ir tin­klo tai­syk­lių taip pat nie­kas, net ko­mi­te­to na­riai, dar nė­ra ma­tę. Jūs sa­ko­te: di­rek­to­riai ir vi­si ki­ti, pla­nuo­ki­te, ruoš­ki­tės rug­sė­jo 1-ajai. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, čia yra di­džio­ji bė­da su sku­bos nau­dos gau­dy­mu.

Bet ma­no trum­pas klau­si­mas yra toks. Pa­gal šį pa­teik­tą pro­jek­tą mies­tuo­se su di­de­lė­mis kla­sė­mis dir­ban­tys mo­ky­to­jai tu­rės dirb­ti, tu­rės 100 va­lan­dų dau­giau kon­tak­ti­nių pa­mo­kų, ly­gi­nant su ma­ža­kom­plek­tė­mis mo­kyk­lo­mis, ir jiems ne­be­liks pa­gal ši­tą mo­de­lį va­lan­dų tris­de­šim­ties vai­kų dar­bų tai­sy­mui, ly­gi­nant su tuo, kad su de­šim­ties vai­kų kla­sė­je ne­kon­tak­ti­nių va­lan­dų dar­bų tai­sy­mui tu­rės du ar tris kar­tus dau­giau ma­žų mo­kyk­lų mo­ky­to­jai. Kur jūs ma­to­te mo­ty­va­ci­ją ir orien­ta­ci­ją ko­ky­bės link?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, pir­miau­sia nie­kas ne­sa­kė, kad tu­ri bū­ti vie­nas eta­tas. Jei­gu jis dirbs dau­giau va­lan­dų, jei­gu jam bus dau­giau va­lan­dų, tai jis tu­rės ga­li­my­bę tu­rė­ti ir dau­giau ne­gu vie­ną eta­tą.

O jei­gu kal­bė­tu­me apie gi­lu­mi­nį da­ly­ką, ku­rį jūs pa­lie­tė­te, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad vis dėl­to mo­ky­to­jų dar­be yra tam tik­ros dis­kri­mi­na­ci­jos. Kaip aš ją su­pran­tu? Pa­žiū­rė­ki­me, kai­mo mo­kyk­lo­je yra bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jas. Yra vi­du­ti­nio kom­plek­tiš­ku­mo bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jas. Ir yra di­de­lės mo­kyk­los bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jas. Pa­žiū­rė­ki­me, kas da­ro­si? Kai­mo mo­kyk­lo­je bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jas, tu­rin­tis to­kį pat iš­si­la­vi­ni­mą, ne­ga­li gau­ti dau­giau dar­bo, ne­gu ga­li gau­ti, nes jį ri­bo­ja mo­ki­nių ar­ba kom­plek­tiš­ku­mas ri­bo­ja. O jo iš­si­la­vi­ni­mas yra vi­siš­kai toks pat, kaip ir bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jo, dir­ban­čio di­de­lė­je kom­plek­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Štai ir at­sa­ky­mas. Tam tik­ra pras­me tai yra dis­kri­mi­na­ci­jos ma­ži­ni­mas tarp pa­čių mo­ky­to­jų. Tarp pa­čių mo­ky­to­jų. Ir ato­trū­kio ma­ži­ni­mas tarp ma­žų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mo ir di­džių­jų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau pa­si­tar­ti. Iš no­rin­čių 20-ies pa­klaus­ti pa­klau­sė penki. Ar ga­li­me dar pen­kias mi­nu­tes pra­tęs­ti klau­si­mų lai­ką? (Bal­sai sa­lė­je) Pa­siū­ly­ki­te, bal­suo­si­me. 10 mi­nu­čių? Įjun­giu. S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų čia daug kas dar no­ri pa­klaus­ti, te­ma ak­tu­a­li, gal tik­rai leis­ki­te iki slap­to bal­sa­vi­mo vi­siems pa­klaus­ti, kas su­ge­bės.

PIRMININKĖ. Yra du pro­jek­tai. Su­tar­ki­me, gal dar 10 mi­nu­čių klau­si­nė­ja­me.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš pra­šau 15 mi­nu­čių, jei­gu ga­li­ma.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad 10 mi­nu­čių, bal­suo­ja spaus­da­mi myg­tu­ką „už“, kas 15 mi­nu­čių – myg­tu­kas „prieš“. 13 mi­nu­čių mes jau klau­si­nė­jo­me ir at­sa­ky­mai į klau­si­mus bu­vo pa­teik­ti.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne­svar­bu, ar taip, ar taip, aš į vis­ką at­sa­ky­siu.

PIRMININKĖ. Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už 10 mi­nu­čių bal­sa­vo 67, už il­ges­nį lai­ką – 26, už 15 mi­nu­čių. Tai nu­sta­to­me 10 mi­nu­čių lai­ką.

Dar klau­sia­me. Žo­dis su­tei­kia­mas pa­klaus­ti E. Pu­pi­niui. Ruo­šia­si M. Ado­mė­nas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, čia jau G. Ste­po­na­vi­čius pra­dė­jo klaus­ti apie tą gal­būt ne­tei­sy­bę. Gai­la, kad gal­būt ne­įžiū­rė­jo Tei­sės de­par­ta­men­to… nes aš ma­nau, kad as­me­nys, dir­ban­tys ar ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se, ar pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se, vis dėl­to dir­ba ga­na pa­na­šiai. Iš tik­rų­jų aš ne­ma­nau, kad da­ly­ko dės­ty­mas ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je yra su­dė­tin­ges­nis ne­gu pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti? Aš tai ži­nau, kaip čia bu­vo pa­si­elg­ta ir ko­dėl taip su­dė­lio­tos tos va­lan­dos. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti ir vi­siems, ko­dėl taip at­si­ti­ko? Ir ar ne­ma­no­te, kad tai iš tik­rų­jų dis­kri­mi­na­ci­ja, nes ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų dės­ty­to­jai tu­ri tik­rai la­bai daug reng­tis pa­skai­toms ir jiems rei­ka­lin­gos ne­kon­tak­ti­nės va­lan­dos: tech­no­lo­gi­jos at­nau­ji­na­mos, vis­kas at­nau­ji­na­ma, fak­tiš­kai per me­tus ma­žiau­siai po 10 die­nų tu­ri iš­vyk­ti tam, kad mo­ky­tų­si apie nau­jus įren­gi­mus. Pra­šau at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Iš tik­rų­jų, ko­le­ga Ed­mun­dai, taip ir yra. Kai vy­ko de­ry­bos dėl eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo, tai bū­tent pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ir me­nų mo­kyk­lų at­sto­vai, kiek aš ži­nau, ne­va pra­šė dau­giau tu­rė­ti kon­tak­ti­nių va­lan­dų, mo­ty­vuo­da­mi tuo, kad, pa­vyz­džiui, mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, me­no mo­kyk­lo­je ar­ba pro­fe­si­nia­me ren­gi­me tas kon­tak­tas yra la­bai rei­ka­lin­gas, ir štai ben­dru su­ta­ri­mu ne­va tai, ar­ba man taip sa­ko, 924 va­lan­dos bu­vo pa­skir­tos bū­tent kon­tak­tui. Tie­są sa­kant, jei­gu pa­im­tu­me ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­las, kur tri­kom­plek­ti­nė­se vie­to­se yra 688, 732 ir 776, ir jei­gu pri­dė­tu­me tas 160 va­lan­dų, ku­rias dir­ba be­veik kas ant­ras mo­ky­to­jas kaip kla­sės va­do­vas, tai, tie­są sa­kant, vi­dur­kis ga­li bū­ti la­bai pa­na­šus. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, ger­bia­mas Ed­mun­dai, čia yra pa­tei­ki­mas ir ši­tuos da­ly­kus su so­cia­li­niais part­ne­riais rei­kės ga­lu­ti­nai iš­si­aiš­kin­ti, kaip čia yra su to­mis 924 va­lan­do­mis. Ki­taip ta­riant, pro­ble­ma vi­siems mums ži­no­ma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia M. Ado­mė­nas. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pro­jek­to ini­cia­to­riau, lai­kas ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja, kai no­ri­ma įgy­ven­din­ti. Rug­sė­jo pir­mo­ji jau ne­tru­kus, o klau­si­mų tik dau­gė­ja. Čia yra fun­da­men­ta­li to­kia pro­ble­ma, nes iš tik­rų­jų krū­viai Lie­tu­vo­je yra la­bai ne­ly­gūs.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra ban­do­ma su­ras­ti bū­dą, kaip su­kur­ti vi­są eta­tą mo­ky­to­jams, dir­ban­tiems su ma­žo­mis kla­sė­mis, kur iš tik­rų­jų trūks­ta vai­kų su­kom­plek­tuo­ti net nor­ma­lią kla­sę, ir tam yra su­ran­da­mas bū­das kaip tas dar­bas su ben­druo­me­ne. Bet ta­da ar­ba mo­ky­to­jai, dir­ban­tys di­des­nė­se mo­kyk­lo­se su di­des­nė­mis kla­sė­mis tie­siog vi­sai lie­ka be ki­še­nės dar­bui su ben­druo­me­ne, ki­taip ta­riant, jų vi­sas eta­tas yra už­pil­do­mas pa­mo­kų ir na­mų dar­bų tik­ri­ni­mo, ar­ba ta­da rei­kia sam­dy­ti pa­pil­do­mai mo­ky­to­jų, ku­rių ir taip trūks­ta.

Ki­taip ta­riant, ar ne­ma­to­te, kad ši­tas jū­sų pro­jek­tas su­ku­ria pa­pil­do­mą įtam­pą ir taip ga­na daug pro­ble­mų tu­rin­čio­je sis­te­mo­je?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, kiek­vie­na nau­ja sis­te­ma yra pa­žei­džia­ma, kaip ir iki tol bu­vu­si sis­te­ma, ku­rią mes no­ri­me keis­ti, yra pa­žei­džia­ma. Ši­ta sis­te­ma – eta­ti­nis mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mas – kaip tik­tai yra skir­ta, kad kaž­ko­kiu bū­du ar aiš­kiu bū­du ga­lė­tu­me pa­siek­ti, kad Lie­tu­vo­je mo­ky­to­jų, ku­rie tu­ri vi­są eta­tą, pa­dau­gė­tų. Per­spek­ty­vo­je pla­nuo­ja­mas san­ty­kis 60:40, kad bū­tų 60 su vi­su eta­tu, 40 ne­tu­rė­tų to vi­so eta­to. Ne­ma­nau, kad čia mes da­ro­me blo­giau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si A. Gu­mu­liaus­kas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs tur­būt ne­neig­si­te, kad pro­jek­tai pa­reng­ti vy­riau­sy­bi­nė­je struk­tū­ro­je – Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je. Tai ro­do ir pro­jek­tų me­ta­duo­me­nys. Sa­ky­ki­te, ko­dėl jūs, gru­pe­lė Sei­mo na­rių, uzur­pa­vo­te Vy­riau­sy­bės au­to­ri­nes tei­ses? Ar šiuo at­ve­ju si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad Vy­riau­sy­bė no­ri šiek tiek nu­si­plau­ti ran­kas nuo at­sa­ko­my­bės, pa­sto­vė­ti nuo­ša­ly ma­ty­da­ma, kad ne­bus vis­kas ge­rai dėl to eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo įgy­ven­di­ni­mo, ir kad ga­lė­tų pa­sa­ky­ti: ži­no­te, Sei­mo na­riai pa­tei­kė, Sei­mas pri­ėmė, o mes čia varg­šai per gal­vą ver­tė­mės su po­įsta­ty­mi­niais ak­tais. Nes for­ma­liai da­bar, ka­dan­gi tai yra Sei­mo na­rių pro­jek­tas, mes net pri­va­lė­si­me pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos ir gai­ši­me lai­ką. Ko­dėl to pro­jek­to ne­tei­kė Vy­riau­sy­bė?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, klau­si­mas la­bai rim­tas ir la­bai ge­ras. Aš pra­džio­je pa­sa­ky­siu prin­ci­pi­nę nuo­sta­tą. Ko­a­li­ci­ja ma­no, kad dar­bas su Vy­riau­sy­be yra ab­so­liu­čiai bū­ti­nas no­rint pa­siek­ti re­zul­ta­tą. Ko­mi­te­tas ir ko­a­li­ci­jos ko­mi­te­to na­riai prie ši­to pro­jek­to bu­vo nuo pat pra­džios.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ma­ne, aš esu vie­nas iš tų au­to­rių, ku­rie pa­siū­lė tą tre­jo­pą ki­še­nę (…) ir pa­siū­lė, kaip ir aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, tą sis­te­mą tu­rė­ti vi­sų me­tų va­lan­das, o ne ei­ti per sa­vai­tę, kas su­truk­do.

Ko­dėl Vy­riau­sy­bė ne­tei­kė? Vy­riau­sy­bė, kaip jūs ži­no­te, pa­tei­kė, ta­čiau bu­vo nei­gia­mas kon­sti­tu­ci­nis ver­ti­ni­mas, jūs pri­si­me­na­te, dėl ši­tų A2 ly­gio kon­sti­tu­ci­nis ver­ti­ni­mas. Dėl to, kad mes dir­ba­me kar­tu, ir dėl to, kad ga­li­me ženg­ti grei­čiau, nes lai­kas yra svar­bus, ar­ba pri­im­si­me, ar­ba ne­pri­im­si­me, bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas ei­ti per Sei­mo na­rių gru­pę, ku­rie su­si­pa­ži­nę su ši­tuo eta­ti­niu ap­mo­kė­ji­mu. Toks są­ži­nin­gas at­sa­ky­mas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia A. Gu­mu­liaus­kas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kaip ži­no­ma, mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­ma yra ir sa­vi­val­dy­bių rei­ka­las. Sa­ky­ki­te, bū­na to­kių si­tu­a­ci­jų, ka­da sa­vi­val­dy­bės ma­to mo­kyk­lą, kur gal­būt mo­ki­nių skai­čius nė­ra toks, ku­ris ati­tik­tų mū­sų nu­sta­ty­tą kom­plek­tą, gal­būt ten ma­žiau vie­nu mo­ki­niu. Kaip ta­da bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo pro­ce­są ir kaip ta­da or­ga­ni­zuo­ti pa­tį mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mą?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga Arū­nai, tai yra jau Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ja, t. y. fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis, bet ga­liu at­sa­ky­ti la­bai aiš­kiai – mes per­ei­na­me prie, sa­ky­čiau, miš­raus mo­de­lio, ka­da įve­da­me kla­sės kom­plek­tą ir kar­tu yra svar­bus ir mo­ki­nių skai­čius, t. y. ir mo­ki­nio krep­še­lis, ir kla­sės kom­plek­tas. Ko­kia ga­li bū­ti… Koks pri­va­lu­mas ši­to da­ly­ko. Tai štai, žiū­rė­ki­te, jei­gu anks­čiau kiek­vie­nas krep­še­lis, kiek­vie­na vai­ko gal­va bu­vo ver­ti­na­ma pi­ni­gais, ne­svar­bu, koks ta­vo bus, ar 15, ar 16, tau au­ga. Da­bar įve­dus kom­plek­tą, sa­ky­kim, tarp 20, tarp 21 ir 30, yra ne­svar­bu, ar tu tu­rė­si 25, ar 26, 27, 28, 29, tau fi­nan­sa­vi­mas lie­ka tas pats. Ta­da ne­rei­kia mo­kyk­lai bėg­ti pas­kui tą vai­kiu­ką, vi­lio­ti jį iš ki­tos mo­kyk­los ar ki­tur. Taip, at­si­ran­da kri­ti­nis mo­men­tas po 30. 31 ir au­to­ma­tiš­kai kla­sės krep­še­lis da­li­na­mas į dvi da­lis – 15, 16, iš­lai­kant tą pa­tį fi­nan­sa­vi­mą. At­sa­kiau?

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mie­las ko­le­ga, toks klau­si­mas bū­tų. Iš tik­rų­jų džiu­gu, kad fi­nan­sa­vi­mas di­dės apie 20 %, bet kaip iš­veng­ti to­kių da­ly­kų, kaip at­si­ti­ko svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je, kai įstai­goms bu­vo pa­di­din­tas fi­nan­sa­vi­mas, bet kai ku­rios įstai­gos tą pa­di­dė­ji­mą nu­krei­pė ki­tiems da­ly­kams? Kaip ma­no­te, ko­kia tai ga­lė­tų bū­ti prie­mo­nė – ar kiek­vie­nos įstai­gos, ra­jo­ne esan­čios, pa­ro­dy­mas, kad tie pi­ni­gai pa­di­dė­jo ir kad tuos pi­ni­gus tik­rai tu­ri skir­ti mo­ky­to­jams ap­mo­kė­ti? Kaip iš­veng­ti to pik­tnau­džia­vi­mo?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ko­le­ga Va­liau, čia yra vėl­gi nau­jo­vė. Kaip bū­da­vo anks­čiau? Duo­da­mi pi­ni­gai, vals­ty­bė duo­da pi­ni­gus, sa­vi­val­dy­bė gau­na tuos pi­ni­gus, tam tik­rą pi­ni­gų kap­šą, įskai­čiuo­jant taip pat ir di­rek­to­rių, ir di­rek­to­rių pa­va­duo­to­jų, sky­rių ve­dė­jų, ir pa­gal­bos mo­ki­niui – vi­sas tar­ny­bas, ir sa­vi­val­dy­bė taukš – maž­daug 6 % pa­si­i­ma sau. Pa­si­i­ma sau ir tų 6 % ji­nai fak­tiš­kai ne­grą­ži­na. Ji­nai pa­si­da­ro re­zer­vą, kad iš­lai­ky­tų tai, ko ne­ga­li iš­lai­ky­ti, ar­ba ką nors ki­tą pa­rem­tų. Da­bar pa­gal tą nau­ją­ją sis­te­mą mes duo­si­me ką? Maž­daug 80 %, vi­sus pi­ni­gus ati­duo­da­me ug­dy­mo tu­ri­niui ir toms veik­loms virš ug­dy­mo tu­ri­nio, ku­rias rei­kia įgy­ven­din­ti, 20 % ati­duo­da­me sa­vi­val­dy­bei. Sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri tei­sės jau pa­im­ti iš tų 80 %, bet tu­ri prie­vo­lę duo­ti pa­gal nu­sta­ty­tą kom­plek­tą – ar ke­tu­ri, ar pen­ki, ar še­ši su pa­gal­bos prie­mo­nių… ku­rie rei­ka­lin­gi eta­tai. To­kiu bū­du jie ne­tu­rė­tų tu­rė­ti tei­sės ne­nu­siųs­ti pi­ni­gų ten, kur jie tu­ri bū­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į dau­ge­lį klau­si­mų. Mo­ty­vai už – A. Pa­pir­tie­nė.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Lie­tu­vos mo­ky­to­jai yra vie­ni iš ne­dau­ge­lių Eu­ro­po­je ir vie­nin­te­liai vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jai Lie­tu­vo­je, ku­riems yra mo­ka­ma už va­lan­das. Nau­ja dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­ka mo­ky­to­jams su­teiks dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, sta­bi­lu­mo ir sau­gu­mo, nes ne­be­rei­kės mo­ky­to­jui prieš kiek­vie­ną rug­sė­jį ko­vo­ti dėl kiek­vie­nos jam ta­ri­fi­kuo­ja­mos pa­mo­kos va­lan­dos, nuo ku­rios jam pri­klau­so at­ly­gi­ni­mas. Mo­ky­to­jui pa­ga­liau bus su­mo­kė­ta už di­des­nę da­lį dar­bų, ku­riuos jis ir taip dir­bo, ir dir­ba da­bar mo­kyk­lo­je. Mo­ky­to­jų at­sto­vai, švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos, iš­sky­rus vie­ną, eta­ti­niam mo­de­liui pri­ta­ria ir la­bai pra­šo jo ne­ati­dė­lio­ti. Dėl eta­ti­nio mo­de­lio yra su­si­tar­ta ir Na­cio­na­li­nė­je švie­ti­mo ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.

Mo­kyk­lų va­do­vų aso­cia­ci­ja pri­ta­ria pa­čiai eta­ti­nio idė­jai pri­ta­ria. Tik jiems ke­lia ne­ri­mą pa­si­ro­džiu­si skai­čiuok­lė ir bū­si­ma fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka.

Dėl to jie iš ši­tos skai­čiuok­lės at­ly­gi­ni­mo di­dė­ji­mo kaž­ko­dėl ne­ma­to.

Ki­tas da­ly­kas, jiems ke­lia ne­ri­mą vė­luo­jan­tys pri­im­ti rei­ka­lin­gi tei­sės ak­tai, ku­rių pa­grin­du mo­kyk­la su­si­dė­lios sa­vo tvar­kas. Tai­gi vė­luo­ja­me. Ne­be­vil­kin­ki­me dau­giau pro­ce­so. Tai­sy­ki­me, jei­gu ką rei­kia pa­tai­sy­ti, to­bu­lin­ki­me, tei­ki­me pa­siū­ly­mus. Ga­lų ga­le svars­ty­ki­me apie vie­no­kį ar ki­to­kį per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį, per ku­rį mo­kyk­los vis­ką ra­miai su­si­dė­lio­tų…

PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ge.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). …ne­už­pul­ki­me kon­tro­liuo­ti va­do­vų nuo rug­sė­jo 1-osios, te­gu jie tvar­kin­gai vis­ką su­si­de­da, dirb­ki­me to­liau, to­bu­lin­ki­me, bet ne­stab­dy­ki­me. La­bai pra­šau, siū­lau opo­nen­tams pa­trauk­ti į ša­lį po­li­ti­nes am­bi­ci­jas ir var­dan Lie­tu­vos mo­ky­to­jų pri­tar­ti eta­ti­nio mo­de­lio įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. M. Ma­jaus­kas – nuo­mo­nė prieš.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pri­si­min­ki­me, jog mo­ky­to­jų yra ne­ma­žai. Pe­da­go­gų, dir­ban­čių ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se, yra apie 30 tūkst. Vie­ni dir­ba kai­muo­se, ra­jo­nuo­se, ki­ti dir­ba mies­tuo­se. Taip jau yra, jog kai­mų mo­kyk­lų kla­sės krū­vis yra reikš­min­gai ma­žes­nis. Ma­žiau vai­kų, ma­žiau mo­ki­nių, ma­žes­nės kla­sės, ma­žes­nis krū­vis. Na­tū­ra­lu, jog ten ap­mo­kė­ji­mas tam­pa po tru­pu­tį vis ma­žes­nis, nes rei­kia iš­lai­ky­ti pa­tal­pas, rei­kia mo­kė­ti už šil­dy­mą, ko­mu­nali­nes pa­slau­gas, elek­trą, ad­mi­nist­ra­ci­jos, ūkio dar­buo­to­jus. Mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams lie­ka vis ma­žiau.

O mies­tuo­se kla­sės yra per­grūs­tos. Mo­ky­to­jai dir­ba įsi­tem­pę, die­ną nak­tį tu­ri tai­sy­ti dar­bus, tu­ri pa­si­ruoš­ti pa­mo­koms, tu­ri įvai­riau­sių ki­tų už­si­ė­mi­mų ir jiems ne­už­ten­ka lai­ko. Ką jau kal­bė­ti apie tai, kad jiems ne­už­ten­ka at­ly­gi­ni­mo, ku­ris yra ski­ria­mas.

Vi­sos šios re­for­mos es­mė yra iš es­mės mies­tuo­se dir­ban­čių mo­ky­to­jų są­skai­ta gel­bė­ti kai­mo mo­kyk­las. Vis­kas ge­rai, jei­gu už­ten­ka pi­ni­gų. Bet ko­dėl vi­sa tai da­ry­ti są­skai­ta tų, ku­rie dir­ba mies­te, ku­rie dir­ba su di­de­lė­mis, per­krau­to­mis kla­sė­mis?

Dar dau­giau. Šian­dien iš ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ne­iš­gir­dau už­tik­ri­ni­mo, jog dėl šios per­tvar­kos ab­so­liu­čiai nė vie­nam pe­da­go­gui at­ly­gi­ni­mas ne­su­ma­žės. Nes jei­gu iš tik­rų­jų su­ma­žės jau ir taip pats ma­žiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas, to­kiai per­tvar­kai mes pri­tar­ti tik­rai ne­ga­li­me.

Tre­čias da­ly­kas. Ger­bia­mie­ji, iki rug­sė­jo 1 die­nos, pri­ėmus šį spren­di­mą, tik­rai liks ma­žiau ne­gu trys mė­ne­siai. Kaip ir mi­nė­jau, mo­ky­to­jai iš­ei­na atos­to­gų, pe­da­go­gai iš­ei­na už­tar­nau­tų va­sa­ros atos­to­gų, nes sun­kus dar­bas. Mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos tik­rai ne­pa­si­ruoš sklan­džiam to­kio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui. Jei­gu jau su­ta­ria­me, kad toks spren­di­mas rei­ka­lin­gas, pa­si­kal­bė­ki­me apie…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ra­cio­na­lų įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­ną. To­dėl kvie­čiu šio­je sta­di­jo­je pro­jek­to ne­pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Ko­le­gos, ži­no­te sa­vo ap­si­spren­di­mą, daug klau­si­nė­jo­me. Kvie­čiu bal­suo­ti, pa­skel­biau bal­sa­vi­mo pra­džią. (Bal­sai sa­lė­je) Juo­lab kad mes su­si­ta­rė­me, kad 13 val. 50 min. pra­dė­si­me slap­to bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­rą.

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 67, prieš – 9, su­si­lai­kė 30.

Ko­le­gos, po­sė­dis dar ne­si­bai­gė. Skel­biu, kad kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną.

Bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­ja: V. Ačie­nė, P. Gra­žu­lis, R. Juš­ka, Č. Ol­šev­skis, A. Sy­sas, G. Skais­tė, A. Skar­džius ir O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė. Slap­tas bal­sa­vi­mas pra­de­da­mas da­bar, už vie­nos mi­nu­tės – 13 val. 50 min., bai­gia­mas 14 val. 10 min.

Li­kę ne­ap­svars­ty­ti mū­sų dar­bo­tvarkės 1-20 ir 1-21 klau­si­mai nu­ke­lia­mi į va­ka­ri­nį po­sė­dį. Siū­lau juos įra­šy­ti po 2-5 klau­si­mo – po Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo, fi­nan­sų mi­nist­ro pa­tei­ki­mo, prieš Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą. (Bal­sai sa­lė­je: „Ne­baig­tas svars­ty­ti! Dar pa­tei­ki­mas.“)

A. ARMONAITĖ (LSF). At­si­pra­šau, dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKĖ. A. Ar­mo­nai­tė. Pra­šom.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Iš­ties dėl ve­di­mo tvar­kos no­riu pa­si­sa­ky­ti. La­bai gai­la, kad ko­le­gos ne­ma­tė in­te­re­sų Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos mo­kyk­lų, ku­rios yra per­pil­dy­tos, ku­rio­se mo­ko­si di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos mo­ki­nių. Pa­teik­tas pro­jek­tas, ku­riam bu­vo pri­tar­ta, rei­ka­lau­ja daug fi­nan­sų, rei­ka­lau­ja Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nės, nes tai yra vis dėl­to Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va, ne Vy­riau­sy­bės. Dėl to aš pra­šau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKĖ. Ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė grei­tai ir ap­svars­ty­tų, nes tai bū­tų so­li­du, pa­siū­ly­mas rei­ka­lau­ja fi­nan­sa­vi­mo. Ben­dru su­ta­ri­mu pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Re­pli­ką ar ga­li­ma po bal­sa­vi­mo?

PIRMININKĖ. Re­pli­ka – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau ko­le­gei, ku­ri čia mus kvie­tė po­li­ti­nių am­bi­ci­jų at­si­sa­ky­ti. Aš siū­lau jai kaip tik po­li­ti­nių am­bi­ci­jų nie­ka­da ne­at­si­sa­ky­ti. E. Ma­siu­lis at­si­sa­kė – pras­tai bai­gė­si, M. Bas­tys at­si­sa­kė – pras­tai bai­gė­si. Mes esa­me po­li­ti­kai ir tu­rė­ki­me am­bi­ci­jų.

PIRMININKĖ. Vi­sos re­pli­kos iš­sa­ky­tos, slap­tas bal­sa­vi­mas pra­dė­tas. Ry­ti­nio po­sė­džio baig­ti ne­ga­li­me, jį pa­skelb­si­me po bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų.

15 va­lan­dą kvie­čia­me su­grįž­ti į šią po­sė­džių sa­lę.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, skel­biu va­ka­ri­nį po­sė­dį pra­dė­tą. (Gon­gas)

Re­gist­ruo­ja­mės.

Tei­sin­gai, ga­vau pa­sta­bą, kad ry­ti­nis po­sė­dis dar ne­pa­si­bai­gė. Tai no­rė­čiau pa­baig­ti ry­ti­nį po­sė­dį ir pra­dė­ti va­ka­ri­nį. Tai­gi skel­biu ry­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)

 


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.